2b649c9f-d2b9-451e-b607-b855007b401b · Kėdainių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                    Civilinė byla Nr. 2-86-550/2013                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02585-2012-4                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija:44.2.; 44.5.2.16.; 44.8.; 99.1.1.; 99.7.; 116.1.; (S)                                                                                                                                           KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 14 d.Kėdainiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas,sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant:ieškovei K.

K., ieÅ¡kovų K. K. ir L. K. atstovei adv. Ramunei Ramanauskienei, atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei L. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų K. K. ir L. K. ieÅ¡kinį atsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neturtinės žalos atlyginimo,   n u s t a t ė: IeÅ¡kovai K. K. ir L. K. pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti kiekvienam iÅ¡ atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)” po 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad 2009-11-28 atsakovo įmonėje AB „(duomenys neskelbtini)” įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo atsakovo darbuotojas, traktoriaus ir ekskavatoriaus maÅ¡inistas G. K.. Žuvusysis buvo ieÅ¡kovų sÅ«nus. 2010-01-11 Lietuvos Respublikos vyriausioji darbo inspektorė M. R. J., atlikusi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimÄ , nustatė tokias nelaimingo atsitikimo darbe priežastis:

1. traktoriaus-ekskavatoriaus mašinistui privalomo vykdyti saugos ir sveikatos norminio teisės akto - AB „(duomenys neskelbtini)“ Ūkio-transporto cecho traktoriaus - ekskavatoriaus mašinisto (8331) saugos ir sveikatos instrukcijos IN-29-15-32, patvirtintos technikos direktoriaus 2005-01-07, pažeidimai.

2. Netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Nurodė, kad darbuotojo žūtis dėl elementarios saugos ir sveikatos kontrolės nebuvimo ir nesilaikymo vertintina kaip aiÅ¡kaus rÅ«pestingumo neužtikrinimas. Darbuotojas darbo procese yra pavaldus darbdaviui. Už darbdavio nurodymų nevykdymÄ darbuotojui taikomos sankcijos ir jis gali netekti pagrindinio pragyvenimo Å¡altinio. Dėl to darbinėje veikloje darbuotojas turi paklusti darbdavio nurodymams. Jiems nevalia pažeisti darbo tvarkos. Už darbo tvarkÄ ir saugų darbÄ atsakingas personalas privalo užtikrinti, kad jų darbuotojai nenukentėtų darbo proceso metu.

Darbdavio atstovas privalo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių saugų darbÄ , ir imtis visų priemonių apsaugoti svarbiausiÄ darbuotojų turtÄ (teisinį gėrį) - gyvybę. Be to, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, darbas su pavojingais prietaisais ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios.

Atsakovas Å¡iuo atveju buvo didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, kurio atsakomybė už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ atsiranda be kaltės. Nurodė, kad fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju atsiranda teisė į neturtinės žalos atlyginamÄ . Lietuvos Aukščiausias Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi ir artimi giminaičiai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudÅ«s (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005;

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. sausio 12 d. sprendimas byloje E. ir kt., prieÅ¡ RusijÄ ). Ä®rodinėjant šį faktÄ turėtų bÅ«ti laikomasi nuostatos, kad santykiai tarp asmenų ir kraujo ryÅ¡ys atitinka „glaudumo“ kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Žuvusysis G. K. buvo ieÅ¡kovų pirmagimis sÅ«nus, ieÅ¡kovai yra pensinio amžiaus, G. K. tėvams buvo vienas iÅ¡ artimiausių vaikų, jis teikdavo tėvams moralinę ir materialinę paramÄ , pas tėvus augindavo bites, buvo artimai emociÅ¡kai susijęs su savo tėvais, atvažiuodavo pas tėvus į kaimÄ kiekvienÄ savaitgalį, padėdavo tėvams tvarkyti Å«kį.

G. K., esant poreikiui, nevengdavo duoti tėvams pinigų, pirkdavo vaistus, nuveždavo į parduotuvę ir pas gydytojus, pastatė kaminÄ ir duris. Po sÅ«naus žūties visi Å«kio darbai krito ant ieÅ¡kovės pečių. Dėl sÅ«naus žūties ieÅ¡kovai patyrė didelę emocinę ir dvasinę depresijÄ , nuolat apmÄ sto įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ , o prisiminimai sukelia nemalonius jausmus ir iÅ¡gyvenimus, net ir praėjus beveik trims metams po sÅ«naus žūties ieÅ¡kovė sapnuoja koÅ¡marus, jÄ kankina nemiga, dėl sÅ«naus žūties pablogėjo santykiai su anÅ«kais ir marčia, jie vis rečiau atvažiuoja aplankyti ieÅ¡kovų.

Po sÅ«naus žūties ieÅ¡kovai vienas nuo kito atitolo, pasidarė uždari, paskendę savo vidiniame pasaulyje, vienas su kitu nebebendrauja taip kaip anksčiau, visi daiktai ir aplinka primena žuvusį sÅ«nų, kasdienybę lydi nuolatinė depresija ir nerimas. Prie didesnių dvasinių iÅ¡gyvenimų prisideda ir darbdavio didelis nerÅ«pestingumas atliekat darbus ir juos organizuojant. Nepavyksta susitaikyti su tuo, jog darbdavio nerÅ«pestingumas kainavo sÅ«nui gyvybę. Žuvus sÅ«nui ieÅ¡kovai neteko teisės ne tik į sÅ«naus moralinę, bet ir į materialinę paramÄ (I t., b. l. 1-6).Atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė netenkinti ieÅ¡kinio reikalavimų ir ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad civilinės atsakomybės elementai yra neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala. Tik visų šių elementų buvimas lemia skolininko prievolę atlyginti nuostolius. Dėl G. K. žūties buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr.66-1-01268-09, kuris buvo nutrauktas Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I.Dovidavičienės 2010-01-28 nutarimu, kuris yra įsiteisėjęs. Nutarime konstatuoti prejudiciniai faktai, kad būtent G. K. padarė pažeidimus, kurie yra tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis - jo žūtimi, o darbdavio, t. y. atsakovo veiksmuose nebuvo nustatyta neteisėtų veiksmų ar pažeidimų, kurie galėjo sukelti G.

K. žūtį. Ši prokurorės išvada iš esmės sutampa su Nelaimingo atsitikimo akte Valstybinės darbo inspekcijos inspektorės M. R. J. nurodyta svarbiausia nelaimingo atsitikimo priežastimi. Darbdavys atliko jam įstatymų priskirtas prievoles saugos ir sveikatos srityje: G. K. buvo tinkamai instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti ekskavatoriumi, supažindintas su profesinės rizikos veiksniais ir saugos priemonėmis nuo jų poveikio (Instrukcijos II dalis), ekskavatoriaus Komatsu Eksploatavimo ir techninės priežiūros vadovas buvo automobilyje ir su jo instrukcijomis G.

K. buvo supažindintas, ekskavatorius buvo techniÅ¡kai tvarkingas, G. K. turėjo traktoriaus ir savaeigės maÅ¡inos pažymėjimÄ , buvo apmokytas dirbti pavojingus darbus ir atestuotas. Be to, pavestas darbas buvo įprastinis - kasimo darbai, kurie nėra susiję su kokia nors kitokia, neįprasta padalinio ar darbo specifika. Nelaimingo atsitikimo akte nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusiajam nebuvo įteikta raÅ¡ytinė darbų atlikimo užduotis ir kad procedÅ«roje „Procesų aptarnavimo vadyba“ PR-29-01 neiÅ¡samiai nurodyti darbo saugos reikalavimai dirbant darbus kituose padaliniuose, negalėjo sukelti nelaimingo atsitikimo, nes nukentėjusysis buvo instruktuotas kaip dirbti ekskavatoriumi ir pavojingus darbus, be to, jis darbų nepradėjo, žuvo pakeliui į darbų atlikimo vietÄ .

Pažymėjo, kad jokiame teisės akte nėra nustatyta, kad darbų vadovas privalo apraÅ¡yti, nubraižyti ir įteikti darbuotojui kelionės iki darbų atlikimo vietos marÅ¡rutÄ , juo labiau, kad darbų atlikimo vieta nukentėjusiajam buvo žinoma, nukentėjusiajam kelionės marÅ¡rutas darbų vadovo buvo nurodytas žodžiu, Nelaimingo tyrimo akte taip pat nenurodytas toks teisės aktas, įpareigojantis darbdavį pateikti darbuotojui marÅ¡ruto schemÄ . PrieÅ¡ingai, Instrukcijos 31 punkte nustatyta, kad „Vykdamas į paskirtÄ darbo vietÄ , atsižvelgiant į oro sÄ lygas ir kitas aplinkybes, traktoriaus-ekskavatoriaus maÅ¡inistas privalo pasirinkti saugų keliÄ bei greitį.“ Nėra priežastinio ryÅ¡io tarp G.

K. žūties ir ŪTC teritorijos meistro G. B. paskyrimo vadovauti darbams vietoje SRC remonto meistro R. R.. NurodymÄ važiuoti į darbų atlikimo vietÄ kasti dumblo tvenkinyje davė ir važiavimo kryptį nurodė tinkamas vadovas - R. R.. Instrukcijos 33 punkte nustatyta, kad gavęs darbo užduotį pagal užsakymÄ kitame padalinyje, traktoriaus-ekskavatoriaus maÅ¡inistas privalo klausyti atsakingo už užduoties vykdymÄ darbuotojo teisėtų nurodymų, neprieÅ¡taraujančių darbo tvarkai. Atsakingas už užduoties vykdymÄ darbuotojas kontroliuoja darbų vykdymo eigÄ (bet ne kelionės marÅ¡rutÄ ).

PrieÅ¡ingai nei ieÅ¡kinyje nurodė ieÅ¡kovai, atsakovas Å¡iuo atveju taip pat neatsako kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, nes transporto priemonę, sukėlusiÄ nukentėjusiojo mirtį, vairavo jis pats, mirtis kilo dėl paties nukentėjusiojo neatsargumo, kaip minėta, transporto priemonė buvo techniÅ¡kai tvarkinga, tinkama naudojimui, todėl Å¡ioje byloje netaikytinas CK 6.270 str. Taip pat netaikytini Å¡ioje byloje ieÅ¡kovų nurodyti CK 6.264 str., 6.279 ir 6.284 straipsniai, nes G. K. žalos nepadarė jokie kiti atsakovės darbuotojai, G.

K. buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymų nustatyta tvarka, nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu, todėl jo Å¡eimos nariams ir tėvams įstatymų nustatyta tvarka SODRA lygiomis dalimis iÅ¡mokėjo vienkartinę socialinio draudimo iÅ¡mokÄ lygiÄ 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį. Å ioje byloje svarbÅ«s atsakovo veiksmai ir geranoriÅ¡kas elgesys po nelaimingo atsitikimo.

Atsakovas ne tik padengė žuvusiojo laidojimo iÅ¡laidas, bet ir iÅ¡mokėjo savanoriÅ¡ko papildomo draudimo kompensacijÄ Å¾uvusiojo Å¡eimai iÅ¡ draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“, kurioje atsakovas buvo apdraudęs kiekvienÄ darbuotojÄ , o naudos gavėju draudimo sutartyje buvo nurodytas pats atsakovas, todėl jis neprivalėjo mokėti draudimo iÅ¡mokos nukentėjusiojo artimiesiems. Be to, atsakovas nereikalavo iÅ¡ artimųjų atlyginti turtinės žalos - dėl G. K. kaltės prarasto ekskavatoriaus vertės, suprasdamas artimųjų skausmÄ dėl artimo žmogaus netekties (I t., b. l. 133-135).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė K.

K. ir ieÅ¡kovų atstovė adv. adv. R. R. palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovė K. K. papildomai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ viso turėjo 5 vaikus, likę gyvi vaikai jiems padėdavo ir Å¡iuo metu padeda Å«kyje ir buityje. Vyriausias sÅ«nus G. jiems padėdavo daugiausiai, atvažiuodavo kiekvienÄ savaitgalį ir vidury savaitės, sÅ«naus vardu buvo perraÅ¡ytas ir jai su sutuoktiniu priklausantis Å«kis, kuriuo sÅ«nus ir rÅ«pinosi. Apie nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ji nieko nežino.

Dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovÄ nesikreipė. KreipimÄ si į teismÄ paskatino ligos, vargas ir Å¡irdies skausmas. Kodėl žalÄ Ä¯vertino 100000 Lt paaiÅ¡kinti negali, tačiau jai yra žinoma, kad yra žmonių, kurie gavo po 70000 Lt. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasiÅ«lė po 10000 Lt, ji Å¡iÄ sumÄ laiko per maža ir neteisinga, patenkintų bent 50000 Lt. IÅ¡ SODROS jokios iÅ¡mokos negavo, jÄ pasiėmė marti. IeÅ¡kovų atstovė adv. R. R. papildomai nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad siurblio gedimo Å¡alinimo darbai tÄ lemtingÄ Å¡eÅ¡tadienį nebuvo organizuoti, nebuvo planuoti, jau nekalbant apie tokių darbų atlikimo saugos priemonių aptarimÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas Transporto cecho virÅ¡ininkas G. parodė, kad G. K. konkrečiÄ užduotį, kur ir kÄ reikės dirbti, turėjo nurodyti sieros rÅ«gÅ¡ties cecho meistras R., užsakęs tÄ lemtingÄ dienÄ ekskavatorių. Vadinasi, transporto cecho virÅ¡ininkas net nežinodamas, kÄ reiks daryti G. K., sutiko su R. praÅ¡ymu duoti jam ekskavatorių ir ekskavatorininkÄ nežinia kokiems darbams. IÅ¡ Å¡ios aplinkybės galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jeigu R. bÅ«tų pasakęs, kokie darbai bus atliekami, tai transporto cecho virÅ¡ininkas vadovaudamasis savo instrukcijomis, bÅ«tų pareikalavęs iÅ¡ R. nurodyti darbų planÄ , schemÄ , kad konkrečiai paaiÅ¡kinti, kokie darbai bus atliekami, ar ėmęsis atitinkamų darbų saugos organizavimo priemonių.

Ikiteisminio tyrimo esančiame įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir įvykio vietos plane-schemoje yra užfiksuota, kad tarp aikÅ¡telės iki tvenkinio pievoje yra pravažinėtas keliukas, kuris eina link pylimo, kurio virÅ¡uje yra pravažiavimas. Jis yra tarp tvoros ir tvenkinio ir bÅ«tent tame pravažiavime ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Jokių ženklų, kad pievoje iÅ¡važinėtu keliuku, jungiančiu aikÅ¡telę su pylimu, draudžiama važiuoti, nėra, kaip ir nėra užtvarų, kurios sustabdytų pravažiavimÄ ties tvenkiniu.

Taip pat nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų byloje, kurie bylotų apie tai, kad transporto Å«kio cecho vairuotojams bÅ«tų buvę įsakmiai ir aiÅ¡kiai nurodyta nevažiuoti pravažiavimu, esančiu tarp tvoros ir tvenkinio. Jokios kitos schemos, kuri rodytų kitÄ pravažiavimÄ nuo aikÅ¡telės iki siurblio, nėra. Darbdavio sudarytoje įvykio vietos schemoje, tokie svarbÅ«s dalykai, kaip keliukas tarp aikÅ¡telės ir tvenkinio per pievÄ bei pravažiavimas palei tvorÄ ir tvenkinį link siurblio keistai pradingo.

Atkreipė dėmesį, kad nei baudžiamosios bylos medžiagoje, nei nelaimingo atsitikimo tyrimo akto medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, jog yra bei kur yra tas kitas kelias, kuriuo R. buvo nurodęs G. K. privažiuoti prie tvenkinio. PrieÅ¡ingai, byloje yra duomenys, paneigiantys R. nurodytas aplinkybes apie neva nurodytÄ K. kitÄ keliÄ . Nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuota, kad kelio su tvirtu pavirÅ¡iumi iki tvenkinio nėra. Patekti iki siurblio galima tik važiuojant žole nuo sieros sandėlio arba važiuojant pylimu, kuriuo ir važiavo K..

DienÄ prieÅ¡ tai važiuodamas prie tvenkinio įklimpo kranas, kurį bÅ«tent G. K. padėjo iÅ¡traukti. G. K. R. buvo nepavaldus. Atsižvelgiant į tai, jog nuo tos vietos, kur buvo duoti R. nurodymai važiuoti prie siurblio iki siurblio, yra tiesioginis keliukas per pievÄ iki pravažiavimo pylimu, o važiavimas R. nurodyta kryptimi reikÅ¡tų važiavimÄ aplinkui tvenkinį per pievÄ , kur kelio nėra, ir kur jau buvo įklimpęs kranas, vargu ar bÅ«tų tinkamas sprendimas važiuoti taip, kaip nurodė R..

Taigi darytina iÅ¡vada, jog G. K. galėjo pasirinkti tÄ pravažiavimÄ , kuriuo jis faktiÅ¡kai ir važiavo, nes kito pravažiavimo nėra. IÅ¡ K. paaiÅ¡kinimo darbo inspekcijos inspektorei, matyti jog nurodymų dėl siurblio gedimo Å¡alinimo bÅ«dų jis mechaninės tarnybos meistrams nei penktadienį, nei Å¡eÅ¡tadienį nedavė. Vadinasi, Å¡ie darbai tai dienai nebuvo numatyti ir visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl savarankiÅ¡kai, nesuderinę su virÅ¡ininku, darbus nusprendė atlikti R. ir V., nepasikonsultavę su specialistais, be jokio darbų plano ir bÅ«tent tokiu bÅ«du.

Nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, jog G. K. pažeidė 2005-01-07 instrukcijos Nr. IN-29-15-32 punkte 31 suformuluotÄ nurodymÄ , nes nėra jokių įrodymų, kad privažiuoti prie siurblio buvo kitas kelias, ir kad važiuoti R. nurodyta vieta bÅ«tų saugu. Be to, Å¡ios kategorijos bylose, darbuotojo veiksmai, net jeigu jie yra netinkami, negali bÅ«ti laikomi paneigiančiais darbdaviui nustatytÄ Ä¯statyminę pareigÄ sudaryti ir užtikrinti saugias darbo sÄ lygas. PraÅ¡oma atlyginti 100 000 Lt žalos suma yra adekvati, ji nėra per didelė, atsižvelgiant į žmonių patirtÄ ir iki Å¡iol patiriamÄ skausmÄ dėl sÅ«naus, su kuriuo turėjo artimÄ ryšį, netekties.

Atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teismo posėdžio metu palaikydama atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvus, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Sieros rÅ«gÅ¡ties cecho remonto meistras R. R. pagal pareiginę instrukcijÄ turėjo teisę savarankiÅ¡kai planuoti mechaninės tarnybos darbus. Vadovaudamiesi savo pareiginėmis instrukcijomis sieros rÅ«gÅ¡ties cecho mechanikas A. V. ir meistras R. R., kurie turi teisę planuoti mechaninės tarnybos darbus, sprendė siurblio remonto klausimÄ ir įvertinę, koks gedimas, nutarė, kad reikalinga ekskavatoriaus pagalba iÅ¡semti kelis kauÅ¡us dumblo Å¡alia siurblio iÅ¡siurbimo atvamzdžio.

Paties siurblio remonto darbai nebuvo planuojami. R. R. parodė G. K. kur reikia važiuoti, kad važiuoti reikia iÅ¡ prieÅ¡ingos pusės, o ne pro tvenkinį, tačiau nepaisydamas darbų vadovo nurodymų, G. K. važiavo kitu marÅ¡rutu. IÅ¡ pradžių G. K. važiavo tiesiai, tačiau paskui netikėtai pakeitė važiavimo trajektorijÄ ir nuvažiuoja nuo tvenkinio Å¡laito į vandenį, kÄ patvirtina tiek nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga, tiek baudžiamosios bylos medžiaga. Pastebėjęs, kad trajektorija pasikeitė, G.

K. elgėsi pagal instrukcijÄ ir pagal eksploatacijos vadovÄ , jis atsirėmė kauÅ¡u į tvenkinio dugnÄ , kas iÅ¡laikė ekskavatoriaus stabilumÄ . Tačiau vietoje to, kad iÅ¡jungtų variklį, iÅ¡liptų bei ieÅ¡kotų pagalbos iÅ¡traukiant ekskavatorių, jis pakėlė kauÅ¡Ä , pasukdamas atgal kabinÄ ir tuomet ekskavatorius prarado stabilumÄ ir įvirto į vandenį, pražudydamas patį maÅ¡inistÄ . Taigi pats G. K., nusprendęs, kad galės iÅ¡traukti ekskavatorių, prisiėmė rizikÄ .

Nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe akte pagal Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu patvirtintus Metodinius nurodymus, nelaimingo atsitikimo priežastys suraÅ¡omos pagal svarbÄ nelaimingo atsitikimo kilimui. Pirminė ir svarbiausia nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra paties nukentėjusiojo padaryti pažeidimai. Nurodė, kad pravažiavimas tarp tvoros ir tvenkinio nebuvo tokia pavojinga vieta, kad bÅ«tų ten draudžiama važiuoti. Nurodė, kad atsakovas niekaip negalėjo kontroliuoti savavaliÅ¡kų G.

K. veiksmų dėl kelio pasirinkimo ir rizikingo vairavimo, vien dėl to, kad ekskavatoriuje yra tik viena darbo vieta, skirta tik vairuotojui. Nors darbo inspekcija konstatavo, kad buvo nepakankamai kontroliuojama, tačiau šiuo atveju R. R. niekaip negalėjo sukontroliuoti G. K. veiksmų. Darbdavys negalėjo numatyti ir tikėtis, kad toks patyręs asmuo, būdamas brandaus amžiaus, taip rizikuos, dėl ko darbdavio atsakomybės dėl to nelaimingo atsitikimo nėra. Nurodė, kad kasimo darbai nėra numatyti, kaip pavojingi darbai, o leidimai išrašomi tik pavojingiems darbams.

Mano, kad praÅ¡oma suma kiekvienam po 100 000 Lt yra nerealiai didelė ir nėra atlygintina, nes nėra įvertintina žuvusiojo G. K. kaltė. G. K. po 8 klasių išėjo mokytis į „(duomenys neskelbtini)“ profesinę mokyklÄ ir nuo to laiko gyvento atskirai nuo tėvų, buvo sukÅ«ręs savo Å¡eimÄ , todėl mano, kad ieÅ¡kovų ir G. K. ryÅ¡iai nebuvo tokie artimi, kaip teigiama ieÅ¡kinyje. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.IeÅ¡kovės K. K. ir ieÅ¡kovų bei atsakovo atstovių paaiÅ¡kinimų, byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad ieÅ¡kovai K.

K. ir L. K. yra G. K. tėvai (I t., b. l. 7). G. K. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ traktoriaus-ekskavatoriaus maÅ¡inistu, Å¡ioje įmonė dirbo nuo 1984-11-26, ekskavatoriaus maÅ¡inisto pareigas ėjo nuo 1987 m. (I t., b. l. 18-19). Byloje nustatyta, kad G. K. turėjo traktoriaus ir savaeigės maÅ¡inos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimÄ , buvo apmokytas ir instruktuotas darbų saugos ir sveikatos klausimais (I t., b. l. 22-31, 32, 75, 76). Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių byloje nėra. 2009-11-28 darbo metu ir darbo vietoje įvykusio nelaimingo atsitikimo metu G.

K., vairuodamas ekskavatorių, apvirto ir įkrito į gamybinį tvenkinį bei nuskendo. Vyriausiosios darbo inspektorės 2010-01-11 surašytame Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodytos šios įvykio aplinkybės: 2009-11-28 AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu, esant būtinumui laiku atlikti įvairius remonto darbus, buvo paskelbta darbo diena sieros rūgšties cecho (toliau – SRC) ir ūkio transporto cecho (toliau - ŪTC) darbuotojams, išvardintiems šių cechų viršininkų tarnybiniuose raštuose, tarp kurių buvo ir ŪTC traktoriaus-ekskavatoriaus mašinistas G.

K.. SRC gamybos meistras M. S. 2009-11-27 pastabėjo, kad tvenkinio-nusėdintuvo T-15 siurblys dirba triukÅ¡mingai ir vibruoja, apie kÄ jis pranešė SRC virÅ¡ininkui P. K., kuris davė nurodymÄ sustabdyti siurblį, apie tai informuojant mechanikus. Gamybos meistras sustabdė tvenkinio siurblį ir valdymo pulte sutikęs remonto meistrÄ R. R. jam pranešė apie sustabdytÄ siurblį. 2009-11-28 rytÄ siurblio remonto klausimÄ Ä—mė spręsti SRC mechanikas A. V. su sau pavaldžiu remonto meistru R. R.. Mechaniko pareiginės instrukcijos IN-01-40-85 15.1 punkte nurodyta, kad mechanikas privalo planuoti, organizuoti ir vadovauti įrenginių aptarnavimo, remonto ir montavimo darbams sieros rÅ«gÅ¡ties ceche ir sieros rÅ«gÅ¡ties cechui priklausančiose komunikacijose bendrovės teritorijoje.

Å iose instrukcijose nurodyta, kad atliekant pavojingus ir ugnies darbus mechanikas nustatyta tvarka iÅ¡duoda paskyras - leidimus ir vadovauja pavojingiems darbams. Savo kompetencijos ribose mechanikas privalo duoti nurodymus pavaldiems darbuotojams ir reikalauti jų vykdymo (Instrukcijos 15.33 punktas). Pasitarę dėl blogai pumpuojančio vandenį siurblio, įrengto tvenkinio - nusėsdinto T-15 kampe, mechanikas A. V. su remonto meistru R. R. nusprendė pabandyti pagilinti zonÄ po siurbliu, kad dumblas netrukdytų siurblio darbui, t.y. iÅ¡kasti tvenkinyje ekskavatoriumi keletÄ kaušų dumblo Å¡alia siurblio įsiurbimo atvamzdžio, nes įvertinus siurblio darbÄ Ä¯tarė, kad siurblio atvamzdis gali bÅ«ti užsikimšęs dumblu.

Sieros rÅ«gÅ¡ties cecho tvenkinys - nusėsdintuvas T-l5 yra 100 metrų ilgio ir 40 metrų pločio, jis yra įrengtas 4 metrų gylio iÅ¡kasoje, maksimalus vandens lygis jame - 3 metrai nuo tvenkinio dugno. 2009-11-28 ryte R. R. nuvyko į ŪTC, kur teritorijos meistro G. B., tÄ dienÄ paskirto vadovauti ŪTC darbams, paprašė skirti ekskavatorių. Apie 11.20 val. prie SRC dirbtuvių atvykus G. K. vairuojamam ekskavatoriui, R. R. iÅ¡ ekskavatoriaus kabinos neiÅ¡lipusiam G. K. pasakė, kad jis važiuotų prie tvenkinio aplink sieros sandėlį.

Kelio su tvirtu pavirÅ¡iumi iki tvenkinio nėra. Iki siurblio, įrengto tvenkinyje - nusėsdintuve T-l5, galima patekti važiuojant žole apaugusia įmonės teritorija nuo sieros sandėlio pusės arba iÅ¡ prieÅ¡ingos pusės važiuojant aplink tvenkinį esančiu 4,8 metro pločio pylimu. R. R. nurodė G. K. pastatyti ekskavatorių Å¡alia tvenkinio pylimo kampo ir laukti jo. Valstybinės darbo inspekcijos specialistė nustatė, kad nėra iÅ¡likę jokio raÅ¡ytinio dokumento apie G. K. nurodytus Å¡ios užduoties atlikimo bÅ«dus - nuvažiavimo nuo sandėlio iki siurblio marÅ¡rutÄ , nėra apraÅ¡ymo ir schemos, kiek ir ko reikės prie siurblio iÅ¡kasti.

Liudininkas SRC cecho Å¡altkalvis - remontininkas A. B. patvirtino girdėjęs, jog važiuoti G. K. buvo nurodyta per teritorijÄ aplink sieros sandėlį, ir matęs, kaip R. R. ranka parodė G. K. važiavimo kryptį apie sieros sandėlį. Ekskavatoriui nuvažiavus nuo dirbtuvių, R. R. nuėjo link tvenkinio, apeidamas iÅ¡ kairės ant bėgių stovintį vagonų sÄ statÄ . Apėjęs sÄ statÄ , R. R. pamatė, kad ekskavatorius važiavo ne jo nurodyta kryptimi, bet tvenkinio pakraščiu. Apie 11.30 išėjęs į kiemÄ ir eidamas link tvenkinio SRC mechanikas A.

V. matė atvažiuojantį ekskavatorių. A. V. atėjus netoli siurblio ir vėl pažvelgus į ekskavatoriaus pusę, jis pastebėjo, kad ekskavatorius privažiavo prie pylimo skardžio ir pakrypo į tvenkinio pusę. A. V. matė, kaip ekskavatorius, priartėjęs prie skardžio, pasisuko Å¡onu, atsirėmė kauÅ¡u į tvenkinio dugnÄ ir atsitiesino. Bet maÅ¡inistas pakėlė kauÅ¡Ä ir bandė važiuoti atgal. Tada staiga ekskavatorius virto ir dingo vandenyje. Å iuos ekskavatoriaus manevrus matė ir remonto meistras R.

R. (I t., b. l. 11-13).IeÅ¡kovai K. K. ir L. K. praÅ¡o priteisti dėl sÅ«naus žūties, įvykusios Å¡iam atliekant darbines funkcijas, patirtÄ neturtinę žalÄ iÅ¡ sÅ«naus darbdavio, atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)”. CK 6.284 straipsnio pirmojoje dalyje yra iÅ¡vardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju; tai – Å¡ios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar Å¡ios normos kriterijus atitinkantis asmenys (buvo mirusiojo iÅ¡laikomi ar jo mirties dienÄ turėjo teisę į tokį iÅ¡laikymÄ ).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog Å¡ioje normoje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų iÅ¡vardijimas neturi bÅ«ti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ ribojimas, nes joje nesuformuluotas aiÅ¡kus asmenų, nenurodytų Å¡ioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimÄ ribojimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje;

Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama tokio teisinio reglamentavimo, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir gautų tÄ atlyginimÄ , o Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijoje Nr. (75)7 rekomenduota Å¡alių įstatymuose numatyti nukentėjusiojo mirties atveju neturtinės žalos atlyginimÄ jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu Å¡ie tikrai palaikė draugiÅ¡kus Å¡eimyninius santykius su mirusiuoju iki pat jo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2006, 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007, 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005).

Sprendžiant ar santykiai tarp ieÅ¡kovų bei jų žuvusio sÅ«naus iki jo mirties buvo glaudÅ«s ir artimi, teismas laikosi nuostatos, kad santykiai tarp vaikų ir tėvų dėl kraujo ryÅ¡io atitinka „glaudumo“ kriterijų. Tai, jog ieÅ¡kovų ir žuvusio sÅ«naus santykiai buvo artimi ir glaudÅ«s patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, ieÅ¡kovų artimi kaimynai R. S., A. R. ir J. J., kurie parodė, kad G. K. su tėvais sutarė gerai,  labai dažnai lankydavosi jų namuose, teikdavo jiems visokeriopÄ pagalbÄ buityje ir Å«kio darbuose.

Duomenų, paneigiančių artimÄ ieÅ¡kovų ryšį su sÅ«numi, byloje nėra. Todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris lėmė jų sÅ«naus žūtį.Ä®vykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet bÅ«tina nustatyti ir kitas bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalÄ ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.246-6.247 str., 6.249 str.).

Tuo pačiu pažymėtina, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.)Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 yra nurodytos tokios nelaimingo atsitikimo darbe priežastys:

1) traktoriaus-ekskavatoriaus privalomo vykdyti saugos ir sveikatos norminio teisės akto – AB „(duomenys neskelbtini)“ ūkio transporto cecho traktoriaus-ekskavatoriaus mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos IN-29-15-32, patvirtintos technikos direktoriaus 2005-01-07, pažeidimai, kuriuos padarė pats nukentėjusysis;

2) netinkamas pavojingų darų organizavimas ir vykdymas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 5 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius 2013-01-23 raÅ¡te Nr. (37)SD-1154 nurodė, kad pirmoji akte nurodyta priežastis yra pagrindinė priežastis, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, o kitos iÅ¡vardintos priežastys nelaimingÄ atsitikimÄ Ä¯takojo (II t., b. l. 5).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįsta pripažįsta Nelaimingo atsitikimo darbe akte padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo paties nukentėjusiojo neteisėti veiksmai. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 3 d. nustato, kad darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasiraÅ¡ytinai, reikalavimų.

Pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriaus 2005-01-07 patvirtintÄ traktoriaus-ekskavatoriaus maÅ¡inisto saugos ir sveikatos instrukcijÄ IN-29-15-32 traktoriaus-ekskavatoriaus maÅ¡inistas privalo darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus (instrukcijos 11.1. p.), privalo bÅ«ti susipažinęs, žinoti, mokėti ir iÅ¡manyti traktoriaus, ekskavatoriaus konstrukcijÄ , eksploatacijos taisykles, techninio aptarnavimo reikalavimus (instrukcijos 29 p.).

Nukentėjusiojo G. K. įvykio metu vairuoto ekskavatoriaus eksploatavimo ir techninės priežiÅ«ros vadove, kuris buvo nukentėjusiojo darbo vietoje, kÄ patvirtina byloje esanti fotonuotrauka (I t., b. l. 16), nurodyta „jei maÅ¡ina pradeda slysti arba netenka stabilumo, nedelsiant nuleiskite kauÅ¡Ä ir stabdykite maÅ¡inÄ â€œ (I t., b. l. 33-37). Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas AB „(duomenys neskelbtini)“ SRC mechanikas A. V., tiesiogiai matęs įvykį, parodė, kad matė, kaip ekskavatorius, važiuodamas tarp tvoros ir tvenkinio, lėtai priartėjo prie skardžio.

Tuomet vairuotojas sureagavo, pasuko kauÅ¡Ä su savo strėle, atsirėmė į dugnÄ , po to jis staiga pakėlė kauÅ¡Ä , bandė sukti į Å¡onÄ ir bandė pavažiuoti, tačiau staigiai pasviręs dingo į vandenį. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes dėl ekskavatoriaus maÅ¡inisto manevravimo A. V. parodė iÅ¡ savo 2009-11-30 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime darbo inspektorei (I t., b. l. 92-93). Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas AB „(duomenys neskelbtini)“ SRC remonto meistras R.

R. parodė, kad įvykio dienÄ jis, eidamas link tvenkinio, pamatė, kad ekskavatorius stovi ant pravažiavimo kraÅ¡to, o kauÅ¡as buvo įleistas į vandenį. MaÅ¡inistas pakėlė kauÅ¡Ä ir vėl nuleido į vandenį. Tuomet ekskavatorius pradėjo slinkti Å¡laitu ir versdamasis įkrito į vandenį (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 66-1-1268-09, b. l. 23-24, 25). Å ie duomenys patvirtina, kad G. K., žinodamas, jog maÅ¡inai pradedant slysti ar netekus stabilumo, privalo nedelsiant nuleisti kauÅ¡Ä ir sustabdyti maÅ¡inÄ , nuleido kauÅ¡Ä , kaip to reikalaujama ekskavatoriaus eksploatavimo ir techninės priežiÅ«ros vadove, tačiau jo nesustabdė, vėl pakėlė kauÅ¡Ä ir bandė atlikti manevrÄ , dėl ko ekskavatorius neteko stabilumo, apvirto ir nugrimzdo į vandenį.

Todėl teismui nekelia abejonės, kad tokiais veiksmais nukentėjusysis pažeidė traktoriaus-ekskavatoriaus maÅ¡inisto saugos ir sveikatos instrukcijos IN-29-15-32 11.1. ir 29 p. reikalavimus. Be to, kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų R. R. parodymų (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 66-1-1268-09, b. l. 23-24, 25) bei jo 2010-01-05 raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo darbo inspektorei (I t., b. l. 120), pagal jo užsakymÄ prie SRC dirbtuvių atvykusiam TŪC ekskavatoriaus vairuotojui G. K. jis nurodė prie tvenkinio vykti pro sieros sandėlį, palei geležinkelį ir pastatyti ekskavatorių Å¡alia pylimo kampo, kur sumontuotas siurblys bei ten laukti jo.

Tai, jog R. R. G. K. davė konkrečius nurodymus dėl nuvykimo prie tvenkinio siurblio marÅ¡ruto patvirtina ir AB „(duomenys neskelbtini)“ SRC Å¡altkalvio-remontininko A. A. 2009-12-09 raÅ¡ytinis paaÅ¡ikinimas darbo inspektorei, kuriame pastarasis nurodė girdėjęs bei matęs, kaip R. R. aiÅ¡kino ir ranka rodė G. K. važiavimo kryptį aplink sieros sandėlį (I t., b. l. 107). Duomenų, paneigiančių, jog G. K. buvo nurodytas konkretus nuvykimo iki tvenkinio marÅ¡rutas, byloje nėra. Todėl teismas, remdamasis minėtais raÅ¡ytiniais įrodymais, laiko nustatytu faktÄ , jog nukentėjusiajam G.

K. technikÄ užsakęs SRC remonto meistras R. R. davė žodinį nurodymÄ prie tvenkinio važiuoti aplink sieros sandėlį. Tačiau kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, nukentėjusysis Å¡io nurodymo nevykdė, prie tvenkinio važiavo kitu marÅ¡rutu, t. y. tvenkinio pylimu. Nevykdydamas Å¡io R. R. nurodymo G. K. pažeidė traktoriaus-ekskavatoriaus maÅ¡inisto saugos ir sveikatos instrukcijos IN-29-15-32 9 p. nuostatas, numatančias, kad atliekant darbus pagal kitų padalinių užsakymus, darbams vadovauja darbus užsakiusio padalinio atsakingas darbuotojas, taip pat 11.5. p., įpareigojantį maÅ¡inistÄ vykdyti teisėtus darbdaviui atstovaujančio asmens, kitų darbdavio įgaliotų asmenų bei pareigÅ«nų, kontroliuojančių darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , nurodymus.

Akivaizdu, kad jei G. K. bÅ«tų klausęs R. R. nurodymų, nelaimingo atsitikimo darbe bÅ«tų iÅ¡vengta, nes jam nebÅ«tų buvę galimybės įvirsti į vandenį, kadangi vykstant nurodytu marÅ¡rutu jam bÅ«tų reikėję tik privažiuoti prie tvenkinio. Be to, ekskavatoriaus maÅ¡inisto saugos ir sveikatos instrukcijos 31 p. tiesiogiai įpareigoja maÅ¡inistÄ vykstant į paskirtÄ darbo vietÄ , atsižvelgiant į oro sÄ lygas ir kitas aplinkybes, pasirinkti saugų keliÄ bei greitį. Å iuo atveju darbuotojas ne tik nevykdė teisėtų nurodymų dėl kelionės marÅ¡ruto, bet ir pasirinko vykti marÅ¡rutu, kuris buvo akivaizdžiai nesaugus, kÄ Ä¯rodo pats nelaimingo atsitikimo darbe faktas.

Vertinant nukentėjusiojo veiksmus, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis Å¡ioje darbovietėje dirbo nuo 1984-11-26, ekskavatoriaus maÅ¡inisto pareigose nuo 1987 m. (I t., b. l. 18-19). Toks darbo stažas bei nukentėjusiojo amžius leidžia teigti, kad jis buvo patyręs darbuotojas ir žinojo, ar privalėjo žinoti, kaip saugiai eksploatuoti naudojamÄ ekskavatorių, taip pat jam puikiai turėjo bÅ«ti pažįstama įmonės teritorija, saugÅ«s keliai ir bÅ«dai pasiekti vienÄ ar kitÄ Ä¯monės teritorijoje esančiÄ vietÄ .

Tačiau nukentėjusysis pats pasirinko rizikingÄ elgesio bÅ«dÄ , nes, esant galimybei bei tiesioginiam nurodymui važiuoti saugiu keliu aplink sieros sandėlį, pasirinko važiuoti rizikinga vieta, t. y. tvenkinio pylimu, taip pat, stabilizavęs pakrypusį į tvenkinio pusę ekskavatorių, turėdamas galimybę bei privalėdamas iÅ¡jungti maÅ¡inÄ , taip galimybę iÅ¡lipti iÅ¡ maÅ¡inos ir eiti kviestis pagalbos, maÅ¡inos nesustabdė bei ėmėsi rizikingų manevrų, dėl ko ekskavatorius apvirto ir įkrito į vandenį.

Nustatytų aplinkybių ir iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad bÅ«tent nukentėjusiojo G. K. padaryti jam privalomo vykdyti darbų saugÄ reglamentuojančių norminio akto (sveikatos ir saugos instrukcijos) pažeidimai buvo tiesioginė ir pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe, lėmusio jo žūtį, priežastis, bei atmeta kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo atstovės argumentus, kad jokios G. K. kaltės dėl įvykio nėra.Minėta, jog Nelaimingo atsitikimo darbe akte kaip viena iÅ¡ nelaimingo atsitikimo priežasčių yra nurodytas ir netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Vadovauti pavojingus darbus dirbantiems ŪTC ekskavatorių maÅ¡inistams 2009-11-28 buvo pavesta teritorijos meistrui G.

B., tačiau pagal valdymo schemÄ traktoriaus-ekskavatoriaus maÅ¡inistai jam pavaldÅ«s tik tada, kai tvarkoma teritorija. SRC mechanikas A. V. ir remonto meistras R. R., siekdami atstatyti normalų siurblio darbÄ ir tuo tikslu organizuodami pavojingus darbus - dumblo kasimÄ tvenkinyje - nusėsdintuve, t.y. iÅ¡kasoje, gilesnėje negu 1,5 metro, neparuošė ir nepateikė darbus vykdyti atvykusiam ekskavatoriaus maÅ¡inistui G. K. darbų vykdymo raÅ¡ytinės užduoties ar schemos, nepakankamai kontroliavo, kad ekskavatoriaus maÅ¡inistas G.

K. vykdytų duotus žodinius nurodymus dėl nuvykimo iki tvenkinio maršruto. Įmonės lokaliniame akte-procedūroje „Procesų aptarnavimo vadyba“ PER-29-01 6.3.3.4 dalyje „Transporto ir kitos technikos paslaugų teikimo procesams tvarka“ ir 7.3 dalyje „Pavojingų darbų valdymas“ nėra konkrečiai nurodyta, kokiu būdu užtikrinamas saugus ŪTC darbininkų, atliekančių pavojingus darbus pagal kitų cechų užsakymus, darbas. Nors atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp akte  nurodytų aplinkybių ir G.

K. žūties nėra priežastinio ryÅ¡io, tačiau pažymėtina, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas laikytinas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, kuris pagal CPK 197 str. 2 d. numatytas įrodymų vertinimo taisykles turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ nei kiti oficialiems nepriskiriami raÅ¡ytiniai įrodymai ir Å¡iame akte nurodytos aplinkybės laikytinos visiÅ¡kai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, darbdavio, darbuotojų atstovai, atsakovo vadovas šį aktÄ pasirašė be pastabų, kas reiÅ¡kia, kad atsakovo vadovas su tyrimo iÅ¡vadomis sutiko, akto neskundė.

Jeigu įmonės vadovas nesutinka su tyrimo iÅ¡vadomis, jis aktÄ pasiraÅ¡o su pastaba, o savo nuomonę iÅ¡dėsto akto priede (Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 50 p.). Teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovų atstovė kaip atsakovo neteisėtus veiksmus bei nelaimingo atsitikimo darbe priežastį nurodė tai, jog atsakovas darbams vykdyti nebuvo įrengęs tam tikslui tinkamai pritaikytų darbo sÄ lygų, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kelio su kietu pavirÅ¡iumi iki tvenkinio siurblio nėra, tuo tarpu tarp aikÅ¡telės iki tvenkinio pievoje yra pravažinėtas keliukas, kuris eina link pylimo, kurio virÅ¡uje yra pravažiavimas, kuris yra pravažinėtas ir naudojamas, tuo tarpu jokių ženklų, draudžiančių juo važiuoti ar užtvarų, nėra, jokiose instrukcijose darbuotojams nebuvo nurodytas draudimas važiuoti Å¡iuo pylimu, todėl nukentėjusiojo G.

K. pasirinkimas važiuoti Å¡iuo pylimu buvo tinkamas, nes kito kelio iki siurblio nėra. Teismas su Å¡iais ieÅ¡kovų atstovės nurodytais argumentais sutinka iÅ¡ dalies. Visų pirma, teismas pažymi, kad negalima sutikti su tuo, jog atsakovas pažeidė darbų saugos reikalavimus, prie tvenkinio siurblio neįrengdamas tam tikslui tinkamo privažiavimo, nes prieÅ¡ingu atveju, tektų konstatuoti, kad visa įmonės teritorija privalo bÅ«ti padengta tvirta danga tam, kad esant bÅ«tinybei į bet kuriÄ Ä¯monės teritorijos vietÄ bÅ«tų galima patekti keliu su tvirtu pavirÅ¡iumi.

Nagrinėjamu atveju tvenkinio dumblo kasimo darbams buvo pasitelktas bÅ«tent padidinto pravažumo ekskavatorius, leidžiantis judėti keliu ir bet kokiu pavirÅ¡iumi (Ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 66-1-1268-09; b. l. 65), taigi ir pieva, kuria nukentėjusiajam bÅ«tų reikėję važiuoti iki tvenkinio siurblio, jeigu bÅ«tų vykdęs R. R. nurodymÄ . Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-1268-09 esančiame įvykio vietos, ekskavatoriaus ir lavono apžiÅ«ros protokole užfiksuotų duomenų, netoli tvenkinio esančiÄ aikÅ¡telę ir pravažiavimÄ , esantį tarp teritorijos tvoros ir tvenkinio, kuriuo važiuojant ir įvyko nelaimingas atsitikimas, jungia iÅ¡važinėtas keliukas (ikiteisminio tyrimo bylos l. 3-5).

Å is pievoje esantis keliukas yra pažymėtas ir ikiteisminio tyrimo byloje esančiame plane-schemoje prie įvykio vietos protokolo (ikiteisminio tyrimo bylos l. 6). Å ie duomenys leidžia teigti, kad tarp teritorijos tvoros ir tvenkinio esantis pylimas ir iki Å¡io įvykio buvo naudojamas pravažiavimui. Jokių ženklų, draudžiančių važiuoti Å¡ia vieta, taip pat eismÄ ribojančių užtvarų toje vietoje nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas bÅ«tų priėmęs įsakymÄ ar instrukcijÄ , draudžiančiÄ darbuotojams Å¡iuo pylimu važiuoti.

Teismo vertinimu, bÅ«tent Å¡ios aplinkybės, t. y. draudimo važiuoti pylimu nebuvimas bei Å¡io pylimo ankstesnis naudojimas pravažiavimui ir galėjo nulemti nukentėjusiojo pasirinkimÄ važiuoti rizikingu keliu, t. y. tvenkinio pylimu. Pažymėtina, kad DK 259 straipsnyje ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje darbdavio prievolė užtikrinti darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ apibrėžta kaip visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe iÅ¡saugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai bÅ«tų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji bÅ«tų kiek įmanoma sumažinta.

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, nesiimdamas priemonių apriboti transporto priemonių eismÄ tvenkinio pylimu, pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, imtis visų įmanomų priemonių tam, darbo aplinka bÅ«tų saugi (CK 6.246 str. 1 d., DK 260 str. 1 d.) ir Å¡is atsakovo neteisėtas neveikimas nagrinėjamu atveju sudarė sÄ lygas žalai atsirasti. IeÅ¡kovų atstovės argumentas, kad atsakovo darbuotojas, SRC remonto meistras R.

R. siurblio gedimo Å¡alinimo darbus organizavo savavaliÅ¡kai, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pagal pareiginės instrukcijos 16.1. p. jis turėjo pareigÄ planuoti organizuoti ir vadovauti įrengimų aptarnavimo, remontui ir montavimo SRC ir SRC priklausančiose komunikacijose bendrovės teritorijoje (I t. b. l. 47-51).Pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovai reikalavimÄ atsakovui dėl žalos atlyginimo reiÅ¡kė ir CK 6.270 straipsnio (atsakomybė už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ ), numatančio atsakomybę be kaltės, pagrindu.

Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovo atsakomybė pagal CK 6.270 str. nekyla, kadangi nukentėjusysis G. K. ekskavatorių vairavo vykdydamas savo tiesioginės darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997-01-16 nutarimo Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę“ 18 p.).Atsižvelgdamas į visumÄ byloje iÅ¡tirtų aplinkybių, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra mirÅ¡i darbdavio ir paties nukentėjusio kaltė.

Ä®vertinęs nustatytas nelaimingo atsitikimo darbo priežastis bei jų įtakÄ Ä¯vykusiam nelaimingam atsitikimui, teismas konstatuoja, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbuotojo kaltės dydis yra 70 procentų, o darbdavio 30 procentų.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatÄ neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad sÅ«naus žūtis ieÅ¡kovams sukėlė sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , nes žuvo artimas žmogus, su kuriuo ieÅ¡kovai nuolat ir glaudžiai bendravo. Kaip nustatyta iÅ¡ ieÅ¡kovės K. K. paaiÅ¡kinimų ir liudytojų parodymų, G. K. daugiausiai iÅ¡ visų ieÅ¡kovų vaikų rÅ«pinosi savo tėvais, teikė didžiausiÄ pagalbÄ Å«kio ir buities darbuose.

Neabejotina, kad sÅ«naus žūtis sukėlė sunkias pasekmes, kadangi žmogaus gyvybė yra neįkainojama vertybė, o mirtis - negrįžtamas procesas.Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalÄ negali nukentėjusiojo asmens grÄ Å¾inti į pradinę padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama maksimaliai suÅ¡velninti negatyvias pasekmes.

Pagal įstatymÄ , teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Paties darbuotojo padarytas Å¡iurkÅ¡tus darbų saugos norminių aktų pažeidimas ar elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas gali bÅ«ti teismo pripažintas kaip vienas iÅ¡ kriterijų, reikÅ¡mingų vertinant neturtinės žalos dydį (CK 6.250 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors ieÅ¡kovų ir žuvusio sÅ«naus santykiai buvo artimi ir glaudÅ«s, tačiau įvertindamas tai, kad sÅ«nus po pagrindinės mokyklos baigimo gyveno atskirai nuo tėvų, jau daug metų gyveno santuokoje ir buvo sukÅ«ręs savo Å¡eimÄ , dėl ko teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovų ir sÅ«naus santykiai buvo ypatingai artimi ir glaudÅ«s, taip pat tai, kad pagal teismo nustatytas proporcijas didžioji kaltė dėl nelaimingo atsitikimo darbe tenka pačiam darbuotojui, sprendžia, kad po 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimas kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų atitiks sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 str.).IeÅ¡kovai atleisti nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), todėl iÅ¡ atsakovo proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai valstybei priteistina 1800 Lt žyminio mokesčio, taip pat visos byloje patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ viso 40,72 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d., 5 d.).Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 268 str., 270 str., 282 str., teismasn u s p r e n d ž i a:

                     IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.           Priteisti ieÅ¡kovams K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), po trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių (30 000) litų neturtinės žalos atlyginimo.            Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.            Priteisti iÅ¡ atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei: vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus (1800) litų žyminio mokesčio ir keturiasdeÅ¡imt (40) litų ir 72 centus paÅ¡to iÅ¡laidų (mokėti pasirinktinai į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų:

Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Å iaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).            Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.                                                            Teisėjas                                                                                        Vitalijus KondratjevasÂ