2b5728ec-ed5d-4eb4-8d92-cc3f844cbff9 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-69-382/2017Teisminio proceso Nr. 4-43-3-01681-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.11.10 (S)                           KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. vasario 2 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal M. K. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimo, kuriuo M.

K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 1241 straipsnio 8 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: M. K. 2015 m. gruodžio 13 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 155, 101 ir 102 punktus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. lygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje, įvažiuodamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, prieÅ¡ pradėdamas važiuoti į keliÄ iÅ¡ Å¡alikelės, nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, t. y. nepraleido automobilio „Opel Monterey“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiuojančio iÅ¡ deÅ¡inės pusės, ir su juo susidÅ«rė, dėl to buvo apgadinti abu automobiliai. Po autoįvykio M. K. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. M. K. vairuotas automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo draustas įstatymo nustatyta tvarka, jam neatlikta privaloma techninė apžiÅ«ra, o sustabdžius vairuotojÄ M. K., Å¡is tikrinančiam policijos pareigÅ«nui nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Å ilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimu nubaudė M.

K. pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam 36 Eur baudÄ , pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir skyrė jam 30 Eur baudÄ , pagal ATPK 1241 straipsnio 8 dalį ir skyrė jam 8 Eur baudÄ , pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir skyrė jam 45 Eur baudÄ , pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam 1020 Eur baudÄ , kartu atimdamas teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Remiantis ATPK 33 straipsniu, M. K. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1020 Eur dydžio bauda, kartu atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.Apeliaciniu skundu M.

K. praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾inti administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡ naujo tirti įgaliotai institucijai. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Å ilutės rajono apylinkės teismas, remdamasis liudytojų M. B., V. V. ir E. G. parodymais, o jų pagrindu M. K. bei S. B. versijas atmesdamas, neatsižvelgė į visų trijų minėtų liudytojų parodymų tarpusavio prieÅ¡taringumÄ bei prieÅ¡taravimÄ Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 12 d. ekspertizės akto Nr. 11-1644 (16) tyrimo medžiagai, schemoms ir iÅ¡vadoms.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akto 5 ir 6 puslapiuose yra nurodyta, kad „Opel Monterey“ priekinio kairiojo rato sparno arka ir priekinio buferio plastikinės apdailos Å¡oniniu pavirÅ¡iumi pradėjo braukti per greičiau judėjusio automobilio „Volkswagen Passat“ priekines deÅ¡inės pusės dureles. Å i eksperto iÅ¡vada, apelianto nuomone, sutampa su jo parodymais, jog bÅ«tent jis dėl iÅ¡gÄ sčio, didindamas greitį, mėgino bėgti nuo užpuolikų. Antra, teismas neatkreipė dėmesio į labai reikÅ¡mingas ekspertizės akte nustatytas aplinkybes, kurios sutampa su M.

K. ir S. B. parodymais, jog būtent automobilio „Opel Monterey“ vairuotojas taranavo M. K. – ekspertizės akto 6 puslapyje nurodyta, jog „tolimesnio kontakto metu, esant į kairę pasuktiems „Opel Monterey“ ratams, kairės pusės ratas padangos protektoriaus išoriniu kraštu, pradedant ties automobilio „VW Passat“ dešinės pusės priekinių ir galinių durelių sandūra, kiek žemiau durelių rankenos, pradėjo slystamai kontaktuoti su automobilio galinėmis durelėmis ir galinio sparno šoniniu paviršiumi, ant jo padarydamas lanko formos, išlenkto automobilio „VW Passat“ priekio kryptimi, pavienius dryžius“, kas akivaizdžiai parodo, kad automobilio „Opel Monterey“ vairas buvo susuktas į kairę, t. y.

į M. K. vairuojamÄ automobilį „Volkswagen Passat“. Asmuo, vengdamas susidÅ«rimo, tikrai nebÅ«tų pasukęs ir laikęs taip ilgai (pagal liudytojų parodymus, 20–30 metrų) pasukto vairo į automobilį „Volkswagen Passat“, o prieÅ¡ingai, atsargus ir rÅ«pestingas vairuotojas bÅ«tų sukęs vairÄ Ä¯ prieÅ¡ingÄ pusę ir stabdęs automobilį. Pažymėtina, kad ekspertizės akte automobilio „Opel Monterey“ stabdymo žymių nei ant kelio, nei ant automobilio „Volkswagen Passat“ Å¡oninio kėbulo detalių nenustatyta (esant sustabdytiems priekiniams ratams, dryžiai bÅ«tų buvę pailgi (horizontalÅ«s).

Trečia, pabrėžtina, jog ekspertizės akto 7 puslapyje esančiame 13 paveiksle yra aiÅ¡kiai nurodyta automobilio „Opel Monterey“ važiavimo trajektorija, pagal kuriÄ matyti, jog M. B., vairuodamas automobilį „Opel Monterey“, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ / kelio pusę dar prieÅ¡ įvykstant susidÅ«rimui. Ekspertizės akto 6 lape nurodoma, jog „automobilio „Opel Monterey“ slystamo kontakto metu, automobilis „VW Passat“ važiavo (duomenys neskelbtini) g.

žole apaugusia Å¡alikele nuotraukose matomų jo ratų pėdsakų trajektorija, o automobilis „Opel Monterey“ važiavo ties gatvės žvyro dangos kairiuoju pakraščiu, žiÅ«rint (duomenys neskelbtini) g. kryptimi“, kas dar kartÄ patvirtina, kad eismo įvykis (susidÅ«rimas) įvyko kairėje (prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje) kelio dalyje. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kodėl Å ilutės rajono apylinkės teismas Å¡ių aplinkybių nenagrinėjo detaliau ir nepaÅ¡alino abejonių, kuomet akivaizdžiai buvo matyti, kad palyginus ekspertizės akto schemÄ su E. G., V.

V. ir M. B. duotais parodymais, pastarųjų teiginiai, kad susidÅ«rimas įvyko viduryje kelio, yra melagingi ir prieÅ¡taraujantys ekspertizės akte nustatytoms eismo įvykio aplinkybėmis. Taip pat nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kÄ reiÅ¡kia E. G. eismo įvykio schemoje nurodyti skaičiai, kadangi ten jų reikÅ¡mių nebuvo pažymėta. Skunde pažymima ir tai, kad nebuvo apklaustas kaip liudytojas ekspertas, po kurio apklausos galėjo paaiÅ¡kėti kitos reikÅ¡mingos aplinkybės.Å ilutės rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad M.

K., kaip matyti iÅ¡ ekspertizės akto medžiagos ir jo paties bei S. B. parodymų, net nebuvo įvažiavęs į keliÄ iÅ¡ Å¡alikelės, todėl ir neturėjo prievolės praleisti keliu važiuojantį automobilį. IÅ¡ ekspertizės akto 7 puslapyje esančio 13 paveikslo, iÅ¡ ekspertizės akto 6 lape esančios iÅ¡vados, jog automobilis „Volkswagen Passat“ važiavo (duomenys neskelbtini) g. žole apaugusia Å¡alikele, ir administracinėje byloje esamų nuotraukų darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad automobilis „Volkswagen Passat“ į (duomenys neskelbtini) g. keliÄ Ä¯važiavo tik po susidÅ«rimo, todėl Å¡iuo atveju negalima taikyti KET 101, 102 ir 155 punktuose numatytų taisyklių. Apeliantas pabrėžia, jog teismas, remdamasis liudytojo E. G. parodymais, neatsižvelgė į tai, kad jo parodymai yra nenuoseklÅ«s, kintantys ir prieÅ¡taraujantys bylos faktinėms aplinkybėms.

Parodymų metu jis nurodė, kad M. B. vairuojamas automobilis „Opel Monterey“ sustojo kelio viduryje, pamatęs Å¡alikelėje stovintį automobilį, o 2016 m. kovo 4 d. tvirtino, kad pats susidÅ«rimas įvyko kelio viduryje, vėliau teigė, jog M. B. automobilis stovėjo deÅ¡inėje kelio pusėje, o teisme pripažino, kad buvo tamsu ir jis tiksliai nematė, kur įvyko avarija. Tuo tarpu, M. K., atsitrenkus į jo automobilį visureigiui „Opel Monterey“, patyrė Å¡okÄ , iÅ¡sigando ir pradėjo bėgti nuo asmenų, kuriuos palaikė užpuolikais (medžiotojais, kuriems priklausė M.

K. paimto nugaiÅ¡usio briedžio kÅ«no dalys). Dėl galimo susidorojimo su juo ir dėl M. B. sukeltos avarijos M. K. mėgino susisiekti su policijos pareigÅ«nais, tačiau mobilusis telefonas buvo iÅ¡sikrovęs. Taigi matyti, kad M. K. nesÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, viskas įvyko staiga ir netikėtai, todėl tuo metu dėl visų susiklosčiusių nepalankių aplinkybių buvo pasirinktas toks elgesio variantas.Atsižvelgiant į tai, jog byloje daugiau nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių M.

K. veiksmus, prieÅ¡taraujančius KET ir ATPK, manytina, kad Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono policijos komisariato pareigÅ«nai, suraÅ¡ydami administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , ir Å ilutės rajono apylinkės teismas, priimdamas nutarimÄ paskirti baudÄ , pažeidė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ dėl įrodymų pakankamumo ir jų neprieÅ¡taringumo. Apelianto vertinimu, nėra įrodyta, jog bÅ«tent jis padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinis skundas netenkintinas. M. K. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 1241 straipsnio 8 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo motyvų matyti, kad M. K. ginčija savo kaltę tik dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų, argumentų dėl jo nubaudimo pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 1241 straipsnio 8 dalį nepateikia, su Å¡ių pažeidimų padarymu sutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Iš ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus, M.

K. apeliacinio skundo argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad apeliantas padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Dėl M. K. padarytų administracinių teisės pažeidimų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių M. K. kaltę dėl KET pažeidimo, nulėmusio kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimÄ . Pirmiausia, apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog negalima konstatuoti KET 155 punkto pažeidimo, kadangi abiejų transporto priemonių – „Opel Monterey“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Volkswagen Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), – susidÅ«rimas įvyko ne pačioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, o jau už sankryžos, Å¡alia jos. Taigi M. K., remiantis minėtu KET 155 punktu, neturėjo pareigos lygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje duoti keliÄ iÅ¡ deÅ¡inės artėjančioms transporto priemonėms. Tačiau Å¡i aplinkybė savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad apskritai nebuvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M.

K. padarė KET 101 ir 102 punktų pažeidimus, tačiau tai nepakeitė jo veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.  Nuosekliai aptariant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad ekspertizės akte nustatyta aplinkybė, jog automobilis „Opel Monterey“ pradėjo braukti per greičiau judėjusio automobilio „Volkswagen Passat“ priekines dešinės pusės dureles, ant jų paviršiaus padarydamas išilgines kreivalinijines braukimo trasas (b. l. 177–178), nesuteikia jokio pagrindo M.

K. padarytai iÅ¡vadai, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog jis iÅ¡sigandęs padidino greitį, kadangi siekė pasprukti nuo užpuolikų. Ekspertizės akte nurodytos aplinkybės lygiai taip pat gali reikÅ¡ti ir tai, kad automobilio „Opel Monterey“ vairuotojas M. B. užstojo automobiliui „Volkswagen Passat“, vairuojamam M. K., keliÄ ir nenorėjo jo praleisti dėl anksčiau susiklosčiusios situacijos – M. B., bÅ«damas valstybinės aplinkos apsaugos inspektorius, įvykio vakarÄ sužinojęs, kad rastas negyvas briedis, kaip medžiotojų bÅ«relio narys, nuvykęs į nurodytÄ vietÄ , rado briedžio tempimo žymes, kurios vedė iki M.

K. sodybos. Taigi byloje esantys duomenys ir įvykio aplinkybės leidžia teigto, kad M. B. važiavo link M. K. vairuojamo automobilio, siekdamas su juo pasikalbėti, iÅ¡siaiÅ¡kinti, gal M. K. kas nors žinoma dėl dingusio briedžio, tačiau pamatęs, kad M. K. bando bėgti, siekė jam užstoti keliÄ ir jį sustabdyti. Aptartos aplinkybės yra susijusios ir su kitu apeliacinio skundo argumentu, jog ekspertizės akte nustatytas faktas, kad tolesnio kontakto metu automobilio „Opel Monterey“ ratai buvo pasukti į kairę (b. l. 148), neva įrodo, jog automobilio „Opel Monterey“ vairas buvo susuktas į kairę – į M.

K. vairuojamÄ automobilį „Volkswagen Passat“, t. y. jog neva M. B. taranavo M. K. automobilį. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokie nepagrįsti teiginiai yra tik M. K. bandymas ekspertizės akte nurodytais duomenimis patvirtinti savo duotus parodymus. Kaip jau minėta anksčiau, liudytojų E. G., V. V. ir paties M. B. parodymai patvirtina, kad M. B. į sodybÄ , kurioje buvo M. K., vyko norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti briedžio skerdienos dingimo aplinkybes, taigi, pamatęs iÅ¡važiuojantį M. K., M.

B. savo automobilio ir neketino stabdyti, o siekė užkirsti keliÄ M. K., kad Å¡iam nepavyktų iÅ¡vengti galbÅ«t gresiančios administracinės atsakomybės (aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai tvirtinti, jog M. B. galėjo padaryti iÅ¡vadÄ , kad M. K. padarė ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ ir taip pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 44.28 punktÄ ). BÅ«tina aptarti ir kitÄ apeliaciniame skunde nurodytÄ aplinkybę, jog M.

B. vairuojamas automobilis „Opel Monterey“ iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ / kelio pusę dar prieÅ¡ įvykstant transporto priemonių susidÅ«rimui. Å is apelianto teiginys, atsižvelgiant į tikėtinas abiejų transporto priemonių padėtis kontakto pradžios momentu ir jų judėjimo trajektorijas iki susidÅ«rimo pagal ekspertizės akte pateiktÄ schemÄ (b. l. 149), yra teisingas. Tačiau tai neturi reikÅ¡mės transporto priemonių susidÅ«rimo mechanizmui bei priežastinio ryÅ¡io konstatavimui.

Kaip jau buvo nurodyta, M. K. nepadarė KET 155 punkto pažeidimo. Tačiau ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, taiga bÅ«tina aptarti ir kitus nagrinėjamai situacijai aktualius Kelių eismo taisyklėse numatytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nutarime buvo pažymėjęs, jog pagal Kelių eismo taisyklių 101 punktÄ , prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o pagal 102 punktÄ Ä¯važiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų vairuotojas privalo duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).

Taigi Å ilutės rajono apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M. K., prieÅ¡ pradėdamas važiuoti ir norėdamas įvažiuoti į keliÄ , privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ kitoms keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Jei M. B. vairuojamas automobilis sudarė jam kliÅ«tį, nors ir galbÅ«t nevažiuodamas arčiau deÅ¡iniojo kelio kraÅ¡to, kaip reikalauja KET, M. K. privalėjo jį praleisti, o nepraleidęs M. K. pažeidė minėtus KET 101 ir 102 punktus.

Tokie M. K. veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiu eismo įvykiu. Jei M. K., iÅ¡ Å¡alikelės įvažiuodamas į keliÄ , bÅ«tų elgęsis kaip atsakingas, apdairus ir rÅ«pestingas vairuotojas, bÅ«tų praleidęs M. B. vairuojamÄ â€žOpel Monterey“, abiejų transporto priemonių susidÅ«rimas nebÅ«tų įvykęs, t. y. eismo įvykį sukėlė bÅ«tent neteisėti M. K. veiksmai. Taip pat teismas pažymi, kad nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog M. K. nebuvo įvažiavęs į keliÄ iÅ¡ Å¡alikelės, todėl ir neturėjo prievolės praleisti keliu važiuojančio automobilio.

IÅ¡ ekspertizės akte pateiktos schemos (b. l. 149) matyti, kad automobilis „Volkswagen Passat“ transporto priemonių susidÅ«rimo metu jau buvo Å¡iek tiek įvažiavęs į keliÄ . Taip pat bÅ«tina atkreipti dėmesį, jog pareiga praleisti keliu važiuojančius automobilius kyla dar iki iÅ¡važiavimo į keliÄ , t. y. vairuotojai prieÅ¡ pradėdami važiuoti privalo įsitikinti, kad nesudarys kliÅ«ties kitiems eismo dalyviams, ir suteikti pirmenybę keliu važiuojantiems vairuotojams. Nagrinėjamu atveju M.

K. elgėsi visiÅ¡kai prieÅ¡ingai įstatyme numatytiems reikalavimams, užtikrinantiems saugų eismÄ keliuose.Apibendrindamas visa tai, kas aptarta anksčiau, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir visÄ bylos medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu 2016 m. gruodžio 8 d. nutarime padarė Å ilutės rajono apylinkės teismas, taigi konstatuotina, jog M. K. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pažymėtina, jog M.

K. nepripažino, kad sukėlė eismo įvykį, ir nurodė, kad po įvykio pasiÅ¡alino tik dėl to, jog buvo iÅ¡sigandęs asmenų, buvusių automobilyje, su kuriuo susidÅ«rė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal KET 219 punktÄ , įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis turi tam tikrų pareigų ir negali pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. Tai, kad M. K. iÅ¡sigando asmenų, kurie, jo manymu, gali veikti neteisėtai, nepaÅ¡alina jo atsakomybės už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, kadangi byloje nėra duomenų, jog M.

K. gyvybei ar sveikatai bÅ«tų grėsęs realus pavojus. Skirtingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos buvo sÄ moningai pasirinktas elgesio variantas – M. K. siekė iÅ¡vengti administracinės atsakomybės tiek dėl savo paties neteisėtų veiksmų paimant žvėries skerdienÄ (tai teisme patvirtinto pats apeliantas, b. l. 40), tiek dėl sukelto eismo įvykio. Taigi pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai – nustatyta, jog M. B. vairuojamas automobilis neatsitrenkė į M.

K. stovintį automobilį, kas bÅ«tų galėję jį iÅ¡gÄ sdinti, todėl akivaizdu, kad M. K. pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, siekdamas iÅ¡vengti savo atsakomybės.Taigi apygardos teismas konstatuoja, kad M. K. pirmosios instancijos teismo nutarime teisingai yra inkriminuotas pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymas. Dėl M. K. paskirtos nuobaudos Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas, ir nors apeliaciniame skunde nekeliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, tačiau bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog nuo 2017 m. sausio 1 d.

įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau ANK) (galiojanti redakcija, 2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos yra numatyta ANK 426 straipsnyje. Naujojo kodekso minėto straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo Å¡eÅ¡ių Å¡imtų iki aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų.

Taigi akivaizdu, kad naujame kodekse už M. K. padarytÄ teisės pažeidimÄ yra numatyta kur kas Å¡velnesnė atsakomybė, nei buvo įtvirtinta ATPK. ANK 426 straipsnio 7 dalyje taip pat yra numatyta, kad už Å¡io straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Nors M. K. teisės pažeidimus padarė ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (galiojanti redakcija, 2015 m. birželio 25 d.

įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, Å¡i veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė. Å velnesne laikoma administracinė atsakomybė, kai už padarytÄ veikÄ Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu deÅ¡imt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu nustatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Kadangi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkis ((600 + 850) / 2 = 725) yra 288 Eur mažesnis nei baudos, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ((868 + 1158) / 2 = 1013), o specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis, numatytas ANK 426 straipsnio 7 dalyje ((1 + 3) / 2 = 2), yra 2 metais trumpesnis nei numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ((3 + 5) / 2 = 4), konstatuotina, jog Å¡ioje normoje įtvirtinta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė. Taigi M. K. padarytos veikos turi bÅ«ti perkvalifikuojamos iÅ¡ ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 2 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį. BÅ«tina pažymėti tÄ aplinkybę, jog anksčiau kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimas (apgadinimas) buvo numatytas atskiroje įstatymo normoje (ATPK 127 straipsnio 2 dalis).

Dabar galiojančiame ANK pasitraukimas iš eismo įvykio vietos ir žalos sukėlimas kitoms transporto priemonėms yra numatyti vienoje normoje (ANK 426 straipsnio 1 dalis). Šioje normoje numatyta atsakomybė taikoma tais atvejais, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Byloje yra duomenų, kad žala automobiliui „Opel Monterey“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta, t. y. transporto priemonės techninės apžiūros aktuose nustatyti defektai – apgadintas priekinės kairės pusės buferis, priekinės kairės pusės sparnas, priekinės ir galinės kairės pusės durelės (b. l. 4, 62).

Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra tikslių draudimo pateiktų duomenų, kokio dydžio žala buvo padaryta automobiliui „Opel Monterey“, taigi abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir konstatuojama, kad sukelta žala yra mažesnė nei penkiolika bazinių nuobaudų dydžių. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, kai asmuo padaro kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai asmeniui skiriama nuobauda parenkama neperžengiant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribų.

Pažymėtina, jog sunkiausias iÅ¡ M. K. padarytų pažeidimų yra pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ jam buvo paskirta 1020 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams, t. y. administracinė nuobauda, didesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis, o specialiosios teisės atėmimas buvo paskirtas minimaliam terminui. Taigi pažeidėjui ir pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį skiriama bauda, didesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis – 732 Eur, o specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones – atimama minimaliam terminui – 1 metams.

Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas, tačiau, remiantis nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu, M. K. veikos perkvalifikuojamos iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 2 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas.

Teisėjas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: M. K. apeliacinio skundo netenkinti. Pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimÄ :M. K. administracinius teisės pažeidimus iÅ¡ ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir skirti 732 (septyni Å¡imtai trisdeÅ¡imt du) Eur baudÄ , atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, M. K. paskirtÄ nuobaudÄ pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį subendrinti su nuobaudomis, paskirtomis 2016 m. gruodžio 8 d.

Å ilutės rajono apylinkės teismo nutarimu pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 1241 straipsnio 8 dalį, ir skirti galutinę subendrintÄ nuobaudÄ 732 (septyni Å¡imtai trisdeÅ¡imt du) Eur baudÄ , atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.KitÄ 2016 m. gruodžio 8 d. Å ilutės rajono apylinkės teismo nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                             Zigmas Pocius