2017-01-05 Nr. AB-339-3-61-3-04996-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2181-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04996-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aptarnavimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aptarnavimas“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui ir K. V. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aptarnavimas“ (toliau – ir Bendrovė) 2014 m. lapkričio 18 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis išsiuntė skundą teismui, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. cspr1-241 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ ir įpareigoti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją priimti bei išnagrinėti Bendrovės skundą.

Pareiškėjas nesutiko su VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti jo prašymą dėl klaidingų duomenų ištaisymo. Mano, kad Komisija nepagrįstai rėmėsi 2013 m. sprendimu Nr. 285, kuris nėra susijęs su nagrinėjamu skundu. Teigė, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas dokumentais. Bendrovė kiemo statinius siekė įregistruoti dar 2002 m., tačiau to negalėjo padaryti, kadangi nebuvo leista įsigyti žemės. K. V. S. 2003 m. įsigijus pastatus, nekilnojamojo turto registro išraše kiemo statiniai nebuvo nurodyti, jie atsirado tik 2007 m., gavus Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. rugpjūčio 31 d. pažymą Nr. NS-303. Pareiškėjo teigimu, ši pažyma negalėjo būti pagrindu daiktinei teisei registruoti.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas VĮ Registrų centras prašė UAB „Aptarnavimas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – kiemo statinius (kiemo aikštelė, tvora; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Kiemo statiniai), remiantis 2008 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 868, 2008 m. balandžio 2 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 869 ir 2012 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3681, buvo įregistruotos G. P.. Šie kiemo statiniai niekada nebuvo registruoti UAB „Aptarnavimas“ vardu. 2003 m. nuosavybės teisės į Kiemo statinius pirmą kartą buvo įregistruotos K. V. S., kuris juos perleido G. P.. Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 5 d. išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1017-214/2010 dėl 2008 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pareiškėjo ieškinį atmetė. UAB „Aptarnavimas“ šio sprendimo neskundė. Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A-11-358/2011 atsisakė tenkinti Bendrovės prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-1017-214/2010 atnaujinimo, o Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėjas su 2013 m. spalio 7 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją ir prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2008 m. atliktos Kiemo statinių teisinės registracijos paduoti. Komisija 2013 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 285 šį prašymą atmetė ir skundą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) atlikto Kiemo statinių teisinės registracijos panaikinimo atsisakė priimti. UAB „Aptarnavimas“ šio sprendimo neginčijo. Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl duomenų nekilnojamojo turto registre ištaisymo, tačiau šis prašymas buvo atmestas. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija ginčijamu sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi tuo pačiu klausimu jau yra priimtas Komisijos 2013 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. 285. Skundo turinys patvirtina, kad Bendrovė siekė ne ištaisyti klaidą, o iš esmės revizuoti patį registravimo veiksmą, t. y. siekė nagrinėti K. V. S. nuosavybės teisių klausimą. Dėl to buvo vertinama, kad 2014 m. skundas yra tapatus 2013 m. skundui ir jį buvo atsisakyta priimti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas prašė UAB „Aptarnavimas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad teritorinis registratorius sprendimus dėl teisinės Kiemo statinių registracijos buvo priėmęs 2006 m., 2008 m. ir 2013 m. Bendrovė nuo 2010 m. ne kartą kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, siekdama nuginčyti 2008 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau teismai konstatavo, kad ši sutartis yra teisėta, o Kiemo statinių dalis visiškai teisėtai atiteko G. P..

VĮ Registrų centro Kauno filialas nurodė, kad teritorinio registratoriaus sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, o šios priimtas sprendimas – teismui. Komisija 2013 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 285 skundą dėl 2008 m. atliktos Kiemo statinių teisinės registracijos panaikinimo atsisakė priimti, netenkinusi prašymo dėl termino atnaujinimo. Šis sprendimas nebuvo nuginčytas. UAB „Aptarnavimas“ 2014 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į teritorinį registratorių dėl klaidų ištaisymo, t. y. Kiemo statinių teisinės registracijos panaikinimo, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas, nesant tam įstatyme nustatytų pagrindų, o centrinis registratorius Bendrovės skundą atsisakė priimti. Teigė, kad pareiškėjas iš esmės siekia nuginčyti sprendimus, kurių apskundimo terminas seniai praleistas ir nebuvo atnaujintas.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo K. V. S. teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 29 d. sprendimu UAB „Aptarnavimas“ skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad remdamasis antstolio 2002 m. lapkričio 13 d. patvirtintu 2002 m. lapkričio 4 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu, K. V. S. įsigijo administracinį pastatą, mechanines dirbtuves, buitinį pastatą, dvejas dirbtuves, pastogę, sandėlį ir sargo namelį, priklausiusius UAB „Aptarnavimas“ ir esančius (duomenys neskelbtini). K. V. S. nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą, įskaitant Kiemo statinius, priklausančius administraciniam pastatui, remiantis juo prašymu, buvo įregistruotos 2006 m. rugsėjo 4 d. G. P. 2008 m. balandžio 2 d. ir 2012 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimis įsigijo nuosavybės teises į šiuos statinius, įskaitant priklausinį – Kiemo statinius.

UAB „Aptarnavimas“ kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą, prašydamas 2008 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, tačiau teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1017-214/2010 jo ieškinys buvo atmestas. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Bendrovė 2010 m. gruodžio 22 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1017-214/2010, tačiau Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A-11-358/2011 šis prašymas nebuvo patenkintas. Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista.

UAB „Aptarnavimas“ 2013 m. spalio 7 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai padavė skundą dėl teritorinio registratoriaus 2008 m. rugpjūčio 19 d. atliktos Kiemo statinių teisinės registracijos panaikinimo ir prašymą atnaujinti šio skundo padavimo terminą, tačiau Komisijos 2013 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 285, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 31–32 straipsniais, Bendrovės prašymas dėl termino atnaujinimo buvo atmestas ir jos 2013 m. spalio 7 d. skundą buvo atsisakyta priimti.

Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą ir prašė ištaisyti klaidą dėl K. V. S. atliktos statinių teisinės registracijos. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. (3.1.6)KAS-2317 pareiškėjo prašymas ištaisyti klaidingus duomenis buvo atmestas. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsniu, 2014 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. CSPR1-241 UAB „Aptarnavimas“ 2014 m. rugsėjo 30 d. skundą atsisakė priimti, kadangi tuo pačiu klausimu jau yra priimtas Komisijos 2013 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. 285.

Remdamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas padarė išvadą, kad duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonėms, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teismo nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

VĮ Registrų centro Kauno filialas, išnagrinėjęs UAB „Aptarnavimas“ prašymą, nustatė, kad G. P. nuosavybės teisės į kiemo statinius, dėl kurių vyksta ginčas, buvo įregistruotos vadovaujantis 2008 m. balandžio 2 d. ir 2012 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimis, kuriose šie statiniai buvo įrašyti, taigi nekilnojamojo turte registre įrašyti duomenys atitiko dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. K. V. S. nuosavybės teisės į šiuos statinius buvo įregistruotos remiantis 2002 m. lapkričio 4 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad duomenys, esantys įstatymų nustatytuose dokumentuose, kurių pagrindu buvo padarytas atitinkamas įrašas nekilnojamojo turto registre, gali būti vertinami kitaip, negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, teritorinis registratorius, kaip viešojo administravimo subjektas, administracine tvarka negali keisti nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kitaip vertindamas tuos pačius duomenis, kurie buvo pagrindu padaryti įrašą nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teritoriniam registratoriui nebuvo pagrindo atlikti klaidingų duomenų taisymo pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį įtvirtintą procedūrą. Pareiškėjas siekia nuginčyti teritorinio registratoriaus sprendimą įregistruoti K. V. S. nuosavybės teises į ginčo statinius, tačiau tai nėra klaidingų ar netikslių duomenų ištaisymo ar papildymo procedūra. UAB „Aptarnavimas“ su skundu dėl atliktos teisinės Kiemo statinių registracijos į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją kreipėsi 2013 m. spalio 7 d., tačiau Komisijos 2013 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 285 skundą buvo atsisakyta priimti. Šis sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo ginčijamas.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Komisijos 2014 m. spalio 10 d. Nr. cspr1-241, atsižvelgiant į pakartotinį kreipimąsi iš esmės tapačiu klausimu, laikytinas tinkamu atsakymu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatą.

III. Pareiškėjas UAB „Aptarnavimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą išnagrinėti iš naujo.

Apeliantas paaiškina, kad teismas suvėlė ir iškraipė faktus. Nurodyti faktai ir datos yra tendencingai klaidingi. Pareiškėjo nuomone, tokiu sprendimu siekiama vilkinti laiką iki senaties termino suėjimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kokiais dokumentas remiantis buvo atlikta registracija, ir sudaro įspūdį, kad VĮ Registrų centrui negalioja teisės aktų reikalavimai, todėl jis gali registruoti bet ką. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nurodė, jog Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. NS-303 nėra tinkamas dokumentas nuosavybės teisėms registruoti. Be to, teismas ignoruoja VĮ Registrų centro 2003 m. sausio 17 d. pažymėjimą, kuriame buvo teisingai įregistruotas nekilnojamasis turtas. Šis dokumentas atitinka antstolės surašytą 2002 m. lapkričio 4 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą. Visi vėlesni VĮ Registrų centro išrašai neatitinka šio akto duomenų, nors ir nurodyta, kad jie sudaryti remiantis 2002 m. lapkričio 4 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Savo poziciją VĮ Registrų centro Kauno filialas iš esmės grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui, ir teigia, kad teismas išsamiai išnagrinėjo byloje esančius duomenis bei tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Bendrovės apeliacinio skundo argumentai tik dar kartą patvirtina, kad pareiškėjas iš esmės siekia nuginčyti teritorinio registratoriaus sprendimą įregistruoti K. V. S. nuosavybės teises į ginčo statinius, o dėl šios teisinės registracijos panaikinimo Komisija 2013 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 285, kuriuo skundą dėl 2008 m. atliktos teisinės registracijos panaikinimo atsisakė priimti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas, atsižvelgiant į pakartotinį kreipimąsi iš esmės tapačiu klausimu, laikytinas tinkamu atsakymu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatą. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsniu, VĮ Registrų centro Kauno filialas teigia, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo panaikinti Komisijos 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. cspr1-241, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė UAB „Aptarnavimas“ skundą. Pareiškėjas nenurodė nė vieno teisės akto, kurį teismas būtų pažeidęs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. cspr1-241 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, kuriuo buvo atsisakyti nagrinėti UAB „Aptarnavimas“ 2014 m. rugsėjo 30 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytinais įrodymais nustatyta, kad UAB „Aptarnavimas“ su 2014 m. rugsėjo 5 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą ir prašė ištaisyti klaidą dėl K. V. S. atliktos statinių teisinės registracijos. Nurodė, kad Kiemo statiniai priklausė Bendrovei, tačiau juos savo vardu neteisėtai įregistravo K. V. S. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. (3.1.6)KAS-2317 pareiškėjo prašymo netenkino. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad duomenys nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke atitinka dokumentus, kurių pagrindu buvo įrašyti, o K. V. S. nuosavybės teisių į Kiemo statinius įregistravimas nekilnojamojo turto registre nėra klaidingas įrašas, kurį registro tvarkytojas galėtų ištaisyti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu. VĮ Registrų centro Kauno filialas pažymėjo, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, UAB „Aptarnavimas“ su 2014 m. rugsėjo 30 d. skundu kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir prašė patikrinti, ar teritorinis registratorius nekilnojamojo turto registre teisėtai atliko Kiemo statinių registraciją. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2014 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. cspr1-241 Bendrovės skundą atsisakė priimti, padariusi išvadą, kad tuo pačiu klausimu jau yra priimtas VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. 285.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte, pagal kurį, pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo gavimo dienos. Šios teisės akto nuostatos suponuoja išvadą, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme yra numatytos alternatyvios sąlygos, kurioms esant viešojo administravimo subjektas gali atsisakyti nagrinėti skundą (prašymą): 1) jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba 2) tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą. Taigi, tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais.

Nustatyta, kad UAB „Aptarnavimas“ direktorius su 2013 m. spalio 7 d. skundu bei 2013 m. spalio 7 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą ir prašė atnaujinti terminą skundui paduoti bei panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008 m. rugpjūčio 19 d. neteisėtai atliktą Kiemo statinių teisinę registraciją ir nekilnojamojo turto registre atkurti teisingus duomenis apie tikrąjį Kiemo statinių savininką. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2013 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 285 atmetė pareiškėjo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir jo 2013 m. spalio 7 d. skundą atsisakė priimti. Komisija padarė išvadą, kad UAB „Aptarnavimas“ nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir turi būti vertinamos kaip Bendrovės vidinis įsitikinimas. Pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta nurodyto VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo apskundimo tvarka, tačiau administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad jis šia tvarka pasinaudojo.

Tiek VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. cspr1-241, tiek 2013 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. 285 buvo priimti dėl pareiškėjo skundų, kuriuose iš esmės buvo keliamas tas pats klausimas dėl juridinio fakto (Kiemo statinių) įregistravimo teisėtumo. Pirmąjį, t. y. 2013 m. spalio 7 d. skundą, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija atsisakė priimti nagrinėti dėl to, kad buvo praleistas terminas jam paduoti, o antrąjį, t. y. 2014 m. rugsėjo 30 d. skundą – dėl to, kad jau buvo priimtas sprendimas tuo pačiu klausimu, t. y. skundą buvo atsisakyta priimti, kadangi buvo praleistas jo padavimo terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. rugsėjo 5 d. skunde UAB „Aptarnavimas“ VĮ Registrų centro Kauno filialo prašė ištaisyti klaidas nekilnojamojo turto registre, o 2014 m. rugsėjo 30 d. skunde Komisijai prašė patikrinti, ar VĮ Registro Kauno filialas teisėtai atliko Kiemo statinių registraciją. Iš šių skundų motyvų akivaizdu, kad Bendrovė siekė, jog būtų panaikinta K. V. S. vardu atlikta Kiemo statinių registracija, o šis klausimas jau buvo išnagrinėtas VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai priimant 2013 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 285. Teikdamas 2014 m. rugsėjo 30 d. skundą VĮ Registrų centrui, UAB „Aptarnavimas“ nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti teritorinio registratoriaus veiksmus, todėl atsakovas pagrįstai šį skundą vertino kaip pakartotinį ir jį atsisakė nagrinėti.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiu Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. spendimu civilinėje byloje Nr. 2-1017-214/2010, kuriuo buvo atmestas UAB „Aptarnavimas“ ieškinys atsakovui K. V. S., tretiesiems asmenims G. P., I. S., VĮ Registrų centrui, Kauno m. 10-ojo notarų biuro notarei O. M. dėl 2008 m. balandžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, buvo konstatuota, kad kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurių registracijos K. V. S. vardu, pareiškėjo manymu, atliktos neteisėtai, jis 2014 m. rugsėjo 5 d. raštu kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, yra ne savarankiški daiktai, bet priklausiniai, skirti tarnauti pagrindiniam daiktui, kuriuos ištiko pagrindinio daikto likimas (t. y. jie buvo parduoti varžytynėse K. V. S.). Taigi ir ginčo esmės prasme dėl to paties klausimo, laikytina, yra priimtas teismo sprendimas, nes civilinėje byloje dalyvavo ir šios administracinės bylos atsakovas VĮ Registrų centras.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, bylą ištyrė išsamiai, materialinės teisės normas taikė tinkamai, procesinės teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o UAB „Aptarnavimas“ apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aptarnavimas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė