2023-07-31 Nr. BB-5166-1-01-1-13341-2022-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3528/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13341-2022-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Ridiko, spręsdama atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. Š. gynėjos advokatės Eglės Morkūnienės kasacinio skundo dėl Telšių apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nuosprendžio bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 19 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. Š. gynėja advokatė E. Morkūnienė kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir priteisti L. Š. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai) principą bei BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų baudžiamojo įstatymo taikymo bei įrodymų vertinimo klaidų, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Susipažinus su kasaciniu skundu nustatyta, kad kasatorė nenurodo teisinių argumentų, pagrindžiančių, jog buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimai. Iš skundo turinio matyti, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. Š. gynėja nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, t. y. kvestionuojamas nukentėjusiosios parodymų patikimumo ir pakankamumo klausimas. Atitinkamai kasaciniame skunde perteikiamas L. Š. pozicijai palankus įrodymų vertinimas (policijos pareigūnų, nukentėjusiosios parodymų, specialisto išvados vertinimas, vaizdo ir garso įrašų analizė), akcentuojama gynybai palankių teismų išvadų svarba. Kaip minėta, nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų pakankamumo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl kasaciniame skunde išreiškiamas formalus nesutikimas su nepalankiu teismo sprendimu, perteikiant savą įrodymų interpretavimą, nelemia kasacijos pagrindo.

Savo ruožtu, BK normų išvardijimas, teigiant, kad jos buvo pažeistos, tačiau neišdėstant tai pagrindžiančių motyvų, nelaikytinas teisiniu argumentu. Šiuo atveju kasatorės pozicija dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo apsiriboja tik deklaratyviu teiginiu, jog teismų išvados, kuriomis konstatuota L. Š. kaltė padarius BK 140 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką, yra neteisingos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. Š. gynėjos advokatės Eglės Morkūnienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Ridikas