2b5fb11b-ad47-42cf-afb0-783be862fa0e · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                      Civilinė byla Nr. 2A - 346 - 252 - 2013Ledina Šinkūnienė                                          Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00280-2012-0                                                Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                     1.1; 17.1; 121.15; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 7 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Jonaitienės, Laimanto MisiÅ«no, sekretoriaujant Daivai BenevičiÅ«tei,dalyvaujant ieÅ¡kovo RokiÅ¡kio psichiatrinės ligoninės darbininkų sÄ jungos atstovams S. K., P. G., advokatui Justui Valiui,atsakovo VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė“ atstovei advokatei Ramutei Å aikuvienei,atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje, UAB „Protėjas“ atstovei A.

M.,trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje, UAB „Sabelija“ atstovėms R. M. ir advokatei Ramutei Å aikuvienei,trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje, UAB „BALTIC ENERGY INDUSTRIES“ atstovui advokatui Valdui Bivainiui,institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , - Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. L. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo RokiÅ¡kio psichiatrinės ligoninės darbininkų sÄ jungos apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-504-2013 pagal ieÅ¡kovo RokiÅ¡kio psichiatrinės ligoninės darbininkų sÄ jungos ieÅ¡kinį atsakovui VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė“, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje – UAB „Sabelija“, UAB „BALTIC ENERGY INDUSTRIES“, UAB „Protėjas“, iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai – Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neteisėtų darbdavio sprendimų panaikinimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas prašė panaikinti atsakovo parengtus ir patvirtintus rizikos vertinimo dokumentus:

Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 2 (2006 m. vasario 24 d.), kurioje užfiksuoti I Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus pagalbinio medicinos darbuotojo darbo vietos profesinės rizikos veiksniai; Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 6 (2006 m. vasario 24 d.), kurioje užfiksuoti II Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus pagalbinio medicinos darbuotojo darbo vietos profesinės rizikos veiksniai; Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 20 (2008 gruodžio 8 d.), kurioje užfiksuoti Sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos veiksniai;

Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 23 (2009 m. sausio 9 d.), kurioje užfiksuoti Griežto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitarų darbo vietos profesinės rizikos veiksniai; Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 10 (2009 spalio 28 d.), kurioje užfiksuoti I Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialiniai veiksniai; Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 2 (2009 m. lapkričio 12 d.), kurioje užfiksuota Bendrosios psichiatrijos skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialiniai veiksniai;

Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 18 (2009 m. gruodžio 8 d.), kurioje užfiksuota II Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialiniai veiksniai; Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 30 (2009 m. gruodžio 10 d.), kurioje užfiksuota Griežto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialiniai veiksniai; Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 33 (2009 m. gruodžio 11 d.), kurioje užfiksuota Sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialiniai veiksniai;

Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 18. (2011-05-09) Profesinės rizikos vertinimo objektas – Sanitaro pareigybė. Darbo vieta Moterų ir vaikų specialaus stebėjimo sveikatos priežiÅ«ros skyrius, Korpusas A.; Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 8. (2011-05-09) Profesinės rizikos vertinimo objektas – Sanitaro pareigybė. Darbo vieta III Bendrojo stebėjimo sveikatos priežiÅ«ros skyrius, Korpusas A.; 2011-05-02 Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo protokolÄ Nr. 2011-PSI-2. Taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad į teismÄ kreipėsi vadovaudamasis Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 15 str. 1 d. ir 18 str. pagrindu.

DK 192 str. 1 d. numato, kad darbuotojams, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už darbÄ tokiomis sÄ lygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sÄ lygomis, tarifinis atlygis. VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė“ dirbami darbai, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ yra priskirti pavojingiems darbams – psichikos ligonių ir sergančiųjų alkoholine, toksikologine psichoze gydymas ir priežiÅ«ra (punktas 3.13.), todėl akivaizdu, kad sanitarų darbo sÄ lygos yra ne tik pavojingos, tačiau ir atsižvelgiant į realiai pasikartojančias traumas darbe, susijusias su psichinių ligonių neprognozuojamu elgesiu, agresija dirbančiųjų atžvilgiu, neatitinka normalių darbo sÄ lygų.

Darbdavys organizavo ir atliko profesinės rizikos vertinimÄ . Buvo nustatyta, kad rizika yra priimtina ir nėra nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų. Su tuo ieÅ¡kovas kategoriÅ¡kai nesutiko. 2012-01-30 RokiÅ¡kio psichiatrinės ligoninės darbininkų sÄ junga, vadovaudamasi DK 22 str. 2 d., Profesinių sÄ jungų įstatymo 15 str. 1 d., 18 str., VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninei“ įteikė ReikalavimÄ dėl sprendimų panaikinimo Nr. 3, kuriuo buvo reikalauta panaikinti darbdavio sprendimus, pažeidžiančius Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sÄ jungų narių, o taip pat ir kitų ligoninės darbuotojų teises, t. y. panaikinti neobjektyviai atliktÄ profesinės rizikos vertinimÄ ir atitinkamai patvirtintas profesinės rizikos vertinimo korteles, neatitinkančias Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos profesinės rizikos vertinimo tvarkos, nustatytos 2003 m. spalio 16 d.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-159/V-612 (2004-01-01 redakcija) patvirtintuose Profesinės rizikos vertinimo nuostatuose, 2005 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-699/A1-241 (2005-08-31 redakcija) patvirtintuose Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose. 2012-02-15 RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės darbininkų sÄ junga gavo darbdavio atsakymÄ Nr. 830, kuriame nurodoma, kad VÅ Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė nesutinka su RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės darbininkų sÄ jungos reikalavimu.

IeÅ¡kovo manymu, prieÅ¡ingai darbdavio argumentams, faktas, kad Å¡iuo metu teisme nagrinėjama byla dėl priemokų už nukrypimÄ nuo normalių darbo sÄ lygų priteisimo, negali bÅ«ti kliÅ«tis profesinei sÄ jungai ginti savo narių įstatymu numatytÄ teisę dirbti saugiomis ir sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, o darbdaviui negalint tokių sÄ lygų sudaryti – teisėtÄ interesÄ gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , dirbamÄ nukrypstant nuo normalių darbo sÄ lygų. Rizikos veiksnių vertinimÄ atlikusių asmenų kompetencija ar profesionalumas negarantuoja, kad rizikos veiksnių vertinimo rezultatai atitinka teisės aktų reikalavimus.

IeÅ¡kovu Å¡ioje byloje yra profesinė sÄ junga, o ne darbuotojas ar darbuotojų kolektyvas, tad laikytina, kad aplinkybė, jog dėl minėtų darbdavio sprendimų panaikinimo nebuvo kreiptasi neteisminio darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, nekliudo pažeistas savo narių teises ginti Profesinių sÄ jungų įstatymo 18 str. 1 d. nustatyta tvarka. Ginčijamos profesinės rizikos nustatymo kortelės yra patvirtintos ir pasiraÅ¡ytos darbdavio įgaliotų atstovų paraÅ¡ais, todėl neabejotinai yra laikytinos darbdavio sprendimais.

Be to, su darbuotojų atstovais nė karto nebuvo derinamas psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo darbų planas, todėl kortelė Nr. 26 (2009-12-15), kortelė Nr. 34 (2009-12-18), kortelė Nr. 10 (2009-10-28), kortelė Nr. 18 (2009-12-08), kortelė Nr. 2 (2009-11-12), kortelė Nr. 30 (2009-12-10), kaip ir kitos profesinės rizikos nustatymo kortelės, neatitinka teisės aktų nustatytos tvarkos. Profesinės rizikos nustatymo kortelė Nr. 2 (2006 m. vasario 24 d.), kortelė Nr. 6 (2006 m. vasario 24 d.), kortelė Nr. 20 (2008 gruodžio 8 d.), ir kortelė Nr. 23 (2009 m. sausio 9 d.), yra ydingos, neteisėtos ir negaliojančios vien dėl to, kad nors jau galiojo psichosocialinių rizikos veiksnių nustatymo metodika (2005 m. rugpjūčio 24 dienÄ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-669/A1-241), ja nebuvo vadovaujamasi ir psichosocialiniai veiksniai realiai iÅ¡ viso nebuvo įvertinti.

Profesinės rizikos nustatymo kortelė Nr. 23 (2009 m. sausio 9 d.), kortelė Nr. 10 (2009 spalio 28 d.), kortelė Nr. 2 (2009 m. lapkričio 12 d.), kortelė Nr. 18 (2009 m. gruodžio 8 d.), kortelė Nr. 30 (2009 m. gruodžio 10 d.) ir kortelė Nr. 33 (2009 m. gruodžio 11 d.) yra neteisėtos ir negaliojančios, nes pagal faktinius duomenis nebuvo vykdoma jokia darbuotojų apklausa, o vertinimÄ atlikęs darbų saugos specialistas A. M., apklaustas civilinėje byloje Nr.2-1212-233/2011, aiÅ¡kiai paaiÅ¡kino, jog jis pagal konsultacinės įmonės UAB „Sabelija“ parengtÄ pavyzdį „surašė” rizikos vertinimo korteles ir likusiems skyriams, kas yra akivaizdu iÅ¡ pačių kortelių.

Aplinkybė, kad su rizikos vertinimo planu nebuvo supažindinami darbuotojų atstovai, o tik ant galutinių kortelių paimami paraÅ¡ai darbuotojų atstovų, kurie realiai nesuprato, po kuo deda paraÅ¡us, įrodo faktÄ , kad kortelės buvo parengtos pagal Å¡ablonÄ be jokių realių rizikos vertinimo veiksmų ir „pakiÅ¡amos” pasiraÅ¡ymui. Psichosocialinių veiksnių tyrimo protokolas, fiksuojantis 2009-10-27 atliktus matavimus, yra dar abstraktesnis ir apskritai nepateikia jokių konkrečių duomenų apie atskirų pareigybių, darbo vietų ar darbo patalpų tyrimo rezultatus.

Tyrimo rezultatai pateikiami apibendrinančiomis frazėmis, nesuteikiant jokios konkrečios informacijos. Profesinės rizikos nustatymo kortelė Nr. 18 (2011-05-09) ir kortelė Nr. 8 (2011-05-09) Profesinės rizikos vertinimo objektas - Sanitaro pareigybė. Darbo vieta III Bendrojo stebėjimo sveikatos priežiūros skyrius, Korpusas bei 2011-05-02 Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo protokolas Nr. 2011-PSI-2 visiškai neatitinka nei profesinės rizikos vertinimo nuostatų, nei psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo metodikos, nei elementarios logikos, nes psichosocialinė rizika visiškai neindividualizuojama, tai yra Moterų ir vaikų specialaus stebėjimo sveikatos priežiūros skyriuje iš 25 darbuotojų anketas atsakė tik 14 darbuotojų ir pagal šiuos atsakymus buvo išvestas bendras vidurkis ir pritaikytas visoms 10-čiai specialybių, esančių skyriuje.

AnalogiÅ¡ka situacija ir su III Bendrojo stebėjimo sveikatos priežiÅ«ros skyriumi. Å iame skyriuje iÅ¡ 23 darbuotojų anketas atsakė tik 13. Akivaizdžiai klastojant ir iÅ¡kraipant psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo rezultatus gautos iÅ¡vados yra nepagrįstos ir neteisėtos.RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nustatė, kad profesinės rizikos vertinimÄ , kurio rezultatai nurodyti Profesinės rizikos nustatymo kortelėse Nr. 2, 2006-02-24, ir Nr. 6, 2006-02-24, atliko UAB „Protėjas“ pagal 2006-01-31 Darbo vietų profesinės rizikos įvertinimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. 2-75.

Fizikinių, fizinių veiksnių vertinimÄ , apÅ¡vietos matavimÄ , kurio rezultatai nurodyti Profesinės rizikos nustatymo kortelėse Nr. 20, 2008 gruodžio 8 d., ir Nr. 23, 2009 m. sausio 9 d., atliko UAB “Verslo resursai”. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo iÅ¡sakytu argumentu, kad vertinant profesinę rizikÄ 2006 m., 2008 m. bei 2009 m. galiojo psichosocialinių rizikos veiksnių nustatymo metodika, todėl turėjo bÅ«ti įvertinti ir psichosocialiniai veiksniai. Å ia metodika nebuvo vadovaujamasi, ir psichosocialiniai veiksniai, atliekant profesinės rizikos vertinimus, kurių duomenys įraÅ¡yti į Profesinės rizikos korteles Nr. 2, 6, 20, 23, nebuvo įvertinti.

Nesutinkant su atliktu profesinės rizikos įvertinimu ir dėl to kilus ginčui tarp darbdavio ir darbuotojo ar darbuotojų, ginčai sprendžiami įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitete arba įstatymų nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 31p.). Tokiu bÅ«du, Profesinės rizikos nustatymo kortelių Nr. 2, 2006-02-24, Nr. 6, 2006-02-24, Nr. 20, 2008-12-08, Nr. 23, 2009-01-09, teismas nelaikė darbdavio sprendimais, kuriuos galėtų ieÅ¡kovas ginčyti Profesinių sÄ jungų įstatymo 18 str., DK 295 str. 2 d. 4 p. nustatyta tvarka.

Laikė, kad ieÅ¡kovas praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti 2006-02-24 profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 2, 2006-02-24 profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 6, 2008-12-08 profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 20, 2009-01-09 profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr.

23. Konstatavo, kad profesinės rizikos vertinimo korteles pasirašė ieÅ¡kovo (profesinės sÄ jungos) narys G. L., kuriam atsirado pareiga praneÅ¡ti jo atstovaujamai profsÄ jungai ir jos nariams apie suraÅ¡ytas profesinės rizikos vertinimo korteles. BÅ«tent tada ieÅ¡kovas ir turėjo sužinoti apie skundžiamų kortelių suraÅ¡ymÄ . Teismo nuomone, tai, kad G. L. ginčo korteles pasirašė neva neįsiskaitęs į dokumentų turinį, nepanaikino jo, kaip profsÄ jungos nario ir atstovo, pareigos praneÅ¡ti apie pasiraÅ¡ytus dokumentus profsÄ jungai, jos pirmininkei ir jos nariams.

Nustatė, kad 2009 m. VÅ Ä® RokiÅ¡kio psichiatrinė ligoninė organizavo paslaugos (profesinės rizikos vertinimui) pirkimo konkursÄ VÅ Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės nurodytoms darbo vietoms. UAB „Sabelija” laimėjo šį konkursÄ ir pagal sutartį Nr. 001421, pasiraÅ¡ytÄ 2009 m. rugsėjo 28d., atliko profesinės rizikos vertinimÄ VÅ Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Vertinimas atliktas aÅ¡tuoniose darbo vietose: psichikos sveikatos slaugytojo, sanitaro, valytojos, socialinio darbuotojo, gydytojo, skyriaus vedėjo, Å«kio tvarkytojo, administratorės. IÅ¡tirti fizikiniai, biologiniai, ergonominiai, fiziniai, darbo ir poilsio, vidinės kontrolės profesinės rizikos veiksniai, suteiktos konsultacijos psichosocialinių veiksnių tyrime ir vertinime.

Tiriant psichosocialinius veiksnius, darbai buvo atliekami vadovaujantis Psichosocialinių veiksnių metodiniais nurodymais: parengtas psichosocialinių veiksnių tyrimo darbų planas, psichosocialinių veiksnių tyrimo protokolas, psichosocialinių veiksnių profesinės rizikos nustatymo kortelės. Vertindamas tai, kad RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės direktoriaus įsakymu paskirti asmenys, konsultuojami UAB “Sabelija”, atliko tam tikrus veiksmus, techninį darbÄ dėl profesinės rizikos vertinimo, tačiau galutinę iÅ¡vadÄ dėl rizikos priimtinumo padarė UAB “Sabelija”, kaip tai buvo numatyta Profesinės rizikos vertinimo ir konsultacinių paslaugų sutarties Nr. 2-214, 2009-09-28, sudarytos tarp UAB “Sabelija” ir VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė, 2.8 p. - pateikti iÅ¡vadas apie rizikos priimtinumÄ arba nepriimtinumÄ , teismas konstatavo, kad Profesinės rizikos nustatymo kortelės Nr. 10 (2009 m. spalio 28 d.), Nr.18 (2009 m. gruodžio 8 d., Nr. 30 (2009 m. gruodžio 10 d.), Nr. 33 (2009 m. gruodžio 11 d.), nelaikytinos darbdavio sprendimais, skundžiamais DK 295 str. 2 d. 4 p. nustatyta tvarka.

Pažymėjo, jog Profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 2, 2009 m. lapkričio 12 d. nurodyta, kad vertinimÄ atliko DS specialistė D. P. – UAB “Sabelija” atstovė, ir tik ji pasiraÅ¡iusi minėtÄ dokumentÄ , todėl, teismo nuomone, laikyti šį dokumentÄ darbdavio sprendimu, kurį galėtų ieÅ¡kovas ginčyti Profesinių sÄ jungų įstatymo 18 str., DK 295 str. 2 d. 4 p. nustatyta tvarka, nėra pagrindo. Nustatė, kad 2011 m. gegužės mėnesį UAB „Baltic Energy Industrines” pagal užsakovo RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės užsakymÄ atliko Å¡ios įmonės profesinės rizikos vertinimÄ .

Teismo nuomone, vien ta aplinkybė, kad ginčijamose kortelėse, kaip jas užpildęs asmuo, yra nurodyta ir pasiraÅ¡iusi VÅ Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė, nesudaro pagrindo Profesinės rizikos nustatymo korteles Nr. 18, 2011-05-09, Nr. 8, 2011-05-09, laikyti darbdavio sprendimais, kuriuos galėtų ieÅ¡kovas ginčyti Profesinių sÄ jungų įstatymo 18 str. ir DK 295 str. 2 d. 4 p. nustatyta tvarka. Be to, nurodė, kad Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo protokole Nr. 2011-PSI-2 užfiksuoti UAB “Baltic Energy industries” Profesinės rizikos veiksnių tyrimo laboratorijos atlikti rizikos veiksnių matavimų duomenys.

Protokole yra įraÅ¡as, kad “tyrimų laboratorija atsako už tikslius tyrimo metu buvusių rizikos veiksnių matavimų duomenis”, todėl teismas, įvertinęs ir tai, kad šį protokolÄ yra pasiraÅ¡iusi ir VÅ Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė A. M., sprendė, jog nėra jokio pagrindo ginčijamÄ protokolÄ laikyti atsakovo priimtu sprendimu, kurį ieÅ¡kovas galėtų ginčyti Profesinių sÄ jungų įstatymo 18 str., DK 295 str. 2 d. 4 p. pagrindu.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taip pat praÅ¡o priimti naujus įrodymus – Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė“ atlikto patikrinimo ir pasitarimo 2013-02-21 iÅ¡vadas „Dėl JÅ«sų praÅ¡ymo“ Nr. (25)SD-2605, pagrindžiančias, kad nuolatinį kontaktÄ su psichikos ligoniais turintys darbuotojai jaučia baimę ir pastovų stresÄ dėl grėsmės savo sveikatai dėl neprognozuojamo ligonių elgesio, bei 2013-02-20 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimÄ paÅ¡alinti pažeidimus R1 Nr. R10458-0002 bei 2013-02-21 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos raÅ¡tÄ â€žDėl VDI reikalavimo vykdymo“ Nr. (37) SD-2603.

Nurodo, kad Å¡ie dokumentai profesinės sÄ jungos gauti 2013-02-28, todėl nebuvo galimybės pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teigia, jog teismas neteisingai aiÅ¡kino CK 1.127 str. 1 d. ir DK 27 str. 2 d. nuostatas, dėl ko klaidingai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , sutapatindamas jÄ su ginčijamų profesinės rizikos kortelių pasiraÅ¡ymu. O bÅ«tent – nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad apie teisės pažeidimÄ profsÄ jungai buvo žinoma nuo to momento, kai G.

L. pasirašė skundžiamas profesinės rizikos vertinimo korteles. G. L. niekada nebuvo profesinės sÄ jungos įgaliotas pasiraÅ¡yti profesinės rizikos vertinimo kortelių, todėl negali bÅ«ti laikomas profesinės sÄ jungos atstovu, tinkamai atstovavusiu profesinę sÄ jungÄ atliekant rizikos vertinimÄ , kaip tai numatyta Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 29 p. Taip pat teismas nevertino fakto, kad priėmus profesinės rizikos vertinimo korteles, kuriomis užfiksuotas darbovietėje atliktas profesinės rizikos vertinimas, pažeidžiantis teisės aktų numatytÄ tvarkÄ ir neatitinkantis realios darbovietėje esančios padėties, buvo padarytas pažeidimas, kuris vyksta, kol galioja netinkamai atliktas vertinimas.

Darbdaviui nepanaikinus neteisėtai atlikto profesinės rizikos vertinimo, ieÅ¡kovo atžvilgiu vyko tęstinis pažeidimas, todėl ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido taip pat ir dėl Å¡ios aplinkybės. Mano, jog teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčijamos profesinės rizikos nustatymo kortelės nėra darbdavio sprendimai, kuriuos profesinė sÄ junga turėtų teisę ginčyti Profesinių sÄ jungų įstatymo 18 str., DK 295 str. 2 d. 4 p. numatyta tvarka. Vadovaujantis teisės aktais, akivaizdu, jog profesinės rizikos vertinimÄ atlieka darbdavys ir sprendimus dėl rizikos priimtinumo tvirtina bÅ«tent jis.

Teismas taip pat rėmėsi ginčo metu galiojusių Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 31 p. ir nurodė, jog nesutinkant su atliktu profesinės rizikos įvertinimu ir dėl to kilus ginčui tarp darbdavio ir darbuotojo ar darbuotojų, ginčai sprendžiami įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitete arba įstatymų nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Tačiau teismas nenurodė, kuo laikytinos ginčijamos profesinės rizikos nustatymo kortelės ir koks šiuo atveju kilo ginčas.

Be to, skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kovo iÅ¡sakytu argumentu, jog vertinant profesinę rizikÄ 2006 m., 2008 m. bei 2009 m. galiojo psichosocialinių rizikos veiksnių nustatymo metodika, tad turėjo bÅ«ti įvertinti ir psichosocialiniai veiksniai. Byloje nustatyta, kad minėta metodika nebuvo vadovaujamasi, ir psichosocialiniai veiksniai, atliekant profesinės rizikos vertinimus, kurių duomenys įraÅ¡yti į profesinės rizikos korteles Nr. 2,6,20,23, nebuvo įvertinti. Dėl kitų profesinės rizikos nustatymo kortelių atitikimo teisės aktams teismas nepasisakė.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai priteisė dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovo atstovas advokatas J. V. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės nurodė tas pačias aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju buvo tiesiogiai pažeistas psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodikos 7 punktas, numatantis, kad psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas atliekamas pagal darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintÄ ir su įmonės darbuotojų atstovu suderintÄ psichosocialinės rizikos veiksnių tyrimo darbų planÄ .

Tokio plano nebuvo. TÄ patį patvirtino ir pažymėjo ekspertizę atliekanti iÅ¡vadÄ teikianti institucija – darbo inspekcija. Su darbuotojų atstovais procedÅ«ra nebuvo derinama. Darbuotojų atstovų nebuvimas Å¡ioje situacijoje ir lėmė visiÅ¡kÄ neatsižvelgimÄ Ä¯ įmonėje egzistuojančias rizikas. IeÅ¡kovo atstovas Lietuvos Respublikos saugos sveikatos komisijos pirmininkas P. G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog profesinės rikos vertinime privalo dalyvauti darbuotojų atstovai.

Kad darbuotojų atstovai nedalyvavo, yra esminis apžeidimas, todėl kortelės turėtų bÅ«ti pripažintos netinkamomis ir neteisėtomis. IeÅ¡kovo atstovė S. K., kaip darbuotojų atstovė, paaiÅ¡kino, kad kiek kartų buvo vertinama, jie nei karto nebuvo supažindinti, apie tai nežinojo. ProfsÄ jungos komiteto nariai ant kortelių pasirašė tada, kai jie dar neturėjo profsÄ jungos įgaliojimų arba dar nebuvo iÅ¡rinkti. Nei vienas darbuotojas nematė, kada buvo pildomos kortelės, todėl akivaizdu, kad tai buvo daroma kabinete.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti, atsisakyti prijungti prie bylos apelianto praÅ¡omus dokumentus bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ginčyti 2006-02-24 profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 2, 2006-02-24 profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 6, 2008-12-08 profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 20, 2009-01-09 profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 23, prasidėjo Å¡ių kortelių pasiraÅ¡ymo metu, kai G. L. susipažino su minėtomis profesinės rizikos kortelėmis, todėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas teisėtai bei pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti minėtas korteles, be to, ieÅ¡kovas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino neprašė, svarbių priežasčių atnaujinti terminÄ nenurodė.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisinių argumentų ar faktinių aplinkybių, pagrindžiančių, kad fizikiniai, cheminiai, biologiniai, ergonominiai, fiziniai veiksniai, kurie užfiksuoti ir vertinti 2006-02-24 profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 2, 2006-02-24 profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 6, 2008-12-08 profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 20, 2009-01-09 profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 23, buvo įvertinti netinkamai ar nepagrįstai. Tai, kad darbdavys organizuoja rizikos vertinimÄ , nereiÅ¡kia, kad jis pats nustato rizikÄ , t. y. pats priima sprendimÄ dėl rizikos priimtinumo.

Ginčo atveju psichosocialinių rizikos veiksnių rizikÄ nustatė bei tyrė tretieji asmenys UAB „Sabelija“, UAB „BALTIC ENERGY INDUSTRIES“ (2006-02-24 - 2009-01-09 psichosocialiniai rizikos veiksniai nebuvo vertinti, kitų rizikos veiksnių vertinimÄ atliko tretysis asmuo UAB „Protėjas“ bei jo samdyti subrangovai), pagal Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimus, sudarytas sutartis su Å¡iais asmenimis bei užpildytas korteles, matyti, kad bÅ«tent Å¡ie asmenys priėmė sprendimÄ dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo.

Vadinasi, ginčijamos kortelės bei protokolai, kaip pagrįstai nurodė teismas, negali bÅ«ti laikomi darbdavio sprendimais. Atsakovo atstovė advokatė R. Å . apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad vien ta aplinkybė, jog darbuotojas dirba darbÄ , kuris Vyriausybės nutarimu priskirtas prie pavojingų darbų, savaime nereiÅ¡kia, kad yra nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų. IeÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Kortelėse yra pasirašęs G. L., kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra profesinės sÄ jungos narys ir atstovas, jis skambino profesinės sÄ jungos pirmininkei ir norėjo jÄ informuoti, su kuo susipažino, kur pasirašė, tačiau tuo kartu nepriskambino, o vėliau pamirÅ¡o.

Todėl laiko, kad profesinė sÄ jungÄ galėjo susipažinti su dokumentais. Trečiojo asmens UAB „Protėjas“ atstovė A. M. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ligoninėje yra gydomi psichikos negaliÄ turintys pacientai, kurie yra padarę nusikaltimus, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jie visi yra agresyvÅ«s.Trečiojo asmens UAB „Sabelija“ atstovė R. M. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad darbuotojai yra apmokyti taip, kad iÅ¡vengtų smurto rizikos, kaip fizinio veiksnio.

UAB „Sabelija“ priėmė iÅ¡vadÄ , kad rizika yra priimtina.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ tretysis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „BALTIC ENERGY INDUSTRIES“ praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti, nes jis nepagrįstas bei neteisėtas. Trečiojo asmens UAB „BALTIC ENERGY INDUSTRIES“ atstovas advokatas V. B. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nepagrįstas apelianto argumentas, jog nebuvo visiÅ¡kai atliekamas patikrinimas, nebuvo anketavimo, kadangi byloje yra pateikta anketų suvestinė, kur matyti, kaip į kiekvienÄ klausimÄ darbuotojas atsakė.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė ir jos atstovė V.

L. Å . apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad iÅ¡analizavusi raÅ¡ytinius ir žodinius įrodymus dėl profesinės rizikos vertinimo VÅ Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, 2012-11-05 iÅ¡vadoje konstatavo, kad norminių aktų, reglamentuojančių profesinės rizikos vertinimÄ , procedÅ«riniai neatitikimai ir trÅ«kumai nesudaro formaliuoju aspektu pagrindo pripažinti VÅ Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje atliktÄ profesinės rizikos įvertinimÄ netinkamu.Apeliacinis skundas tenkintinas, RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl jo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tikrina ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo parengtų ir patvirtintų rizikos vertinimo dokumentų, aiÅ¡kinimo ir taikymo, t. y. ar Å¡ie dokumentai yra darbdavio sprendimai.Apeliantas praÅ¡o prijungti papildomus raÅ¡ytinius įrodymus – Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė“ atlikto patikrinimo ir pasitarimo 2013-02-21 iÅ¡vadas „Dėl JÅ«sų praÅ¡ymo“ Nr. (25)SD-2605, 2013-02-20 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimÄ paÅ¡alinti pažeidimus R1 Nr. R10458-0002 bei 2013-02-21 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos raÅ¡tÄ â€žDėl VDI reikalavimo vykdymo“ Nr. (37) SD-2603.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios bylos specifikÄ , Å¡iuos įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 str. nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sÄ lygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę rizikÄ darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali bÅ«ti darbo laiku.

Darbo priemonių, darbo sÄ lygų, iÅ¡ jų – darbo aplinkos atitiktis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams nustatoma atlikus profesinės rizikos tyrimus ir įvertinus Å¡io tyrimo rezultatus. Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimÄ Ä¯monėje. Tuo atveju, kai įmonėje nėra kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi bÅ«ti vertinama rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, Å¡ioms paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iÅ¡ kitur.

Profesinės rizikos vertinimas atliekamas vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. Nr.A1-159/V-612 įsakymu, bei Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005-08-24 Nr. V-699/A1-241. Minėtų Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 4 p. nurodyta, kad įmonėje rizikos vertinimÄ organizuoja darbdavį atstovaujantis asmuo (įmonės vadovas) ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai (administracijos darbuotojas).

Byloje nustatyta, kad profesinės rizikos vertinimÄ , kurio rezultatai nurodyti 2006-02-24 Profesinės rizikos nustatymo kortelėse Nr. 2(t.1,b.l.92) ir Nr. 6 (t.1,b.l.111) atliko UAB „Protėjas“ pagal 2006-01-31 Darbo vietų profesinės rizikos įvertinimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. 2-75(t. 5, b. l. 36-38). Sutarties objektas – darbuotojų saugos ir darbo vietų rizikos identifikavimo ir įvertinimo paslaugos. Fizikinių, fizinių veiksnių vertinimÄ , apÅ¡vietos matavimÄ , kurio rezultatai nurodyti 2008 gruodžio 8 d.

Profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 20(t.1,b.l.64) ir 2009 m. sausio 9 d. Profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 23(t.1,b.l. 33), atliko UAB “Verslo resursai”. Minėtas korteles užpildė darbų saugos ir sveikatos specialistas A. M., jas pasirašė ligoninės direktorius A. L., atsakovo teisininkė A. P., bei G. L., kurį atsakovai vertina kaip ieÅ¡kovo atstovÄ . Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas praleido trejų metų ieÅ¡kinio senatį, kilusiems ginčams iÅ¡ darbo teisinių santykių, ginčyti 2006-02-24 profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 2, 2006-02-24 profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 6, 2008-12-08 profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 20 ir 2009-01-09 profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr.

23. Pažymėtina, jog ieÅ¡kinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali priverstinai, t. y. valstybės padedamas, apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistas teises, palengvinti įrodinėjimo procesÄ bei užkirsti keliÄ begaliniam bylinėjimuisi, įstatymo leidėjas nustatė tam tikrus terminus, per kuriuos asmuo, valstybės padedamas, gali realiai apginti savo pažeistÄ teisę.

IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.). IeÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymas yra svarbus sprendžiant, ar ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, todėl, esant praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina nustatyti, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo pažeistas teises. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nurodytais argumentais, jog profesinė sÄ junga apie pažeistas teises sužinojo tik nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-1212-233/2011.

Nors G. L., pasirašė skundžiamas profesinės rizikos vertinimo korteles, tačiau byloje nėra jokių duomenų bei nepateikta įrodymų, kad jis buvo įgaliotas ieÅ¡kovo atstovauti jį santykiuose su darbdaviu sprendžiant rizikos vertinimÄ , taip pat byloje nustatyta, kad jis niekada taip ir nepranešė profesinės sÄ jungos pirmininkei apie pasiraÅ¡ymÄ ant profesinės rizikos vertinimo kortelių. BylÄ nagrinėjant 2012-10-02 pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t 4, b. l. 84-85) G. L. nurodė, kad skambino profesinės sÄ jungos pirmininkei ir norėjo jÄ informuoti apie pasiraÅ¡ytas korteles, tačiau iÅ¡ karto nepriskambino, o vėliau pamirÅ¡o, kad jam M. pateikė papkę, kuri buvo vartoma ir nurodoma kur pasiraÅ¡yti bei teigiama, kad reikia supažindinti, kad viskas yra puiku.

Kas buvo kortelėse jis nesigilino ir jų neskaitė. Nepaneigtas ieÅ¡kovų teiginys, kad apie profesinės rizikos vertinimo rezultatus darbuotojų atstovams realiai pavyko sužinoti tik teisme nagrinėjant kitÄ civilinę bylÄ Nr. 2-1212-233/2011 dėl apmokėjimo už darbÄ nukrypstant nuo normalių darbo sÄ lygų. Kaip matyti, profesinė sÄ junga darbdavio atliekamame profesinės rizikos vertinime nedalyvavo, rizikos veiksnių tyrimo darbų planas su darbuotojų atstovais nebuvo derinamas ir apie priimtus sprendimus dėl rizikos priimtinumo profesinė sÄ junga nieko nežinojo.

Vertinant apelianto elgesį rÅ«pestingumo ir apdairumo aspektu, negalima teigti, kad profesinė sÄ junga apie profesinės rizikos vertinimo kortelių egzistavimÄ ir juose užfiksuotus sprendimus turėjo sužinoti neįgaliotam asmeniui – G. L. pasiraÅ¡ius ant minėtų kortelių. Todėl darytina iÅ¡vada, jog bylÄ nagrinėjęs teismas neteisingai aiÅ¡kino CK 1.127 str. 1 d. ir DK 27 str. 2 d. nuostatas ir nustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , sutapatindamas jÄ su ginčijamų profesinės rizikos kortelių pasiraÅ¡ymu.

PrieÅ¡ingų įrodymų atsakovas, iÅ¡skyrus savo pasamprotavimus dėl praleistos ieÅ¡kinio senaties, nepateikė.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vertinant profesinę rizikÄ 2006 m., 2008 m., bei 2009 m. galiojo psichosocialinių rizikos veiksnių nustatymo metodika (2005 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-669/A1-241), todėl turėjo bÅ«ti įvertinti ir psichosocialiniai veiksniai.

Byloje nustatyta, kad minėta metodika nebuvo vadovaujamasi ir psichosocialiniai veiksniai, atliekant profesinės rizikos vertinimus, kurių duomenys įraÅ¡yti į Profesinės rizikos korteles Nr. 2, 6, 20, 23, nebuvo įvertinti. Tačiau nesutiktina su tuo, kad nesutinkant su atliktu profesinės rizikos įvertinimu ir dėl to kilus ginčui tarp darbdavio ir darbuotojo ar darbuotojų, ginčai sprendžiami įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitete arba įstatymų nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 31 p.), dėl ko Profesinės rizikos nustatymo kortelės Nr. 2, 2006-02-24, Nr. 6, 2006-02-24, Nr. 20, 2008-12-08, Nr. 23, 2009-01-09, nelaikytinos darbdavio sprendimais, kuriuos galėtų ieÅ¡kovas ginčyti Profesinių sÄ jungų įstatymo 18 str., DK 295 str. 2 d. 4 p. (redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) nustatyta tvarka.

Tuo pačiu pažymėtina, jog VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės“ direktoriaus įsakymu dėl Psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo, 2009 m. rugsėjo 14 d., Nr. 36, buvo sudaryta komisija atlikti psichosocialinių veiksnių vertinimÄ pagal 2009 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 36 patvirtintÄ â€œProfesinės rizikos vertinimo darbų plano lentelę”. Komisijos pirmininku paskirtas Darnuotojų saugos ir sveikatos specialistas A. M., nariai – direktoriaus pavaduotoja slaugai D.

S., teisininkė A. P., psichologinio konsultavimo ir psichoterapinio skyriaus vedėja G. P.. Pavesta A. M. parengti psichosocialinių veiksnių tyrimo metodikÄ ir užpildyti profesinės rizikos nustatymo korteles. 2009 m. VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrinė ligoninė“ organizavo paslaugos (profesinės rizikos vertinimui) pirkimo konkursÄ VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė“ nurodytoms darbo vietoms. Šį konkursÄ laimėjo UAB „Sabelija” ir pagal sutartį Nr. 001421, pasiraÅ¡ytÄ 2009 m. rugsėjo 28 d., atliko profesinės rizikos vertinimÄ VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje“.

Vertinimas atliktas aštuoniose darbo vietose: psichikos sveikatos slaugytojo, sanitaro, valytojos, socialinio darbuotojo, gydytojo, skyriaus vedėjo, ūkio tvarkytojo, administratorės. Ištirti fizikiniai, biologiniai, ergonominiai, fiziniai, darbo ir poilsio, vidinės kontrolės profesinės rizikos veiksniai, suteiktos konsultacijos psichosocialinių veiksnių tyrime ir vertinime. Tiriant psichosocialinius veiksnius, darbai buvo atliekami vadovaujantis Psichosocialinių veiksnių metodiniais nurodymais: parengtas psichosocialinių veiksnių tyrimo darbų planas, psichosocialinių veiksnių tyrimo protokolas (t. 1, b. l. 161-163), psichosocialinių veiksnių profesinės rizikos nustatymo kortelės. Profesinės rizikos nustatymo koteles:

Nr. 10, 2009 m. spalio 28 d., kurioje užfiksuoti I Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialinius veiksniai, Nr. 18, 2009 m. gruodžio 8 d., kurioje užfiksuota II Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialiniai veiksniai, Nr. 30, 2009 m. gruodžio 10 d., kurioje užfiksuota Griežto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialiniai veiksniai, Nr. 33, 2009 m. gruodžio 11 d., kurioje užfiksuota Sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialiniai veiksniai, užpildė darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas A.

M.. Vertindamas tai, kad VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė“ direktoriaus įsakymu paskirti asmenys, konsultuojami UAB “Sabelija”, atliko tam tikrus veiksmus, techninį darbÄ dėl profesinės rizikos vertinimo, tačiau galutinę iÅ¡vadÄ dėl rizikos priimtinumo padarė UAB “Sabelija”, teismas taip pat konstatavo, kad Profesinės rizikos nustatymo kortelės Nr. 10 (2009 m. spalio 28 d.), Nr. 18 (2009 m. gruodžio 8 d., Nr. 30 (2009 m. gruodžio 10 d.), Nr. 33 (2009 m. gruodžio 11 d.), nelaikytinos darbdavio sprendimais, skundžiamais DK 295 str. 2 d. 4 p. (redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) nustatyta tvarka.

Dėl tos pačios priežasties teismas nepripažino UAB “Baltic Energy industries” atlikto profesinės rizikos vertinimo rezultatus fiksuojančių dokumentų – Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo protokolo Nr. 2011-PSI-2 bei kitų profesinės rizikos nustatymo kortelių darbdavio sprendimais. Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, dėl atsakovo parengtų ir patvirtintų profesinės rizikos vertinimo dokumentų nelaikymo darbdavio sprendimais, atkreipia dėmesį, jog iki 2013-01-01 galiojusios DK redakcijos 295 str. 2 d. 4 p. buvo nustatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai pagal profesinių sÄ jungų ieÅ¡kinius, kai darbdavys laiku neiÅ¡nagrinėja ar nepatenkina profesinės sÄ jungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus, kurie pažeidė įstatymų nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sÄ jungų narių teises.

AnalogiÅ¡ka teisė profesinėms sÄ jungoms įtvirtinta Profesinių sÄ jungų įstatymo 18 str. Darbdavio sprendimai pagal Profesinių sÄ jungų įstatymo 18 str. 1 d. nuostatÄ yra veiksmai, kuriais pažeidžiamos įstatymais ir kitais galiojančiais teisiniais aktais numatytos profesinės sÄ jungos narių teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibrėždamas tokio pobÅ«džio darbdavio sprendimus, pažymi, kad profesinės sÄ jungos narių teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos darbdavio sprendimais, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos įstatymais suteiktos teisės. Darbdavio sprendimai turi bÅ«ti tokio pobÅ«džio, kad liestų jam pavaldžius darbuotojus, pažeistų jų darbo, ekonomines ir socialines teises, tos teisės turi bÅ«ti numatytos įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1014/2003).

Atsižvelgiant į tai bei į aukščiau minėto Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 str., Profesinės rizikos vertinimo nuostatų, galiojusių ginčijamų sprendimų priėmimo metu, 4 p., akivaizdu, jog profesinės rizikos vertinimÄ atlieka darbdavys, sprendimus dėl rizikos priimtinumo tvirtina bÅ«tent jis, pasiraÅ¡ydamas profesinės rizikos nustatymo kortelę. Å iuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčijamas profesinės rizikos nustatymo korteles pasirašė bÅ«tent atsakovo VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė“ direktorius A.

L.. Tokiu bÅ«du, sutiktina su apelianto skundo argumentu, jog darbdavio patvirtinta profesinės rizikos nustatymo kortelė yra ne kas kita, kaip darbdavio lokalinis teisės aktas, kuris laikytinas darbdavio sprendimu, nepaisant to, kokie asmenys buvo pasitelkti profesinei rizikai įvertinti. Å iuo atveju bÅ«tent darbdavys buvo tyrimų iniciatorius. IeÅ¡kovo atstovas P. G. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jeigu tose kortelėse bÅ«tų nutarta, kad yra rizika, tai atlyginimas darbuotojams, Å¡iuo atveju sanitarams, bÅ«tų mokamas, t. y. tokio darbdavio sprendimo pagrindu darbuotojams bÅ«tų mokamas priedas už pavojingas darbo sÄ lygas.

IeÅ¡kovo atstovo advokato paaiÅ¡kinimu, tai bÅ«tų pagrindas taikyti DK 192 str. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog profesinės rizikos nustatymo kortelės nelaikytinos darbdavio sprendimais dėl to, kad galutinę iÅ¡vadÄ dėl rizikos priimtinumo padarė rizikÄ tyrusių ir nustačiusių įmonių specialistai, yra nepagrįsta. Vadovautis tokia logika iÅ¡eitų, kad tretysis asmuo, kuris neturi teisės spręsti darbuotojų priėmimo į darbÄ , darbo sutarčių sudarymo, atlyginimo nustatymo bei priedų prie jo mokėjimo, priimtų sprendimus Å¡iais klausimais.

AtlyginimÄ darbuotojams moka darbdavys ir tik jis sprendžia, ar mokėti priedus ar ne už tam tikras darbo sÄ lygas. Tai, kad sÄ lygų nustatymÄ atliko tretysis asmuo, nereiÅ¡kia, jog jis tyrimo rezultatų pagrindu ir nusprendžia ar mokėti priedus už nenormalias darbo sÄ lygas ar prieÅ¡ingai.Byloje pateiktame LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-02-21 Nr. (25)SD-2605 raÅ¡te nurodyta, kad įvertinus atliktÄ rizikos vertinimÄ darbo vietose, kuriose darbuotojai turi nuolatinį kontaktÄ su psichikos ligoniais, taip pat atsižvelgus į patikrinime dalyvavusių asmenų bei darbo vietose apklaustų sanitarų ir kitų darbuotojų nuomones ir pasiÅ«lymus priimtas sprendimas, jog ligoninėje tikslinga pakartotinai įvertinti smurto rizikų darbuotojams, kurie turi nuolatinį kontaktÄ su psichikos ligoniais, todėl ligoninės vadovui suraÅ¡ytas ir įteiktas VDI reikalavimas pakartotinai įvertinti smurto rizikÄ Å¡ių darbuotojų atžvilgiu.

Atliekant smurto rizikos kokybinį vertinimÄ , tikslinga vadovautis nuo 2012-11-01 įsigaliojusio naujo Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų pirmu priedu ir įvertinti pasekmes atskirų grupių darbuotojų sveikatai (atsiradusias dėl psichiniu ligonių neprognozuojamų smurto veiksmų), žalos pasireiÅ¡kimo tikimybę atskirų grupių darbuotojams (nelaimingų atsitikimų ir incidentų dažnumas darbuotojams dėl psichinių ligonių neprognozuojamų smurto veiksmų), o pakartotinai atliekant smurto rizikos darbuotojams vertinimÄ , turi dalyvauti, vadovaujantis Nuostatų 10 p., darbuotojai, taip pat jų atstovai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai.

VDI specialistų nuomone, vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-09-03 nutarimu Nr. 1386 patvirtinto pavojingų darbų sÄ raÅ¡o 3.13. p., psichikos ligonių ir sergančiųjų alkoholine, toksikologine psichoze gydymas ir priežiÅ«ra priskiriami prie pavojingų darbų, t. y. prie darbų, pasižyminčių didesne profesine rizika, kuriai esant traumos ar kitokia darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė del kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio yra didesnė, todėl Å¡iems darbuotojams pagal DK 192 str. nuostatas nustatytinas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sÄ lygomis, darbo užmokestis.

Teismo vertinimu, Å¡is įrodymas, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu priimtas nelaimingų atsitikimų darbe, incidentų ir nelaimingų atsitikimų darbe aktų registravimo žurnalas bei kiti byloje esantys dokumentai leidžia pagrįstai abejoti rizikos veiksnių vertinimo rezultatais. Pagal profesinės rizikos vertinimo nuostatų 29 p., atliekant rizikos vertinimÄ dalyvauja įmonės darbuotojų atstovai arba jų pavedimu darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai. Tuo tarpu, ieÅ¡kovo atstovų teigimu, darbuotojų atstovai nedalyvavo, apie vertinimus jie nebuvo supažindinti, nei vienas darbuotojas nematė, kada buvo pildomos kortelės. Ä®rodymų, paneigiančių Å¡iuos teiginius, atsakovas nepateikė.

Pažeistas ir Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo 7 p., numatantis, kad psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas atliekamas pagal darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintÄ ir su įmonės darbuotojų atstovu suderintÄ psichosocialinės rizikos veiksnių tyrimo darbų planÄ . Pateiktas byloje 2009-09-30 darbo planas (t.2,b.l.118) patvirtina tÄ aplinkybę, kad toks planas 2006 metais sudaromas nebuvo, o 2009 metų planas nėra suderintas su profsÄ jungos atstovais, planas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Kaip matyti iÅ¡ UAB „Baltic Energy Industries“ 2011-05-02 psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo protokolo Nr. 2011-PSI-2, kuriame atsispindi III Bendro stebėjimo sveikatos priežiÅ«ros skyriaus bei Moterų ir vaikų specialaus stebėjimo sveikatos priežiÅ«ros skyriaus darbuotojų anketavimo rezultatai, tyrimas buvo atliekamas apklausiant tam tikrÄ skaičių (23 - stebėjimo sveikatos priežiÅ«ros skyriaus, bei 25 - Moterų ir vaikų specialaus stebėjimo sveikatos priežiÅ«ros skyriaus) darbuotojų, neiÅ¡skiriant nei pareigybių, nei skirtingose patalpose dirbančių darbuotojų, taip pat nenurodant, kokiÄ respondentų imties dalį sudaro viena ar kita pareigybė.

Profesinės rizikos nustatymo kortelių Nr. 8 (2011 m. gegužės 9 d.), Nr. 18 (2011 m. gegužės 9 d.) duomenimis, III Bendro stebėjimo sveikatos priežiÅ«ros skyriuje dirbo 13 sanitarų, Moterų ir vaikų specialaus stebėjimo sveikatos priežiÅ«ros skyriuje - 14 sanitarų. Kaip pagrįstai nurodo ieÅ¡kovas, tokie duomenys tik patvirtina faktÄ , kad, atsižvelgiant į tyrimo imtį, negalėjo bÅ«ti apklausti visi skyriuose dirbę sanitarai. Kiek sanitarų buvo anketuojama, protokole nenurodoma.

Tokie rezultatai niekaip negali objektyviai atspindėti realios situacijos bei atskleisti atskirų pareigybių darbuotojų reakcijos į nepalankius darbo aplinkos psichosocialinius veiksnius. Analogiška situacija ir su III Bendrojo stebėjimo sveikatos priežiūros skyriumi. Šiame skyriuje iš 23 darbuotojų anketas atsakė tik 13. Tai patvirtina, kad rizikos vertinimo rezultatai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Tokiu būdu, kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad atlikti vertinimai ir priimti sprendimai neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Vertinimai atlikti nesant suderintų planų, neinformuojant darbuotojų atstovų, neskirstant jų pagal profesijas bei užimamas pareigas. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡ios bylos Å¡alių ginÄÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nukrypimus nuo normalių darbo sÄ lygų, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ir Å¡ie pažeidimai lėmė neteisėto sprendimo priėmimÄ .

Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieÅ¡kovo RokiÅ¡kio psichiatrinės ligoninės darbininkų sÄ jungos ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.IeÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas pagal įstatymÄ (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkinamas ir ieÅ¡kinys patenkinamas visa apimtimi, tai iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistinas 278 Lt žyminis mokestis už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ (139 Lt+139 Lt).

Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje turėjo 135,60 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.), kurios iÅ¡ atsakovo priteisiamos valstybei. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Panaikinti atsakovo VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė“ parengtus ir patvirtintus rizikos vertinimo dokumentus:

a) Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 2 (2006 m. vasario 24 d.), kurioje užfiksuoti I Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus pagalbinio medicinos darbuotojo darbo vietos profesinės rizikos veiksniai;

b) Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 6 (2006 m. vasario 24 d.), kurioje užfiksuoti II Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus pagalbinio medicinos darbuotojo darbo vietos profesinės rizikos veiksniai;

c) Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 20 (2008 gruodžio 8 d.), kurioje užfiksuoti Sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos veiksniai;d) Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 23 (2009 m. sausio 9 d.), kurioje užfiksuoti Griežto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitarų darbo vietos profesinės rizikos veiksniai;

e) Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 10 (2009 spalio 28 d.), kurioje užfiksuoti I Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialinius veiksniai;

f) Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 2 (2009 m. lapkričio 12 d.), kurioje užfiksuota Bendrosios psichiatrijos skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialiniai veiksniai;

g) Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 18 (2009 m. gruodžio 8 d.), kurioje užfiksuota II Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialiniai veiksniai;

h) Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 30 (2009 m. gruodžio 10 d.), kurioje užfiksuota Griežto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialiniai veiksniai;

i) Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 33 (2009 m. gruodžio 11 d.), kurioje užfiksuota Sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialiniai veiksniai;

j) Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 18. (2011-05-09) Profesinės rizikos vertinimo objektas – Sanitaro pareigybė. Darbo vieta Moterų ir vaikų specialaus stebėjimo sveikatos priežiūros skyrius, Korpusas A.;

k) Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 8. (2011-05-09) Profesinės rizikos vertinimo objektas – Sanitaro pareigybė. Darbo vieta III Bendrojo stebėjimo sveikatos priežiÅ«ros skyrius, Korpusas A.; l) 2011-05-02 Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo protokolÄ Nr. 2011-PSI-2.Priteisti iÅ¡ VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės“, juridinio asmens kodas 173222266, valstybės biudžeto naudai 413,60 Lt (keturis Å¡imtus trylika litų ir 60 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                     Birutė Jonaitienė                                                                                                    Laimantas MisiÅ«nas                                                                                              Nijolė Danguolė Smetonienė