2b4fe744-91d3-41fa-a1cf-a6310e247525 · Kauno apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-2011-1106/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07690-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 2.1.3.3.5; 3.1.7.6; 3.2.6.5 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 14 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų teisėja AuÅ¡ra AndziulevičiÅ«tė, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. N., jo atstovui advokatui Romanui Lupeikai, atsakovės atstovams D. M., advokatei Eglei Akelei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

N. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veistas“ dėl taikos sutarties ir vekselių pripažinimo negaliojančiais. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančiais: 2020-05-07 iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo be iÅ¡lygų įsipareigota per Å¡eÅ¡is kalendorinius mėnesius sumokėti atsakovei 2 916 Eur; 2020-05-07 iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo be iÅ¡lygų įsipareigota per dvylika kalendorinių mėnesių sumokėti atsakovei 2 914 Eur; 2020-05-07 tarp Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį.

Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas pagal 2018-08-17 sudarytÄ darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Veistas“. IeÅ¡kovo atliekamos darbo funkcijos buvo susijusios su traktoriaus vairavimu, turėjo vykdyti kitus darbdavio nurodymus. 2020-05-07 UAB „Veistas“ vadovas D. M. pareiÅ¡kė, kad ieÅ¡kovas per laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. gegužės 7 d. neteisėtai pasisavino 5300 l dyzelinio kuro, taip padarydamas įmonei 5 830 Eur dydžio turtinę žalÄ .

D. M. pareikalavo pasiraÅ¡yti du paprastuosius neprotestuotinus vekselius bendrai 5 830 Eur sumai, tÄ pačiÄ dienÄ pateikė 2020-05-07 sudarytÄ taikos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas, kaip skolininkas, pripažino savo atliktus neteisėtus veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir jos dydį, įsipareigojo sumokėti atsakovei 5 830 Eur pagal du paprastuosius neprotestuotinus vekselius. IeÅ¡kovas taikos sutartį pasirašė. 2020-05-07 D. M. pateikė ieÅ¡kovui 2020-05-07 įsakymÄ â€žDėl V. N. darbo sutarties nutraukimo“, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalimi nuspręsta V.

N. atleisti iÅ¡ darbo nuo 2020-05-07 darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. PrieÅ¡ ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ant vekselius, taikos sutartį ir įsakymÄ , D. M. prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ naudojo psichologinį smurtÄ , grasino susidorojimu, buvo iÅ¡kvietęs policijos pareigÅ«nus, kurie atvyko į vietÄ , ir, nors apžiÅ«rėjo ieÅ¡kovui priklausantį automobilį, tačiau dyzelinio kuro neaptiko, iÅ¡skyrus įvairių metalo atliekų. Atsakovė į teisėsaugos institucijas nesikreipė, ikiteisminis tyrimas nepradėtas.

IeÅ¡kovui nėra žinoma, ar atsakovė atliko dyzelino kuro inventorizacijÄ , jam nebuvo pateikti susipažinti jokie dokumentai, pagrindžiantys dyzelinio kuro trÅ«kumÄ , kad bÅ«tent dėl jo neteisėtų veiksmų galimai atsakovei buvo padaryta žala. Todėl ieÅ¡kovas vertina, kad jo pasiraÅ¡yti ir iÅ¡duoti du paprastieji neprotestuojantieji vekseliai turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais, nes jis vekselius iÅ¡davė ne tik dėl suklydimo, tačiau ir dėl jo atžvilgiu atsakovės vadovo panaudotos psichinės prievartos, be to sandoriai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai grindžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi, 1.90 straipsniu, 1.91 straipsniu. Atsakovės atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodyta, kad ieÅ¡kovo reikalavimai yra nepagrįsti ir praÅ¡oma jų netenkinti. Teigiama, kad ieÅ¡kovas nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Jis laisva valia ir neverčiamas prisipažino pavogęs iÅ¡ atsakovės 5300 l dyzelinio kuro ir Å¡alių taikiu susitarimu sutiko atlyginti dalį visos neteisėtais veiksmais padarytos žalos.

UAB „Veistas“ eksploatuoja TelÅ¡ių regiono komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginius, pastatytus greta Jėrubaičių sÄ vartyno, Plungės rajone. Komunalinių atliekų vežėjų atgabentos komunalinės atliekos traktoriais yra pervežamos iki mechaninio apdorojimo įrenginių, o po atliekų apdorojimo susidariusios medžiagos ir likutinės atliekos traktoriais ir jų velkamomis priekabomis yra vežamos iki Jėrubaičių sÄ vartyno vartų perduoti sÄ vartyno operatoriui UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“.

Taigi, MBA gamyklos darbo metu traktoriai dirba visÄ laikÄ praktiÅ¡kai be jokio sustojimo. Dyzelinis kuras į traktorius yra užpilamas iÅ¡ atsakovės turimos kuro talpyklos, operatorei apskaitant užpilto kuro kiekį. IeÅ¡kovas įmonėje dirbo traktorininku pagal (duomenys neskelbtini) sudarytÄ darbo sutartį. Ä®monėje, įskaitant ieÅ¡kovÄ , buvo keturi traktorininkai, dirbantys pamainomis. 2019 m. pabaigoje įmonėje kilo įtarimas, kad V. N. vagia dyzelinį kurÄ iÅ¡ traktorių kuro bakų. Buvo pastebėta, kad pagal dyzelinio kuro nuraÅ¡ymo aktus, sunaudoto kuro kiekis buvo ženkliai didesnis negu turėtų bÅ«ti sunaudotas pagal traktorių iÅ¡dirbtas moto valandas.

Kuro talpyklos operatorė informavo direktorių, kad ieÅ¡kovas ženkliai dažniau negu kiti traktorininkai privažiuoja prie kuro talpyklos pasipildyti kuro. IeÅ¡kovas buvo įspėtas, kad nevogtų kuro, tačiau įspėjimo nepaisė. Atsakovė dar ne vienÄ kartÄ Ä¯spėjo ieÅ¡kovÄ , kad vagystės nebus toleruojamos, tačiau situacija nesikeitė. UAB „Veistas“ gamybos vadovas A. P. 2020-05-07 atvyko į MBA gamyklÄ , ir pradėjo filmuoti ieÅ¡kovÄ savo mobiliuoju telefonu. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kaip ieÅ¡kovas V.

N. į traktoriaus „Merlo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bakÄ Ä¯kiÅ¡a žarnelę, kuria iÅ¡ traktoriaus kuro bako nuleidžia kurÄ Ä¯ plastikinį bakelį. Po to ieÅ¡kovas plastikinį bakelį kartu su žarnele paslepia angaro kampe tarp atliekų, užsuka traktoriaus kuro bako dangtelį ir nuvalęs kuro nubėgimus aplink dangtelį, įlipa į traktorių. Gamybos direktorius A. P. apie neteisėtus ieÅ¡kovo veiksmus informavo UAB „Veistas“ direktorių D. M. bei surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ .

TÄ pačiÄ dienÄ apie užfiksuotÄ kuro vagystę buvo praneÅ¡ta policijai. Atvykę policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo ieÅ¡kovui priklausantį automobilį. Nors plastikinis kuro bakelis nebuvo rastas, tačiau ieÅ¡kovo automobilyje policijos pareigÅ«nai aptiko maiÅ¡uose sukrautus spalvotuosius metalus, kurie buvo atrinkti iÅ¡ MBA įrenginiuose apdorojamų komunalinių atliekų. IÅ¡vykus policijos pareigÅ«nams, UAB „Veistas“ direktorius D. M., dalyvaujant gamybos vadovui A. P., pateikė ieÅ¡kovui raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ bei informavo ieÅ¡kovÄ , kad jis bus atleidžiamas iÅ¡ darbo ir iÅ¡ jo bus pareikalauta atlyginti ne tik dėl pavogto kuro, bet ir dėl spalvotųjų metalų vagystės padarytÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovas sutiko bÅ«ti atleidžiamas iÅ¡ darbo dėl jo kaltės. Pradėjus kalbėti apie kuro ir metalo vagystėmis padarytÄ Å¾alÄ , pats ieÅ¡kovas pasiÅ«lė gera valia Å¡alių susitarimu atlyginti visÄ dėl dyzelinio kuro vagystės padarytÄ Å¾alÄ , jeigu atsakovė neteiks pareiÅ¡kimo policijai dėl metalo vagystės ir nereikalaus atlyginti dėl pavogto metalo padarytos žalos. Atsakovė sutiko susitarti taikiai. IeÅ¡kovas savo pasiaiÅ¡kinimuose pripažino per penkis mėnesius pavogęs 5,3 t dyzelino kuro ir sutiko atlyginti tuo padarytÄ 5 830 Eur dydžio žalÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad neturi galimybės visÄ Å¾alÄ atlyginti iÅ¡ karto, todėl pasiÅ«lė žalos sumÄ sumokėti dalimis per vienerius metus. Atsakovei geranoriÅ¡kai atsižvelgus į ieÅ¡kovo nurodytus galimus realius atsiskaitymo terminus, Å¡alių buvo susitarta, kad 2 916 Eur bus sumokėta ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius, o likusi 2 914 Eur suma – ne vėliau kaip per dvylika mėnesių. Å ios Å¡alių susitartos sÄ lygos buvo suraÅ¡ytos taikos sutartyje. Kadangi atsakovė sutiko su pakankamai ilgais žalos atlyginimo mokėjimų terminais, ieÅ¡kovas sutiko iÅ¡duoti vekselius, kaip taikos sutartyje numatytų mokėjimų užtikrinimo priemonę.

Taikos sutartis ir vekseliai pasiraÅ¡yti tÄ pačiÄ dienÄ . Ginčydamas sandorius, kaip prieÅ¡taraujančius imperatyvioms normoms, ieÅ¡kovas privalo nurodyti kokiai imperatyviai normai prieÅ¡tarauja sudarytas sandoris (-iai), tačiau nei pradiniame ieÅ¡kinyje, nei patikslintame ieÅ¡kinyje nenurodė jokios imperatyvios normos ar normų. Kaip nurodo pats ieÅ¡kovas, Darbo kodeksas nedraudžia darbdaviui ir darbuotojui gera valia susitarti dėl žalos atlyginimo, pasiraÅ¡yti atitinkamÄ susitarimÄ dėl padarytos žalos dydžio, dėl mokėjimų žalai atlyginti tvarkos ir terminų bei dėl prievolių užtikrinimo priemonių.

Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad sandorius ginčija CK 1.80 str. pagrindu, tačiau akivaizdu, kad ieÅ¡kovas savo teiginiais, esÄ jis nesisavino dyzelinio kuro, žalos nepadarė bei buvo priverstas prisiimti pareigÄ atlyginti 5 830 Eur žalÄ , iÅ¡ esmės įrodinėja savo valios nebuvimÄ sudaryti ginčijamus sandorius, bet ne sandorių prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms normoms. Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas esÄ nesuprato pasiraÅ¡omų dokumentų teisinės reikÅ¡mės ir padarinių, jis galėjo Å¡ių dokumentų nepasiraÅ¡yti ir/ar kreiptis konsultacijos į teisininkus.

FaktÄ , kad ieÅ¡kovas turėjo galimybę kreiptis į teisininkÄ dėl konsultacijos patvirtina aplinkybė, kad jau kitÄ dienÄ po 2020-05-07 taikos sutarties pasiraÅ¡ymo, ieÅ¡kovė sudarė su advokatu Romanu Lupeika 2020-05-08 teisinės pagalbos sutartį. IeÅ¡kovas nei pradiniame ieÅ¡kinyje, nei patikslintame ieÅ¡kinyje, nenurodė kaip pasireiÅ¡kė jo suklydimas dėl sudaromų sandorių, dėl kokių konkrečių sandorių sÄ lygų ieÅ¡kovas suklydo, ko nesuprato pasiraÅ¡ydamas taikos sutartį ir vekselius.

UAB „Veistas“ vadovas jokios psichologinės prievartos ar grasinimų ieÅ¡kovo atžvilgiu nenaudojo. Darbdavio teisėtai pagal teisės aktų reikalavimus atlikti veiksmai, nustačius darbuotojo neteisėtus veiksmus (policijos iÅ¡kvietimas, informavimas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo ir pan.), nėra ir negali bÅ«ti laikomi psichologinės prievartos taikymu ir/ar grasinimu. IeÅ¡kovas nenurodo, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė tariamai atsakovės vadovo naudota psichologinė prievarta, nenurodo konkretaus grasinimų turinio.

IeÅ¡kovas nurodo, kad vekselius ir taikos sutartį jis pasirašė dėl to, kad atsakovės vadovas tariamai grasino kreiptis į teisėsaugos institucijas, tačiau ieÅ¡kovas pripažįsta, kad jo pasiaiÅ¡kinimai, taikos sutartis ir vekseliai buvo suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti jau po pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo, atliktos įvykio vietos ir automobilio apžiÅ«ros. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas V. N. prašė tenkinti patikslintÄ ieÅ¡kinį. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2018 m. dirbo UAB „Veistas“ traktorininku.

MaÅ¡inoje rado metalo likučių ir juos pasiėmė. Gamybos vadovas A. P. leido visiems darbuotojams pasiimti juodÄ jį metalÄ . Pasiėmė apie 15 kg, dyzelino nesisavino, tačiau buvo iÅ¡kviesta policija. Policija nerado dyzelino tik metalÄ ir sakė dėl metalo susitarti. Baustas administracine tvarka nebuvo. Atleidimo iÅ¡ darbo neginčija, metalÄ grÄ Å¾ino įmonei. Direktorius D. M. liepė raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ , diktavo tekstÄ , sumas. Buvo priverstas raÅ¡yti. Buvo pasimetęs, pirmÄ kartÄ atsidÅ«ręs tokioje situacijoje.

Grasino iÅ¡kelti jam bylÄ , sakė iÅ¡kvies policijÄ , reikės sumokėti mažiausiai 10 000 Eur. Tiksliai neprisimena. ViskÄ rašė jau po policijos iÅ¡važiavimo. Nieko nesuprato kÄ rašė, neskaitė, buvo pasimetęs. D. M. ir A. P. neleido iÅ¡eiti iÅ¡ kabineto, paskambinti telefonu. Parvažiavus namo, dukra pasakė ieÅ¡koti advokato ir kitÄ dienÄ kreipėsi į advokatÄ . Kuro pylimÄ Ä¯ traktorius prižiÅ«rėdavo operatorius. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas žmogus nėra jis. Neatpažįsta žmogaus.

Tai yra vidinė teritorija, į kuriÄ gali patekti bet kas (2021-01-20 teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 18 min. 42 sek. – 1 val. 20 min. 55 sek.; 2021-04-20 teismo posėdžio garso įraÅ¡as). Teismo posėdyje atsakovės atstovas direktorius D. M. prašė netenkinti patikslinto ieÅ¡kinio. PaaiÅ¡kino, kad įmonėje griežtai draudžiama imti metalÄ , nes tai yra viena iÅ¡ antrinių žaliavų, iÅ¡ kurios įmonė gauna daugiausiai pajamų. Gautas atliekas rÅ«Å¡iuoja, gamina dujas, elektrÄ , jÄ parduoda ir iÅ¡ to gauna pelnÄ .

VisÄ gamybÄ prižiÅ«ri gamybos vadovas. Visi darbuotojai buvo perspėti Å¡eÅ¡is kartus dėl turto savinimosi. Paskutinis perspėjimas buvo 2019 m. gruodžio mėnesį. Po to V. N. kurį laikÄ sirgo ir per jo sirgimo laikotarpį pastebėti didžiuliai kuro vartojimo skirtumai. VidutiniÅ¡kai per mėnesį sunaudojama 2000 l kuro, o prieÅ¡ V. N. susergant buvo 3000-3500 l. V. N. grįžus gegužės mėnesio pradžioje, vėl smarkiai padidėjo kuro sÄ naudos gamykloje. TÄ dienÄ , apie 8.00 val. jam buvo atsiųstas vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti kaip V.

N. sukinėja traktoriaus kuro bako dangtį ir žarna traukia dyzelinÄ , paskui kažkur nubėga jį paslėpti. Paskambino gamybos vadovui ir pasakė be jo nieko nedaryti. Atvyko į įmonę apie 10.00 val., iÅ¡kart pasikvietė V. N. ir parodė vaizdo įraÅ¡Ä A. P. kompiuteryje. V. N. pasakė, kad tÄ dienÄ tik 4 l pavogė. Klausė jo kur paslėpė kurÄ , bet ieÅ¡kovas nesakė, tik pasakė, kad atleistų jį iÅ¡ darbo. IÅ¡kvietus policijÄ , ieÅ¡kovas pasakė, kad nereikia policijos, jis atlygins žalÄ .

Atvykus pareigÅ«nams, buvo apžiÅ«rėta ieÅ¡kovo maÅ¡inos bagažinė, buvo rasti du maiÅ¡ai metalo. IeÅ¡kovas pasakė, kad kuro neturi, kad jį į Å¡iukÅ¡lių krÅ«vÄ iÅ¡metė. Pasakė ieÅ¡kovui, kad gali taikiai iÅ¡siskirti, jei bus atlyginta žala, jei ne, bus kreipiamasi į policijÄ , prokuratÅ«rÄ dėl nuostolių atlyginimo. IeÅ¡kovas sakė, kad viskÄ atlygins, nes nenori teisinių ginčų. IÅ¡važiavus policijai, pradėjo kalbėtis, leido ieÅ¡kovui pasirinkti už kÄ skaičiuos nuostolius - ar už metalÄ , ar už kurÄ .

IeÅ¡kovas pasirinko kurÄ . Tada trise sutarė, kad skaičiuoja 1,1 Eur už 1 l. TokiÄ kainÄ vidutiniÅ¡kai įmonė mokėjo už kurÄ . Paskaičiavo už visÄ kurÄ ir V. N. pasakė, kad vienu kartu visko nesumokės. Pasitarė telefonu su advokate, pasiÅ«lė padalinti sumÄ Ä¯ dvi dalis, pasiraÅ¡yti vekselius. V. N. sutiko. Po pietų pakvietė V. N. pasiraÅ¡yti dokumentus, paaiÅ¡kino jam, kad per pusę metų turi vienÄ pusę sumos atlyginti, per kitÄ - likusiÄ pusę, todėl yra du vekseliai.

V. N. sutiko su sÄ lygomis. Sakė jam viskÄ gerai perskaityti. V. N. vekselius tikrai perskaitė. V. N. pripažino, kad per mėnesį jam iÅ¡eidavo paimti apie 1000 l. Tokiu bÅ«du buvo nustatytas kiekis. Ä®monė turi 3 traktorius. Traktorininkai jais keisdavosi. Sudėtinga atsekti kuris traktorininkas kiek sunaudoja kuro per dienÄ . Mobiliai stotelei atvažiavus, buvo pilama į rezervinę talpÄ , į kuriÄ telpa 800-900 l kuro, tada pripilami pilni bakai į traktorius. Tas, kuris priima kurÄ iÅ¡ mobilios stotelės, pasiraÅ¡o aktÄ kiek buvo pilta to pylimo metu, o toliau rezervinėje talpoje turėjo kuro ir, jei pasibaigdavo kuras, iÅ¡ jos ir užsipildavo.

Operatorius užfiksuoja kiekį ir pildo vadinamÄ kuro lentelę ir mėnesio gale gamybos vadovas, remdamasis Å¡itais duomenimis, ruoÅ¡ia kuro nuraÅ¡ymo aktus ir kuro kiekio suvartojimÄ skaičiuoja. TÄ dienÄ V. N. nupylė kurÄ iÅ¡ traktoriaus, kurio tÄ dienÄ nevairavo. Ä®monės teritorijoje yra 5 vartai. Vieta, kur paliekami traktoriai yra uždaroma, užrakinama. Raktai paliekami pas budėtojÄ . Pirmam atvykusiam darbuotojui yra perduodami raktai – jis atsidaro ir ruoÅ¡iasi darbui. Ä® tÄ vietÄ galima patekti per 3 vietas, kurios nakčiai yra visos rakinamos.

Mato ieÅ¡kovÄ tame įraÅ¡e. Matosi talpa buvo maža 5 l bakelis (2021-01-20 teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 21 min. 51 sek. – 2 val. 29 min. 14 sek.; 2021-04-20 teismo posėdžio garso įraÅ¡as). Teismo posėdyje liudytojas A. P. nurodė, kad yra UAB „Veistas“ gamybos vadovas. PaaiÅ¡kino, kad buvo nustatyta, jog V. N. neteisėtai savinasi įmonės kurÄ , buvo nuspręsta susitarti taikiai ir buvo sudarytas susitarimas. Buvo nustatytas ryÅ¡kus kuro suvartojimo padidėjimas. IÅ¡ kitų darbuotojų buvo iÅ¡girsta, kad V.

N. neteisėtai savinasi kurÄ . 2020 m. gegužės 7 d. buvo priimtas sprendimas užfiksuoti tiksliai aplinkybes kaip buvo savinamasis įmonės kuras. Jis atvažiavo anksčiau į darbÄ , atsisėdo operatorinėje, valdymo skydinėje. V. N. atvykus į darbÄ , pradėjo filmavimÄ ir užfiksavo kaip V. N. neteisėtai savinasi kurÄ , tiesiogiai nuleidinėdamas jį iÅ¡ traktoriaus. Perdavė įraÅ¡Ä vadovui, parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl neteisėtai pasisavinto kuro, siÅ«lė taikyti griežtÄ taisyklių pažeidimÄ ir atleisti iÅ¡ darbo.

Atvykus direktoriui, pasikvietė V. N. į kabinetÄ , supažindino jį su tarnybiniu praneÅ¡imu, vaizdo medžiaga. Tuo metu dar pildė atleidimo iÅ¡ darbo dokumentus, buvo toje pačioje patalpoje, beveik viskÄ girdėjo. IÅ¡ pradžių V. N. ginčijo, tad sakė, kad kvies policijÄ . IÅ¡kvietus policijÄ , pareigÅ«nai supažindino su galimais scenarijais, kad įmonė raÅ¡o pareiÅ¡kimÄ ir prasideda tyrimas, arba galima susitarti taikiai. V. N. pats pripažino, kad kurÄ paÅ¡alino į atliekų krÅ«vÄ , nes buvo perspėtas darbuotojų, kad yra stebimas.

IeÅ¡kojo paslėpto kuro, bet neberado, nes jis giliai į krÅ«vÄ paslėpė. Pats pasakė, kad tarsis taikiai ir prasidėjo taikos derybos. Girdėjo, kad buvo derinamas žalos atlyginimas, padalijo dalimis, pirmÄ dalį sakė sumokės iÅ¡ karto, o kitÄ vėliau, sutarė per kiek laiko. Visi dokumentai buvo pateikti, jis skaitė, turėjo laiko susipažinti ir pasitarti. Telefonas buvo Å¡alia jo, nepastebėjo, kad kažkam skambino. Buvo supažindintas ir dar kartÄ paklaustas, ar supranta kÄ pasiraÅ¡o, dar patikslino žalos atlyginimo sekÄ .

Tiesiogiai nurodo darbus, artimai bendrauja su darbuotojais, sunku bÅ«tų suklysti, kad vaizdo įraÅ¡e ne V. N.. Ūgis ir sudėjimas skiriasi ženkliai. Nei vienas darbuotojas nėra gavęs leidimo iÅ¡sineÅ¡ti įmonei priklausantį turtÄ . Po susipažinimo su tarnybiniu praneÅ¡imu, buvo papraÅ¡yta, kad paraÅ¡ytų pasiaiÅ¡kinimÄ . Pats prisipažino kiek nuostolių padarė ir sutinka tai atlyginti. Pokyčiai yra ženklÅ«s, kiekvienÄ mėnesį sutaupo apie 600 l dyzelinio kuro, metalo – anksčiau per 2 mėnesius vienÄ vilkikÄ pakraudavo, o dabar 2-3 bÅ«na.

Dirba įprastai, nieko nekeitė, atliekų nepadaugėjo, o rodikliai keičiasi gera linkme. Ä® įmonę atvažiuoja mobili kuro užpylimo talpa, užpila į traktorius ir į rezervinį kuro bakÄ . UžraÅ¡oma kiek yra užpilama į kiekvienÄ traktorių ir į rezervinę kuro talpÄ . Ä®monėje yra 3 traktoriai, o traktorininkai 4. Dirbdavo keliomis pamainomis, neturėjo galimybės priskirti traktoriaus traktorininkui. Už tokiÄ kainÄ perka, tokiÄ pačiÄ ir sutarė. Teritorija yra saugoma, rakinama, yra vaizdo kameros, vidaus patalpų signalizacija.

Pašaliniai asmenys negali patekti. Kai pastebėjo, kad kuro normos pakilusios ženkliai, buvo perspėti visi darbuotojai. Buvo pasikalbėta su V. N. (2021-04-20 teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 13 sek. – 1 val. 21 min. 20 sek.). Teismas k o n s t a t u o j a : Patikslintas ieškinys netenkinamas. Pagal šalių pateiktus duomenis nustatytos šios faktinės aplinkybės. 2018-08-17 tarp UAB „Veistas“ ir V. N. pasirašyta individuali visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pagal pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius V.

N. dirbo UAB „Veistas“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2020 m. gegužės mėnesio. 2020-05-07 UAB „Veistas“ gamybos direktorius A. P. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad, kilus įtarimams dėl neteisėto įmonės turto pasisavinimo, iÅ¡ tarnybinių patalpų užfiksavo kaip 2020-05-07, 7.11 val. traktorininkas V. N. vykdo neleistinÄ veiklÄ , t. y. nesant bÅ«tinybės, atsuka traktoriaus „Merlo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuro užpylimo dangtelį ir, naudodamas žarnÄ , nusileidinėja dyzelinį kurÄ nuo teleskopinio krautuvo.

Vaizdo įraÅ¡e matomas vyras, kuris, skubėdamas, atsuka traktoriaus kuro užpylimo dangtelį, nuleidžia kuro, paslepia daiktus ir įlipa į traktorių. 2020-05-07 V. N. savo paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad prisiima atsakomybę dėl dyzelinio kuro už 5 800 Eur pasisavinimo. Pripažino, kad nuo 2019 m. gruodžio mėnesio iki 2020-05-07 pasisavino 5 300 l dyzelinio kuro, sutinka atlyginti padarytÄ 5 830 Eur dydžio žalÄ per dvylika kalendorinių mėnesių. 2020-05-07 UAB „Veistas“ direktoriaus įsakymu V.

N. atleistas iÅ¡ traktorininko pareigų darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. 2020-05-07 Å¡alys pasirašė taikos sutartį, pagal kuriÄ V. N. įsipareigojo atlyginti darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ â€“ sumokėti 5 830 Eur sumÄ , iÅ¡ kurios 2 916 Eur įsipareigojo sumokėti per Å¡eÅ¡is kalendorinius mėnesius nuo sutarties pasiraÅ¡ymo ir 2 914 Eur įsipareigojo sumokėti per dvylika kalendorinių mėnesių nuo sutarties pasiraÅ¡ymo. Taikos sutartimi Å¡alys taip pat susitarė, kad V.

N., užtikrindamas savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį įvykdymÄ , iÅ¡duos UAB „Veistas“ du paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Numatyta, kad tuo atveju, jeigu V. N. nesumokės visos žalos, UAB „Veistas“ įgyja teisę kreiptis į notarÄ dėl vykdomojo raÅ¡to pagal vekselį iÅ¡davimo. 2020-05-07 V. N. iÅ¡davė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo besÄ lygiÅ¡kai ir neatÅ¡aukiamai įsipareigojo per dvylika kalendorinių mėnesių sumokėti UAB „Veistas“ 2 914 Eur sumÄ . 2020-05-07 V.

N. iÅ¡davė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo besÄ lygiÅ¡kai ir neatÅ¡aukiamai įsipareigojo per Å¡eÅ¡is kalendorinius mėnesius sumokėti UAB „Veistas“ 2 916 Eur sumÄ . 2020-05-08 V. N. atstovas advokatas Romanas Lupeika iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ UAB „Veistas“, kuriame nurodė, kad V. N. atsisako 2020-05-07 pasiraÅ¡ytos taikos sutarties ir praÅ¡o neteikti taikos sutarties tvirtinti teismui. 2020-06-10 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK) nurodė, kad 2020-05-07 pareigÅ«nai, reagavę į praneÅ¡imÄ , užfiksavo įvykio aplinkybes ir daugiau procesinių veiksmų neatliko, kadangi įmonės direktorius nurodė, kad su darbuotoju pasiraÅ¡ys taikos sutartį.

Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK bylÄ nagrinėjančiam teismui nurodė, kad dėl techninių nesklandumų vaizdo įraÅ¡o pateikti negali. 2020-08-03 Veiklos skyriaus tyrėjo M. V. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2020-05-07 buvo gautas praneÅ¡imas, jog įmonės vadovas sulaikė darbuotojÄ , kuris vogė. Atvykus į vietÄ , įmonės direktorius D. M. nurodė, kad darbuotojas V. N. kurį laikÄ vagia dyzelinį kurÄ ir metalo lauÅ¾Ä . Darbuotojas savo automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje turėjo įsidėjęs maiÅ¡Ä elektros laidų ir maiÅ¡Ä metalo atliekų, bet iÅ¡ teritorijos nebuvo iÅ¡vykęs. Bagažinėje dyzelinio kuro nebuvo.

Darbuotojas sutiko su pažeidimu ir nesigynė. Direktorius nurodė, kad pasirašys taikos sutartį ir pareiškimo nerašė. Nuotraukose užfiksuoti du maišai, viename iš jų – laidai, kitame maiše – metalo atliekos. Krautuvai „Merlo, TF42.7-156“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Multione“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“.

Pateiktos degalų apskaitos kortelės apie kuro pylimÄ Ä¯ krautuvus Merlo, TF42.7-156“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Krautuvų kuro normos nustatytos 2018-01-02 UAB „Veistas“ direktoriaus įsakymu. UAB „Veistas“ per laikotarpį nuo 2019-12-31 iki 2020-05-31 įsigijo iÅ¡ UAB „Plungės lagÅ«na“ 7 584,48 l dyzelino už 16 195,99 Eur sumÄ . Per laikotarpį nuo 2019-12-01 iki 2020-05-31 sunaudota 15 152,97 l dyzelino.

Dėl darbuotojo materialinės atsakomybės sÄ lygų Nors Å¡ioje byloje ieÅ¡kinio, o kartu ir įrodinėjimo, dalykas yra sandorio negaliojimo pagrindai, ieÅ¡kovo atstovas kvestionavo žalos faktÄ , dydį ir darbuotojo materialinės atsakomybės sÄ lygas, todėl teismas dėl to pasisako. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 154 straipsnyje numatyti atvejai, kuriems esant darbuotojas privalo atlyginti visÄ darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ , tarp jų – atvejai, kai žala padaryta tyčia (1 punktas), žala padaryta darbuotojo veikla, turinčia nusikaltimo požymių (2 punktas).

Byloje esantys ir teismo posėdyje iÅ¡tirti duomenys (ieÅ¡kovo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, policijos komisariato medžiaga, liudytojo A. P. parodymai, UAB „Veistas“ direktoriaus D. M. paaiÅ¡kinimas, vaizdo įraÅ¡as) turi pakankamÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad ieÅ¡kovas padarė atsakovei turtinę žalÄ , pasisavinęs dyzelinį kurÄ ir metalo atliekas. Toks žalos padarymo atvejis yra pagrindas pagal DK 154 straipsnio nuostatas reikalauti, kad darbuotojas atlygintų visÄ padarytÄ turtinę žalÄ .

Tarp Å¡alių 2018-08-17 buvo sudaryta individuali visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, kurioje turtas apibrėžtas plačiÄ ja prasme kaip bet koks darbuotojui perduotas įmonei priklausantis turtas. Todėl tai, kad nėra konkrečiai įvardinta, jog darbuotojui (ieÅ¡kovui) buvo perduotas traktorius ar dyzelinis kuras, nesudaro teisinio pagrindo vertinti, jog už tokio turto, kuriuo darbuotojas faktiÅ¡kai naudojasi, jį eksploatuoja atlikdamas jam priskirtas darbo funkcijas, sugadinimÄ ar pasisavinimÄ , darbdavys neturi teisės reikalauti darbuotojo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės. IeÅ¡kinyje nurodytų ir ieÅ¡kovo atstovo cituotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių ratio decidendi yra skirtingos, todėl Å¡ioje byloje jose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais negali bÅ«ti remiamasi, tad dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl specifinės UAB „Veistas“ kuro užpylimo tvarkos, yra sudėtinga ar net neįmanoma apskaičiuoti tikslų pasisavinto dyzelinio kuro kiekį, nes kuro talpykla visada bÅ«davo pildoma visiÅ¡kai. Å i aplinkybė nustatyta tik iÅ¡ raÅ¡ytinių ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimų, kuriuos jis pateikė darbdaviui, ir iÅ¡ esmės vertintina tik pagal ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumÄ tuo metu. FaktiÅ¡kai turtinė žala gali bÅ«ti netgi didesnė. 1 l kaina įvertina pagal kainÄ , kuria UAB „Veistas“ perka dyzelinį kurÄ .

DK 152 straipsnio 2 dalies nuostatos nereikalauja atlikti materialinių vertybių inventorizacijÄ ar kitas specialias procedÅ«ras žalos dydžiui nustatyti, kiekvienu atveju vertinama individualiai. Å iuo atveju, tai, kad, anot ieÅ¡kovo atstovo, nustatytos traktorių kuro normos ir kuro nuraÅ¡ymo aktai nesiskiria, nereiÅ¡kia, kad UAB „Veistas“ neatsirado turtinė žala. UAB „Veistas“ direktoriaus D. M. ir gamybos vadovo A. P. teiginius, kad atleidus iÅ¡ darbo ieÅ¡kovÄ , kuro sunaudojimo kiekis ženkliai sumažėjo patvirtina kuro nuraÅ¡ymo aktai, pagal kuriuos matyti, kad 2020 m. gegužės mėnesį sunaudoto kuro kiekis ženkliai skiriasi palyginus su ankstesniais mėnesiais.

Kaip minėta, Å¡ios bylos dalykas nėra nustatyti UAB „Veistas“ padarytos turtinės žalos tikslų dydį. Bylos duomenys rodo, kad turtinė žala buvo padaryta. Dėl taikos sutarties teisinės galios ir vekselių prigimties Å alių sudaryta taikos sutartis, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo atlyginti atsakovei padarytÄ turtinę žalÄ , nebuvo pateikta tvirtinti teismui, kaip buvo numatyta, ieÅ¡kovo atstovui raÅ¡tu informavus, kad ieÅ¡kovas taikos sutarties atsisako. Taikos sutartis yra viena iÅ¡ civilinių sutarčių rÅ«Å¡ių, kuria ginčo Å¡alys laisvo apsisprendimo bÅ«du iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ , sutarties sÄ lygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas.

Sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, patvirtinta teismo, sutartis įgyja res judicata galiÄ , tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi res judicata galiÄ pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį turi tik teismo patvirtinta taikos sutartis, teismo nepatvirtinta taikos sutartis tokios galios neįgyja. Tai, kad teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios, reiÅ¡kia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iÅ¡kelti bylÄ teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti Å¡ia sutartimi nustatytus teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), turi bÅ«ti vykdoma (pacta sunt servanda) ir gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015). Vekselis – tai savarankiÅ¡kas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis).

Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal įstatyme įtvirtintÄ reglamentavimÄ vekselis patvirtina besÄ lygiÅ¡kÄ mokėjimo pareigÄ ir iÅ¡ Å¡ios pareigos atsiradusiÄ reikalavimo teisę.

Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. bÅ«ti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis). IÅ¡duodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo iÅ¡duotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė; kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryÅ¡ys su pradine prievole pasireiÅ¡kia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu iÅ¡duotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iÅ¡ atsakingų už prievolės įvykdymÄ asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iÅ¡ sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas.

Vekselio iÅ¡raÅ¡ymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį iÅ¡rašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019). Vadovaujantis minėta kasacinės instancijos teismo praktika, įvertinus faktinių Å¡ios bylos aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad, nors ir nebuvo patvirtina teismo, Å¡alių sudaryta taikos sutartis joms turi įstatymo galiÄ ir sukelia teisinius padarinius.

Ginčo paprastieji neprotestuotini vekseliai šiuo atveju buvo išduoti ne kaip savarankiški skolos dokumentai, o kaip 2020-05-07 šalių sudarytos taikos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė. Būtent nuo taikos sutarties teisinės padėties (teisėtumo, vykdymo tvarkos) priklauso abiejų vekselių teisinė padėtis, o ne atvirkščiai, kaip teigė ieškovo atstovas. Dėl taikos sutarties ir vekselių negaliojimo pagrindų, numatytų CK 1.80, 1.90, 1.91 straipsniuose Vekselių išdavimo, formos reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ).

Pagal Ä®PVÄ® 77 straipsnio 2 dalį paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tÅ«kstančiai eurų, turi bÅ«ti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba Å«kio subjektas, tvarkantis apskaitÄ pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Vienas iÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio motyvų yra Å¡ios Ä®PVÄ® normos pažeidimas. Kaip buvo minėta, du ginčo paprastieji neprotestuotini vekseliai buvo iÅ¡duoti kaip taikos sutarties sÄ lygų vykdymo užtikrinimo priemonė. Taikos sutartyje numatytas ieÅ¡kovo įsipareigojimas sumokėti atsakovei 5 830 Eur sumÄ laikytinas pagrindine ieÅ¡kovo prievole.

Šalių susitarimu, pagrindinės prievolės vykdymas buvo išdėstytas, t. y. ieškovas įsipareigojo sumos dalį - 2 916 Eur sumokėti per šešis kalendorinius mėnesius nuo sutarties pasirašymo ir 2 914 Eur - per dvylika kalendorinių mėnesių nuo sutarties pasirašymo. Kaip taikos sutartyje numatytos pagrindinės prievolės dalių vykdymo užtikrinimo priemonė buvo išduoti du atskiri paprastieji neprotestuotini vekseliai. Tuo nebuvo pažeista imperatyvi ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalies norma.

Priešingas situacijos aiškinimas neatitiktų faktinių bylos aplinkybių. Ginčo vekseliai atitinka ĮPVĮ normas dėl vekselio formos ir rekvizitų. Nenustatyta aplinkybių, kurioms esant būtų galima teigti, jog šalių sudaryta taikos sutartis pažeidžia kokias nors imperatyvias teisės normas. Galiojantis teisinis reguliavimas nedraudžia taikos sutartimi susitarti dėl darbdaviui padarytos turtinės žalos atlyginimo, jo išdėstymo. Taigi, nėra faktinio pagrindo teigti, kad egzistuoja CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytas sandorio negaliojimo pagrindas.

Pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 1.90 straipsnio taikymui bÅ«tina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiÅ¡komis aplinkybėmis nebÅ«tų sudaręs. Jei iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas sandorį bÅ«tų vis vien sudaręs, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).

Suklydimo faktÄ galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Jeigu Å¡alis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimÄ negaliojančiu. Tačiau jeigu Å¡alis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl Å¡io sandorio perspektyvų, Å¡ios taisyklės netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2015-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610-378/2015).

IÅ¡ ginčijamo sandorio atsiradusios pasekmės negali bÅ«ti prilyginamos suklydimui, nes suklydimas, remiantis CK 1.90 straipsniu, reiÅ¡kia klaidingÄ esminių sandoriui sudaryti aplinkybių įsivaizdavimÄ sandorio sudarymo, o ne jo vykdymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017). Sandorio Å¡alies individualios savybės (amžius, sveikata, iÅ¡silavinimas, verslo ir kitokia praktika ir kita) yra svarbios, kai vertinama, ar asmuo be suklydimo suvokė ar galėjo suvokti sandorio sudarymui svarbias aplinkybes.

IeÅ¡kovas nurodė nieko nesupratęs kokį dokumentÄ pasirašė, tačiau teismui pripažino, kad dokumentų neskaitė. IeÅ¡kovas nesugebėjo detalizuoti konkrečių nuostatų, dėl kurių klydo. IeÅ¡kovo iÅ¡silavinimas – specialusis vidurinis yra pakankamas perskaičius taikos sutarties tekstÄ suprasti esminę nuostatÄ - kad įsipareigojama dalimis atlyginti darbdaviui padarytÄ turtinę žalÄ . Tai, kad ieÅ¡kovas nurodė neskaitęs dokumentų rodo jo aplaidumÄ . Tačiau D. M. ir A.

P. nurodė, kad ieÅ¡kovas perskaitė dokumentus, D. M. liepė jam viskÄ atidžiai perskaityti. Liudytojas A. P. bei UAB „Veistas“ atstovas D. M. patvirtino, kad taikos sutartis ir vekseliai buvo pasiraÅ¡yti po kurį laikÄ trukusių abipusių diskusijų, kurių metu ir per vėliau buvusiÄ pietų pertraukÄ , per kuriÄ ieÅ¡kovas buvo išėjęs iÅ¡ kabineto, jis turėjo galimybes pasikonsultuoti, jam nebuvo apribota galimybė paskambinti, iÅ¡eiti. Tai paneigia ieÅ¡kovo teiginius, kad jam nebuvo leista iÅ¡eiti iÅ¡ kabineto.

Bylos faktinių aplinkybių visuma, t. y. užfiksavimas kaip ieÅ¡kovas iÅ¡ traktoriaus kuro bako žarna iÅ¡traukė kurÄ ir jį paslėpė, pasiaiÅ¡kinimų turinio taisymas, aplinkybė, kad 2020-05-07 pasirašė dokumentus nesupratęs, o 2020-05-08 jau kreipėsi į advokatÄ sudaro pagrindÄ kritiÅ¡kai vertinti ieÅ¡kovo teiginius apie suklydimÄ . Tai, kad ieÅ¡kovas galimai pradėjo kitaip įsivaizduoti taikos sutarties vykdymÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad jis klydo taikos sutarties ir vekselių pasiraÅ¡ymo metu.

Laikytina, kad CK 1.90 straipsnio pagrindo buvimas neįrodytas. CK 1.91 straipsnyje numatyti alternatyvÅ«s sandorių negaliojimo pagrindai: apgaulė, smurtas, ekonominis spaudimas, realus grasinimas, vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡kas susitarimas su antrÄ ja Å¡alimi, susidėjusios aplinkybės, dėl kurių asmuo priverstas sudaryti sandorį labai nenaudingomis sÄ lygomis. Å ių pagrindų esmė yra kitų asmenų, Å¡alutinių aplinkybių įtaka, dėl kurios yra neigiamai paveikiama sandorio Å¡alies valia, ko pasėkoje asmuo sudaro sau nenaudingÄ sandorį.

IÅ¡tyrus bylos duomenis ir įvertinus faktinių aplinkybių visumÄ , nėra pagrindo vertinti, jog ginčo taikos sutarties ir vekselių pasiraÅ¡ymo metu egzistavo CK 1.91 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių buvo paveikta ieÅ¡kovo valia. Nenustatyta, kad D. M., A. P. ar kiti asmenys bÅ«tų naudoję prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ fizinę ar psichinę prievartÄ , apriboję jo fizinę laisvę, nurodę aplinkybes, kurių nebuvo (apgavę). Tai, kad buvo iÅ¡kviesta policija ir buvo paaiÅ¡kintos teisinės situacijos perspektyvos, t. y. kad gali bÅ«ti kreipiamasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, po to, kai ieÅ¡kovui buvo parodytas vaizdo įraÅ¡as, kuriame jis užfiksuotas, nesudaro pagrindo to laikyti grasinimu.

Pažymėtina, kad ginčo dokumentai buvo pasiraÅ¡yti po to, kai iÅ¡vyko policijos pareigÅ«nai. PareigÅ«nų tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad „darbuotojas sutiko su pažeidimu ir nesigynė. Direktorius nurodė, kad pasiraÅ¡ys taikos sutartį ir pareiÅ¡kimo nerašė“. Taigi, ieÅ¡kovas neturėjo pagrindo manyti, kad jo atžvilgiu gali bÅ«ti pradėtas ikiteisminis tyrimas. IeÅ¡kovui buvo paaiÅ¡kinta, kad teks atlyginti įmonei padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas pats nurodė pasisavinto kuro kiekį ir bÅ«tent pagal jo nurodytÄ kiekį, buvo apskaičiuotas žalos dydis.

Tai, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo nereikalaujama atlyginti žalÄ už pasisavintas metalo atliekas, kurios buvo rastos ieÅ¡kovo automobilyje ir tai buvo užfiksuota policijos pareigÅ«nų, rodo UAB „Veistas“ geranoriÅ¡kumÄ , o ne bandymÄ tyčia paveikti ieÅ¡kovo valiÄ . Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovas neįrodė sandorių negaliojimo pagrindų, kuriais rėmėsi, todėl patikslintas ieÅ¡kinys netenkinamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė praÅ¡o jos naudai priteisti 4 900,50 Eur dydžio iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Ä®vertinus atsakovės pateiktus dokumentus, tikėtina, kad per klaidÄ buvo pateikta per daug mokėjimo dokumentų, nes pagal juos UAB „Veistas“ sumokėta suma yra kur kas didesnė, be to, mokėjimai atlikti kelioms advokatų kontoroms. Taigi, atsakovei priteistinų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti sumÄ teismas nustato pagal pateiktas sÄ skaitas, kuriose konkrečiai iÅ¡vardinti bÅ«tent Å¡ioje civilinėje byloje atlikti veiksmai.

Bendra suma yra 4 612,38 Eur. Ä®vertinus įkainius ir sumÄ už kiekvienÄ sÄ skaitose nurodytÄ advokatės paslaugÄ , matyti, kad iÅ¡laidos už atskiras paslaugas nevirÅ¡ija Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų dydžių.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , proceso trukmę, advokatės darbo ir laiko sÄ naudas, praÅ¡oma priteisti suma yra proporcinga. Mokėjimo dokumentas patvirtina bylinėjimosi iÅ¡laidų realumÄ . Netenkinus patikslinto ieÅ¡kinio, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisiamos 4 612,38 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nevirÅ¡ija teisės aktuose numatyto minimalaus dydžio, todėl valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : netenkinti patikslinto ieÅ¡kinio.

Priteisti iš ieškovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Veistas“, juridinio asmens kodas 302803666, 4 612,38 (keturių tūkstančių šešių šimtų dvylikos eurų 38 ct) Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus. Teisėja Aušra Andziulevičiūtė