2b62fe09-57bf-447e-bc6f-b0502c8119f6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas L Baudžiamoji byla Nr. 1A-660-449/2015Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00221-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.2.8. (S)                                                                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Svajūno Knizlerio,sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, gynėjui Algirdui Gurauskui,nuteistajam V.

J.,              teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų.              Vadovaujantis 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė bausmių apėmimo bÅ«du subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėn. viešųjų darbų bausme ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam V.

J. paskirta laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.             IÅ¡ nuteistojo V. J. priteista 482 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. P. bei 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. P.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V. J. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nužudė G. P.. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė tokiomis aplinkybėmis.V.

J., 2015 m. kovo 26 d., apie 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios dingsties, vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė G. P. į krÅ«tinės sritį, tuo padarydamas G. P. kiauryminį durtinį – pjautinį krÅ«tinės sužalojimÄ su deÅ¡inio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu ir iÅ¡oriniu nukraujavimu. Tokiu bÅ«du V. J. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nužudė G. P..Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., paskirtos bausmės, taip pat ir dėl priteistos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems.

Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme savo kaltę neigė.Jo nuomone, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik keliais abejotinais faktais. Byloje nėra surinkta jokių nenuginčijamų įrodymų, kad bÅ«tent jis, V. J., nužudė G. P.. Be to, valstybinis kaltintojas teisiamajame teismo posėdyje neįrodė, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 8 p., todėl buvo pažeistos BPK 1 str. 1 d. ir 44 str. 6 d. nuostatos, įpareigojančios valstybės kaltintojÄ Ä¯rodyti atsakomybėm traukiamo asmens kaltę.

Apeliaciniame skunde dėstomos BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 301 str. 1 d. nuostatos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Taip pat neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvienÄ inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį.

Skunde pažymima ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, jog abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).Apelianto nuomone, byloje nėra įrodymų, kad jis, V. J., padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 8 p. Jo kaltė grindžiama tik suinteresuotų liudytojų, girtaujančių bei prasigėrusių asmenų, ir pareigÅ«nų parodymais.

Jis niekada nėra grasinęs nužudyti G. P., taip pat nėra su juo konfliktavęs ar susitikinėjęs, todėl neturėjo motyvo ar tikslo jį nužudyti.Pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojos V. N. parodymais, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, jog pati liudytoja parodė, kad visi buvo stipriai išgėrę ir buto durys buvo neužrakintos. Liudytojas V. G. patvirtino, kad durys ryte buvo neužrakintos. V. N. parodė ir tai, kad jis, V. J., buvo pas juos atėjęs kelis kartus. Apeliantas įsitikinęs, kad V.

N. bute galėjo bÅ«ti ir paÅ¡alinių žmonių, kartas nuo karto užklystančių į butÄ , kurie ir galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . V. N. parodė dar ir tai, kad ji nespėjo sureaguoti, kur jis, V. J., galėjo padėti raudonÄ peilį. Liudytoja taip pat parodė, kad po dÅ«rio G. P. atsisėdo, nedejavo, nesiskundė ir sakė, jog jam nieko neskauda ir nieko nėra. Ji kraujo nematė. V. N. G. P. liepė eiti į greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , tačiau ji nesiėmė jokių priemonių, bent iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ , jeigu tvirtina mačiusi, kaip jis, V.

J., dÅ«rė žmogui. Negana to, ji aiÅ¡kino, kad su G. P. dar ilgokai (apie 2-3 valandas) gėrė, rÅ«kė ir kalbėjosi. Tuo atveju, jeigu jis, kaip nurodo V. N., staiga peiliu dÅ«rė vienÄ smÅ«gį G. P., po ko G. P. ir V. N. dar ilgai bendravo, jam kelia abejonių teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. M 131/15 (05) 2 punktas (iÅ¡ tikrųjų – 3.2. ), kuriame nurodyta, kad odos nubrozdinimas kaktos deÅ¡inėje, kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, pagal mikroskopinį vaizdÄ , padaryti kietais, bukais daiktais (pavirÅ¡iais), dviem trauminiais poveikiais, odos nubrozdinimas – neužilgo iki mirties, kraujo gleivinėje – 3 parų laikotarpyje iki mirties.

Todėl apeliantas skunde kelia klausimus, kad V. N. bute, be minėtų asmenų, galėjo girtauti ir kiti pašaliniai žmonės, kodėl durys buvo nerakinamos, iš kur atsirado odos nubrozdinimai G. P. kaktos dešinėje pusėje, jeigu jis, V. J., su juo nekonfliktavo, nesistumdė ir tarp jų nebuvo jokių grumtynių.Nors pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje aiškiai konstatuojama, kad byloje neginčijamai nustatyta ir specialisto išvada patvirtinama, jog G. P. mirė nuo kiauryminio durtinio – pjautinio krūtinės sužalojimo su dešinio plaučio pažeidimu, t. y. jo atžvilgiu pavartoto smurto duriančiu – pjaunančiu, labiausiai tikėtina, vienašmeniu įrankiu, pasekmėje, vienu trauminiu poveikiu.

Konstatuojama, kad jis, V. J., vienintelis turėjo peilį ir jį panaudojo be aiÅ¡kios priežasties, tačiau apeliantas nurodo, jog nėra įrodymų, kad tik jis turėjo peilį, be to, pati liudytoja V. N. parodė, jog ji peiliu pjaustė laÅ¡inius, duonÄ . Apeliantas nurodo ir tai, kad nusikaltimo įrankis – peilis nėra rastas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pažeidė BPK 328 str., nes nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir netinkamai paskirta bausmė.

Kaip jau minėta, nuteistojo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, jog bÅ«tų konstatuota jo kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 8 p.Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti, jį pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. iÅ¡teisinti, taip pat nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius atmesti. Teismo posėdyje nuteistasis V. J. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, V. J. pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. iÅ¡teisinti.

Prokurorė praÅ¡o nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 2 d. 8 p., nepadarė, jo nuomone, byloje nėra surinkta nenuginčijamų įrodymų, kad bÅ«tent jis padarė nusikaltimÄ , jo kaltė grindžiama tik suinteresuotų liudytojų parodymais, taip pat ir pareigÅ«nų parodymais, be to, jis neturėjo tikslo ar motyvo nužudyti G. P.. Å iuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta.

IÅ¡ baudžiamosios bylos matosi, kad pirmosios instancijos teismas visas Å¡ios bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, iÅ¡nagrinėtus įrodymus įvertino tinkamai, todėl nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes. V. J. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Kvalifikuojant pripažintÄ Ä¯rodytÄ V. J. nusikalstamÄ veikÄ , teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė irgi tinkamai. Nors nuteistasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltu neprisipažino, tačiau tai, kad V.

J. nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis nužudė G. P., patvirtina liudytojų V. N., V. G., V. K., V. M., A. P., D. G., Š. G., K. S., G. V., I. Š. parodymai, taip pat ir specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Nuteistasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino, atsisakė duoti parodymus. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nuteistasis V. J. jau sutiko būti apklaustas ir parodė, kad 2015 m. kovo 26 d. išėjęs iš policijos komisariato buvo susitikęs su draugu K.

S. parke, iÅ¡gėrė alaus, o po to nuėjo pas V. N. bei paprašė, jog pavaiÅ¡intų cigarete. V. N. pakvietė prisėsti iÅ¡gerti. Kai jis atėjo, prie stalo jau sėdėjo V. N., V. G., M. G. ir G. P.. Jis atėjo po 17 val. ir gėrė apie valandÄ . PrieÅ¡ jam ateinant, jie jau buvo nemažai iÅ¡gėrę. Kai baiginėjo gerti, V. G. ar V. N. pasakė, kad jis ir M. G. iÅ¡eitų. Jis ir M. G. atsistojo, atsisveikino ir išėjo. Jie nuėjo į ketvirtÄ aukÅ¡tÄ , , kuriame gyveno M. G., o butas, kuriame įvyko nužudymas, buvo trečiame aukÅ¡te.

Pasiėmė keletÄ cigarečių, parÅ«kė ir iÅ¡siskirstė. M. G. pasiÅ«lė nueiti pas vienÄ kaimynę, tačiau jis pasakė, kad jam užtenka gerti ir išėjo namo. Jis paliko M. G. koridoriuje, o pats nuėjo link autobusų stotelės. Tuo metu buvo tamsu. Ä® butÄ Nr. X grįžęs nebuvo. Kai išėjo iÅ¡ namo, nuėjo į autobuso stotelę, vienas autobusas buvo nuvažiavęs. Kai atvažiavo kitas autobusas, įlipo į autobusÄ , nuvažiavo pas brolio žmonÄ , adresu (duomenys neskelbtini), nes ten jo sugyventinė prižiÅ«rėjo vaikÄ .

Kai grįžo į namus, iÅ¡ karto nuėjo miegoti. Sugyventinė pyko ant jo, nes jis buvo girtas. Adresu (duomenys neskelbtini) negyvena, tik ten bÅ«davo. Tuo adresu gyvena jo sugyventinė N. R., jis pas jÄ nueidavo, tačiau jam buvo skirti apribojimai ir jis negalėjo ten gyventi. Paskutinį kartÄ sugyventinės bute buvo kovo pradžioje, prieÅ¡ įvykį. G. P. anksčiau pažinojo, nes kartu atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Su G. P. santykiai buvo draugiÅ¡ki, nebuvo jokių pykčių.

V. J. parodė, kad pripažįsta, jog buvo bute adresu (duomenys neskelbtini) kartu gėrė, tačiau, kai iÅ¡eidinėjo iÅ¡ buto, paliko G. P. sveikÄ ir nenudurtÄ . Pas G. P. jokių nubrozdinimų nebuvo. V. N. pažinojo iki įvykio, kartu gerdavo, jokių piktumų nebuvo. V. N. nuolat jį painiojo su kažkokiu kitu žmogumi. Ji aiÅ¡kino, kad prieÅ¡ kažkiek metų jis jai trenkė plaktuku per galvÄ , tačiau tuo metu jo Lietuvoje nebuvo. Jis nežino, kas galėjo nužudyti G. P.. Nematė nei užkandos, nei peilio su raudona rankena ant stalo.

Jis nežino, ar tÄ vakarÄ buvo užsukęs pas motinÄ . Neatsimena, ar įvykio vakarÄ persirenginėjo. Kai jis ėjo į policijos komisariatÄ , buvo apsirengęs mėlynus džinsus, juodÄ striukę ir apsiavęs juodus batus. Nežinojo, kad civiliais apsirengę žmonės yra policijos pareigÅ«nai, o pradėjo bėgti, kai juos pamatė, nes pagalvojo, jog jį vejasi dėl skolos. 2015 m. rugsėjo 24 d. praÅ¡ymas sumažinti jam paskirtÄ bausmę ir jÄ paskirti atlikti kalėjime nereiÅ¡kia jo prisipažinimo (3 t., b.l. 114-115).

Nors, kaip ir minėta, nuteistasis V. J. savo kaltę neigia, jÄ patvirtina visuma byloje surinktų ir iÅ¡tirtų kitų įrodymų. Liudytoja V. N. teisme parodė, kad ji, G. P. ir V. G. vaiÅ¡inosi jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atėjo ir M. G. su V. J.. Jie visi vaiÅ¡inosi. Po to V. J. ir M. G. išėjo. V. G. nėjo į tualetÄ , parėjęs atsigulė į lovÄ , neužrakino durų. Po kiek laiko atėjo V. J., paėmė butelį ir išėjo. Ji jam nieko nesakė. V. G. gulėjo ant sofos, atsisukęs į sienÄ , o ji į lango pusę, tiesiai į duris.

Po kiek laiko vėl atėjo V. J., pradėjo G. P. sakyti, kad jis tvarkytųsi, taip pat sakė, jog jis „mukamoras“, pakeiksnojo. G. P. sėdėjo fotelyje prie lango, prieÅ¡ais duris, nieko nesakė. Kai G. P. stojosi eiti, V. J. griebė peilį nuo stalo ir staigiai dÅ«rė G. P.. V. J. greitai dingo. Ji sakė G. P. eiti į greitosios medicinos pagalbÄ , tačiau G. P. atsakė, kad jam nieko nėra. Ji nematė į kuriÄ G. P. kÅ«no vietÄ dÅ«rė, taip pat nematė kraujo. Ji tiesiogiai matė V.

J.. TrečiÄ kartÄ , kai jis atėjo, buvo vienas. M. G. išėjo, jo nebuvo. G. P. sakė, kad jam nieko nėra, nedejavo. Ji dar kartu su G. P. parÅ«kė, jis atsigulė ant čiužinio. Ant stalo buvo padėtas peilis, juo pjaustydavo laÅ¡inius, užkandai prie alaus. G. P. buvo atsinešęs peilį, visi kiti peiliai sudėti į dėžutę. Tas peilis dingo. Tik Å¡is peilis buvo naudojamas. Peilis buvo stalinis, jo rankena buvo raudona, visas peilis buvo raudonas, be galo aÅ¡trus. Ä®vykis įvyko apie 18 val., tikslios valandos pasakyti negali.

Kai atsikėlė ryte, V. G. išėjo į aludę, atsinešė alaus. Atėjo kaimynas papraÅ¡yti cigaretes, jam davė cigaretę ir jis išėjo. Po to vėl atėjo tas pats kaimynas. Jis paklausė, kodėl žmogus nejuda, V. G. palietė G. P., kuris buvo sustingęs. Ji iÅ¡sigando ir iÅ¡lėkė pas kaimynÄ . Pasakė kaimynams, kad buvo tas, kuris bedė. Ji pasakė V. M., kad paskambintų policijai. Ji suprato, kad V. J. taip padarė, nes daugiau nieko nebuvo. Ji matė, kaip V. J. bakstelėjo G.

P., bet negalvojo, kad taip baisiai. Nebuvo jokių muštinių, ginčų, apsižodžiavimų. G. P. tylėjo. Kai jie gėrė, V. J. sakė, kad tvarkytųsi, mėtėsi buteliai, neišnešė. Kraujo nematė, G. P. gulėjo kniūbsčias. Kai apvertė G. P., sakė, kad yra kraujo. Liudytoja taip pat parodė, kad kambaryje tamsu nebuvo. V. J. paėmė peilį, kuris buvo ant stalo krašto, ir bakstelėjo. Jos nuomone, V. J. peiliu dūrė dešine ranka. G. P. tylėjo. Jos nuomone, V. J. peiliu dūrė be jokios priežasties.

Po įvykio ji iÅ¡ karto pasakė V. K., kad V. J. dÅ«rė. V. M. paprašė iÅ¡kviesti policijÄ . Neatsimena, ar V. M. sakė, kad dÅ«rė V. J..IÅ¡ 2015 m. liepos 1 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matosi, kad liudytoja V. N. parodė, kurioje vietoje ji ir V. G. gulėjo, kai V. J. dar kartÄ atėjo į butÄ , taip pat parodė kėdę, ant kurios atsisėdo V. J. dar kartÄ atėjęs, ir fotelį, kuriame sėdėjo G. P., kai prie jo V. J. priekabiavo žodžiais. Liudytoja V. N. parodė, kaip V.

J. vienÄ kartÄ dÅ«rė stovinčiam G. P.. Ji parodė ir vietÄ ant stalo, kurioje buvo padėtas peilis, kuriuo V. J. dÅ«rė G. P. (1 t., b.l. 141-144). Liudytojas V. G. teisme parodė, kad jis, V. N., M. G., V. J., G. P. girtuokliavo. Jis nuėjo į tualetÄ ir atsigulė. Daugiau nieko nematė. V. J. su M. G. kartu išėjo. Ryte, 5 val. 45 min., nuėjo į aludę, paėmė 3 butelius alaus ir parėjo į namus. V. N. pasakė pakviesti kaimynÄ V. K.. Pakvietė, atsisėdo ant sofos. Jis pasakė G. P., kad keltųsi, tačiau pasižiÅ«rėjo, jog jis sustingęs. Jiems beeinant pas V.

K., susitiko V. M., kuriam pasakė, kad kviestų policijÄ , greitÄ jÄ , nes G. P. sustingęs. Besėdint pas V. K. atėjo kriminalistas ir pasakė, kad G. P. nudurtas ir tai, jog jis važiuotų. Neberado stalinio raudono peilio. Å eÅ¡tadienį V. N. pasakė, kaip viskas buvo. Ji pasakė, kad V. J. nudÅ«rė G. P.. Ji pasakė, kad vienÄ kartÄ , kai V. J. grįžo, jis pasiėmė alų, o po kiek laiko dar buvo atėjęs. Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti ir V. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas įtariamuoju, tačiau 2015 m. liepos 7 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ V. G. atžvilgiu (2 t., b.l. 74). V. G. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. kovo 26 d. jis, V. N., G. P. gėrė. Vakare pas juos atėjo M. G. ir V. J.. Visi gėrė. G. P. sėdėjo fotelyje, esančiame prie stalo, jis, V. N., V. J. ir M. G. sėdėjo ant sofos prie stalo. Geriant alų niekas nekonfliktavo. Kai baigėsi alus, užsinorėjo miego ir G.

P. liepė pasikloti čiužinį, o V. J. ir M. G. paprašė iÅ¡eiti. Jie nieko nesakydami ir nepykdami išėjo. Jis su V. N. nuėjo miegoti, o G. P. sėdėjo fotelyje. Jis nebematė, kaip G. P. pasiklojo čiužinį. Tikriausiai užmigo. 2015 m. kovo 27 d., 6 val. 30 min., atsikėlė ir sugalvojo nueiti į alaus barÄ . Priėjus prie durų, jos buvo neužrakintos. Tai jam sukėlė įtarimÄ , nes duris visada užrakindavo G. P.. V. G. taip pat parodė, kad 2015 m. kovo 27 d. ryte G. P. gulėjo kniÅ«bsčias ant grindų, nepasiklojęs čiužinio.

Kraujo nematė. IÅ¡eidamas į alaus barÄ , G. P. ir V. N. paliko gulinčius. Alaus bare buvo apie 20 min. Kai grįžo, V. N. gulėjo lovoje, G. P. kaip gulėjo kniÅ«bsčias, taip ir rado gulintį. Jis parnešė alaus, o V. N. pasakė, kad pakviestų V. K.. Kai jis atėjo į namus, sugalvojo pažadinti G. P.. Jis priėjo prie G. P., prilietė jo rankÄ ir pajuto, kad jis Å¡altas ir sustingęs. IÅ¡sigandę visi trys nuėjo į V. K. namus. Kito kaimyno paprašė, kad iÅ¡kviestų policijÄ .

Pas juos namuose yra keletas peilių. Gerai prisimena, kad 2015 m. kovo 26 d. gerdami alų užkandai raudonos spalvos peiliu pjaustė lašinius. Peilį apibūdino taip: ašmenys apie 14 cm ilgio, apie 1,5 cm pločio, neprisimena, ar buvo kokie nors grioveliai ant ašmenų, rankena apie 8 cm ilgio, plotis – 2,5 cm, skersmuo – apie 1 cm. Peilio ašmenys ir rankena buvo raudonos spalvos. Neatkreipė dėmesio, ar ryte peilis buvo ant stalo (2 t., b.l. 66). Liudytojas V. K. teisme parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini).

Ryte atsikėlęs, nuėjo pas V. G. papraÅ¡yti cigaretės. V. G. kambaryje pamatė gulintį žmogų. Jis išėjo ir parėjo į namus. Po maždaug valandos jis vėl nuėjo pas V. G. ir pamatė, kad tas žmogus lygiai taip pat guli kaip ir prieÅ¡ tai, t. y. G. P. gulėjo ant pilvo, pusiau ant Å¡ono, viena koja gal buvo sulenkta. V. G. pridėjo rankÄ prie G. P. veido ir pajuto, kad Å¡altas. Tai buvo apie 7-8 val. ryte. V. N. ir V. G. nežinojo, kad G. P. negyvas. Kraujo nebuvo. Jie nuėjo pas jį į namus.

V. M. paskambino policijai. Visiems buvo Å¡okas, kai V. G. pridėjo rankÄ prie G. P., kalbėjosi tarpusavyje, kas atsitiko. V. N. nieko nepasakojo, sakė, kad nieko nežino. Liudytojas neprisiminė savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, todėl jie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. V. K. parodė, jei yra paraÅ¡yta, gal ir galėjo paminėti, jog V. N. jam kažkÄ pasakojo. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vėliau bÅ«nant bute V. N. pradėjo pasakoti, kad ji kažkÄ Å¾ino, jog kažkas G.

P. mušė, taip pat, kad jam kažkas dÅ«rė. V. N. buvo sunku suprasti, kadangi ji buvo girta (1 t., b.l. 123). Liudytojas V. M. teisme parodė, kad nuėjo į kambarį Nr. Y, kuriame buvo V. N. ir V. G.. V. N. pasakė, kad pas juos įvyko nelaimė, jų kambaryje yra lavonas. V. N. nesakė, kas įvyko. Jis pranešė policijai, paskambino Nr. 112 ir pasakė, kad bendrabutyje yra lavonas. Liudytojas taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis parodymus davė tÄ pačiÄ dienÄ . Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti liudytojo V.

M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. kovo 27 d., apie 9 val., nuėjo pas kaimynÄ V. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Pas jį buvo V. N. ir V. G., gyvenantys (duomenys neskelbtini). V. G. jam pasakė, kad jų kambaryje yra G. P. lavonas. Jis pasakė, kad reikia kviesti policijÄ , paskambino Nr. 112. Atvykus greitosios medicinos pagalbai, nuėjo į butÄ Nr. X. Jis tada ir pamatė ant grindų gulintį vyrÄ , kuris gulėjo ant pilvo. Ant jo drabužių matė dėmes, panaÅ¡ias į kraujÄ .

Po to nuėjo vėl pas V. K.. V. N. pasakė, kad G. P. peiliu dÅ«rė V. J., kuris gyvena bute Nr. XY (1 t., b.l. 125-126). Liudytojas teisme parodė, kad pirmÄ kartÄ girdi Å¡iuos parodymus, jis taip nesakė. Jis, neskaitęs savo parodymų, pasirašė. Jis negirdėjo, kad V. N. sakytų, jog G. P. nužudytas peiliu. Liudytojas A. P. teisme parodė, kad 2015 m. kovo 26 d., apie 18val., V. J. su M. G. buvo atėję parÅ«kyti. Jie galbÅ«t buvo Å¡iek tiek iÅ¡gėrę, bet nesvirduliavo. Nespėjo surÅ«kyti cigaretės, kai atvažiavo D.

G. sÅ«nus ir jie išėjo. Liudytojas taip pat parodė, kad kai jis ėjo į tualetÄ , N. R. pasakė, kad V. J. sulaikė dėl įtarimų. IÅ¡gėrusi N. R. daug pasako. KitÄ dienÄ M. G. pasakė, kad V. J. sulaikė dėl įtarimų. Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su D. G. gyvena (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 26 d., apie 17 val. 40 min., pas juos parÅ«kyti atėjo V. J. ir M. G.. Jie atėjo iÅ¡gėrę.

V. J. surÅ«kė pusę cigaretės ir padavė M. G.. Pastarasis nespėjo surÅ«kyti cigaretės, nes atvažiavo D. G. sÅ«nus Å . G., kuris V. J. ir M. G. liepė iÅ¡eiti. Jie išėjo. D. G. sÅ«nus atvažiavo 17 val. 50 min. Jis žino tiksliai, nes D. G. pažiÅ«rėjo į laikrodį. Daugiau tÄ vakarÄ V. J. ir M. G. neatėjo. 2015 m. kovo 27 d. koridoriuje susitiko N. R., kuri paklausė, ar nėra V. J. pas juos. Jis atsakė, kad nėra ir nebuvo. Po to N. R. praeidama tyliai pasakė, kad V. J. nužudė žmogų trečiame aukÅ¡te.

Jis tuo nepatikėjo. Tačiau 2015 m. kovo 28 d., apie 17 val., pas jį atėjo M. G. ir pasakė, kad buvo policijoje, jį apklausė dėl G. P. nužudymo. M. G. papasakojo, kad 2015 m. kovo 26 d. su V. J. gėrė pas V. N., taip pat papasakojo, kaip N. N. pasigėrė, jie atėjo pas juos, kai D. G. sÅ«nus juos iÅ¡varė, jis su V. J. iÅ¡siskyrė. M. G. nuėjo į namus, o kur nuėjo V. J., nežino (1 t., b.l. 175). Liudytoja D. G. teisme parodė, kad 2015 m. kovo 26 d., apie 17 val. 40 min., pas jÄ buvo atėjęs V.

J.. Nežino, ar V. J. buvo iÅ¡gėręs, gal kažkiek ir buvo, bet normaliai laikėsi. M. G. kalbėjo, o V. J. nekalbėjo. Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti liudytojo Å . G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. kovo mėn., tikslios dienos neatsimena, vakare nuvežė D. G. maisto. Ji gyvena su A., kurio pavardės nežino, (duomenys neskelbtini). Atėjęs pas motinÄ pamatė fotelyje sėdinčius du vyrus, kurių jis nepažįsta. Jis net nepažiÅ«rėdamas į juos griežtai liepė jiems iÅ¡eiti.

Vienas iÅ¡ jų, kuris negali pasakyti, burbėdamas išėjo (1 t., b.l. 191). Liudytojas K. S. teisme parodė, kad įvykio dienÄ jis su V. J. iÅ¡gėrė vienÄ butelį alaus, kuris yra 6 proc. stiprumo. Neapgirto. Jis išėjo į namus, kur V. J. išėjo, nežino. Liudytojas G. V. teisme parodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ sulaikė V. J., kuris buvo įtariamas G. P. nužudymu. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų V. J. tapo pagrindiniu įtariamuoju. Jis ieÅ¡kojo V.

J., taip pat jį ir sulaikė. Nuvažiavo į V. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini). Buto durys buvo užrakintos, koridoriuje susitiko V. J. sugyventinę N. R.. Ji nurodė, kad V. J. yra bendrabutyje. Žinojo, kaip atrodo V. J., turėjo jo nuotraukÄ . IÅ¡ ketvirto aukÅ¡to pamatė panašų asmenį, einantį per parkÄ . Ir kiti pareigÅ«nai pastebėjo. PareigÅ«nai pamatė, kad V. J. bėga. V. J. bėgo, nes pamatė pareigÅ«nus, nors jie buvo neuniformuoti. Jis pradėjo bėgti, kad V.

J. sulaikytų. J g. ir L al. sankryžoje jį sulaikė. Jis atbėgo į jį. Pasakė, kad V. J. yra sulaikomas. V. J. nieko nesakė, nesiprieÅ¡ino, buvo neblaivus. Uždėjo antrankius ir pristatė į policijos areÅ¡tinę. V. J. apie įvykį nieko nesakė, neaiÅ¡kino. Po V. J. sulaikymo buvo atlikta krata jo motinos V. J. bute. Ji paaiÅ¡kino, kad dienÄ prieÅ¡ V. J. sulaikymÄ jis buvo atėjęs persirengti, o drabužius, kuriuos persirengė, iÅ¡sinešė. Kratos metu nerado V. J. drabužių.

Liudytojas G. V. ikiteisminio tyrimo metu davė iÅ¡ esmės tokius pačius parodymus. Liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu G. V. buvo parodęs, kad atliekant kratÄ V. J. priklausančiame bute, ji paaiÅ¡kino, kad 2015 m. kovo 27 d. ryte, tikslaus laiko neatsimena, buvo atėjęs jos sÅ«nus V. J. persirengti kitus drabužius. Grįžęs V. J. vilkėjo juodos spalvos odinę striukę, mėlynos spalvos džinsus ir rudos spalvos megztinį.

Ji neatsiminė, kokiais drabužiais persirengė. V. J. taip pat paaiÅ¡kino, kad V. J. pas jÄ paliko tik rudos spalvos megztinį ir juodos spalvos kepurę, kuriuos, V. J. nurodymu, ji iÅ¡nešė į bendro naudojimo balkonÄ ir padėjo ant drabužių džiovyklos, o mėlynos spalvos džinsus jis iÅ¡sinešė (1 t., b.l. 186).Liudytojas I. Å . teisme parodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ sulaikė V. J.. Praėjus kelioms dienoms po įvykio nustatė, kad įtariamas yra V. J. ir jo ieÅ¡kojo. Žinojo, kad reikia sulaikyti V.

J., turėjo jo nuotraukÄ . Nuvyko į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini). Kažkuris iÅ¡ bendrabučio gyventojų pasakė, kad V. J. išėjo į parduotuvę „N“ ar „A“. Nuėjo į parduotuvę „N“, tačiau jo nebuvo. Pamatė, kad parku bėga vyras, panaÅ¡us į V. J.. Jį pasivijo prie rajono poliklinikos, esančios (duomenys neskelbtini). Kažkas telefonu V. J. pranešė, kad jo ieÅ¡ko, todėl jis bėgo. J g. ir L al. sankryžoje jis su G. V. sulaikė V.

J.. Jį paguldė ant žemės, uždėjo antrankius. V. J. buvo neblaivus, turėjo nusipirkęs alaus, taip pat turėjo ir telefonÄ . V. J. pristatė į policijos komisariatÄ . Kai nuvažiavo į bendrabutį, nevilkėjo uniformos, tačiau jie dažnai ten nuvažiuodavo, juos pažįsta, kad yra pareigÅ«nai. Jo nuomone, M. G. galėjo praneÅ¡ti V. J., kad jo ieÅ¡koma. Jie paaiÅ¡kino V. J., kad jį sulaiko dėl nužudymo. V. J. sakė, kad jis nėra prisidėjęs, neprisipažino. Liudytojas I.

Å . iÅ¡ esmės tokius pačius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu, tie parodymai buvo perskaityti pirmosios instancijos teismo posėdyje.IÅ¡ 2015 m. kovo 27 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir fotonuotraukų matosi, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kambaryje ant grindų rastas vyriÅ¡kos lyties lavonas, gulintis ant pilvo. Jo rankos sulenktos per alkÅ«nes, plaÅ¡takos pakiÅ¡tos po krÅ«tine, kairė koja iÅ¡tiesta, deÅ¡inė – sulenkta per kelį ir klubÄ .

Lavonas guli ant čiužinio. Ant jo rasta rausvos spalvos dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ . Ant lavono pilvo matyti rausvos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Ant lavono kaktos deÅ¡inės pusės, prie plaukų linijos, rastas sukrešėjęs kraujas. Ant lavono rankų matyti rausvos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Ant virÅ¡utinių lavono drabužių rasta skylė, kurios ilgis iki 16 milimetrų, o plotis iki 6 milimetrų. Teismo medicinos specialistas nustatė lavono krÅ«tinės lÄ stoje, deÅ¡inėje pusėje, durtinę žaizdÄ (1 t., b.1. 3-24).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 131/15(05) nurodyta, kad G.

P. mirė nuo kiauryminio durtinio – pjautinio krÅ«tinės sužalojimo su deÅ¡inio plaučio pažeidimu. Tai nurodo kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda krÅ«tinės lÄ stos priekinio pavirÅ¡iaus deÅ¡inėje pusėje su aklu durtiniu – pjautiniu deÅ¡inio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu ir iÅ¡oriniu nukraujavimu. Lavoninių reiÅ¡kinių bÅ«klė konstatuota lavono apžiÅ«ros įvykio vietoje metu, t. y. 2015 m. kovo 27 d., 10 val. 40 min. – 11 val. 20 min. laikotarpyje, ir lavono radimo aplinkybės rodo, kad nuo G.

P. mirties iki lavoninių reiÅ¡kinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 12-18 valandų. G. P. lavone nustatyta, kad kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda krÅ«tinės lÄ stos priekinio pavirÅ¡iaus deÅ¡inėje pusėje su aklu durtiniu – pjautiniu deÅ¡inio plaučio pažeidimu, pagal makroskopinį vaizdÄ , padaryta plokščiu, duriančiu – pjaunančiu, labiausiai tikėtina, vienaÅ¡meniu įrankiu, vienu trauminiu poveikiu, keliasdeÅ¡imt minučių laikotarpyje iki mirties. Durtinės – pjautinės žaizdos ilgis yra 1,7 cm – 2,2 cm.

Bendras sužalojimo kanalo ilgis kÅ«ne yra apie 10 cm. Sužalojimo kanalo kryptis – iÅ¡ priekio į užpakalį, nežymiai iÅ¡ kairės į deÅ¡inę ir žemyn. Å ie sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas kaktos deÅ¡inėje, kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, pagal makroskopinį vaizdÄ , padaryta kietais bukais daiktais (pavirÅ¡iais), dviem trauminiais poveikiais, odos nubrozdinimas – neužilgo iki mirties, kraujosruva gleivinėje – 3 parų laikotarpyje iki mirties.

Å ie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. G. P. lavone kovos, savigynos pėdsakų nenustatyta. G. P., po kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos krÅ«tinės lÄ stos priekinio pavirÅ¡iaus deÅ¡inėje pusėje su aklu durtiniu – pjautiniu deÅ¡inio plaučio pažeidimu padarymo, galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus iki tol, kol neprarado sÄ monės dėl vidinio ir iÅ¡orinio nukraujavimo. G. P., po minėto sužalojimo padarymo, galėjo gyventi apie keliasdeÅ¡imt minučių.

Po G. P. mirties jo lavono poza buvo keičiama. G. P. lavono kraujyje rasta 3,11 promilių etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį (1 t., b.1. 84-86).Iš 2015 m. balandžio 30 d. garso įrašo apžiūros protokolo matosi, kad V. M. paskambino Nr. 112 ir pranešė, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra miręs žmogus, kurio vardas G., o pavardės – nežino. Paklaustas, ar tas vyras tikrai nekvėpuoja, V. M. atsako, kad pačiupinėjo, jau šaltas (2 t., b.l. 54). Specialisto išvadoje Nr. 97 TPK-184/2015 nurodyta, kad V.

J. inkriminuojamÄ nusikaltimÄ padarė paprasto pasigėrimo bÅ«senoje, nustatoma diagnozė: lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra. Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (2 t., b.l. 187).Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nors nuteistasis V. J. ir nepripažįsta savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina jo kaltę, jog nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje V. J., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios dingsties vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė G.

P. į krÅ«tinės sritį, tuo padarydamas G. P. kiauryminį durtinį – pjautinį krÅ«tinės sužalojimÄ su deÅ¡inio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu ir iÅ¡oriniu nukraujavimu. Tokiu bÅ«du V. J. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nužudė G. P..Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo kaltė grindžiama tik suinteresuotų, girtaujančių bei prasigėrusių liudytojų parodymais, taip pat ir pareigÅ«nų parodymais. Å iuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

IÅ¡ bylos matosi, jog 2015 m. kovo 26 d. tiek liudytojai V. N., V. G., tiek nukentėjusysis G. P., tiek ir pats nuteistasis V. J. girtavo, tačiau liudytojų V. N. ir V. G. parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklÅ«s, juose nėra esminių prieÅ¡taravimų. Be to, liudytojos V. N. parodymai ne tik nuoseklÅ«s, bet ir iÅ¡samÅ«s. Minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Todėl netikėti liudytojų parodymais vien dėl to, kad įvykio dienÄ kartu su nuteistuoju vartojo alkoholinius gėrimus, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo nėra.

Be to, liudytojų parodymai apie aplinkybes iki nužudymo sutampa ne tik tarpusavyje, bet iš dalies ir su paties V. J. parodymais. Tai, kad 2015 m. kovo 26 d. V. J. tikrai buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir vartojo alkoholinius gėrimus kartu su V. N., V. G., M. G. ir G. P., patvirtina ne tik liudytojų V. N. bei V. G. parodymai, bet ir paties nuteistojo V. J. parodymai. Jis apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2015 m. kovo 26 d., po 17 val., nuėjo pas V. N., kurios bute prie stalo sėdėjo pati V. N., V.

G., M. G. ir G. P.. Jie gėrė apie valandÄ . Po to jis su M. G. išėjo. Tačiau apie aplinkybes, kas vyko po to, kai V. J. ir M. G. išėjo iÅ¡ V. N. buto, nuteistasis ir liudytojai parodė skirtingai. Nuteistasis V. J. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis, su M. G. išėjęs iÅ¡ V. N. buto, nuėjo į bendrabučio ketvirtÄ aukÅ¡tÄ , kuriame gyveno M. G., kartu su juo parÅ«kė, M. G. pasiÅ«lė nueiti pas kitÄ kaimynę, tačiau jis atsisakė, nes jam jau užteko gerti ir nuėjo į autobusų stotelę.

M. G. paliko koridoriuje, o pats iÅ¡važiavo pas brolio žmonÄ , nes ten jo sugyventinė N. R. prižiÅ«rėjo vaikÄ . Jis parodė, kad į butÄ Nr. X grįžęs nebuvo. Å ie nuteistojo parodymai ne tik neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, bet juos ir paneigia kiti bylos įrodymai. Apie tai, kad nuteistasis V. J., išėjęs iÅ¡ V. N. buto, parÅ«kęs su M. G. ketvirtame aukÅ¡te, iÅ¡važiavo pas brolio žmonÄ , kur jo sugyventinė saugojo vaikÄ , paneigia liudytojų A. P., D. G., Å .

G., V. N. ir V. G. parodymai. Liudytojai A. P., D. G., Å . G. parodė, kad 2015 m. kovo 26 d., apie 17 val. 40 min., pas juos buvo atėję V. J. ir M. G.. Liudytojai A. P. ir D. G. parodė tikslų laikÄ , kadangi laukė atvažiuojančio Å . G., taip pat jie parodė ir tikslų V. J. ir M. G. išėjimo laikÄ â€“Â 17 val. 50 min. IÅ¡ kitos liudytojos V. N. parodymų taip pat matosi, kad V. J., išėjęs iÅ¡ jos buto, parÅ«kęs ketvirtame aukÅ¡te su M. G., neišėjo į autobusų stotelę, o dar du kartus buvo grįžęs į V.

N. butÄ . Liudytojas V. G. taip pat parodė, kad V. N. jam pasakė, jog V. J. buvo grįžęs dar du kartus. Liudytoja V. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad V. J. po to, kai jis su M. G. išėjo iÅ¡ jos buto, buvo grįžęs du kartus. Liudytoja V. N. parodė, kad po to, kai V. J. ir M. G. išėjo iÅ¡ jos buto, po kiek laiko V. J. grįžo ir pasiėmęs butelį išėjo, po to vėl V. J. grįžo ir pradėjo G. P. sakyti, jog jis tvarkytųsi, sakė, kad jis „mukamoras“, pakeiksnojo, G.

P. nieko nesakė. Kai G. P. stojosi eiti, V. J. griebė peilį nuo stalo ir staigiai dÅ«rė G. P., o pats greitai išėjo. Ji parodė, kad įvykis įvyko apie 18 val. Liudytoja V. N. savo parodymus patvirtino ir įvykio vietoje. IÅ¡ 2015 m. liepos 1 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matosi, kad V. N. parodė įvykio vietÄ , t. y. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Butas yra apie 11 m2. Ji parodė savo, V. G., G. P. padėtis, kai V. J. dar kartÄ buvo atėjęs į butÄ . Ji gulėjo lovoje prieÅ¡ais duris, Å¡alia stalo, V.

G. miegojo prie sienos, nusisukęs į sienÄ , o G. P. sėdėjo fotelyje prie stalo, prieÅ¡ais duris, kai prie jo žodžiais priekabiavo V. J., taip pat parodė kėdę ant kurios atsisėdo dar kartÄ atėjęs V. J.. Liudytoja V. N. parodė ir vietÄ ant stalo, kurioje buvo padėtas peilis, taip pat ir tai, kaip V. J. vienÄ kartÄ tuo peiliu dÅ«rė stovinčiam G. P.. Liudytojos V. N. parodymus patvirtina ne tik parodymų patikrinimo vietoje protokolas, bet ir liudytojų V. G., V. K., V. M. parodymai, taip pat specialisto iÅ¡vada Nr. M 131/15(05).

Nors liudytojas V. G. pats įvykio nematė, tačiau liudytoja V. N., kuri tiesiogiai matė įvykį, Å¡eÅ¡tadienį, t. y. 2015 m. kovo 28 d., jam pasakė, kad V. J. nudÅ«rė G. P.. V. G. teisme parodė, kad V. N. jam pasakė, jog V. J. buvo grįžęs du kartus, pirmÄ kartÄ â€“ pasiėmė alų, kitÄ kartÄ â€“ nudÅ«rė G. P.. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo kaltė grindžiama suinteresuotų, girtaujančių, prasigėrusių liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija dar kartÄ pažymi, kad įvykio dienÄ alkoholinius gėrimus vartojo ne tik liudytojai V.

N. ir V. G., bet ir pats nuteistasis V. J.. Be to, nuteistasis alkoholinius gėrimus vartojo ne tik V. N. bute, bet ir dar prieÅ¡ ateinant į jos butÄ . To neneigia ir pats nuteistasis V. J., taip pat ir liudytojas K. S. teisme parodė, kad įvykio dienÄ jis su V. J. iÅ¡gėrė vienÄ butelį alaus, kurio stiprumas yra 6 proc. Po to jis išėjo į namus, o kur nuėjo V. J., nežino. IÅ¡ bylos matosi, kad V. J., pabuvęs pas D. G. ir A. P., po to nuėjo bÅ«tent į V. N. butÄ . Nuteistasis apeliacinės instancijos teisme parodė ir tai, kad ne tik jis prieÅ¡ ateinant pas V.

N. buvo išgėręs, bet ir V. N. bute buvę asmenys jau buvo apgirtę, kai jis atėjo. Nors iš tikrųjų liudytojai iki V. J. atėjimo ir jam atėjus vartojo alkoholinius gėrimus, kaip ir pats nuteistasis, tačiau liudytojų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme išsamūs ir nuoseklūs. Pats nuteistasis V. J. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, o apeliacinės instancijos teisme parodė apie aplinkybes, kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, apklaustas apeliacinės instancijos teisme V.

J. neatsiminė, ar įvykio vakarÄ persirenginėjo, nežino, ar tÄ vakarÄ buvo nuvažiavęs pas motinÄ . Nors liudytojas G. V. teisme parodė, kad atliekant kratÄ V. J. motinos bute, ji paaiÅ¡kino, jog V. J. dienÄ prieÅ¡ jo sulaikymÄ , t. y. 2015 m. kovo 26 d., buvo atėjęs pas jÄ persirengti, tačiau drabužius, kuriuos persirengė, iÅ¡sinešė. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, V. J. arba įvykio dienÄ buvo tiek girtas, kad neprisimena visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, arba, bandydamas nuslėpti savo kaltę, apeliacinės instancijos teisme nurodė kitokias aplinkybes nei nustatytos byloje.

PrieÅ¡ingai, nei nuteistojo parodymai, liudytojų V. N. ir V. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s bei atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti liudytojų V. N. ir V. G. parodymais, nors jie įvykio dienÄ ir vartojo alkoholinius gėrimus. Be to, Å¡i aplinkybė nepaneigia nuteistojo V. J. kaltės padarius nusikaltimÄ . Teisėjų kolegija, peržiÅ«rėjus bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė ir Å¡ių liudytojų suinteresuotumo, taip pat ir apeliaciniame skunde jokių argumentų, susijusių su liudytojų suinteresuotumu, nenurodė ir pats nuteistasis.

Iš liudytojų V. N. ir V. G. parodymų matosi, kad 2015 m. kovo 26 d. V. N. bute, vartojant alkoholinius gėrimus, tarp liudytojų ir V. J. jokių konfliktų nebuvo, net ir pats nuteistasis parodė, jog V. N. pažinojo iki įvykio, kartu gerdavo, jokių piktumų nebuvo. Todėl apeliacinio skundo argumentus, kad V. J. kaltė grindžiama tik suinteresuotų, girtaujančių bei prasigėrusių liudytojų parodymais, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Kaip jau minėta, liudytojos V. N. parodymus patvirtina ir liudytojų V.

K. ir V. M. parodymai. Ji apie tai, kad matė, jog V. J. peiliu dūrė G. P., papasakojo ne tik V. G., bet ir V. K. bei V. M.. Liudytojai V. K. ir V. M. teisme neprisiminė parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, todėl jų parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. N. pasakė, jog ji žino, kas mušė G. P., jam dūrė. Kitas liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. N. pasakė, jog V. J. peiliu dūrė G. P.. Nors šis liudytojas teisme parodė, kad jis taip nesakė, tačiau iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo (1 t., b.l. 126) matosi, jog V.

M. pasirašė po protokolu bei pats nurodė, jog perskaitė, surašyta teisingai. Todėl nėra abejonių, kad jis ikiteisminio tyrimo metu būtent ir parodė, kad V. N. jam pasakė, jog V. J. peiliu dūrė G. P.. Be to, ir A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. J. sugyventinė N. R. jam pasakė, jog V. J. nužudė žmogų trečiame aukšte. Visų šių liudytojų parodymai patvirtina, kad būtent V. J. peiliu dūrė G. P.. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad V. N. bute galėjo būti ir pašaliniai asmenys, kurie nužudė G.

P.. Ir Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. BylÄ peržiÅ«rėjus apeliacine tvarka jokių duomenų apie tai, kad V. N. bute įvykio dienÄ buvo kiti asmenys, negu nustatyti Å¡ioje byloje, nėra. Pats nuteistasis taip pat nepateikia jokių duomenų apie kitus asmenis, kurie galimai buvo V. N. bute, o tik kelia nepagrįstÄ versijÄ . Nors iÅ¡ bylos duomenų tikrai matosi, kad durys buvo nerakintos, tačiau tai nepaneigia nuteistojo kaltės. Teisėjų kolegijos nuomone, V.

N., mačiusi įvykį iÅ¡ arti, negalėjo V. J. sumaiÅ¡yti su kitu asmeniu. Pirmiausia, įvykio vieta, t. y. butas, yra 11 m2, todėl ji įvykį matė iÅ¡ labai arti, taip pat liudytoja su V. J. buvo pažįstama, kartu gerdavo, net ir įvykio dienÄ kartu girtavo. Todėl nuteistojo V. J. versija, kad V. N. bute galėjo bÅ«ti ir paÅ¡aliniai asmenys, yra ne tik nepagrįsta, bet ir paneigta bylos įrodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į nuteistojo V. J. sulaikymÄ . IÅ¡ liudytojų G.

V. ir I. Š. parodymų matosi, kad V. J., pamatęs, nors ir civiliniais drabužiais apsirengusius, policijos pareigūnus, pradėjo bėgti. Nors nuteistasis apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis pradėjo bėgti, nes pagalvojo, jog jį vejasi dėl skolos, tačiau iš pareigūnų parodymų matosi, jog jie bendrabutyje, kuriame buvo nužudytas G. P., lankėsi dažnai ir juos bendrabučio gyventojai pažinojo. Todėl aplinkybė, kad V. J., pamatęs policijos pareigūnus pradėjo bėgti, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat patvirtina jo kaltę, nors ir netiesiogiai.

 Be to, vienintelės liudytojos, kuri tiesiogiai matė įvykį, V. N. parodymus, kuriuos ji patvirtino ir įvykio vietoje, apie nustatytų G. P. sužalojimų lokalizacijÄ bei pobÅ«dį patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. M 131/15(05). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 131/15(05) nustatyta, kad G. P. mirė nuo kiauryminio durtinio – pjautinio krÅ«tinės sužalojimo su deÅ¡inio plaučio pažeidimu. Kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda krÅ«tinės lÄ stos priekinio pavirÅ¡iaus deÅ¡inėje pusėje su aklu durtiniu – pjautiniu deÅ¡inio plaučio pažeidimu, pagal makroskopinį vaizdÄ , padaryta plokščiu, duriančiu – pjaunančiu, labiausiai tikėtina, vienaÅ¡meniu įrankiu, vienu trauminiu poveikiu, keliasdeÅ¡imt minučių laikotarpyje iki mirties.

Durtinės – pjautinės žaizdos ilgis yra 1,7 cm – 2,2 cm. Bendras sužalojimo kanalo ilgis kūne yra apie 10 cm. Sužalojimo kanalo kryptis – iš priekio į užpakalį, nežymiai iš kairės į dešinę ir žemyn. Specialisto išvadoje Nr. M 131/15(05) taip pat nustatyta, kad nuo G. P. mirties laiko iki lavoninių reikšminių tikrinimo, t. y. 2015 m. kovo 27 d., 10 val. 40 min. – 11 val. 20 min., galėjo praeiti 12 – 18 valandų. Ši specialisto išvada patvirtina jau išdėstytus ir aptartus liudytojų parodymus, kad V.

J. peiliu vienÄ kartÄ dÅ«rė G. P.. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad peilis nėra rastas, tačiau iÅ¡ liudytojų V. N. ir V. G. parodymų matosi, jog 2015 m. kovo 26 d. vartodami alkoholį, raudonos spalvos peiliu pjaustė laÅ¡inius. Net ir apklaustas įtariamuoju V. G. parodė, kad gerai prisimena, jog įvykio dienÄ raudonos spalvos peiliu pjaustė laÅ¡inius. V. N. taip pat kategoriÅ¡kai parodė, kad V. J., pasiėmęs peilį nuo stalo, dÅ«rė G. P., todėl nėra abejonių, kad nusikaltimo įrankis, nors ir nerastas, buvo bÅ«tent peilis, kuriuo prieÅ¡ nužudymÄ buvo pjaustyti laÅ¡iniai ir kuris buvo padėtas ant stalo.

Tai, kad V. N., kuri tiesiogiai matė įvykį, neįsidėmėjo, kur V. J. padėjo peilį, gali bÅ«ti paaiÅ¡kinama tuo, jog situacija buvo netikėta, kito labai staigiai, todėl tam tikrų detalių liudytoja galėjo ir neįsiminti, tačiau ji aiÅ¡kiai parodė, kad bÅ«tent V. J., paėmęs peilį nuo stalo, vienÄ kartÄ dÅ«rė G. P.. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad jam kelia abejones minėtos specialisto iÅ¡vados dalis, kurioje nurodyta, jog odos nubrozdinimas kaktos deÅ¡inėje, kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, pagal makroskopinį vaizdÄ , padaryta kietais bukais daiktais (pavirÅ¡iais), dviem trauminiais poveikiais, odos nubrozdinimas – neužilgo iki mirties, kraujosruva gleivinėje – 3 parų laikotarpyje iki mirties.

Šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami. Apeliaciniame skunde nėra nurodyti jokie įtikinami argumentai, kurie leistų abejoti specialisto išvada Nr. M 131/15(05). Pažymėtina, kad G. P. kaktos dešinėje pusėje odos nubrozdinimai nėra tiesioginė jo mirties priežastis, o būtent V. J. veiksmai sukėlė G. P. mirtį. Be to, ši aplinkybė nėra inkriminuota nuteistajam. Nors ir G. P. po dūrio dar bendravo su V. N., jis nesiskundė, nedejavo, taip pat ir kraujo nebuvo, tačiau šios aplinkybės taip pat nepaneigia V.

J. kaltės, nepaneigia, kad tarp nuteistojo veiksmų ir G. P. mirties yra priežastinis ryÅ¡ys. Be to, ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 131/15(05) nustatyta, kad G. P. po kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos krÅ«tinės lÄ stos priekinio pavirÅ¡iaus deÅ¡inėje pusėje su aklu durtiniu – pjautiniu deÅ¡inio plaučio pažeidimu padarymo galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus iki tol, kol neprarado sÄ monės dėl vidinio ir iÅ¡orinio nukraujavimo. G. P. po minėto sužalojimo padarymo galėjo gyventi apie keliasdeÅ¡imt minučių.

Ä®vertinus visus bylos įrodymus nėra abejonių, kad bÅ«tent nuo V. J. veiksmų mirė G. P.. Nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje V. J., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios dingsties, vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė G. P. į krÅ«tinės sritį, tuo padarydamas G. P. kiauryminį durtinį – pjautinį krÅ«tinės sužalojimÄ su deÅ¡inio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu ir iÅ¡oriniu nukraujavimu. Tarp nuteistojo V. J. veiksmų ir G. P. mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nužudyti G. P. tokio motyvo ar tikslo neturėjo, jam nėra grasinęs nužudyti, nėra ir konfliktavęs ar susitikinėjęs su juo, tačiau pirmosios instancijos teismas V. J. kaltės formÄ ir rūšį, taip pat ir nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – chuliganiÅ¡kas paskatas teismas nustatė irgi teisingai. LAT Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. (dėl chuliganiÅ¡kų paskatų), kai jis padaromas dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Å ioje byloje iÅ¡nagrinėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad V. J., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios dingsties, vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė G. P. į krÅ«tinę ir taip atėmė nukentėjusiajam gyvybę. Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, kad V. J., atvykęs į svetimÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ ir jam iÅ¡ matymo pažįstamų žmonių ratÄ , pavaiÅ¡intas ir priimtas draugiÅ¡kai, dėl visiÅ¡kai nesuprantamos priežasties pradėjo smurtauti, panaudodamas po ranka pasitaikiusį peilį.

Tokie jo veiksmai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, neabejotinai vertintini kaip chuliganiÅ¡ki, nes jais kaltinamasis pademonstravo akivaizdžiÄ nepagarbÄ kartu su juo alkoholį vartojusiems ir jį vaiÅ¡inusiems, visiÅ¡kai neagresyviems asmenims, siekė prieÅ¡pastatyti save prieÅ¡ juos, pademonstruoti savo pranaÅ¡umÄ tokiu bÅ«du žemindamas kitus. Todėl teismas pagrįstai įvertino V. J. veikÄ nužudymu dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.Tame pačiame LAT nutarime taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt.Å ioje byloje įrodyta, kad V.

J., be jokios dingsties, peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam G. P. į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ krÅ«tinę. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, V. J. bendrai numatė galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai), tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo. Skundžiamame nuosprendyje teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. J. G. P. nužudė veikdamas neapibrėžta tyčia.

Todėl teismas tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde nurodo ir apie pirmosios instancijos teismo tariamai padarytus baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus. Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 305 str. 1 d. 1 p., 2 p., 301 str. 1 d. Visi Å¡ie apeliacinio skundo argumentai irgi atmetami. Pagal BPK 305 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Taip pat turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje teismas BPK nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio suraÅ¡ymo taisyklių nepažeidė, visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytos. Pagal BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. IÅ¡ bylos matosi, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas pagrindė tik teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais.

Apie liudytojų V. N. ir V. G., taip pat ir apie pareigÅ«nų parodymus jau buvo pasisakyta Å¡ioje nutartyje. Teismas pagrįstai apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindė minėtų liudytojų parodymais, taip pat ir kitais įrodymais, kurie patvirtina nuteistojo V. J. kaltę padarius nusikaltimÄ . Savo iÅ¡vadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma iÅ¡nagrinėtų įrodymų, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Todėl teismas nei BPK 1 str. 1 d., nei BPK 44 str. 6 d. įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos nepažeidė. Jokių kitų, juo labiau esminių BPK reikalavimų pažeidimų, dėl kurių bÅ«tų buvę suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės arba kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, kolegija taip pat nenustatė.Skirdamas bausmes teismas BK 41, 54, 61 straipsnių ir kitų BK normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė.

Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstyti bausmės V. J. paskyrimo motyvai. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu pagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ V. J. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. V. J. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , kuris sukėlė neatstatomas pasekmes.

Nužudęs G. P. nuteistasis padarė ypatingÄ Å¾alÄ nužudytojo artimiesiems ir visuomenei. Teismas taip pat atsižvelgė ir į nusikalstamos veikos padarymo stadijÄ , ir kaltės formÄ bei nuteistojo asmenybę. IÅ¡ bylos matosi, kad V. J. nedirbo, darbo neieÅ¡kojo, liudytojai jį apibÅ«dino kaip greitai ir smarkiai supykstantį, impulsyvų, jam konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Be to, V. J. anksčiau teistas už smurto vartojimÄ ir turtinius nusikaltimus, už Å¡iuos nusikaltimus teistumas iÅ¡nykęs, tačiau nusikaltimo padarymo metu jo teistumas nebuvo iÅ¡nykęs už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d.

Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, teismas pagrįstai pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. nuteistajam V. J. paskyrė sankcijos vidurkiui artimiausiÄ laisvės atėmimo bausmę. Teismas, subendrindamas paskirtÄ bausmę pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. bausmių apėmimo bÅ«du su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, taip pat baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Todėl įvertinus visumÄ jau aptartų aplinkybių ir tai, kad nenustatyta nuteistojo V.

J. atsakomybę lengvinančių, o nustatyta tik viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.), ir už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 8 p., ir galutinė subendrinta bausmė su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme nėra per griežtos ir jas Å¡velninti pagrindo nėra. Teismas, subendrindamas bausmes, baudžiamojo įstatymo taip pat nepažeidė. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai iÅ¡sprendė ir civilinių ieÅ¡kinių klausimus.

Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriÅ¡kai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 str. 10 d., BPK 109-115 str.). Pagal BPK 109 str. baudžiamajame procese reiÅ¡kiamo civilinio ieÅ¡kinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Atlyginant turtinę žalÄ (CK 6.249 str.) taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobÅ«džio vertybes.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

IÅ¡ bylos matosi, kad nukentėjusysis D. P. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 482 Eur turtinės žalos ir 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ( 1 t., b.l. 102-104), taip pat ir nukentėjusioji A. P. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (1 t., b.l. 119). D. P. civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo teismas tenkino visiÅ¡kai, nes patirtÄ turtinę žalÄ patvirtina byloje esantys nukentėjusiojo pateikti dokumentai (1 t., b.l. 105-106).

D. P. civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat ir A. P. pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė nukentėjusiesiems D. P. ir A. P. po 3 000 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

V. J. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nužudė G. P., kuris buvo D. P. ir A. P. tėvas, t. y. artimas giminaitis. Nėra jokių abejonių, kad dėl G. P. nužudymo jo artimieji giminaičiai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir dvasinį sukrėtimÄ . Todėl nėra jokių abejonių ir dėl to, kad jiems buvo padaryta neturtinė žala. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matosi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino tai, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nužudytasis gyveno asocialiai, buvo benamis, piktnaudžiavo alkoholiu, kas rodo, jog tėvo ir suaugusių vaikų santykiai nebuvo itin artimi.

SÅ«nus ilgÄ laikÄ gyveno ir dirbo užsienyje, pykosi dėl tėvo gyvenimo bÅ«do ir piktnaudžiavimo alkoholiu. Dukra ir jos vaikai su G. P. bendravo, tačiau jų bendravimas pasireiÅ¡kė tik tam tikrų pareigų, atsirandančiu tarp tėvų ir vaikų, senelių ir anÅ«kų vykdymu (lankymas ligoninėje, smulkios dovanėlės anÅ«kams). Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, nustatytas po 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas kiekvienam nukentėjusiajam D. P. ir A. P., teisėjų kolegijos nuomone, nėra per didelis, atitinka CK 6.250 str. 2 d. reikalavimus, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir galiojančiÄ teisminę praktikÄ .

Ä®vertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo V. J. apeliacinis skundas nepagrįstas, visi juose dėstomi argumentai jau buvo teisingai įvertinti pirmosios instancijos teismo priimant nuosprendį, nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, paskirtos bausmės ir priteistos turtinės ir neturinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems taip pat yra teisingi. Keisti nuosprendį nuteistojo V. J. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :

          Nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ Â atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                              Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                                                                        Sigita Bieliauskienė                                                                                                                                   SvajÅ«nas Knizleris