2b4909f4-10c4-4af6-927e-e80953f9f1d8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1337-592/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20773-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.6.1.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, sekretoriaujant Vasarei KaÅ¡inskei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui, atsakovo atstovei K. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Ž. S. ieÅ¡kinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019-03-20 privalomÄ jį nurodymÄ Nr. PN-210, 2020-05-26 dienos potvarkį Nr. P3-111. IeÅ¡kovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,1449 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrius raÅ¡tu 2017-04 pareikalavo, kad ieÅ¡kovė iki 2017-06-01 paÅ¡alintų patikrinimo metu, Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-570 nustatytus pažeidimus, t. y. nugriauti tvoros dalį ir atramines sienutes, kurios pastatytos ant valstybinės žemės. IeÅ¡kovė prašė sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ su besiribojančiu žemės sklypu, kadangi laisvoje valstybinėje žemėje nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

IeÅ¡kovė siekia iÅ¡sipirkti 0,75 kv. m. (nurodytas klaidingas dydis, tikėtina, kad didesnio ploto, tačiau tai nėra reikÅ¡minga bylai) valstybinės žemės, todėl kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ , Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ su tikslu sutvarkyti techninę dokumentacijÄ dėl tvoros, kad ji atitiktų keliamus reikalavimus Statybos įstatymo 5 str. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė organizuoti ieÅ¡kovei priklausančio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ (Å¡iuo metu teismo sprendimu ji yra įpareigota atlikti pastaruosius veiksmus).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2019-03-20 privalomuoju nurodymu Nr. PN-210 paÅ¡alinti pažeidimus nurodė, jog Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas perdavė Inspekcijos teisininkams siÅ«lymÄ kreiptis į antstolį dėl privalomojo nurodymo vykdymo. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas pratęsti privalomojo nurodymo terminÄ nebuvo tenkintas, kadangi pagal PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 8 dalies nuostatÄ terminÄ nurodymo vykdymui galima pratęsti tik vienÄ kartÄ .

Pažymi, kad Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nustatytas pažeidimas – tvora, kuri valstybinėje žemėje nagrinėjamu atveju yra pastatyta nuo 1995 metų. Apie 2000 metais matininkams vykdant matavimus ginčo plote yra susidariusi paklaida, todėl ieÅ¡kovei priklausanti tvora atsirado valstybinėje žemėje. IeÅ¡kovė teisėtai valdydama ir naudodama žemės sklypÄ turi visus pagrįstus lÅ«kesčius iÅ¡sipirkti žemės sklypÄ (jo dalį) iÅ¡ valstybės, jog ieÅ¡kovei priklausantis turtas nebebÅ«tų valstybinėje žemėje ir atitiktų visus Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus.

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį. Atsakovas nurodo, kad ginčo administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti, priimti galiojančių teisės aktų pagrindu ir atsakovo kompetencijos ribose. IeÅ¡kovės statiniai neteisėtai yra valstybinėje žemėje. Taip pat pažymi, kad ieÅ¡kinys atmestinas ir tuo pagrindu, jog ieÅ¡kovė praleido privalomojo nurodymo apskundimo terminÄ (1 mėnuo nuo nurodymo gavimo dienos), nes jis įteiktas ieÅ¡kovei 2019-03-20, o į teismÄ kreipėsi tik 2020-07-22.

Teismo posėdyje Å¡alių atstovai palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iÅ¡ esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. IeÅ¡kovės atstovas pažymėjo, kad ginčo administraciniai aktai naikinti ir teisingumo kriterijaus pagrindu, nes ateityje iÅ¡pirkus valstybinės žemės sklypo dalį, ieÅ¡kovei nereikėtų griauti statinių, esančių ginčo sklype. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytas iÅ¡imtis.

Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigÄ ir įrodymų vertinimÄ . Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymas (toliau - PriežiÅ«ros įstatymas) nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiÅ«ros ir statybos valstybinės priežiÅ«ros tvarkÄ , priežiÅ«rÄ atliekančias institucijas, jų kompetencijÄ , pareigas ir teises.

PriežiÅ«ros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiÅ«rÄ . Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintos Inspekcijai priskirtos funkcijos. Inspekcija, atlikdama savavaliÅ¡kos statybos prevencijÄ ir nustačius, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imasi įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams paÅ¡alinti. Nagrinėjamu atveju pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus praneÅ¡imÄ su pridėtu patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-570 atsakovas atliko patikrinimÄ ir nustatė, jog pastatyta tvora ir dvi atraminės sienutės valstybinėje žemėje, Å¡alia sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teisė bÅ«ti statytoju įgyvendinama, kai jis žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, pagal to paties straipsnio 5 dalį - jeigu statytojas neatitinka Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Nustačius minėtus pažeidimus bei vadovaujantis PriežiÅ«ros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi ieÅ¡kovei 2019-03-20 ir buvo suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas paÅ¡alinti pažeidimus PN-210, kuriuo ji buvo įpareigota nugriauti 22,42 m ilgio, 1,80 m aukščio su akmens mÅ«ro stulpais ir medinių lentelių tarpais tvorÄ ir dvi atramines sienutes, kurių ilgis - po 5,5 m, aukÅ¡tis nuo 65 cm aukščiausioje vietoje ir iki 20 cm žemiausioje, pastatytas valstybinėje žemėje; atlikus griovimo darbus, sutvarkyti statybvietę.

Pagal PriežiÅ«ros įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatas, jeigu Å¡io straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju asmuo įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę Å¡io asmens lėšomis, jam per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius privalomojo nurodymo. Kadangi privalomajame nurodyme nebuvo minėtos nuostatos, Inspekcija 2017-06-22 įsakymu Nr. 1V-80 „Dėl potvarkių suraÅ¡ymo“ priėmė 2020-05-26 potvarkį dėl privalomojo nurodymo paÅ¡alinti pažeidimus Nr. PN-210 papildymo.

Byloje nekilo ginčas dėl minėtų faktinių aplinkybių, Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė neginčija aplinkybių, jog ieÅ¡kovės minimi statiniai ginčo administracinių aktų priėmimo dienÄ buvo valstybinėje žemėje. Tokiu atveju konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė privalomÄ jį nurodymÄ ir jo papildymÄ , atitinkamai įpareigojantį paÅ¡alinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ ir nustatantį atsakovo teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė ketina įteisinti statinius, nėra pagrindas pripažinti ginčo administracinius aktus nepagrįstus ar neteisėtus.

Å i aplinkybė gali bÅ«ti reikÅ¡minga tokių aktų vykdymo eigoje, tačiau tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas (ginčo ribų prasme), todėl teismas plačiau nepasisako dėl ieÅ¡kovės veiksmų, susijusių su statinių įteisinimu. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ieÅ¡kovė praleido 1 mėnesio terminÄ skųsti ginčo administracinius aktus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis ir ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė nenurodė svarbių priežasčių Å¡iam terminui atnaujinti, todėl teismas taiko ieÅ¡kinio senaties institutÄ (CK 1.131 straipsnio 1 dalis) ir konstatuota, kad atsakovė pagrįstai praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį ir tuo pagrindu, jog praleistas terminas skųsti administracinį aktÄ .

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis). Šalys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, todėl jos nepriteistinos; ieškinį atmetus ieškovei nepriteistinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93, 98 straipsniai). Dėl karantino paskelbimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje šalių atstovams sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Atmesti ieÅ¡kovės Ž. S. ieÅ¡kinį. Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Igoris Kasimovas