2b5f7cd9-4260-481e-bb97-e507064d9a5f · Å akių rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr NuoraÅ¡asBaudžiamoji byla Nr. 1-53-876/2011Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00095-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2. (N) (S) Å AKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 31 d.Å akiai              Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai UrbÅ¡taitei, dalyvaujant kaltinamajam R. P., prokurorei Jurgitai BaltrÅ«nienei, nukentėjusiesiems V. S., S. G., J. S., I. J., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, teistas: 2009-03-24 pagal BK 178 str. 2 d. 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atiėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; 2010-05-19 pagal BK 284 str. 1 d. 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. bausmės subendrinta su 2009-03-24 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmės paskirta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. padarymu n u s t a t ė:

R. P. kaltinamas tuo, kad 2010 m. balandžio 4 d. apie 2.20 val. kelio Kiduliai – RamoniÅ¡kiai, 12.720 km, RamoniÅ¡kių pasienio posto ribose, RamoniÅ¡kių kaime, Kidulių seniÅ«nijoje, Å akių rajone, bÅ«damas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį Audi100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažeidė kelių eismo taisyklių 14, 132, 133 punktų reikalavimus, tai yra vairavo transporto priemonę neturėdamas Å¡ios teisės ir bÅ«damas neblaivus, privalėjo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę bei nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, dėl ko atsitrenkė į priekyje eilėje stovėjusius ir atsilaisvinus eilei judėjusius į priekį automobilius:

Mazda Xedos6, valst. Nr. H375Tx39, vairuojamÄ V. M., padarant 5556,90 Lt turtinę žalÄ ; VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ A. S., padarant 2804 Lt turtinę žalÄ ; Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ J. S., padarant 1880 Lt turtinę žalÄ ; Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ S. G., padarant 1620 Lt turtinę žalÄ ; VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ R. S., padarant 780 Lt turtinę žalÄ . Eismo įvykio metu susižalojo automobilio MAZDA Xedos6, valst.

Nr. H375Tx39, vairuotojas V. M., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir automobilio Audi100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui V. S., buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. R. P. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad buvo išgėręs ir nepagalvojo apie pasekmes, vairuotojo pažymėjimo neturi. Jo S. paprašė pavairuoti automobilius iki sienos. Jį paėmė iš Kidulių ir nuvežė į pasienį, kur paliko ir prašė pavarinėti automobilius. Jis buvo gėręs tik alaus ir vyno.

Jis būdamas vietoje gėrė ir girtas nuvažiavo. Po įvykio prasibudo ligoninėj, įvykio neprisimena. Vytauto atsiprašė, o kitų nukentėjusiųjų nepažįsta. Šiuo metu nedirba ir darbo biržoje neregistruotas, gyvena pas močiutę ir iš jos gyvena. Nukentėjusysis V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su R. nuvažiavo į pasienį. Juos nuvežė A. Ten išgėrė vyno. Reikėjo pavaryti automobilius, kai važiavo jis liepė nespausti smarkiai gazo, bet nepaklausė.

Jis pretenzijų neturi, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Nukentėjusioji I. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog įvykio vietoje nebuvo, jos automobilį vairavo draugas. Pretenzijų neturi, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia.Nukentėjusioji J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu miegojo automobilyje ir pajuto smÅ«gį. IÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio pamatė, kad automobilis buvo sugadintas. Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, žalÄ atlygino draudimas.Nukentėjusioji S. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio vietoje nebuvo, automobilis buvo apgadintas, žalÄ atlygino draudimas, pretenzijų neturi. 2010 m. balandžio 4 d. apžiÅ«ros protokole apraÅ¡yta įvykio vieta, eismo įvykio schema (t. 1, b.l. 3-12).2010 m. balandžio 4 d. d. transporto priemonių apžiÅ«ros ir techninės bÅ«klės patikrinimo protokoluose užfiksuoti automobilių apgadinimai. (t. 1, b.l. 13 – 24).

Asmens blaivumo testas patvirtina, jog R. P. įvykio metu buvo neblaivus (t. 1, b.l. 28).2010 m. balandžio 29 d. specialisto išvada Nr. G184/10(10) patvirtina, jog įvykio metu V. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l.51).2010 m. balandžio 29 d. specialisto išvadoje Nr. G177/10(10) nurodoma, kad V. S. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b.l. 52).             Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str. kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais.

Kaltinime nurodoma, kad R. P. bÅ«damas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti , vairavo automobilį, atsitrenkė į priekyje eilėje stovėjusius ir atsilaisvinus eilei judėjusius į priekį automobilius. Ä®vykio metu buvo sugadinti 5 automobiliai, vieno asmens sveikata sužalota nežymiai, vieno nesunkiai. R. P. savo kaltę pripažino, nurodė, jog vairavo neblaivus nurodytÄ automobilį, neatsimena, kaip atsitrenkė į priekyje stovėjusius automobilius. Jo kaltę taip pat patvirtino nukentėjusiųjų parodymai, specialistų iÅ¡vados, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas.

BK 281 str. numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialios, todėl teismas turi nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ir numatytų padarinių. Kaip matyti eismo įvykis įvyko dėl to, kad R. P. atsitrenkė į priekyje stovėjusius automobilius. Taip pat bÅ«tina nustatyti, ar kaltinamojo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų R. P. atsitrenkimas į priekyje stovėjusius automobilius buvo pagrindine sÄ lyga įvykti įvykiui, nes nukentėjusieji neturėjo jokios galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Atitinkamai dėl Å¡io susidÅ«rimo buvo sužaloti V. M. ir V. S.. Atsižvelgiant į nurodytÄ , darytina iÅ¡vada, kad R. P. veiksmai buvo pagrindinė sÄ lyga atsirasti BK 281 str. 2 d. numatytoms pasekmėms, tai yra dėl kaltinamojo veiksmais pažeistų kelių eismo taisyklių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam V. S.. Inkriminuojant BK 281 str. bÅ«tina nustatyti ir kaltinamojo kaltę. BK 281 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra neatsargus, tai yra gali bÅ«ti padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo.

BK 281 str. numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo tada, kai kaltininkas suvokia rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 str. numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi tokių padarinių iÅ¡vengti. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, kad Å¡iomis aplinkybėmis jie nekils. Nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo padaroma tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jos padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad R. P. nusikalstamos veikos padarymo kaltės forma yra nusikalstamas pasitikėjimas, nes kaltinamasis lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi iÅ¡vengti kilusių padarinių. Pasitikėjimas yra lengvabÅ«diÅ¡kas, jeigu kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kurios, jo manymu, turėjo užkirsti keliÄ padarinių atsiradimui. BK 281 str. 2 d. taip pat yra kvalifikuojantis požymis – automobilį vairavo neblaivus.

Byloje esantis asmens blaivumo testas patvirtina tai, jog R. P. vairavo automobilį neblaivus (t. 1, b.l. 28), tad Å¡is straipsnis inkriminuotas pagrįstai.              Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad R. P. įvykdė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 2 d. Pats teisiamasis padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pripažįsta, nukentėjusiųjų, specialisto iÅ¡vados patvirtina, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

Dėl bausmės dydžio              Skiriant bausmę bÅ«tina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Å io straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę bÅ«tina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 281 str. 2 d. sankcijose numatytos bausmių rÅ«Å¡ys yra – bauda, areÅ¡tas, laisvės atėmimas iki 3 metų.

R. P. anksčiau teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, nusikalstamÄ veikÄ atliko bausmės vykdymo atidėjimo metu. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teisiamasis sistemingai yra sulaikomas vairuojantis automobilį, nors teisės vairuoti neturi (t. 1, b.l. 83). Tai parodo jo visiÅ¡kÄ ignoravimÄ visuomenėje nustatyto elgesio taisyklių, ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumÄ . Taip pat matyti, jog teisiamasis ne tik sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, tačiau ir nemoka jam paskirtų baudų.

Å ios aplinkybės parodo teisiamojo abejingumÄ savo neteisėtam elgesiui, nenorÄ taisytis, bei užtikrinti visuomenės saugumÄ , todėl teismas sprendžia, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti paskirti tik paskyrus griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ . R. P. įvykdė neatsargiÄ nusikalstamÄ veikÄ , savo kaltę pripažino. R. P. yra nedirbantis, nesimokantis, teistas, baustas administracine tvarka. R. P. veiksmuose yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nėra, tad atsižvelgiant į nusikaltimo pobÅ«dį ir jo sukeltas pasekmes, jam skirtina mažesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tai yra 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Å¡iuo nuosprendžiu skiriama bausmė už nusikalstamÄ veikÄ , kuri buvo padaryta bausmės, paskirtos 2009 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu, tad Å¡i bausmė bendrintina pagal BK 64 str. reikalavimus su 2009 m. kovo 24 d. nuosprendžiu. Tačiau R. P. yra nuteistas 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 64 str. reikalavimus. Kadangi Å¡iuo nuosprendžiu ir 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu bausmės paskiriamos už veikas, kurios buvo padarytos bausmės vykdymo atidėjimo metu, tad teismas paskirtÄ bausmę iÅ¡ dalies prideda prie 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės ir paskiria galutinę subendrintÄ bausmę 3 metus laisvės atėmimo bausmę.

             BK 68 str. nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis yra padaroma nusikalstama veika. BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ visais atvejais, kai padaromas 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Kadangi R. P. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, taigi nėra galimybės taikyti nurodytÄ poveikio priemonę. Dėl BK 75 str. taikymo              Ankstesniu nuosprendžiu R. P. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas ir naujas nusikalstamas veikas įvykdė bausmės atidėjimo metu. BK 75 str. nurodoma, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taip pat paskirta ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė negali virÅ¡yti 3 metų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog R.

P. po paskutinio nuosprendžio naujų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų nėra padaręs, Å¡i nusikalstama veika laikytina neatsargia. Å ios aplinkybės parodo, kad teisiamasis suprato savo neatsakingo elgesio pasekmes ir ateityje nusikaltimų nedarys. Ä®statyme yra aiÅ¡kinama, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

Taigi teismas, derindamas humaniÅ¡kumo ir teisingumo principus, mano, kad tikslinga R. P. atidėti bausmės vykdymÄ . Teismo posėdžio metu nukentėjusieji pretenzijų neturėjo, V. S. nurodė, kad su teisiamuoju susitaikė, jam atleidžia, pretenzijų neturi. Taigi teismas siekdamas paveikti asmenį mano, kad tikslinga atidedant bausmės vykdymÄ paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - nemokamus darbus. Tokiu bÅ«du bausmės tikslai bus pasiekti, nes paskirti įpareigojimai nubaus ir paveiks teisiamÄ jį, kad Å¡is laikytųsi įstatymų, bei ilgas bausmės atidėjimo laikotarpis sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

             Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teismas konstatuoja, jog įgyvendinant teisingumo principÄ tikslinga R. P. paskirtÄ ir subendrintÄ bausmę atidėti pagal BK 75 str. reikalavimus maksimaliam 3 metų laikotarpiui, paliekant anksčiau paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ â€“ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, taip pat pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei paskirti 70 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Jam paskirtų nemokamų darbų atlikimo terminas skirtinas 1 metams, nes nors Å¡iuo metu nedirba, tačiau jam pradėjus dirbti, nebÅ«tų apsunkintas įpareigojimo atlikimas bei bÅ«tų galimybės suderinti Å¡ių veiklų laikÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas n u s p r e n d ž i a :              R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

             Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį pridėti prie 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu subendrintos bausmės ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 3 metų laisvės atėmimÄ . Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymÄ atidėti 3 metų laikotarpiui įpareigojant pradėti dirbti, ar užsiregistruoti darbo biržoje; be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; bei per vienerių metų laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.             Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme. Teisėjos paraÅ¡as.NuoraÅ¡as tikras: Teisėja                                                                                                                     Judita Sungailaitė