2013-08-12 Nr. AB-4175-3-61-3-02434-2011-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A146-841/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02434-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos ir trečiojo suinteresuoto asmens R. J. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą atsakovui Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų profesinei sąjungai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. S. ir R. J. J. dėl atsisakymo duoti sutikimą atleisti iš pareigų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba, pareiškėjas) prašymu (I t., b. l. 1– 9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga, atsakovas) 2011 m. spalio 24 d. nesutikimą atleisti D. S. ir R. J. J. iš užimamų pareigų ir priteisti iš atsakovo teismo išlaidas.

Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministras) 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-746 (toliau – ir SAM įsakymas Nr. V-746) pakeitė Tarnybos struktūrą: vietoj dviejų Tarnybos viršininko pavaduotojo pareigybių paliko vieną, taip pat panaikino Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyrių (toliau – ir IKKTS). Nurodė, kad nauja struktūra įsigalioja po 5 mėnesių nuo įsakymo pasirašymo dienos, t. y. 2012 m. sausio 4 d. Įgyvendindamas šį įsakymą, Tarnybos viršininkas priėmė 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 1A-815 (pakeistą Tarnybos viršininko 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr.1A-829), kuriuo nuo 2012 m. sausio 3 d. pakeitė Tarnybos pareigybių sąrašą: panaikino dvi Tarnybos viršininko pavaduotojų pareigybes (A lygis, 17 kategorija), taip pat IKKTS vedėjo pareigybę (A lygis, 16 kategorija). Tarnybos viršininko pavaduotojas R. J. J. 2011 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 2R-1.22-952 buvo informuotas apie jo pareigybės panaikinimą nuo 2012 m. sausio 3 d. ir jam pasiūlyta užimti laisvas Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) arba Nacionalinės procedūros skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigas. Tarnyba 2011 m. rugsėjo 30 d. gavo R. J. J. raštą, kuriuo jis atsisakė užimti šias pareigas. Tarnyba 2011 m. rugsėjo 2 d. įteikė IKKTS vedėjui D. S. raštą Nr. 2R-1.22-964, kuriuo informavo apie jo pareigybės panaikinimą nuo 2012 m. sausio 3 d. ir pasiūlė užimti laisvas Farmacijos įmonių inspekcijos vedėjo pavaduotojo (A lygis, 14 kategorija) pareigas. Tarnyba 2011 m. rugsėjo 30 d. gavo D. S. raštą, kuriuo jis atsisakė užimti šias pareigas. Tarnyba 2011 m. spalio 6 d. raštu Nr. 2R-1.22-1092 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydama sutikimo atleisti Profesinės sąjungos pirmininką D. S. ir tarybos narį R. J. J. iš užimamų pareigų. 2011 m. spalio 26 d. gavo Profesinės sąjungos raštą, kuriuo atsakovas informavo, kad nesutinka. Pareiškėjo nuomone, nesutikimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 1999 m. sausio 14 d. nutarimu ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-277/2000, Nr. 3K-3-934/2000), akcentavo, kad turi būti laikomasi principo, jog profesinė sąjunga savo teisėmis privalo naudotis protingai ir negali be pakankamo pagrindo riboti darbdavio teisių. Profesinės sąjungos teiginiai apie Tarnybos siekį atleisti D. S. ir R. J. J. dėl aktyvios veiklos šioje sąjungoje, nepagrįsti įrodymais. Tarnyba siūlė užimti laisvas pareigas, tačiau jie atsisakė. Atsakovo teiginiai, esą Tarnybos struktūriniai pertvarkymai yra vykdomi nepavykus susidoroti su D. S. ir R. J. J. drausmine tvarka taip pat nepagrįsti, nes Tarnybos viršininkas jiems nėra paskyręs nuobaudų. Tarnybos struktūriniai pertvarkymai liečia ne tik Profesinės sąjungos pirmininką ir tarybos narį, bet ir kitus valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dalis jų sutiko su pateiktais pasiūlymais užimti kitas pareigas. Tarnybos struktūriniai pertvarkymai pagrįsti objektyviomis priežastimis, kurios nurodytos Tarnybos 2011 m. liepos 8 d. rašte Nr. 2R-1.18-214 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – ir Ministerija), taip pat SAM įsakymo Nr. V-746 aiškinamajame rašte. Profesinės sąjungos nesutikimas dėl D. S. ir R. J. J. atleidimo iš pareigų iš esmės pažeidžia Tarnybos interesus, nes trukdoma Tarnybos viršininkui atlikti veiksmus, siekiant įgyvendinti SAM įsakymu Nr. V-746 nustatytą Tarnybos struktūrą ir Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtintų Tarnybos nuostatų 17.4 punktą, kuris nustato Tarnybos viršininko teisę tvirtinti pareigybių ir etatų sąrašus.

DK nenustato darbdaviui pareigos gauti profesinės sąjungos sutikimą ar besąlygiškai atsižvelgti į profesinės sąjungos nuomonę dėl struktūrinių pakeitimų. Tarnyba laikėsi DK 47 straipsnio reikalavimų, informavo Profesinę sąjungą ir vykdė konsultacijas. Profesinė sąjunga apie numatomus struktūrinius pertvarkymus buvo informuota 2011 m. liepos 18 d. raštu Nr. 2R-1.22-772. Pirmoji konsultacija įvyko 2011 m. liepos 25 d., dokumentai buvo pateikti konsultacijos metu, o papildoma informacija – Tarnybos 2011 m. liepos 25 d. raštu Nr. 2R-1.22-793. 2011 m. rugpjūčio 18 d. įvyko antroji konsultacija, kurios metu susitarta, kad trečioji konsultacija įvyks 2011 m. rugsėjo 2 d. Šios konsultacijos metu Profesinės sąjungos atstovas informavo, kad Profesinė sąjunga nemato prasmės nagrinėti pareigybių aprašymų, nes mano, kad Tarnybos reorganizavimas netikslingas. Tarnybai taip pat buvo pranešta, kad Profesinė sąjunga neketina teikti pastabų ir (ar) pasiūlymų dėl pareigybių aprašymų. Pareiškėjo manymu, tokie atsakovo veiksmai rodo, kad ne Tarnyba, o Profesinė sąjunga piktnaudžiauja jai teisės aktais suteiktomis teisėmis. Pareiškėjo nuomone, Profesinės sąjungos taryba neturėjo teisės svarstyti klausimo dėl sutikimo atleisti Profesinės sąjungos pirmininką D. S.

Atsakovas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą ir priteisti teismo išlaidas.

Atsiliepime į prašymą (I t., b. l. 172–176), atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 44, atsakovas teigė, kad pareiškėjo minimi darbdavio interesai yra deklaratyvaus procesinio pobūdžio, neturintys jokios vertybinės išraiškos. Tiek Ministerijos, tiek Tarnybos teisės pertvarkyti vidaus struktūrą, tvirtinti pareigybių ir etatų sąrašus yra ne patys „interesai“, o tik jų įgyvendinimo įrankiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. A756-2197-11, 2008 m. birželio 12 d. nutartis Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. A756-422/2009).

Profesinės sąjungos nesutikimu atleisti trečiuosius suinteresuotus asmenis pareiškėjui nėra užkirstas kelias toliau vykdyti struktūrinius pertvarkymus, sietinus su kitais valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Pareiškėjas pripažįsta, kad struktūriniai pertvarkymai grindžiami tik subjektyvia darbdavio nuomone, tačiau jis nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad būsimi struktūriniai pertvarkymai leis efektyviau įgyvendinti Tarnybai priskirtas funkcijas. Tarnyba nėra atlikusi jokių skaičiavimų, studijų, darbuotojų apklausų ar kitų Europos Sąjungos šalių analogiškų tarnybų struktūros analizės ir palyginimo.

Nė vienas auditas nėra pateikęs rekomendacijos panaikinti D. S. vadovaujamą IKKTS. Naikindamas minėtą skyrių, darbdavys iš esmės pateikė vienintelį argumentą, jog audito išvadose yra rekomenduojama atskirti leidimų, licencijų išdavimo ir kontrolės funkcijas. Šios audito rekomendacijos, atsakovo nuomone, yra subjektyvios, neparemtos teisės aktais, be to, pats darbdavys yra pripažinęs, kad savo valiniais veiksmais minėtas funkcijas jau atskyrė. Be to, analogiškų funkcijų kituose Tarnybos skyriuose darbdavys niekaip neatskyrė ir tų skyrių nepanaikino.

Siekdamas panaikinti du esamus etatus ir įsteigti vieną naują, darbdavys nurodo, kad remiasi viešosios įstaigos „LST Sert“ auditorių 2011 m. vasario 1 d. rekomendacija nustatyti vadovybės atstovo kokybei poziciją, tačiau visos funkcijos, kurias darbdavys numato paskirti naujai steigiamai pavaduoto pareigybei (vadovybės atstovo kokybei, už korupcijos prevenciją atsakingo asmens, planų rengimo), jau dabar yra paskirtos vienam iš pavaduotojų, todėl ši rekomendacija jau yra įgyvendinta. Tarnybos prašymo faktinis pagrindas, atsakovo nuomone, patvirtina, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų palikimas valstybės tarnyboje nepažeistų jokių pareiškėjo interesų.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 44 pateiktus išaiškinimus, taip pat į Profesinės sąjungos įstatus, atsakovas teigė, kad sprendimą dėl sutikimo atleisti Profesinės sąjungos pirmininką iš pareigų turėjo priimti taryba.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. J. prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į prašymą (II t., b. l. 51–53) nurodė, kad palaiko atsakovo atsiliepimo argumentus. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, reorganizuodamas Tarnybą pareiškėjas siekia atkeršyti Profesinei sąjungai dėl tariamai jos inicijuotos „Lietuvos ryto“ 2011 m. vasario 2 d. publikacijos, po kurios pasirodymo Seimo kontrolierius nustatė Tarnybos konfidencialumo sutarčių rengėjų ir jas tvirtinusio Tarnybos viršininko piktnaudžiavimą ir biurokratizmą. Prielaidą, kad pareiškėjo vykdomos reorganizacijos tikslas yra pati reorganizacija, patvirtina tai, kad asmenims, geriausiai išmanantiems perkeliamas Tarnybos funkcijas, apie reorganizavimą pranešta tik parengus visus jai reikalingų dokumentų projektus, tokiu būdu iš karto atsisakant galimybės pasiekti pareiškėjo deklaruotus tikslus kitais būdais. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, kitas galimas reorganizacijos tikslas – atkeršyti Profesinės sąjungos pirmininkui D. S., nes jo vadovaujami geros klinikinės praktikos inspektoriai nustatė galimą dokumentų klastojimą, piktnaudžiavimą ir draudžiamus biomedicininius tyrimus su žmogumi, galbūt nulėmusius vieno VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro paciento savižudybę. Dėl D. S. ir jo skyriaus darbuotojų VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nustatytų pažeidimų Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą. R. J. J. taip pat nurodė, kad augina 2011 m. sausio 20 d. gimusią dukterį, o Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ) nereglamentuoja garantijų darbuotojams, auginantiems vaiką (vaikus) iki trejų metų, todėl mano, kad jam taikytina DK 132 straipsnio 2 dalis (VTĮ 5 str.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. S. teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti remiantis argumentais, išdėstytais atsakovo atsiliepime į skundą. Teigė, kad pareiškėjas siekė susidoroti su profesinės sąjungos nariais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. birželio 25 d. sprendimu (IV t., b. l. 114–123) pareiškėjo prašymą patenkino ir panaikino Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos 2011 m. spalio 24 d. raštu „Dėl nesutikimo atleisti iš pareigų“ išreikštą nesutikimą atleisti D. S. ir R. J. J. iš užimamų pareigų. Prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad Tarnybos viršininkas 2011 m. liepos 8 d. raštu Nr. 2R-1.18-214 Sveikatos apsaugos ministrui išdėstė nuomonę, kad būtini Tarnybos struktūros pertvarkymai, argumentais pagrindė jų reikalingumą (I t., b. l. 107–109). Sveikatos apsaugos ministras 2011 m. liepos 14 d. raštu Nr. 10-(2.60-26)-5328, įvertinęs, jog 2012 metams skirtų asignavimų gali neužtekti net esamų funkcijų pilnaverčiam vykdymui, pritarė siūlymui keisti Tarnybos struktūrą ir nurodė kuo skubiau parengti atitinkamo ministro įsakymo projektą (I t., b. l. 104).

Tokį projektą su aiškinamuoju raštu Tarnyba pateikė Ministerijai 2011 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 2R-1.18-242 (I t., b. l. 90–98). Sveikatos apsaugos ministras 2011 m. rugpjūčio 3 d. priėmė įsakymą Nr. V-746, kuriuo pakeitė Tarnybos struktūrą: panaikino vieną Tarnybos viršininko pavaduotojo pareigybę ir IKKTS. Įsakymo 3 punkte nurodyta, kad jis įsigalioja po 5 mėnesių nuo pasirašymo dienos, t. y. 2012 m. sausio 4 d. (I t., b. l. 118–119). Apie planuojamus Tarnybos struktūros pakeitimus Profesinei sąjungai pranešta 2011 m. liepos 18 d. raštu Nr. 2R-1.22-772 (I t., b. l. 99–103).

Įgyvendinant SAM įsakymą Nr. V-746, buvo priimtas Tarnybos viršininko 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas Nr. 1A-815 (kartu su jo pakeitimu, padarytu Tarnybos viršininko 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1A-829), kuriuo nuo 2012 m. sausio 3 d. keičiamas galiojantis Tarnybos pareigybių sąrašas: nuo 2012 m. sausio 3 d. numatyta panaikinti dvi Tarnybos viršininko pavaduotojų pareigybes (A lygis, 17 kategorija), taip pat IKKTS vedėjo pareigybę (A lygis, 16 kategorija) (I t., b. l. 10, 11). Tarnybos viršininko pavaduotojas R. J. J. 2011 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 2R-1.22-952 buvo informuotas, kad nuo 2012 m. sausio 3 d. bus panaikinta jo pareigybė ir jam pasiūlyta užimti laisvas Tarnyboje karjeros valstybės tarnautojo pareigas – Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (lygis A, kategorija 12) arba Nacionalinės procedūros skyriaus vyriausiojo specialisto (lygis A, kategorija 12) pareigas (I t., b. l. 71–72).

Tarnyba 2011 m. rugsėjo 30 d. gavo R. J. J. raštą, kuriuo jis atsisakė užimti pasiūlytas pareigas (I t., b. l. 79). IKKTS vedėjas D. S. 2011 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 2R-1.22-964 buvo informuotas, kad nuo 2012 m. sausio 3 d. bus panaikinta jo pareigybė bei pasiūlyta užimti laisvas Tarnyboje karjeros valstybės tarnautojo pareigas – Farmacijos įmonių inspekcijos vedėjo pavaduotojo (lygis A, kategorija 14) pareigas (I t., b. l. 65–67). Tarnyba 2011 m. rugsėjo 30 d. gavo D. S. pareiškimą, jog jis atsisako užimti pasiūlytas pareigas (I t., b. l. 77–78).

Tarnyba 2011 m. rugpjūčio 9 d. raštu buvo informuota, kad R. J. J. yra Profesinės sąjungos tarybos narys (I t., b. l. 150). Tarnyba 2011 m. spalio 6 d. raštu Nr. 2R-1.22-1092 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydama sutikimo atleisti Profesinės sąjungos pirmininką D. S. ir tarybos narį R. J. J. iš užimamų pareigų (II t., b. l. 93–94). 2011 m. spalio 26 d. Tarnyboje buvo gautas Profesinės sąjungos 2011 m. spalio 24 d. raštas „Dėl nesutikimo atleisti iš pareigų“, kuriuo Profesinė sąjunga nesutiko, kad R. J. J. ir D.

S. būtų atleisti iš užimamų pareigų, kadangi Tarnybos struktūriniai pertvarkymai, kuriais naikinamos jų pareigybės, yra vykdomi iš keršto ir siekiant pašalinti iš Tarnybos asmenis, kurie aktyviai gina jos darbuotojų teises, nepaisydami neteisėtų viršininko nurodymų, savo darbe principingai vadovaujasi įstatymais, siekia saugoti vaistų vartotojų ir tiriamųjų asmenų sveikatą; struktūriniai pertvarkymai neatitinka deklaruojamų tikslų, Tarnybos paskirties, pagrindinių valstybės tarnybos ir viešojo administravimo principų bei teisės aktų; be to, darbdavys neįrodė, jog Tarybos nario R.

J., auginančio 9 mėn. amžiaus dukterį, palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus (I t., b. l. 80–88).

Nagrinėjamos bylos dalykas yra nustatyti, ar teisėtai, t. y. pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovas Profesinė sąjunga atsisako duoti sutikimą atleisti iš valstybės tarnybos dėl vykdomų Tarnybos struktūrinių pertvarkymų Profesinės sąjungos pirmininką D. S. ir tarybos narį R. J. J. Tokia garantija šiems asmenims yra nustatyta DK 134 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188 redakcija), kuri numato, kad darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 19 str.), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo. 1991 m. lapkričio 21 d. Profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 21 straipsnio (1994 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. I-474, 1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-933 redakcija) 1 dalis taip pat numato, jog darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo. Teismas nustatė, kad tretieji suinteresuoti asmenys yra valstybės tarnautojai, kurių tarnybos teisinius santykius reglamentuoja 2002 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymas Nr. IX-855 (toliau – ir VTĮ). Šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas, tad ginčui yra taikytinos atitinkamos DK normos, inter alia 134 straipsnio 1 dalis. Pagal DK 134 straipsnio 2 dalį, ar patenkinti darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą, atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuo pareiškimo gavimo. Darbuotojams atstovaujantis organas sutikimą ar nesutikimą atleisti darbuotoją iš darbo turi pateikti raštu. Pareiškėjas (darbdavys) tokį pareiškimą pateikė 2011 m. spalio 6 d., nesutikimą gavo 2011 m. spalio 26 dieną. DK 134 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę teismo tvarka ginčyti darbuotojams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. Teismas gali panaikinti tokį sprendimą, jei darbdavys įrodo, kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinė byla Nr. A3-170/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, 2004 m.), kurioje pateikti išaiškinimai, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kurioje yra ginčijamas profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, privalo patikrinti, ar nesutikimas yra grindžiamas dėl pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, ar dėl kitų priežasčių. Teismas privalo nustatyti, ar profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas nepažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesų, ar nekliudo vidaus reikalų įstaigai vykdyti įstatymais jai priskirtų užduočių bei vidaus administravimo funkcijų, ar nekenkia vidaus tarnybos interesams. Spręsdamas šį ginčą teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje.

Teismas nustatė, kad priežastis, dėl kurios kreiptasi sutikimo atleisti iš pareigų Tarnybos Profesinės sąjungos pirmininką D. S. ir jos tarybos narį R. J. J., buvo Tarnybos struktūros pakeitimai. Atsakovo teigimu, jie buvo sumanyti ir skubotai įvykdyti, siekiant atkeršyti Profesinei sąjungai, inter alia jos pirmininkui D. S. ir Tarybos nariui R. J. J., už aktyvią veiklą ginant Tarnybos darbuotojų teises. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje taikytiną teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 29 d. Teismų praktikos, taikant DK normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), apibendrinimo apžvalga Nr. 44; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-277/2000, Nr. 3K-3-934/2000, Nr. 3K-3-186/2008, Nr. 3K-3-102/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, Nr. A662-684/2010, Nr. A62-1007/2011, Nr. AS146-142/2012), Vilniaus apygardos administracinis teismas, patikrinęs ir įvertinęs darbdavio nurodyto intereso buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą, ginčijamo sprendimo pagrįstumą, darbdavio nurodytą jo intereso esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu sprendimu, konstatavo, jog, nežiūrint egzistuojančios konfliktinės situacijos tarp Tarnybos vadovų ir Profesinės sąjungos, buvo darbdavio – Tarnybos vadovo objektyvus, teisėtas ir svarbus interesas pertvarkyti Tarnybos struktūrą, o atsakovas, neduodamas sutikimo atleisti, pertvarkymus iš dalies stabdo, tuo pažeisdamas darbdavio interesus.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką teisė keisti administravimo subjekto struktūrą yra pripažįstama darbdavio diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, Nr. A662-684/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi (administracinė byla Nr. AS146-142/2012) panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį, kuria buvo sustabdyta ši bylą, pasisakė, kad šioje byloje Tarnybos iškelto administracinio ginčo dalykas yra tik Profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą dėl minėtų asmenų atleidimo iš Tarnybos pagrįstumas ir teisėtumas. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje neturėtų būti sprendžiama dėl Tarnybos struktūrinių pertvarkymų teisėtumo, nes tai bus nustatyta kitoje administracinėje byloje. Tačiau teismas turi nustatyti, ar po deklaruojamais struktūrinių pertvarkymų tikslais nėra slepiamas kitas tikslas, kurį nurodo atsakovas – per pertvarkymus susidoroti su neįtikusiais Profesinės sąjungos nariais dėl jų veiklos.

Išanalizavęs rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad, nepaisant to, jog yra nustatyti tam tikri nesutarimai tarp Tarnybos vadovų ir Profesinės sąjungos, jie nesuteikia pakankamo ir neabejotino pagrindo konstatuoti, kad Tarnybos struktūros pertvarkymai sumanyti ir vykdomi turint vienintelį tikslą – iš keršto Profesinei sąjungai ir (ar) jos nariams – D. S. ir R. J. J. Teismas nustatė, kad Tarnybos struktūros pertvarkymui buvo daug kitų, su atsakovo pozicija niekaip nesusijusių ir ją paneigiančių priežasčių: 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr.1561 patvirtintas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybos, Vyriausybės įstaigų, Vyriausybės atstovų tarnybų, ministerijų, įstaigų prie ministerijų ir ministrų valdymo sritims priskirtų valstybės įstaigų didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičius, pagal kurį Tarnybai nustatytas didžiausias leistinas pareigybių skaičius yra 124; 2) VšĮ „LST Sert“ ir SAM Vidaus audito skyriaus 2009–2011 metais atliktų auditų rekomendacijos, inter alia rekomendacija atskirti leidimų, licencijų išdavimo ir kontrolės funkcijas (I t., b. l. 94–98, II t., b. l. 114–134, 147–156, III t., b. l. 1–38); 3) struktūrinių pertvarkymų reikalingumą išnagrinėjo Tarnybos steigėjas – Sveikatos apsaugos ministerija ir, jiems pritarusi, nurodė pertvarkymus skubiai vykdyti; 4) struktūriniai pertvarkymai liečia ne tik D. S. ir R. J. J.; 5) D. S. ir R. J. J. buvo pasiūlytos kitos pareigos, kurias užėmę, jie būtų tęsę veiklą Profesinėje sąjungoje. Teismas nustatė, kad tarp darbdavio ir Profesinės sąjungos vyko konsultacijos dėl struktūrinių pertvarkymų reikalingumo ir padarinių sušvelninimo (I t., b. l. 125–127, 152–155, 157–159).

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą dėl struktūrinių pertvarkymų atleisti iš tarnybos D. S. ir R. J. J. iš esmės pažeidžia darbdavio interesus, nes nevykdomas Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas Nr. V-746, kuriuo pakeista Tarnybos struktūra ir kuris nėra nuginčytas (administracinė byla dėl Tarnybos struktūros pakeitimų neišnagrinėta), dėl to lieka nepasiekti reorganizacijos tikslai. Minėta, kad vienas iš pertvarkymo tikslų yra lėšų, skirtų Tarnybos išlaikymui, taupymas, tačiau D. S. ir R. J. J., kurie de jure yra atleisti iš tarnybos, tebemokamas darbo užmokestis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A556- 904/2008 nurodyta, kad valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą <...> ir konkretaus valstybės tarnautojo teises. Toks teisės aiškinimas reiškia, jog tai, ar atleidžiant iš darbo nebuvo pažeistos D. S. ir R. J. J. teisės, turi būti nustatinėjama nagrinėjant ginčą dėl jų atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo.

Vienas iš skundžiamo atsisakymo duoti sutikimą motyvų, anot atsakovo, yra tai, kad darbdavys neįrodė, jog Profesinės sąjungos tarybos nario R. J., auginančio 9 mėn. amžiaus dukterį, palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1086/2011 pasisakydamas dėl aplinkybės, kad skundžiamo atleidimo iš pareigų metu pareiškėjas išlaikė vaiką, kuriam nebuvo 14 metų, pažymėjo, jog tokia aplinkybė yra siejama su Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija. Ši garantija (įspėjimas apie būsimą atleidimą iš pareigų prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo) pareiškėjo atžvilgiu buvo įvykdyta. DK 129 straipsnio 4 dalyje šiai asmenų grupei nustatyta garantija (darbo sutartis su darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų <...>, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus) šiuo atveju pareiškėjui netaikytina, nes pareiškėjo turėtos pareigybės palikimas nagrinėjamoje situacijoje (kai savivaldybė atsisakė šiai pareigybei priskirtinų funkcijų) iš esmės pažeistų atsakovo (darbdavio) interesus. Teismas nustatė, kad R. J. J. apie pareigybės panaikinimą įspėtas pagal teisės aktų reikalavimus. Taip pat konstatavo, kad teisės aiškinimas paminėtoje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A556- 904/2008 reiškia, jog, teismui pasisakius, kad Tarnybos struktūros pertvarkymas, kai Tarnyba atsisakė inter alia R. J. J. eitų pareigų, iš esmės pažeistų darbdavio interesus, suponuoja išvadą, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą atleisti iš darbo R. J. J. taip pat yra nepagrįstas.

Dėl argumento, kad Profesinės sąjungos taryba neturėjo teisės svarstyti klausimo dėl sutikimo atleisti Profesinės sąjungos pirmininką D. S., teismas nurodė, kad pagal 1991 m. lapkričio 21 d. Profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 21 straipsnio (1994 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. I-474, 1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-933 redakcija) 1 dalį darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo. Pagal Tarnybos darbuotojų profesinės sąjungos 2007 m. liepos 30 d. steigiamajame susirinkime patvirtintų šios profesinės sąjungos įstatų V skyriaus 24, 36, 43 ir 52 punktus šios profesinės sąjungos renkamieji organai yra profesinės sąjungos taryba, profesinės sąjungos pirmininkas ir Kontrolės komisija. Atsižvelgiant į tarybos teisių turinį (42.1, 42.4, 42.6 p.), ji turi teisę svarstyti klausimą, duoti ar neduoti darbdaviui sutikimą atleisti iš darbo Profesinės sąjungos pirmininką ir Tarybos narį.

Pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, teismas netenkino, kadangi nepateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai. Taip pat netenkino atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, nes sprendimas priimtas ne jų naudai (ABTĮ 44, 45 str.).

III. Atsakovas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu (IV t., b. l. 129–143) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino daugelio bylai svarbių aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas iš dalies tais pačiais argumentais, kuriais atsakovas rėmėsi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas papildomai nurodo, kad:

1. Teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendime (adm. byla Nr. I-1495-121/2012) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartyje (adm. byla Nr. A520-2378/2012) nustatytas faktines aplinkybes ir teisės normų aiškinimą bei taikymą, kurie yra reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje (ABTĮ 58 str. 2 d.).

2. Teismas praplėtė ginčo dalyką, nes nusprendė, kad buvo darbdavio objektyvus, teisėtas ir svarbus interesas pertvarkyti Tarnybos struktūrą, o atsakovas, neduodamas sutikimo atleisti, pertvarkymus iš dalies stabdo, tuo pažeisdamas darbdavio interesus. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas iš esmės tyrė ir pripažino teisėtais pačius struktūrinius pertvarkymus.

3. Pagal DK 134 straipsnio 3 dalies nuostatas esminio interesų pažeidimo įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Tačiau darbdavys nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad būsimi struktūriniai pertvarkymai leis efektyviau įgyvendinti Tarnybai priskirtas funkcijas. Vien faktas, kad pareiškėjas turi diskrecijos teisę nustatyti įstaigos vidaus struktūrą, automatiškai nepaneigia Profesinės sąjungos teisės nesutikti atleisti iš valstybės tarnybos jos narius ir nesudaro pagrindo teigti, kad ši pareiškėjo teisė yra esminis interesas. Profesinė sąjunga, vertindama pareiškėjo siekį atleisti trečiuosius suinteresuotus asmenis, analizavo planuojamų struktūrinių pertvarkymų objektyviąsias ir subjektyviąsias aplinkybes ir, nustačiusi, jog pareiškėjas nepateikė jokių struktūrinių pertvarkymų pagrindžiančių objektyvių aplinkybių, bei matydamas tarp šalių, t. y. tiek tarp pareiškėjo ir atsakovo, tiek tarp pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų (ypač Profesinės sąjungos pirmininko) egzistuojantį realų konfliktą, sprendė, jog vienintelė reali struktūrinių pertvarkymų priežastis yra susidoroti su Profesine sąjunga ir jos aktyviais nariais.

4. Teismas klaidingai konstatavo, kad tarp darbdavio ir Profesinės sąjungos vyko konsultacijos dėl struktūrinių pertvarkymų reikalingumo ir padarinių sušvelninimo. Šalys buvo susitikusios dėl darbdavio planuojamų struktūrinių pertvarkymų, tačiau šių susitikimų negalima vadinti konsultacijomis DK 47 straipsnio 4 dalies prasme. Darbdavys 2011 m. liepos 18 d. raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą, kviesdamas ją į konsultacijas, tačiau iš rašto teksto ir iš pirmojo posėdžio buvo aiškiai matyti, kad darbdavys jau yra priėmęs sprendimą dėl struktūrinių pertvarkymų, suderinęs jį su steigėju. Apelianto teigimu, tariamos konsultacijos buvo tik siekiant panaikinti formalias priežastis darbdavio vienašaliam planui įgyvendinti.

5. Apeliantas abejoja planuojamų struktūrinių Tarnybos pertvarkymų pagrįstumu ir objektyvumu. Darbdavio numatyti struktūriniai pertvarkymai nėra grindžiami nei sumažėjusiu funkcijų skaičiumi, nei būtinumu mažinti darbuotojų skaičių toms funkcijoms atlikti, todėl apeliantas abejoja, ar IKKTS panaikinimas ir darbuotojų perkėlimas į kitus padalinius gali būti laikomi struktūriniais pertvarkymais. Visos funkcijos, kurias darbdavys įvardija likusiam pavaduotojui (vadovybės atstovo kokybei, už korupcijos prevencija atsakingo asmens, planų rengimo), dar iki reorganizacijos jau buvo priskirtos vienam iš pavaduotojų. Siekdamas panaikinti IKKTS, darbdavys iš esmės nurodo vienintelį argumentą, jog leidimų, licencijų išdavimo ir kontrolės funkcijos turėtų būti atskirtos. Apelianto nuomone, tam, kad atskirti funkcijas, jei tai apskritai reikia padaryti, nebūtina naikinti viso padalinio. Sveikatos apsaugos ministras, priimdamas 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. V-746, neatsižvelgė į Profesinės sąjungos nuomonę, nesulaukė konsultacijų pabaigos, neįvertino auditorių išvadų, nenustatė jokios objektyvios struktūrinių pertvarkymų būtinybės, taip pažeidė VAĮ 3 straipsnį, 8 straipsnį, DK 47 straipsnį. Teismo sprendime nurodytos tokios Tarnybos struktūros pertvarkymo priežastys, kurios savo esme apskritai negali būti struktūrinių pertvarkymų priežastimis.

6. Teismas neįvertinto teismo posėdyje nagrinėjant bylą paaiškėjusios aplinkybės, kad Tarnyba nepasiūlė D. S. Inspektavimo skyriaus vyr. specialisto pareigų. D. S. atsisakė pasiūlytų pareigų, nes neturi nei joms būtino farmacinio išsilavinimo, nei patirties geros gamybos praktikos inspekcijų srityje.

7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Tarnyba R. J., kurio vaikui tik 1 metai, atleido iš tarnybos tuo pagrindu, kurį draudžia VTĮ 44 straipsnio 3 dalis (pagal VTĮ 44 str. 1 d. 9 p.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (IV t., b. l. 146–151) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš esmės.

Trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai paskirstė įrodinėjimo naštą pagal DK 134 straipsnio 3 dalį ir netinkamai įvertino Tarnybos pateiktus jos interesų esminio pažeidimo įrodymus. Apelianto nuomone, darbdavio interesai privalo apsiriboti teisės aktų jam suteiktų funkcijų vykdymu, t. y. Tarnyba privalo įrodyti, kad jos apskųstas Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeistų Tarnybos interesą tinkamai atlikti funkcijas.

2. Teismas neišnagrinėjo faktinių aplinkybių, rodančių Tarnybos viršininko siekį susidoroti su aktyviausiais Profesinės sąjungos nariais. Gausūs tarnybiniai patikrinimai Tarnyboje ir reorganizacija laiko atžvilgiu yra glaudžiai susiję su 2011 m. vasario 4 d. publikacija dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir Seimo kontrolieriaus išvada. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2378/2012 konstatuota, kad dėl atstovavimo Profesinės sąjungos nariams ir veiklos Profesinėje sąjungoje D. S. skiriama tarnybinė nuobauda.

3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Tarnyba atleido apeliantą, kurio vaikui 1 metai, tuo pagrindu, kurį draudžia VTĮ 44 straipsnio 3 dalis (pagal VTĮ 44 str. 1 d.9 p.).

4. Teismas nepasisakė dėl 2011 m. vasario 10 d. gamybiniame posėdyje (po minėtos publikacijos dienraštyje „Lietuvos rytas“ apie konfidencialumo sutartis Tarnyboje) Tarnybos viršininko išsakytų grasinimų, kuriuose jis užsiminė apie būsimus struktūros keitimus ir tarnybinius patikrinimus. Teismas taip pat neįvertinto to fakto, kad pareiškėjas pateikė teismui suklastotą garso įrašą, iš kurio dingo frazė – „Nes anksčiau ar vėliau už tokius dalykus atpildas ateis. Neateis šiandien – ateis rytoj. Niekas neužmirštama...“, kuri liko tik Profesinės sąjungos pateiktame įraše. Tarnybos pateikto įrašo data yra mėnesiu vėlesnė negu gamybinio posėdžio, kuriame jis darytas.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė tokias Tarnybos struktūros pertvarkymo priežastis, kurios savo esme pertvarkymo priežastimis negali būti.

6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad konsultacijas dėl reorganizacijos Tarnyba vykdė formaliai, t. y.: a) 2011 m. liepos 18 d. raštu pranešė Profesinei sąjungai apie numatomą reorganizaciją, tačiau būtinų dokumentų prie rašto nepridėjo; b) 2011 m. liepos 25 d. pateikė Profesinei sąjungai prašytus dokumentus, kuriuose, be kita ko, melagingai nurodė, kad naujai steigiamos pavaduotojo pareigybės kategorija bus 17; c) 2011 m. rugpjūčio 2 d. Profesinė sąjunga pateikė Tarnybai nuomonę dėl reorganizacijos, tačiau Tarnyba tą pačią dieną išsiuntė reorganizacijos dokumentus steigėjui, kuris kitą dieną juos patvirtino (nelaukė 14 dienų termino, kurį pats buvo nurodęs); d) 2011 m. rugpjūčio 8 d. Profesinė sąjunga pateikė skundą dėl reorganizacijos steigėjui, į kurį jis atsakė tik 2011 m. rugsėjo 9 d. (po mėnesio), nurodydamas, kad nėra ką nagrinėti, nes sprendimas jau priimtas; e) tariamos konsultacijos vyko 2011 m. rugpjūčio 18 d. ir 2011 m. rugsėjo 4 d., kai nauja struktūra jau buvo patvirtinta.

7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Tarnybos reorganizaciją vykdė asmenys (Tarnybos Teisės skyriaus vedėja L. L., Tarnybos viršininkas G. B. ir Personalo skyriaus vedėjas G. T.), kurių šiurkštūs pažeidimai išaiškėjo dėl aktyvios Profesinės sąjungos veiklos paskutiniais mėnesiais iki reorganizacijos.

Pareiškėjas Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinius skundus (IV t., b. l. 155–166), be argumentų, išdėstytų pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas pateikia tokius atsikirtimo į apeliacinius skundus argumentus:

1. Pareiškėjo nuomone, ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis šiuo atveju netaikytina. Visų pirma, dėl to, kad administracinių bylų Nr. I-1495-121/2012 ir Nr. I-1326-121/2012 nagrinėjimo dalykai yra skirtingi. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1495-121/2012 nagrinėjo aplinkybes, susijusias su galimu tarnybinės nuobaudos skyrimu D. S., ir siekė nustatyti, ar egzistuoja ryšys tarp tarnybinės nuobaudos skyrimo ir šio asmens dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje, o šioje administracinėje byloje yra nagrinėjama, ar teisėtai ir pagrįstai Profesinė sąjunga nesutiko atleisti iš užimamų pareigų Profesinės sąjungos pirmininką D. S. ir tarybos narį R. J. J. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS146-142/2012) nurodė, kad šios bylos administracinio ginčo dalykas yra tik Profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą dėl minėtų asmenų atleidimo iš tarnybos pagrįstumas ir teisėtumas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendime nustatyta aplinkybė, jog egzistuoja prielaidos, leidžiančios teigti, kad nuobauda D. S. būtų skirta dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje, irgi neleidžia daryti išvados, kad nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Administracinėje byloje, kuri, anot atsakovo, turi prejudicinę reikšmę, nedalyvavo R. J. J., ir joje nebuvo nagrinėjami jokie klausimai, susiję su šiuo asmeniu. Dėl to, vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad aplinkybėmis, kurios buvo nagrinėjamos minėtoje byloje, susijusioje su D. S., negali būti remiamasi byloje, kuri yra susijusi ne tik su D. S., bet ir su R. J. J.

2. Pareiškėjo manymu, vien tai, kad teismas konstatavo teisėtą ir svarbų interesą pertvarkyti Tarnybos struktūrą, neleidžia daryti išvados, kad pirmos instancijos teismas patvirtino su reorganizacija susijusių teisės aktų teisėtumą. Apeliantų teiginiai rodo, kad jie ginčija struktūrinių pertvarkymų politinį ir ekonominį tikslingumą, nors šių dalykų pirmos instancijos teismas nevertino ir negalėjo vertinti (ABTĮ 3 str. 2 d.). Skundžiamas teismo sprendimas rodo, kad teismas susipažino ir visapusiškai išnagrinėjo į bylą pateiktus dokumentus. Be kita ko, teismas pagrįstai nevertino aplinkybės, kad Tarnyba nepasiūlė D. S. Inspektavimo skyriaus vyr. specialisto pareigų, nes D. S. atleidimo procedūra, kaip ir R. J. J. atleidimo procedūra, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tai, ar atleidžiant iš darbo nebuvo pažeistos D. S. ir R. J. J. teisės, turi būti nustatinėjama nagrinėjant ginčą dėl jų atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo. Abu tretieji suinteresuoti asmenys administracinius aktus dėl savo atleidimo ginčija teismine tvarka.

Tarnybai neturint oficialios informacijos apie visus Profesinės sąjungos narius, visi atsakovo teiginiai apie susidorojimą su aktyviais Profesinės sąjungos nariais ir apie tai, kad Tarnyba galėjo numanyti, kas yra Profesinės sąjungos nariai, tėra emocinio pobūdžio prielaidos. Juo labiau, kad visi kiti Profesinės sąjungos tarybos nariai, išskyrus D. S. ir R. J. J., tebedirba Tarnyboje. Apeliantai nurodo, kad visų be išimties Profesinės sąjungos narių, prieš kuriuos buvo pradėti tarnybiniai patikrinimai 2011 m., pareigybės panaikintos 2012 m. sausio 3 d. Pareiškėjas pabrėžia, kad vien šis faktas per se nieko neįrodo. Net neatsižvelgiant į faktą, kad Tarnyba neturėjo oficialios informacijos apie tai, ar asmenys, kurių pareigybės naikinamos, yra Profesinės sąjungos nariai, pareigybių panaikinimas šiuo atveju buvo teisinis veiksmas, iš esmės nepakeitęs darbuotojų padėties, kadangi visiems darbuotojams, išskyrus D. S. ir R. J. J., buvo pasiūlytos tokios pačios darbo sąlygos, kurios buvo iki reorganizacijos, tik kituose Tarnybos skyriuose. Vadinasi, nėra jokio pagrindo sieti tarnybinius patikrinimus su pareigybių panaikinimu. Be to, Tarnyba iki šiol nėra paskyrusi nuobaudų R. J. J. ir D. S.

Garantijos profesinių sąjungų renkamųjų organų nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų diskriminuojami, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose, taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės (Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimas). Tarnybos nuomone, tai, kad R. J. J. teigia auginantis vaiką iki trejų metų, nėra susiję su Profesinės sąjungos nesutikimo atleisti jį iš pareigų teisėtumu ir pagrįstumu. Neduodama sutikimo remiantis šiuo pagrindu, Profesinė sąjunga piktnaudžiauja savo teisėmis ir viršija teisės aktais jai suteiktus įgaliojimus.

Pareiškėjo nuomone, teismas taip pat neturėjo vertinti aplinkybės dėl suklastoto garso įrašo, kadangi gamybinio posėdžio metu aptarti klausimai nebuvo niekaip susiję su reorganizacija ar jos priežastimis ir su Profesinės sąjungos nesutikimo atleisti iš užimamų pareigų D. S. ir R. J. J. teisėtumu ir pagrįstumu. Be to, Tarnyba pateikė garso įrašą, kurį darė raštinės vedėja gamybinio posėdžio metu. Jeigu Apeliantas turi duomenų apie klastojimą, jis galėjo ir gali kreiptis į atitinkamas institucijas.

3. Teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad Profesinės sąjungos nesutikimas atleisti iš pareigų D. S. ir R. J. J. iš esmės pažeidžia Tarnybos interesus, nes dėl šio nesutikimo Tarnyba negali visiškai įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-746, kuriuo buvo pakeista Tarnybos struktūra, bei Tarnybos viršininko 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 1A-815, kuriuo nuo 2012 m. sausio 3 d. pakeistas Tarnybos pareigybių sąrašas. Šie įsakymai yra ginčijami teismine tvarka (administracinė byla Nr. I-974-437/2012), tačiau nėra nuginčyti, todėl laikytini teisėtais ir galiojančiais. Įsigaliojus šiems įsakymams, Tarnyboje buvo įvykdyti struktūriniai pertvarkymai, tačiau siekiant užtikrinti D. S. ir R. J. J. socialines garantijas ir vadovaujantis DK 134 straipsnio 1 dalimi, šių valstybės tarnautojų atleidimo data buvo perkelta iki teismo sprendimo dėl Profesinės sąjungos nesutikimo atleisti iš pareigų D. S. ir R. J. J. įsiteisėjimo dienos. Taigi Tarnybos interesai yra iš esmės pažeidžiami dėl ginčijamo Profesinės sąjungos nesutikimo, nes struktūriniai pertvarkymai įsigaliojo nuo 2012 m. sausio 4 d., tačiau Tarnyba yra priversta mokėti Profesinės sąjungos nariams vidutinį darbo užmokestį, nors šie asmenys darbo funkcijų neatlieka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti sutikimą atleisti iš pareigų Profesinės sąjungos pirmininką ir tarybos narį pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. spalio 6 d. raštu Nr. 2R-1.22-1092 kreipėsi į Tarnybos Profesinę sąjungą sutikimo atleisti iš pareigų Tarnybos Profesinės sąjungos pirmininką D. S. ir tarybos narį R. J. J., vadovaudamasis Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalimi ir Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsniu, kadangi panaikinus jų pareigybes tretieji suinteresuoti asmenys atsisakė užimti pasiūlytas kitas karjeros valstybės tarnautojų pareigas.

Iš minėto Tarnybos prašymo ir jo priedų matyti, kad pareiškėjas, prašydamas Profesinės sąjungos sutikimo atleisti iš pareigų R. J. J., atsakovui pateikė Tarnybos viršininko 2011 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. 2R-1.22-952, kuriuo R. J. J. pranešta apie jo pareigybės (Tarnybos viršininko pavaduotojo, A lygis, 17 kategorija) panaikinimą nuo 2012 d. sausio 3 d. remiantis SAM 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-746 dėl Tarnybos struktūros pertvarkymo, bei vadovaujantis VTĮ 43 straipsnio 1 dalimi ir 20 straipsniu jam pasiūlyta užimti Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) arba Nacionalinės procedūros skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigas. Taip pat pateikė R. J. J. 2011 m. rugsėjo 30 d. atsisakymą užimti pasiūlytas pareigas. Pareiškėjas, prašydamas Profesinės sąjungos sutikimo atleisti iš pareigų D. S., atsakovui pateikė Tarnybos viršininko 2011 m. rugsėjo 2 d. raštą Nr. 2R-1.22-964, kuriuo minėtas valstybės tarnautojas informuotas apie jo pareigybės (IKKTS vedėjo, A lygis,16 kategorija) panaikinimą nuo 2012 d. sausio 3 d. remiantis SAM 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-746 dėl Tarnybos struktūros pertvarkymo, bei vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi ir 20 straipsniu jam pasiūlyta užimti Farmacijos įmonių inspekcijos vedėjo pavaduotojo (A lygis, 14 kategorija) pareigas. Taip pat pateikė D. S. 2011 m. rugsėjo 30 d. atsisakymą pasiūlytų pareigų.

Iš nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių matyti, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų (karjeros valstybės tarnautojų) pareigybės buvo panaikintos atliekant Tarnybos struktūrinius pertvarkymus pagal Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. V-746 „Dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ bei jį įgyvendinantį Tarnybos viršininko 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 1A-815 (pakeistą Tarnybos viršininko 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1A-829). Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas vienas iš valstybės tarnautojo atleidimo iš tarnybos pagrindų - kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė. Šios įstatymo nuostatos taikymo galimybė neatsiejama nuo tuo pačiu įstatymu nustatyto imperatyvo darbdaviui užtikrinti karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantijas dėl galimybės likti dirbti toje pačioje institucijoje užimant kitas pareigas (to paties lygio ir kategorijos, jei tokių nėra ir valstybės tarnautojas sutinka – žemesnes). Nei Valstybės tarnybos įstatymo VIII skyriuje, kuris nustato valstybės tarnautojų socialines ir kitas garantijas (35-44 straipsniai), nei kitose šio įstatymo normose nėra nuostatų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų, kurie yra profesinių sąjungų, ar jų renkamųjų organų nariai, garantijas darbdaviui sprendžiant dėl jų atleidimo iš valstybės tarnybos nesant valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės tarnybos įstatyme 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte valstybės tarnautojams garantuojama teisė būti profesinių sąjungų nariais. Šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Todėl valstybės tarnautojams, kurie yra profesinių sąjungų ar jų renkamųjų organų nariai, turi būti užtikrintos tos garantijos, kurios yra numatytos kitose teisės aktuose, nes to nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

Profesinių sąjungų įstatymas yra specialusis teisės aktas, nustatantis inter alia profesinių sąjungų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais ginant savo narių interesus (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2010 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XI-882 redakcija). Šio įstatymo 21 straipsnio (2001 m. kovo 27 d. įstatymo Nr. IX-230 redakcija) 1 dalyje buvo nustatyta, jog darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo.

Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Nors 2003 m. sausio 1 d.

įsigaliojus Lietuvos Respublikos darbo kodeksui ir 2002 m. gruodžio 31 d. netekus galios Darbo sutarties įstatymui, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio nuostatos atitinkamai ilgą laiką nebuvo pakoreguotos, t.y. nebuvo pašalinta nuoroda į Darbo sutarties įstatymą (tai padaryta 2013 m. birželio 13 d. įstatymu Nr. XII-364), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje minėtos Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio nuostatos bei jas aiškinantis Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimas visą laiką buvo ir yra aktualūs pasikeitusio teisinio reguliavimo kontekste.

Tai lemia išlikęs pasikeitus įstatymui teisinio reguliavimo aptariamu klausimu analogiškumas pagal teisės normų turinį. Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo įtvirtinta galimybė nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo organizavimo pakeitimų. Iš esmės analogiška savo turiniu norma numatyta Darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalyje. Nurodyta, kad darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.

Darbo sutarties įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustatė, kad darbdavys negali atleisti iš darbo pagal šio įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo. DK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 19 str.), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio DK 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo.

DK 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nusprendęs svarstyti klausimą dėl karjeros valstybės tarnautojų D. S. (profesinės sąjungos pirmininko) ir R. J. J. (profesinės sąjungos tarybos nario) atleidimo iš pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kreipdamasis į Profesinę sąjungą išankstinio sutikimo, įvykdė įstatymų numatytą procedūrinį reikalavimą (VTĮ 5 str., PSĮ 21 str. 1 d., DK 134 str. 1 d.). Atsižvelgiant į pirmiau minėtus Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarime pateiktus išaiškinimus dėl Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinto darbuotojų – renkamųjų profesinės sąjungos renkamųjų organų narių darbo garantijų tikslo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje dėl profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribų sprendžiant vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, prašymą sutikimo atleisti iš tarnybos (analogiškai kaip ir prašymą sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą), ne kartą pažymėta, kad profesinės sąjungos renkamasis organas privalo įvertinti tik tai, ar atleidimas iš tarnybos nėra susijęs su valstybės tarnautojo veikla profesinės sąjungos renkamuose organuose (žr., pavyzdžiui, LVAT 2013 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A520-275/2013; 2011 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A662-640/2011; 2011 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A62-1007/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant nagrinėjamai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, prašymą sutikimo atleisti iš tarnybos profesinės sąjungos renkamojo organo narį, būtina vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis šiuo klausimu ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje. Tokios išvados kyla iš Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo bei Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nuostatų.

Atsakovas 2011 m. spalio 24 d. rašte Tarnybos vadovui išdėstė savo nesutikimą dėl D. S. ir R. J. J. atleidimo iš užimamų pareigų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą dėl šio nesutikimo teisėtumo ir pagrįstumo, 2012 m. birželio 25 d. sprendime pagrįstai pabrėžė, kad šioje byloje dėl Tarnybos struktūrinių pertvarkymų yra aktualus ir nagrinėtinas tik tas aspektas, ar Tarnybos struktūriniais pertvarkymais darbdavys nesiekė susidoroti su R. J. J. ir R. S. dėl jų veiklos Tarnybos profesinėje sąjungoje ginant darbuotojų interesus. Išnagrinėjęs bylą, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų prieiti prie tokių išvadų, todėl pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Profesinės sąjungos nesutikimą. Apeliantų nuomone, teismas netinkamai vertino arba iš viso neįvertino kai kurių ginčui aktualių aplinkybių, netinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantų argumentus, esą pirmosios instancijos teismas neįvertino kai kurių aplinkybių, akcentuoja, kad nagrinėjamo ginčo dalykas yra tik Profesinės sąjungos nesutikimo atleisti R. J. J. ir R. S. pagrįstumas ir teisėtumas. Taigi atsisakymo duoti sutikimą teisminė patikra turėjo būti ir buvo atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga atsisakyme pateikė faktų, kurie leistų prieiti prie išvadų, kad Tarnybos struktūriniai pertvarkymai neatitinka Tarnybos struktūrinių pertvarkymų dokumentuose nurodytų tikslų ir kad R. J. J. ir R. S. pareigybės bei R. S. vadovaujamas skyrius (IKKTS) buvo panaikinti siekiant tikslo atleisti šiuos asmenis iš tarnybos dėl jų veiklos Profesinėje sąjungoje ginant Tarnybos darbuotojų teises. Kilus ginčui teisme, paneigti profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakyme duoti sutikimą nurodytus faktus turi darbdavys (šiuo atveju – Tarnyba).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniuose skunduose iškelti kai kurie klausimai išeina už nagrinėjamo ginčo ribų. Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde (kaip ir atsisakyme duoti sutikimą) apskritai abejoja Tarnybos struktūrinių pertvarkymų pagrįstumu, tikslingumu, iškelia kai kuriuos Tarnybos reorganizavimo procedūros klausimus. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog Tarnyba nepasiūlė R. S. Inspektavimo skyriaus vyr. specialisto pareigų. Be to, nurodo, kad Tarnyba pažeidė R. J. J. atžvilgiu kai kurias karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė panaikinama, garantijas, numatytas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje.

Analogišką aplinkybę savo apeliaciniame skunde nurodo ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. J. Šių apeliantų argumentų kontekste pabrėžtina, kad teismų informacinėje sistemoje LITEKO yra duomenys apie tai, jog pagal pareiškėjų Profesinės sąjungos ir R. J. J. skundą atsakovams Sveikatos apsaugos ministerijai, Tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tarnybos, Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra neišnagrinėta administracinė byla dėl administracinių aktų, kuriais pertvarkyta Tarnybos struktūra (SAM 2011 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymo Nr. V-746, Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 1A-815) bei 2012 m. sausio 3 d. įsakymo Nr.8P-697, kuriuo R. J. J. atleistas iš tarnybos (perkeliant atleidimo datą iki įsiteisės teismo sprendimo dėl Profesinės sąjungos nesutikimo atleisti iš pareigų), panaikinimo bei žalos atlyginimo (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01822-2011-0). Vilniaus apygardos administraciniame teisme taip pat yra neišnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Tarnybai dėl 2012 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 8P-680, kuriuo jis atleistas iš tarnybos (perkeliant atleidimo datą iki įsiteisės teismo sprendimo dėl Profesinės sąjungos nesutikimo atleisti iš pareigų) panaikinimo (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00315-2012-7).

Taigi pirmiau aptartos apeliantų nurodytos kai kurios aplinkybės gali būti susijusios su minėtose administracinėse bylose iškeltais ginčais ir nagrinėjamos minėtose bylose. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamo administracinio ginčo dalyką ir ribas, minėtais apeliacinių skundų klausimais nepasisako. Be to, pabrėžtina, kad administracinis teismas pagal jam suteiktą kompetenciją nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 str. 2 d.)

Teisėjų kolegija dėl nagrinėjamo ginčo ribų taip pat pažymi, kad turi būti atsižvelgiama tik į tuos faktus, kurie buvo iki Tarnybos 2011 m. spalio 6 d. prašymo Profesinei sąjungai pateikimo ir Profesinės sąjungos 2011 m. spalio 24 d. atsisakymo duoti sutikimą, t.y. reikšmingi tik tie faktai, kurie galėjo lemti Tarnybos prašymą bei atsakovo nesutikimą. Todėl teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl Tarnybos pateiktų apeliacinės instancijos teismui duomenų apie Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. birželio 19 d. sprendimą, priimtą D. S. atžvilgiu, taip pat duomenų apie Tarnybos 2012 m. rugpjūčio 2 d. raštu pasiūlytas R. J. J. pareigas, bei apelianto R. J. J. tuo pačiu klausimu pateiktos informacijos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Profesinės Sąjungos nesutikimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Profesinės sąjungos nesutikimas dėl R. J. J. ir D. S. atleidimo iš pareigų, kuriame išdėstyta pozicija, kad Tarnyboje vykdomi struktūriniai pertvarkymai, kuriais naikinamos R. J. J. ir R. S. pareigybės bei R. S. vadovaujamas skyrius (IKKTS) vykdomi iš keršto, siekiant pašalinti asmenis, kurie aktyviai gina Tarnybos darbuotojų teises, Tarnybos struktūriniai pertvarkymai neatitinka deklaruotų tikslų, pagrįstas šiais pagrindiniais argumentais ir faktais: 1) Tarnybos struktūros pertvarkymas nebuvo reikalingas, inter alia pareiškiant Profesinės sąjungos nuomonę, kad Tarnyba tendencingai interpretuoja SAM Vidaus audito skyriaus ataskaitas (2009 m. kovo 16 d. Nr. (5.6)-3 ir 2011 m. balandžio 18 d. Nr. VAA-18) bei STT 2010 m. rugpjūčio 6 d. išvadą; 2) konsultacijos su Profesinės sąjungos atstovais dėl Tarnybos struktūrinių pertvarkymų buvo formalios; 3) už Tarnybos struktūros pertvarkymo dokumentų rengimą atsakingais buvo paskirti Tarnybos darbuotojai L. L. ir G. T., kurių tarnybinius nusižengimus, pažeidžiančius Tarnybos darbuotojų teises, buvo atskleidusi Profesinės sąjunga; 4) kiti Tarnybos viršininko veiksmai (pvz., daugybė R. J. J. ir D. S. ir jo vadovaujamo skyriaus darbuotojų atžvilgiu pradėtų tarnybinių patikrinimų, pasibaigusių be jokių rezultatų, nepranešus įtariamiems asmenims apie priimtus sprendimus), kurie Profesinės sąjungos nuomone, liudija, jog tikrieji Tarnybos viršininko ketinimai yra susiję su siekiu susidoroti su R. J. J. ir D. S., kurie aktyviai gynė Tarnybos darbuotojų teises ir interesus. Be to, Profesinės sąjungos nesutikime pareikšta nuomonė, kad D. S. kvalifikacija pagal Farmacijos įmonių inspekcijos vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašyme neatitinka pasiūlytų užimti pareigų, taip pat nurodyta, kad darbdavys neįrodė, jog R. J. J., kuris turi 9 mėn. vaiką, palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.

Oponuodamas į Profesinės sąjungos nesutikimą ir pateikdamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pareiškėjas pateikė savo argumentus ir atitinkamus įrodymus, kuriuos, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas ištyrė kartu su kitų bylos proceso dalyvių pateiktais ir pagal nagrinėjamo ginčo ribas reikšmingais įrodymais pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles ir jais pagrindė savo išvadas, kaip to reikalauja ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis ir 87 straipsnio 4 dalis. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nurodyta, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą minėtais aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ginčo ribas ir iš esmės teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su Profesinės sąjungos atsisakymu. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka ir šalina iš pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo motyvą, susijusį su Profesinės sąjungos nesutikime nurodyta aplinkybe, kad darbdavys neįrodė, jog R. J. J., kuris turi 9 mėn. vaiką, palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Ši aplinkybė yra susijusi su R.J. J. atleidimo iš tarnybos vertinimo teisėtumu ir pagrįstumu, o tai yra kitos administracinė bylos ginčo dalykas. Pagal pirmiau aptartas profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas, atsakovo atsisakymo duoti sutikimą argumentai dėl šios aplinkybės, taip pat dėl D. S. pasiūlytų pareigų, peržengia minėtos diskrecijos ribas.

Nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas praplėtė ginčo dalyką ta apimtimi kiek tai susiję su Tarnybos struktūros pertvarkymu. Teismo sprendime aiškiai atribota, kad šioje byloje neturi būti sprendžiama dėl Tarnybos struktūros pertvarkymų teisėtumo (tai bus nustatyta kitoje administracinėje byloje), o turi būti nustatyta tik tai, ar po deklaruojamais struktūrinių pertvarkymų tikslais nėra slepiamas kitas tikslas, kurį nurodo atsakovas, t.y. susidoroti su neįtikusiais Profesinės sąjungos nariais dėl jų veiklos.

Taigi, pirmosios instancijos teismas nevertino Tarnybos struktūrinių pertvarkymų teisėtumo, o aiškinosi tik minėtą nagrinėjamai administracinei bylai aktualų aspektą. Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų į bylą įrodymų (Tarnybos 2011m. liepos 8 d. raštas Nr. 2R-1.18-214 Sveikatos apsaugos ministrui ir jo 2011 m. liepos 14 d. rašte Nr.10-(2.60-26)-5328 išreikštas pritarimas, SAM 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-716 aiškinamasis raštas) nustatė, kad Tarnybos pertvarkymo tikslai išdėstyti šiuose dokumentuose. Administracinio akto, kuriuo numatyta atlikti Tarnybos struktūros pertvarkymus (SAM 2011 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymo Nr. V-716) aiškinamajame rašte nurodyta, kad pertvarkymo tikslas – efektyviau planuoti ir organizuoti Tarnybos darbą, racionaliau paskirstyti žmogiškuosius išteklius ir gaunamus asignavus. Iš šio aiškinamojo rašto, kuriame išdėstyta struktūros pertvarkymų esmė, tikslai, turinio matyti, kad Tarnybos struktūros pertvarkymai buvo parengti atsižvelgiant į auditų išvadas ir rekomendacijas (SAM Vidaus audito skyriaus 2009 m. kovo 16 d. ataskaitą Nr.(5.6)-3, 2011 m. balandžio 18 d. ataskaitą Nr. VAA-18, VšĮ „LST Sert“ 2011 m. vasario 1 d. ataskaitą), taip pat į STT 2010 m. rugpjūčio 6 d. dėl korupcijos rizikos analizės Tarnyboje, rekomendaciją, kurias pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas - atskirti Tarnyboje leidimų atlikti klinikinius tyrimus išdavimo ir tyrimų atlikimo kontrolės funkcijas.

SAM Vidaus audito skyriaus 2009 m. kovo 16 d. ataskaitoje Nr.(5.6)-3 vertinant Tarnybos veiklos valdymą inter alia konstatuota, kad IKKTS nuostatuose numatytos funkcijos – rengti vaistinių preparatų klinikinių tyrimų norminių dokumentų projektus, išduoti leidimus atlikti klinikinius vaistinių preparatų tyrimus ir atlikti klinikinių tyrimų inspekcijas. Tokiu atveju, kai tas pats padalinys rengia teisės aktus, išduoda leidimus ir atlieka inspekcijas, galima rizika, kad kontrolė nebus efektyvi. Pateikta išvada, kad Tarnybos struktūra nėra optimali, o funkcijų paskirstymas padaliniams taip, kad tas pats padalinys rengia teisės aktus, išduoda leidimus ir atlieka inspekcijas, neužtikrina, kad kontrolė bus objektyvi ir efektyvi.

STT 2010 m. rugpjūčio 6 d. išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės Tarnyboje buvo konstatuota, kad iki 2010 m. II ketvirčio pabaigos turėjo būti įvykdyta priemonė – atskirti IKKTS leidimų atlikti klinikinius vaistinių preparatų tyrimus išdavimo ir kontrolės funkcijas, tačiau ši priemonė iki 2010 m. birželio 1 d. nebuvo įvykdyta. SAM Vidaus audito skyriaus 2011 m. balandžio 18 d. ataskaitoje Nr. VAA-18 inter alia konstatuota, kad IKKTS specialistai, atlikdami vaistinių preparatų ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų dokumentų ekspertizę, teikdami medžiagą Klinikinių tyrimų tarybai dėl leidimų atlikti klinikinius tyrimus, dalyvaudami šios Tarybos darbe, bei atlikdami patikrinimus klinikinių tyrimų centruose dėl vykdomų klinikinių tyrimų atitikimo teisės aktų reikalavimams, gali būti šališki teikiant klinikinių centrų patikrinimo išvadas.

Auditoriai šioje išvadoje (10 p.) pasiūlė Tarnybai svarstyti klausimą dėl klinikinių tyrimų centruose Tarnybos vykdomų klinikinių tyrimų atitikimo Gerai klinikinei praktikai patikrinimų atskyrimo nuo klinikinių tyrimų dokumentų ekspertizės funkcijos. Minėtuose 2009-2011 m. dokumentuose, kuriais, kaip jau minėta pagrįstas Tarnybos struktūros pertvarkymas, išdėstytose išvadose ir rekomendacijose buvo nuosekliai kartojama, kad nešališkumo ir antikorupciniu požiūriais būtinas minėtų funkcijų, kurios buvo sutelktos IKKTS, atskyrimas.

Pagal Tarnybos struktūros pakeitimo dokumentus, panaikinus IKKTS, šio skyriaus funkcijos buvo perduotos Inspektavimo skyriui ir Vaistų saugumo ir informacijos skyriui, t.y. atskirtos. Profesinės sąjungos nesutikimas aptariamu aspektu pagrįstas ne konkrečiais faktais, o nuomone dėl aptartų rekomendacijų bei išvadų, taip pat nuomone, kad Tarnybos struktūros pertvarkymai nebuvo reikalingi, o tai nepatvirtina, kad Tarnybos struktūros pertvarkymu buvo siekiama ne Tarnybos struktūros pakeitimo dokumentuose nurodyto , o atsakovo įtariamo tikslo.

Atsakovo nurodyti faktai, kad Profesinė sąjunga, gindama darbuotojų teises, 2011 m. vasario 18 d. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą, su tuo susijusi Seimo kontrolieriaus 2011 m. kovo 16 d. pažyma, taip pat Tarnybos vadovui nepalankus straipsnis 2011 m. vasario 2 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“, yra žymiai ankstesni įvykiai, nei SAM Vidaus audito skyriaus paskutinė ataskaita (2011 m. balandžio 18 d. Nr. VAA-18), kurioje pakartotinai akcentuotas pirmiau minėtų IKKTS vykdomų funkcijų atskyrimo reikalingumas ir kuria rėmėsi Tarnyba, kreipdamasi į steigėją dėl Tarnybos struktūros pakeitimų (2011 m. liepos 8 d. raštas Nr. 2R-1.18-214) kartu nurodydama ir ankstesnes auditorių bei STT išvadas bei rekomendacijas tuo pačiu klausimu.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad pertvarkant Tarnybos struktūrą buvo panaikintos ne tik R. J. J. ir D. S. pareigybės, bei ir kitos pareigybės, minėtiems asmenims pasiūlyta užimti kitas karjeros valstybės tarnautojų pareigas. Pažymėtina, kad R. J. J. (Tarnybos viršininko pavaduotojui, kuravusiam IKKTS) buvo pasiūlyta pasirinkti iš 2 pareigybių, D. S. (IKKTS vedėjui) pasiūlyta užimti Tarnybos struktūrinio padalinio vedėjo pavaduotojo pareigybę. Tarnybos 2011 m. liepos 25 d. rašte Nr. 2R-1.22-793) Profesinei sąjungai išdėstyta Tarnybos pozicija, kad pertvarkius struktūrą ir panaikinus IKKTS neketinama atleisti nė vieno darbuotojo, planuojama visiems pasiūlyti atitinkamas pareigas, pateikti šiuos teiginius patvirtinantys konkretūs duomenys apie pareigybes.

Užėmę pasiūlytas pareigas tretieji suinteresuoti asmenys galėjo tęsti veiklą Tarnybos profesinėje sąjungoje. Šių aplinkybių, kurias patvirtina pateikti į bylą įrodymai, visuma paneigia atsakovo apeliacinio skundo ir atsisakymo duoti sutikimą teiginius, esą Tarnybos pertvarkymu buvo siekiama kito nei deklaruota tikslo (Profesinės sąjungos manymu - susidoroti su profesinės sąjungos nariais). Atsakovo atsisakyme duoti sutikimą ir apelianto R. J. J. apeliaciniame skunde nurodyti Tarnybos darbuotojai (Teisės skyriaus vedėja L.

L., Personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas G. T.) yra Tarnybos personalas, kuris neturėjo įgaliojimų priimti sprendimus savarankiškus dėl Tarnybos struktūros pakeitimų.

Apelianto (atsakovo) argumentai dėl konsultacijų taip pat nepatvirtina, kad pertvarkant Tarnybos struktūrą buvo siekta kitų, nė deklaruoti, tikslų. Pažymėtina, kad atsakovas atsisakyme duoti sutikimą savo prielaidas dėl Tarnybos pertvarkymo tikslų išdėstė remdamasis tik dalimi su konsultacijomis susijusių dokumentų. Iš susirašinėjimo tarp Profesinės sąjungos ir Tarnybos matyti, kad pareiškėjas 2011 m. liepos 25 d. pateikė Profesinei sąjungai konkrečius duomenis, kad pertvarkius Tarnybos struktūrą, planuoja visiems darbuotojams pasiūlyti atitinkamas pareigas.

Dėl apeliantų nurodytos administracinės bylos (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02602-2011-7), kurioje ginčas pagal pareiškėjo Tarnybos skundą Profesinei sąjungai dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. S. panaikinimo, baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A520-2378/2012) paliekant galioti Profesinės sąjungos nesutikimą, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis negali būti remiamasi nagrinėjamoje administracinėje byloje, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02602-2011-7) Profesinė sąjunga nedavė sutikimo Tarnybai skirti D. S. drausminę nuobaudą (pastabą) už Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio pažeidimą (nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. dirbo MRU, neturėdamas Tarnybos leidimo). Teismas nustatė, kad apie šią aplinkybę Tarnyba žinojo arba turėjo žinoti nuo to laiko, kai baigė galioti 2008 m. išduotas leidimas, tačiau ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų. Šį faktą teismas vertino atitinkamos D. S. (Profesinės sąjungos pirmininko) veiklos kontekste. Pažymėtina ir tai, kad R. J. J. nebuvo minėtos administracinės bylos proceso dalyvis. Nagrinėjamoje administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02434-2011-0) faktinės aplinkybės yra kitos ir Profesinės sąjungos nesutikimas nagrinėjamas kitų faktinių aplinkybių ir įrodymų kontekste. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, nustatanti, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią įrodymų vertinimo taisyklę, vertino įrodymus šios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

Atsakovo atsisakyme duoti sutikimą, kitais Tarnybos viršininko veiksmais, kurie Profesinės sąjungos nuomone, liudija, jog tikrieji Tarnybos viršininko ketinimai pertvarkant Tarnybos struktūrą yra susiję su siekiu susidoroti su R. J. J. ir D. S., kurie aktyviai gynė Tarnybos darbuotojų teises ir interesus, apibendrintai (neįvardijant konkrečių faktų) kaip pavyzdys nurodyta daugybė R. J. J. ir D. S. ir jo vadovaujamo skyriaus darbuotojų atžvilgiu pradėtų tarnybinių patikrinimų, pasibaigusių be jokių rezultatų. Pagal atsakovo pateiktus į bylą įrodymus nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. spalio 6 d. (Tarnybos kreipimosi į Profesinę sąjungą) R.

S. atžvilgiu buvo atlikti 2 tarnybiniai patikrinimai (vieno iš jų pagrindu Tarnyba kreipėsi į Profesinę sąjungą sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinei sąjungai atsisakius, vyko ginčas pirmiau minėtame teisminiame procese Nr. 3-61-3-02602-2011-7). Be to, vienas tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2011 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje pagal faktą, kad D. S. vadovaujamas IKKTS pateikė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai netikslią informaciją apie leidimų atlikti klinikinį tyrimą Vilniaus psichikos sveikatos centre išdavimą.

Tarnybos viršininkas, susipažinęs su tarnybinio patikrinimo išvada, pripažino, kad D. S. tarnybinio nusižengimo nepadarė. 2010 m. balandžio mėnesį buvo atliktas tarnybinis patikrinimas D. S. ir R. J. J. atžvilgiu dėl atitinkamo vaistinio preparato bylos dokumentų paėmimo iš Tarnybos archyvo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atlikus tarnybinį patikrinimą abiems valstybės tarnautojams buvo pasiūlyta skirti drausmines nuobaudas – pastabas, tačiau Tarnybos vadovas nuobaudų neskyrė. R. J. J. atžvilgiu be minėto buvo pradėti dar 3 tarnybiniai patikrinimai (2 iš jų sustabdyti kol bus išspręsti ginčai teisme). 2011 m. liepos 4 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas gavus UAB „Aconitum“ raštą, kad tarnyboje dingo konfidencialūs dokumentai (pagal Tarnybos Vaistų registracijos skyriaus vyr. specialistės paaiškinimus byla buvo perduota R.

J. J., kuris tokį faktą neigė). 2012 m. liepos 20 d. dėl šio galimo tarnybinio nusižengimo tarnybinis patikrinimas sustabdytas kol baigsis ginčas teisme dėl R. J. J. grąžinimo į tarnybą. Tarnybos vadovui gavus R. J. J. 2011 m. rugsėjo 27 d. tarnybinį pranešimą, kuriame jis pranašė apie atvejį ir priežastis dėl kurių Vidaus tarnybos auditui nustačius neatitiktį vaistų registracijos procese, už kurį jis buvo atsakingas, jis nesiėmė veiksmų 3 mėnesius, taip pat buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, tačiau jis sustabdytas iki baigsis ginčas teisme. 2011 m. liepos mėnesį Tarnyba atliko tarnybinį patikrinimą pagal Sveikatos ministerijos pavedimą dėl R.

J. J. galimai padaryto viešųjų ir privačių interesų pažeidimo, pažeidimų nenustatė, apie tai 2011 m. rugsėjo 7 d. informavo Ministeriją (V t., b. l. 41–97).

Minėti duomenys (dėl atvejo, kuris įvertintas teisminiame procese Nr. 3-61-3-02602-2011-7, teisėjų kolegija nepasisako, tik pažymi, kad byloje yra duomenys apie tai, jog šis tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas Sveikatos apsaugos ministerijai gavus skundą ir pavedus atlikti tarnybinį patikrinimą) nesuteikia pagrindo išvadoms, kad Tarnybos vadovas D. S. ir R. J. J. atžvilgiu dirbtinai inicijavo tarnybinius patikrinimus, ar juos atlikus siekė skirti minėtiems asmenims tarnybines nuobaudas apskritai ar būtent dėl jų aktyvios veiklos Tarnybos profesinėje sąjungoje.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Profesinės sąjungos nesutikimas (kartu pabrėžiant tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys atsisakė užimti kitas jiems pasiūlytas pareigas) iš esmės pažeidžia Tarnybos interesus užbaigti Tarnybos struktūros pertvarkymą pagal Tarnybos struktūros pertvarkymą reglamentuojančius administracinius aktus.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas (jei toks sutikimas duodamas) atleisti iš valstybės tarnybos profesinės sąjungos renkamojo organo narį, kurio pareigybė panaikinama, nereiškia, kad gali būti taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas nepaisant šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytų karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė panaikinama, garantijų, taip pat šioje įstatymo formoje numatytų visų procedūrų ir taisyklių. Kreipimasis į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo atleisti iš valstybės tarnybos karjeros valstybės tarnautoją – profesinės sąjungos renkamojo organo narį, kurio pareigybė panaikinama, yra tik vienas iš procedūrinių reikalavimų, kurių darbdavys privalo laikytis pagal kitas pirmiau aptartas įstatymų normas.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus, remiantis juose išdėstytas argumentais, ir naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos ir trečiojo suinteresuoto asmens R. J. J. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius