2018-11-14 Nr. AB-20687-3-61-3-00884-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1323-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00884-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. R. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. R. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato J. B., kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 20–22), prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2016 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (23.24)-2D-1032 (toliau – ir sprendimas Nr. (23.24)-2D-1032); 2) įpareigoti VTPSI patikrinti V. P. atliktų statybos darbų atitikimą projektui ir iš naujo spręsti dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17-604/2013 įvykdymo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17-604/2013 (toliau – ir Teismo sprendimas) įpareigojo V. P. per 3 mėnesius nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. pertvarkyti gyvenamojo namo dalį – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ištraukoje iš 1999 m. lapkričio 18 d. techninės inventorizacijos bylos pažymėtą patalpomis 1-2, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 1999 m. lapkričio 18 d. techninės inventorizacijos byla ir pažeminti paaukštintą stogą bei sutvarkyti statybvietę.

Pareiškėja nurodė, kad šioje civilinėje byloje dalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Pabrėžė, kad Teismo sprendimas ir jo įvykdymas turi esminės reikšmės pareiškėjos teisėms, nes liečia jos nuosavybės teise valdomo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), fizinę būklę, kadangi pareiškėjos ir V. P. butai yra viename name ir siejasi bendromis sienomis, pamatais bei stogo danga. Tačiau Inspekcijos Vilniaus skyrius 2015 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. (23.24)-21) 18642 pareiškėjai nurodė, kad V.

P. per Teismo sprendime nustatytą terminą įvykdė teismo įpareigojimą, t. y. gavo statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo rekonstrukcijai, Inspekcija patikrino statybą leidžiančio dokumento teisėtumą, atliko statinio atitikties projektui patikrinimą ir nustatė, jog gautas statybą leidžiantis dokumentas šalina savavališkos statybos padarinius, dėl to yra surašytas 2014 m. balandžio 15 d. patikrinimo aktas Nr. 4D-1001 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. 4D-1001). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atstovas kreipėsi į VTPSI 2015 m. gruodžio 21 d. su prašymu panaikinti patikrinimo aktą Nr. 4D-1001.

Tačiau, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 5 dalį, Inspekcija pareiškėjos atstovo skundą persiuntė Inspekcijos Vilniaus skyriui, kuris sprendimu Nr. (23.24)-2D-1032 atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. užtikrinti teisingą ir teisėtą Teismo sprendimo įvykdymą. Pareiškėjos manymu, šis Inspekcijos Vilniaus skyriaus sprendimas turi būti panaikintas, nes yra priimtas pažeidžiant įstatyme nustatytą skundų nagrinėjimo tvarką ir pažeidžiant Inspekcijos viršininko 2013 m. birželio 15 d.

įsakymu Nr. 1V-91 patvirtinto Statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, be to, jis užkerta galimybę pareiškėjai siekti Teismo sprendimo įvykdymo. Šiuo aspektu pareiškėja akcentavo, kad pagal Aprašo 10.2.2.1 punktą Inspekcijos darbuotojai privalėjo atlikti Aprašo 10.1.3 punkte nurodytus veiksmus, o tik po jų padaroma išvada, ar Teismo sprendimas įvykdytas ar neįvykdytas. Taip pat pažymėjo, jog teismo sprendimų vykdymo tvarkos pakeitimas yra išimtinai teismo prerogatyva (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 str. 1 d.).

Atitinkamai minėtame Teismo sprendime nurodyta konkreti ir aiški jo įvykdymo tvarka. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Inspekcija, prisiimdama teisę be teismo žinios keisti sprendimų vykdymo tvarką, pažeidžia CPK 284 straipsnio reikalavimus. Pareiškėja pabrėžė, kad įstatymas yra aukštesnės teisinės galios aktas, todėl jam prieštaraujančios Aprašo nuostatos negali būti taikomos. Nors patikrinimo akte Nr. 4D-1001 nurodyta, jog V. P. pašalino savavališkos statybos padarinius, tačiau nenurodyta, kokiu būtent būdu. Be to, nagrinėjamu atveju kyla pagrįstas klausimas, kada būtent buvo (ir ar buvo) tikrinta statinio atitiktis projektui.

3. Atsakovai Inspekcija ir Inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti (I t., b. l. 37–41).

4. Atsakovai teigė, kad sprendimas Nr. (23.24)-2D-1032 yra teisėtas, jame pareiškėjai paaiškinta susiklosčiusi situacija dėl Teismo sprendimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo, dėl Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento bei atlikto tikrinimo procedūrų. Nurodė, jog Inspekcija su 2012 m. sausio 3 d. ieškiniu kreipėsi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą, prašydama įpareigoti atsakovę V. P. per 3 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. pertvarkyti gyvenamojo namo dalį – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ištraukoje iš 1999 m. lapkričio 18 d. techninės inventorizacijos bylos pažymėtą patalpomis 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., vadovaujantis 1999 m. lapkričio 18 d. techninės inventorizacijos byla, ir pažeminti 1,5 m paaukštintą stogą bei sutvarkyti statybvietę.

Pabrėžė, kad V. P. savavališkos statybos fakto neginčijo, tačiau nurodė, jog siekia pašalinti kilusius savavališkos statybos padarinius, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą ir civilinėje byloje Nr. 2-86-371/2011 nagrinėjamas jos ieškinys dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be žemės sklypo bendraturčių sutikimo. Teismo sprendime Inspekcijos ieškinys patenkintas, V. P. įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tačiau Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2014 m. kovo 28 d. pagal projektuotojo UAB „Puikus būstas“ parengtą statinio projektą statytojai V.

P. išdavė leidimą statyti naują(-us) statinį(-ius) / rekonstruoti statinį(-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą(-us), suteikiantį teisę rekonstruoti gyvenamosios paskirties neypatingą statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąją patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2014 m. balandžio 8 d. buvo atliktas statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimas ir nustatyta, kad minėtas dokumentas išduotas teisėtai. Tuo tarpu 2014 m. balandžio 15 d. statinio atitikties patikrinimo akte Nr. (23.6)-SPA-642 nustatyta, kad statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius.

Taigi, įvertinus aplinkybes, kad statytoja V. P. gavo teisėtą statybą leidžiantį dokumentą, o faktiškai pastatytas statinys nepažeidžia esminių statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinių, patikrinimo akte Nr. 4D-1001 konstatuota, jog statytoja V. P. įvykdė įsiteisėjusį Teismo sprendimą ir gavo statybą leidžiantį dokumentą.

5. Atsakovai nesutiko su pareiškėjos pozicija dėl VAĮ 23 straipsnio 5 dalies taikymo, kadangi, nagrinėjant asmenų skundus ir pranešimus, VAĮ trečiojo skirsnio nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Priežiūros įstatymas) bei Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintos Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės (toliau – ir Skundų nagrinėjimo taisyklės) (Inspekcijos darbo reglamentas, patvirtintas Inspekcijos viršininko 2011 m. kovo 31 d. įsakyme Nr. 1V-56 (2015 m. kovo 13 d. redakcija) VIII skirsnis, 166–168 punktai). Atitinkamai pagal Skundų nagrinėjimo taisyklių 34 punktą draudžiama perduoti skundą ar pranešimą nagrinėti Inspekcijos administracijos padaliniui, kai skundžiami šio padalinio vedėjo veiksmai, neveikimas ar administraciniai sprendimai, arba Inspekcijos darbuotojui, kurio veiksmai, neveikimas ar administraciniai sprendimai yra skundžiami. Tuo tarpu 2015 m. gruodžio 21 d. prašymas, kuriame prašyta panaikinti patikrinimo aktą Nr. 4D-1001, nepažeidžiant nustatytos tvarkos nebuvo perduotas nagrinėti darbuotojui, kuris priėmė skundžiamą aktą; pareiškėjos prašymas, laikantis nustatytos tvarkos, buvo perduotas kitam Inspekcijos administracijos padaliniui. Taigi, atsakovų manymu, pareiškėjos skundo argumentas, kad buvo pažeista įstatyme nustatyta skundų nagrinėjimo tvarka, yra nepagrįstas.

6. Atsakovai taip pat paaiškino, kad Inspekcija, organizuodama įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo vykdymą, vadovaujasi Aprašu, kuriame nustatytos savavališkai ar pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, ar ne savavališkai, ne pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus statomo ar pastatyto statinio nugriovimo pagal teismo sprendimą (ar taikos sutartį, patvirtintą teismo nutartimi), taip pat kitokio minėtos statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą (ar taikos sutartį, patvirtintą teismo nutartimi) organizavimo procedūros. Pagal Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d.) 10.2 punktą tais atvejais, kai skolininkui įsiteisėjusiame teismo sprendime nebuvo nustatyta gauti statybą leidžiantį dokumentą, bet iki sprendime nustatyto termino, per kurį skolininkas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, pabaigos dienos Inspekcijai pateiktas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, Inspekcija atlieka Aprašo 10.1.3 punkte nurodytus veiksmus, t. y. patikrina, ar gautas statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, ar pastatytas statinys nepažeidžia statinio projekto sprendinių. Atitinkamai nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 28 d. statybos leidimas išduotas teisėtai, o statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius. Nustačius šias aplinkybes, vadovaujantis Aprašu, yra laikoma, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, todėl patikrinimo akte Nr. 4D-1001 konstatuota, kad statytoja V. P. įvykdė įsiteisėjusį Teismo sprendimą. Atsakovai kartu nurodė, kad minėtas statybą leidžiantis dokumentas yra galiojantis ir jis suteikia teisę statytojai V. P. atlikti tolesnius statybos darbus, nustatytus statinio projekte.

7. Atsakovai papildomai akcentavo, kad pagal Statybos įstatymą esminiai statinio projekto sprendiniai – tai statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus ir (ar) specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Visi kiti statinio projekto sprendiniai laikytini neesminiais sprendiniais. Be to, atsakovai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, paneigiančių Inspekcijos nustatytas aplinkybes bei pagrindžiančių pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes dėl statinio atitikties statinio projektui. Pareiškėja taip pat neįrodė, jog Inspekcija neatliko realaus statinio atitikimo projektui patikrinimo.

8. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad Inspekcija civilinėje byloje Nr. 2-17-604/2013, kurioje V. P. įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, įgyvendina išieškotojos teises ir turi teisę nuspręsti, ar statytojos pasirinktas padarinių šalinimo būdas atitinka galiojančius teisės aktų reikalavimus, ar yra priimtinas išieškotojui. Atitinkamai šiuo atveju buvo atsižvelgta į Statybos įstatymo nuostatas, pagal kurias asmenys turi teisę teisės aktuose nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat į Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2443-611/2013, kurioje paliktas nepakeistas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3-371/2013, suteikęs teisę statytojai V. P. rekonstravimo darbams atlikti reikalingo leidimo gavimo procedūrą atlikti be žemės sklypo bendraturčių sutikimo, ir į tai, kad V. P. pasinaudojo civilinio proceso keliu gautu sutikimu bei atlikusi nustatytą procedūrą gavo statybą leidžiantį dokumentą.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti (I t., b. l. 62–63).

10. Atsiliepime nurodė, kad Inspekcijos atstovas 2014 m. balandžio 8 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. LDIPA-00-140408-00065, o 2014 m. balandžio 15 d. surašytas Statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr. (23.6)-SPA-642. Pabrėžė, kad šie aktai per įstatyme nustatytą terminą nebuvo skundžiami, o po jų pasirašymo praėjo 2 metai. Tuo tarpu pareiškėja, skųsdama Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2016 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (23.24)-2D-1032 dėl minėtų aktų teisėtumo, prašo atlikti tuos veiksmus, kurie jau buvo atlikti 2014 m. balandžio mėn., todėl praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti ir jo atnaujinti neprašo. Be to, akcentavo, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija įvertino tai, jog pasirinktas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas atitinka statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, yra tinkamas, todėl buvo nuspręsta nepradėti priverstinio savavališkos statybos padarinių šalinimo ir Teismo sprendimą laikyti įvykdytu. Inspekcija visiškai pagrįstai atsisakė naikinti patikrinimo aktą Nr. 4D-1001, kadangi tam nėra jokio teisinio pagrindo, taip pat nėra pagrindo atlikti pakartotinį patikrinimą.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu (I t., b. l. 180–189) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, teismas atkreipė dėmesį, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-17-604/2013 yra įvykdytas (rėmėsi antstolės T. G. patvarkymu civilinėje byloje Nr. 2-17-604/2013). Tokios pat pozicijos laikosi ir Inspekcija, kuri buvo ieškovė minėtoje byloje ir kuri tokią poziciją pagrindė skundžiamame sprendime. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, jog minėtas Teismo sprendimas būtų įvykdytas paraidžiui, t. y. V. P. per 3 mėnesius nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalintų savavališkos statybos padarinius: pertvarkytų gyvenamojo namo dalį – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ištraukoje iš 1999 m. lapkričio 18 d. techninės inventorizacijos bylos pažymėtą patalpomis 1-2, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 1999 m. lapkričio 18 d. techninės inventorizacijos byla ir pažemintų paaukštintą stogą bei sutvarkytų statybvietę. Tačiau teismas akcentavo, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės reikalauti vykdyti minėtą Teismo sprendimą. Todėl, įvertinęs tai, kad Inspekcija atsakė pareiškėjai ir paaiškino, jog V. P. gavo statybos leidimą, kad, vadovaudamasi Aprašo nuostatomis, pagrindė, jog Teismo sprendimas yra įvykdytas, teismas padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2016 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (23.24)-2D-1032. Atitinkamai, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Inspekciją patikrinti V. P. atliktų statybos darbų atitikimą projektui ir iš naujo spręsti dėl 2013 m. gruodžio 16 d. Teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 13. Pareiškėja J. R. padavė apeliacinį skundą (I t., b. l. 193–195), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

14. Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas ir padarė nepagrįstas išvadas dėl 2013 m. gruodžio 16 d. Teismo sprendimo įvykdymo. Apeliaciniame skunde pareiškėja iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išdėsčiusi pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju V. P. darbus atliko ne pagal projektą, todėl Inspekcijos išvada apie minėto Teismo sprendimo įvykdymą yra neteisėta. Šiame kontekste atkreipia dėmesį, kad prie civilinės bylos Nr. 2-17-604/2013 prijungtame antstolės T. G. patvarkyme nurodyta, jog antstolė valstybės naudai vykdo 144 Lt išieškojimą iš V. P., t. y. antstolė priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje dėl pinigų išieškojimo. Tuo tarpu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo į antstolį kreiptasi nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas savo sprendimą, padarė fakto klaidą ir antstolio patvarkymui priskyrė tai, ko šiame patvarkyme nėra.

15. Atsakovai Inspekcija ir Inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–5) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovai mano, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai iš esmės remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (II t., b. l. 7–8). Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išnagrinėjus visas faktines bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VTPSI Vilniaus skyriaus 2016 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. (23.24)-2D-1032 teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti VTPSI patikrinti V. P. atliktų statybos darbų atitikimą projektui ir iš naujo spręsti dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17-604/2013 įvykdymo.

18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, argumentuodamas tuo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-17-604/2013 yra įvykdytas, tokios pat pozicijos laikosi ir Inspekcija, kuri buvo ieškovė minėtoje civilinėje byloje ir tokią poziciją pagrindė šioje byloje skundžiamame sprendime Nr. (23.24)-2D-1032, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Tačiau pareiškėja apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

19. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, tikrindama ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma, pažymi, kad iš civilinės bylos Nr. 2-17-604/2013 medžiagos matyti, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu įpareigojo V. P. per 3 mėnesius nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. pertvarkyti gyvenamojo namo dalį – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ištraukoje iš 1999 m. lapkričio 18 d. techninės inventorizacijos bylos pažymėtą patalpomis 1-2, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 1999 m. lapkričio 18 d. techninės inventorizacijos byla ir pažeminti paaukštintą stogą bei sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. sausio 16 d.

20. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad savavališkai ar pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, ar ne savavališkai, ne pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus statomo ar pastatyto statinio nugriovimo pagal teismo sprendimą (ar taikos sutartį, patvirtintą teismo nutartimi), taip pat kitokio minėtos statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą (ar taikos sutartį, patvirtintą teismo nutartimi) organizavimo procedūras, kurias vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustatė VTPSI viršininko 2013 m. birželio 15 d.

įsakymu Nr. 1V-91 patvirtintas Statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą organizavimo tvarkos aprašas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d.). Pagal šio Aprašo 10 punktą, Inspekcijos teritorinio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos valstybinės priežiūros specialistas (toliau – ir Specialistas), kuriam priskirtoje aptarnauti teritorijoje yra savavališkai ar pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą (toliau – ir SLD), ar ne savavališkai, ne pagal neteisėtai išduotą SLD, bet nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus statomo(-os) ar pastatyto(-os) statinio (statinio dalies) statyba, jei Skolininkui (įpareigotas įvykdyti Teismo sprendimą asmuo) Teismo sprendimu (teismo sprendimas, nutartis arba taikos sutartis, patvirtinta teismo nutartimi, dėl Statybos padarinių šalinimo) galimybė gauti SLD nebuvo numatyta (Aprašo 10.2 p.), tačiau Skolininkas iki Teismo sprendimu nustatyto termino, per kurį Skolininkas buvo įpareigotas pašalinti Statybos padarinius, pabaigos dienos Inspekcijai pateikė (Aprašo 10.2.2 p.):

Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytą SLD, atlieka Aprašo 10.1.3 punkte nurodytus veiksmus (jei SLD išduotas teisėtai ir Statinys nepažeidžia statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas SLD, sprendinių (įskaitant neesminius), laikoma, kad Teismo sprendimas yra įvykdytas (Aprašo 10.2.2.1 p.). Aprašo 10.1.3 punktas numato, jog Specialistas, nustatęs, kad SLD išduotas, per 10 darbo dienų Inspekcijos viršininko nustatyta tvarka patikrina, ar jis išduotas teisėtai: nustatęs, kad SLD išduotas teisėtai, per 10 darbo dienų nuo SLD išdavimo teisėtumo patikrinimo dienos Statybos vietoje patikrina, ar Statinys nepažeidžia statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas SLD, sprendinių (įskaitant neesminius), ir surašo Aktą, t. y.

Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos / statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą / statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinius įvykdymo patikrinimo aktą (Aprašo 2.1 p.) (jei Statinys nepažeidžia statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas SLD, sprendinių (įskaitant neesminius), laikoma, kad Teismo sprendimas yra įvykdytas (aprašo 10.1.3.1 p.).

21. Įvertinus nurodytas nuostatas, pabrėžtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2443-611/2013 buvo paliktas nepakeistas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3-371/2013, suteikęs teisę statytojai V. P. gyvenamojo namo dalies – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., rekonstravimo darbams atlikti reikalingo leidimo gavimo procedūrą atlikti be bendrasavininkų sutikimo. Atitinkamai Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2014 m. kovo 28 d., t. y. dar nesibaigus Teismo sprendimu nustatytam terminui, per kurį V. P. buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, pagal projektuotojo UAB „Puikus būstas“ parengtą statinio projektą statytojai V. P. išdavė leidimą Nr. LNS-02-140328-00023 statyti naują(-us) statinį(-ius) / rekonstruoti statinį(-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą(-us), suteikiantį teisę rekonstruoti gyvenamosios paskirties neypatingą statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąją patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (I t., b. l. 54–55). Tuo tarpu byloje esantys 2014 m. balandžio 8 d. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. LDIPA-00-140408-00065 (I t., b. l. 47–49) ir 2014 m. balandžio 15 d. Statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr. (23.6)-SPA-642 (I t., b. l. 50–55) patvirtina, jog atsakovas atliko minėtose Aprašo nuostatose nustatytus veiksmus ir pagrįstai surašė 2014 m. balandžio 15 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-1001 (I t., b. l. 56–60), kuriame konstatavo, kad Teismo sprendimas įvykdytas.

22. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2016 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (23.24)-2D-1032, kadangi jis yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat nėra pagrindo įpareigoti Inspekciją pakartotinai patikrinti V. P. atliktų statybos darbų atitikimą projektui ir iš naujo spręsti dėl Teismo sprendimo įvykdymo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad šiuo atveju buvo pažeistos VAĮ 23 straipsnio 5 dalies nuostatos, todėl pareiškėjos argumentai šiuo aspektu atmestini.

23. Be to, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, J. R. (J.) minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-17-604/2013 dalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, o ieškovu buvo Inspekcija, todėl būtent Inspekcija, o ne J. R., įgyvendina išieškotojo teises nurodytoje civilinėje bei turi teisę reikalauti vykdyti Teismo sprendimą. Tačiau, kaip minėta, šiuo atveju Inspekcija, vadovaudamasi Aprašo nuostatomis, nustatė, kad Teismo sprendimas yra įvykdytas. Tuo tarpu pareiškėjos siekis, kad minėtoje civilinėje byloje priimtas Teismo sprendimas būtų vykdomas pažodžiui, šios išvados nepaneigia. Todėl pareiškėjos skundo argumentai dėl Teismo sprendimo vykdymo tvarkos atmestini.

24. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė