Legislator Case Law & Legislation
2b5a4bcc-2301-4600-bb78-43fa09fe0cf0 AI generated

2b5a4bcc-2301-4600-bb78-43fa09fe0cf0 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 2b5a4bcc-2301-4600-bb78-43fa09fe0cf0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Modek“ (toliau – ir Bendrovė) iÅ¡kelta bankroto byla nemokumo administratoriumi paskiriant E. K. (toliau – ir Administratorius). Nutartimi, be kita ko, nustatyta, kad Bendrovės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos.

Legislator headnote

AI generated

2b5a4bcc-2301-4600-bb78-43fa09fe0cf0 · Klaipėdos apygardos teismas: PraÅ¡yme nurodoma, kad iÅ¡analizavus Bendrovės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte, sugretinus VMI informacijÄ , Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacijÄ , „Creditinfo“ duomenis ir atlikus finansinių rodiklių pokyčio analizę nuo 2016 m. gruodžio 31 d. matyti, kad Bendrovės finansinė bÅ«klė nuosekliai blogėjo ir 2018 m. gruodžio 31 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. eB2-405-524/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00413-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. kovo 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika MisiÅ«nienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Modek“ nemokumo administratoriui E. K., suinteresuotam asmeniui M. G., jo atstovams advokatui T. U., advokato padėjėjui M. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Modek“ nemokumo administratoriaus E. K. praÅ¡ymÄ dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir asmens, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotÄ , nustatymo, suinteresuoti asmenys M. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Modek“ (toliau – ir Bendrovė) iÅ¡kelta bankroto byla nemokumo administratoriumi paskiriant E. K. (toliau – ir Administratorius). Nutartimi, be kita ko, nustatyta, kad Bendrovės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos.

2. Teisme 2020 m. birželio 26 d. gautas nemokumo administratoriaus praÅ¡ymas pripažinti atsakovės bankrotÄ tyčiniu ir atsakingu už Å¡ias pasekmes pripažintini buvusį įmonės vadovÄ M. G. (toliau – ir Vadovas).

3. PraÅ¡yme nurodoma, kad Bendrovė įregistruota 2007 m. spalio 30 d., akcijos nuosavybės teise nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. priklausė M. G., nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. akcijos priklauso J. S. M. G. Bendrovei vadovauja nuo 2007 m. spalio 30 d. Teigiama, kad Vadovas per teismo nutartyje iÅ¡kelti bankroto bylÄ nustatytÄ terminÄ ir iki pat Å¡iol perdavė administratoriui tik dalį Bendrovės dokumentų, o itin svarbių ir aktualių buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė.

Bendrovės vyriausiasis buhalteris nurodė, jog Vadovas perdavė viskÄ , kÄ turėjo, kadangi visi dokumentai buvo buhalterinėje programoje elektroniniu pavidalu, tačiau 2019 metų vasarÄ vienos iÅ¡ audrų metu trenkus žaibui į pastatÄ netoli serverio jie buvo sunaikinti be galimybės atkurti. Norint vykdyti veiklÄ Norvegijos Karalystėje, dar 2008 m. balandžio 2 d. įregistruota bendrovė Norvegijoje – NUF Modek, kuri nėra savarankiÅ¡kai veikiantis juridinis asmuo, todėl visiÅ¡kai nesuprantamas Vadovo elgesys, kai buvo sudarinėjami sandoriai tarp UAB „Modek“ ir NUF Modek.

NUF Modek vardu Norvegijoje buvo atidaryta atsiskaitomoji sÄ skaita, iÅ¡ kurios buvo vykdomi atsiskaitymai, tačiau Vadovas neperdavė Administratoriui jokios informacijos, susijusios su NUF Modek veikla. Administratorius taip pat paprašė perduoti teises disponuoti elektroninio paÅ¡to dėžutėmis, naudojamomis su domenais „modek-group.com“, „modek.lt“, ir paskyromis, esančiomis serveryje „modek.hostingas.lt“, tačiau Vadovas Å¡iuos reikalavimus ignoravo ir iki Å¡iol pareigos neįvykdė.

Sandoriai, Vadovo sudaryti Bendrovės vardu dėl Vadovo gyvenamosios vietos ir jam pačiam priklausančio turto – 2016 m. vasario 1 d. iÅ¡ UAB „Šeimyna“ pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. RMA 016/167 pirkta paslauga „Užbaigtos statybos deklaracija (duomenys neskelbtini) ir valstybinė rinkliava suma 70 Eur“, 2016 m. vasario 17 d. iÅ¡ UAB „Šeimyna“ pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. RMA 016/167 pirkta paslauga „Leidimas statybai (duomenys neskelbtini) perregistravimas ir Valstybinė rinkliava, suma 88 Eur“, vertinti kaip prieÅ¡taraujantys įmonės veiklos tikslams ir kaip tyčinio bankroto požymiai.

4. PraÅ¡yme teigiama, kad Administratoriui neperduotos sutartys ir darbų atlikimo aktai, pasiraÅ¡yti su įmonėmis UAB „Šiltas bÅ«stas LT“, UAB „PlokÅ¡tuminių pamatų meistrai“, su kuriomis Bendrovė sudarinėjo ir vykdė veiklos sandorius, kurie turėjo įtakos Bendrovės nemokumo situacijai susidaryti. Itin svarbiais sandoriais, kurių vykdymÄ yra pagrindžiančių įrodymų, laikytini sandoriai, sudaryti su UAB „Šiltas bÅ«stas LT“, kadangi su Å¡iuo juridiniu asmeniu sudarytų sandorių suma pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras sudaro virÅ¡ 280 000 Eur.

Tarp Å¡ių įmonių buvo susidarę itin tamprÅ«s verslo santykiai, kuriuos teisinio kvalifikavimo požiÅ«riu galima kvalifikuoti kaip rangos teisinius santykius ir nematerialaus pobÅ«džio paslaugų teikimo teisinius santykius. Å iÄ iÅ¡vadÄ suponuoja PVM sÄ skaitų faktÅ«rų turinys, atspindintis Å«kines operacijas. Daugumoje atveju nurodoma, kad sÄ skaita pateikta už „namo konstrukcijų statybÄ arba statybinius darbus“. Kitu atveju nurodoma: „Stalių gaminai, (darbų aktas)“ arba „Konstruktorių brėžiniai“.

Dažnu atveju pridėtas neva darbų atlikimo aktas, kuriame nurodomas darbo atlikimo užmokestis be jokio atliktų darbų detalizavimo. SÄ skaitos faktÅ«ros turinį pagrindžiantys aktai nepasiraÅ¡yti paslaugos gavėjo atstovo, todėl nėra galimybės įvertinti, kokie darbai, kokiu tikslu buvo atlikti, t. y. iÅ¡ pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų nėra galimybės nustatyti Å¡ių dokumentų pagrįstumo. Jokie darbų priėmimo–perdavimo aktai nebuvo sudaryti ir darbai nebuvo perduoti. AnalogiÅ¡ka situacija yra ir su stalių gaminiais, nes nenurodoma, kokie gaminiai pagaminti ir perduoti užsakovui.

AnalogiÅ¡ka situacija yra su sÄ skaitomis už konstruktorių brėžinius, nes nėra nurodyta, už kokius konkrečiai brėžinius, dėl kokio poreikio ir kokio sudėtingumo brėžiniai perduodami. Santykių tarp Å¡ių juridinių asmenų analizę komplikuoja tai, kad atsiskaitymai buvo vykdomi grynaisiais pinigais, o Å¡ių pinigų sumokėjimÄ ir (ar) perdavimÄ pagrindžiantys dokumentai administratoriui neperduoti. Ä® Bendrovės buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukta sÄ skaita faktÅ«ra Nr. PPM 0000221, 2018 m. lapkričio 23 d., suma 9 239,08 Eur, už „renovacijos darbus ir karkasinio namo konstrukcijų montavimÄ â€œ, tačiau Administratoriui nėra perduota jokia sutartis tarp Å¡alių.

Bendrovė neturėjo nekilnojamojo turto, kurį reikėtų renovuoti, ir namo iÅ¡ karkasinių konstrukcijų. IÅ¡ viešų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „Šiltas bÅ«stas LT“ ir UAB „PlokÅ¡tuminių pamatų meistrai“ yra R. P., buvęs Bendrovės darbuotojas. Siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti grynųjų pinigų panaudojimo aplinkybes ir tarpusavio skolų įskaitymo aplinkybes, Administratorius kreipėsi į UAB „Šiltas bÅ«stas LT“ ir UAB „PlokÅ¡tuminių pamatų meistrai“ su praÅ¡ymu pateikti tarpusavio sutarčių, darbų atlikimo aktų ir apyvartos žiniaraščių kopijas, tačiau Å¡ių įmonių vadovai ignoravo Administratoriaus praÅ¡ymÄ ir jokios informacijos nesuteikė.

5. PraÅ¡yme nurodoma, kad iÅ¡analizavus Bendrovės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte, sugretinus VMI informacijÄ , Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacijÄ , „Creditinfo“ duomenis ir atlikus finansinių rodiklių pokyčio analizę nuo 2016 m. gruodžio 31 d. matyti, kad Bendrovės finansinė bÅ«klė nuosekliai blogėjo ir 2018 m. gruodžio 31 d.

Bendrovė buvo nemoki. Perduotų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. analizė rodo, kad susidarė 86 554,04 Eur trÅ«kumas arba, kitaip tariant, padaryta žala įmonei ir iÅ¡vestinė žala kreditoriams. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie blogÄ Ä¯monės valdymÄ . Å iuo atveju akivaizdu, kad tarp sÄ moningo blogo Bendrovės valdymo (lėšų panaudojimas perkant Vadovo ir akcininko asmeniniams poreikiams turtÄ , grynųjų pinigų apskaita) ir Bendrovės nemokumo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, nes Å¡ie veiksmai privedė prie nemokumo situacijos susidarymo.

Aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad Bendrovės sandoriai bei sprendimai, kai Bendrovei esant sunkioje finansinėje padėtyje piniginės lėšos buvo skiriamos ne darbams vykdyti ar kitoms Bendrovės reikmėms, o naudojami nenustatytiems Vadovo tikslams, buvo ne tik nenaudingi, bet ir žalingi Bendrovei ir iÅ¡ esmės nulėmę jos nemokumÄ , o jai tapus nemokiai – dar labiau pabloginę įmonės finansinę padėtį ir negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais. IÅ¡vardytų sandorių sudarymu buvo didinami Bendrovės įsipareigojimai ir Bendrovė sÄ moningai vedama prie bankroto.

6. PraÅ¡yme teigiama, kad Vadovas už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnyje nurodytos teisės normos pažeidimÄ yra nubaustas įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo nutarimu, kuriame teismas konstatavo, kad Vadovas, vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 40 straipsnio 1 punktÄ , kuriame numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievole, ir 81 straipsnio 1 dalį, kurioje imperatyviai nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu, bet ir CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , ir VadovÄ nubaudė. Nutarime taip pat nurodyta, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

7. Suinteresuotas asmuo M. G. atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

8. Vadovo atsiliepime į praÅ¡ymÄ nurodoma, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatytas nė vienas požymis, bÅ«tinas siekiant juridinio asmens bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Administratorius nenustatinėjo jokių sÄ moningų ir nuoseklių Vadovo veiksmų ar neveikimo, tariamai privedusių Bendrovę prie bankroto. Administratorius siekia Bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu remdamasis vien galimais Vadovo pareigų pažeidimais, niekaip priežastiniu ryÅ¡iu nesusijusiais su Bendrovės nemokumu.

Vadovas jo žinioje buvusius Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus yra perdavęs Bendrovės bankroto administratoriui. Administratorius nė karto nėra kreipęsis į Bendrovės bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ dėl poveikio priemonių Vadovui už pareigos perduoti bankroto administratoriui Bendrovės dokumentus nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ taikymo. Nei Bendrovės bankroto byloje, nei jokiuose kituose procesuose nebuvo priimti jokie įsiteisėję procesiniai sprendimai, kuriuose bÅ«tų nustatyta, jog Vadovas, turėdamas tokiÄ pareigÄ ir galimybę, neperdavė Administratoriui atitinkamų Bendrovės dokumentų.

Nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad Vadovas bÅ«tų pažeidęs pareigÄ perduoti Administratoriui savo žinioje turimus Bendrovės dokumentus. Juolab, jog Vadovas ne kartÄ informavo Administratorių apie priežastis, dėl kurių tam tikri Bendrovės dokumentai (jų elektroninės kopijos) Administratoriui negalėjo bÅ«ti pateikti. Administratorius į civilinę bylÄ nėra pateikęs nė vieno įrodymo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti, jog Vadovas dar kažkokių Bendrovės dokumentų turi, tačiau sÄ moningai juos slepia ir neteikia Administratoriui.

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nurodė, jog dokumentų bankroto administratorei neperduoda ne piktybiÅ¡kai, o todėl, kad jų neturi. Nėra duomenų, jog Å¡is teiginys bÅ«tų klaidinantis ar dokumentai neiÅ¡saugoti dėl suinteresuoto asmens kaltės. Byloje nėra kitų įrodymų, kurie pagrįstų, o dokumentų neperdavimas pats savaime nepatvirtina Vadovo siekio sukelti Bendrovei bei jos kreditoriams žalos ar nuslėpti Bendrovės turto iššvaistymÄ .

9. Vadovo atsiliepime į praÅ¡ymÄ teigiama, kad Administratorius, siekdamas Bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu, nurodo padrikus ir niekaip su pareiÅ¡kimo esme nesusijusius argumentus apie Bendrovės ryÅ¡ius su atitinkamais juridiniais asmenimis, o konkrečiai su UAB „Šeimyna“, UAB „PlokÅ¡tuminių pamatų meistrai“ ir UAB „Šiltas bÅ«stas LT“, taip pat pateikė nežinia kokiais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais grįstas „suvestines“. Vadovui nėra suprantama, kokiÄ reikÅ¡mę nurodytos aplinkybės turi nagrinėjant Administratoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi Administratorius, gindamas Bendrovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, nėra pareiÅ¡kęs nė vieno ieÅ¡kinio dėl Bendrovės sudarytų sandorių nuginčijimo.

Å io Atsiliepimo pateikimo dienÄ neegzistuoja nė vienas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo pareiÅ¡kime minimi Bendrovės sudaryti sandoriai bÅ«tų buvę nuginčyti ar bÅ«tų pripažinta, jog Å¡iais sandoriais bÅ«tų buvusi padaryta žala Bendrovės ar jos kreditorių teisėms ar teisėtiems interesams. Administratorius, manydamas, jog atitinkami Bendrovės sudaryti sandoriai yra ginčytini, jog jais galbÅ«t buvo padaryta žala Bendrovei ar jos kreditoriams, turi teisę naudotis atitinkamomis Bendrovės ar jos kreditorių teisių gynimo priemonėmis, t. y. ginčyti Bendrovės sudarytus sandorius ar reikalauti žalos atlyginimo, tačiau tokia savo teise pasinaudojęs nėra.

Nė vienas Bendrovės sandoris Å¡io Atsiliepimo pateikimo dienÄ nėra nuginčytas, lygiai kaip ir nėra nustatyta, kad suinteresuotas asmuo savo veiksmais kaip buvęs Bendrovės vadovas bÅ«tų Bendrovei ar jos kreditoriams padaręs turtinę žalÄ .

10. Vadovo atsiliepime į praÅ¡ymÄ nurodoma, jog nei Administratorius, nei VMI tikslaus Bendrovės nemokumo momento nenustatinėjo ir iÅ¡samios Bendrovės finansinių rodiklių analizės neatliko. Administratorius klaidina teismÄ teikdamas informacijÄ , jog Administratoriaus ir VMI pozicija dėl Bendrovės nemokumo momento sutampa. VMI 2020 m. vasario 5 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus su pareiÅ¡kimu dėl administracinio nusižengimo bylos iÅ¡kėlimo ir nuobaudos Vadovui dėl laiku neinicijuotos bankroto bylos paskyrimo.

VMI minėtoje byloje argumentavo, jog Bendrovė nemoki tapo neva po to, kai susidarė didelė mokestinė nepriemoka, t. y. po 2018 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. nutarimu administracinių nusižengimų byloje Vadovui pradėtÄ nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, teisenÄ nutraukė nesant administracinio nusižengimo sudėties. Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, jog byloje nėra pakankamai įrodymų Bendrovės nemokumo momentui konstatuoti.

Atsižvelgiant į tai, jog bÅ«tent juridinio asmens nemokumo bÅ«senos atsiradimas yra pagrindinis veiksnys, sÄ lygojantis ne tik juridinio asmens vadovo veiksmų (neveikimo) vertinimÄ , tačiau ir juridiniam asmeniui ir (ar) jo kreditoriams galbÅ«t padarytos žalos dydį, Å¡ioje civilinėje byloje yra bÅ«tinas tikslus Bendrovės nemokumo momento nustatymas. Tačiau nagrinėjamu atveju Administratorius įrodinėdamas Bendrovės nemokumo momentÄ remiasi nežinia kokių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu paties administratoriaus sudarytomis lentelėmis.

Su tokia Administratoriaus pozicija Vadovas kategoriÅ¡kai nesutinka. Aplinkybė, kada Bendrovės bÅ«sena pasiekė nemokumo stadijÄ , turėtų bÅ«ti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais Å«kines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymÄ , kt. Pradelstus to meto įsipareigojimus iÅ¡ esmės galėtų atskleisti informatyvus Bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡as, kuriame atsispindėtų įmonės kreditorių reikalavimų sumos atitinkamu laikotarpiu, atsiskaitymo terminai, bendra pradelstų įsipareigojimų suma, tačiau tokių dokumentų Administratorius į bylÄ nepateikė.

Vien juridinio asmens patirtų nuostolių suma, neanalizuojant jų susidarymo kilmės ir priežasčių ir Å¡ių duomenų nevertinant su juridinio asmens pradelstais įsipareigojimais bei jų struktÅ«ra, nieko nepasako apie juridinio asmens tikrÄ jÄ finansinę padėtį, todėl tokia pavirÅ¡utiniÅ¡ka finansinės atskaitomybės dokumentų analizė negali bÅ«ti laikoma tinkamu įrodymu sprendžiant dėl Bendrovės mokumo ir todėl Administratoriaus teiginiai dėl Bendrovės tariamo nemokumo dar 2018 m. gruodžio 31 d. yra atmestini kaip nepagrįsti.

Galimos situacijos, kada įmonės veikloje atsiradęs nemokumas (gali bÅ«ti trumpalaikis) dėl vėlesnės sėkmingos įmonės komercinės veiklos yra panaikinamas, t. y. įmonės mokumas atkuriamas. Galiausiai, Bendrovės nemokumo momento nustatymas neturi įtakos teismo vertinimui, ar juridinio asmens bankrotas yra pripažintinas tyčiniu, ar ne; nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti vertinami juridinio asmens bei jo valdymo organų veiksmai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kadangi bÅ«tent tokie veiksmai gali nulemti tyčinį juridinio asmens bankrotÄ .

11. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ nurodo, jog palaiko Administratoriaus praÅ¡ymÄ pripažinti Bendrovės bankrotÄ tyčiniu.

12. VMI atsiliepime į praÅ¡ymÄ nurodoma, kad VMI yra bendrovės kreditorė, jos kreditinis reikalavimas sudaro 34 051,02 Eur. Pagal VMI turimus duomenis, Bendrovės vadovas nuo 2007 m. spalio 30 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo M. G.. Pateiktame Administratoriaus praÅ¡yme pabrėžiama, kad Vadovas tik iÅ¡ dalies įvykdė teismo 2020 m. sausio 22 d. nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti Administratoriui turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, taip pat pažymima, kad per teismo nustatytÄ terminÄ perduota Administratoriui tik dalis įmonės dokumentų, o itin svarbÅ«s ir aktualÅ«s buhalterinės apskaitos dokumentai – dokumentai, pagrindžiantys grynųjų pinigų panaudojimÄ , pavyzdžiui, atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos ir kt., neperduoti.

Siekdama nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, VMI atliko Bendrovės operatyvų patikrinimÄ . 2018 m. lapkričio 23 d. buvo suraÅ¡yta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-5196, ja nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko tiekėjams ir kitiems savo kreditoriams, nors pagal įstatymo reglamentavimÄ pirmiausia turėjo padengti susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ . Kaip Administratorius pažymėjo pareiÅ¡kime, Vadovas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-606-586/2019 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių teisių pažeidimas), ir nubaustas 1 400 Eur bauda.

Vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI, privalėjo užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo. Jei Bendrovė bÅ«tų vykdžiausi Å¡iame straipsnyje įtvirtintÄ pareigÄ , Bendrovės mokestinė nepriemoka bÅ«tų mažesnė, todėl savo neveikimu buvęs Bendrovės vadovas pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus.

Akivaizdu, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus pažeisdama CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ . VMI nuomone, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nustatyti pažeidimai buvo vykdomi ilgÄ laiko tarpÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡iais atsiskaitymais buvo siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ . Be to, VMI atlikusi Bendrovės operatyvų patikrinimÄ nustatė, kad už paslaugas ir prekes paslaugų gavėjai ir prekių pirkėjai mokėjo į fizinių asmenų – Vadovo ir Å .

A. banko sÄ skaitas. Bendrovė nuo 2018 m. birželio 15 d. turėdama mokestinę nepriemokÄ , dėl kurios iÅ¡ieÅ¡kojimo buvo priimami nurodymai nuraÅ¡yti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos (sÄ skaitų), galbÅ«t vengė mokėti mokesčius valstybės biudžetui. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta ir tai, kad Bendrovė nesilaikė Kasos organizavimo ir kasos operacijų atlikimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 9 punkto, kuris nurodo, kiekvienam kalendoriniam mėnesiui pasibaigus, į įmonės kasÄ sugrÄ Å¾inti atskaitingiems asmenims iÅ¡mokėtus ir jų nepanaudotus pinigus.

13. Teisme 2020 m. lapkričio 4 d. gautas Administratoriaus praÅ¡ymas pridėti papildomus įrodymus ir paaiÅ¡kinimas, nurodo, iÅ¡ pateiktų įrodymų turinio matyti, kad buhalterinės apskaitos (grynųjų pinigų / kasos) tvarkymas Bendrovėje neatitiko teisės aktuose numatytų reikalavimų, todėl bylÄ nagrinėjantis teismas turėtų vertinti, ar buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma aplaidžiai ar apgaulingai. Su Å¡iuo praÅ¡ymu pateiktas dokumentų priėmimo–perdavimo aktas.

14. Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi Bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto.

15. Teisme 2020 m. lapkričio 25 d. gauti Vadovo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, nurodoma, kad nagrinėjamu atveju Administratoriaus nurodomi buhalterinės apskaitos tvarkymo neatitikimai laikytini visiÅ¡kai mažareikÅ¡miais, nesudarančiais Bendrovės Administratoriui jokių kliūčių atkurti realų piniginių lėšų Bendrovėje judėjimÄ . Nagrinėjamoje situacijoje nėra nustatytinas objektyvus neįmanomumas įvertinti Bendrovės nemokumo priežastis. Bendrovės veiklÄ nesunkiai galima įvertinti remiantis kitais duomenimis, o konkrečiai – pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, Bendrovės, taip pat Bendrovės atskaitingų asmenų ir Vadovo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais (kurie jau yra pateikti Administratoriui) ir kt. dokumentais. Administratoriui yra perduota didžioji dalis esminių Bendrovės dokumentų, jie yra pakankami iÅ¡ esmės nustatyti Bendrovės veiklÄ , jos turtÄ , nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį bei struktÅ«rÄ .

16. Teisme 2020 m. vasario 15 d. gauti Vadovo rašytiniai paaiškinimai, suinteresuotas asmuo nurodo, jog Administratorius savo pareiškime klaidingai nurodo, jog UAB „Modek“ per laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2020-01-01 pardavė UAB „Ekorūmai“ prekių ir paslaugų už 259 731,36 Eur, tačiau UAB „Ekorūmai“ su UAB „Modek“ atsiskaitė sumokėdama tik 100 485,08 Eur piniginių lėšų; taigi UAB „Ekorūmai“ įsiskolinimo Bendrovei likutis, Administratoriaus teigimu, neva sudaro 159 246,28 Eur.

Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, jog Å¡ios aplinkybės neturi visiÅ¡kai jokios įtakos ir reikÅ¡mės sprendžiant dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Administratorius, manydamas, jog Bendrovė turi galiojančiÄ reikalavimo teisę į UAB „EkorÅ«mai“, turi teisę pareikÅ¡ti pastarajai atitinkamus reikalavimus inicijuodamas civilinę bylÄ . PaaiÅ¡kinimuose pateikia skaičiavimus, nurodo, kad UAB „EkorÅ«mai“ nėra skolinga Bendrovei, atvirkščiai – Bendrovė yra skolinga UAB „EkorÅ«mai“ 14 045,96 Eur piniginių lėšų sumÄ .

Be to, nurodo, jog Administratorius klaidina teismÄ teigdamas, neva Bendrovė „neteko reikÅ¡mingo registruotino turto, kadangi pastarasis buvo parduotas Bendrovei tariamai buvus nemokiai“. Žemės sklypas buvo parduotas 2018-08-17, o transporto priemonė – 2018-08-17, o Klaipėdos apygardos teismo 2020-10-08 nutartyje administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-202-795/2020 konstatuota, jog Bendrovė nemoki tapo 2018-09-26, t. y. minėti sandoriai nebuvo sudaryti Bendrovei esant nemokiai; tiek žemės sklypas, tiek transporto priemonė buvo parduoti už rinkos kainas, jokių neteisėtų veiksmu nei Bendrovė, nei suinteresuotas asmuo neatliko.

PaaiÅ¡kinimuose suinteresuotas asmuo detalizuoja Bendrovės veiklÄ su UAB ,,Å iltas bÅ«stas“, nurodydamas, kad UAB „Šiltas bÅ«stas“ Bendrovės užsakymu pagamindavo Bendrovės veiklai reikiamas surenkamų namų konstrukcijas, Å¡ių medžiagų, importuojamų iÅ¡ Norvegijos Karalystės, gavėja buvo tiesiogiai UAB „Šiltas bÅ«stas“. Nurodytas UAB „Šiltas bÅ«stas“ pagamintas konstrukcijas Bendrovė savo ruožtu gabendavo savo klientams į SkandinavijÄ , todėl už medžiagų transportavimÄ Bendrovė savo ruožtu iÅ¡raÅ¡ydavo ir UAB „Šiltas bÅ«stas“ pateikdavo sÄ skaitas faktÅ«ras.

17. PaaiÅ¡kinimuose suinteresuotas asmuo pasisakė dėl Administratoriaus į civilinę bylÄ pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų, nesusijusių su UAB „Modek“ (žr. 8 priedÄ prie Administratoriaus 2021-02-03 pareiÅ¡kimo), ir nurodė, kad Å¡ios sÄ skaitos faktÅ«ros Administratoriui buvo perduotos per klaidÄ . Å ios sÄ skaitos faktÅ«ros, prieÅ¡ingai, nei teigia Administratorius, į Bendrovės buhalterinę apskaitÄ niekuomet nebuvo įtrauktos ir apmokėtos. Be to, paaiÅ¡kinimuose nurodoma, kad suinteresuotas asmuo gali patvirtinti, jog iÅ¡ tiesų į asmeninę sÄ skaitÄ 2018-08-07 ir 2018-09-05 mokėjimais iÅ¡ Bendrovės kliento R.

T. gavo 5290,99 Eur piniginių lėšų sumÄ , tačiau Administratoriaus teiginys, neva Å¡ias pinigines lėšas suinteresuotas asmuo pasisavino, neatitinka tikrovės. Dar 2020-12-07 suinteresuotas asmuo į civilinę bylÄ pateikė savo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, kurių laikotarpis 2016–2019 metai (žr. 1–3 priedus prie 2020-12-07 pateiktų papildomų dokumentų), juose atsispindi visos suinteresuoto asmens patirtos iÅ¡laidos Bendrovės naudai. IÅ¡ pateiktų dokumentų akivaizdu, jog Å¡ios piniginės lėšos buvo panaudotos Bendrovės veiklai, jos nebuvo ir negalėjo bÅ«ti pasisavintos.

18. Teismo posėdyje Administratorius paaiÅ¡kino, kad Vadovas kartu su kitais darbuotojais vykdė atsiskaitymus per savo asmenines sÄ skaitas, į buhalterinę apskaitÄ neįtrauktos sumos, kurias Vadovas gavo iÅ¡ R. T., buvo pažeista mokėjimų eiliÅ¡kumo tvarka esant įmonei nemokiai. Å . A. buvo vadybininkas, bet jis nebuvo eilinis darbuotojas, nes jis visus 2017 metus gavo dvigubai didesnį atlyginimÄ . 2018-03-13 Å . A. įsteigė kitÄ Ä¯monę, ji vykdo tÄ pačiÄ veiklÄ , su UAB ,,Modek“ buvo vykdomi atsiskaitymai, Å¡i įmonė nusipirko iÅ¡ UAB ,,Modek“ žemės sklypÄ ir automobilį, o Å .

A. sistemingai pervesdavo į Vadovo sÄ skaitÄ Ä¯vairias sumas. Nuo 2018 m. visi įmonės finansiniai rodikliai blogėjo. Prie pareiÅ¡kimo yra pridėtas priedas, iliustruojantis pradelstų įsipareigojimų pokytį. Sunku nustatyti, ar už parduotÄ UAB ,,Modek“ turtÄ buvo atsiskaityta su įmone, nes pinigai buvo pervedami į M. G. ir Å . A. sÄ skaitas, o jie už įmonę mokėjo, kiek norėjo.

19. Teismo posėdyje Vadovas paaiÅ¡kino, kad jis jokių tyčinių veiksmų neatliko, prieÅ¡ingai, iÅ¡ savo asmeninių lėšų mažino įsiskolinimÄ . 2018 m. susidÅ«rė su teisminiais ginčais Norvegijoje. Ä®siskolinimas VMI padidėjo dėl 2 momentų – „Sodrai“ ir VMI inicijavus bankroto bylÄ . Pinigai, gauti pardavus automobilį ir žemės sklypÄ , buvo panaudoti kreditiniams reikalavimams per antstolius dengti iÅ¡ jo asmeninės sÄ skaitos, nes tuo metu įmonės sÄ skaitos buvo areÅ¡tuotos. Sklype, kuris buvo parduotas, buvo pastatyti pastato pamatai, buvo įrengtos komunikacijos, viskas buvo parduota rinkos kainomis.

20. Suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad suvestiniai dokumentai administratoriui nebuvo pateikti dėl bendrovės serverio gedimo. Įmonės bankrotas įvyko dėl nesumokėtų sumų Norvegijoje, jei įmonė būtų gavusi tas sumas, būtų buvę padengti finansiniai reikalavimai kreditoriams, M. G. tyčios dėl bankroto nėra. Teismas konstatuoja: Prašymas tenkintinas. Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (ne)taikymo 21. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais neteko galios 2020 m. sausio 1 d.

įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (JANÄ® 153 straipsnis). JANÄ® 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams Å¡io įstatymo (JANÄ®) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡vardytas Å¡io įstatymo nuostatas.

22. Pažymėtina, kad suinteresuotų asmenų veiksmai (neveikimas), kuriais yra įrodinėjamas tyčinis bankrotas, buvo atlikti arba neatlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) įsigaliojimo. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Ä®BÄ® įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimÄ . SÄ lygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobÅ«džio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas).

23. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau galiojusiame Ä®BÄ® įpareigojimas teismui nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotÄ , nebuvo numatytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Ä®BÄ®, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimÄ , neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens. Tačiau teismo nutartyje, motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimÄ , analizuojami įvairÅ«s įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai.

Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimÄ (teismas ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ nuo nutarties pripažinti bankrotÄ tyčiniu įsiteisėjimo dienos Å¡ios nutarties kopijÄ pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – Ä®BÄ® 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieÅ¡kinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiÅ¡kimÄ (Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 ir 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

24. JANÄ® 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs bankrotÄ tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotÄ . Taigi teismui, nagrinėjančiam klausimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įpareigojimas įvardyti asmenis, kurių (ne)veikimas sukėlė tyčinį bankrotÄ , atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus JANÄ®, kurio 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas toks įpareigojimas. JANÄ® 70 straipsnio 3 dalies norma yra materialioji, todėl jos atgalinis veikimas nėra galimas ir Å¡ioje byloje paminėta teisės norma netaikytina.

25. Ä®BÄ®, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimÄ , neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens. Tačiau teismo nutartyje, motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimÄ , analizuojami įvairÅ«s įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai. Taip yra todėl, kad įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimÄ (teismas ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ nuo nutarties pripažinti bankrotÄ tyčiniu įsiteisėjimo dienos Å¡ios nutarties kopijÄ pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – Ä®BÄ® 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieÅ¡kinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiÅ¡kimÄ (Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 ir 7 dalys).

Dėl tyčinio bankroto sampratos ir įrodinėjimo 26. Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iÅ¡ Å¡ių požymių, dėl kurio kilo bankrotas:

1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;

2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;

3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudÅ«s ryÅ¡iai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukÅ¡tutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryÅ¡iais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtÄ atidėtas ekonomiÅ¡kai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis;

4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto;

5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

27. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu:

1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ Ä¯monę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklÄ vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į Å¡iÄ Ä¯monę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys;

2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ir nebuvo vykdomas Å¡io ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

28. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, nustatęs bent vienÄ iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas; be to, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu nustatomas bent vienas iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).

Tačiau, pagal kasacinio teismo praktikÄ , visi Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiÅ¡kia, kad jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

29. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017). Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

30. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

31. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tyčinis bankrotas gali būti sukeltas ir nemokiai įmonei: nors jau nemokia tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Todėl tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

32. Ä®monės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikÅ¡mingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotÄ (Ä®BÄ® 20 straipsnio 6–8 dalys), todėl įrodinėjimo standartas Å¡ios kategorijos bylose yra aukÅ¡tesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigÄ siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Ä®monės bankrotas turėtų bÅ«ti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotÄ lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iÅ¡ esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis.

Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslÄ bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotÄ reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos tokiu bÅ«du, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų nevirÅ¡ijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklÄ ir iÅ¡vengti bankroto. Dėl pagrindinių faktinių aplinkybių 33. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Modek“ iÅ¡kelta bankroto byla.

34. Bendrovė įregistruota 2007 m. spalio 30 d., akcijos nuosavybės teise nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. priklausė M. G., nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. akcijos priklauso J. S. M. G. Bendrovei vadovauja nuo 2007 m. spalio 30 d. 35. 2019 m. vasario 8 d. buvo gautas VSDFV ieÅ¡kinys dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB ,,Modek“, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi byla buvo nutraukta, nes ieÅ¡kovė 2019 m. birželio 27 d. priėmė sprendimÄ atidėti atsakovei skolos mokėjimÄ iki 2020 m. liepos 1 d.

36. Administratorius įrodinėja, kad Vadovas per teismo nutartyje iÅ¡kelti bankroto bylÄ nustatytÄ terminÄ ir iki pat Å¡iol perdavė administratoriui tik dalį Bendrovės dokumentų, o itin svarbių ir aktualių buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė.

37. Bendrovės vyriausiasis buhalteris R. A. nurodė, jog Vadovas perdavė viskÄ , kÄ turėjo, kadangi visi dokumentai buvo buhalterinėje programoje elektroniniu pavidalu, tačiau 2019 metu vasarÄ vienos iÅ¡ audrų metu trenkus žaibui į pastatÄ netoli serverio jie buvo sunaikinti be galimybės atkurti.

38. Vadovas nurodė, kad, norint vykdyti veiklÄ Norvegijos Karalystėje, dar 2008 balandžio 2 d. įregistruota bendrovė Norvegijoje – NUF Modek, kuri nėra savarankiÅ¡kai veikiantis juridinis asmuo.

39. Byloje nustatyta, kad buvo sudarinėjami sandoriai tarp UAB „Modek“ ir NUF Modek. NUF Modek vardu Norvegijoje buvo atidaryta atsiskaitomoji sÄ skaita, iÅ¡ kurios buvo vykdomi atsiskaitymai, tačiau Vadovas neperdavė Administratoriui jokios informacijos, susijusios su NUF Modek veikla.

40. Administratorius nurodė, kad Vadovas Bendrovės vardu sudarė sandorius dėl jam pačiam priklausančio turto. Å iÄ aplinkybę įrodinėja 2016 m. vasario 1 d. iÅ¡ UAB „Šeimyna“ pirkta paslauga pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. RMA 016/167 – „Užbaigtos statybos deklaracija (duomenys neskelbtini) ir valstybinė rinkliava suma 70 Eur“, pagal 2016 m. vasario 17 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. RMA 016/167 pirkta paslauga „Leidimas statybai (duomenys neskelbtini) perregistravimas ir Valstybinė rinkliava, suma 88 Eur“. 41. 2020 m. vasario 15 d. gauti Vadovo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai įrodo, kad į civilinę bylÄ buvo pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros, nesusijusios su UAB „Modek“ (žr. 8 priedÄ prie Administratoriaus 2021-02-03 pareiÅ¡kimo), ir Å¡ios sÄ skaitos faktÅ«ros Administratoriui buvo perduotos per klaidÄ .

Å ios sÄ skaitos faktÅ«ros, prieÅ¡ingai, nei teigia Administratorius, į Bendrovės buhalterinę apskaitÄ niekuomet nebuvo įtrauktos ir apmokėtos, tačiau jos nėra dėl 40 p. nurodytų apmokėtų sÄ skaitų įmonės lėšomis.

42. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. vasario 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mams pateikė pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydama iÅ¡kelti administracinio nusižengimo bylÄ UAB ,,Modek“ vadovui M. G. už laiku neinicijuotÄ bankrotÄ UAB „Modek“. Å ioje byloje konstatuota, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-11-23 operatyvaus patikrinimo pažyma įrodo, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo 18 421,80 Eur (priedas prie 2020-07-13 VMI atsiliepimo).

43. UAB ,,Modek“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo skolinga 34 051,02 Eur bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu. 44. 2018 m. lapkričio 23 d. buvo suraÅ¡yta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-5196, ja nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko tiekėjams ir kitiems savo kreditoriams, nors pagal įstatymo reglamentavimÄ pirmiausia turėjo padengti susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ .

45. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-606-586/2019 Vadovas buvo nubaustas už tai, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ , pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas VMI prie FM interesus (bauda sumokėta 2019 m. liepos 24 d.).

46. Klaipėdos apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-202-795/2020 2020 m. spalio 5 d. nutartyje nurodo, jog, atsižvelgiant į Bendrovės balanso duomenis, įvertinus blogėjančiÄ jos finansinę bÅ«klę ir susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ VMI prie FM, kuri vis didėjo, augančius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Modek“ laikytina vėliausiai nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. buvusi nemoki. Taigi, bÅ«dama nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM ir kitais kreditoriais, UAB „Modek“ tapo nemoki, o siekdamas užkirsti keliÄ tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, M.

G. privalėjo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei, tačiau to nepadarė. Tokiu bÅ«du M. G. nevykdė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. BÅ«tent toks kreditorių teisių pažeidimas užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

47. Nagrinėjamojoje byloje atsakovės Administratorius praÅ¡ymÄ pripažinti BUAB „Modek“ bankrotÄ tyčiniu grindžia Å¡iais argumentais:

1) suinteresuotas asmuo neįvykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei inicijavimo (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 1 p., Ä®BÄ® 8 str. 1 d.), 2) suinteresuotas asmuo pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ (Ä®BÄ® 20 str. 3 d. 2 p.), 3) suinteresuotas asmuo aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , neiÅ¡saugojo buhalterinės apskaitos dokumentų (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 5 p.), 4) veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ Ä¯monę (Ä®BÄ® 20 str. 3 d. 1 p.), todėl Å¡ie pagrindai sudaro Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ .

Dėl suinteresuoto asmens kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 48. Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka suÅ¡aukti dalyvių susirinkimÄ . Ä®monės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ , esant Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

Ä®monės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ kreditoriams atsako solidariai (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis).

49. Vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingÄ , tačiau Å«kinę komercinę veiklÄ vykdė, negali paÅ¡alinti vadovo atsakomybės už nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

50. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

51. VĮ Registrų centro duomenimis, Juridinių asmenų registrui Bendrovės pateiktos 2017 m. finansinės ataskaitos balanse nurodyto turto vertė – 293 021 Eur (iš jo ilgalaikio turto vertė – 25 984 Eur), mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų dydis – 194 407 Eur (iš jų 194 407 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). VĮ Registrų centro duomenimis, Juridinių asmenų registrui Bendrovės pateiktos 2018 m. finansinės ataskaitos balanse nurodyto turto vertė – 153 932 Eur (iš jo ilgalaikio turto vertė – 657 Eur), mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų dydis – 141 649 Eur (iš jų 141 649 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai).

Tai reiÅ¡kia, kad, tiek 2017, tiek 2018 metų Bendrovės finansinėse ataskaitose, pateiktose UAB „Modek“ buvusio vadovo M. G., nurodytais duomenimis, pradelsti įmonės įsipareigojimai gerokai virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. 52. 2019 m. vasario 8 d. buvo gautas VSDFV ieÅ¡kinys dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB ,,Modek“, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi byla buvo nutraukta, nes ieÅ¡kovė 2019 m. birželio 27 d. priėmė sprendimÄ atidėti atsakovei skolos mokėjimÄ iki 2020 m. liepos 1 d.

Civilinėje byloje Nr. eB2-896-524/ VSDFV ieškinyje buvo nurodyta, kad įmonė šiai kreditorei yra skolinga 24 731,87 Eur įmokų, kurios susidarė laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2019-02-08.

53. Tačiau UAB ,,Modek“ bankroto byloje 2020-03-26 nutartimi patvirtintas VSDFV Šilalės skyriaus 31 369 Eur kreditinis reikalavimas įrodo, jog UAB ,,Modek“ šiai institucijai nesumokėjo atidėtos skolos ir šios įmonės vadovas nuo 2020 m. liepos 1 d., t. y. tada, kai pasibaigė šios įmokos mokėjimo atidėjimo terminas, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nors įmonė buvo nemoki.

54. Paminėtos aplinkybės įrodo, jog nuo 2018-01-15 iki 2020 m. sausio 22 d. bankroto bylos iškėlimo VSDFV kreditinis reikalavimas padidėjo nuo 24 731,87 Eur iki 31 369 Eur.

55. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-11-23 operatyvaus patikrinimo pažyma įrodo, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo 18 421,80 Eur (priedas prie 2020-07-13 VMI atsiliepimo), 2020 m. sausio 22 d bankroto bylos iškėlimo metu įmonė šiai institucijai buvo skolinga 34 051,02 Eur.

56. Šioje bylos dalyje įrodyta, kad paminėti kreditiniai reikalavimai augo dėl Vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo laiku nevykdymo.

57. Klaipėdos apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-202-795/2020 2020 m. spalio 5 d. nutartyje nurodo, jog, atsižvelgiant į Bendrovės balanso duomenis, įvertinus blogėjančiÄ jos finansinę bÅ«klę ir susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ VMI prie FM, kuri vis didėjo, augančius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Modek“ vėliausiai nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. laikytina nemokia įmone. Taigi, bÅ«dama nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM ir kitais kreditoriais, UAB „Modek“ tapo nemoki, o siekdamas užkirsti keliÄ tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, M. G. privalėjo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei, tačiau to nepadarė. Tokiu bÅ«du M. G. nevykdė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei.

58. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ civilinėje byloje nereikia įrodinėti administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. AiÅ¡kinant ir taikant Å¡iÄ teisės normÄ teismų praktikoje suformuluota aktuali nagrinėjamai bylai taisyklė, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ prejudicinių faktų galiÄ turi teismo nutarimu konstatuoti administracinio nusižengimo veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalykÄ , taip pat tai, ar jÄ padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nutarimas.

Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nutarimu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos; kiti teismo nutarimu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; kt.).

59. Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama pakartotinai nagrinėti jau iÅ¡spręstÄ bylÄ arba iÅ¡ naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-687/2015). Å ioje byloje ir nurodytoje administracinėje byloje faktinės aplinkybės dėl įmonės nemokumo momento ir Vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra tapačios arba labai tapačios nagrinėjamoms ir joms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisės norma – Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis.

60. Tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė bÅ«klė labiau prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo labiau didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikÅ¡mė. Tai lemia, kad, suprastėjus įmonės bÅ«klei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; kt.).

61. Byloje nagrinėjamu atveju UAB „ Modek“ vadovas, įmonei tapus nemokiai, nesilaikė fiduciarinių pareigų įmonės kreditoriams. Netinkamas UAB „Modek“ valdymas nulėmė tolesnį nemokios įmonės padėties bloginimÄ ir negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais VMI ir VSDFV, o tai yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu. Dėl suinteresuoto asmens veiksmų, susijusių su atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumo pažeidimu (Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas) 62.

Vien įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ ) pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimo konstatavimas negali bÅ«ti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismÄ konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimÄ , bet ir atsiskaitymų iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdymÄ pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

63. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ir nebuvo vykdomas Å¡io ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos. CK 6.9301 straipsnis reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ . Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti Å¡ia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka (CK 6.9301 str. 1 d). 64. 2018 m. lapkričio 23 d. buvo suraÅ¡yta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-5196, kuria nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko tiekėjams ir kitiems savo kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimÄ pirmiausia turėjo padengti susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ .

65. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-606-586/2019 M. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių teisių pažeidimas), ir nubaustas 1 400 Eur bauda. Vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI, privalėjo užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo.

66. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovė turėjo neįvykdytų įsipareigojimų atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo (pirmÄ ja eile) ir (ar) atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių (antrÄ ja eile). 67. 2018 m. lapkričio 23 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-5196 konstatuota, kad už paslaugas ir prekes paslaugų gavėjai ir prekių pirkėjai vietoj to, kad mokėtų į Bendrovės banko sÄ skaitas, moka į fizinių asmenų M. G. ir Å . A. banko sÄ skaitas. Bendrovė nuo 2018-06-15 turėjo mokestinę nepriemokÄ , dėl kurios iÅ¡ieÅ¡kojimo buvo priimti nurodymai nuraÅ¡yti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos (sÄ skaitų).

68. Bylos duomenimis įrodyta, kad suinteresuotas asmuo tinkamai neįgyvendino pareigos pirmiausia atsiskaityti su valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetais. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtino tyčinio bankroto požymio 69. 2018 m. lapkričio 23 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-5196 įrodo, kad suinteresuotas asmuo aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , be to, byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo neiÅ¡saugojo buhalterinės apskaitos dokumentų nurodydamas, jog dėl žaibo iÅ¡krovos buvo sugadintas kompiuteris su buhalterinės apskaitos programa, tačiau neįrodė aplinkybės, jog buhalterinės apskaitos programos atkurti iÅ¡ atsarginės jos kopijos neįmanoma.

70. Ä®monės bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu tuo atveju, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

71. VMI atlikusi Bendrovės operatyvų patikrinimÄ nustatė, kad už paslaugas ir prekes paslaugų gavėjai ir prekių pirkėjai mokėjo į fizinių asmenų – Vadovo ir Å . A. banko sÄ skaitas. Bendrovė nuo 2018 m. birželio 15 d. turėdama mokestinę nepriemokÄ , dėl kurios iÅ¡ieÅ¡kojimo buvo priimami nurodymai nuraÅ¡yti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos (sÄ skaitų), galbÅ«t vengė mokėti mokesčius valstybės biudžetui.

72. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta ir tai, kad Bendrovė nesilaikė Kasos organizavimo ir kasos operacijų atlikimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 9 punkto, kuris nurodo, kiekvienam kalendoriniam mėnesiui pasibaigus, į įmonės kasÄ sugrÄ Å¾inti atskaitingiems asmenims iÅ¡mokėtus ir jų nepanaudotus pinigus.

73. IÅ¡ suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimo, pateiktų jo ir Å . A. banko sÄ skaitų darytina iÅ¡vada, jos UAB ,,Modek“ lėšos buvo pervedamos į Å¡ių asmenų, o ne į įmonės sÄ skaitÄ . IÅ¡ suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimo nustatyta, jog įmonės pinigai buvo pervedami į jo sÄ skaitÄ , nes taip buvo patogiau dėl įmonės veiklos Norvegijoje ir įmonės sÄ skaitos areÅ¡to, taikyto VMI.

74. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį Å«kio subjektai turi tvarkyti apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams. Å io įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ pagal įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl suinteresuotas asmuo, jo vadovavimo įmonei laikotarpiu bÅ«damas atsakingas už teisingų duomenų į įmonės buhalterinę apskaitÄ Ä¯raÅ¡ymÄ , privalėjo ieÅ¡kovės apskaitÄ sutvarkyti pagal paminėtus reikalavimus.

Tokios apskaitos suinteresuotas asmuo nepateikė, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Buhalterinės apskaitos įstatymo paskirčiai įmonei priklausiusių pinigų pervedimas į jo vadovo ir Å . A. asmenines sÄ skaitas, nes įmonės pinigų judėjimas nefiksuojamos jos banko sÄ skaitoje. Å i aplinkybė svarbi įmonei tapus nemokiai, nes pažeidžiamos kreditorių teisės teisingai nustatant lėšų judėjimÄ , jų patikrinimÄ su pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais.

75. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ . Tai taip pat gali bÅ«ti kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių požymių įstatyme iÅ¡skirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 5 p.).

76. Aplinkybė dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo yra susijusi su įmonės dokumentų išsaugojimu ir jų perdavimo administratoriui pareigos įvykdymu. Teisme 2020 m. lapkričio 4 d. gautas Administratoriaus prašymas pridėti papildomus įrodymus ir nurodyti administratoriui pateikti dokumentų priedai, t. y. priėmimo–perdavimo aktas, iš kurio nustatyta, kad administratoriui buvo perduoti kasos vedimo dokumentų segtuvai, tačiau suinteresuotas asmuo neįrodė, kad perdavė Administratoriui dokumentus, susijusius su įmonės veiklos vykdymu Norvegijos Karalystėje.

77. Administratorius nustatė, kad 2008 balandžio 2 d. įregistruota Bendrovė Norvegijoje – NUF Modek, buvo sudarinėjami sandoriai tarp UAB „Modek“ ir NUF Modek ir atidaryta atsiskaitomoji sÄ skaita, iÅ¡ kurios buvo vykdomi atsiskaitymai, tačiau nurodomi dokumentų priėmimo–perdavimo aktai neįrodo, jog administratoriui suinteresuotas asmuo perdavė dokumentus dėl NUF Modek veiklos. Dėl veiklos ir turto perkėlimo į kitÄ Ä¯monę (Ä®BÄ® 20 str. 3 d. 1 p.) 78. Byloje 2021 m. vasario 4 d. Administratorius pateikė įrodymus dėl UAB „EkorÅ«mai“ (buvęs pavadinimas UAB „Nebe“) įsteigimo.

79. Byloje nustatyta, kad paminėta įmonė įregistruota 2018 m. kovo 13 d. Å ios įmonės akcininkas ir vadovas buvo ir yra Å . A., jis nuo 2013-05-29 iki 2019-03-25 dirbo UAB „Modek“ vadybininku, o paminėta 2018 m. lapkričio 23 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-5196 įrodo, jog UAB ,,Modek“ lėšos buvo pervedamos į Å¡io asmens banko sÄ skaitÄ .

80. Byloje nustatyta, kad UAB „Modek“ per laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2020-01-01 pardavė UAB „EkorÅ«mai“ (UAB „Nebe“) prekių ir paslaugų už 259 731,36 Eur ir UAB „Modek“ Å¡iai įmonei pardavė žemės sklypÄ , kuris 2018-08-17 parduotas už 23 400,00 Eur, ir automobilį BMW už 14 400,00 Eur.

81. Paminėtos aplinkybės įrodo, jog Å¡ios įmonės vykdė veiklÄ , jose tuo pat metu dirbo Å . A., jam buvo pervedami UAB ,,Modek“ pinigai ir jis, bÅ«damas UAB ,,Modek“ vadybininku, su savo įmone vykdė didelės apimties pirkimus, įsigijo UAB ,,Modek“ turtÄ .

82. Iš suinteresuoto asmens paaiškinimo nustatyta, jog parduotame žemės sklype UAB ,,Modek“ įrengė komunikacijas, pastatė pastato pamatus, tačiau administratoriui neperduoti dokumentai dėl komunikacijų ir nebaigtos statybos pardavimo kartu su žemės sklypu UAB „Ekorūmai“ (buvęs pavadinimas UAB „Nebe“).

83. Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jei veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ Ä¯monę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklÄ vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į Å¡iÄ Ä¯monę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys, preziumuojamas tyčinis bankrotas.

84. UAB ,,Modek“ 2019-03-25 darbuotojų sÄ raÅ¡as, pateiktas 2021 m. vasario 4 d., įrodo, kad tuo metu įmonėje buvo 12 apdraustų darbuotojų, Å . A.. vykdęs pagrindines įmonės veiklos funkcijas, perėjo dirbti į savo įkurtÄ nurodytÄ Ä¯monę, todėl to nagrinėjamu atveju pakanka tyčinio bankroto prezumpcijai, įtvirtintai Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte, taikyti.

85. Ä®vertinus bylos įrodymus darytina iÅ¡vada, kad suinteresuotas asmuo, siekdamas iÅ¡vengti skaidraus darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimo, mokesčių VSDFV, VMI mokėjimo, sÄ moningai apgaulingai (tyčia) tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 5 p.), taip pat žinodamas apie esamus (ir didėjančius) įsiskolinimus valstybės biudžetui (įmonės tikrÄ jÄ finansinę padėtį) neinicijavo įmonei bankroto bylos iÅ¡kėlimo teisme (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 1 p., Ä®BÄ® 8 str. 1 d.).

Å iais veiksmais jis pažeidė ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus ir tyčia privedė įmonę prie bankroto. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas nutaria: Pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Modek“, įmonės kodas 301194536 , bankrotÄ tyčiniu. Ä®pareigoti bankroto administratorių E. K. vykdyti Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ nuo nutarties paskelbimo Å¡ios nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti prokurorui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja Erika MisiÅ«nienė