2b4a1b93-cd8b-44ee-bab4-8e641b43ff95 · Trakų rajono apylinkės teismas

CivCivilinė byla Nr. e2-296-231/2016 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03559-2015-7.Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2.(S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2016 m. gegužės 2 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant pareiškėjams A. K., B. K.,jų atstovei advokatei Birutei Jackienei, pareiškėjo A. K. įgaliotai atstovei D. K.,suinteresuotų asmenų D. K. ir M. A. atstovei advokatei Ingai Bagdonaitei-Zarembienei,gestų kalbos vertėjui A.

Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. K. ir B. K. pareiÅ¡kimÄ ir patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims D. K., M. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Trakų rajono 2-ojo notarų biurui, VÄ® Turto bankui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie po savo motinos J.

K. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėję valdyti motinos turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėjai pateiktame pareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dienÄ mirė jų motina J. K.. Palikėjos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). J. K. po jos vyro P. K. mirties (mirusio (duomenys neskelbtini)) Trakų rajono Notaro biuro notarė J. K. (duomenys neskelbtini) iÅ¡davė paveldėjimo teises liudijimÄ pagal įstatymÄ (Notarinio reg.

Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad J. K. paveldėjo gyvenamÄ jį namÄ su Å«kio pastatais ir kiemo įrenginiais, esančiais (duomenys neskelbtini). Tuomet paveldėjimo teisės liudijimas VÄ® Registrų centre buvo neregistruotas iki pat J. K. mirties ((duomenys neskelbtini)).PareiÅ¡kėjų teigimu, jų motina J. K. ir tėvas P. K. užaugino penkis vaikus, iÅ¡ kurių trys jau yra mirę - duktė J. G., gim. (duomenys neskelbtini); sÅ«nus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), sÅ«nus S. K., gim. (duomenys neskelbtini);

šiuo metu tik dviese pareiškėjai yra likę gyvi, t. y. A. K.. gim. (duomenys neskelbtini) ir B. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų pateiktais duomenimis, po motinos, J. K., mirties liko palikimas - nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagalbiniais statiniais (kiemo rūsiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viraline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), 380/1517 žemės sklypo dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini);

žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėjai pažymėjo, kad po motinos J. K. mirties ((duomenys neskelbtini)), jie, kaip pirmos eiles įpėdiniai palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradedami ji valdyti, kadangi abu rÅ«pinosi sodyba, namo ir statinių priežiÅ«ra, naudojosi visais sodyboje likusiais daiktais, Å¡ienavo ir dirbo aplink namÄ esančiÄ Å¾emę. Motinos turtu rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo kaip savu, nurodė, kad jų motina J.

K. buvo labai darbÅ¡ti, visiÅ¡kai nevartojo alkoholio, todėl labai nepakęsdavo nuolat girtaujančio pareiÅ¡kėjų brolio (J. K. sÅ«naus) J. K., kuris dar gyvai esant motinai, nuolat girtavo, piktnaudžiavo alkoholiu, o bÅ«damas neblaivus, smurtaudavo prieÅ¡ motinÄ , žiauriai su ja elgdavosi, ne vienÄ kartÄ buvo stipriai jÄ sumušęs. Motinos brolis J. visiÅ¡kai neprižiÅ«rėjo ir nepadėjo jai tvarkytis buityje, neprižiÅ«rėjo nei sodybos, nei aplink esančių žemės sklypų ir niekuo nesirÅ«pino, nemokėjo mokesčių, niekada (duomenys neskelbtini) nebuvo deklaruota jo gyvenamoji vieta, nuolat sodyboje negyvendavo, dažnai valkataudavo, o be to, su savo sutuoktine D.

K. nuosavybės teise turėjo kitÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu ir Å«kiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjų teigimu, abu sutuoktiniai - J. K. ir D. K., gyvendami skyrium su kitais asmenimis, vedė amoralų gyvenimÄ , nuolat girtavo, nesirÅ«pino nei motina, nei savo penkiais vaikais.PareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kime pažymėjo, kad dar motinai esant gyvai, jų brolis J. K., kažkurį laikotarpį gyveno pas kitÄ moterį J. F. (netoli motinos namų) Å¡iuo metu gyvenančiÄ adresu: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai nurodė, kad motina dėl brolio J. ir J. F. nuolatinio girtavimo, nepriėmė gyventi pas save, tačiau po motinos J. K. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), praėjus pusei metų, pareiškėjų (brolių A. ir B.) sutikimu, brolis J. ir sugyventinė J. F. persikėlė gyventi į motinos namus, adresu (duomenys neskelbtini). tačiau ir toliau namų visiškai neprižiūrėjo, girtavo ir niekuo nesirūpino.Pareiškėjai nurodė, kad mirusiojo brolio J. K. sutuoktinė D. K. niekada negyveno pareiškėjų motinos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), todėl niekaip negalėjo priimti palikimo, pradedama jį faktiškai valdyti, be to, civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 D.

K. nepateikė jokių įrodymų, kad ji po vyro mirties, priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradedama ji valdyti.PareiÅ¡kėjai nurodė žinoję, kad motina J. K. buvo testamentu palikusi visÄ savo turtÄ broliui J. K.. Taigi, po motinos J. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) brolis J. K. tapo testamentiniu įpėdiniu, kuriam motina J. K. 2003-06-13 testamentu paliko visÄ savo turtÄ , tačiau brolis J. K., tuomet, po motinos mirties dėl palikimo į notarÄ nesikreipė ir reikiamų dokumentų nesusitvarkė, taigi, mirus motinai J.

K., jos palikimÄ pagal testamentÄ brolis J. K. nepriėmė. Akivaizdu, kad J. K. dėl savo nerÅ«pestingo ar aplaidaus ir amoralaus elgesio, turėdamas pareigÄ savo teises ir pareigas įgyvendinti sÄ Å¾iningai per protingÄ laikÄ , savo, kaip testamentinio įpėdinio, teisių tinkamai nevertino ir laiku neįgyvendino, todėl pareiÅ¡kėjams, kaip įstatyminiams pirmos eiles įpėdiniams, atsirado pirmumo teisė po motinos J. K. mirties paveldėti visÄ jai asmeninės nuosavybes teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ .Taigi, pareiÅ¡kėjų teigimu, mirusysis brolis J.

K. per įstatymo nustatytÄ laikotarpį neatliko jokių veiksmų, kuriais bet kokiu bÅ«du bÅ«tų priėmęs palikimÄ , po motinos J. K. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) J. K. (iki mirties, mirė (duomenys neskelbtini); ir po mirties) praėjus daugiau nei 12 metų palikimo nepriėmė pagal testamentÄ . Testamentų registre nėra įregistruota palikėjo, kurio asmens kodas: (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo faktų, o jo sutuoktinė D. K. nesikreipė į notarÄ dėl sutuoktinio J. K. palikimo priėmimo pagal testamentÄ , kadangi teisiniu požiÅ«riu to padaryti jau negalima.

PareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kime pažymėjo, kad įpėdinis J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, per įstatymo nustatytÄ terminÄ , t. y. tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, palikimo nepriėmė - nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, nors faktinis turto valdymas, turėjo bÅ«ti atliekamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, be to, J. K. po motinos mirties nesikreipė į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ daugiau kaip deÅ¡imt metu, taigi, darytina iÅ¡vada, kad įpėdinis J.

K. nevykdė paveldėto turto savininko pareigų ir ilgÄ laikÄ (iki pat mirties) po palikimo atsiradimo neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ .Taip pat pareiÅ¡kėjai pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjų brolio J. K. žmona D. K., po savo sutuoktinio mirties palikimo nepriėmė, kadangi su sutuoktiniu ilgÄ laikÄ gyveno skyriumi, o Å¡iuo metu gyvena su kitu asmeniu taip pat niekada nesinaudojo visais sodyboje likusiais daiktais, nesirÅ«pino nei namo ir statinių priežiÅ«ra, nei dirbo aplink namÄ esančiÄ Å¾emę.PareiÅ¡kėjai nurodė, kad jie, turto įpėdiniai - A.

K. ir B. K. po turto (daiktų) paėmimo, t. y. su tėvų turtu elgėsi, kaip su savu. PareiÅ¡kėjai prižiÅ«rėjo tėvų namus, naudojosi visais paliktais daiktais, sodyboje nuolatos negyveno, kadangi gyveno Vilniuje, tačiau į sodybÄ su Å¡eimos nariais atvažiuodavo nuolatos, moka mokesčius, kÄ patvirtina pridedami raÅ¡ytiniai įrodymai: žemės mokesčio deklaracija, mokėjimo nurodymas, Lesto ir komunalinių atliekų mokėjimo sÄ skaita, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartis ir mokėjimo sÄ skaita.

Be to pavasario, vasaros ir rudens laikotarpiu tvarko aplinkÄ , pjauna žolę, skina obuolius, prižiÅ«ri ir remontuoja esamus pastatus bei atlieka visus kitus reikiamus darbus, visus pastatus saugo užrakindami spynomis. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad dar motinai gyvai bÅ«nant padėjo jai tvarkytis tiek buityje, tiek rÅ«pinosi pastatų bÅ«kle, bei atlikdavo tuomet visus reikiamus Å«kio darbus, todėl jai mirus niekas nepasikeitė ir toliau pareiÅ¡kėjai abu rÅ«pinasi motinos paliktu turtu kaip savo, taigi Å¡iuo atveju patikimas buvo priimtas faktiÅ¡kai pradėjus motinos turtÄ valdyti.

Nors nei vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų dokumentais nustatyta tvarka palikimo priėmimo nebuvo įforminę tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia palikimo faktinio priėmimu. PareiÅ¡kėjai pažymėjo, kad Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulyte, 2015 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015, pareiÅ¡kėjos D. K. pareiÅ¡kimÄ patenkino visiÅ¡kai, t.y. nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. K., po savo motinos J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D.

K. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradedama jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėjų teigimu, nurodytame sprendime konstatuota, kad palikėjo J. K. vaikai palikimo atsisakė, tačiau nebuvo žinoma apie kitus galimus turto paveldėtojus, t. y. pareiÅ¡kėjus B. K. ir A. K..PareiÅ¡kime taip pat nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas A. K. su dukra D. K., gimusia (duomenys neskelbtini), kartu gyvenančia (duomenys neskelbtini), buvo atvykę į Trakų rajono 2-Ä jį notarų biurÄ , pasidomėti dėl paveldėjimo po brolio J.

K. mirties. Dukra D. K., prisimena, kad tuomet notarės D. A. kabinete buvo D. K. ir nepažįstama moteris - M. A.. Tuomet notarė D. A. reikalavo, kad pareiÅ¡kėjas A. K. pasiraÅ¡ytų kažkokius paveldėjimo dokumentus, bet dukra D. K. kategoriÅ¡kai nesutiko, kadangi tėvas turi negaliÄ (yra kurčnebylys), pasakė, kad nei ji, nei tėvas nieko nesupranta, jam reikalingas gestų kalbos vertėjas ir advokatas. Vėliau, kaip paaiÅ¡kėjo, jog, bÅ«tent, tÄ pačiÄ dienÄ , 2015 m. balandžio 16 d., notarė D.

A. sudarė paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartį su M. A..PareiÅ¡kėjų teigimu, D. K. teismui civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 nurodydama, kad jos sutuoktinis J. K. yra J. K. ir P. K. vienturtis sÅ«nus, kad ji yra vienintelė paveldėtoja, kitų pretenduojančių į palikimÄ asmenų nėra ir tokiu bÅ«du užvaldė J. K. priklausantį turtÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjai prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po motinos, J.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)), mirties, palikimÄ priėmė ir jį valdo pirmos eilės įpėdiniai - A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas B. K. nurodė, kad kol jo mama J. K. buvo gyva, pas jÄ lankydavosi. Tėvai gyveno vieni, broliui J. K. tėvai (duomenys neskelbtini) buvo nupirkę namÄ . Kai tėvas mirė – brolis J. K. liko be darbo, brolis persikraustė pas motinÄ . D. K. buvo brolio J.

K. sutuoktinė, tačiau ji su broliu negyveno nei motinai esant gyvai, nei vėliau, po motinos mirties, kadangi sėdėjo kalėjime. Brolis, persikraustęs į motinos namus, surado sugyventinę, kuri po motinos mirties gyveno su broliu (duomenys neskelbtini) kaime. PareiÅ¡kėjas nurodė žinantis, kad jo motina testamentu turtÄ paliko broliui J. K., o motinai mirus, J. K. gyveno jos namuose, pasisodindavo sau maÅ¾Ä darželį, apsiÅ¡ienaudavo, o pareiÅ¡kėjas atvažiuodavo tvarkyti mamos kapo. Mirus broliui, pareiÅ¡kėjas pasirÅ«pino jo laidotuvėmis.

Pats pareiÅ¡kėjas gyveno Vilniuje, po motinos mirties jo mamos turtas pareiÅ¡kėjui nebuvo reikalingas. B. K. teigimu, jo brolis A. K. taip pat gyveno Vilniuje, po motinos mirties – motinos sodyboje lankėsi retai. Kai mirė brolis – pareiÅ¡kėjas užėjo į notarų biurÄ , kur jį informavo, kad kadangi J. K. nebuvo iÅ¡siskyręs su žmona, visas turtas priklauso J. K. sutuoktinei. Po motinos mirties – jokių mamai priklausančių daiktų neėmė, kadangi jų pareiÅ¡kėjui nereikėjo, ten gyveno brolis J.

B. K. taip pat parodė, kad jo brolis J. K. prašė motinos palikti jam testamentu visÄ turtÄ . Brolis vartojo alkoholį, po jo mirties jo sutuoktinė D. K. buvo tik jo laidotuvėse, tačiau jokiu bÅ«du prie laidotuvių iÅ¡laidų neprisidėjo. Mirus broliui, netvarkė paveldėjimo dokumentų, kadangi notaras informavo, kad visas turtas turėtų atitekti brolio J. K. sutuoktinei, taip suklaidindamas pareiÅ¡kėjÄ .PareiÅ¡kėjas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad po tėvo mirties, brolis J.

K. atsikraustė pas motinÄ . Pats pareiÅ¡kėjas tuo metu gyveno Vilniuje, motinai mirus – sodyboje nesitvarkė, nes ten liko gyventi brolis J. K., kuriam motina testamentu viskÄ paliko broliui, apie tai jam buvo žinoma. Mirus motinai, Å«kyje niekas nesitvarkė, į motinos sodybÄ atvažiuodavo labai retai, jokių motinos daiktų neėmė, dėl paveldėjimo nesikreipė, gal daugiau sodyboje tvarkėsi J. K., kuris gyveno su motina, tačiau jis iÅ¡eidavo iÅ¡ namų, mėgo iÅ¡gerti. Apie brolio mirtį pirmas sužinojo brolis B.

K., kuris jam apie tai pranešė, visÄ laikÄ manė, kad mirus broliui, visas tėvų turtas liks, todėl ir nesitvarkė, be to, niekas jam nepaaiÅ¡kino, kur turėtų eiti. Nurodė, kad po brolio mirties – į tėvų sodybÄ Ä¯sikraustė jo sutuoktinė, tačiau jis manė, kad brolis J. K. su ja yra iÅ¡siskyręs, nurodė, kad D. K. tėvų sodyboje niekada aplamai negyveno, jos ilgÄ laikÄ nematė, ji apsigyveno tėvų sodyboje tik po brolio mirties. Nurodė, kad mokesčio už žemę nemokėjo, nes jokio laiÅ¡ko nebuvo gavęs. Teismo posėdžio metu D.

K., pareiÅ¡kėjo A. K. įgaliota atstovė, nurodė, kad yra A. K. dukra. PaaiÅ¡kino, kad jos tėvas yra neįgalus, neturi iÅ¡silavinimo, todėl laiku nesutvarkė paveldėjimo dokumentų, tačiau savo teisės į po motinos mirties likusį turtÄ niekada neatsisakęs, nurodė, kad ji lankėsi pas savo močiutę – J. K. ir bÅ«tent ji paskutinė bendravo su močiute J. K., kuri pasakojo, jog jÄ skriaudė sÅ«nus J. K.. D. K. teigimu neteisinga, kad visÄ jos močiutės turtÄ paveldės svetimi žmonės, prašė teismo viskÄ atstatyti į buvusiÄ padėtį.Suinteresuoti asmenys byloje M.

A. ir D. K. pateiktu atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. K., kuri (duomenys neskelbtini) sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko savo sÅ«nui J. K.. Tokį jos apsisprendimÄ lėmė tai, kad J. K. ilgÄ laikÄ gyveno su motina, padėjo prižiÅ«rėti Å«kį, rÅ«pinosi sodyba, dirbo Å«kio darbus.Po J. K. mirties jos turėtÄ turtÄ t. y. gyvenamÄ jį namÄ su pagalbiniais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), priėmė testamentinis įpėdinis - sÅ«nus, J.

K., priėmęs palikimÄ vienu iÅ¡ įstatyme numatytų bÅ«dų, t. y. faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti. Trakų rajono apylinkės teismas 2015-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. K. po savo motinos J. K., mirusios (duomenys neskelbtini) m., mirties priėmė palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis.Atsiliepime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjai yra motinos J. K. įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai ir mirusios motinos palikimÄ priėmė pradedami faktiÅ¡kai jį valdyti.

Suinteresuoti asmenys nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad J. K. buvo sudariusi testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko vieninteliam įpėdiniui, savo sÅ«nui J. K., todėl faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjai buvo nuÅ¡alinti nuo paveldėjimo po J. K. mirties, nes paveldėjimo teisės pagal testamentÄ jiems neatsiranda.Taip pat suinteresuoti asmenys pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjai žinojo jog jų motina buvo testamentu palikusi visÄ savo turtÄ broliui J. K.. Todėl negalėjo likusiu palikimu rÅ«pintis kaip savu ir žinodami savo motinos paskutiniÄ jÄ valiÄ nepretendavo į palikimÄ .

Tai patvirtina ir aplinkybė, jog tik 2015 metais, t. y. praėjus daugiau kaip 12 metų po motinos mirties, pareiÅ¡kėjai kreipėsi i teismÄ praÅ¡ydami pripažinti motinos sudarytÄ testamentÄ negaliojančiu.Taip pat suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jie įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priėmė mirusios motinos palikimÄ , o teismui pateikti įrodymai nepatvirtina tokių faktinių aplinkybių. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad priėmė mirusios motinos J.

K. palikimÄ , kadangi rÅ«pinosi sodyba, ten buvusiais statiniais, Å¡ienavo, dirbo aplink žemę, mokėjo mokesčius, pjovė žolę ir tvarkė aplinkÄ , tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kokius konkrečius veiksmus kiekvienas iÅ¡ jų yra atlikęs, be to, kartu su patikslintu pareiÅ¡kimu teismui pateikiama žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija, žemės mokestis yra apskaičiuotas už 2015 m. laikotarpį, tai yra jau vykstant ginčams dėl palikimo, be to, pagal pateiktÄ nurodymÄ â€“ mokestį sumokėjo advokatė B.

Jackienė. Suinteresuotų asmenų teigimu, pareiÅ¡kėjų pateikti dokumentai nepatvirtina aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjai per tris mėnesius po motinos mirties, t. y. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) atliko aktyvius veiksmus taip iÅ¡reikÅ¡dami valiÄ priimti mirusios motinos palikimÄ . Be to, pareiÅ¡kėjams nuo 2003 m. buvo žinoma apie motinos mirtį, palikimo atsiradimÄ , po motinos mirties likusį turtÄ , apie tai, kad jų brolis priėmė likusį palikimÄ , tačiau pareiÅ¡kėjai daugiau kaip dvylika metų nesiaiÅ¡kino paveldėjimo teisėtumo bei neatliko jokių aktyvių veiksmų palikimo priėmimui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, suinteresuoti asmenys prašė netenkinti pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Suinteresuotų asmenų atstovė posėdžio metu patikslino, kad J. K. visÄ turtÄ paliko pareiÅ¡kėjų broliui J. K. – kuris turtÄ priėmė faktiniu valdymu, kas nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, be to, J. K. testamentas nėra nuginčytas ir Å¡iuo metu galioja, taigi pareiÅ¡kėjai neturi teisės paveldėti po motinos J. K. mirties likusio turto.

Be to, suinteresuoto asmens atstovė pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas bÅ«tent J. K. turto, o ne J. K. turto priėmimo klausimas ir aplinkybė, kad J. K. po motinos mirties priėmė palikimÄ , jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.Suinteresuotas asmuo byloje VÄ® Turto bankas pateiktu atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių B. K. ir A. K. faktinį paveldimo turto priėmimÄ . Tuo atveju, jei iÅ¡nagrinėjus byloje įrodymus, bÅ«tų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai priėmė palikimÄ , pradėję jį faktiÅ¡kai valdyti, suinteresuotas asmuo nurodė neprieÅ¡taraujantis, jei pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas.

Suinteresuotas asmuo pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jo atstovui posėdyje nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama VÄ® ,,Turto bankas“ atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos nurodė, kad neturi suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje ir prašė bylÄ nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėjama suinteresuotojo asmens atstovui nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, teisme gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jos atstovui posėdyje nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama Nacionalinės žemės tarnybos atstovui posėdyje nedalyvaujant.Teismo posėdžio metu liudytoja S. Č. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjus pažįsta, taip pat pažįsta ir D.

K., kuri buvo J. K. sutuoktinė. Nurodė, kad buvo J. K. kaimynė, J. K. gyveno su sūnumi – J. K., bet D. K. su jais kartu negyveno, J. K. laidotuvėse nedalyvavo, rūpinosi palaidojimu anūkė. Po motinos mirties sodyboje liko gyventi J. K. su sugyventine. A. K. ir B. K. po motinos mirties atvažiuodavo, po to kai sužinojo, kad turtas aprašytas broliui J. K. - važiavo rečiau. Po J. K. mirties sodyboje tvarkėsi J. K. su sugyventine, jie rūpinosi ir po motinos mirties likusiais daržais. A. K. ir B. K. irgi padėdavo, ar jie ten prižiūrėjo daržus, tiksliai nematė.

J. K. girtuokliavo, todėl J. K., kol buvo gyva, nepriėmė J. K. gyventi kartu, nenorėjo turo palikti J. testamentu, tačiau J. K. įkalbinėdavo motinÄ , kad ji paliktų turtÄ jam, kad pastarasis turėtų kur gyventi. Teismo posėdžio metu liudytoja J. F. parodė, kad pareiÅ¡kėjus pažįsta, nuo 2003 metų iki 2013 metų gyveno su J. K., jau po jo motinos mirties. Broliai lankėsi sodyboje, tvarkė motinos kapus. Nurodė, kad namus, žemę, daržus prižiÅ«rėjo ji su J. K., sodindavo darÅ¾Ä savo reikmėms, A.

K. ir B. K. atvažiuodavo tik į svečius. Už elektrÄ mokėdavo ji ir J. K., o jam mirus, ji paliko Å¡iuos namus ir išėjo, todėl nežino, kas vyko toliau. Nurodė kad nežino, kiek laiko J. K. negyveno su savo žmona, tik matė, kad D. K. gal vienÄ kartÄ buvo užvažiavusi į sodybÄ .Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad pareiÅ¡kėjus pažįsta, jie buvo kaimynai, iki J. K. mirties, kartu gyveno sÅ«nus J. K., po J. K. mirties su J. K. atėjo gyventi jo sugyventinė. B. K. ir A.

K. kartais atvažiuodavo į sodybÄ , daugiau atvažiuodavo B. K., tačiau jiems padėti Å«kyje jam neteko, bet J. K. teko padėti užarti laukÄ bulvių sodinimui. Žino, kad J. K. testamentu turtÄ paliko J. K., neprisimena, kad D. K. bÅ«tų gyvenusi J. K. namuose.PareiÅ¡kimas atmestinas.Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai A. K. ir B. K. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie po motinos J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė J. K. palikimÄ , pradėję jį faktiÅ¡kai valdyti kaip pirmos eilės įpėdiniai.Byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas A. K. yra P. K. ir J. K. sÅ«nus (t. II, b. l. 17). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas B. K. yra P. K. ir J. K. sÅ«nus (t.

I, b. l. 18). Iš byloje esančių Gyventojų registro tarnybos duomenų matyti, kad pareiškėjų motina J. K. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. J. K. turėjo penkis vaikus, iš kurių trys yra mirę: J. G., S. K. ir J. K.; gyvi J. K. sūnūs yra pareiškėjai nagrinėjamoje byloje: A. K. ir B. K. (t. I, b. l.

21) Byloje esantis mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjų tėvas P. K. mirė (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 22). Pareiškėjų motina, J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 23). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu šalių pateiktų paaiškinimų matyti, kad po palikėjos J. K. mirties liko gyvi pirmos eilės įpėdiniai, palikėjos sūnūs: A. K., B. K. ir J. K.. Pareiškėjų B. K. ir A. K. brolis, t. y. J. K. sūnus J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (t.

I, b. l. 24). Nustatytų aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjai siekia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po motinos J. K. mirties (duomenys neskelbtini), bÅ«tent jie – A. K. ir B. K., priėmė palikimÄ faktiniu valdymu. Å iuo atveju pažymėtina, kad įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje yra bÅ«tent A. K. ir B. K. po jų motinos mirties likusio turto priėmimas faktiniu valdymu.Sprendžiant, ar A. K. ir B. K. paveldėjo po J. K. mirties likusį turtÄ , pažymėtina, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) pagal testamentÄ (CK 5.1 str. 1 d.).

Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯pėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimÄ , t. y. apsispręsti, jog nori palikimÄ priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ arba faktiÅ¡kai pradėti valdyti paveldėtÄ turtÄ (LR CK 5.50 str. 1 d.), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimÄ , o tam, kad įgytų palikimÄ Ä¯statyme nustatytu bÅ«du, jis turi iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais bÅ«dais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (LR CK 5.50 str.).

Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, LR CK 5.50 str. 3 d. nustatyti atitinkami terminai, t. y. vadovaujantis įstatymo nuostatomis, palikimas atsiradęs po J. K. mirties, turėjo bÅ«ti priimtas per 3 mėnesius, t. y. iki (duomenys neskelbtini) d. Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Tuo atveju, jei paveldėtojas (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai) priėmė palikimÄ per tris mėnesius nuo palikėjo mirties pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, paveldėtojas, norėdamas įteisinti palikimo priėmimo faktÄ , privalo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ LR CPK 444 str. – 448 str. nustatyta tvarka.Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 444 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad faktai, iÅ¡vardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiÅ¡kėjai įgis tam tikrÄ subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgis tam tikrÄ subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeis jo teisinis statusas.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ paveldėjimo tikslu, t. y. nurodo, kad priėmė palikimÄ , atsiradusį po motinos mirties, faktiniu valdymu kaip pirmos eilės J. K. įpėdiniai.Kaip jau buvo minėta nagrinėjamoje byloje, po palikėjos J. K. mirties (duomenys neskelbtini) gyvi liko trys J. K. sÅ«nÅ«s – J. K., B. K. ir A. K., kurie buvo laikytini primos eilės J. K. įpėdiniai LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numatyto reglamentavimo prasme, taigi Å¡ie asmenys, vadovaujantis LR CK 5.11 str. 1 d. turėjo teisę lygiomis dalimis paveldėti J.

K. turtÄ . Tačiau Å¡iuo atveju taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis LR CK 5.19 str. 1 d. nuostatomis, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visÄ savo turtÄ arba jo dalį (neiÅ¡skiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymÄ , taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Teismas pažymi, kad palikėjui įgyvendinus LR CK 5.19 str. numatytÄ teisę sudaryti testamentÄ ir palikus visÄ turtÄ vienam iÅ¡ įstatyminių įpėdinių, įstatyminiai įpėdiniai, kurių naudai nėra sudarytas testamentas, praranda teisę paveldėti palikėjo turtÄ .IÅ¡ byloje esančio testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad testamentų registre yra priimtas saugoti pareiÅ¡kėjų motinos J.

K. testamentas, identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), testamento rÅ«Å¡is – oficialus (t. I, b. l. 40). IÅ¡ prie nagrinėjamos bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-263-424/2015 medžiagos matyti, kad J. K. testamentÄ sudarė 2003-06-13 d. Nurodytu testamentu visÄ savo turtÄ kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko savo sÅ«nui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-263-424/2015, l. 28). IÅ¡ minėtos bylos Nr. 2-263-424/2015 medžiagos matyti, kad nurodytoje byloje buvo nagrinėtas po J.

K. mirties likusio turto priėmimo klausimas, jos sÅ«naus – J. K., faktiniu valdymu. IÅ¡ Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015, 2015-03-03 priimto sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas nustatė, jog bÅ«tent J. K. buvo J. K. turto testamentinis įpėdinis, kuriam J. K. testamentu paliko visÄ savo turtÄ (t. I, b. l.

38) Minėtame sprendime teismas, cituodamas numatytÄ reglamentavimÄ pažymėjo, kad vadovaujantis LR CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d. laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Nurodytoje byloje teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog J. K., per įstatymo numatytÄ trijų mėnesių terminÄ priėmė palikimÄ pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, todėl teismas nurodytu sprendimu nusprendė pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J.

K. po savo motinos J. K. mirties priėmė palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti (t. I, b. l. 39). Nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Å iuo atveju pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 182 str. 1 d. 2 p., teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytų faktų nereikia įrodinėti. Teismas papildomai pažymi, kad įstatymas nenumato teismui galimybės vertinti tos pačios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, o nesivadovavimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pažeistų teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principus.IÅ¡ teismo iÅ¡analizuotų faktinių bylos aplinkybių ir į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad palikėja J.

K. buvo sudariusi testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko vienam iÅ¡ įstatyminių įpėdinių – J. K.. Byloje nėra duomenų, kad nurodytas testamentas bÅ«tų nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka – prieÅ¡ingai, nurodytas testamentas galioja ir įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 nustatyta, kad testamentinis įpėdinis priėmė pagal testamentÄ jam paliktÄ turtÄ faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjams iÅ¡aiÅ¡kintina, kad jų broliui – J.

K. įstatymo nustatyta tvarka, pagal jo naudai sudarytÄ testamentÄ , priėmus po J. K. mirties likusį turtÄ , pareiÅ¡kėjai B. K. ir A. K. neteko teisės paveldėti palikėjos turto kaip įstatyminiai įpėdiniai. Taigi pareiÅ¡kėjų praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas, kad pareiÅ¡kėjai priėmė palikėjos turtÄ faktiniu valdymu, objektyviai nėra galimas įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijus J. K. testamento ir tokio fakto nustatymas esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, nesukurs pareiÅ¡kėjams jokių teisinių pasekmių.

Nors aukščiau teismo įvardintos ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ netenkinti pateikto pareiÅ¡kimo, teismas taip pat pasisako dėl pareiÅ¡kėjų pateiktų argumentų, jų teigimu patvirtinančių, kad bÅ«tent jie, o ne brolis J. K. priėmė palikimÄ pradėję J. K. turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėjai pateiktame pareiÅ¡kime nurodė, kad jie prižiÅ«rėjo tėvų namus, naudojosi visais paliktais daiktais, sodyboje nuolatos negyveno, kadangi gyveno Vilniuje, tačiau į sodybÄ su Å¡eimos nariais atvažiuodavo nuolatos, mokėjo mokesčius, kas patvirtina, jog rÅ«pinosi motinos turtu, kaip savo, be to, pavasario, vasaros ir rudens laikotarpiu tvarkė aplinkÄ , pjovė žolę, skynė obuolius, prižiÅ«rėjo ir remontavo esamus pastatus bei atliko visus kitus reikiamus darbus, visus pastatus saugojo užrakindami spynomis.

Å iuos pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytus argumentus teismo posėdžio metu palaikė pareiÅ¡kėjų atstovė – advokatė, tačiau pareiÅ¡kėjai B. K. ir A. K. teismo posėdžio metu, teikdami paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad po jų motinos mirties sodyboje (duomenys neskelbtini) liko gyventi jų brolis J. K., kuris nors ir bÅ«davo, kad vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau apÅ¡ienaudavo prie namo esančiÄ Å¾olę, sodindavo savo reikmėms darÅ¾Ä , prižiÅ«rėjo ir gyveno nurodytoje sodyboje iki mirties, t. y. 2013 m.

Nors pareiÅ¡kėjai ir nurodė, kad atvažiuodavo į sodybÄ , aplankydavo tėvų kapus ir kapus prižiÅ«rėjo, tačiau patvirtino, kad iÅ¡ karto po motinos mirties neėmė iÅ¡ sodybos jokių daiktų, sodyboje paliko gyventi brolį J. K. ir žinojo, kad jų motina testamentu visÄ turtÄ buvo palikusi bÅ«tent J. K.. Aplinkybę, kad J. K., o ne pareiÅ¡kėjai rÅ«pinosi sodyba ir po motinos mirties valdė jos turtÄ , iÅ¡ esmės patvirtino visi teismo posėdyje apklausti liudytojai. Nors liudytojai ir patys pareiÅ¡kėjai patvirtino, kad po motinos mirties lankėsi sodyboje, tačiau nurodytos aplinkybės neįrodo, kad pareiÅ¡kėjai priėmė J.

K. turtÄ faktiniu valdymu, tuo labiau, patys pareiÅ¡kėjai patvirtino teismo posėdžio metu, kad nesiekė po motinos mirties priimti jos turto, kadangi ten gyveno jų brolis. Teismo nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų suinteresuotumas priimti po J. K. mirties likusį turtÄ , atsirado tik po pareiÅ¡kėjų brolio J. K. mirties 2013 m. PareiÅ¡kėjai neiÅ¡sakė praÅ¡ymo teismui nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad jie priėmė palikimÄ , likusį po jų brolio J.

K. mirties, faktiniu valdymu, ir Å¡ios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatinėjamos bei vertinamos. Taip pat pareiÅ¡kėjai į bylÄ , kaip įrodymus teikia žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijÄ (t. I, b. l. 12), A. K. sudarytÄ komunalinių atliekų tvarkymo sutartį (t. I, b. l.105-108), kvitÄ , patvirtinantį elektros energijos apmokėjimÄ (t. I, b. l. 109), tačiau teismas pažymi, kad nurodyti dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai ėmėsi aktyvių veiksmų, susijusių su turto, esančio (duomenys neskelbtini) priežiÅ«ra tik 2015 metais, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalykas yra susijęs bÅ«tent su 2003 metų liepos - spalio mėnesiais atliktais pareiÅ¡kėjų veiksmais valdant turtÄ .

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių po motinos mirties likusio turto faktinio valdymo nurodytu laikotarpiu.Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas papildomai pažymi, kad pareiÅ¡kėjai pateiktame pareiÅ¡kime ir jų atstovė posėdžio metu dėstė pozicijÄ ir posėdžio metu nesutiko bei bandė ginčyti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 nustatytÄ juridinį faktÄ , kad po J.

K. mirties pareiÅ¡kėjų brolio turtÄ priėmė J. K. sutuoktinė D. K., pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti. Å iuo atveju teismas pakartotinai pažymi, kad nagrinėjamos bylos įrodinėjimo ir nagrinėjimo dalykÄ sudarė aplinkybės, susijusios su po J. K. mirties (duomenys neskelbtini) likusio turto faktiniu valdymu ir buvo nustatinėjama ar pareiÅ¡kėjai po J. K. mirties priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, taigi pareiÅ¡kėjų ir jų atstovės nurodyti argumentai dėl to, kokiu bÅ«du po J.

K. mirties buvo priimtas pareiškėjų brolio palikimas, nėra vertintinos ir analizuojamos, kaip nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku. Taipogi pažymėtina, kad teismas nevertina ir nepasisako dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išdėstytų aplinkybių, nesusijusių su nagrinėjamos bylos dalyku.Atsižvelgiant į teismo išanalizuotas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat vadovaujantis nustatytu teisniu reglamentavimu, pareiškėjų pateiktas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas, kaip nepagrįstas.Nagrinėjamoje byloje Trakų rajono apylinkės teismo 2016-01-15 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos.Nagrinėjamoje byloje atmetus B.

K. ir A. K. pareiÅ¡kimÄ , vadovaujantis LR CPK 443 str. 6 d. iÅ¡ pareiÅ¡kėjų suinteresuotųjų asmenų naudai priteisiamos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Bylos duomenimis, suinteresuotas asmuo M. A., už byloje teiktas teisines paslaugas sumokėjo 980 EUR (t. II, b. l. 10-11, 62, 2016-04-13 PVM s. f.). PareiÅ¡kimo netenkinus, nurodyta suma lygiomis dalimis, t. y. po 490 EUR priteisiama iÅ¡ pareiÅ¡kėjų M. A. naudai.Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, iÅ¡ pareiÅ¡kėjų lygiomis dalimis priteisiama po 8,16 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Vadovaudamasis CPK 5, 88, 96, 177-178, 270 str., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str., teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ atmesti.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo B. K. priteisti 490,00 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų suinteresuotojo asmens M. A. naudai.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. K. priteisti 490,00 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų suinteresuotojo asmens M. A. naudai.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo B. K. priteisti 8,16 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo A.

K. priteisti 8,16 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-01-15 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja             Česlava Malinovska