2b6b8ee6-3d1b-4b70-9daf-e4b7f0f98736 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-202/2017Proceso Nr. 1-01-1-21049-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.3., 1.2.19.4.2., 1.2.29.1.1., 2.4.6.1. (N) (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kęstučio Jucio ir Elenos Vainienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,nuteistajam G.

V., nuteistojo gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui,iÅ¡teisintajam K. B.,iÅ¡teisintojo gynėjui advokatui Juliui Jasaičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. V. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo              G. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalį 30 MGL dydžio (1 129,80 eurų) bauda.

             Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir BK 682 straipsniu G. V. su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams.             Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi iš G. V. konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti 15 eurų.             G. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.             K.

B. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį iÅ¡teisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: G. V. nuteistas už tai, kad bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas Kau­no apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) (duomenys neskelbtini) patruliu, 2015 m. balandžio 4 d., apie 3.15 val., patruliuodamas su Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) vyresniuoju pa­t­ruliu K.

B. tarnybiniu automobiliu „Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dami ties pas­tatu Nr. 75, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, sustabdė E. B. vai­ruo­ja­mÄ au­to­mo­bilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuomet G. V. iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio au­to­mo­bilio ir gatvėje priėjęs prie sustabdyto automobilio, kurį vairavo E. B., nu­ro­dė, kad jis pažeidė kelių eis­mo taisykles, ir už savo, kaip pareigÅ«no, neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įga­lio­jimus, o bÅ«tent, už tai, kad nebÅ«tų įformintas E. B. galimai padarytas kelių eismo tai­syk­lių pa­Å¾eidimas, tiesiogiai pa­reikalavo iÅ¡ E. B. 20 eurų kyÅ¡io, ir iÅ¡ jo priėmė 15 eurų kyšį.G.

V. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. balandžio 13 d., apie 1 val., vieÅ¡oje vietoje – lauko keliuke, Å¡alia kelio (duomenys neskelbtini), tyčia grubiai pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ â€“ bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo pareigÄ atliekantiems Lietuvos Respublikos ap­lin­kos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – LR AM Kauno RAAD) pa­reigÅ«nams M. T. ir V. S. fiksuojant ir forminant A. K. padarytÄ administracinės teisės pažeidimÄ â€“ Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimÄ , tyčia juos iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, koliojosi ir grasino panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ , nepakluso pareigÅ«nų reikalavimams nusiraminti, toliau įžūliai ir vandaliÅ¡kai elgdamasis, kojÄ spyrė į Kauno RAAD priklausantį automobilį „Isuzu D-MAX“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu bÅ«du G. V. de­monstravo nepagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Be to, G. V. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad bÅ«dami statutiniais valstybės tarnautojais, dirbdami Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) G. V. – patruliu, K. B. – vyresniuoju patruliu tyčia, grubiai pa­Å¾eisdami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Nr. IX-855, 2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1708) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindinius įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, lygiateisiÅ¡kumo ir lojalumo valstybės tarnybos principus, to paties straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte, 4 punkte, ir 8 punkte numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiÅ¡kumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Å¡io įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 9 punktuose, nu­ma­tytas pareigÅ«no pareigas – laikytis Lietuvos Res­pub­li­kos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, kon­kre­tizuojant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 3 straipsnyje api­brėžtais įstatymo virÅ¡enybės, lygiateisiÅ¡kumo, nuolatinio ben­drųjų pareigÅ«no pareigų vykdymo prin­cipais, sulaužydamas duotÄ policijos pareigÅ«no priesaikÄ , tokiu bÅ«du tyčia iÅ¡kraipydami Lietuvos Res­publikos policijos veiklos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 90-2777) 4 straipsnyje įtvirtintus policijos veiklos principus vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, demo­kra­ti­jos, pagarbos žmogaus teisėms, teisėtumo, principus, iÅ¡ esmės iÅ¡kraipydami to paties įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus policijos užda­vi­nius, atlikdami savo tarnybines pareigas, bÅ«dami susitarę ir veikdami ben­drai, savanaudiÅ¡kais tikslais tu­rė­dami tikslÄ piktnaudžiaujant tarnyba neteisėtai fiksuoti tariamÄ M.

T. padarytÄ admi­nis­tracinės teisės pažeidimÄ , administracinės teisės pažeidimo protokole tyčia melagingai nurodant, kad M. T. padarė pažeidimÄ ir tokiu bÅ«du jo atžvilgiu nepagrįstai pri­taikant administracinę atsa­ko­my­bę, 2015 m. balandžio 16 d., apie 8 val., gatvėje, Å¡alia (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia be jokios aiÅ¡kios priežasties sustabdė M. T. vairuojamÄ automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) K. B. tarnybiniame automobilyje „Nissan NV200“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai žinant ir tam pritariant G. V., surašė administracinės teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 20P-29086859-15, į jį tyčia melagingai įraÅ¡ydamas žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad M. T., vai­ruo­damas transporto priemonę, sukdamas į deÅ¡inę pusę, neparodė posÅ«kio signalo bei vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryÅ¡io priemone – telefonu. Tęsdami savo nusi­kals­ta­mÄ veikÄ , tuojau pat po to G.

V. ir K. B., šį suklastotÄ dokumentÄ tyčia pateikė Kauno AVPK Kelių policijos valdybai tikslu nubausti M. T. administracine tvarka už pa­Å¾ei­dimÄ , kurio jis nepadarė, dėl ko pastarasis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tokiais savo veiksmais G. V. ir K. B. piktnaudžiavo tarnyba, iÅ¡kraipė ir pažeidė valstybės institucijos – Lietuvos policijos – funkcijas ir veiklos principus, grubiai diskreditavo valstybės tarnau­to­jo – policijos pareigÅ«no, vardÄ bei valstybės deklaruojamus įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, teisin­gu­mo, skaidrumo ir lojalumo principus, tokiu bÅ«du padarydami didelę neturtinę žalÄ valstybei ir asmeniui – M.

T.. G. V. ir K. B. taip pat buvo kaltinami tuo, kad veik­dami bendrai, atlikdami savo, kaip Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) atitinkamai patrulio ir vyresniojo patrulio tarnybines pareigas, savanaudiÅ¡kais tikslais turėdami tikslÄ piktnaudžiaujant tarnyba neteisėtai fiksuoti tariamÄ M. T. padarytÄ administracinės teisės pažeidimÄ , administracinės teisės pažeidimo protokole tyčia melagingai nurodant, kad M. T. padarė pažeidimÄ ir tokiu bÅ«du jo atžvilgiu nepagrįstai pritaikant administracinę atsako­my­bę, ir 2015 m. balandžio 16 d., apie 8 val., gatvėje, Å¡alia (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia be jokios aiÅ¡kios priežasties sustabdė M.

T. vairuojamÄ automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) K. B. tar­nybiniame automobilyje „Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai žinant ir tam pritariant G. V., surašė administracinės teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 20P-29086859-15, į jį tyčia mela­gin­gai įraÅ¡ydamas žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad M. T., vai­ruo­damas transporto priemonę, sukdamas į deÅ¡inę pusę, neparodė posÅ«kio signalo bei vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryÅ¡io priemone – telefonu, taip suklastodamas šį do­kumentÄ .

Be to, tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , tuojau pat po to G. V. ir K. B., savo vardu suklastojo tarnybinius praneÅ¡imus dėl KET pažeidimo, juose nurodydami analogiÅ¡kÄ Å¾inomai mela­gin­gÄ informacijÄ apie neva M. T. padarytÄ kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , ir visus Å¡iuos su­klas­to­tus dokumentus tyčia pateikė Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai tikslu nubausti M. T. ad­ministracine tvarka už pažeidimÄ , kurio jis nepadarė, dėl ko pastarasis buvo patrauktas admi­nis­tra­ci­nėn atsakomybėn. Tokiais veiksmais G.

V. ir K. B., veikdami bendrai su pikt­nau­džiau­dami tarnyba suklastojo dokumentus ir juos panaudojo, neteisėtai inicijavo adminis­tra­cinės teisės pažeidimo procedÅ«rÄ , tokiu bÅ«du sutrikdė dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumÄ .K. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniuoju patruliu, 2015 m. balandžio 4 d., apie 3.15 vai., veikdamas bendrininkų grupe kartu su Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) patruliu G.

V., gim. XXXX m., patruliuodami tarnybiniu automobiliu „Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir bÅ«dami ties pastatu Nr. 75, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, sustabdė E. B., gim. 1996 m., vairuojamÄ automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuojau pat po to K. B. iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio automobilio ir gatvėje priėjęs prie sustabdyto automobilio, kurį vairavo E. B., nurodė, kad pastarasis pažeidė kelių eismo taisykles, ir už savo bei G. V. – kaip pareigÅ«nų, neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, o bÅ«tent, už tai, kad nebÅ«tų įformintas E. B. galimai padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, tiesiogiai pareikalavo iÅ¡ E. B. 20 eurų kyÅ¡io, ir tuojau pat po to, bÅ«damas toje pačioje vietoje iÅ¡ jo priėmėjam paduotÄ 15 eurų kyšį, savo ir bendrai veikusio G.

V. naudai, kuris tuo tarpu visÄ laikÄ sėdėjo ir stebėjo įvykį iÅ¡ tarnybinio automobilio, suprato apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ir tam pritarė, teisės norminių aktų įtvirtinta tvarka nepranešė apie nustatytÄ pažeidimÄ ir sustabdytÄ transporto priemonę, o K. B. grįžus į tarnybinį automobilį abu tuojau pat pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį dėl jam inkriminuoto 2015-04-04 įvykio.

Teismas skubotai vertino neaiÅ¡kias aplinkybes, suteikdamas joms iÅ¡skirtinį prioritetÄ ir nepagrįstai prilygino faktinėms aplinkybėms. Teismas nesilaikė pareigos bylÄ iÅ¡nagrinėti objektyviai, iÅ¡samiai, aptarti ir apeliantÄ teisinančias aplinkybes, ignoruojant bylos nagrinėjimo metu pateiktus jo (G. V.) ir K. B. paaiÅ¡kinimus, kurių teismas nevertino ir neaptarė. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus.

Teismas nesivadovavo BPK 7 straipsnio l dalies nuostata, jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, suteikdamas iÅ¡skirtinį prioritetÄ kaltinamajame akte nurodytoms aplinkybėms. Be to, pripažinęs abejones įrodymais, teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Toliau skunde aptardamas BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, BPK 44 straipsnio 5, 6 dalių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio 1 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principÄ , Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, 2007 m. birželio 28 d.

Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikos apžvalgos 3.8.l., 3.8.2., 4 punktus, kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2012), apeliantas pažymi, jos nuosprendyje iÅ¡dėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės tėra perkelti iÅ¡ kaltinamojo akto duomenys, jų nekonkretizuojant bei nenurodžius, kuo tie duomenys patvirtina nusikalstamos veikos sudėtį, o nuosprendžio motyvuojamoji dalis yra itin prieÅ¡taringi liudytojų E. B., J.

G., V. P. parodymai apie tai, kad pastarieji galimai atpažino apeliantÄ , kaip policininkÄ , iÅ¡ jų reikalavusį ir gavusį 15 eurų kyšį. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, nors ir labai neaiÅ¡kiai, jog iÅ¡ paskos lengvajam automobiliui sustojo ir automobilis su policijos Å¡vyturėliais, nesimato atsidarant automobilio vairuotojo durelėms, o keleivio pusės durelių iÅ¡vis nesimato.Tuo tarpu nuteistasis nuosekliai davė parodymus, kad kaltinime nurodytÄ naktį ties pastatu Nr. 75, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, E. B. vairuojamo automobilio „BMW 525“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nestabdė, prie automobilio priėjęs nebuvo, neprašė ir negavo 15 ar 20 eurų kyÅ¡io. K. B. taip pat patvirtino, kad nežino ir neatsimena tokio įvykio, kad tuo laiku, toje vietoje buvo sustabdę nurodytÄ transporto priemonę, nurodytomis aplinkybėmis.Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamas įvykis buvo naktį, po darbo savaitės, jaunuolis vairuotojas ir merginos atvyko iÅ¡ Vilniaus, pavargę klube, galimai merginos buvo neblaivios, be to, visų jų parodymai iÅ¡ esmės nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi.

Liudytojai E. B. ir I. V. aiÅ¡kino, kad policijos automobilis sustojo iÅ¡ paskos jų automobilio, liudytojai J. G. ir V. P. – kad prieÅ¡ais jų automobilį. Vieni liudytojai matė ateinantį policijos patrulį vairuotojÄ , kiti nematė, ar tai buvo vairuotojas, ar nuo keleivio pusės. Vieni teisme atpažino G. V., kiti – negalėjo atpažinti. Apelianto nuomone, remtis tokiais liudytojų parodymais negalima. Ikiteisminio tyrimo metu E. B. pagal fotonuotraukÄ atpažino K. B., kuris, bÅ«tent kaip policijos automobilio vairuotojas, buvo priėjęs ir prašė 20 eurų bei gavo 15 eurų kyšį.

Tačiau teisme liudytojas nurodė, kad tokius veiksmus atliko G. V.. Nesutikdamas su tokiais liudytojo parodymais nuteistasis teigia, kad nors ir buvo žinoma patrulių ekipažo sudėtis, visiems suprantama aplinkybė, kad tyrėjai turėjo ir pateikė ar privalėjo pateikti visas fotonuotraukas bei turėjo realiÄ galimybę atlikti atpažinimÄ net pagal asmenis tiesiogiai ar pro specialų stiklÄ , tačiau apeliantas atpažintas nebuvo. Taip pat atkreipia dėmesį, kad liudytoja V. P. teisme paaiÅ¡kino, jog prie jų sustabdyto BMW automobilio priėjo bÅ«tent vairuotojas.

Tuo tarpu likusios merginos paaiÅ¡kino, kad nematė, kuris bÅ«tent policininkas priėjo. Taigi, net du liudytojai patvirtino, kad prie jų automobilio priėjo policijos patrulio vairuotojas, o kiti iÅ¡vis neatkreipė dėmesio į tai. Å iÄ aplinkybę teismas ignoravo. Apeliantas taip pat teigia, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas nuosprendyje pakeitus kaltinimÄ konstatavęs, kad ne policijos patrulio automobilio vairuotojas, bet keleivio pusėje buvęs G. V. buvo priėjęs ir reikalavo bei gavo 15 eurų kyšį, nors liudytojai E. B. ir V.

P. nuosekliai tvirtino, kad prie jų buvo priėjęs policijos patrulio vairuotojas.Be to, nuosprendyje dviprasmiškai nurodyta, jog iš neaiškaus vaizdo įrašo nesimato, kad būtų atidaromos policijos automobilio vairuotojo durelės nei po automobilio sustojimo, nei prieš jam pradedant judėti, tuo tarpu dešinės pusės dureles užstoja šaligatvyje esančios konstrukcijos. Toks teismo argumentas apelianto teigimu negali būti pripažintas apkaltinančiu įrodymu, nes vaizdo įrašuose išties nematyti nei koks tarnybinis automobilis sustojo iš paskos lengvajam automobiliui, nei pro kurias lengvojo automobilio dureles išlipo koks nors asmuo.Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje reikia vadovautis tarnybinėje transporto priemonėje sumontuotos telemetrinės įrangos duomenimis, t. y. būtent kuriuo laiku, kurioje vietoje transporto priemonė važiavo, kada sustojo ir kiek laiko stovėjo, kuriuo laiku ir kurios durelės buvo atidaromos.

Teismas Å¡ių objektyvių duomenų netyrė ir jais nepagrįstai nesivadovavo. Nuteistasis teigia, jog byloje buvo duomenys apie tai, jog apie 03.14 val. buvo atidaromos vairuotojo pusės dureles.Apeliantas teigia, jog apygardos teismas liudytojos V. P. nurodytas aplinkybes atrinko palankesnes kaltinimui, kad ji neva suklydo, pro kurias dureles iÅ¡lipo policijos patrulis. Be to, skundo autorius pažymi, kad liudytoja, teisiamojo posėdžio metu atpažinusi G. V., parodė tik tai, kad: „kažkiek galiu atpažinti pagal balsÄ , bet ne taip kaip atrodo, ir gal bÅ«t iÅ¡ kÅ«no sudėjimo”.

Tokie pastarosios parodymai jokiu bÅ«du negali patvirtinti kaltinimo aplinkybės, nes toks atpažinimas neinformatyvus, visiÅ¡kai neteisėtas, neatitinka BPK reikalavimų. Apelianto nuomone, liudytoja V. P. iÅ¡sakė tik dvejones, nes tiriamo įvykio metu ji buvo ant galinės sėdynės centre, todėl negalėjo aiÅ¡kiai matyti bei girdėti asmens buvusio lauke prie automobilio.Nuteistasis taip pat nurodo, jog prieÅ¡taringi ir liudytojo E. B. parodymai. Pastarasis ikiteisminio tyrimo metu atpažino K. B., kaip panašų į pareigÅ«nÄ , reikalavusį iÅ¡ jo kyÅ¡io.

BylÄ nagrinėjant teisme liudytojas „atpažino” jau kitÄ policijos patrulį – G. V., kuriam davė pinigus. Toks „atpažinimas” neatitinka BPK reikalavimų, yra neteisėtas ir neleistinas. Teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ir neatskleidė prieÅ¡taravimų esmės, kodėl ikiteisminio tyrimo metu liudytojas atpažino vienÄ policijos patrulį, teismo salėje – kitÄ , nors inkriminuojami nusikalstami veiksmai tik vienam asmeniui.Neatitinka BPK reikalavimų ir liudytojos J. G. nuteistojo „atpažinimas” teisiamojo posėdžio metu, kadangi BPK norma įsakmiai ir konkrečiai reglamentuoja kaip privalo bÅ«ti atliekamas asmens atpažinimas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. G. parodė tik tipines bendras ypatybes, kurios nėra iÅ¡skirtinės: 30 - 35 m. amžiaus, apie 183 cm Å«gio, stambaus kÅ«no sudėjimo, kalbančio lietuviÅ¡kai, grubokai. Apeliantui kelia nuostabÄ , kad liudytoja nurodė apie 183 cm, bet ne, pavyzdžiui, 180 cm ar 185 cm, nes galbÅ«t apklausos metu jai buvo pateikti ir įtariamųjų tarnybinių asmens anketų duomenys, Å«giai. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad dauguma policijos patrulių nėra liekni, dar vilki ir apsaugines liemenes, todėl atrodo stambesni, be to, Kaune visi kalba tik lietuviÅ¡kai.

Taip pat pažymi, jog jam buvo tik 25 metai. Taigi, liudytoja atpažino jį (G. V.), nes ant teismo šaukimo bei teismo informacinėje lentoje buvo nurodytas jo vardas, todėl toks ir buvo liudytojos įsitikinimas, kad ir patruliai visada būna du.Tuo tarpu liudytoja M. S. objektyviai ir tikroviškai paaiškino aplinkybes, kuri BMW automobilyje sėdėjo arčiausiai, t. y. kairėje pusėje už vairuotojo, kad buvo naktis, tamsu, kad buvo pavargę, važiavo iš klubo, beveik snūduriavo, negirdėjo tikslaus pokalbio su policijos patruliu, tik matė, kad Ignė padavė pinigus Erikui, šis perdavė policijos patruliui.

Policijos patrulio atpažinti negali. Apelianto nuomone, nurodyti liudytojos parodymai atitinka realybę ir teismas privalėjo jais vadovautis.Tiek apeliantas, tiek K. B. nuosekliai parodė, jog įvairios valstybinės tarnybos, policijos struktÅ«ros yra įsigiję automobilius „Nissan NV200” baltos spalvos su specialiais ženklinimais, toje vietoje galėjo bÅ«ti bet kurios kitos tarnybos automobilis, nes iÅ¡ byloje peržiÅ«rėtų vaizdo įrašų nematyti konkreti tarnybinė transporto priemonė, koks jos valstybinis numeris, kuri iÅ¡važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės ir įsukusi į (duomenys neskelbtini) gatvę netrukus sustabdė lengvÄ jį automobilį BMW 525.

Nakties tamsoje nesimato, kad tai „Nissan NV200” baltos spalvos su specialiais ženklinimais, kokie tie specialūs ženklinimai, kokios tarnybos, kas joje važiuoja, kas vairuoja, o kas keleivio vietoje, kokie valstybiniai numeriai, pro kurias dureles išlipa asmuo, kas nueina prie sustabdytos transporto priemonės ir kas grįžta.Įvykio naktį policijos patrulio vyresnysis buvo K. B.. Jam buvo priskirtas tarnybinis automobilis „Nissan NV200”, pastarasis patvirtino, kad automobilį vairavo, tai užfiksuota ir vaizdo kameromis degalinėje „Statoil” apie 0.50 – 1.15 val. (pro vairuotojo dureles išlipo K.

B., pro keleivio – G. V.. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 punktas dėl veiksmų nakties metu nurodo, kad sustabdęs ar prieÅ¡ prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryÅ¡io priemone privalo praneÅ¡ti budėtojui tikrinimo vietÄ , transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. Jei transporto priemonės stabdomos policinių priemonių metu, Å¡io punkto reikalavimai netaikomi, o informacijÄ apie priemonės vykdymo metu patikrintų transporto priemonių skaičių ir priemonės rezultatus tarnybiniu praneÅ¡imu budėtojui pateikia už priemonės vykdymÄ atsakingas pareigÅ«nas.

IÅ¡ tiesų, nagrinėjamu atveju tarnybiniame automobilyje likęs patrulis nežinojo konkrečių aplinkybių, kas vyksta prie sustabdyto automobilio – pokalbių, veiksmų. Todėl apygardos teismas pagrįstai nenustatė bendrininkavimo fakto. Tiek apeliantas, tiek K. B. paneigė, kad stabdė minėtÄ BMW automobilį, prašė 20 eurų ar gavo 15 eurų, paneigė inkriminuotÄ tarimÄ si apie tai ar pasidalinimÄ pinigų, ar pritarimÄ kyÅ¡io aplinkybėms.Skundo autorius pastebi, kad nesant budėtojo užfiksuotos informacijos, reiÅ¡kia, kad BMW automobilis sustabdytas nebuvo.

O gal buvo praneÅ¡ta informacija budėtojui ryÅ¡io priemone, bet dėl techninių ryÅ¡io sutrikimų informacija budėtojo nepasiekė, tačiau nėra ir tarnybinių praneÅ¡imų apie sustabdytÄ transporto priemonę „BMW 525”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pastebi ir tai, kad patrulių tarnybos laikas buvo iki 7 ar 8 valandų ryto. Todėl apeliantui kyla klausimas, kodėl gavus merginos praneÅ¡imÄ per kelias valandas nebuvo savalaikiai sustabdyti patruliai, neatlikta krata, nepaimti minimi pinigai? Budėjimo centrui buvo žinomi tarnybinių transporto priemonių ir patrulių judėjimo marÅ¡rutai, jų buvimo vietos, juos surasti nėra sudėtinga.

Nuteistasis taip pat pažymi, kad jokie svetimi pinigai pas policijos patrulius paimti nebuvo, jie neapžiÅ«rėti, neprijungti prie bylos kaip daiktiniai įrodymai. Apeliantas taip pat praÅ¡o atkreipti dėmesį ir į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio baudžiamosiose bylose Nr. 2K-541/2014, 2K-94/2012, 2K-85-677/2015. Be to, apeliantas teigia, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuolat nurodoma, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų iÅ¡vadai apie didelės žalos padarymÄ , neįvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis.

Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-98/2014, 2K-541/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose taip pat pažymėta, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).

Be to, Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , yra ne kartÄ konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).Apibendrinant skundo motyvus apeliantas pažymi, kad:1)             2015-04-04 naktį apie 3.15 val.

E. B. vairuojamo automobilio nestabdė, prie automobilio priėjęs nebuvo, neprašė ir negavo jokio kyÅ¡io 15 ar 20 eurų, jokios nusikalstamos veikos nepadarė;2)             K. B. ir G. V. nuosekliai parodė, kad nebuvo tokio inkriminuojamo įvykio;3)             ikiteisminio tyrimo metu E. B. pagal fotonuotraukÄ atpažino ne jį (G. V.), kaip kyÅ¡io praÅ¡iusį ir pinigus gavusį policijos patrulį;4)             ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atpažintas nė vieno asmens – nei pagal asmenį tiesiogiai ar pro stiklÄ , nei pagal fotonuotraukÄ , nei pagal balsÄ , tokiems procesiniams veiksmams neprieÅ¡taravo, netrukdė;5)             liudytojai E. B. ir V.

P. parodė, kad prie jų automobilio priėjo policijos patrulis iÅ¡lipęs bÅ«tent pro vairuotojo dureles;6)             inkriminuojamo įvykio metu nevairavo tarnybinės transporto priemonės „Nissan NV200”, nebuvo policijos patrulio vyresnysis;7)             vaizdo kamera degalinėje „Statoil” apie 0.50 - 1.15 val. užfiksavo, kad pro vairuotojo dureles iÅ¡lipa K. B., pro keleivio dureles iÅ¡lipa G. V., tačiau net ir tai negali įtikinamai patvirtinti, jog už poros valandų apie 3.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje bÅ«tent kuris vairavo tarnybinę transporto priemonę „Nissan NV200” ar kuris buvo keleivio pusėje;8)             nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių transporto priemonės „Nissan NV200” buvimÄ 2015-04-04 apie 3.15 val. inkriminuojamoje vietoje ir laiku, o vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ stebėjimo kamerų labai nekokybiÅ¡ki, neįmanoma identifikuoti transporto priemonės, visiÅ¡kai nesimato asmens ar asmenų, vairavusių Å¡iÄ transporto priemonę ar buvus Å¡alia keleivio vietoje;9)             neiÅ¡nagrinėti, neįvertinti transporto priemonės „Nissan NV200” telemetrinės įrangos objektyvÅ«s duomenys, kurie patvirtintų kuriuo laiku, kurioje vietovėje, kurios durelės buvo atidaromos 2015-04-04 naktį;10)             liudytojų parodymai itin prieÅ¡taringi, kadangi vieni aiÅ¡kina, kad policijos automobilis sustojo iÅ¡ paskos jų BMW (liudytojai E. B., I.

V.), kiti aiškina, kad priešais juos (liudytoja J. G., V. P.);11)             ignoruoti BPK reikalavimai dėl asmenų atpažinimo atlikimo tvarkos;12)             nėra inkriminuojamos nusikalstamos veikos būtinojo dalyko – 15 eurų neva paimto kyšio;13)             apeliantui nesuprantama, kodėl buvo taikyta BK 72 straipsnio 2 dalies norma, nes jis neėmė jokio kyšio;14)             pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas;15)             teismas nesiaiškino aplinkybės ir nepasisakė apie G.

V. teigiamÄ tarnybinę charakteristikÄ bei kodėl po dviejų mėnesių buvo paruoÅ¡tas raÅ¡tas Nr. 20-IL-90995, kad darbo rezultatai vidutiniai, o laisvalaikį leidžia nepavyzdingai;16) nesutinka su BK 67 straipsnio 3 dalies, BK 682 straipsnio normų taikymu net trejiems metams, nes nėra objektyvių neigiamų įvertinimų.Nuteistasis G. V. praÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, neturėjo galiojančių nuobaudų, dirba, gauna legalias pajamas, charakterizuojamas teigiamai.Skundo autorius praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 4 dalį ir jį iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Taip pat praÅ¡o panaikinti jam taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę.Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kuriuo netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Be to, vertindamas surinktus įrodymus teismas padarė esminius BPK pažeidimus, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, netirti ir nevertinti kai kurie įrodymai.Pasisakydamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje (K.

B. atžvilgiu), apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog byloje nėra jokių duomenų, kad K. B. ir G. V. buvo iÅ¡ anksto susitarę bendrai padaryti kokius nors nusikalstamus veiksmus – sustabdžius E. B. vairuojamÄ automobilį, provokuoti ar reikalauti iÅ¡ vairuotojo duoti kyšį ir jį paimti, kad K. B. matė G. V. paimant kyšį, kad jis (G. V.) pasidalino gautais pinigais su K. B.. Teismas nurodė, kad pinigai G. V. jo reikalavimu buvo perduoti susukus banknotus, tai apsunkino pastebėti šį faktÄ iÅ¡ toliau.

K. B. buvo likęs tarnybiniame automobilyje ir tokiomis aplinkybėmis galėjo nepastebėti pinigų perdavimo fakto ir negalėjo girdėti G. V. pokalbio su sustabdyto automobilio vairuotoju E. B. ir keleivėmis.Prokuroro nuomone, tokios teismo iÅ¡vados nebuvo objektyviai patvirtintos bylos nagrinėjimo teisme metu ir yra pagrįstos prielaidomis, kadangi bendrÄ abiejų kaltinamųjų kaltę ir jų suderintus veiksmus akivaizdžiai įrodo tai, kad K. B., likęs tarnybiniame automobilyje ir bÅ«damas ekipažo vyresnysis, vadovaudamasis patrulių veiklos instrukcijos 28 punktu, privalėjo praneÅ¡ti apie sustabdytÄ automobilį, t. y. tikrinimo vietÄ , transporto priemonės modelį, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį.

Juo labiau, kad turėdamas prie savęs radijo ryÅ¡io stotelę akivaizdžiai girdėjo ir suprato, kad G. V. to nepadarė. Be to, užfiksavę padarytÄ pažeidimÄ (tikėtina ne vienÄ , nes minėtÄ automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje sekė nuo pat klubo „Nox“), dėl ko ir buvo sustabdytas E. B. vairuojamas automobilis, ir tai, kad G. V. dėl to nesiėmė jokių priemonių, K. B. negalėjo nesuprasti, kad už tai G. V. jų abiejų naudai tiesiogiai priėmė kyšį. Prokuroras taip pat pažymi, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog policijos automobilis, kuriame liko sėdėti K.

B., stovėjo už K. B. automobilio vos kelių metrų atstumu, įvykio vieta buvo gerai apÅ¡viesta, K. B., sėdėjęs vairuotojo pusėje, iÅ¡ kurios prie E. B. automobilio priėjo ir visÄ laikÄ buvo ir G. V., galėjo ir turėjo aiÅ¡kiai matyti, kad G. V. faktiÅ¡kai jokių dokumentų netikrino ir užfiksuotų pažeidimų nė nebandė forminti. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu abu kaltinamieji patvirtino palaikantys draugiÅ¡kus santykius, kartu leidžia laisvalaikį.

Dažnus tarpusavio kontaktus patvirtina ir byloje esančios iÅ¡klotinės, iÅ¡ kurių matyti, kad atsitiktinai pasirinktame laikotarpyje jie tarpusavyje bendravo labai dažnai, t. y. 2015-04-12 – 2015-05-18 užfiksuoti 93 tarpusavio sujungimai. Be to, abu pareigÅ«nai ilgÄ laikÄ nuolat kartu dirbo, vienas kitÄ gerai pažinojo. Prokurorui atrodo neįtikinama, kad K. B. nedalyvavo aptariamoje nusikalstamoje veikoje, o G. V. nuo jo nuslėpė kyÅ¡io priėmimo faktÄ . Juo labiau, kad abiejų kaltinamųjų gynybinė versija buvo ta, kad tÄ naktį buvo labai daug įvykių ir jie iÅ¡ vis nebuvo toje vietoje, o E. B. automobilį galėjo sustabdyti kas nors kitas.

Apeliantui abejonių kelia ir tai, kad kaip tik įvykio metu dėl nenustatytų techninių priežasčių neveikė (buvo atjungta) vieninga pajėgų valdymo sistema. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įrodinėjant susitarimo buvimo faktÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad bendrininkai bÅ«tų iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales, veikimas gali bÅ«ti atliekamas ir konkliudentiniais veiksmais, todėl teismo iÅ¡vada, kad nebuvo nustatytas iÅ¡ankstinis bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ , neturi jokios lemiamos reikÅ¡mės. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, prokuroras teigia, kad K.

B. ir G. V. veikė bendrininkų grupe kaip bendravykdytojai, neabejotinai suvokė vienas kito veiksmus ir negalėjo jų atlikti atskirai, savo konkliudentiniais veiksmais abu tiesiogiai realizavo savanaudiško pobūdžio nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, sudėties objektyviuosius požymius iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki buvo pasiektas norimas rezultatas – priimtas ir visiškai užvaldytas kyšis, o kelių eismo taisyklių pažeidimas liko neįformintas (nuslėptas).

Sprendžiant K. B. kaltės klausimÄ bÅ«tina iÅ¡samiai įvertinti surinktus įrodymus ir padaryti objektyviÄ iÅ¡vadÄ , nes tiek G. V., tiek K. B. kaltę pagrindžiančių įrodymų dėl to surinkta pakankamai.Be to, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ faktiÅ¡kai dekriminalizuodamas veiksmus, kurie tiek savo esme, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ Ä¯vertinti kaip nusikalstami.

Prokuroras nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad G. V. veikos pagrindinis objektas nebuvo vieÅ¡oji tvarka ir jo veiksmai tiesiogiai nebuvo nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , kad jis neturėjo tikslo sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Prokuroro nuomone, faktinių bylos aplinkybių neatitinka teismo iÅ¡vada apie tai, kad iÅ¡ garso įraÅ¡o stenogramos matyti, kad ir aplinkosaugos pareigÅ«nų leksikoje pasitaikė necenzÅ«rinių žodžių. Faktinių bylos aplinkybių neatitinka ir tai, kad nėra patikimai patvirtinta, jog G.

V. koja spyrė į nukentėjusiųjų tarnybinį automobilį. Apeliantas nurodo, jog iš nukentėjusiojo M. T. pateikto įrašo girdėti, kad pareigūnai necenzūrinių žodžių nevartojo. Be to, aplinkybę, kad G. V. koja spyrė į nuketėjusiųjų automobilį, patvirtina vaizdo įrašas, kurį pateikė nukentėjusysis M. T., kuriame matyti ir/arba girdėti dalis įvykio, kuomet buvo tikrinamas A. K. ir G. V. automobilis, taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo A.

K. procedÅ«ra. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad pareigÅ«nų veiksmai visiÅ¡kai adekvatÅ«s ir, prieÅ¡ingai nei nurodė kaltinamieji bei teismas – korektiÅ¡ki. BÅ«tent Å¡ios procedÅ«ros metu įraÅ¡e pakankamai aiÅ¡kiai girdėti, kaip toliau nuo vaizdÄ ir garsÄ fiksuojančios kameros esantis G. V. nuolat ir intensyviai keikiasi, kolioja pareigÅ«nus necenzÅ«riniais žodžiais, praÅ¡o atneÅ¡ti jam butelį, grasina susidorojimu, vienu momentu pasigirsta duslus smÅ«gis ir toliau esančių asmenų (aplinkos apsaugos pareigÅ«nų) bandymas suvaldyti situacijÄ , kuomet, pasak pareigÅ«nų, ir buvo spirta į jų tarnybinį automobilį.

Teismas iÅ¡vadÄ grindė vien suinteresuoto liudytojo A. K. parodymais, nors teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. S. parodė, kad nuo G. V. smÅ«gio koja buvo nusisukęs priekinis žibintas.PrieÅ¡ingai nei nuosprendyje nurodė teismas, G. V. kaltė dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo yra įrodyta liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais. Nukentėjusieji M. T. ir V. S., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad 2015-04-13, apie 0.30 val., vykdė reidÄ Kauno rajone, Å¡alutiniame kelio (duomenys neskelbtini) keliuke pastebėjo įtartinÄ automobilį, nusprendė atlikti patikrinimÄ dėl brakonieriavimo.

Automobilyje buvo du asmenys, kurių vienas – G. V., o kitas – A. K., kuris su savimi turėjo užtaisytÄ ginklÄ , ir jau tada kilo konfliktinė situacija, A. K. mėgino pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, abu vyriÅ¡kiai elgėsi agresyviai ir įžūliai, siÅ«lė kyšį, kad nebÅ«tų įformintas pažeidimas, G. V. plÅ«dosi, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, buvo aiÅ¡kiai neblaivus, rodė tarnybinį pažymėjimÄ , grasino kerÅ¡yti, sakė, kad panaudos ginklÄ , aplinkos apsaugos pareigÅ«nų akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus, vienu metu susinervinęs spyrė į jų tarnybinį automobilį.

Abu nukentėjusieji tokį jo elgesį pagrįstai suprato kaip itin įžūlų, agresyvų, iÅ¡Å¡aukiantį ir nederantį, kuris trikdė jų darbÄ , vandaliÅ¡kÄ , kuomet spyrė į pareigÅ«nų automobilį, įžeidžiantį, kuomet plÅ«dosi jų atžvilgiu. Liudytojai D. J. ir T. K. taip pat parodė, kad tÄ naktį gavę praneÅ¡imÄ atvyko kolegoms į pagalbÄ , matė, kad G. V. buvo akivaizdžiai neblaivus, automobilyje gėrė alkoholinius gėrimus, jo nuotaikų kaita buvo neadekvati, kartais įsiaudrindavo, akcentavo, kad girdėjo, kaip G.

V. įspėjo M. T. pasisaugoti važinėjant automobiliu, suprato, kad gali bÅ«ti nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes žinojo jį kaip policijos pareigÅ«nÄ , jo pyktis ir agresija buvo daugiau nukreipti į M. T. ir V. S.. Liudytojų nuomone, toks G. V. elgesys buvo nederamas ir akivaizdžiai pažeidžiantis vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Netgi pats liudytojas A. K. patvirtino faktÄ , kad G. V., kol buvo raÅ¡omas administracinio teisės pažeidimo protokolas, galėjo pasakyti keletÄ necenzÅ«rinių žodžių (,,buvo pratrÅ«kęs).

IÅ¡ nukentėjusiojo M. T. pateikto įraÅ¡o matyti, kad pareigÅ«nų atžvilgiu iÅ¡sakytos frazės, grasinimai, jų turinys tiek vertinant įvykio kontekstÄ , tiek atsižvelgiant į nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, patvirtina nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį požymių buvimÄ . Teismas nuosprendyje nurodęs, kad tokie posakiai buvo vartojami ne moterų ar vaikų akivaizdoje, kad juos bÅ«tų galima bÅ«tų vertinti kaip Å¡okiruojančius, taip pažeidžiančius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sudarančius nusikaltimo sudėtį, klaidingai interpretavo BK 284 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėties požymius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad visuomenės tvarkos sutrikdymo negali nulemti ta aplinkybė – matė ar nematė konfliktÄ paÅ¡aliniai asmenys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-572-139/2015), jau nekalbant apie vien kokių nors socialiai jautrių asmenų grupių iÅ¡skyrimÄ iÅ¡ konteksto, kaip tai subjektyviai padarė teismas.Be to, situacijos vertinimui reikÅ¡minga ir administracinio teisės pažeidimo medžiagos apžiÅ«ra, liudijanti įvykių chronologijÄ , pobÅ«dį bei dalyvavusius asmenis, nes bÅ«tent medžioklės taisyklių pažeidimo fakto nustatymas tapo pretekstu G.

V. pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Prokuroras nesutinka su nuosprendžio argumentu, kad esÄ tos pačios dienos aplinkosaugos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose G. V. buvimas įvykio vietoje arba iÅ¡ viso nepaminėtas, arba paminėtas labai epizodiÅ¡kai, nenurodant jokių jo galimai nusikalstamų veiksmų ir esÄ nutylėjimas apie G. V. veiksmus, kuriuos nukentėjusieji vėliau įvertino kaip pažeidžiančius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , rodo, kad įvykio metu nukentėjusieji nesureikÅ¡mino G. V. elgesio, nelaikė jo įžūliu, su grasinimu, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruojančiu nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdančiu visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Apeliantas pažymi, kad teisinio santykio kvalifikavimas ir jo įvertinimas yra ikiteisminio tyrimo ir teismo pareiga, todėl nukentėjusieji be to, kad pranešė ikiteisminio tyrimo institucijai ir davė tyrimo aplinkybes atitinkančius parodymus, pateikė veikos kvalifikavimui reikšmingus daiktus, vaizdo įrašus ir kt., neprivalo savo iniciatyva rinkti kitokių įrodymų, vertinti ir patys kvalifikuoti kaltųjų asmenų veiksmų, juo labiau tai daryti visiškai nesusijusiuose procesuose. Ta aplinkybė, kad tuojau pat po įvykio nukentėjusieji M.

T. ir V. S. savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose iÅ¡dėstę informacijÄ apie įtariamÄ medžioklės taisyklių pažeidimÄ , juose savo iniciatyva nekvalifikavo, kad buvo grubiai pažeista dar ir vieÅ¡oji tvarka, Å¡iuo atveju jokios reikÅ¡mės neturi, kadangi tie tarnybinio pobÅ«džio dokumentai buvo tiesiogiai skirti praneÅ¡ti apie užfiksuotÄ ir jų kompetencijai priskirtÄ tirti pažeidimÄ , o vertinti, ar buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka, tuo metu jiems nebuvo jokio pagrindo, juo labiau, kad nusikaltimas tęsėsi toliau, jau atlikus formalų veiksmÄ â€“ suraÅ¡ius administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , o apie įvykį nukentėjusieji nustatyta tvarka nurodė savo pareiÅ¡kime ikiteisminio tyrimo įstaigai, vėliau apklausti kaip liudytojai.Prokuroras taip pat nurodo, jog teismas be pagrindo siejo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dispozicijÄ su BK 145 straipsnyje (grasinimas nužudyti) įtvirtinto nusikaltimo požymiais, o bÅ«tent, tuo, kad kaip nurodyta nuosprendyje, grasinimas buvo iÅ¡sakytas tariamÄ ja nuosaka.

Nėra duomenų, kad nukentėjusiesiems toks grasinimas sukėlė ar galėjo sukelti iÅ¡gÄ stį. Nėra ir duomenų, kad nukentėjusiesiems galėjo susidaryti įspÅ«dis, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Pažymi, kad grasinimas, realus, ar ne, yra vienas iÅ¡ BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties alternatyviųjų požymių, ir visiÅ¡kai nesvarbu, ar jis gali bÅ«ti įvykdytas, be kitų požymių – įžūlaus ir vandaliÅ¡ko, iÅ¡Å¡aukiančio elgesio, tai kaltinime buvo nurodyta kaip reikÅ¡minga faktinė aplinkybė, jos visiÅ¡kai nesiejant su kitų nusikaltimų sudėtimis.

Be to, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, vertindamas situacijos suvokimÄ prokuroras pažymi ir tai, kad G. V. yra iÅ¡duotas leidimas laikyti ir neÅ¡iotis ginklus, jo vardu registruoti penki ginklai, tarp kurių pistoletas Makarov Nr. KB2924, o įvykio metu tiek M. T., tiek V. S. suprato, kad G. V. yra policijos pareigÅ«nas, jau nekalbant apie tai, kad jis pats vos iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio jiems demonstravo savo tarnybinį pažymėjimÄ . Svarbus ir faktas, kad G. V. pats yra buvęs neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, anksčiau dirbęs su įvykyje dalyvavusiu D.

J. (vėliau dėl įvykio ieÅ¡kojo su juo ryÅ¡ių), todėl pastarasis neabejotinai žinojo apie tai, kad G. V. gali turėti ginklÄ ir jį panaudoti ne tik įvykio metu, bet ir ateityje, o tai suvokdamas G. V. tik dar labiau aÅ¡trino situacijÄ manipuliuodamas tokiais bauginimais.VieÅ¡oji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios vieÅ¡ojo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Å ių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normaliÄ gyvenimo eigÄ , tolerantiÅ¡kÄ bendravimÄ , susilaikymÄ nuo agresyvaus elgesio.

VieÅ¡Ä ja tvarka laikoma padėtis ar veikimo bÅ«das, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys dėl įvairių socialinių normų įtakos, turintys tikslÄ užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Prokuroro nuomone, nurodytų G. V. kaltę pagrindžiančių duomenų kompleksinis įvertinimas suponuoja akivaizdžiÄ iÅ¡vadÄ dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių buvimo, kadangi veika neabejotinai padaryta vieÅ¡oje vietoje, kurioje buvo paÅ¡alinių asmenų ir į kuriÄ tokie asmenys galėjo bet kuriuo metu laisvai patekti.

Prokuroras teigia, jog G. V. nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas pasireiškė:

1. įžūliu elgesiu grubiai atsisakant vykdyti teisėtus aplinkos apsaugos pareigÅ«nų nurodymus, aktyviai raginant tÄ padaryti ir A. K. ir tokiu bÅ«du aktyviu trukdymu jų darbui;

2. iššaukiančiu elgesiu pasirodant neblaiviam viešoje vietoje ir pareigūnų akivaizdoje vartojant alkoholinius;

3. koliojimusi, kuomet necenzūriniais žodžiais viso įvykio metu buvo vadinami savo tarnybines pareigas atliekantys aplinkos apsaugos pareigūnai;

4. grasinimais, o bÅ«tent panaudoti fizinį smurtÄ , panaudoti ginklÄ , psichiniu poveikiu grasinant kerÅ¡yti baudžiant už tariamus kelių eismo taisyklių pažeidimus (Å¡is grasinimas buvo realiai įvykdytas);

5. vandaliÅ¡kais veiksmais, kuomet buvo tyčia spirta į aplinkos apsaugos pareigÅ«nų automobilį. Tokie veiksmai asmeniui inkriminuojami tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu. Todėl vertinama veika buvo akivaizdžiai pavojinga, savo tiesioginį darbÄ tinkamai atliekantys aplinkos apsaugos pareigÅ«nai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti, Å¡okiruoti, apie tai davė parodymus, kuriam laikui dėl nurodymų nevykdymo ir pasiprieÅ¡inimo buvo sutrikdytas ir viso įvykio metu nuolatos trikdomas jų tiesioginis darbas, kilo sumaiÅ¡tis, dėl ko pareigÅ«nai naktį buvo priversti kviesti pastiprinimÄ , tuo metu nebudėjusį aplinkos apsaugos pareigÅ«nų ekipaÅ¾Ä , taip pat buvo panaudotos spec. priemonės. Tai, pasak prokuroro, yra reikÅ¡minga pasekmė – akivaizdus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas.Prokuroras nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad G.

V. pagrindinis veikos objektas nebuvo vieÅ¡oji tvarka ir jo veiksmai tiesiogiai nebuvo nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , kad jis neturėjo tikslo sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali bÅ«ti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

Akivaizdu, kad G. V. bendrais bruožais numatė savo veikos padarinius arba turėjo ir galėjo numatyti. Be to, pastarojo atsakomybę sunkina tyčinė nuo jo valios priklausiusi aplinkybė – tai, kad nusikalto bÅ«damas neblaivus ir alkoholinius gėrimus toliau vartojo įvykio vietoje. Kita vertus, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika buvo pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl ir kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006), nes padarinių atžvilgiu jis buvo absoliučiai abejingas.

Apelianto nuomone, G. V. savo iniciatyva pasirinko tokį elgesio modelį, kuriuo sukėlė konfliktinę situacijÄ , ir jos sprendimui pasirinko akivaizdžiai vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pažeidžiančias priemones. Teismas pripažindamas, kad aplinkos apsaugos pareigÅ«nų veiksmai buvo teisėti, tuo pačiu nurodė, kad bÅ«tent tokie teisėti aplinkos apsaugos pareigÅ«nų veiksmai ir nulėmė G. V. elgesį. Taigi iÅ¡teisintojo elgesys Å¡ioje situacijoje rodo dar ir absoliutų teisinį nihilizmÄ , kuriam pritarė ir nuosprendį priėmęs teismas.

Teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiÅ¡ki arba kitokie. Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).

BÅ«tent tokį elgesio modelį pasirinko G. V., nors viso įvykio metu, kuris truko sÄ lyginai ilgÄ laikÄ , turėjo galimybę ir galėjo nutraukti savo grubiai teisę pažeidžiančius veiksmus, tačiau to tyčia nepadarė.Apeliantas pažymi ir tai, kad visuomenės tvarkos sutrikdymo negali nulemti ta aplinkybė – matė ar nematė konfliktÄ paÅ¡aliniai asmenys, svarbu, kad jų ne tik buvo įvykio vietoje (be pačių nukentėjusiųjų į pagalbÄ atvykę D. J. ir T. K., medžioklės vadovas F.

G., medžiotojas A. K., jo tėvas A. K.), bet ir asmenys, bet kuriuo laiku dėl laisvo priėjimo galėję atsirasti toje vietoje. Kita vertus, liudytojo A. K. parodymai vertintini kaip suinteresuoto asmens, kuris visų pirma siekia išvengti administracinės ir kitokio pobūdžio atsakomybės kituose procesuose dėl medžioklės taisyklių pažeidimo, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir kt., taip pat yra suinteresuotas padėti G. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes iš M. T. pateikto įrašo aplinkybių matyti, kad jis turėjo ir galėjo girdėti kas darosi aplinkui, retsykiais net replikavo G.

V.. Pastarojo teiginiai neturėjus tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ yra nepagrįsti, nes apie tyčios turinį turi bÅ«ti sprendžiama pagal jo atliktus situacijai neadekvačius ir betikslius veiksmus demonstratyviai ignoruojant visuomenėje pripažintas elgesio ir moralės normas, demonstruojant niekinamÄ požiÅ«rį į savo tiesioginį darbÄ atliekančius aplinkos apsaugos pareigÅ«nus, kurie pasijuto Å¡okiruoti ir pažeminti, krito jų pasitikėjimas policija ir jie apie tai davė atitinkamus parodymus teisme.

Tuo tarpu teismas pastarųjų parodymus ignoravo, nurodė, kad taip neturėjo bÅ«ti, ir ėmėsi vertinti subjektyviÄ nukentėjusiųjų emocinę bÅ«senÄ . Teismas taip pat nepagrįstai suteikė prioritetÄ G. V. s, o ne nukentėjusiųjų parodymams, kad jie pasijuto Å¡okiruoti ir pažeminti, krito jų pasitikėjimas policija. Prokuroras mano, kad aukščiau iÅ¡vardintų įrodymų ir jų analizės pakanka iÅ¡vadai dėl G. V. kaltės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.Toliau prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dalyje dėl nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ atlikdamas bÅ«tinųjų BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikaltimų požymių analizę ir vertinimÄ , be to, kai kurios nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka dalies byloje nustatytų aplinkybių, netirti ir nevertinti kai kurie įrodymai.Aptardamas nuosprendyje iÅ¡dėstytus motyvus dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, prokuroras pažymi, kad teismo motyvai yra prieÅ¡taringi, o BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių buvimas ar jų nebuvimas faktiÅ¡kai iÅ¡ viso neaptartas ir beveik nemotyvuotas.Nukentėjusysis M.

T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad po aptarto įvykio, kai teisėtai ir pagrįstai tikrino galimai brakonieriavusių G. V. ir A. K. automobilį ir susilaukė tiesioginių grasinimų atkerÅ¡yti, 2015-04-16, apie 8.00 val., nuosavu automobiliu vyko į darbÄ . Rotušės aikÅ¡tėje pastebėjo, kad yra stabdomas policijos pareigÅ«nų, o sustojus pamatė, kad vienas iÅ¡ ekipažo pareigÅ«nų yra G. V.. M. T. iÅ¡ karto suprato, kad tokiu bÅ«du yra kerÅ¡taujama, ir tai pasitvirtino, kadangi buvo apkaltintas nebÅ«tų kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymu, esÄ neparodė posÅ«kio ir naudojosi mobiliuoju telefonu vairuojant.

Nors to nedarė, nukentėjusiajam buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tikrintas blaivumas. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad protokolo suraÅ¡ymo metu G. V. net nebandė slėpti motyvų, M. T. priekaiÅ¡tavo, kad įvykis dėl brakonieriavimo buvo pavieÅ¡intas departamento tinklalapyje, todėl nukentėjusysis pagrįstai šį G. V. poelgį suprato kaip akivaizdų kerÅ¡tÄ . Liudytojo D. J. parodė, kad 2015-04-16, apie 8.00 val., savo darbo kabinete pamatė, kad M. T. vairuojamÄ automobilį sustabdė policijos pareigÅ«nai, matė, kad vienas iÅ¡ jų buvo G.

V., jam skambino telefonu paklausti dėl kokių priežasčių jo kolega yra tikrinamas, tačiau Å¡is nepaaiÅ¡kino, tÄ patį rytÄ važiuodamas į darbÄ matė kaip Å¡ie policijos pareigÅ«nai buvo sustabdę tarnybinį aplinkos apsaugos departamento automobilį, liudytojas iÅ¡ M. T. sužinojo, kad jį nubaudė už nebÅ«tus pažeidimus, tai taip pat suprato kaip akivaizdų pareigÅ«nų kerÅ¡tavimÄ . Liudytojas taip pat patvirtino, kad po įvykio 2015-04-13 dienÄ , jam telefonu keletÄ kartų skambino G.

V., teiravosi, kaip bÅ«tų galima sutvarkyti visÄ Å¡Ä¯ reikalÄ . Liudytojas T. K. parodė, kad tÄ rytÄ važiuodamas į darbÄ Å¡alia aplinkos apsaugos departamento pastebėjo policijos pareigÅ«nų automobilį, pareigÅ«nai akylai stebėjo pravažiuojančius, ekipaže buvo G. V., suprato, kad gali bÅ«ti kerÅ¡taujama ir, anot liudytojo, pagal nustatytas aplinkybes tai pasitvirtino. Apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė, kad 2015-04-16, prieÅ¡ 8.00 val., tarnybiniu automobiliu važiavo į darbÄ , jau parkuojantis prie darbovietės pastato Rotušės aikÅ¡tėje buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, pasiteiravus dėl priežasties, jam pasakė, kad nerodo posÅ«kių, tačiau Å¡is pareigÅ«nams pasiÅ«lė pasižiÅ«rėti vaizdo medžiagÄ ir įsitikinti, kad jokių taisyklių jis nepažeidė.

Liudytojas parodė, kad dokumentus tikrinęs pareigūnas elgėsi neužtikrintai, klausė, kur liudytojas dirba, jokių dokumentų dėl tariamai užfiksuoto pažeidimo nepildė, todėl liudytojui susidarė įspūdis, kad jis galėjo apsirikti stabdydamas tokį patį automobilį kurį matė 2015-04-13 naktį. Liudytojas A. T. patvirtino, kad 2015-04-16, apie 8.00 val. jam skambino sūnus M. T., tačiau tai buvo jau po to, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, nes klausė, kur automobilyje padėtas gesintuvas, vaistinėlė.

Prokuroro nuomone, aptartų liudytojų parodymai patvirtina, kad M. T. sustabdymas dėl tariamų kelių eismo taisyklių pažeidimų nebuvo atsitiktinis, abu pareigÅ«nų ekipažo nariai akivaizdžiai siekė bendro tikslo, buvo susitarę, sÄ moningai patruliavo ilgesnį laikÄ prieÅ¡ įstaigos darbo valandas, turėjo veiksmų planÄ ir laukė bÅ«tent M. T., kurio atžvilgiu akivaizdžiai kerÅ¡tavo dėl 2015-04-13 įvykių. Be to, teismas nurodęs, kad G. V. ir K. B. 2015-04-16 patruliavo jiems priskirtoje darbo vietoje – Centro PK teritorijoje, tačiau nutylėjo aplinkybę, kad Å¡io ekipažo patruliavimo teritorija buvo ne tik Centro PK, tačiau ir NoreikiÅ¡kių PN aptarnaujama teritorija, kuri yra gerokai toliau.

Gretinant vaizdo medžiagÄ iÅ¡ Rotušės aikÅ¡tėje fiksuojančių vaizdo kamerų ir iÅ¡ Å¡alia aplinkos apsaugos departamento įrengtų saugos kamerų su policijos tarnybinio automobilio telemetriniais duomenimis, matyti, kad K. B. ir G. V. ekipažas Rotušės aikÅ¡tėje 2016-04-16 buvo nuo 7.15 val., ir jų pagrindinė stovėjimo ir judėjimo vieta buvo bÅ«tent prie (duomenys neskelbtini)-uoju numeriu pažymėto Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pastato, niekur neiÅ¡važiuojant.

Apeliantas teigia, jog tai neginčijamai patvirtina, kad minėta vieta buvo pasirinktina neatsitiktinai ir specialiai buvo laukta. Pažymi ir tai, kad tai buvo pirmoji G. V. ir K. B. darbo pamaina tuoj pat po 2016-04-13 įvykio. Be to, prokuroras teigia, jog teismo vertinimas, kad kaltinamieji iš atstumo ir judėjimo metu fiksuodami pažeidimus galėjo suklysti, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kadangi iš miesto kamerų vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad visus privalomus posūkius manevruodamas Rotušės aikštėje M.

T. parodė, o iÅ¡ jo naudojamo mobilaus ryÅ¡io telefono iÅ¡klotinių matyti, kad pirmasis sujungimas buvo 8.04 val., t. y. jau po to, kai jis buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų ir tada, kaip nurodė M. T., skambino tėvui pasiteirauti, kur yra vaistinėlė ir gesintuvas. Automobilio greitis buvo minimalus, oro sÄ lygos geros, iÅ¡ kelių metrų atstumo prieÅ¡ais buvo negalima nepastebėti kurį laikÄ rodyto posÅ«kio signalo, taip pat buvo lengva atpažinti už vairo sėdintį asmenį. Todėl teismo motyvai, esÄ tik apsisukę vytis policijos pareigÅ«nai bÅ«tent dėl to galėjo nepastebėti, kad automobilis, sukdamas į deÅ¡inę nerodė posÅ«kio signalo, prokurorui yra nesuprantami. 2016-06-16 Kauno apskrities VPK sprendimu administracinė teisena dėl K.

B. ir G. V. nustatytų tariamų M. T. kelių eismo taisyklių pažeidimų nutraukta pripažinus, kad jokių pažeidimų nebuvo. SprendimÄ priėmęs pareigÅ«nas A. M. teisme patvirtino, kad nesimatė jokių užfiksuotų pažeidimų požymių. Prokuroro nuomone akivaizdu, kad K. B., įtakotas G. V. ir veikdamas bendrai su juo, neabejotinai žinodamas apie 2015-04-13 nakties įvykius, kaip vyresnysis ekipažo pareigÅ«nas nepagrįstai patraukė M. T. administracinėn atsakomybėn, be jokio objektyvaus pagrindo tyčia įrašė į protokolÄ melagingus duomenis ir kartu su atitinkamais tarnybiniais praneÅ¡imais pateikė įstaigai, tokiu bÅ«du suklastojo dokumentÄ , kartu su G.

V. kerÅ¡tavo M. T.. Tai, kad bendrininkai žinojo apie situacijÄ ir veikė tarpusavyje susitarę, neabejotinai patvirtina ir G. V. telekomunikacijų įvykių iÅ¡klotinės, iÅ¡ kurių matyti, kad jie tarpusavyje bendrauja labai dažnai. IÅ¡ teismui pateiktų G. V. buvusių telekomunikacijų įvykių iÅ¡klotinių matyti, kad K. B. ir G. V. net deÅ¡imt kartų tÄ pačiÄ dienÄ kontaktavo ir prieÅ¡ įvykį, t. y. 2015-04-12, tris kartus įvykio metu nuo 1.08 val. iki 1.46 val., vėliau tos pačios dienos ryte 6.45 val., 16.08 val., laikotarpyje nuo 2015-04-14 iki 15 d. dar penkis kartus.

Tai neabejotinai patvirtina apie tai, kad K. B. apie 2016- 04-13 įvykį žinojo ir buvo gerai informuotas, dėl to bendravo, ir neabejotinai iki 2015-04-16 buvo susitikęs su G. V. aptarti aplinkybes. Žinojo, kad aplinkosaugos departamento tinklalapyje buvo patalpinta vieša informacija apie 2015-04-13 įvykį, dėl ko įvykio vietoje M. T. priekaištavo G. V.. Nurodytų aplinkybių teismas nevertino ir netyrė. Prokuroras taip pat nurodo, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad tiek K.

B., tiek G. V. tarnybiniai praneÅ¡imai dėl dar vieno galimo M. T. pažeidimo, t. y. naudojimosi mobilaus ryÅ¡io telefonu vairuojant po to, kai buvo sustabdytas, suraÅ¡yti 2015-05-06. IÅ¡ tos pačios medžiagos matyti, kad kaip tik tÄ dienÄ policijos įstaigoje buvo gautas M. T. praÅ¡ymas su paaiÅ¡kinimais dėl užfiksuotų nebÅ«tų KET pažeidimų, kurio pagrindu 2015-06-16 pareigÅ«nas A. M. nutraukė administracinę teisenÄ . Apeliantui akivaizdu, kad jau esant aiÅ¡kiems faktams, jog K. B. ir G. V. užfiksuoti pažeidimai iÅ¡ tiesų nebuvo padaryti, tuomet dar nenuÅ¡alinti nuo pareigų K.

B. ir G. V. policijos įstaigoje peržiÅ«rėję vaizdo įraÅ¡Ä sugalvojo bet kokiu bÅ«du inicijuoti M. T. patraukimÄ administracinėn atsakomybėn kitais pagrindais. M. T. jokia administracinė nuobauda neskirta, o teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas A. M. nesugebėjo įtikinamai paaiÅ¡kinti kaip ir kieno pagalba nustatė M. T. pažeidimÄ , kurį K. B. ir G. V. aprašė savo 2015-05-06 tarnybiniuose praneÅ¡imuose, ir kodėl Å¡iuos asmenis pas save kvietė. Å ių aplinkybių teismas taip pat nevertino.Skundo autoriaus nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, kad G.

V. ir M. T. (tikriausiai prokuroras turėjo omenyje K. B.) veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, suprato, kad įraÅ¡ydami į administracinio teisės pažeidimo protokolÄ melagingus duomenis apie nebÅ«tus KET pažeidimus suklastojo dokumentÄ , žinojo, kad dokumentas neabejotinai sukelia reikÅ¡mingus teisinius padarinius, asmens patraukimÄ administracinėn atsakomybėn ir jo persekiojimÄ , atitinkamos valstybės prievartos panaudojimÄ , dokumentÄ su melagingais duomenimis sÄ moningai perdavė Kauno apskrities VPK tolesniam vykdymui, t. y. asmens nubaudimui, ir tai atliko sÄ moningai, norėjo taip veikti ir iÅ¡ dalies pasiekė pageidaujamÄ rezultatÄ , nes dėl to nekaltas asmuo buvo įtrauktas į net kelis teisminius procesus, patyrė nepatogumų, todėl jų veiksmuose yra visi BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymiai.

Pirmosios instancijos teismas Å¡io nusikaltimo požymių neanalizavo, nors ir pripažino policijos pareigÅ«nų nekompetencijÄ , tačiau nuosprendyje apsiribojo tik lakoniÅ¡ku teiginiu, jog administracinės bylos nagrinėjimo metu paneigtas kaltinamųjų tariamai užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo faktas savaime neįrodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai buvo suklastoti. Nusikalstamų veikų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį sudėtys padarinių atžvilgiu yra kardinaliai skirtingos ir jei piktnaudžiavimui įrodyti reikalinga didelė žala, tai BK 300 straipsnio įtvirtinto nusikaltimo sudėtis pasekmių atžvilgiu yra iÅ¡ esmės prieÅ¡inga ir reikalauja tik siekio sukelti neigiamas teisines pasekmes.

Byloje nustatytomis aplinkybėmis tai akivaizdu, tačiau teismas į tai i neatsižvelgė be pagrindo sutapatindamas Å¡ias dvi veikas ir jų požymius. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingÄ pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai Å¡iomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2013, 2K-515-976/2015).

Nagrinėjamu atveju nepagrįstas asmens administracinis persekiojimas virÅ¡ijant tarnybinius įgaliojimus (tai pripažino ir nuosprendį priėmęs teismas), patraukimas administracinėn atsakomybėn melagingais duomenimis sukuriant dokumento turinio neteisingumÄ , net ir nutraukus teisenÄ , tačiau vykdžius administracinę procedÅ«rÄ dalyvaujant pačiam tariamus pažeidimus padariusiam asmeniui, jo įtraukimas net į kelis teisminius procesus, informacijos apie pažeidimų užfiksavimÄ Ä¯vedimas į duomenų bazę (tai ilgalaikio poveikio reiÅ¡kinys) neabejotinai toks yra, nes sukėlė ir tebesukelia teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius, didele dalimi nulėmė ir ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ bei baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ teisme.Skundo autorius taip pat nurodo, jog BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta.

Nagrinėjamu atveju tai yra sutaptiniai nusikaltimai kartu piktnaudžiavimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, kai bÅ«dami susitarę K. B. ir G. V. siekė teisei prieÅ¡ingų asmeninių interesų – kerÅ¡to M. T.. Prokuroro nuomone teismas nepagrįstai nurodė, jog kaltinamųjų veika nebuvo tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant jÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas Å¡iÄ veikÄ padariusiems asmenims.

IÅ¡ nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad savo veiksmais kaltinamieji ignoravo savo tarnybines pareigas, veikė prieÅ¡ingai valstybės institucijos – policijos, kuriai jie atstovavo, tikslams. Ne tik nukentėjusiajam, tačiau ir plačiam ratui byloje apklaustų jo bendradarbių, taip pat ir kitų asmenų, sudarė įspÅ«dį, kad svarbiausiÄ teisę privalanti ginti valstybės institucija – policija, gali tinkamai nevykdyti savo funkcijų, o pasinaudojant policijos pareigÅ«no vardu tenkinti savo teisei prieÅ¡ingus asmeninius interesus ir betiksles ambicijas,?kerÅ¡tauti, t. y. akivaizdžiai sumenkino policijos autoritetÄ , diskreditavo policijos pareigÅ«no vardÄ , abu tai numatė ir suprato.

Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad kaltinime nėra nurodyta, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė didelė neturtinė žala valstybei ir M. T., bei G. V. ir K. B. savanaudiÅ¡kumas, kadangi tai yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas ir vertinamoji aplinkybė, kurios buvimÄ ar nebuvimÄ turi motyvuoti nuosprendį priimantis teismas, tačiau tai padaryta nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, pagal teismų praktikÄ valstybės interesams padaryta žala kaltinime pagrįstai nurodyta kaip didelė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad valstybės ir ypatingai statutinė tarnyba policijoje, yra skirta tarnauti žmonėms, todėl bet koks valstybės tarnautojo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar savo įgaliojimų virÅ¡ijimas pasireiÅ¡kiantis nepagrįstu žmogaus teisių ar laisvių suvaržymu ar kitokiais padariniais – yra didelė žala ne tik tam asmeniui, bet ir valstybės tarnybos autoritetui, tuo pačiu ir pačios valstybės interesams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153/2005).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui bet ir valstybei. Prokuroro nuomone anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad:1)             piktnaudžiaudami tarnyba K. B. ir G. V. neabejotinai ir grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas esmines žmogaus teises ir laisves, tokias kaip teisėtumas, įstatymo virÅ¡enybė, apsauga nuo savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į asmeninį gyvenimu asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ (lygiateisiÅ¡kumas), nekaltumo prezumpcijos, valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms ir kt.;2)             bÅ«tent dėl to realiai nukentėjo fizinis asmuo, taip pat padaryta didelė žala policijos prestižui, valstybei.

PareigÅ«nai buvo nuÅ¡alinti nuo tarnybos;3)             kaltinamųjų veiksmai neabejotinai sukėlė didelį rezonansÄ visuomenėje, buvo ne kartÄ apraÅ¡yti tiek regioninėje, tiek respublikinėje spaudoje, aptarti televizijos naujienų laidose, o iÅ¡teisinamasis teismo nuosprendis sukėlė ypatingai didelį rezonansÄ ;4)             jau aukščiau nurodytais motyvais K. B. ir G. V. neteisėtu veikimu buvo esmingai pakenkta ne tik policijos, kaip institucijos, tačiau ir valstybės tarnybos autoritetui;5)             iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad abiejų kaltinamųjų veiksmai akivaizdžiai buvo tarpusavyje suderinti, intensyvÅ«s ir sistemingi, buvo nukreipti teisei prieÅ¡ingų asmeninių poreikių tenkinimui, kerÅ¡tavimui, abu virÅ¡ijo įgaliojimus (tai pripažino nuosprendį priėmęs teismas) ir taip asmeniui sukėlė neigiamus padarinius;6)             dėl kaltinamųjų veiksmų kilo kiti esmingai žalingi padariniai tiek fiziniam asmeniui, tiek ir valstybei, suvaržytos nukentėjusiojo teisės, jis buvo nepagrįstai įtrauktas net į kelis teisminius procesus, diskredituotas statutinio valstybės tarnautojo – policijos pareigÅ«no vardas visuomenės akyse, skatinamas teisinis nihilizmas ir nebaudžiamumas ir kt.Prokuroras taip pat teigia, kad byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ , peržiÅ«rėti miesto vaizdo kamerų ir aplinkos apsaugos departamento kamerų įraÅ¡us (1 t., b. l. 124-125, 128-129, 142, 143-148), įvertinti Policijos informacinės sistemos Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis (1 t., b. l. 134, 135-140), K.

B. ir G. V. tarpusavio kontaktus (2 t., b. l. 96, 108-109), taip pat įvertinti surinktus įrodymus ir padaryti objektyviÄ iÅ¡vadÄ , nes K. B. ir G. V. kaltę pagrindžiančių įrodymų dėl to surinkta pakankamai.Be to, apeliantas teigia, kad nuosprendis savo forma ir turiniu turi atitikti BPK 302-307 straipsnių ir oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus, turi bÅ«ti įtikinamas ir nekelti abejonių dėl jame padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo. Prokurorui nėra aiÅ¡ku, kokiais realiai K. B. ir G. V. teisinančiais įrodymais rėmėsi teismas, be to, nuosprendyje pateikta jų analizė neiÅ¡sami ir neatitinka baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, iÅ¡ esmės netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, dėl to padaryta esminių BPK pažeidimų, todėl jis turi bÅ«ti panaikintas.

Teisėtas, pagristas, o kartu ir teisingas sprendimas baudžiamoje byloje gali bÅ«ti priimtas tik tuo atveju, jei iÅ¡samiai atskleidžiamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės.Apeliaciniame skunde prokuroras praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo: K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti 30 MGL (1 130 eurų) dydžio baudÄ ; pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 300 MGL (11 298 eurų) dydžio baudÄ ; pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 130 MGL (4 896 eurų) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo bÅ«du, ir paskirti subendrintÄ 300 MGL (11 298 eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtÄ subendrintÄ bausmę bendrinti apėmimo bÅ«du su paskirta bausme pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, ir paskirti galutinę subendrintÄ 300 MGL (11 298 eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, K. B. su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimÄ 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, iÅ¡ K. B. konfiskuoti 7,5 euro jo turto, kurį pastarasis gavo iÅ¡ bendros nusikalstamos veikos pagal BK 225 straipsnio 4 dalį.Taip pat praÅ¡o pripažinti kaltu G. V. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti 30 MGL (1 130 eurų) dydžio baudÄ ; pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 300 MGL (11 298 eurų) dydžio baudÄ ; pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 90 MGL (3 389 eurų) dydžio baudÄ ; pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 130 MGL (4 896 eurų) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo bÅ«du, ir paskirti subendrintÄ 300 MGL (11 298 eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo bÅ«dais, iÅ¡ dalies sudedant paskirta subendrintÄ bausmę pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, su paskirta bausme pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintÄ 330 MGL (12 428 eurų) dydžio baudÄ .

Å iÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du su paskirta bausme pagal BK 225 straipsnio 4 dalį ir paskirti galutinę subendrintÄ 330 MGL (12 428 eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, G. V. su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimÄ 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, konfiskuoti iÅ¡ G. V. 7,5 euro jo turto, kurį jis gavo iÅ¡ bendros nusikalstamos veikos pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. Daiktus, kompaktinius diskus su įraÅ¡ais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies t. y. nepalaikė skundo dalies dėl K. B. iÅ¡teisinimo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. Nuteistojo G. V. apeliacinį skundÄ prokuroras prašė atmesti.Nuteistasis G. V. prašė jo apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroro – atmesti.IÅ¡teisintasis K. B. prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.Prokuroro ir nuteistojo G. V. apeliaciniai skundai atmetami.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam ir iÅ¡teisintajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė motyvuotas ir abejonių nekeliančias iÅ¡vadas dėl G.

V. kaltės pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje (G. V. veiksmuose), BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje (G. V. ir K. B. veiksmuose) sudėčių nebuvimo bei dėl įrodymų nebuvimo kaltinant K. B. pagal BK 225 straipsnio 4 dalį.Šių pirmosios instancijos teismo išvadų apeliacinių skundų argumentai nepaneigia. Dėl BK 225 straipsnio 4 dalies taikymo Nuosprendį šioje dalyje skundžia prokuroras (dėl K. B. išteisinimo) ir G. V. (dėl jo nuteisimo).

Nuteistasis G. V. savo skunde kaltę ginčija apeliuodamas į BPK įstatymų pažeidimus, kurie esÄ pasireiÅ¡kė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 5, 6 dalių nuostatų nesilaikymu, nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Å ie skundo argumentai yra aiÅ¡kiai deklaratyvÅ«s, nes nurodydamas paminėtus tariamus pažeidimus apeliantas iÅ¡ esmės ginčija jam nepalankų įrodymų vertinimÄ .Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra iÅ¡imtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis).

Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ , sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , padaryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės ir kategoriÅ¡kos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siÅ«lymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes.

Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta kaltinamųjų, liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltumo pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, BPK 276 straipsnio 4 dalyje ir BPK 301 straipsnyje numatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma.Nuteistasis G.

V. ir iÅ¡teisintasis K. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad E. B. vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) gatvėje stabdymo fakto nepamena. G. V. taip pat nurodė, kad kyÅ¡io iÅ¡ jo nereikalavo ir jo nepriėmė.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų E. B., I. V., M. S., V. P., J. G. parodymus, vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolÄ (t. 1, b. l. 50-54) padarė abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog E. B. vairuojamÄ automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. 75 sustabdė policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu ,,Nissan NV200” patruliuojantys policijos darbuotojai.Tai, kad Å¡iuo automobiliu skundžiamame nuosprendyje nurodytoje vietoje (Centro PK ir NoreikiÅ¡kių PN) ir laiku (2015-04-03 19 val.

– 2015-04-04 7 val.) patruliavo G. V. ir K. B. yra nustatyta Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vado 2015-04-17 praneÅ¡imu (t. 1, b. l. 32).Å ioje byloje aiÅ¡kiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę turi skundžiamame nuosprendyje aptartas Bendrojo pagalbos centro Kauno skyriaus 2015-04-08 raÅ¡tas (t. 1, b. l.

30) ir I. V. praneÅ¡imo Å¡iam centrui garso įraÅ¡as bei jo apžiÅ«ros protokolas (t. 1, b. l. 57-58), iÅ¡ kurių matyti, kad I. V. iÅ¡ karto po kyÅ¡io priėmimo nurodė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes apie automobilio sustabdymÄ , reikalavimÄ duoti kyšį ir jo priėmimÄ . Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyt, jog Å¡i liudytoja paminėtas aplinkybes iÅ¡sigalvojo, siekdama nepagrįstai apkaltinti jai nepažįstamÄ policijos pareigÅ«nÄ , kuris dar ir nenubaudė E. B. už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ .IÅ¡ aptartų garso įraÅ¡o ir jo apžiÅ«ros protokolo seka, jog E. B. vairuojamÄ automobilį sustabdė policijos tarnybinis automobilis, kurio valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini) Tai, kad telefoninio pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju metu I.

V. įvardyto policijos automobilio valstybinių numerių skaičiai buvo sumaiÅ¡yti vietomis, t. y. vietoje ,,437”, nurodant ,,473” laikytina akivaizdžiu suklydimu, kadangi praneÅ¡ime nurodyti valstybiniai numeriai yra priskirti kitam su Å¡ia baudžiamÄ ja byla nesusijusiam automobiliui, kuris nepriklauso Kauno VPK. Byloje taip pat nustatyta, kad kiti policijos ekipažai kaltinime nurodytu laiku (2015-04-04 nuo 3 iki 4 valandos) ir vietoje nedirbo (t. 5, b. l. 119). Tokiu bÅ«du skundžiamame nuosprendyje ir Å¡ioje nutartyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog E. B. vairuojamÄ automobilį sustabdė G.

V. ir K. B., ir kad E. B., reikalaujant prie jo automobilio priėjusiam policijos darbuotoji, perdavė jam 15 eurų kyšį už neteisėtÄ veikimÄ , t. y. už tai, kad nebÅ«tų įformintas E. B. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nuteistasis, apeliuodamas į BPK nuostatų pažeidimÄ ir į tam tikrus prieÅ¡taravimus liudytojų parodymuose dėl policijos automobilio sustojimo vietos, kyšį priėmusio policijos darbuotojo sėdėjimo tarnybiniame automobilyje vietos, kyšį priėmusio asmens identifikavimo (atpažinimo), teigia, jog Å¡ie duomenys jo kaltės nepatvirtina.

Å iame kontekste pažymėtina, kad iÅ¡vada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo, daroma įvertinus jų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (kasacinės nutartys Nr. 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kt.).BÅ«tent taip liudytojų E. B., J. G., I. V., V. P., M. S. parodymus bei atpažinimo protokoluose užfiksuotus duomenis ir vertino pirmosios instancijos teismas.Pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad automobilį, kuriuo patruliavo 2015-04-04 apie 3.15 val. vairavo K.

B.. Jis (G. V.) sėdėjo keleivio vietoje. Å ie nuteistojo parodymai sutampa su Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo biuro pajėgų 2015-04-03 iÅ¡dėstymo plane užšifruotais duomenimis (t. 1, b. l. 38-40) bei degalinės kamerų vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokole nurodytais duomenimis (t. 1, b. l. 50-54), iÅ¡ kurių seka, jog E. B. automobilio sustabdymo metu G. V. sėdėjo keleivio pusėje.PrieÅ¡ingai, nei teigiama G. V. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pakankamai aiÅ¡kiai ir motyvuotai aptarė kokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę turi paminėtas vaizdo įraÅ¡as ir jo apžiÅ«ros protokolas.

Å is teismas pagrįstai konstatavo, kad iÅ¡ paminėto įraÅ¡o matyti, jog policijos tarnybinio automobilio vairuotojo pusės durelės per visÄ jo stovėjimo (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. 75 laikÄ nebuvo atidarytos. Tai reiÅ¡kia, jog policijos darbuotojas iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo per keleivio pusės dureles, kurių dėl ant Å¡aligatvio esančių konstrukcijų vaizdo įrašė nesimato. Kaip jau minėta (to neginčija ir G. V.), ant keleivio pusės priekinės sėdynės sėdėjo G.

V.. Tokiu būdu byloje yra neginčijamai nustatyta, kad E. B. ir V. P., nurodydami, jog prie jų priėjo policijos darbuotojas, išlipęs per vairuotojo pusės dureles, paprasčiausiai suklydo. Analogiškai vertintini ir liudytojų J. G. ir V. P. parodymai, kad policijos tarnybinis automobilis sustojo priekyje E. B. vairuojamo automobilio. Galima sutikti su G. V. teiginiais, kad pagal baudžiamosios bylos aplinkybes pasirinktus atpažinimo būdus (pagal fotonuotraukas) šiuo atveju nebuvo tinkamas. Akivaizdu, kad gyvo asmens parodymas atpažinti siekiamų rezultatų kontekste būtų optimalesnis ir prasmingesnis.

Teisėjų kolegijos nuomone, netinkamas atpažinimo būdo parinkimas ir nulėmė tai, kad E. B. ikiteisminio tyrimo metu suklydo, nurodydamas, jog prie jų automobilio buvo priėjęs ir kyšio reikalavo bei jį priėmė K. B., o ne G. V..Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šioje byloje reikšminga yra tai, kad E. B., J. G. ir V. P. teismo posėdžių salėje, gyvai matydami abu kyšio priėmimu kaltinamus asmenis ir girdėdami jų kalbas, neabejodami atpažino G.

V. kaip asmenį, padariusi jam inkriminuojamÄ veikÄ . Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu dėl nežinomų techninių priežasčių neveikė vieninga pajėgų valdymo sistema, prie kurios turėjo bÅ«ti prijungtas nuteistajam ir iÅ¡teisintajam priskirtas tarnybinis automobilis. Todėl į apelianto (G. V.) skundo argumentÄ dėl automobilio telemetrinės įrangos duomenų nevertinimo atsakyti nėra galimybės. Apeliantas ginčydamas savo kaltę teigia, kad E. B. vairuojamÄ automobilį galėjo sustabdyti bet kurios kitos tarnybos automobili.

Skunde taip pat teigiama, kad Å¡io automobilio individualių požymių dėl blogo apÅ¡vietimo nėra galimybės identifikuoti.Å iuo aspektu teisėjų kolegija dar kartÄ pažymi, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, policijos automobilio modelis, jo ženklinimai patektame vaizdo įraÅ¡e pakankamai aiÅ¡kiai matosi, o jo valstybiniai numeriai nustatyti remiantis jau aptartu I. V. telefoniniu praneÅ¡imu.Tai, kad G. V. ir K. B. skundžiamame nuosprendyje ir Å¡ioje nutartyje paminėtų įrodymų visumos kontekste nepranešė apie sustabdytÄ automobilį, nereiÅ¡kia, kad toks automobilis skundžiamame nuosprendyje nurodytoje vietoje ir laiku nebuvo sustabdytas.

Akivaizdu ir tai, kad nepraneÅ¡us apie automobilio BMW sustabdymÄ , policijos budėtojas tokios informacijos neturėjo ir negalėjo turėti. Byloje nustatyta, kad I. V., praneÅ¡dama apie automobilio sustabdymÄ ir kyÅ¡io priėmimÄ , suklydo, nurodydama policijos tarnybinio automobilio valstybinius numerius. Å i aplinkybė logiÅ¡kai paaiÅ¡kina priežastis dėl kurių užtruko nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nustatymas, nebuvo padaryta krata ir pan.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik kyÅ¡io davimo metu perduotų pinigų nesuradimas ir nepaėmimas netrukdo daryti iÅ¡vadų dėl asmens kaltumo.

Tokiais atvejais vertinami visi byloje surinkti įrodymai. BÅ«tent toks įrodymų tyrimas ir vertinimas gali leisti daryti iÅ¡vadÄ , kad kyÅ¡is vis tik buvo paimtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390-895/2016). Apelianto nurodytos kasacinės nutartys Nr. 2K-541/2014, 2K-94/2012, 2K-85-677/2015 nėra precedentai, taikytini Å¡ioje baudžiamojoje byloje, nes pamintų bylų faktinės aplinkybės yra iÅ¡ esmės kitokios.Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-541/2014 kyÅ¡is net nebuvo duotas ir priimtas.

Kasacinės instancijos teismas šioje byloje apskritai neanalizavo ir nepasisakė dėl kyšio dalyko suradimo nesuradimo reikšmės, sprendžiant kaltės ir veikos juridinio įvertinimo klausimus.Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94/2012 asmuo buvo išteisintas ne tik dėl to, kad nebuvo rastas kyšio dalykas (nenustatyta, kad voke buvo pinigai), bet ir dėl to, kad byloje nebuvo surinkta jokių kitų įrodymų, jog asmuo priėmė kyšį. Be to, kyšio davėju įvardytas asmuo teisme nurodė, kad kyšio nedavė.Analogiškos faktinės aplinkybės nustatytos ir baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-677/2015.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad jis nėra nuteistas už piktnaudžiavimÄ tarnyba. Jis yra nuteistas už kyÅ¡io priėmimÄ . Å ios veikos sudėtis nereikalauja nei didelės žalos padarymo, nei papildomo padarytų veiksmų pavojingumo įvertinimo, nes tokio pobÅ«džio korupcinis nusikaltimas yra pavojingas visuomenei, kelia grėsmę teisinei valstybei, demokratijai, žmogaus teisėms. Todėl apelianto skundo argumentai apie baudžiamųjų įstatymų paskirtį, kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumÄ atkuriant pažeistas teises, protingumo, proporcingumo principų laikymÄ si, kuriuos reglamentuoja apeliaciniame skunde minima Lietuvos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, Å¡ioje bylos dalyje neaktualÅ«s.Apeliantas BK 72 straipsnio 2 dalies, BK 67 straipsnio 3 dalies, BK 682 straipsnio nuostatų taikymÄ ginčija apeliuodamas į tai, kad jis BK 225 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nepadarė.

Nustačius, kad G. V. už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ nuteistas pagrįstai, paminėtų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas kartu su bausme abejonių nekelia.Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad G. V. charakterizuojamas teigiamai. Todėl Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 1-ojo bÅ«rio specialisto ir Å¡ios rinktinės vado iÅ¡duotų G. V. charakteristikų skirtumai ir iÅ¡samumas, susijęs su elgesiu ne tarnybos metu, nėra Å¡io teisminio nagrinėjimo dalykas.Nuteistasis bausmės dydžio neginčija.

Todėl Å¡io klausimo teisėjų kolegija plačiau neaptarinėja. Pažymėtina tik tai, kad visos skunde nurodytos aplinkybės (neturi galiojančių nuobaudų, dirba, charakterizuojamas teigiamai) pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino. Konstatuoti BK 41, BK 54, BK 62 straipsnių nuostatų pažeidimÄ pagrindo nėra. Dėl K. B. iÅ¡teisinimo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį Nuosprendį Å¡ioje dalyje skundžia prokuroras.Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas vieninteliu argumentu, t. y. tuo, kad K.

B., likęs automobilyje ir bÅ«damas ekipažo vyresniuoju, pažeisdamas Patrulių veiklos instrukcijos 28 punktÄ , nepranešė budėtojui apie sustabdytÄ automobilį. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ aplinkybę įvertino tinkamai ir pagrįstai bei motyvuotai konstatavo, kad jos nepakanka K. B. kaltei dėl bendrininkavimo priimant kyšį pagrįsti. Paminėtas nepraneÅ¡imo apie automobilio sustabdymÄ faktas byloje nustatytų duomenų kontekste gali bÅ«ti vertinamas tik kaip tarnybinis nusižengimas.Byloje nėra jokių duomenų, kad K.

B. matė, jog G. V. priėmė kyšį. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad G. V. stovėjo atsukęs nugarÄ Ä¯ automobilyje likusį K. B., pinigų banknotÄ buvo susukti, gatvės apÅ¡vietimas buvo blogas (o ne geras, kaip teigia prokuroras), per langÄ buvo paduoti ne tik pinigai, bet ir dokumentai. Visos Å¡ios aplinkybės be jokios abejonės apsunkino galimybę matyti patį pinigų perdavimo faktÄ .Kiti skundo argumentai (,,negalėjo nesuprasti, kad už tai abiejų naudai priėmė kyšį”, ,,turėjo matyti, kad priėmė kyšį”, ,,praktiÅ¡kai neįtikėtina, kad K.

B. nedalyvavo Å¡ioje nusikalstamoje veikloje, o G. V. tokioje akivaizdžioje situacijoje nuo jo nuslėpė kyÅ¡io priėmimo faktÄ â€, ,,abu veikė kaip bendravykdytojai”, ,,neabejotinai suvokė vienas kito veiksmus ir negalėjo jų atlikti atskirai”) yra prielaidų lygio arba iÅ¡galvoti.Pažymėtina, kad G. V. ir K. B. draugiÅ¡ki santykiai, telefoniniai kontaktai tiek juos vertinant atskirai, tiek visumos bylos duomenų kontekste, negali bÅ«ti vertinami kaip K. B. kaltę patvirtinantys įrodymai.Byloje taip pat nėra nustatyta, dėl kokių priežasčių tarnybiniame automobilyje neveikė vieninga valdymo sistema.

Bet kokiu atveju negalima teigti, kad ji neveikė dėl nuteistojo ar iÅ¡teisintojo veiksmų, ar kad ji buvo tyčia atjungta.PrieÅ¡ingai nei teigiama prokuroro skunde, K. B. ir G. V. netvirtina, kad įvykio vietoje iÅ¡viso nebuvo. Jie nurodo, kad tokio fakto nepamena. Bet kokiu atveju kaltinamieji turi teisę laisvai rinktis gynybos taktikÄ , keisti parodymus, atsisakyti juos duoti. Tam, kad paneigti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo parodymus nepakanka vien jais netikėti. BÅ«tina nurodyti, kokie kiti patikimi įrodymai paneigia jų parodymus.

Ä®rodymų, kuri paneigtų K. B. parodymus apie susitarimo priimti kyšį nebuvimÄ , byloje nėra. Jų savo skunde nenurodo ir prokuroras. Prokuroro skunde taip pat nėra nurodyta kuo pasireiÅ¡kė K. B., kaip bedravykdytojo veiksmai priimant kyšį, ,,visiÅ¡kas kyÅ¡io užvaldymas” ir kodėl G. V. veiksmų, už kuriuos jis yra nuteistas, negalėjo atlikti atskirai. Todėl atsakyti į tokius skundo argumentus nėra galimybės.Nuosprendis Å¡ioje dalyje teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti prokuroro skundÄ pagrindo nėra.

Dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnio 1 dalis) BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 5statymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å io nusikaltimo objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant minėtÄ BK straipsnį bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje.

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai:

1) įžūlus elgesys, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bÅ«tina nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl kaltininko veiksmų aplinkiniai pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis iÅ¡gÄ stis ar kyla sumaiÅ¡tis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visos kaltinime nurodytos aplinkybės (būdamas neblaivus, keikėsi, grasino, nepakluso pareigūnų reikalavimams nusiraminti), išskyrus spyrį į automobilį, yra neginčijamai nustatytos.

Savo veiksmų apimties iš esmės neginčija ir G. V..Taigi, byloje yra nustatyta, kad G. V. elgesys gali būti vertinamas kaip įžūlus. Jis pasireiškė moralės požiūriu nepriimtinu, kitus įvykio vietoje buvusius asmenis šokiruojančiu veikimu. Iš M. T. pateikto vaizdo ir garso įrašo taip pat neabejotinai seka, kad G. V. grasino aplinkos apsaugos pareigūnams. G. V. pareikštame kaltinime patyčios, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų nebuvo inkriminuotos.

Jos nėra ir nustatytos. Nuteistajam pareikÅ¡tame kaltinime inkriminuojamas spyris į automobilį, kuris, pasak apelianto (prokuroro) vertintinas kaip vandaliÅ¡kas veiksmas.Skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad byloje nėra aptikimų įrodymų, patvirtinančių Å¡iÄ kaltinimo dalį. Su tokia iÅ¡vada teisėjų kolegija sutinka.Tiek nuteistasis, tiek A. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios Å¡iÄ aplinkybę neigė. M. T., D. J., T. K. nurodė, kad paties spyrio į automobilį momento ji nematė.

Darytina iÅ¡vada, kad vaizdo ir garso įraÅ¡e girdimas duslus garsas gali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas ne tik tyčiniu spyriu, bet ir neatsargiu atsitrenkimu į automobilį, griuvimu ant jo. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nenuoseklių V. S. parodymų aiÅ¡kiai nepakanka tam, kad G. V. bÅ«tu galima inkriminuoti paminėtÄ veiksmÄ .Tai, kad V. S. parodymų ir pati kaltinančioji institucija nelaikė patikimu įrodymu, patvirtina jos pozicija nepareikÅ¡ti įtarimų G. V. dėl papirkimo, nors V. S. nurodė, jog G.

V. siÅ«lė pareigÅ«nams nuo 1500 iki 5000 eurų kyšį. V. S. savo pirmoje ir pakankamai detalioje apklausoje apie spyrį į automobilį net neužsiminė (t. 2, b. l. 2-4).Papildomoje apklausoje jis jau nurodė, kad ,,iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ â€. Po to girdėjo kaip D. J. drausmino G. V. (t. 2, b. l. 6-7).Tačiau pirmosios instancijos teisme jis jau teigė, kad G. V. spyrė į deÅ¡inės pusės galinį žibintÄ (t. 4, b. l. 186). Liudytojas D. J., kuris, pasak V. S., drausmino G. V., nepatvirtino, kad matė paties spyrio faktÄ .

Maža to, jis nurodė, kad girdėjo tik spyrį į jo vairuojamo automobilio priekinę dalį.Byloje nustatyta, kad gamtos apsaugos darbuotojų automobiliams jokie sugadinimai ar pažeidimai nebuvo padaryti.Pažymėtina ir tai, kad netgi darant prielaidÄ , jog G. V. tyčia spyrė į tarnybinį automobilį, toks veiksmas pagal bylos aplinkybes negali bÅ«ti laikomas vandaliÅ¡ku veiksmu BK 284 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. svetimo turto naikinimu, gadinimu, ardymu, padegimu ar kitokiu niokojimu.Prokuroro apeliaciniame skunde, remiantis aktualia teismų praktika, teisingai pažymima, kad vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo negali nulemti ta aplinkybė – matė ar nematė kaltininko veiksmus paÅ¡aliniai asmenys ir kad Å¡is sutrikdymas negali bÅ«ti siejamas su nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnyje, padarymu ar nepadarymu.Taip pat apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta.Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).

Motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiÅ¡ki arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios turinio nustatymui ir iÅ¡vadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ , kad tai pagrindinis, o ne Å¡alutinis jo veikos aspektas.

Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad nuteistojo tyčia buvo nukreipta į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .Be to, BK 284 straipsnio 1 dalyje yra numatytas bÅ«tinasis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sudėties požymis – visuomenės rimtis ar tvarkos sutrikdymas, kuris visais atvejais turi bÅ«ti realus.Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog G. V. jam inkriminuojamus veiksmus atliko nuoÅ¡alioje vietoje – lauko keliuke, Å¡alia kelio Vandžiogala – BoniÅ¡kiai apie 1 val. Ä®vykio vietoje buvo tik pareigÅ«nai, G.

V. ir medžioklės taisykles pažeidęs asmuo, pasak kurio G. V. elgesys nesiskyrė nuo pareigÅ«nų elgesio. Žmonių poilsis, pareigÅ«nų darbas nebuvo sutrikdytas (administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas), jokia materialinė žala nepadaryta, normali įmonių ar įstaigų veikla nesutrikdyta, didelis iÅ¡gÄ stis niekam nekilo, eismas nesustabdytas.PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aplinkos apsaugos darbuotojai nebuvo nei Å¡iurkščiai pažeminti, nei Å¡okiruoti.

Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus paminėtÄ vaizdo ir garso įraÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad patys pareigÅ«nai, tik mažesne apimtimi, vartojo tokius pačius necenzÅ«rinius žodžius kaip ir G. V. (t. 1, b. l.

95) ir jų elgesį po įvykio (tarnybiniuose praneÅ¡imuose apie A. K. padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ G. V. tariamai nusikalstamas elgesys nebuvo iÅ¡viso paminėtas, o ne teisiÅ¡kai neįvertintas kaip teigia prokuroras). Tai reiÅ¡kia, kad aplinkos apsaugos pareigÅ«nai iÅ¡ karto po įvykio nesureikÅ¡mino G. V. elgesio, nelaikė jo iÅ¡skirtiniu, Å¡okiruojančiu, o juo labiau nusikalstamu, nes prieÅ¡ingu atveju neabejotinai bÅ«tų iniciavę jo (G. V.) patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kitoks G.

V. veiksmų ir nukentėjusiųjų patirtos moralinės žalos vertinimas atsirado tik po to, kai M. T. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Tokiu bÅ«du, byloje nėra nustatytas bÅ«tinas vieÅ¡osios tvarkos sudėties požymis – pavojingi veikos padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Tokie padariniai kaltinime paminėti tik formaliai, jų nekonkretizuojant. Teisėjų kolegijos nuomone, tai nebuvo padaryta dėl paprastos priežasties – paminėti padariniai Å¡ioje situacijoje neatsirado.Teisėjų kolegijos nuomone G.

V. elgesys pagal byloje nustatytas aplinkybes vertintinas kaip klasikinis kliudymo vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę ir aplinkos apsaugos kontrolės pareigÅ«no garbės ir orumo įžeidimas, kurie atitiko Å¡ių pažeidimų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5110 straipsnio 1 ir 3 dalis, Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad dirbtinis bandymas kriminalizuoti aptariamus teisinius santykius Å¡iuo atveju vertintinas kaip prieÅ¡taraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencijai (2004-12-13, 2004-12-29, 2005-09-29, 2005-11-10, 2006-01-16 nutarimai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/201, 2K-98/2014, 2K-541/2014 ir kt.) iÅ¡ kurių seka, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu ir taikyti griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę, nevertinant kitų teisės Å¡akų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis.Nuosprendis Å¡ioje dalyje teisėtas ir pagrįstas.

Tenkinti prokuroro apeliacinį skundÄ pagrindo nėra. Dėl piktnaudžiavimo ir dokumento suklastojimo (BK 228 straipsnio2 dalis, BK 300 straipsnio 1 dalis) IÅ¡ prokuroro apeliacinio skundo seka, kad skundžiamas nuosprendis iÅ¡ esmės ginčijamas įrodymų vertinimo ir teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms aspektais.BPK 20 straipsnių 2 ir 5 dalių nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jai remiantis darytinos.

Tačiau teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia. Å ioje byloje, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visus baudžiamosios bylos duomenis, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtÄ nuosprendį.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų, abejoti padarytomis iÅ¡vadomis.Skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. T. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį, rodė deÅ¡inį posÅ«kį.IÅ¡ Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus raÅ¡to, administracinio teisės pažeidimo medžiagos apžiÅ«ros protokolo bei nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ seka, kad Å¡ioje administracinės teisenos byloje nėra neginčijamai nustatytas naudojimosi rankomis mobilaus ryÅ¡io telefonu, vairuojant transporto priemonę, faktas (t. 1, b. l. 150, 151-161, 164-165).Byloje taip pat nustatyta, kad G.

V., dėl ankstesnio konflikto su M. T. ir administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo A. K. už medžioklės taisyklių pažeidimÄ buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs M. T. atžvilgiu. Nuteistojo galimas Å¡aliÅ¡kumas konstatuotas ir skundžiamame nuosprendyje. Nekyla abejonių ir dėl to, kad G. V. ir K. B. betarpiÅ¡kai prieÅ¡ įvykį daug kartų kontaktavo mobilaus ryÅ¡io telefonais ir kad prieÅ¡ M. T. sustabdymÄ , buvo sustabdytas A. K., kuriam, pasak prokuroro, G. V. pretenzijų nereiÅ¡kė, nors iÅ¡ pradžių kaltino vairavimo metu kalbėjus telefonu.Tokie duomenys, prokuroro nuomone, patvirtina G.

V. ir K. B. iÅ¡ankstinį susitarimÄ tyčia sustabdyti Kelių eismo taisyklių nepažeidusį M. T. ir nepagrįstai jį patraukti administracinėn atsakomybėn.Su tokiu įrodymų vertinimu sutikti negalima. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visas Å¡ias prokuroro skunde nurodytas aplinkybes nuosprendyje motyvuotai aptarė, atskleidė byloje surinktÄ Ä¯rodymų įrodomÄ jÄ vertę ir ryšį su įrodinėtomis byloje aplinkybėmis. Teismo iÅ¡vada, kad nuteistojo ir iÅ¡teisintojo kaltė padarius kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas nėra patikimai patvirtinta byloje surinktais įrodymais, yra teisinga ir nekelianti abejonių.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ iÅ¡teisinti G.

V. ir K. B. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, įvertino ne tik nuteistojo ir iÅ¡teisintojo parodymus, kad jie buvo įsitikinę, jog M. T. pažeidė jau paminėtus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, bet ir visus kitus byloje surinktus įrodymus, kurie, sprendžiant apie tyčios turinį ir kryptingumÄ , gali bÅ«ti vertinami nevienareikÅ¡miÅ¡kai, t. y. nebÅ«tinai taip, kaip siÅ«lo prokuroras.Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamu laikotarpiu (2015-04-16) G. V. ir K. B. atliko jiems pavestas tarnybines pareigas.PrieÅ¡ingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, nuosprendyje nurodyta, kad G.

V. ir K. B. turėjo patruliuoti ne tik Centro PK, bet ir Noreikiškių PK aptarnaujamoje teritorijoje. Taip neatitinka tikrovės apelianto teiginiai, kad pagrindinė paminėtų asmenų stovėjimo ir judėjimo vieta buvo ties (duomenys neskelbtini)-uoju numeriu pažymėtu Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pastatu, nevažiuojant niekur kitur. Iš kompaktinio disko apžiūros protokolo ir schemos prie šio protokolo matyti, kad G. V. ir K. B. 2015-04-16 nuo 7.15 val. iki 8.50 patruliavo ne tik Muziejaus gatvėje, bet ir Rotušės aikštėje (duomenys neskelbtini), M.

Valančiaus gatvėse (t. 1, b. l. 135-138, 139).Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 straipsnį (jame iÅ¡aiÅ¡kintos Å¡io įstatymo sÄ vokos), vieni pagrindinių policijos uždavinių yra vieÅ¡osios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, jų atskleidimas ir tyrimas, saugaus eismo priežiÅ«ra (5 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad G. V. ir K. B. turėjo teisę ir pareigÄ vykdyti saugaus eismo priežiÅ«rÄ , nepriklausomai nuo to kokie asmeniniai santykiai ar prieÅ¡iÅ¡kumas siejo juos ir M.

T.. Taigi, Å¡iuo atveju prieÅ¡iÅ¡ki santykiai ir galimas noras atkerÅ¡yti M. T., savaime nereiÅ¡kia, jog paminėti policijos darbuotojai iÅ¡kreipė BK 228 straipsnio taikymo prasme tarnybos interesus, jos turinį ir esmę, jei jų įsitikinimu M. T. padarė administracinius nusižengimus arba sÄ Å¾iningai suklydo taip manydami.Byloje nepaneigti nuteistojo ir iÅ¡teisintojo parodymai, kad jie prasilenkdami su iÅ¡ priekio vairuojančiu M. T., esant intensyviam eismui, galėjo paties posÅ«kio rodymo fakto arba automobilį matyti tuo metu, kai posÅ«kio signalas dar buvo nepradėtas rodyti ar jau nustota jį rodyti.

Taigi šiuo atveju yra visiškai realus žmogiškosios klaidos faktorius. Analogiškai vertintini nuteistojo ir išteisintojo parodymai dėl naudojimosi telefonu vairavimo metu. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde. M. T. įeinančių ir išeinančių telefoninių kontaktų išklotinė (t. 2, b. l.

90) G. V. ir K. B. kaltės nepaneigia nei patvirtina, nes naudojimaisis telefonu suprantamas ne tik kalbėjimas juo, bet ir SMS žinučių raÅ¡ymas, jų skaitymas bei naudojimasis kitomis telefono funkcijomis. Abejones dėl tyčinio ir nepagrįsto administracinio teisės pažeidimų proceso iniciavimo, sustiprina ir tai, kad byloje yra duomenys, jog M. T. linkęs daryti tokios rÅ«Å¡ies pažeidimus (t. 5, b. l. 46-49) bei liudytojo A. M. parodymai, kad sprendimÄ nutraukti procesÄ dėl naudojimosi telefonu vairuojant lėmė ne kokie nors abejonių nekeliantys duomenys, o nekaltumo prezumpcijos principo nuostata visas abejones vertinti pažeidėjo naudai.Teisėjų kolegijos nuomone prokuroro apeliaciniame skunde Å¡io principo esmė suvokiama neteisingai.

Sekant tokia logika dažnas dėl kvalifikacijos stokos ar žmogiÅ¡kosios klaidos nepagrįstas administracinės teisenos proceso iniciavimas, kuris baigiasi bylos nutraukimu ar instancine tvarka pakeistu arba panaikintu sprendimu, galėtų užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Toks baudžiamosios atsakomybės ribų iÅ¡plėtimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja Å¡ios atsakomybės paskirčiai ir prasmei. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų.

Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.Nekaltumo prezumpcija reiškia, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, jog kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naÅ¡tos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos įtariamojo/ kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kiti nutarimai, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, Telfner v. Austria, Natunen v. Finland, ir kt.). Å is principas draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kai byloje yra įrodymų prieÅ¡taravimų, teismas privalo imtis priemonių jiems paÅ¡alinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose nutartys baudžiamosiose Nr. 2K-205/2012, 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014).

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Taigi visas įvairių teisės Å¡akų normų kompleksas draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013).Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad abejonių dėl vieno iÅ¡ nuteistajam ir iÅ¡teisintajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties elementų – kaltės yra daug.

Jų paÅ¡alinimui iÅ¡naudotos visos galimybės. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡teisinti G. V. ir K. B. dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų suklastojimo yra teisėtas ir pagrįstas.Pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai ir nevienareikÅ¡miÅ¡kai pasisakė, kad abi G. V. ir K. B. inkriminuojamos veikos savo esme sudaro idealiÄ jÄ sutaptį. Todėl nenustačius tiesioginės tyčios piktnaudžiauti tarnyba nepagrįstai inicijuojant administracinį procesÄ , negalima konstatuoti, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas ir tarnybiniai praneÅ¡imai taip pat buvo tyčia suklastoti.Nenustačius Å¡io nusikalstamų veikų sudėties požymio (tyčios) nėra prasmės vertinti kam ir kokia neturtinė žala buvo padaryta aptartais G.

V. ir K. B. veiksmais. Kita vertus, bÅ«tina pažymėti, kad, užtikrinant įtariamojo ar kaltinamojo teisę į gynybÄ , didelės žalos, taip pat ir neturtinės, požymis turi bÅ«ti aiÅ¡kiai atskleistas kaltinamajame akte, o ne apeliaciniame skunde. To kaltinančioji institucija nepadarė. Kaltinamajame akte taip pat neįvardinta kokias savanaudiÅ¡kas paskatas turėjo G. V. ir K. B. piktnaudžiaudami tarnyba. Akivaizdu, kad tokių paskatų buvimas nenustatytas, jokiais bylos duomenimis ir yra aiÅ¡kiai iÅ¡galvotas.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų patvirtinančių, jog nuteistasis ir iÅ¡teisintasis tyčia piktnaudžiavo tarnyba ir tyčia suklastojo kaltinime įvardintus dokumentus.

Todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentas esÄ teismas nenurodė G. V. ir K. B. teisinančių įrodymų yra juridiÅ¡kai ydingas.Kiti skundo argumentai (K. B. apie 2015-04-13 įvykį buvo gerai informuotas, dėl to bendravo, G. V. ir K. B. neabejotinai susitikę aptarti aplinkybes, peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä , sugalvojo bet kokiu bÅ«du inicijuoti M. T. patraukimÄ administracinėn atsakomybėn, yra prielaidų pobÅ«džio, todėl atsakyti į juos nėra galimybės.Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme esminių baudžiamojo proceso įstatymų, tarp jų ir BPK 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, pažeidimų nepadaryta.Nuosprendis ir Å¡ioje dalyje teisėtas ir pagrįstas.

Tenkinti prokuroro apeliacinį skundÄ pagrindo nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              nuteistojo G. V. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai                                                                 Valdimaras Bavėjanas                                                                  Kęstutis Jucys                                                                  Elena Vainienė