2b4610c6-e4f1-46e4-b9cf-9d2af00928cc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2KT-70/2012Procesinio sprendimo kategorija 94.4 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. gegužės 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-350-544/2012, n u s t a t ė: Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-350-544/2012 su ieškovo M. Č. atstovų D.

Č. ir advokato P. L. bei atsakovo S. B. apeliaciniais skundais dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. Č. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui S. B. dėl pripažinimo, kad asmuo neturi teisės paveldėti, tretieji asmenys – D. Č. ir Å iaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Civilinėje byloje gauti D. Č., M. Č. ir D. Č. pareiÅ¡kimai dėl Panevėžio apygardos teismo nuÅ¡alinimo. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad Å¡i civilinė byla buvo neteisėtai perduota Panevėžio apygardos teismui iÅ¡ Å iaulių apygardos teismo, nes Å¡iame teisme yra teisėjų, galinčių nagrinėti Å¡iÄ civilinę bylÄ , kadangi jų sprendimai nebuvo panaikinti nagrinėjant susijusias bylas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Taip pat nurodo, kad nepasitiki Panevėžio apygardos teismu dėl to, kad buvo priimtas procesinis sprendimas bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, nors pareiÅ¡kėjai apeliaciniame skunde prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2012 m. gegužės 28 d. pareiÅ¡kėjas D. Č. pateikė papildomÄ praÅ¡ymÄ Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui perduoti civilinę bylÄ Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus neÅ¡aliÅ¡kiems teisėjams, kurių priimti sprendimai nebuvo panaikinti (CPK 71 str. 2 d.).

Civilinė byla neperduotina kitam teismui.BylÄ nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo iÅ¡ vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.). Teisė į teisminę gynybÄ yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingÄ teismo procesÄ . Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti Å¡alinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ Å¡iuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A.

S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154).

Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. PrancÅ«zija, pareiÅ¡kimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).Teisėjui (teisėjams) pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėti paskirto ar jÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.).

Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali bÅ«ti nuÅ¡alinamas (nuÅ¡alinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) neÅ¡aliÅ¡kumo.

Esant absoliučių nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) pagrindų ir kitais iÅ¡imtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ne tik bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Patenkinus nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ atsiranda pasekmės: nuÅ¡alintas teisėjas (teisėjų kolegija), jeigu yra galimybė, pakeičiamas kitu to paties teismo teisėju (teisėjų kolegija).

Kai teisėjo (teisėjų kolegijos) pakeisti kitu teisėju (teisėjų kolegija) nėra galimybės, byla nusiunčiama aukÅ¡tesnės pakopos teismui, kad Å¡is perduotų jÄ nagrinėti į kitÄ tos pačios pakopos teismÄ (CPK 70 str. 1 d.).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai teigia, kad civilinė byla iÅ¡ Å iaulių apygardos teismo neteisėtai buvo perduota Panevėžio apygardos teismui ir praÅ¡o jÄ grÄ Å¾inti Å iaulių apygardos teismui, kad jÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡ki Å¡io teismo teisėjai, kurių sprendimai nebuvo panaikinti aukÅ¡tesnės instancijos teismo.

Å iuo argumentu pareiÅ¡kėjai grindžia savo reiÅ¡kiamÄ nuÅ¡alinimÄ visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2012 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-40/2012 spręsdamas bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui klausimÄ , pažymėjo, kad Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, 2012 m. kovo 26 d. nutartimi patenkinęs pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjų kolegijos, nagrinėjusios Å¡iÄ civilinę bylÄ , nuÅ¡alinimo, nustatė, kad teisme nėra galimybės sudaryti abejonių neÅ¡aliÅ¡kumu nekeliančiÄ teisėjų kolegijÄ ir perdavė bylÄ Lietuvos apeliaciniam teismui iÅ¡spręsti jos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui klausimÄ .

Tokio procesinio sprendimo priėmimas nagrinėjamu atveju yra Å iaulių apygardos teismo pirmininko arba Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencija (CPK 69 str. 1 d., 34 str. 3 d.), dėl jo negali bÅ«ti paduodamas atskirasis skundas (CPK 34 str. 4 d.). Taigi, Lietuvos apeliaciniame teisme pagal proceso įstatymÄ buvo sprendžiamas ne Å iaulių apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui klausimas po to, kai buvo nuÅ¡alinti (nusiÅ¡alino) visi Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliaciniame teisme, prieÅ¡ priimant 2012 m. balandžio 3 d. nutartį, buvo gautas pareiÅ¡kėjų D. Č. ir jo advokato P. L. pareiÅ¡kimas dėl Å iaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos neperdavimo kitam tos pačios pakopos teismui dėl tų pačių argumentų. Sprendžiant bylos perdavimo klausimÄ , Å¡ie argumentai buvo įvertinti ir dėl jų pasisakyta priimtame procesiniame sprendime. Remiantis Å¡iais motyvais, daroma iÅ¡vada, kad civilinės bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui klausimas buvo iÅ¡spręstas atsižvelgiant į byloje esančiÄ situacijÄ ir įstatymų reikalavimus.

Kadangi pareiškėjai teigia, jog ši civilinė byla buvo neteisėtai perduota kitam tos pačios pakopos teismui, pagal turinį aptariamas nušalinimo argumentas gali būti laikomas atskiruoju skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2KT-40/2012. Pareiškėjams išaiškintina, kad Lietuvos apeliacinio teismo priimti procesiniai sprendimai įsiteisėja nuo priėmimo momento (CPK 331 str. 6 d.) ir apeliacine tvarka nėra skundžiami (CPK 301 str. 2 d.).

Be to, teismas, priėmęs byloje sprendimÄ , neturi teisės pats jį pakeisti ar panaikinti (CPK 276 str. 1 d.). CPK 68 straipsnio 5 dalis nustato, kad pakartotinis nuÅ¡alinimas negali bÅ«ti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nuÅ¡alinimas buvo atmestas, o jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas atsisako priimti paduotÄ procesinį dokumentÄ , kadangi neturi įgaliojimų jį nagrinėti (CPK 3 str. 6 d., 115 str. 6 d., 137 str. 2 d. 4 p.).

Todėl aptariamas argumentas dėl Panevėžio apygardos teismo visų teisėjų nuÅ¡alinimo negali bÅ«ti laikomas pagrindu perduoti civilinę bylÄ nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Kitu Panevėžio apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo argumentu pareiÅ¡kėjai nurodo aplinkybę, kad teismas netenkino jų praÅ¡ymo skirti byloje žodinį teismo posėdį. Å i pareiÅ¡kėjų keliama abejonė Panevėžio apygardos teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu yra susijusi su teismo veikla – vykdant teisingumÄ priimamais procesiniais sprendimais.

Tačiau Å¡i teismo veikla, kurios iÅ¡orinės iÅ¡raiÅ¡kos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali bÅ«ti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas. Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta kasacine tvarka juos skųsti aukÅ¡tesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiÅ«rėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sÄ lygos.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , vien ta aplinkybė, kad asmuo nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimais, nesudaro pagrindo abejoti visų tame teisme dirbančių teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu. PareiÅ¡kėjai nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtinančių įrodymų. ReiÅ¡kiama abejonė dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų galimo Å¡aliÅ¡kumo grindžiama tik subjektyvia nuomone, todėl nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡io apygardos teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar suinteresuoti Å¡ios civilinės bylos baigtimi.

Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl pareiÅ¡kėjų nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, kad Panevėžio apygardos teismas gali neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti Å¡iÄ civilinę bylÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio trečiÄ ja dalimi, 69 straipsnio pirmÄ ja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a:atsisakyti perduoti civilinę bylÄ Nr. 2A-350-544/2012 iÅ¡ Panevėžio apygardos teismo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Civilinių bylų skyriauspirmininkas                                                                              Artūras Driukas