2013-05-29 Nr. AB-2129-3-61-3-00992-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-461/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00992-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims sodininkų bendrijai „Beržas“, I. Š. ir K. R. dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 „Dėl valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijoje „Beržas“ Sakiškių kaime, Bezdonių seniūnijoje, Vilniaus rajone, sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ dalį, kuria buvo patvirtintas naujai suformuotas žemės sklypas Nr. 115, bendro 735 kv. m ploto.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. Š. skundą kaip nenagrinėtiną teismų.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalimi, kurioje nustatyta, kad norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Pažymėjo, jog pareiškėjo prašomas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 „Dėl valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijoje „Beržas“ Sakiškių kaime, Bezdonių seniūnijoje, Vilniaus rajone, sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ laikytinas norminiu teisės aktu, nes yra visuotinai privalomas, bendro pobūdžio, ne vienkartinio taikymo, nustato elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei bei yra nustatyta privaloma šio akto viešo paskelbimo tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju pirmiausia turėtų būti ištirta, ar nurodyto įsakymo nuostatos atitinka įstatymų ar Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatas, ir tik pripažinus, kad jos prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, norminį administracinį aktą galima laikyti panaikintu (ABTĮ 115 straipsnio 2 dalis).

ABTĮ XVI skirsnyje nustatytos dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšys: abstraktus prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 str.) ir prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 str.). Pagal šį teisinį reguliavimą, privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas paduoti prašymą ištirti (panaikinti) norminio administracinio akto teisėtumą pagal ABTĮ 110 straipsnį, nes įstatymas jam tokios teisės nesuteikia. Remiantis ABTĮ 111 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra susijęs su individualia byla. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju pareiškėjas nesuformulavo konkretaus savarankiško reikalavimo dėl galimai pažeistų jo teisių gynimo, kurį būtų galima laikyti individualiu ginču, todėl pareiškėjas nagrinėjamu atveju nelaikytinas tinkamu subjektu, galinčiu kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo ištyrimo pagal ABTĮ 111 straipsnį.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nenustatytas prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą tiesioginis ryšys su individualia byla, todėl nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-722/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-01/2012).

III. Pareiškėjas A. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pagal skundžiamu administraciniu aktu patvirtintą pertvarkymo projektą suprojektuotas bendro 735 kv. m ploto sklypas Nr. 115 ribojasi su: pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu Nr. 10 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), K. R. priklausančiu žemės sklypu Nr. 23 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir I. Š. priklausančiu žemės sklypu Nr. 9 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo K. R. naudojasi dalimi suprojektuoto žemės sklypo Nr. 115 ir yra pateikę prašymus kartu su kadastrinėmis bylomis juos įsigyti. Teismas neįvertino skunde nurodytų aplinkybių, skundžiamo akto įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai ir, pažeisdamas ABTĮ 37 straipsnio 3 dalį, nenurodė, į kokią instituciją pareiškėjui reikia kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą). Pareiškėjui nesuformulavus atskiro individualaus reikalavimo, teismas nenustatė jam termino trūkumams pašalinti – nepasiūlė patikslinti skundą, pateikiant atskirą individualų reikalavimą. Tokiu būdu, teismas iš esmės apribojo pareiškėjo teisę kreiptis į teismą ginant savo pažeistas teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų, konstatavęs, kad pareiškėjas skundžia norminį teisės aktą, tačiau šiuo atveju nenustatytas pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalies nuostatas prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą tiesioginis ryšys su individualia byla. Atsižvelgiant į tai, vertinant pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia svarbu patikrinti, ar teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas administracinis teisės aktas yra norminio pobūdžio.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 „Dėl valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijoje „Beržas“ Sakiškių kaime, Bezdonių seniūnijoje, Vilniaus rajone, sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ dalį, kuria buvo patvirtintas naujai suformuotas žemės sklypas Nr. 115, bendro 735 kv. m ploto.

Taigi pareiškėjas kreipėsi į teismą ginčydamas administracinį aktą dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką specialusis teritorijų planavimo dokumentas gali būti priskiriamas arba prie norminių, arba prie individualių administracinių aktų. Tai, ar konkretus specialiojo teritorijų planavimo dokumentas yra norminio ar individualaus pobūdžio, gali būti sprendžiama tik kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šio dokumento reguliavimo apimtį ir jo pobūdį bei kitus kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-216/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas įstatymų leidėjo nustatytus administracinių sprendimų požymius, ne kartą yra pažymėjęs, jog daugelis Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatose nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu ar individualiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007). Sprendžiant, kokio pobūdžio (norminio ar individualaus) yra skundžiamas administracinis aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-259/2011; 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2649/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 107−116 p.).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 laikytinas norminiu teisės aktu. Iš ginčijamo įsakymo turinio (b. l. 8) matyti, kad šiame įsakyme nėra nustatomos privalomos elgesio taisyklės visuomeninių santykių dalyviams, juo tik patvirtintas valstybinės žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje „Beržas“ Sakiškių kaime, Bezdonių seniūnijoje, Vilniaus rajone, plotas ir ribos (įsakymo 1 punktas) bei nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos suprojektuotiems žemės sklypams, darant nuorodą į tam tikrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, reglamentuojančio specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, skyrius (įsakymo 2 punktas). Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija sprendžia, jog pareiškėjo ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 nėra norminio pobūdžio, o laikytinas individualiu administraciniu aktu.

Konstatavus, kad pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą su skundu dėl individualaus administracinio akto (jo dalies) panaikinimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, neturėjo pagrindo vertinti, ar pareiškėjo paduotas skundas atitinka ABTĮ šešioliktojo skirsnio, reglamentuojančio pareiškimus ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą, reikalavimus bei neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis