2023-06-07 Nr. AB-11554-3-61-3-02362-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-313-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02362-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balteva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balteva“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Balteva“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skunde prašė: 1) įpareigoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (toliau – ir atsakovas, Taryba) pateikti UAB „Balteva“ išduotą leidimą su identifikaciniu numeriu pagal 2023 m. sausio 20 d. prašymą Nr. B-8; 2) įpareigoti Tarybą išviešinti faktą apie UAB „Balteva“ išduotą leidimą su identifikaciniu numeriu pagal 2023 m. sausio 20 d. prašymą Nr. B-8 Tarybos internetinėje svetainėje www.regula.lt skiltyje „Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus“. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. el4-5678-535/2023 – uždrausti Tarybai išduoti tretiesiems asmenims leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus 80 MW galiai iš 400 MW laisvos prijungimo galios LITGRID AB tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kW oro linijoje, atšakoje Telšiai, zonoje Nr. 68.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jo skundas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) yra pagrįstas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 17 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui buvo išduotas leidimas, tačiau Taryba pareiškėjui nepateikia leidimo ir jo neišviešina. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, priimto sprendimo byloje įgyvendinimas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Šiuo metu vyksta konkurencinė kova dėl laisvų pralaidumų, dėl kurios iki bylos išnagrinėjimo nebeliks laisvos galios tinkle. Reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo atveju per bylos nagrinėjimo laikotarpį, kuris gali trukti ir daugiau nei vienerius metus, yra didelė tikimybė, kad pareiškėjas praras investicijas, atliktas į vėjo elektrinių parką (ir apskritai – į hibridinių elektrinių parką) – pareiškėjas yra sudaręs ilgalaikes žemės nuomos sutartis; yra gavęs Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą dėl poveikio aplinkai vertinimo; pareiškėjo atžvilgiu yra išduotos išankstinės prijungimo sąlygos, pasirašytas ketinimų protokolas Nr. 22KP-43; pareiškėjas yra užtikrinęs prievolių įvykdymą saulės elektrinės atžvilgiu. Investicijos į 1 MW vėjo elektrinių parką sudaro mažiausiai 1,25 mln. Eur, todėl suplanuotos investicijos į 80 MW vėjo elektrinių parką preliminariai sudaro 100 mln. Eur. Panašaus pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bendrosios kompetencijos teismuose yra įprasta praktika (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2523-936/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4830-294/2023).

Atsakovas Taryba pateikė nuomonę, kurioje prašė atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsakovas akcentavo, kad leidimai plėtoti hibridines elektrines nebuvo išduodami iki naujų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 „Dėl veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) ir Tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 patvirtinto LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo (toliau – ir PETA) įsigaliojimo. Taigi nurodyti leidimai nebuvo išduodami jokiais pagrindais, tarp jų ir EEĮ 17 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Tik priėmus ir įsigaliojus naujoms Taisyklių ir PETA redakcijoms, reglamentuojančioms leidimų plėtoti hibridines elektrines išdavimo tvarką, įmanomas leidimų plėtoti hibridines elektrines išdavimas. Nurodyta tvarka taikoma visiems subjektams, ketinantiems plėtoti hibridines elektrines, ir nenumato išimčių. Kitoks vertinimas reikštų nepagrįstą nediskriminavimo principo pažeidimą, kadangi suteiktų pareiškėjui nepagrįstą pranašumą prieš kitus gamintojus. Pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra tikslingas, proporcingas, atitinkantis proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI4-1750-535/2023 ir administracinėje byloje Nr. eI4-1673-484/2023, kuriose buvo reiškiamas analogiškas reikalavimas Tarybai išduoti leidimą plėtoti gamybos pajėgumus EEĮ 17 straipsnio 2 dalies pagrindu, taip pat buvo nagrinėjami prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Balteva“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Įvertinęs pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą, atsakovo pateiktą nuomonę, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus, proporcingas ir atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Pareiškėjas sieja sunkiai atitaisomą žalą su baigtine 2 GW kvota. Pareiškėjo teigimu, jei likusi dalis MW, kuri dar yra nepaskirstyta, bus išdalinta kitoms bendrovėms iki sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje, tai Taryba faktiškai neturės rezervo priskirti pareiškėjui 120 MW (teisiškai Bendrovei ši galia jau priklauso), kai įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje. Tokiu atveju sprendimas taps deklaratyvus.

Teismas įvertino, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas pateiktoje nuomonėje nurodė, jog Taryba dar nėra patvirtinusi ūkio subjektų, pateikusių Tarybai prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašo (toliau – ir Sąrašas), laisva galia dar nėra paskirstyta, todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad, rezervavus 120 MW galią pareiškėjui, vadovaujantis lygiateisiškumo principu, prašoma galia turėtų būti rezervuojama ir kitiems Tarybai prašymus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pateikusiems subjektams, o tai reikštų, kad galios paskirstymas tarp subjektų tampa neįmanomu (laisvos galios tiek nėra).

Teismas vertino, kad tai, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes, uždraudus tretiesiems asmenims išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus 120 MW galios ribose, o, jeigu tokie leidimai bus išduodami, tai stabdyti jų galiojimą ir vykdymą, uždrausti Tarybai skirstyti 120 MW galią pagal LITGRID AB generalinio direktoriaus 2023 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 23IS-85 ir Tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 patvirtinto Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo nuostatas, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl paminėta aplinkybė savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip reali grėsmė didelei ar neatitaisomai žalai atsirasti. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes ar sunkumus, per se (pati savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Tuo atveju, jeigu atsakovo veiksmai bus pripažinti neteisėtais, pareiškėjo patirti neigiami padariniai galės būti kompensuoti atlyginant žalą.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, ginčo santykių teisinį ir faktinį kontekstą, teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra tikslingas ir suderinamas su proporcingumo principu bei viešuoju interesu, todėl netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

III. Pareiškėjas UAB „Balteva“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. el4-5678-535/2023 – uždrausti Tarybai išduoti tretiesiems asmenims leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus 80 MW galiai iš 400 MW laisvos prijungimo galios LITGRID AB tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV oro linijoje, atšakoje Telšiai, zonoje Nr. 68.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis nėra individualizuota, joje nurodomi faktai neatitinka nei prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių turinio, nei atsakovo nuomonės turinio. Nutartyje nepagrįstai yra nurodomi teismo motyvai, naudoti kitoje administracinėje byloje Nr. eI4-1750-535/2023, kurioje faktinė situacija skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinės situacijos. Teismas nepasisakė dėl prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytų aplinkybių, t. y. teismas visiškai nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad prasidėjo naujas elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervacijos ciklas, truksiantis 3 mėnesius, per kurį tokia nedidelė 400 MW tinkle esanti pralaidumų galia bus rezervuota kitų tinklo naudotojų. Teismas taip pat nepasisakė apie prašyme nurodomus konkrečius žalos skaičius ir kitas aplinkybes. Pareiškėjas prašyme yra nurodęs, kiek hibridinio parko vystymo stadija yra pažengusi, taip pat nurodė, kad jis yra užtikrinęs prievolių įvykdymą. Nutartis turėtų būti panaikinta, kaip priimta pažeidžiant procesines teisės normas, t. y. remiantis ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame numatyta, kad sprendimas negalioja, kai sprendimas yra be motyvų.

Pareiškėjas pažymi, kad jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra pagrįstas. Kadangi Taryba nepersiunčia pareiškėjui leidimo, t. y. nepripažįsta leidimo išdavimo fakto, tai pareiškėjui nepagrįstai yra užkertamas kelias vykdyti veiklą – atlikti tolimesnius veiksmus, pasinaudojant jam priklausančia 80 MW galia pagal jam išduotą leidimą. EEĮ 17 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi sąlygos, kada yra laikoma, kad leidimas subjektui yra išduotas automatiškai pagal įstatymą: kai yra pateiktas tinkamas prašymas; kai į subjekto pateiktą prašymą (ar kitą įstatyme numatytą dokumentą) yra neatsakoma per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Pažymi, kad 30 kalendorinių dienų terminas pasirinktas neatsitiktinai, nes per jį Taryba privalo savo aktyviais veiksmais priimti sprendimą dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo. Pareiškėjas atitinka abi EEĮ 17 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas. Skunde įrodinėjama, kad 2023 m. sausio 20 d. prašymas yra tinkamas, o Taryba nesureagavo į jį per EEĮ nustatytus terminus įstatymų leidžiamais būdais, todėl pareiškėjui yra taikytina EEĮ 17 straipsnio 2 dalyje numatyta taisyklė dėl leidimo išdavimo automatiškai.

Pareiškėjo teigimu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, priimto sprendimo byloje įgyvendinimas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Netaikius pareiškėjo prašomų konservacinių reikalavimo užtikrinimo priemonių, vystomos hibridinės (saulės ir vėjo) elektrinės pralaidumo zonoje neliks laisvų elektros perdavimo tinklo pralaidumų, todėl pareiškėjas neteks galimybės vystyti 80 MW vėjo elektrinių parko. Pareiškėjas mano, kad jam nebereikia atlikti papildomų veiksmų dėl galios rezervacijos, siekiant vystyti hibridinę elektrinę, nes leidimas jam jau yra išduotas, vadovaujantis EEĮ 17 straipsnio 2 dalimi, o jokie teisės aktai, priimti po prašymo pateikimo dienos, pareiškėjui netaikytini. Todėl pareiškėjui laimėjus bylą bei įrodžius, kai leidimas jam jau yra išduotas ir nereikia papildomai rezervuoti galios pagal prašymo padavimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, pareiškėjo grąžinimas į prieš Tarybos padarytą pažeidimą buvusią padėtį, nelikus galios tinkle, neabejotinai bus de facto (faktiškai) neįmanomas. Prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pateikimo dieną elektros perdavimo tinklo 330 kV oro linijos atšakos Telšiai (LN 457) laisvas pralaidumas vėjo elektrinėms buvo (ir kol kas vis dar yra) 400 MW. Remiantis PETA 200 punktu, 2023 m. kovo 13 d. 9 val. prasidėjo naujas elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervacijos ciklas, truksiantis 3 mėnesius, per kuriuos 400 MW tinkle esanti pralaidumų galia bus rezervuota kitų tinklo naudotojų. Tretiesiems asmenims rezervavus visus 400 MW elektros perdavimo tinklo 330 kV oro linijos atšakos Telšiai (LN 457) pralaidumus, o vėliau Tarybai išdavus tokiems tretiesiems asmenims leidimus plėtoti veiklą, didėja tikimybė, kad, pareiškėjui laimėjus bylą, faktiškai bus nelikę laisvos galios tinkle ir sprendimas byloje būtų neįgyvendinamas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo atveju per bylos nagrinėjimo laikotarpį, kuris gali trukti ir daugiau nei vienerius metus, yra didelė tikimybė, jog pareiškėjas praras investicijas, atliktas į vėjo elektrinių parką (ir apskritai į hibridinių elektrinių parką). Iš prie skundo pridėto prašymo matyti, kad pareiškėjo hibridinio parko vystymo stadija yra pažengusi, atitinkamai, pareiškėjas yra patyręs finansines išlaidas. Investicijos į 1 MW vėjo elektrinių parką sudaro mažiausiai 1,25 mln. Eur, todėl suplanuotos investicijos į 80 MW vėjo elektrinių parką preliminariai sudaro 100 mln. Eur.

Pareiškėjas nurodo, kad panašaus pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bendrosios kompetencijos teismuose yra įprasta praktika (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2523-936/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4830-294/2023). Tai, kad civilinėse bylose dėl panašaus reguliavimo laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos, paneigia Tarybos argumentus, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas byloje sukels nepagrįstą pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, stabdys vėjo ir hibridinių elektrinių vystymo procesą.

Atsakovas Taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo 2023 m. sausio 20 d. prašymo pateikimo metu aktuali Taisyklių redakcija nereglamentavo leidimų plėtoti hibridines elektrines išdavimo tvarkos, taip pat ketinimo protokolo pasirašymo metu galiojusių Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo redakcija (Tarybos 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-832 „Dėl LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtintas Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas) nenustatė ketinimo protokolų dėl hibridinių elektrinių pasirašymo tvarkos. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2023 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 174 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, pakeitus Taisykles, atsirado nuostatos, reglamentuojančios leidimų plėtoti hibridines elektrines išdavimo tvarką. Tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 buvo patvirtinta nauja PETA redakcija. Taigi, priėmus nurodytus teisės aktus, neliko jokių kliūčių, nagrinėjant prašymus dėl leidimų plėtoti hibridines elektrines išdavimo, todėl pareiškėjas, kaip ir kiti gamintojai, ketinantys statyti ar įrengti naują hibridinę elektrinę, gali teikti prašymus išduoti leidimus plėtoti hibridines elektrines. Tik priėmus ir įsigaliojus naujoms Taisyklių ir PETA redakcijoms, reglamentuojančioms leidimų plėtoti hibridines elektrines išdavimo tvarką, įmanomas leidimų plėtoti hibridines elektrines išdavimas.

Atsakovas nurodo, kad, įsigaliojus naujai PETA redakcijai, siekiant įrengti hibridinę elektrinę, reikalinga papildoma elektros perdavimo tinklo rezervacija. Pagal nurodytą reglamentavimą elektros gamintojai konkuruos dėl perdavimo tinklo pralaidumų rezervacijos. Nurodyta tvarka taikoma visiems subjektams, ketinantiems plėtoti hibridines elektrines, ir nenumato išimčių, o kitas vertinimas reikštų nepagrįstą nediskriminavimo principo pažeidimą, kadangi suteiktų pareiškėjui nepagrįstą pranašumą prieš kitus gamintojus. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo dėl Tarybos neveikimo ir prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjas siekia būtent to.

Atsakovas pažymi, kad iki nurodytų teisės aktų įsigaliojimo leidimai plėtoti hibridines elektrines nebuvo išduodami. Taigi nurodyti leidimai nebuvo išduodami jokiais pagrindais, tarp jų ir EEĮ 17 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, iki naujų Taisyklių ir PETA redakcijų įsigaliojimo nei vienam gamintojui nebuvo išduotas leidimas plėtoti hibridines elektrines. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų žalingas įgyvendinant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje nurodytus tikslus, nepagrįstai sustabdytų hibridinių ir vėjo elektrinių plėtros procesą, t. y. prieštarautų viešajam interesui, o taip pat būtų neadekvati, pažeidžianti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros bei viešojo intereso principus priemonė bei pažeistų kitų pralaidumų rezervavime dalyvausiančių subjektų interesus.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamoje nutartyje vietoje prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytos 80 MW galios, kuriai pareiškėjas prašė uždrausti Tarybai išduoti tretiesiems asmenims leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus vėjo elektrinėms prašyme nurodytoje linijoje, nurodė 120 MW, tačiau šis apsirikimas yra techninio pobūdžio ir visiškai nedaro įtakos sprendimo esmei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi kumuliatyvios ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintos tokių priemonių taikymo sąlygos: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia skundo reikalavimo pagrįstumą (t. y. nurodo prima facie argumentus dėl skundžiamo akto neteisėtumo); 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai. Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017). Galima tam tikra neigiama įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Atitinkamai aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamo turtinio pobūdžio pasekmes, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Tarybai išduoti tretiesiems asmenims leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus 80 MW galiai iš 400 MW laisvos prijungimo galios LITGRID AB tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kW oro linijoje, atšakoje Telšiai, zonoje Nr. 68. Pareiškėjas argumentavo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės tuo, kad, tenkinus jo skundą, priimto teismo sprendimo įgyvendinimas pasunkėtų arba taptų neįmanomas ir dėl to pareiškėjui būtų padaryta žala, kadangi šiuo metu vyksta konkurencinė kova dėl laisvų pralaidumų, dėl kurios iki bylos išnagrinėjimo nebeliks laisvos galios tinkle. Pareiškėjo teigimu, bylos nagrinėjimas gali užtrukti, todėl yra tikimybė, kad jis praras investicijas, atliktas į vėjo elektrinių parką (ir apskritai į hibridinių elektrinių parką).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė įstatyme įtvirtintos privalomos sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui, t. y. neįrodė, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pateikė „Delfi“ publikaciją, tačiau kitų svarių įrodymų, kurie patvirtintų prašyme nurodytas aplinkybes, pareiškėjas nepateikė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjo prašyme nurodyta prielaida, jog jis gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių teismų praktikoje paprastai nelaikoma ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytų aplinkybių (leidimas jau yra išduotas, todėl siekia, kad Taryba būtų įpareigota pareiškėjui pateikti jam priklausantį leidimą, nes būtent Taryba turi tokią pareigą; vyksta konkurencinė kova dėl laisvų pralaidumų, dėl kurios iki bylos išnagrinėjimo nebeliks laisvos galios tinkle; reikalavimų užtikrinimo priemonių netaikymo atveju per bylos nagrinėjimo laikotarpį, kuris gali trukti ilgiau nei vienerius metus, yra didelė tikimybė, jog pareiškėjas praras investicijas, atliktas į vėjo elektrinių parką (ir į hibridinių elektrinių parką) iki šios dienos; panašaus pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bendrosios kompetencijos teismuose yra įprasta praktika; kt.) nėra pagrindo vertinti kaip pagrindžiančių neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad pareiškėjo deklaratyviai nurodyti argumentai apie suplanuotas investicijas į vėjo elektrinių parką taip pat nėra pakankamas pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Be to, galimi materialiniai nuostoliai iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo turtiniai interesai negali nusverti viešojo intereso – skatinti elektros energijos vidaus rinkos plėtrą, didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį Lietuvos vidaus energijos gamyboje ir galutiniame energijos suvartojimo balanse, užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp rinkos dalyvių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad hibridinių ir vėjo elektrinių plėtros proceso sustabdymas būtų neadekvati priemonė siekiamam tikslui – pareiškėjo reikalavimo, pareikšto šioje byloje užtikrinimui, neproporcingai suvaržytų kitų vystytojų teises bei sustabdytų vėjo ir hibridinių elektrinių plėtros procesą (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-333-415/2023).

Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, kad panašaus pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bendrosios kompetencijos teismuose yra įprasta praktika, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėjo nurodomoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-2523-936/2022 ir nagrinėjamoje byloje ginčai kildinami iš skirtingų teisinių santykių, šiose bylose faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios, todėl minėta civilinė byla negali būti laikoma tinkama praktika šiuo konkrečiu atveju.

Nagrinėjamu atveju nenustačius ABTĮ 70 straipsnyje nustatytų pagrindų taikyti pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balteva“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė