2020-06-25 Nr. DBT-153-3-64-3-03237-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-39/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03237-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2020 m. birželio 25 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas laikinai einančios Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo pareigas laikinai einančio Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Alės Bukavinienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriui dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Miškotvarkos sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Egritmeda“) rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Raseinių skyriaus 2019 m. lapkričio 6 d. išvadą „Dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Šiluvos sen., Raseinių r. sav., ribų nustatymo“ Nr. 11SD-(14.11.137.E) ir įpareigoti Tarnybos Raseinių skyrių iš naujo išnagrinėti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Miškotvarkos sprendimai“ 2019 m. sausio 23 d. prašymą Nr. 51.

Pareiškėja skunde nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausantis 5,05 ha miško žemės sklypas (Žemės sklypas) ribojasi su žemės sklypu, kuris šiuo metu priklauso UAB „Egritmeda“, šio sklypo plotas – 2,9 ha. Pareiškėja pažymėjo, jog pastebėjo, kad gretimame sklype vykdomi kirtimo darbai viršija to žemės sklypo plotą, todėl nutarė atlikti geodezinius matavimus. Atlikus matavimus nustatyta, kad iškirsta pareiškėjai priklausančio 0,4428 ha miško. Susitarti su gretimo žemės sklypo savininku nepavyko, todėl matavimus atlikusi įmonė kreipėsi į Tarnybos Raseinių skyrių, prašydama pateikti išvadą dėl Žemės sklypo ribų nustatymo. Ginčijamu aktu Tarnyba nepritarė siūlomam ribų koregavimui ir nurodė rengiant Žemės sklypo kadastro duomenų bylą pietrytinę sklypo ribą formuoti pagal esamo kelio ribą.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad nors skundas yra grindžiamas viešosios teisės aktų nuostatomis, tačiau darytina išvada, jog faktiškai ginčas kilo dėl 0,4428 ha miško ploto žemės sklypo ribų nustatymo tarp pareiškėjos ir UAB „Egritmeda“, o tokie ginčai yra reguliuojami daiktinės teisės normomis.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (CPK 36 straipsnio 6 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. XIII-2848 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. KT98-S93/2020 pateiktą išaiškinimą, įvertintus tai, kad šioje byloje Specialiosios teisėjų kolegijos priimtą nutartį pasirašė teisėja Sigita Rudėnaitė, atnaujinamas šios bylos rūšinio teismingumo klausimo nagrinėjimas ir Specialiosios teisėjų kolegijos šioje byloje priimta 2020 m. gegužės 25 d. nutartis pripažįstama netekusia teisinės galios (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 36 straipsnio 6 dalis, ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 3 dalis).

Teismui pateiktu skundu pareiškėja prašo panaikinti Tarnybos sprendimą, kuriuo nuspręsta nepritarti siūlomam Žemės sklypo ribų koregavimui. Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad šis reikalavimas dėl Tarnybos priimto sprendimo yra susijęs su kadastro duomenų tikslinimo procedūra, kurios vykdymas bei atitinkamų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3d-452/d1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės ir kt.) ir laikytinas viešojo administravimo veikla bei teismingas administraciniam teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 18 d. nutartį byloje T-74/2018, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį byloje Nr. T-121/2017).

Nors nutartyje, kuria teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, nurodoma, kad ginčas kilo dėl 0,4428 ha miško ploto žemės sklypo ribų nustatymo tarp pareiškėjos ir UAB „Egritmeda“, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamas yra Tarnybos sprendimas, kuriuo nepritarta pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo ribų patikslinimui. Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad aptariamu atveju yra ginčijamas Tarnybos nepritarimas siūlomam Žemės sklypo ribų koregavimui, sprendžia, kad keliamo ginčo atveju dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, nes teismas ginčą tarp privačių asmenų dėl jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribų nustatymo turėtų spręsti, jei Tarnyba pritartų siūlomam Žemės sklypo ribų pakeitimo projektui. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, byla grąžintina Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 8 dalimi, 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalimi, 22 straipsniu,

nutaria:

Atnaujinti bylos rūšinio teismingumo klausimo nagrinėjimą.

Pripažinti Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2020 m. gegužės 25 d. šioje byloje priimtą nutartį netekusia teisinės galios.

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriui dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Miškotvarkos sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Egritmeda“) grąžinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas laikinai einanti Janina Januškienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo pareigas laikinai einantis Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys