2b55bb37-a975-4bf5-9d91-b2b50e2b26e4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5625-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00275-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, atstovui Aigerdui Skroliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas A. B. 2016-01-21 teismui padavė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. 1. 1–2).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ netinkamų konvojavimo sÄ lygų. Nurodė, kad konvojavimo maÅ¡inose nėra saugos diržų, buvo mažai vietos, dėl ko tekdavo stovėti arba sėdėti ant grindų. MaÅ¡inos neturi Å¡ildymo sistemos ir ventiliacijos, dėl ko Å¡altuoju metų laiku konvojuose buvo Å¡alta, Å¡iltuoju metų laiku – trÅ«ko oro.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai iÅ¡leisti į tualetÄ buvo ignoruojami. Grindys ir sienos maÅ¡inose buvo metalinės, pro kurias žiema pÅ«tė vėjas. Konvojavimo maÅ¡inose nebuvo lango ir avarinio išėjimo. Dėl Å¡ių sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , buvo sužalota jo sveikata.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo. Apie posėdžio vietÄ ir laikÄ pareiÅ¡kėjui praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, atsiliepime į skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 7–9).PareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Paaiškino, kad konvojavimas vykdomas specialiaisiais automobiliais, kuriuose kameros įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Atsakovas užtikrina, kad specialios paskirties transportu vyktu tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Konvojavimo automobiliuose teisės aktai nenumato saugos diržų įrengimo kiekvienam konvojuojamam asmeniui.

Konvojuojamieji vedami į tualetÄ jų pačių praÅ¡ymu pasikeitimo punktuose, apie tai daromas įraÅ¡as konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje. PareiÅ¡kėjas konvojaus virÅ¡ininkui nereiÅ¡kė skundų nei žodžiu, nei raÅ¡tu, nors tokiÄ teisę turėjo. Dėl Å¡ių priežasčių manytina, kad jokių neteisėtų atsakovės veiksmų nenustatyta ir žala nepriteistina. Per teismo posėdį atsakovės atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas atmestinas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už konvojavimÄ atskiromis dienomis nuo 2012-02-09 iki 2014-01-16, sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Atsakovė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir pareiÅ¡kėjo reikalavimams praÅ¡o taikyti 3 metų senaties terminÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti ir į abiejų teisinio santykio Å¡alių interesus, ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus.CK 1.125 str. 1 d. 8 p. įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011-09-20 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2016 m. sausio 21 d. (b. l. 4), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2012-02-09 iki 2013-01-20.

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo nurodomų teisės pažeidimų pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog buvo konvojuojamas atitinkamomis sÄ lygomis, tačiau, kaip minėta, skundÄ teismui pateikė tik 2016-01-21. PareiÅ¡kėjo nurodyta priežastis (Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai nėra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ ) nėra pagrindas netaikyti senaties termino. Pagal CK 1.126 str. 2 d. nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Atsižvelgiant į atsakovės praÅ¡ymÄ , nagrinėjamu atveju taikoma ieÅ¡kinio senatis reikalavimams dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų nuo 2012-02-09 iki 2013-01-20, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti žalÄ už laikotarpį nuo 2012-02-09 iki 2013-01-20 atmetamas. Kadangi kitoje skundo dalyje pareiÅ¡kėjas ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, teismas pasisakys dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, nurodytų už aktualų laikotarpį nuo 2013-01-21 iki 2014-01-16.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad konvojaus automobiliai yra perpildyti, sėdimos vietos įrengtos netinkamai, konvojaus automobiliai neatitinka saugumo reikalavimų. Automobiliuose neveikia Å¡ildymo ir ventiliacijos sistemos, nėra avarinio išėjimo bei lango, neįrengti saugos diržai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ vienos laisvės atėmimo vietos į kitÄ laikotarpiu nuo 2013-01-21 iki 2014-01-16 buvo konvojuojamas Å¡iomis transporto priemonėmis: VW Crafter bei Mercedes-benz, valstybiniai numeriai, EFS 561, EDL 154, EFS 558, FUV 254, EFS 559, EDL 150, AHG 184 (b. l. 78, 82, 86, 90, 94, 98, 102, 110).Lietuvos Respublikoje asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės). Konvojavimo taisyklių 146 p., nustatančiame specialiojo automobilio, autobuso reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2015-05-08 protokolo Nr. F-A-77, 2015-05-08 protokolo Nr. F-VE-4, 2013-01-03 Nr. F-A-313, 2013-01-03 protokolo Nr. F-M-312, 2014-05-12 protokolo Nr. F-A-167, 2014-05-12 protokolo Nr. F-M-175 (b. l. 105–106, 107–108, 115, 116, 117–118, 119–120) matyti, kad konvojavimo automobiliuose įrengta pritekamoji ventiliacija ir apšvietimas atitinka nustatytus reikalavimus.

Iš specialiųjų automobilių, skirtų konvojuojamiems pervežti, kėbulo kamerų schemų matyti, kad juose įrengti šildymo įrenginiai ir sistemos, ventiliacija, evakuaciniai liukai (b. l. 110, 111, 121, 124, 127, 130, 133, 136, 139, 142, 145, 148). Išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 114, 123, 126, 129, 132, 138, 141, 144, 150), automobilių registracijos liudijimai (b. l. 112, 122, 125, 128, 131, 134, 137, 140, 143, 146, 149) patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka techninius reikalavimus.

Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sÄ raÅ¡ai patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2013-01-21 iki 2014-01-16, konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ , automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Pažymėtina, kad nurodytas taisyklių punktas nenustato reikalavimo įrengti saugos diržus kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 str. 5 d. nustatyta, kad, važiuodami motorine transporto priemone ir priekaba su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo bÅ«ti užsisegę saugos diržus, t. y. saugos diržus užsisegti privaloma tuo atveju, jeigu transporto priemonėje jie yra įrengti.

Taigi, Å¡ie duomenys patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumÄ ir saugumÄ , todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad konvojavimas buvo vykdomas techniÅ¡kai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, dėl ko neigiamos pasekmės pareiÅ¡kėjui negalėjo kilti.PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam nebuvo suteikta galimybė naudotis tualetu.Konvojavimo taisyklių 134 p. nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetÄ vedami tiktai pačių praÅ¡ymu ir tiktai po vienÄ . Lydimo į tualetÄ konvojuojamojo prieÅ¡akyje saugiu atstumu nuo jo eina konvojuotojas, o konvojuojamajam iÅ¡ paskos – konvojaus virÅ¡ininkas arba jo padėjėjas.

IÅ¡ teismui pateiktų kelionės žiniaraščių matyti, kad į tualetÄ konvojuojami asmenys buvo vedami pasikeitimo punktuose, tai atitinka Konvojavimo taisyklių reikalavimus. Konvojavimo taisyklių 137 p. numatyta, kad konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, tikrinantys konvojų, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti. Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai.

Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ . Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo teiginius, kad į jo praÅ¡ymus iÅ¡leisti į tualetÄ nebuvo atsižvelgiama. PrieÅ¡ingai, konvojaus žurnalų, kelionės žiniaraščių įraÅ¡ai patvirtina, kad įvykiai, atsitikę konvojaus metu, buvo fiksuojami, pažymima, ar konvojuojami asmenys turi nusiskundimų.

Esant galimiems pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimams, pareiÅ¡kėjas turėjo teisę juos iÅ¡reikÅ¡ti, tačiau Å¡iuo atveju jokių įrašų apie pareiÅ¡kėjo skundus nenustatyta.Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012).

Taigi, pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ , teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Deklaratyvaus pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovo atstovo į bylÄ pateiktų įrodymų dėl automobilių atitikimo techniniams reikalavimams bei konvojaus pareigÅ«nų veiklos atitikimo Konvojavimo taisyklėse nustatytoms nuostatoms.

Teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konvojavimo metu nenustatyta. Nesant bÅ«tinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .          Teisėja                                                                                      Mefodija Povilaitienė                                      Â