2023-04-05 Nr. AB-7389-3-62-3-00420-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-99-492/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00420-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 17.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. S. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Z. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) Urbanistikos skyriaus 2021 m. sausio 20 d. išvadą (toliau – ir Išvada), kuria atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal pareiškėjo Z. S. 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą (toliau – ir Prašymas), ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą Nr. SRA-100-201223-46362 dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas yra 0,1012 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas), savininkas. Pareiškėjas, siekdamas vykdyti jam priklausančiame žemės sklype statybas, kreipėsi į atsakovą per informacinę sistemą „Infostatyba“, jog jam būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Prašymas registruotas 2020 m. gruodžio 23 d. ir jam suteiktas registracijos Nr. SRA-100-201223-46362. Atsakovas 2021 m. sausio 20 d. priėmė išvadą nepritarti statybos leidimo išdavimui. Nepritarimo priežastis – „Ginčo objektas yra pakrantės apsaugos juostos dydis, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio nuostatomis tiesiogiai įtakotų statinio atsiradimą / galimumą statytojo sklype. Informacija apie atliktus vandens telkinio juostos dydžio pakartotinus skaičiavimus Savivaldybei dar nepateikta.“

2.2. Skundžiama Išvada yra neteisėta ir naikintina, nes joje nėra nurodomos konkrečios teisės normos, kuriomis remdamasis atsakovas atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat nenurodyta, kas, kada ir kokiu pagrindu turėtų pateikti atsakovui informaciją apie atliktus vandens telkinio juostos dydžio pakartotinius skaičiavimus. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, pareiškėjui priklausančiam ginčo sklypui yra įregistruotos trys specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įskaitant ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, kurios plotas 201,00 kv. m. Taigi, atitinkamos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos dydis (plotas) yra aiškiai nustatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Visiškai nesuprantama, kas ir kodėl turėtų keisti atitinkamus Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotus duomenis.

2.3. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, turi teisę atsisakyti išduoti statybas leidžiantį dokumentą tik tokiu atveju, jei toks pagrindas yra aiškiai nurodytas įstatyme ar kitame teisės akte. Šiuo atveju atsakovas nurodė sunkiai suprantamus argumentus, kurie nėra išdėstyti jokiame teisės akte, taip piktnaudžiaudamas turimais įgaliojimais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punkto nuostatas.

3. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėjui priklausantis ginčo sklypas yra (duomenys neskelbtini) upės pakrantės šlaite, todėl ginčo sklypui taikytinos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (toliau – ir SŽNSĮ) nurodytos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų (SŽNSĮ 99 str.) ir pakrančių apsaugos juostų (SŽNSĮ 100 str.) specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir naudojimo ribojimai, tarp jų – statybų ir veiklos apribojimai. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymą reglamentuoja Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurio 5 punktas nustato apsauginės juostos išorines ribas.

3.2. Atsakovas, priimdamas Išvadą, vadovavosi UAB „Geodezininkai“ 2018 m. lapkričio 29 d. ginčo sklypo situacijos schemą M1:500 ir architekto T. D. 2018 m. gruodžio 5 d. aiškinamuoju raštu su (duomenys neskelbtini) upės apsauginės juostos ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini) nustatymo schemoje pateikta informacija, jog upės pakrantės šlaito, kuriame yra ginčo sklypas, nuolydis yra didesnis kaip 15 laipsnių, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. (65)-D8(E)-5181 nurodyta informacija, jog nagrinėjamu atveju pakrantės šlaitas yra labai raiškus, jo nuolydis didesnis kaip 20 laipsnių (svyruoja nuo 35 iki 40 laipsnių), todėl pakrantės apsaugos juosta turi būti matuojama ne nuo (duomenys neskelbtini) upės kranto linijos, bet nuo (duomenys neskelbtini) pakrantės šlaito viršutinės briaunos – linijos, nuo kurios pakrantės šlaito polinkio kampas tampa mažesnis kaip 20 laipsnių, t. y. taip, kaip reikalauja Tvarkos aprašo nuostatos. Šiuo raštu Aplinkos ministerija pasiūlė atsakovui dar kartą įvertinti esamą padėtį (rašte pateiktus faktus), o Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) – peržiūrėti sprendimą dėl ginčo sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos – atitikties teisės aktų reikalavimams.

3.3. Savivaldybės administracija, remdamasi minėtu Aplinkos ministerijos raštu, kreipėsi į NŽT dėl Ginčo sklypui taikytinos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos nustatymo (ribų patikslinimo). NŽT informavo atsakovą, kad NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjui buvo pavesta pakartotinai atlikti ginčo sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietovėje ir nustatyti, ar šiuo metu ginčo sklypui nustatytas paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos plotis ir jo apskaičiavimas atitinka Aplinkos ministerijos išdėstytą informaciją, ir nustačius, kad ginčo sklypui nustatytas paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos plotis yra tikslintinas, imtis veiksmų, kad ginčo sklypo kadastro duomenys būtų patikslinti apskaičiavus paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos plotį pagal Aplinkos ministerijos pateiktą nuomonę dėl skaičiavimo.

3.4. Atsižvelgiant į tai, jog NŽT nustačius, kad ginčo sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (pakrantės apsaugos juostos plotis) tikslintinos, iš naujo apskaičiavus apsaugos juostos plotį keistųsi galimybės ginčo sklype vykdyti statybas. Remiantis architekto T. D. aiškinamuoju raštu, ginčo sklypo dalis, kuri nepatenka į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos taikymo ribas, patenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną, kurioje statyba taip pat negalima, nes statyti pastatus natūraliuose šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, draudžiama pagal SŽNSĮ 99 straipsnio 7 punktą. Taigi, patikslinus ginčo sklypo atžvilgiu taikomos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ribas, pagal SŽNSĮ 99 straipsnio 7 punkto nuostatas ginčo sklype nebūtų galima pastatų statyba.

3.5. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, kurios pagrįstai leidžia manyti, kad dėl taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų statyba ginčo sklype gali būti negalima arba papildomai apribota, atsakovas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateikė pareiškėjo ginčijamą Išvadą, kuria nepritarė statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Kol nebus užbaigtas ginčo sklypui taikomos pakrantės apsaugos juostos ribų nustatymo patikslinimas, pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą negali būti tenkinamas, todėl tikslinga stabdyti bylos nagrinėjimą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2021 m. sausio 20 d. išvadą, kuria atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal pareiškėjo Z. S. 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą, ir įpareigojo Kauno rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Z. S. 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą Nr. SRA-100-201223-46362 dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

5. Teismas byloje nustatė, kad pareiškėjas Z. S. yra 0,1012 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, pareiškėjui priklausančiam ginčo sklypui yra įregistruotos trys specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įskaitant paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, kurios plotas 201,00 kv. m. Pareiškėjas, siekdamas vykdyti jam priklausančiame ginčo sklype statybas, per informacinę sistemą „Infostatyba“ kreipėsi į atsakovą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Atsakovas 2021 m. sausio 20 d. priėmė Išvadą nepritarti statybos leidimo išdavimui. Nepritarimo priežastis – „Ginčo objektas yra pakrantės apsaugos juostos dydis, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio nuostatomis tiesiogiai įtakotų statinio atsiradimą / galimumą statytojo sklype. Informacija apie atliktus vandens telkinio juostos dydžio pakartotinus skaičiavimus Savivaldybei dar nepateikta.“

6. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 5, 10 ir 12 dalių, 11 straipsnio 1 dalies, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės), 35 punkto nuostatomis, ir padarė išvadą, kad pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą prašymo apibrėžimą ir vertintinas kaip prašymas išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, kurį gavęs atsakovas turėjo priimti atitinkamą administracinį sprendimą, kuriame būtų išreikšta atsakovo valia dėl prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas administracinį sprendimą, yra saistomas gero viešojo administravimo principų, įpareigojančių pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu bei VAĮ 8 straipsnio nuostatų, nustatančių, kad administraciniame akte turi būti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai; nurodomas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, kad asmuo galėtų suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad dalis pareiškėjui priklausančio ginčo sklypo yra (duomenys neskelbtini) upės šlaite, todėl šiam sklypui taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų (SŽNSĮ 99 str.) ir pakrančių apsaugos juostų (SŽNSĮ 100 str.) specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir apribojimai.

9. Teismas nurodė, kad atsakovas tik atsiliepime į skundą iš dalies nurodė motyvus, dėl kurių neturėjo būti patenkintas pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, bei pažymėjo, kad motyvai dėl sprendimo priėmimo turi būti išdėstyti priimtame administraciniame sprendime, ir ši pareiga negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, nepritardamas statybos leidimo išdavimui, vadovavosi tuo, jog pareiškėjui priklausančiam ginčo sklypui yra įregistruota specialioji žemės naudojimo sąlyga – paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta, kurios plotas 201,00 kv. m, tačiau Išvadoje nėra jokių motyvų ir argumentų, kurie tiesiogiai lemtų statybos negalimumą ginčo sklype. Atitinkamas paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos dydis (plotas) (paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta, kurios plotas 201,00 kv. m) yra aiškiai nustatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o byloje nėra jokių duomenų, kad pradėtos atitinkamos procedūros dėl Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų ginčo sklypo duomenų keitimo.

10. Teismas konstatavo, kad Išvadoje nurodyta nepritarimo pareiškėjo Prašymui priežastis yra nesuprantama, abstrakti, nepagrįsta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis, todėl ji apribojo pareiškėjo teises į teisminę gynybą (ginčui persikėlus į teismą, atėmė galimybę pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas), o teismui – visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

11. Teismas, nustatęs, kad Išvada nėra tinkamai motyvuota tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, konstatavo, kad ji neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio ir 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų, ir šie pažeidimai yra esminiai ir pakankami pripažinti Išvadą neteisėta ir nepagrįsta, todėl panaikino Išvadą bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą Nr. SRA-100-201223-46362 dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

III. 12. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje nėra duomenų, jog pradėtos atitinkamos procedūros dėl Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų ginčo sklypo duomenų keitimo (dėl apsaugos juostos dydžio keitimo), ir nurodo, kad šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti NŽT 2020 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. 1SS-5175-(8.52 E.) „Dėl žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo“, NŽT 2021 m. gegužės 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-311-(14.7.141) ir NŽT 2021 m. gegužės 14 d. raštas Nr. 7SD-3665-(14.7.137 E.) „Dėl faktinių duomenų patikrinimo“, kuriame nustatyta, kad ginčo kadastro duomenys yra taisytini. Šie raštai paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl ginčo sklypo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų dydžio (ploto) aiškumo, bei patvirtina, jog yra pradėtos procedūros dėl Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų duomenų tikslinimo (keitimo).

13.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nagrinėjamą situaciją įvertino visiškai formaliai, neatsižvelgdamas į pareiškėjo Prašymo pateikimo metu egzistavusias ir šiuo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios atsakovui neleidžia priimti pagrįsto ir teisėto sprendimo dėl statybos leidimo išdavimo, kadangi, patikslinus ginčo sklypo kadastro duomenis, yra labai didelė tikimybė, jog ginčo sklype vykdomi statybos darbai būtų neteisėti. Išvada yra priimta pagrįstai, atsižvelgiant į pareiškėjo Prašymo pateikimo momentu egzistavusias faktines aplinkybes dėl būtinybės tikslinti ginčo sklypo kadastro duomenis. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas pagrįstai prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki kol bus patikslinti ginčo sklypo kadastro duomenys.

13.3. Pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus atsakovo pateiktų dokumentų, bei neanalizavus SŽNSĮ 99 ir 100 straipsnių nuostatų, nepasisakius dėl atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų, teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas. Teismas tik formaliai įvertino Išvados atitiktį Viešojo administravimo įstatymo ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių nuostatoms, visiškai nevertindamas ginčo turinio ir esminių faktinių aplinkybių.

13.4. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog atsakovas tik atsiliepime nurodė motyvus dėl pareiškėjo Prašymo netenkinimo, patvirtina, jog priimant Išvadą egzistavo aplinkybės, pagrindžiančios Išvados teisėtumą, be to, Išvadoje buvo nurodytas teisinis pagrindas – SŽNSĮ 100 straipsnis, nustatantis apribojimus statybai.

13.5. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog Išvadoje nurodytos abstrakčios aplinkybės ir jos priėmimo motyvai apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, bei sutrukdė teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą, patvirtino, jog tarp procesų šalių kilęs ginčas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, taigi, byla buvo išnagrinėta pažeidžiant teismo pareigą būti aktyviam tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas tiriant. Be to, minėta pirmosios instancijos teismo išvada patvirtina, jog išsamus bei visapusiškas bylos nagrinėjimas šiuo metu nėra galimas ir bylos nagrinėjamas turėtų būti sustabdytas, kol galutinai bus išspręstas klausimas dėl ginčo sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kurios yra tiesiogiai susijusios su galimybe ginčo sklype vykdyti statybas. Pirmosios instancijos teismas, 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu atsisakydamas sustabdyti bylos nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, kad šioje byloje yra pakankamai duomenų bylai išnagrinėti ir sprendimui priimti, prieštaravo skundžiamame sprendime padarytoms išvadoms dėl galimybės objektyviai išnagrinėti bylą.

14. Atsakovas 2022 m. vasario 11 d. pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų, patvirtinančių, jog Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rūmuose (administracinė byla Nr.eI4-3321-428/2022) priimtas nagrinėti pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, 2022 m. sausio 26 d. prašymas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“, prijungimo.

15. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde nėra nurodęs teisinio pagrindo atsisakyti išduoti pareiškėjui statybas leidžiantį dokumentą, taip pat nėra pateikęs duomenų, kada bus patikslinti ginčo sklypo duomenys, kas tą padarys. Kadangi Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčo sklypo kadastro duomenys šiuo metu nėra nuginčyti ir pakeisti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo Išvada yra nepagrįsta ir neteisėta. Atsakovo nurodyti NŽT atsakovui rašyti raštai nepatvirtina, jog ginčo sklypo duomenys yra neaiškūs, be to, jie nepatvirtina, kad jau vykdomi procesai dėl ginčo sklypo registruotų duomenų keitimo ne ginčo tvarka, kadangi juose NŽT tik paaiškino kadastro duomenų keitimo procedūras. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis atsakovo pateiktais NŽT raštais, kadangi byloje nebuvo ginčijamas Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ginčo sklypo naudojimo specialiųjų sąlygų teisėtumas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki ginčo sklypo kadastro duomenų patikslinimo, nes tokia procedūra iki šiol nėra vykdoma. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą tinkamai, įvertino joje esančius įrodymus, o atsakovas, teigdamas, kad teismas nebuvo aktyvus, nenurodo, kokie įrodymai nebuvo išreikalauti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamos bylos ginčo dalyku yra atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2021 m. sausio 20 d. Išvados, kuria atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą, teisėtumas ir pagrįstumas.

17. Išvadoje nurodyta, kad ginčo objektas yra pakrantės apsaugos juostos dydis, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio nuostatomis, tiesiogiai įtakotų statinio atsiradimą / galimumą statytojo sklype. Informacija apie atliktus vandens telkinio juostos dydžio pakartotinius skaičiavimus savivaldybei dar nepateikta.

18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas tik atsiliepime nurodė motyvus dėl pareiškėjo Prašymo netenkinimo, bei nustatęs, kad Išvada nėra tinkamai motyvuota tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, konstatavo, kad ji neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio ir 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų; Išvadą panaikino bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą Nr. SRA-100-201223-46362 dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

19. Atsakovas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentavo, kad teismas priėmė formalų sprendimą, neįvertino į bylą pateiktų duomenų – NŽT 2020 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. 1SS-5175-(8.52 E.) „Dėl žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo“, NŽT 2021 m. gegužės 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-311-(14.7.141) ir NŽT 2021 m. gegužės 14 d. rašto Nr. 7SD-3665-(14.7.137 E.) „Dėl faktinių duomenų patikrinimo“, neanalizavus SŽNSĮ 99 ir 100 straipsnių nuostatų; nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose (administracinė byla Nr.eI4-3321-428/2022) priimtas nagrinėti pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, 2022 m. sausio 26 d. prašymas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra nei jos pakartotinis nagrinėjimas, nei jos proceso pirmosios instancijos teisme pratęsimas, nei, juo labiau, viešojo administravimo procedūros trūkumų ištaisymas teisme. Taip pat atkreipia dėmesį, kad viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas paprastai vertinamas atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis jis buvo grindžiamas ir kurios egzistavo / buvo žinomos Išvados priėmimo metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, plačiau nekartodama teismo nustatytų aplinkybių, dėl kurių ginčo nėra, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Duomenys apie Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eI4-3321-428/2022 yra Liteko duomenų bazėje, priimti procesiniai sprendimai vieši, todėl tai patvirtinančių papildomų dokumentų prijungimas prie bylos nėra tikslingas.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Išvada neišduoti statybą leidžiančio dokumento motyvuojama pastabomis, kurios yra itin lakoniškos, neargumentuotos ir nėra grindžiamos teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad Statybos įstatymas reikalauja nurodyti statybą leidžiančio dokumento neišdavimo priežastis, kurios turi būti aiškios, konkrečios, t. y. turi būti atskleista statybą leidžiančio dokumento neišdavimo esmė bei nurodytas teisinis reguliavimas, kurio nepaisyta. Tokio pobūdžio imperatyvas tarnauja siekiant išvengti piktnaudžiavimo bei užtikrina teisėtumo principo laikymąsi (jis reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-309-556/2020).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ginčo žemės sklypui yra taikomos Elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis), Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis), Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis); įrašai galioja nuo 2020 m. sausio 1 d., Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla sudaryta 2019 m. gegužės 2 d.

24. Atsakovas Išvadoje tik abstrakčiai nurodo, kad pakrantės apsaugos juostos dydis, kuris turi tiesioginę reikšmę galimybei statyti sklype, yra ginčo objektu, bei kad informacija apie atliktus vandens telkinio juostos dydžio pakartotinius skaičiavimus savivaldybei dar nepateikta, tačiau nepateikia jokių konkrečių argumentų, kokios su šiais apribojimais susijusios aplinkybės ir kokią įtaką turėtų statybai, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas (žr. nutarties 8-10 p.).

25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad motyvai dėl sprendimo (Išvados) priėmimo turi būti išdėstyti priimtame administraciniame sprendime, ir ši pareiga negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai, todėl atmestini apelianto argumentai, kad buvo nepagrįstai neatsižvelgta į atsakovo pateiktus duomenis (žr. nutarties 19 p.), nebuvo aiškinamasi dėl SŽNSĮ 99 ir 100 straipsnių nuostatų taikymo, bei kad bylos nagrinėjimas turėjo būti stabdomas, iki bus išnagrinėta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. eI4-3321-428/2022. Sprendžiant dėl Išvados pagrįstumo, reikšmingais laikytini tie faktiniai duomenys, kurie buvo nurodyti kaip jos pagrindimas. NŽT 2020 m. gruodžio 18 d. raštas nebuvo nurodytas kaip Išvados pagrindas, juo labiau vėlesni duomenys negalėtų būti įvertinti kaip turintys reikšmės jos teisėtumui. Administraciniame sprendime nenurodytų duomenų bei jo priėmimo metu nevertintų, neegzistavusių faktų nagrinėjimas, Išvados teisinis pagrindimas teisme, eliminuotų viešojo administravimo subjektui suteiktos kompetencijos įgyvendinimą, tai sąlygotų ir jam tenkančios už vykdomas funkcijas atsakomybės masto nepagrįstą sumažinimą. Kita vertus, tai tampa kliūtimi ginčo nagrinėjimui teisme, ką pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, nes pareiškėjui nėra aiškios atsisakymo priežastys, todėl jam tampa sudėtinga apsibrėžiant bylos nagrinėjimo ribas. Tai lemia ne tik pareiškėjo teisės į teisminę gynybą ribojimą, bet ir tampa kliūtimi teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023, 2023 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-118-602/2023).

26. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. eI4-3321-428/2022 laikytini nepagrįstais dėl to, kad ginčijamos Išvados neteisėtumas grindžiamas ne tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios nagrinėjamos kitoje administracinėje byloje. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą iš esmės, nes Išvadoje nėra nurodyti tokio atsisakymo objektyvūs faktiniai ir teisiniai pagrindai; Išvados panaikinimą nagrinėjamu atveju lemia jos formalūs trūkumai, tačiau jie yra esminiai, neleidžiantys suprasti konkrečių ginčijamo administracinio akto priėmimo priežasčių.

27. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė