2b670462-4c35-4ec5-9dbe-0598ccbd80fc · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-42-557/2012Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03487-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 79.1.; 42.22. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 9 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal G. V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarties.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teisėjasnustatė:Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentÅ«ros 2011 m. liepos 4 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G.

V. buvo nubaustas pagal ATPK 78 str. 1 d. 350 Lt bauda, nurodant atlyginti kraÅ¡tovaizdžiui padarytÄ 87 216 Lt žalÄ už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne pagal 2011-04-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio departamento Aplinkos kokybės skyriaus iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. AP2-64 neteisėtai paÅ¡alino 256 saugotinus medžius, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto apraÅ¡o „Dėl saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos“ 9 punkto reikalavimus.

Šį nutarimÄ G. V. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi netenkino G. V. skundo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentÅ«ros 2011 m. liepos 4 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ motyvuodamas tuo, kad G. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 78 str. 1 d., padarymÄ , jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 302 str. reikalavimų, atitinka ATPK 20 str.

įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.Apeliaciniu skundu G. V. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį, ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. 66-AM 049956 grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartį motyvavo tuo, kad „... Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento užfiksuotus duomenis matyti, jog teritorijoje buvo iÅ¡kirsti baltalksniai, gudobelės, ievos paprastosios, liepos, klevai paprastieji, beržai, gudobelės, t.y. kiti medžiai, nei nurodyta 2011-04-06 Klaipėdos miesto savivaldybės iÅ¡duotame leidime Nr. AP2-64 bei didesnio nei teisės aktų leidžiamo skersmens atžalos.

Jokių duomenų, patvirtinančių G. V. teiginius, kad didesnių medžių kelmai teritorijoje jau buvo, o jis juos tik patrumpino nėra - 2011-04-06 Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojams faktiÅ¡kai įvertinus sklype esančių želdinių bÅ«klę tokios aplinkybės nebuvo užfiksuotos.“ Apelianto nuomone, skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, byloje surinktiems įrodymams, iÅ¡ nutarties motyvuojamosios dalies visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais teismas vadovavosi priimdamas skundžiamÄ nutartį, kokiais argumentais remiantis atmetė kai kuriuos byloje esančius įrodymus, kokiais įrodymais remdamasis nustatė bÅ«tinas sÄ lygas administracinei atsakomybei atsirasti.Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Vertinant žmogaus poelgį kaip prieÅ¡ingÄ teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje, t. y. įrodoma, kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta.

Apelianto nuomone, teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatė bÅ«tinų sÄ lygų administracinei atsakomybei atsirasti, kadangi nebuvo nustatytas tariamo pažeidimo padarymo laikas, bÅ«das, priemonės, priežastinis veikos ir jos padarinių ryÅ¡ys, t. y. pažeidimo sudėties objektyvioji pusė (2011-06-30 ATP protokole Nr. 66 tik nurodyta, kad 2011-06-09 pareigÅ«nai, nenustatę veikos, tik fiksavo faktÄ â€“ senus medžių kelmus, t. y. neįrodė, kad Å¡ie kelmai atsirado bÅ«tent dėl to, kad neteisėtÄ veikÄ Ä¯vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“).Teismas nutartyje pasisakė, kad buvo iÅ¡kirsti ne tie medžiai, kuriuos galima buvo kirsti pagal leidimÄ , t. y. pagal leidimÄ 2,5 ha teritorijoje buvo galima iÅ¡kirsti savaimines sedulas, karklus, uosialapius klevus, lazdynų, alksnių atžalas, ir nustatė, kad neva iÅ¡kirsti baltalksniai, gudobelės, ievos, klevai, beržai, liepos.

Tačiau nenustatyta liko aplinkybė, ar į leidimÄ neįtraukti Å¡ie medžiai, o tiksliau jų atžalos priskirtini saugotiniems medžiams, bei nenustatyta ir institucijos atstovų neįrodyta aplinkybė, kad Å¡iuos medžius iÅ¡kirto bÅ«tent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, nesvarbu, kokio medžio atžala, jeigu Å¡ios skersmuo iki 8 cm 1,3 m kamieno aukÅ¡tyje, tai tokia atžala (medis), remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 3 punktu, atkuriamosios vertės neturi.Teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad 2011-04-06 leidimas Nr. AP2-64 buvo iÅ¡duotas iÅ¡kirsti ne saugotinus medžius, o savaime iÅ¡augusias, vertės neturinčias atžalas 2.5 ha teritorijoje, tai ir buvo daroma.

Be to, teismas visiÅ¡kai neįvertino aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos regiono agentÅ«ros atstovės R. K. paaiÅ¡kinimų, kad leidimas buvo iÅ¡duotas ne toks, koks turi bÅ«ti, institucijos atstovės manymu, iÅ¡duodant leidimÄ turėjo bÅ«ti nurodyti kirstinų medžių diametrai, rÅ«Å¡ys, tikslus kiekis. Institucijos atstovė taip pat patvirtino, kad pagal iÅ¡duotÄ leidimÄ nėra nurodyta, kiek ir ko galima iÅ¡kirsti, o uždavus klausimÄ , ar pagal iÅ¡duotÄ leidimÄ apskritai buvo galima teisėtai atlikti medžių kirtimÄ nurodė, kad ne.

Be to, aplinkos apsaugos pareigÅ«nai, akivaizdžiai matydami, kad leidimas iÅ¡duotas netinkamai, į Å¡ias aplinkybes skirdami administracinę nuobaudÄ neatsižvelgė ir tai patvirtino bylos nagrinėjimo metu. Todėl, apelianto G. V. teigimu akivaizdu, kad jis negali prisiimti atsakomybės už valstybės pareigÅ«nų veiksmus, nes jo veikoje nėra pažeidimo sudėties elemento – subjektyviosios pusės. Be to, siekiant nustatyti leidimo iÅ¡davimo aplinkybes bei aplinkybę, ar buvo darbų vykdymo teritorijoje buvo saugotinų medžių ir krÅ«mų, bÅ«tų tikslinga apklausti kaip liudytojÄ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio departamento Aplinkos kokybės skyriaus vyr. specialistę V.

G., ji apžiÅ«rėjusi teritorijÄ pateikė iÅ¡vadÄ dėl leidimo iÅ¡davimo. Be to, 2011-04-06 leidime Nr. AP2-64 buvo iÅ¡duotas leidimas kirati alksnių atžalas, tačiau 2008-06-26 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-343 patvirtinti Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1 priedas nustato, kad yra medžių rÅ«Å¡is baltalksnis (I grupė) ir juodalksnis (II grupė), todėl nurodymas leidime kirti „alksnių atžalas“ leidžia teigti, kad arba suteikta teisė kirsti visų rÅ«Å¡ių alksnių atžalas (juodalksnių ir baltalksnių), arba turėjo bÅ«ti detalizuota, kokius, be to, gudobelė yra vaismedis, priklausantis erÅ¡kėtinių Å¡eimos obelinių poÅ¡eimio augalų genčiai ir nepatenka nė į vienÄ iÅ¡ įkainių grupę.Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad jokių duomenų, kurie patvirtintų G.

V. teiginius, jog didesnių medžių kelmai teritorijoje jau buvo, nenustatyta. Tačiau, apelianto įsitikinimu, tokie teismo teiginiai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, kurie patvirtina, kokie želdiniai apskritai buvo teritorijoje Klaipėdoje, Kretingos g. 78, 2011 m. balandžio mėn., t. y. 2011-04-06 leidimo Nr. AP2-64 iÅ¡davimo metu. Aplinkybę, kokie želdiniai buvo teritorijoje neginčijamai patvirtino: 2011-04-05 žemės sklypo Kretingos g. 78, Klaipėdoje ir jo gretimybių detaliojo plano svarstymo su visuomene protokolas, kuriame užfiksuoti detalųjį planÄ rengiančio architekto A.

S. paaiškinimai apie tai, kad „buvo užsakytas prieš 2 savaites brėžinys su želdinių įvertinimu. Brėžinys suderintas su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu, kuris dalyvavo vertinime. Įvertinime parašyta, kad teritorijoje šiaurinėje dalyje yra tankiai suaugusių gluosnių, uosialapių klevų, keletas beržų. Medžiai nebuvo prižiūrimi, suaugę per tankiai [...] yra praradę savo vertę dendrologiniu ir techniniu požiūriu. Išvada – tikslinga juos šalinti ir formuoti naujas grupes, kuriant kraštovaizdį.

Pietinė dalis – tankiai suaugusių Ä Å¾uoliukų ir klevukų kupstai, stichiÅ¡ki jaunuolynai, arčiau Kretingos g. auga peraugę gluosniai ir 28 vnt. (taksacijos lentelė) gražių, vertingų medžių, kuriuos bÅ«tina iÅ¡saugoti. KraÅ¡tovaizdžio formavimo požiÅ«riu Å¡iuo metu kiti želdiniai vertės neturi [...]“, teritorijos detalaus plano brėžinys bei ypatingų ir saugotinų medžių taksacijos lentelė, kurie buvo pateikti bylÄ nagrinėjančiam teismui, tačiau jų teismas nevertino.G.

V. nurodo, jog nutarime skirti administracinę nuobaudÄ buvo nurodyta, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. Dl-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o 9 p. reikalavimus. Tačiau, apelianto teigimu, Å¡iuo atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. Dl-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o reikalavimų pažeidimas negali bÅ«ti inkriminuojamas, nes Å¡io norminio akto reikalavimai taikomi tik saugotiniems medžiams, krÅ«mams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 nustatė kriterijus, kuriais remiantis medžiai ar krÅ«mai priskiriami saugotinų kategorijai ir patvirtino „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sÄ raÅ¡Ä â€œ. Å io nutarimo 1 punktas nustato iÅ¡imtį, kad minėtas nutarimas netaikomas natÅ«raliai iÅ¡augusiems krÅ«mams. PraÅ¡ymo Klaipėdos miesto savivaldybei dėl leidimo kirsti medžius ir krÅ«mus pateikimo metu – 2011-04-01 – 2,5 ha teritorijoje Klaipėdoje, Kretingos g. 78, dominavo tik savaime iÅ¡augę krÅ«mai ir medeliai, kelmų atžalos, kurie nepriskiriami prie saugotinų medžių ir krÅ«mų. 2011-04-01 pateikus praÅ¡ymÄ Klaipėdos miesto savivaldybei dėl leidimo iÅ¡davimo, kaip reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. Dl-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o 13 punktas, savivaldybės atsakingi pareigÅ«nai įvertino sklype esančių medžių ir krÅ«mų vertę ir 2011-04-06 pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad „..didelėje teritorijoje yra plynos, pelkėtos ir miÅ¡kingos vietos, yra nelegalių sÄ vartynų židiniai.

Daug savaiminių krÅ«mų, atžalų, sklypas gana apleistas.“ Remiantis Å¡ia iÅ¡vada, 2011-04-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto Å«kio departamento aplinkos kokybės skyrius iÅ¡davė leidimÄ Nr. AP2-64 neatlygintinai kirsti savaimines sedulas, karklus, uosialapius klevus, lazdynus, alksnių atžalas, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87 4.8 punktu, vykdomi kraÅ¡tovaizdžio formavimo ar kiti medžių ir krÅ«mų kokybę gerinantys kirtimai.

Remiantis Å¡iuo norminiu reglamentavimu, 2011-04-22 žemės sklypo valdytojas UAB „Danės krantas“ sudarė rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti menkaverčių krÅ«mų iÅ¡pjovimo 2,5 ha plote, adresu Kretingos g. 78, Klaipėdoje, darbus pagal 2011-04-06 iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. AP2-64. Darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko griežtai laikydamasi iÅ¡duoto leidimo, norminių aktų reikalavimų bei rangos sutarties.

Aplinkybę, kad žemės sklype Klaipėdoje, Kretingos g. 78, nebuvo saugotinų medžių ir krÅ«mų, patvirtina 2011-06-27 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio departamento raÅ¡tas Nr. (11.3) MD3-701 „Dėl želdinių parametrų“, kuriame nurodyta, kad didžiÄ jÄ dalį želdinių pagal rÅ«Å¡is sudarė baltalksnių sÄ Å¾alynas, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 3 punktu, pirmos grupės medžiams (baltalksnis, uosialapis klevas), kurių skersmuo iki 8 cm 1,3 m kamieno aukÅ¡lyje, atkuriamosios vertės įkainiai nenustatomi.

Tačiau ir Å¡is oficialus raÅ¡ytinis įrodymas teismo liko neįvertintas. Apelianto nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ administracinę bylÄ , neatkleidė bylos esmės, neįvertino pateiktų įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nutartis turi bÅ«ti panaikinta, bylÄ grÄ Å¾inant nagrinėti iÅ¡ naujo apylinkės teisme.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Skundžiama 2011 m. spalio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino G.

V. skundo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentÅ«ros 2011 m. liepos 4 d. nutarimo, kuriuo G. V. buvo nubaustas pagal ATPK 78 str. 1 d. 350 Lt bauda, panaikinimo. Minėtu nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. V. buvo nubaustas už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne pagal 2011-04-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio departamento Aplinkos kokybės skyriaus iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. AP2-64, 2011-06-09 neteisėtai paÅ¡alino 256 saugotinus medžius Kretingos g. 78, Klaipėdoje, esančioje teritorijoje, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto apraÅ¡o „Dėl saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos“ 9 punkto reikalavimus.UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui G.

V. inkriminuoto pažeidimo padarymo metu (2011-06-09), skirtingai nei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentÅ«ros 2011 m. liepos 4 d. nutarimo priėmimo metu, galiojusi ATPK 78 str. 1 d. dispozicija numatė atsakomybę už savavaliÅ¡kÄ Å¾aliųjų vejų, gėlynų, medžių, krÅ«mų, augančių ne miÅ¡ko žemėje, žalojimÄ arba naikinimÄ :miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietose, ruožuose iÅ¡ilgai automobilių kelių ir geležinkelių, vandens telkinių, pakrančių apsauginėse juostose ar zonose, vietose, saugomose pagal specialius sprendimus.

Tuo tarpu ginčijamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentÅ«ros 2011 m. liepos 4 d. nutarimo priėmimo metu galiojo nauja ATPK 78 str. 1 d. redakcija, kuri numatė atsakomybę už neteisėtÄ Å¾eldynų naikinimÄ arba neteisėtÄ saugotinų medžių ir krÅ«mų, augančių ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, žalojimÄ , naikinimÄ arba persodinimÄ .2011-06-30 administracinio teisės pažeidimo protokole AM Nr. 048882 konstatuota, kad 2011-06-09 buvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne pagal 2011-04-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio departamento Aplinkos kokybės skyriaus iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. AP2-64 neteisėtai paÅ¡alino 256 saugotinus medžius.

Kaip minėta, inkriminuojamo pažeidimo nustatymo metu galiojusi ATPK 78 str. 1 d. dispozicija, lyginant su administracinės bylos nagrinėjimo metu galiojusiu įstatymu, buvo žymiai siauresnė, t. y. numatė administracinę atsakomybę ne už bet kokių ne miÅ¡ko žemėje augančių želdinių niokojimÄ , kaip Å¡iuo metu galiojanti ATPK 78 str. 1 d. dispozicija, tačiau tik už atitinkamose įstatyme įsakmiai iÅ¡vardintose teritorijose augančių želdinių niokojimÄ . Atitinkamai ženkliai griežtesnė yra ir naujos redakcijos ATPK 78 str. 1 d. sankcija.

Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui G. V. inkriminuojamas pažeidimas buvo fiksuotas 2011-06-09, o nuo 2011-07-01 įsigaliojusi nauja ATPK 78 str. 1 d. redakcija iÅ¡plėtė veikos baudžiamumÄ ir sugriežtino sankcijÄ , nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ turėjo bÅ«ti taikoma pažeidimo nustatymo dienÄ galiojusi teisės norma. Tačiau iÅ¡ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentÅ«ros 2011 m. liepos 4 d. nutarimo, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G.

V. nubaustas pagal ATPK 78 str. 1 d. akivaizdu, kad Å¡iuo atveju pareigÅ«nas taikė ATPK 78 str. 1 d. redakcijÄ , įsigaliojusiÄ nuo 2011-07-01, kuri visiÅ¡kai kitaip apibrėžė pažeidimÄ ir negalėjo bÅ«ti taikoma dėl 2011-06-09 nustatyto pažeidimo. IÅ¡vadÄ dėl netinkamos ATPK 78 str. 1 d. redakcijos taikymo patvirtina Å¡ios aplinkybės:1) nutarime apskritai nėra nurodyta, kokios redakcijos ATPK 78 str. 1 d. taikoma, todėl pagal teismų praktikoje priimtas nuostatas preziumuojama, jog yra taikoma nutarimo priėmimo metu galiojanti įstatymo redakcija,2) nutarime nėra atskleistas pažeidimo padarymo vietos priskyrimas vienai iÅ¡ keturių kategorijų, kurių sÄ raÅ¡as yra pateiktas pažeidimo padarymo metu galiojusioje ATPK 78 str. 1 d. dispozicijoje.

Tikslus teisės norminių aktų galiojimo ribų nustatymas yra pirminė teisinio reguliavimo sÄ lyga. Tai bÅ«tina, nes kiekvienas teisės norminis aktas yra tam tikru laiku iÅ¡leidžiamas ir tam tikru momentu baigiasi jo galiojimas. TeoriÅ¡kai ir praktiÅ¡kai itin svarbus yra temporalinis teisės norminių aktų galiojimas, t. y. galiojimas laike. Temporalinis akto galiojimas nustatomas dviem momentais: įsigaliojimu ir galios netekimu. Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja).

Å is principas yra iÅ¡vedamas iÅ¡ Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu, vienu iÅ¡ jį sudarančių elementu – teisinio saugumo reikalavimu. Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas, kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės Å¡akose). Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principÄ ir bÅ«tų nekonstitucingas.

Administracinėje teisės Å¡akose yra įtvirtinta ir kita taisyklė – lex benignior retro agit, t. y. pagerinantis subjektų padėtį įstatymas savo pobÅ«džiu turi grįžtamÄ jÄ galiÄ . Å ios taisyklės taikymas baudžiamojoje ir administracinėje teisėje grindžiamas kitais konstituciniais principais - protingumo ir humanizmo. Tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad baudžiamųjų (administracinių) įstatymų draudimai visuomet yra orientuoti į ateitį.

Tai reiÅ¡kia, kad asmuo gali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik už tokiÄ veikÄ , kuri jos padarymo metu buvo numatyta administraciniame įstatyme kaip baudžiama. Be to, draudžiama taikyti asmeniui griežtesnę bausmę nei nustatyta įstatyme, galiojusiame veikos padarymo metu. Å ios nuostatos įtvirtintos ir ATPK 8 str.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0157-2818, kuriame buvo atliekami rangos darbai, yra valdomas užsakovo UAB „Danės krantas“ 2005-10-17 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/2005-0178 pagrindu.

Iš šio registro įmonės išrašo matyti, kad sklypo Kretingos g. 78, Klaipėdoje, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra gyvenamųjų ir komercinės paskirties objektų statyba. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar sklypas gali būti priskirtas prie miesto bendrojo naudojimo vietų. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir administracinėje byloje priimtame nutarime nenurodyta, kokio pobūdžio sklype medžiai iškirsti. Skundžiamoje nutartyje teismo išvados šiuo klausimu yra neaiškios ir prieštaringos: teigiama, kad „nors pažeidėjo teigimu, darbai buvo atliekami ne miesto bendrojo naudojimo teritorijoje <...>, tačiau tai paneigia kitos nustatytos aplinkybės“, toliau teigiama, kad „kaip nustatyta, darbai buvo atliekami <...> ne miesto bendrojo naudojimo teritorijoje...“.

Aptartų aplinkybių kontekste negalima sutikti ir su teismo vertinimu, jog G. V. kyla atsakomybė pagal ATPK 78 str. 1 d. už tai, kad nors ir ne miesto bendro naudojimo teritorijoje, tačiau buvo naikinami saugotini želdiniai pagal Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 nustatytus kriterijus, kuriais remiantis medžiai ar krÅ«mai priskiriami saugotinų kategorijai ir patvirtintÄ â€žKriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sÄ raÅ¡Ä â€œ.

Minėti norminiai aktai reglamentuoja medžių ar krÅ«mų priskyrimÄ saugotinų kategorijai, tačiau atsakomybę už saugotinų medžių ir krÅ«mų niokojimÄ numato tik Å¡iuo metu galiojanti ATPK 78 str. 1 d. redakcija. Tuo tarpu pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 78 str. 1 d. redakcija numatė atsakomybę tik už vietose, saugomose pagal specialius sprendimus (prie tokių vietų galimai priskirtini draustiniai, rezervatai ir pan.) augančių želdinių niokojimÄ . IÅ¡ to seka, kad teismas tinkamai neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar iÅ¡kirsti medžiai ir krÅ«mai UAB „Danės krantas“ nuomos pagrindais valdomame sklype patenka į teritorijas, iÅ¡vardintas minėtame ATPK straipsnyje pažeidimo nustatymo metu, t. y. ar nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti taikoma atsakomybė pagal pažeidimo padarymo metu galiojusiÄ ATPK 78 str. 1 d. už įstatyme įsakmiai iÅ¡vardintose teritorijose augančių želdinių žalojimÄ arba naikinimÄ .

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis negali bÅ«ti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl yra naikintina, o byla grÄ Å¾intina apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. IÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme, bÅ«tina kruopščiai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti, ar G. V. inkriminuotas pažeidimas atitinka pažeidimo padarymo metu galiojusios ATPK 78 str. 1 d. dispozicijos požymius bei apsvarstyti, ar byloje suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje atitinka ATPK reikalavimus įstatymų dėl atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus galiojimo kontekste.

Apylinkės teismas, iÅ¡ naujo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , įvertins ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, kuriais ginčijama G. V. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovo kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iÅ¡ anksto įtakoti galimus iÅ¡ naujo bylÄ nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimus minimais klausimais, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Å¡ioje nutartyje iÅ¡samiau nepasisako.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjasn u t a r i a :Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                          Linas Pauliukėnas