2b47e94f-9c23-494d-a38d-e565f1843f93 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-92-519/2016Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00560-2013-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.2.4.5.; 2.1.7.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.4.2.1.; 2.4.6.; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 25 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,nuteistajam Č.

K.nukentėjusiajai G. S., jos atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Č. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo Č. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 1 d. ir nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su 2015 m. sausio 8 d.

Å iaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme iÅ¡ dalies jas sudedant ir paskirta galutinė 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bÅ«ti nuo 22.00 val. iki 6 val. namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė atlikta pagal 2015 m. sausio 8 d.

Å iaulių apylinkės teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ .Priteistas solidariai iÅ¡ S. Å . ir Č. K. 249,91 Eur civilinis ieÅ¡kinys Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.Priteistas solidariai iÅ¡ S. Å . ir Č. K. 21,14 Eur civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos ir 2317 Eur civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos nukentėjusiosios G. S. naudai. Tuo pačiu Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu nuteistas S. Å ., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

Č. K. nuteistas už tai, kad jis ir S. Å ., veikdami bendrininkų grupėje, 2014 m. rugsėjo 3 d. apie 16.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, asmeninio konflikto metu, tyčia nesunkiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: Č. K. sudavus vienÄ kartÄ kumščiais nukentėjusiajai G. S. į krÅ«tinę, po ko ji nukrito ant žemės, ir jai atsikėlus, vienÄ kartÄ kumščiu sudavus nukentėjusiajai G. S. į galvos sritį, po ko ji vėl nukrito ant žemės, S. Å . nenustatytÄ skaičių smÅ«giu koja įspirdamas nukentėjusiajai G.

S. į pilvÄ , nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į sėdmenis, nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į kairįjį klubÄ , bei nenustatytÄ skaičių smÅ«gių smogdamas į galvÄ , tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai G. S. kairės ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imÄ , kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl kairės ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.Apeliaciniu skundu nuteistasis Č. K. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 138 str. 1 d. iÅ¡teisinti.

Taip pat prašo nepriteisti iš jo civilinio ieškinio G. S., nes jis jokio nusikaltimo nepadarė, o be to, apelianto manymu, ieškovė nori tik pasipelnyti.Nurodo, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog nukentėjusioji pati ant jo puolė, pradėjo spjaudytis, jį draskyti. Teigia, kad jis buvo kartu su nukentėjusiosios sugyventiniu, jie kalbėjosi, rūkė, tada atbėgo nukentėjusioji ir jį išvarė. Pasak apelianto, pati nukentėjusioji atbėgusi puolė savo sugyventinį ir jį pradėjo mušti, o jis nuo jos gynėsi.

Mano, kad G. S. sugyventinis duodamas parodymus, jog jis (Č. K.) jÄ mušė, melavo, nes bijojo savo sugyventinės, kad ji jo neiÅ¡mestų iÅ¡ namų. Tai, kad jis nukentėjusiosios nemušė, apelianto manymu, patvirtina ir eksperto iÅ¡vada. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad jokių mėlynių, sumuÅ¡imo žymių nerado. Teigia, kad jis nukentėjusiosios nemušė, jog nukentėjusioji jį apkalba. Jis jokio nusikaltimo nepadarė, todėl yra nepagrįstai nuteistas.Teismo posėdyje nuteistasis Č. K. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti Nuteistojo Č.

K. apeliacinis skundas atmestinas Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas iÅ¡vadas ir pagrįstai Č. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d., tinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Kritikuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistasis teigia, kad jis nukentėjusiosios nemušė, kad pati nukentėjusioji ant jo puolė, pradėjo spjaudytis, jį draskyti, kad G.

S. sugyventinis duodamas parodymus, jog jis mušė G. S., melavo, kad G. S. jį apkalba. Dėl tokių skundo argumentų pirmiausia pažymėtina, kad byloje esantys iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s ir tapatÅ«s nukentėjusiosios G. S., liudytojo J. I. parodymai kartu su kita byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga sudaro vieningÄ nuteistojo Č. K. kaltę įrodančiÄ medžiagÄ . Nukentėjusioji G. S., tiek 2014 m. rugsėjo 4 d. protokole-pareiÅ¡kime, tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjui, akistatų metu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad jai atėjus į dukters namus pas nuomininkus, ji buvo užpulta, jog Č.

K. jai trenkė į krÅ«tinę, nuo smÅ«gio ji virto ir atsirėmė į J. I., vėliau Č. K. jai sudavė smÅ«gį į galvÄ , S. Å . sudavė kelis smÅ«gius, kai buvo nugriuvusi, jie abu jai spyrė į pilvÄ , Å¡launį, sėdmenis, kairį klubÄ , sudavė ir į galvos sritį. Liudytojas J. I. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad jam kartu su G. S. nuvykus pas nuomininkus, jis su G. S. ėjo į namo vidų, o Č. K. užstojo keliÄ ir sudavė G.

S. į krÅ«tinę, po smÅ«gių jis sulaikė G. S., kad ji nenukristų. Taip pat liudytojas paaiÅ¡kino, kad matė, kaip asmenys į G. S. žvairavo, rodė jai kumščius, kaip S. Å . laikydamas baslį lėkė link G. S.. Kas vyko po to, liudytojas nematė, kadangi jis išėjo, tik girdėjo smÅ«gius ir G. S. Å¡auksmÄ . Tai, kad G. S. buvo sužalota įvykio metu patvirtina ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuoti duomenys, kad 2014 m. rugsėjo 3 d. 18.16 į Respublikinės Å iaulių ligoninę atvyko G.

S., kuri dėl bendro kūno ir galvos sumušimų išleista gydytis ambulatoriškai, jog G. S. nurodė, kad buvo sumušta dukros nuomininkų. 2014 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad G. S. padarytas kairės ausies būgnelio plyšimas, kuris padarytas buku kietu daiktu galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas H. Daujotas patvirtino savo pateiktas išvadas ir paaiškino, kad medicininiuose dokumentuose buvo nustatyta, jog buvo paraudimai, galva aplink kairę ausį jautri, mėlynių nesimatė, jog G.

S. apžiūrėjo neurochirurgas, kuris parašė, kad plaukuotoje dalyje sužalojimų nepastebima, kitose kūno vietose sumušimų nėra, mėlynių už ausų, paakiuose nepastebima. Taip pat ekspertas paaiškino, kad teoriškai gali būti, jog nukentėjusioji buvo mušama rankomis ir spardoma, tačiau duomenų, kad būtų kitų sužalojimų, nubrozdinimų, kraujosruvų, žaizdų, nėra. Kairės ausies būgnelio plyšimo priežastis, pasak eksperto, galėjo būti padaryta suduodant smūgį ranka, jog ausies būgnelis dažniausia plyšta sudavus delnu per ausį, kai susidaro oro banga.

Pažymėjo ir tai, kad tÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ nukentėjusiÄ jÄ apžiÅ«rėjo LOR gydytojas, kuris nustatė, kad yra plyÅ¡imas, o aplinkui Å¡viežias kraujas, o jei yra Å¡viežias kraujas, tai plyÅ¡imas negali bÅ«ti senas, plyÅ¡imas padarytas prieÅ¡ 2–3 val., kai nukentėjusioji buvo apžiÅ«rėta specialisto. Abejonių, kad nukentėjusioji buvo sužalota ne įvykio metu, nekyla, kadangi tiek Č. K., tiek S. Å ., liudytojai J. I., R. Å . nurodė, kad G. S. iki įvykio sužalota nebuvo.

Nors Č. K., S. Å ., liudytoja R. Å . parodė, kad Č. K. ir S. Å . jokių veiksmų nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu neatliko, tačiau jų parodymai yra paneigti anksčiau aptartais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai minėtų asmenų parodymus vertino kritiÅ¡kai ir jais nesirėmė priimdamas nuosprendį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios G. S., liudytojo J. I. duotais parodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje, esminėse detalėse sutampa, jie iÅ¡ esmės vienodai aiÅ¡kina faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Pažymėtina, kad nukentėjusiosios ir minėto liudytojo duoti parodymai laikomi patikimu įrodymų Å¡altiniu, nes jų nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys (specialisto iÅ¡vadoje, akistatų protokoluose esantys duomenys, ir kt.) bei eksperto paaiÅ¡kinimai. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nukentėjusiosios ar liudytojo suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistÄ jį, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo.

Ä®vertinusi prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir iÅ¡vadomis dėl                            nuteistojo Č. K. kaltės. Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad Č. K. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kad veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d., todėl nėra teisinio pagrindo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kaip praÅ¡oma apeliaciniu skundu.

Nuteistasis Č. K. nesutinka su priteistu civiliniu ieÅ¡kiniu, mano, kad ieÅ¡kovė nori tik pasipelnyti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.). Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji G. S. dėl nuteistojo Č. K. nusikalstamų veiksmų patyrė tiek turtinę, kuri pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tiek neturtinę žalÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintas kriterijų sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, be to, Å¡ioje normoje nepateikiama joje iÅ¡vardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikÅ¡mingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečiÄ bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į susiformavusiÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifikÄ ir Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , t. y.

į tai, kad nukentėjusioji G. S. buvo sužalota – jai padarytas ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imas (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusioji be fizinio skausmo patyrė ir diskomfortÄ , iÅ¡gÄ stį, jai dėl ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imo buvo sutrikdyta sveikata ilgiau nei 10 dienų, po patirtos traumos nukentėjusiajai sutriko klausa. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus Å¡iuos kriterijus, atsižvelgęs į tai, kad dėl patirtų sužalojimų sutriko nukentėjusiosios klausa, į nuteistųjų Č.

K. ir S. Å . asmenybes bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais pagrįstai tenkino nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.Atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai bÅ«na skirtingas. Pavyzdžiui, iÅ¡ asmenų, nuteistų pagal BK 138 str. 1 d., nukentėjusiesiems buvo priteistos ir kur kas didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti nei Å¡ioje byloje priteista iÅ¡ nuteistųjų – ir 2606,58 Eur, ir 2896,20 Eur, ir 3475,44 Eur, ir 5792,40 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-266/2013, Nr. 2K-303/2013).

Taigi apibendrinus tai, kas paminėta, konstatuojama, kad spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimÄ , pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrino protingÄ pusiausvyrÄ tarp realios kompensacijos už patirtÄ fizinį bei dvasinį skausmÄ ir žalÄ padariusio asmens interesų paisymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad nukentėjusiajai G.

S. buvo padaryta neturtinė žala ir pagrįstai iÅ¡ nuteistųjų Č. K. ir S. Å . solidariai priteisė 2317 Eur neturtinės žalos nukentėjusiosios G. S. naudai. Apelianto teiginys, kad nukentėjusioji pareikÅ¡dama civilinį ieÅ¡kinį norėjo pasipelnyti, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi byloje neginčijamai nustatyta, jog dėl Č. K. ir S. Å . tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Taigi tenkinti nuteistojo praÅ¡ymÄ ir nepriteisti nukentėjusiajai civilinio ieÅ¡kinio nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              nuteistojo Č. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                         Gražvydas PoÅ¡kus Teisėjai                                                                                                                Nijolė Matuzevičienė                                                                                                                                       Virginija Žindulienė