2b50d4fe-a925-467d-b8bb-ef8c33c2cb10 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-979-657/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16153-2014-3                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 38.; 44.2.2.; 73.2.5.5.; 121.14.; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 13 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20472-429/2014 pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui I.

V. D. dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ ir patikslinusi ieÅ¡kinį prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės 2.408,75 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2012-03-21 transporto priemonei „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) K.

Petrausko g., Kaune, ties sankryža su VydÅ«no al., įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ duobę, nepažymėtÄ jokiais skiriamaisiais ženklais ir kitais atitvarais, buvo sugadintas automobilio priekinis deÅ¡inės pusės ratas. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Kelių transporto priemonių draudimu (Kasko). IeÅ¡kovė įvykį pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo ir atlygino Å¡io eismo įvykio metu draudėjo patirtÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokėdama 2.790,27 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo funkcijas atlieka atsakovė, todėl ji yra atsakinga už Å¡iuo atveju kilusiÄ Å¾alÄ , kadangi netinkamai vykdė kelio priežiÅ«rÄ . IeÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , todėl jai perėjo teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad atsiradę važiuojamosios kelio dalies dangos nelygumai prilygintini nenugalimai jėgai, todėl atsakovė atleistina nuo civilinės atsakomybės. Be to, pati vairuotoja elgėsi neatsargiai, nesilaikė Kelių eismo taisyklių, nesulėtino greičio. Ieškovė neįrodė, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, taigi, byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Vietos savivaldos įstatyme nenumatytas procesinių palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos mokėjimas, todėl jos negali būti priteistos.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo tvarka yra ydinga, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui, 29 straipsniui ir 94 straipsniui.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 697,62 Eur (2.408,75 Lt) žalos atlyginimo, bei bylinėjimosi išlaidas - 18,25 Eur (63,00 Lt) žyminio mokesčio ir 57,92 Eur (200,00 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktÄ â€“ savivaldybės vykdo vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ ir saugaus eismo organizavimÄ . Teismas nenustatė, kad Å¡iuo atveju pakankamai didelė duobė bÅ«tų pažymėta ar bÅ«tų pastatytas įspėjamasis ženklas, todėl darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė nevykdė pareigos taisyti, prižiÅ«rėti gatves bei užtikrinti jose saugaus eismo sÄ lygas. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių pagrįstų aplinkybių manyti, jog vairuotoja virÅ¡ijo leistinÄ greitį, buvo neatsargi, neatidi, neatsižvelgė į meteorologines sÄ lygas ar kitas aplinkybes.

Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo tvarka nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas Å¡ių atsakovės argumentų iÅ¡samiau nevertino. Pagal byloje esančius duomenis teismas sprendė, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiÅ«ros – neužlygintos duobės važiuojamoje kelio dalyje, o byloje nėra jokių duomenų, kad jis bÅ«tų sugadintas kitomis aplinkybėmis. Tarp atsakovei teisės aktais nustatytų pareigų neatlikimo ir eismo įvykio metu patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl ji yra atsakinga už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ .

Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog pagal automobilio sugadinimo pobÅ«dį, nurodytos iÅ¡laidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Ä®rodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų iÅ¡laidas, atsakovė nepateikė, neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti, todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad teisminio nagrinėjimo metu, Å¡alims tariantis dėl taikos sutarties, ieÅ¡kovė raÅ¡tu atsakovei patvirtino, kad sutiktų atsisakyti reikalavimo dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, ir vadovaudamasis Å¡alių bendradarbiavimo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas sprendė, kad iÅ¡ atsakovės nepriteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-12-30 sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kinys patenkintas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. Teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos teismų suformuotÄ praktikÄ , netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp visų automobilio apgadinimų ir eismo įvykio K.

Petrausko g. IÅ¡ pateiktų įrodymų Å¡ioje byloje negalima daryti iÅ¡vados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta bÅ«tent dėl įvažiavimo į duobę. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl automobilio remonto iÅ¡laidų dydžio pagrįstumo, nes ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog automobilis buvo apgadintas labiau, nei nustatyta policijos pareigÅ«nų eismo įvykio medžiagoje, ir kad atlyginant patirtÄ nuostolį buvo iÅ¡mokėta pagrįsto dydžio draudimo iÅ¡moka, atitinkanti tiesiogiai su eismo įvykiu patirtus nuostolius.

Teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovės argumentų, kad draudimo kompanijos iÅ¡vadose apie eismo įvykį pateikiama informacija, kad vertinant žalos dydį yra nustatyti Taisyklių neatitikimai. Autoserviso atstovai konstatuoja tik esamus automobilio apgadinimus, tačiau neturi pareigos ir kvalifikacijos konstatuoti Å¡ių apgadinimų ryÅ¡io su eismo įvykiu, todėl remtis jų iÅ¡vadomis įrodinėjant konkretaus eismo įvykio patirtos žalos dydį negalima. Be to, teismas neatsižvelgė į pačios vairuotojos neatsargumÄ .

Be to, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai įrodinėjimo pareigÄ perkeldamas atsakovei.Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė Kauno apylinkės teismo 2014-12-30 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad teismas tinkamai taikė procesines bei materialines teisės normas. Teismas pagrįstai sprendė, jog transporto priemonės vairuotoja buvo pakankamai atsargi ir rÅ«pestinga.

Tinkamai įvertinęs Å¡alių pateiktus įrodymus, teismas, pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog byloje egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, ir kad ieÅ¡kovė įrodė transporto priemonei padarytos žalos dydį. Teismas tinkamai vadovavosi teismų praktika, o kainų nesutapimas nereiÅ¡kia Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 21 (2010-03-31 redakcija, galioja nuo 2010-04-19) pažeidimo.Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka nepateikta.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliantė byloje iš esmės nesutinka su priteistos žalos dydžiu ir netinkamu trečiojo asmens kaltės vertinimu (CPK 178 str., 185 str.) taikymo.Byloje nustatyta, kad 2012 m. kovo 21 d. trečiasis asmuo I.

V. D. vairuodama jai nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apie 20:00 val. važiuodama K. Petrausko g., Kaune, ties sankryža su VydÅ«no al., įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ ir nepažymėtÄ kelio ženklais duobę, esančiÄ 0,4 m nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, 0,5 m ilgio, 0,5 m pločio ir 0,1 m gylio. Policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėję įvykio vietÄ , nubraižė eismo įvykio vietos schemÄ , surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kur nurodė, kad sugadintas priekinis deÅ¡inės pusės ratas.

Nurodyta transporto priemonė autoįvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“. 2012-03-21 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nurodyta, kad vairuotoja I. V. D. tamsoje galėjo nesuprasti ir nepastebėti kelio važiuojamoje dalyje kelio ženklais atsivėrusios nepažymėtos duobės. Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte nurodyti transporto priemonės sugadinimai. UAB „Akstė - servisas“ atliko automobilio remonto darbų už 2.790,27 Lt sumÄ .

Ekspertas T. J. apskaičiavo priekinės deÅ¡inės padangos ir keičiamų (remontuojamų) dalių nusidėvėjimÄ (381,52 Lt), o AB ,,Lietuvos draudimas” 2.490,27 Lt sumÄ iÅ¡mokėjo UAB „Akstė – servisas“. CK 6.266 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Å ioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t.y. atsakomybė be kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iai normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė.

Toks reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado.Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė transporto priemonei padarytos žalos, t.y. neaiÅ¡ku, kad atsiradę užfiksuoti automobilio apgadinimai padaryta bÅ«tent dėl įvažiavimo į konkrečiÄ duobę.

Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo iÅ¡laidų, ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamosios vertės metodÄ paskaičiuojant kiek kainuotų atkurti prieÅ¡ turto sugadinimÄ buvusios bÅ«klės turtÄ .

Atsakovė tik deklaratyviai nurodė, kad neaiÅ¡ku, kokia automobilio bÅ«klė buvo iki įvykio, ar visi atlikti remonto darbai buvo bÅ«tini, nepateikdama jokių įrodymų, pagrindžiančių Å¡iuos argumentus, kad kai kurie iÅ¡ atliktų darbų nebuvo bÅ«tini ar juos galima bÅ«tų buvę atlikti pigiau. Juolab, kad ieÅ¡kovė pateikė įrodymus apie automobilio detalių nusidėvėjimÄ jo remonto sÄ matos sudarymo metu. CPK 177 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytos įrodinėjimo priemonės, pagal kurias nustatomi faktiniai duomenys.

CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nei CPK, nei kituose įstatymuose nenustatyta, kad automobilio apgadinimai ir jų remonto išlaidos negali būti nustatytos kitomis, negu Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje nustatytos įrodinėjimo priemonės. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl to, kad tokio pobūdžio apgadinimai yra būdingi transporto priemonei įvažiavus į kelio duobę, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų rašytinius įrodymus apie automobilio apgadinimus, esančius policijos medžiagoje ir žalos sureguliavimo byloje.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos ginčo transporto priemonės vairuotojos veiksmai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavusi I. V. D. būtų pažeidusi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. Be to, 2011 m. balandžio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime vairuotojos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai apie tai, kad žala atsirado dėl automobilio vairuotojos kaltės (didelio neatsargumo).

Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių pripažinti, kad automobilio vairuotojo veiksmai (neveikimas) padėjo žalai atsirasti, todėl neatsiranda pagrindo žalos atlyginimo sumažinimui (CK 6.271 str.).Civilinę bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikÅ¡mingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir civilinio proceso teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ jÄ atstovavusiam advokatui sumokėjo 28,96 Eur. Å i suma nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus 8.15 punkte nurodyto (CPK 98 str. 2 d.), todėl apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡i suma ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u t a r i a:Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į.k.111106319, ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, 28,96 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 96 ct) iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėja                                                                                               Žibutė Budžienė                                                                                           Â