2026-02-04 Nr. AB-2893-3-61-3-08435-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilnius Town Group“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilnius Town Group“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl ekonominės sankcijos panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2026-02-04 Nr. AB-2893-3-61-3-08435-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas akcentavo, kad nuo 2023 m. gegužės 17 d. ryto, adresu (duomenys neskelbtini), neatvyko nė viena transporto priemonė su naujomis atliekomis. Priešingų duomenų nebuvo nurodyta ir skundžiamame Nutarime. Šiuo metu, po 2023 m. gegužės 17 d. vizito, jokia veikla adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo vykdoma.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-155-525/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08435-2023-0
Procesinio sprendimo kategorija 14.15
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilnius Town Group“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilnius Town Group“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl ekonominės sankcijos panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilnius Town Group“ (toliau - ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J47-1317/2023/J01“ (toliau – ir Nutarimas) ir ekonominės sankcijos pareiškėjui neskirti; 2) netenkinus skundo reikalavimo panaikinti Nutarimą, sumažinti pareiškėjui paskirtą ekonominę sankciją iki 1 000 Eur; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamento Nutarimu buvo paskirta 10 000 Eur ekonominė sankcija – bauda už tai, kad pareiškėjas, neturėdamas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – ir TIPK leidimas), kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, neteisėtai vykdė veiklą. Pareiškėjas nurodė, kad pagal iki 2023 m. gegužės 16 d. (imtinai) galiojusį TIPK leidimą, jis vykdė šią veiklą – atliekų surinkimas, vežimas, importas, eksportas, paruošimas šalinti ir naudoti, naudojimas, laikymas. Ši veikla negalėjo būti vykdoma nuo 2023 m. gegužės 16 d. (darbo dienos pabaigos), nes būtent sekančią dieną (2023 m. gegužės 17 d.) TIPK leidimas jau nebegaliojo. 2023 m. gegužės 17 d. dienos ryte pareiškėjas jau buvo pradėjęs vykdyti atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano reikalavimus / atliekų tvarkymo aikštelės tvarkymo darbus: jokių naujų atliekų nevežė, valė statybinių atliekų smulkintuvą / trupintuvą bei išvežinėjo iš teritorijos įmonės pagamintą produkciją – skaldą, kuri nėra atlieka ir jai netaikomi atliekų tvarkymo reikalavimai.
3. Pareiškėjas teigė, jog niekada neneigė, kad tą patį 2023 m. gegužės 17 d. rytą į atliekų tvarkymo aikštelę atvykę Departamento inspektoriai užfiksavo, kad veikė smulkintuvas / trupintuvas Parker, tačiau pažymėjo, jog jis buvo pradėtas ruošti išgabenimui iš teritorijos ir tam reikėjo, kad jis būtų pilnai išvalytas nuo jame dar esančių prieš 2023 m. gegužės 17 d. dieną į jį sukrautų betono ir plytų atliekų. Be to, pažymėjo, jog vėliau šis įrenginys, gavus Aplinkos apsaugos agentūros pritarimą / sutikimą, bus naudojamas atliekų tvarkymo aikštelės / teritorijos sutvarkymui (atliekų smulkinimui / trupinimui). Pareiškėjas pabrėžė, jog kaip tik tuo metu, kai smulkintuvas / trupintuvas buvo valomas, atvyko Departamento inspektoriai. Pažymėjo, kad faktiškai tą dieną į šį smulkintuvą / trupintuvą Parker naujai nebuvo kraunamos jokios atliekos, nes pareiškėjas iš perskaityto elektroninio laiško aiškiai suprato, kad atliekų tvarkymo veikla adresu (duomenys neskelbtini), negali būti vykdoma. Priešingų duomenų nebuvo matoma ir filmuotoje vaizdo medžiagoje – krautuvas su kaušu veikė tik tam, kad jis galėtų nuvažiuoti nuo atliekų krūvos, nuo kurios 2023 m. gegužės 17 d. pakraudavo atliekas į smulkintuvą / trupintuvą Parker; tačiau tą dieną šis krautuvas į smulkintuvą / trupintuvą Parker nekrovė jokių atliekų.
4. Pareiškėjas akcentavo, kad nuo 2023 m. gegužės 17 d. ryto, adresu (duomenys neskelbtini), neatvyko nė viena transporto priemonė su naujomis atliekomis. Priešingų duomenų nebuvo nurodyta ir skundžiamame Nutarime. Šiuo metu, po 2023 m. gegužės 17 d. vizito, jokia veikla adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo vykdoma.
5. Pareiškėjas taip pat paaiškino, jog, atsižvelgus į tai, kad turi visas galimybes pats sutvarkyti šiuo metu teritorijoje esančias nepavojingąsias atliekas, 2023 m. birželio 13 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su išsamiu patikslintu Atliekų tvarkymo aikštelės ir teritorijos sutvarkymo planu. Nurodė, kad su Aplinkos apsaugos agentūra yra derinamas šis planas ir atskiros jo sudėtinės dalys. Tai taip pat tvirtino, kad pareiškėjas niekada neturėjo tikslo po TIPK leidimo galiojimo pasibaigimo vykdyti neteisėtą ar kokią nors kitą su prieš tai galiojusiu TIPK leidimu susijusią veiklą. Dėl to pareiškėjas manė, jog neatitiko tikrovės skundžiamame Nutarime cituojami inspekcijos vyr. specialisto pateikti paaiškinimai, kad „2023-05-17 Pareiškėjas vykdė veiklą, t. y. smulkino nepavojingąsias statybines atliekas, o ekskavatorius tokias atliekas krovė į smulkintuvą“.
6. Dėl paskirtos ekonominės sankcijos neteisingumo ir neproporcingumo, pareiškėjas pažymėjo, kad paskirta ekonominė sankcija – 10 000 Eur – visiškai neadekvati faktinei situacijai: keliolika minučių veikiant smulkintuvui / trupintuvui, siekiant jį tiesiog išvalyti nuo jame dar iš anksčiau buvusių statybinių (griovimo) atliekų, o nuo konvejerio nukritusi skalda nėra atlieka ir ji būtų buvusi panaudota griovimo darbų atlikimo vietose sustiprinant gruntą, padarant privažiavimus ir pan. Dėl šių priežasčių, net jeigu skundžiamas Nutarimas ir nebūtų panaikintas, manė, jog 10 000 Eur ekonominė sankcija turėtų būti ženkliai sumažinta.
7. Be kita ko, pareiškėjas pabrėžė, kad šiuo atveju jokios žalos aplinkai, valstybei, fiziniams ar juridiniams asmenims nebuvo ir negalėjo būti padaryta – nustojus galioti TIPK leidimui, pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano reikalavimų, naujos atliekos minėtu adresu nebebuvo vežamos. Buvo valomas smulkintuvas / trupintuvas, kad jis galėtų būti laikinai pervežamas į kitus objektus, o vėliau, gavus Aplinkos apsaugos agentūros sutikimą, būtų naudojamas teritorijos atliekų sutvarkymui. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo vadovas dalyvavo abiejuose žodiniuose ekonominės sankcijos skyrimo posėdžiuose, teikė paaiškinimus ir visą prašytą informaciją bei duomenis, padėjo ir bendradarbiavo su Departamento pareigūnais. Tvirtino, kad ir toliau atliko aktyvius ir iniciatyvius veiksmus, jog būtų galutinai su atsakingomis institucijomis suderintas patikslintas atliekų tvarkymo aikštelės ir teritorijos sutvarkymo planas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Bendrovės veikla yra nuostolinga (nuostolis – 20 244 Eur), dėl ko paskirta 10 000 Eur bauda įmonės nuostolius padidintų iš esmės 50 procentų. Tai taptų iš esmės nepakeliama našta Bendrovei, nors ji aktyviai deda pastangas, kad galėtų vykdyti galiojusio TIPK leidimo veiklos nutraukimo planą ir sutvarkyti naudotą teritoriją adresu (duomenys neskelbtini).
8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Departamentas paaiškino, jog kategoriškai nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais ir manė, kad jie yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad 2023 m. gegužės 17 d. vaizdo įraše akivaizdžiai buvo matyti, kaip krautuvas su kaušu krauna atliekas į smulkintuvą / trupintuvą Parker, taip pat šį faktą 2023 m. rugpjūčio 29 d. bylos nagrinėjimo metu patvirtino vyr. specialistas S. T..
10. Dėl Nutarimu paskirtos sankcijos atsakovas manė, kad nebuvo jokio pagrindo mažinti pareiškėjui paskirtą ekonominę sankciją. Atsakovas teigė, jog pareiškėjui skiriant ekonominę sankciją, Departamentas tiksliai vadovavosi imperatyviomis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) normomis, Įstatymo 51 straipsniu ir atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes (Bendrovės direktorius teikė informaciją, padėjo tyrimo metu), todėl priėmė pagrįstą Nutarimą, paskirdamas pareiškėjui minimalią baudą. Atsakovas teigė, kad Įstatymas nesuteikia kompetencijos Departamentui paskirti švelnesnę negu Įstatyme numatyta nuobauda. Priimant Nutarimą buvo tinkamai pritaikytas Įstatymas, todėl nebuvo teisinio pagrindo šį Nutarimą keisti, naikinti ar pripažinti priimtu nepagrįstai.
II
11. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vilnius Town Group“ skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Nutarimą, nustatydamas, kad skiriama ekonominė sankcija – 1 000 Eur bauda. Kita pareiškėjo skundo dalis teismo atmesta.
12. Teismas nustatė šias aplinkybes:
12.1. Pareiškėjui 2011 m. lapkričio 3 d. buvo išduotas TIPK leidimas Nr. VR.-4.7-V-02-300.
12.2. Aplinkos apsaugos agentūra priėmė 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. (30-4)-A4E-5052 „Panaikinti UAB „Vilnius town group“ nepavojingųjų atliekų tvarkymo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. VR-4.7-V-02-300 galiojimą“, kuriuo panaikino pareiškėjui išduoto TIKP leidimo Nr. VR-4.7-V-02-300 galiojimą. Sprendimas priimtas remiantis tuo, jog nustatyta, kad TIKP leidime Nr. VR-4.7-V-02-300 nurodytai ūkinei veiklai naudojamą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1 ha dalį, kuri nurodyta TIPK leidime Nr. VR-4.7-V-02-300, bei Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento I priede pateiktoje schemoje, pareiškėjas eksploatuoja neturint nekilnojamojo turto valdymo ar naudojimo TIKP leidime Nr. VR-4.7-V-02-300 nurodytai ūkinei veiklai teisės nuo 2017 m. gruodžio 28 d. bei tai, kad iki įspėjime nurodytos datos, t. y. 2023 m. kovo 23 d. (imtinai) nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad pareiškėjas įgijo teisę valdyti ar naudoti valstybinės žemės sklypo dalį TIPK leidime Nr. VR-4.7-V-02-300 nurodytai atliekų tvarkymo veiklai vykdyti. Aplinkos apsaugos agentūros sprendime taip pat nurodyta, kad: 1) sprendimas įsigalioja nuo sprendimo priėmimo datos; 2) pagal Įstatymo 19(2) straipsnio 12 dalies nuostatas, panaikinus taršos leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė; 3) pareiškėjas veiklą turi nutraukti laikydamasis teisės aktuose skirtų įsipareigojimų, garantuodamas ūkinės tinkamą ūkinės veiklos vietos sutvarkymą ir Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinto principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą, vykdydamas atsakingos institucijos patvirtintame Atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo plane, kuris yra TIPK leidimo Nr. VR.-4.7-V-02-300 priedas, numatytas priemones. Sprendimas pareiškėjui išsiųstas elektroniniu paštu.
12.3. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai priėmė 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą dėl patikrinimo Nr. SPR1-1170, kuriuo nusprendė patikrinti pareiškėjo veiklą adresu: (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta patikrinimo pradžia – 2023 m. gegužės 17 d.
12.4. Bendrovės darbuotojas J. B. pateikė 2023 m. gegužės 17 d. rašytinį paaiškinimą, kad dirba pagalbiniu darbuotoju rūšiuotoju ir „ant smulkintuvų“; kad 2023 m. gegužės 17 d. dirbo „ant veikiančių smulkintuvų“, kai atvyko aplinkos apsaugos darbuotojai.
12.5. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija surašė 2023 m. birželio 14 d. patikrinimo aktą Nr. PA-2644 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodė, jog, atlikus neplaninį teminį patikrinimą dėl atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimo laikymosi Bendrovės veiklos vietos adresu: (duomenys neskelbtini), nustatė, kad: 1) Aplinkos apsaugos agentūra 2023 m. gegužės 16 d. raštu Nr. (30-4)-A4E-5052 panaikino Bendrovės nepavojingųjų atliekų tvarkymo aikštelės adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – veiklavietė), TIPK leidimo Nr. VR-4.7-V-02-300 galiojimą; 2) nuvykus 2023 m. gegužės 17 d. į Bendrovės veiklavietę, buvo priimtas sprendimas Nr. SPR-1170 dėl Bendrovės neplaninio patikinimo, neteisėtai vykdant veiklą; 3) 2023 m. gegužės 17 d. patikrinimo metu veilkavietėje veikė smulkintuvas „Parker“, kuriame buvo smulkinamos statybinės atliekos; 4) patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė vykdo veiklą valstybinėje žemėje, nuosavybės teise priklausančia Lietuvos Respublikai, neturėdama tokiai veiklai vykdyti TIPK leidimo, t. y. smulkino nepavojingas statybines atliekas, pažeisdama Įstatymo 55 straipsnio 1 dalį. Prie Patikrinimo akto pridėtos 8 fotonuotraukos, darytos 2023 m. gegužės 17 d. Prie Nuotraukos 1 yra prierašas – „Teritorijoje smulkintuvas smulkina atliekas“; prie nuotraukos 3 yra prierašas – „Į sunkvežimį pakraunamos atliekos“.
12.6. Departamentas 2023 m. liepos 24 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinks apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J47-1317/2023 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, kad 2023 m. gegužės 17 d. patikrinimo metu nustatė, jog Bendrovė vykdo neteisėtą atliekų apdorojimo veiklą, t. y. smulkina nepavojingas statybines atliekas valstybinėje žemėje, nuosavybės teise priklausančiai Lietuvos Respublikai, neturėdama tokiai veiklai vykdyti TIPK leidimo. Tokiais veiksmais Bendrovė pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies bei Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 56 punkto nuostatas ir padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje.
12.7. Bendrovės direktorius R. M. 2023 m. rugpjūčio 24 d. Departamentui pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad apie TIPK leidimo panaikinimą sužinojo tik patikrinęs el. paštą 2023 m. gegužės 17 d. ryte. Pabrėžė, jog iš karto ėmėsi veiksmų atliekų perdirbimo veiklai nutraukti: 1) informavo Bendrovės statybos vadovus, vykdančius statinių griovimą statybos objektuose, kad nebevežtų statybinių atliekų į aikštelę; 2) informavo veiklavietės darbų vadovą, kad nutrauktų atliekų smulkinimą. Nuo informavimo momento į veiklavietę neatvažiavo nė vienas savivartis su atliekomis; sustabdžius atliekų perdirbimą veiklavietėje, darbuotojams buvo pavesta išvalyti trupintuvą nuo jame buvusių atliekų, t. y. trupintuvas turėjo dirbti įprasta tvarka bent pusę valandos, kad iš jo iškristų jame buvusios atliekos ir produkcija. Kita atliekų perdirbimui naudota technika – ekskavatorius, kurio paskirtis krauti atliekas į trupintuvą, buvo naudojamas atliekų permetimui, kad galėtų nuvažiuoti nuo atliekų kalno, kuris buvo supiltas, kad ekskavatorius galėtų vykdyti atliekų padavimą į smulkintuvą. Lygiagrečiai su atliekų perdirbimo veiklos sustabdymu bei techniko valymu, buvo vykdomas pagamintos produkcijos pakrovimas į savivarčius ir išvežimas iš veiklavietės; pagamintos produkcijos pakrovimas ir išvežimas nėra TIPK leidimo objektas. 2023 m. gegužės 17 d. į veiklavietę atvykę inspektoriai būtent tokį vaizdą ir matė, t. y. matė, kad atliekų smulkintuvas išvestas ir dirba tuščia eiga tam, kad iš jo iškristų paskutinės atliekos, o ekskavatorius permetinėja atliekas, kad galėtų išvažiuoti. Būtent šie vaizdai yra užfiksuoti ir pridėtose nuotraukose prie surašyto protokolo. Fakto, kad vykdoma atliekų perdirbimo veikla, nėra užfiksuota, t. y. naujos atliekos nebuvo vežamos į veiklavietę, į trupintuvą nebuvo kraunamos atliekos perdirbimui. Bendrovės darbuotojai, davę paaiškinimus inspektoriams, sakė tiesą, t. y. jie dirbo su / prie technikos, o jiems buvo pavesta užduotis – išvalyti trupintuvą ir nuvaryti ekskavatorių nuo kalno. Nuo 2023 m. gegužės 17 d. ryte sužinojimo apie TIPK leidimo galiojimo panaikinimą, į veiklavietę nebuvo vežamos jokios naujos atliekos; perdirbimo veiklai aikštelėje naudoti mechanizmai buvo valomi nuo juose buvusių atliekų bei pagamintos produkcijos.
12.8. Departamentas 2023 m. rugpjūčio 29 d. surašė Nutarimą, kuriame konstatavo, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu panaikino pareiškėjo nepavojingųjų atliekų tvarkymo aikštelės adresu: (duomenys neskelbtini), (veiklavietė) TIPK leidimo Nr. VR-4.7-V-02-300 galiojimą. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija 2023 m. gegužės 17 d. atliko pareiškėjo veiklavietės patikrinimą. 2023 m. birželio 14 d. surašė Patikrinimo aktą. 2023 m. gegužės 17 d. patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė vykdo neteisėtą atliekų apdorojimo veiklą, t. y. smulkina nepavojingas statybines atliekas valstybinėje žemėje, neturėdama tokiai veiklai vykdyti TIPK leidimo. Tokiais veiksmais Bendrovė pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, Atliekų tvarkymo taisyklių 56 punktą ir padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje. Nutarime pažymėta, kad pareiškėjas nesutiko su pažeidimu, pateikė 2023 m. rugpjūčio 24 d. paaiškinimą; argumentavo, kad 2023 m. gegužės 17 d. Bendrovei tiesiog reikėjo išvalyti trupintuvą (smulkintuvą), jame buvusias atliekas. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas S. T. paaiškino, kad Bendrovė, atliekant 2023 m. gegužės 17 d. patikrinimą, vykdė veiklą, t. y. smulkino nepavojingas statybines atliekas, Bendrovės ekskavatorius krovė atliekas į trupintuvą (smulkintuvą). Nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pareiškėjo direktorius teikė informaciją, padėjo tyrimo metu. Departamentas Nutarimu nutarė už pažeidimą, numatytą Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje, skirti pareiškėjui ekonominę sankciją – 10 000 Eur baudą.
12.9. Pareiškėjas pateikė Bendrovės 2023 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje nurodyta, kad už ataskaitinį laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės nuostoliai siekia 20 244 Eur.
12.10. Departamentas į bylą pateikė CD diską, kuriame yra 2023 m. gegužės 17 d. vykdyto patikrinimo Departamento inspektoriaus daryta vaizdo medžiaga (26 min. 12 sek. trukmės).
12.11. Pareiškėjo prašymu iškviestas liudytojas R. P. teismo posėdžio metu Bendrovės atstovo paklaustas kokioje darbovietėje dirba, ką dirba ir kokios jo pareigos, paaiškino, jog Bendrovėje dirba daugiau kaip 10 metų ir yra operatorius / ekskavatoriaus vairuotojas. Paklausus liudytojo, ar 2023 m. gegužės 17 d. jis į smulkintuvą kažką krovė, paaiškino, kad minėtą dieną nieko nekrovė, tačiau tik jį valė, o tam, kad jį išvalyti, reikia, jog smulkintuvas būtų įjungtas. Paklausus, kokiu tikslu liudytojo valdomo ekskavatoriaus kaušas sukinėjosi, kadangi tai yra matyti vaizdo įraše, pažymėjo, kad tą dieną nieko nekrovė. Paklausus, ar Departamento inspektoriai buvo atėję prie liudytojo, paklausti, atsakė, kad nebuvo, tačiau buvo nuėję prie kito darbuotojo. Papildomai paaiškino, kad tuo metu jam paskambino vairuotojas pakrauti mašinos, todėl jis nuvažiavo to padaryti. Departamento atstovui paklausus, ar liudytojas dirbo geltoname ekskavatoriuje, paaiškino, kad taip.
13. Teismas apžvelgė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 51 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių, 52 straipsnio, 55 straipsnio 1 dalies, Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 56 punkto nuostatas, bei pažymėjo, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, kad Departamento 2023 m. gegužės 17 d. vykdyto patikrinimo metu pareiškėjo veiklavietėje metu, pareiškėjui išduoto TIPK leidimo Nr. VR-4.7-V-02-300 galiojimas buvo panaikintas. Tai patvirtino ir byloje esantys dokumentai.
14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentus dėl vykdomos veiklos paneigė byloje esantis vaizdo įrašas, darytas pareiškėjo veiklavietėje 2023 m. gegužės 17 d. (kaip nurodoma vaizdo įraše, po 13 val.). Vaizdo įraše, laiko intervale nuo 1 min. 40 sek. iki 2 min. 00 sek., buvo matoma, kaip geltonas ekskavatorius su kaušu nuo žemės pasemia statybines atliekas ir jas suberia į nagrinėjamoje byloje aptariamą smulkintuvą / trupintuvą „Parker“. Teismo posėdžio metu liudytojo R. P. pateikti paaiškinimai, kad 2023 m. gegužės 17 d. į smulkintuvą / trupintuvą „Parker“ nieko nebuvo kraunama ir jis tik buvo valomas, o tam, kad jį išvalyti, reikia, jog smulkintuvas būtų įjungtas, negalėjo būti vertinami kaip pagrįsti, kadangi iš vaizdo įrašo aiškiai buvo matyti, kaip ekskavatorius su kaušu nuo žemės pasemtas statybines atliekas beria į smulkintuvą / trupintuvą „Parker“.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad Nutarimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs pažeidimą, kadangi neturėdamas TIPK leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, neteisėtai vykdė veiklą, yra pagrįstas, todėl jo naikinti nebuvo pagrindo.
16. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, ypač susijusias su padaryto pažeidimo pobūdžiu, atsižvelgdamas į Įstatymo 52 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, t. y., kad jis 2023 m. birželio 13 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su išsamiu patikslintu Atliekų tvarkymo aikštelės ir teritorijos sutvarkymo planu, kurio pagrindu su Aplinkos apsaugos agentūra yra derinamas šis planas ir atskiros jo sudėtinės dalys, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – Bendrovės direktorius teikė informaciją, padėjo tyrimo metu, nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, žalingų pasekmių dėl pažeidimo nei žmonėms, nei aplinkai nekilo, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, proporcingumo principais, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Departamento skirta 10 000 Eur bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui, o Įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju būtų pakankama 1 000 Eur bauda.
17. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, Departamento neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo nenustatyta, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, pareiškėjo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas teismo netenkintas.
III
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, bei priteisti pareiškėjo naudai iš Departamento visas apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų (vaizdo įrašo) vertinimu, teigdamas, jog iš šio vaizdo įrašo nėra matyti tai, ką nustatė pirmosios instancijos teismas: pareigūnų darytas vaizdo įrašas yra neaiškus, vaizdas jame yra judantis, maždaug ties 2 minute girdimas triukšmas yra foninis bei nėra matoma, kad į trupintuvą su kaušu būtų kraunamos atliekos ir / ar jos byrėtų į trupintuvo konteinerį; girdimas garsas galėjo būti smulkintuve dar esančių atliekų (nuo kurių ir reikėjo išvalyti smulkintuvą) smulkinimo procese daužymasis į metalines smulkintuvo konteinerio sienas; pats krautuvo operatorius nei vieno iš inspektorių nebuvo užfiksuotas, nufotografuotas, neprašyta jo paaiškinimų, o raštu paaiškinimą parašė tik pagalbinis darbuotojas, buvęs ant smulkintuvo ir patvirtinęs, kad „smulkintuvas veikė“ (nors dėl to ginčo byloje ir nebuvo). Kadangi inspektoriai vadovavosi šio pagalbinio darbuotojo parodymais apie veikiantį smulkintuvą ir padarė išvadą, kad į jį buvo kraunamos atliekos, dėl to ir teismas turėjo vadovautis tiesiogiai šiame veiksme dalyvavusio krautuvo darbuotojo, davusio priesaiką byloje, parodymais teisme. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas pasielgė priešingai. Be to, pareiškėjas nėra ir negali būti atsakingas, kad valstybės įgalioti pareigūnai, turėdami visas fizines ir technines galimybes, aiškiai neužfiksavo, jų nuomone, neva tai daromo pažeidimo, neapklausė tiesiogiai tame atsakovo pažeidimu laikomame veiksme dalyvavusio pagrindinio proceso dalyvio – krautuvo operatoriaus R. P. – parodymų ir objektyviais duomenimis nepagrindė nutarimo. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjas teikia apeliacinį skundą ir prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, kadangi pareiškėjas nepadarė pažeidimo, kuriuo buvo kaltinamas.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes nurodytas pirmosios instancijos teisme ir teigia, kad tikrosios realiai egzistavusios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 17 d. nevykdė jokios neteisėtos veiklos, o iš karto po TIPK leidimo galiojimo pabaigos nedelsiant ėmė atlikinėti veiksmus, susijusius su atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano įgyvendinimu. Tai teisėti ir privalomi atlikti veiksmai, kuriuos 2023 m. gegužės 17 d. pareiškėjas ir atlikinėjo. Pareiškėjo įsitikinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš visos bylos įrodymų grandinės išsirinko labiausiai neaiškų ir neinformatyvų įrodymą – vaizdo įrašą – ir būtent iš jo padarė išvadą apie realų atliekų krovimą į smulkintuvą, kas iš esmės ir užkirto kelią objektyviai įvertinti kitus byloje esančius įrodymus (tiek rašytinius, tiek ir liudytojo parodymus).
21. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
22. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, jo teiginiai deklaratyvūs, iškreipia nustatytas faktines aplinkybes. Atsakovas pažymėjo, kad Departamentas atlikęs pareiškėjo patikrinimo veiksmus ir priėmęs Nutarimą, vykdė jam Aplinkos apsaugos įstatymo, Įstatymo nustatytas pareigas, o pareiškėjas negali turėti pagrįstų lūkesčių, kad jo vykdomai atliekų tvarkymo veiklos priežiūrai nebus skiriama reikiamo dėmesio ir jis galės nesilaikydami teisės aktų veikti atliekų rinkoje. Atsakovo vertinimu, Regionų administracinis teismas priimtame sprendime pagrįstai konstatavo, jog pažeidimo pašalinimas yra tik vienas iš poveikio priemonės skyrimo tikslų, tačiau skiriant poveikio priemonę labai svarbūs ir kiti poveikio priemonės taikymo tikslai, t. y. nubausti pažeidimą padariusį asmenį, taip pat atgrasyti tiek pažeidėją, tiek kitus asmenis nuo pažeidimų darymo ateityje, t. y. pasiekti realų (veiksmingą) ir atgrasantį poveikį, todėl pareiškėjui skirta ekonominė sankcija yra pagrįsta ir teisėta.
23. Atsakovas nurodo, kad aplinkybė, jog tam tikrus byloje esančius įrodymus atsakovas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai buvo įvertinti netinkamai. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, proceso teisės normų nepažeidė, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų.
24. Departamento teigimu, teismas priimtame sprendime aiškiai nurodė motyvus ir argumentus, kodėl paskirtą sankciją sumažino nuo 10 000 Eur iki 1 000 Eur, todėl skundo argumentai, kad teismo sumažintas sankcijos dydis įmonei yra pernelyg didelis ir neproporcingas, yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta 10 000 Eur ekonominė sankcija už tai, kad, neturėdamas TIPK leidimo, neteisėtai vykdė veiklą, teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nagrinėjamu atveju Departamento skirta 10 000 Eur bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Nutarimą, nustatydamas, kad skiriama ekonominė sankcija – 1 000 Eur bauda.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš visos bylos įrodymų grandinės išsirinko labiausiai neaiškų ir neinformatyvų įrodymą – vaizdo įrašą – ir būtent iš jo padarė išvadą apie realų atliekų krovimą į smulkintuvą, kas iš esmės ir užkirto kelią objektyviai įvertinti kitus byloje esančius įrodymus (tiek rašytinius, tiek ir liudytojo parodymus).
28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.
30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai.
31. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018; kt.).
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo Nutarimo teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
33. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik vaizdo įrašą ir būtent iš jo padarė išvadą apie realų atliekų krovimą į smulkintuvą, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad buvo vertinami: Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnų priimtas 2023 m. gegužės 17 d. sprendimas dėl patikrinimo Nr. SPR1-1170, Bendrovės darbuotojo J. B. 2023 m. gegužės 17 d. rašytinis paaiškinimas, Patikrinimo akte pateikta informacija, Departamento Protokolas, Bendrovės direktoriaus R.
M. 2023 m. rugpjūčio 24 d. Departamentui pateiktas rašytinis paaiškinimas, bei Departamento 2023 m. rugpjūčio 29 d. surašytame Nutarime, konstatuotos aplinkybės. Ir tik bylos nagrinėjimo metu apklausus liudytoją R. P., bei peržiūrėjus vaizdo įrašą, teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo argumentus dėl vykdomos veiklos paneigė byloje esantis vaizdo įrašas, darytas pareiškėjo veiklavietėje 2023 m. gegužės 17 d. (kaip nurodoma vaizdo įraše, po 13 val.). Vaizdo įraše, laiko intervale nuo 1 min. 40 sek. iki 2 min. 00 sek., buvo matoma, kaip geltonas ekskavatorius su kaušu nuo žemės pasemia statybines atliekas ir jas suberia į nagrinėjamoje byloje aptariamą smulkintuvą / trupintuvą „Parker“.
Teismo posėdžio metu liudytojo R. P. pateikti paaiškinimai, kad 2023 m. gegužės 17 d. į smulkintuvą / trupintuvą „Parker“ nieko nebuvo kraunama ir jis tik buvo valdomas, o tam, kad jį išvalyti, reikia, jog smulkintuvas būtų įjungtas, negalėjo būti vertinami kaip pagrįsti, kadangi iš vaizdo įrašo aiškiai buvo matyti, kaip ekskavatorius su kaušu nuo žemės pasemtas statybines atliekas beria į smulkintuvą / trupintuvą „Parker“. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, atmetami kaip nepagrįstai pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas vertino išskirtinai tik vaizdo medžiagą.
Teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad nors pareiškėjas procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose nuolat teigė, kad patikrinimo metu veikęs smulkintuvas / trupintuvas Parker, buvo ruošiamas išgabenimui iš teritorijos ir tam jį reikėjo paruošti, tačiau taip ir nepateikė įrodymų, jog minėtą smulkintuvą būtų siekta išgabentas iš teritorijos, o atvirkščiai, tvirtino, jog gavus Aplinkos apsaugos agentūros pritarimą / sutikimą, jis bus naudojamas atliekų tvarkymo aikštelės / teritorijos sutvarkymui (atliekų smulkinimui / trupinimui), taigi liks veiklavietėje.
34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo naujus argumentus, kurių neteikė pirmosios instancijos teismui su skundu, t. y. kad Departamento pareigūnai nesivadovavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-378 patvirtintomis Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklėmis ir neatliko pagrindinių pareigų, kurių inspektorius, kaip valstybės pareigūnas, privalo laikytis ir jomis vadovautis, todėl šiuo atveju atsakovo nurodomas pažeidimas nebuvo tinkamai užfiksuotas, jis nėra aiškus.
35. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nurodomu aspektu vertinti ginčijamo Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes pareiškėjui skunde tokių aplinkybių nenurodžius, jos ir negalėjo būti nagrinėjamos teisme. Atitinkamai susiję apeliacinio skundo argumentai negali būti pagrindu teisėjų kolegijai daryti kitokias išvadas, negu pirmosios instancijos teismas sprendime dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo.
36. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Nutarimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs pažeidimą, kadangi neturėdamas TIPK leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, neteisėtai vykdė veiklą, yra pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
37. Kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl sankcijos dydžio, teisėjų kolegija, pritardama teismo išvadai, kad Įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju būtų pakankama 1 000 Eur bauda, plačiau dėl to nepasisako.
38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
39. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilnius Town Group“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius