2b4259db-182c-49ca-acce-e01c784f491f · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-700-852/2021 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00078-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. balandžio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo R. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. P. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atstatyti atostogas.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. P. (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijÄ (toliau – ir atsakovė, darbdavė) atstatyti iki 2020 m. liepos 1 d. nepanaudotų kasmetinių atostogų, virÅ¡ijančių 3 metų laikotarpį, skaičių ir leisti jas panaudoti ateityje. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu turi teisę kreiptis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) nustatyta tvarka į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

3. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieÅ¡kovas dirba Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje nuo (duomenys neskelbtini), vykdo valstybės tarnautojo pareigas. 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK) atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl įpareigojimo darbdavei priimti sprendimÄ atstatyti nepanaudotas kasmetines kaip nepriskirtinÄ DGK kompetencijai.

Sprendime pasisakyta, kad darbo ginčų komisija nagrinėja tik individualius ginčus dėl teisės, kylančius iÅ¡ darbo santykių ir darbo sutarties, tuo tarpu ieÅ¡kovo praÅ¡ymas kilęs iÅ¡ tarnybinio ginčo valstybės tarnybos srityje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo Å¡alis yra valstybės tarnautojas ar pareigÅ«nas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymÄ (toliau – VTÄ®).

Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio dalykas (dėl valstybės tarnautojo nepanaudotų kasmetinių atostogų panaikinimo) susijęs su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, dėl ko yra nagrinėtinas administraciniame teisme, todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys neteismingas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mams. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje prašė, tuo atveju, jeigu teismui kiltų klausimas dėl bylos rÅ«Å¡inio teismingumo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 1 dalimi, perduoti bylÄ nagrinėti administraciniam teismui.

Pažymėjo, kad byla perduodama, kai pareiÅ¡kimas priimtas, tuo tarpu priėmimo stadijoje pastebėjus, kad procesinis dokumentas nėra teismingas jį gavusiam teismui, jį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 4. IeÅ¡kovas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį.

5. IeÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ABTÄ® ir VTÄ® nuostatas. Pažymėjo, kad bylos rÅ«Å¡inį teismingumÄ bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, pobÅ«dis. Kai teisinis santykis yra miÅ¡rus, bylos rÅ«Å¡inis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, Å¡iuos klausimus raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendžia speciali teisėjų kolegija.

Kaip matyti iÅ¡ ginčijamos nutarties, pirmosios instancijos teismui tokių abejonių nekilo, nors tokias abejones jis buvo nurodęs ieÅ¡kinyje. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės ginčo teisinis pobÅ«dis yra civilinis o ne administracinis, nes kyla iÅ¡ darbo santykius, o ne valstybės tarnybos santykius, reguliuojančių normų. Nors VTÄ® 42 straipsnis numato valstybės tarnautojų kasmetines atostogas, jų trukmę ir didinimÄ , tačiau ne VTÄ®, o nuo 2017 m. liepos 1 d.

įsigaliojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 5 dalyje yra numatytas kasmetinių atostogų suteikimas už ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį, o klausimÄ dėl sukauptų bet nepanaudotų kasmetinių atostogų iki DK įsigaliojimo sureguliavo 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 8 dalis. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i valstybės tarnautojams taikoma norma dėl teisės pasinaudoti sukauptomis atostogomis praradimo praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, iÅ¡skyrus atvejus, kai darbuotojas faktiÅ¡kai negalėjo jomis pasinaudoti, kilo ne iÅ¡ VTÄ®, o iÅ¡ aukščiau nurodytojo įstatymo ir DK nuostatų, taip pat atsižvelgiant į VTÄ® 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Å¡is įstatymas, o kaip jau minėta, VTÄ® teisės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis santykių nesureguliavo, ieÅ¡kinyje nurodytas individualus ginčas susijęs su valstybės tarnautojo socialinėmis garantijomis, o ne su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais valstybės tarnybos santykiais ir tarnybiniu ginču.

ABTÄ® tarnybinių ginčų nagrinėjimÄ administraciniuose teismuose numato tik siauresne apimtimi – Å¡io įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje tarnybinis ginčas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo ar pareigÅ«no ar administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigÅ«no statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybiniu nuobaudų taikymo. Ginčijamu atveju atsakovės sprendimas dėl nepanaudotų atostogų panaikinimo nesusijęs su valstybės tarnautojo statusu ir yra iÅ¡imtinai darbo santykius reguliuojančių teisės normų nustatyta valstybės tarnautojui socialinė garantija.

Tai, kad Å¡is individualus ginčas dėl teisės nepatenka į iÅ¡imtinai teismų nagrinėjamų ginčų kategorijÄ matyti iÅ¡ VTÄ® analizės, jog tik valstybės tarnautojų tarnybinės ir materialinės atsakomybės ir atleidimo iÅ¡ pareigų atvejais ginčai priskiriami iÅ¡imtinei tik administracinių teismų kompetencijai. DK 231 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su DGK sprendimu, darbo ginčo Å¡alis per 1 mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis, o pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (DK 231 straipsnio 3 dalis).

Taip pat į tai, kad DGK sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Naujo, DK numatyto ir nuo 2017 m. liepos 1 d. taikomo darbo ginčų nagrinėjimo DGK, kaip iÅ¡ankstinio privalomo darbo ginčų sprendimo ne teisme, instituto paskirtis buvo sutaikinti Å¡alis ir iÅ¡vengti gilesnio jų konflikto, ginÄÄ spręsti darbo santykių specifikÄ ir faktinę padėtį iÅ¡manančių specialistų, koncentruotai, greitai, su mažiausiomis sÄ naudomis Å¡alims (DK komentaro 626 puslapis), taip pat sumažinti teismų krÅ«vį, todėl priskyrus ieÅ¡kinyje nurodyto individualaus ginčo nagrinėjimÄ tik administraciniam teismui, valstybės tarnybos santykių Å¡alys Å¡iuo institutu pasinaudoti netenka galimybės. Teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ bendrosios kompetencijos teismui, ir iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu turi teisę kreiptis ABTÄ® nustatyta tvarka į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas dirba Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, yra valstybės tarnautojas, pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ginčija darbdavės sprendimÄ panaikinti jo turėtas ir nepanaudotas kasmetines atostogas daugiau kaip už trejus darbo metus. IeÅ¡kovas atskirajame skunde nurodo, kad jo ir atsakovės ginčo teisinis pobÅ«dis yra civilinis, o ne administracinis, nes kyla iÅ¡ darbo santykius, o ne valstybės tarnybos santykius reguliuojančių normų.

10. Vilniaus apygardos teismas, CPK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, kilus abejonių dėl Å¡io ginčo rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, 2021 m. vasario 25 d. nutartimi kreipėsi į specialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ .

11. Specialioji teisėjų kolegija 2021 m. kovo 17 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-30/2021 nutarė, kad ginčas teismingas administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai, jog dėl tam tikrų klausimų teisinio reglamentavimo (kaip kad ir ginčui aktualiu klausimu) VTÄ® (vieÅ¡osios teisės aktas) deleguoja į DK ir kitus teisės aktus, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovę siejantys santykiai iÅ¡ valstybės tarnybos transformavosi į darbo santykius, dėl ko keliamas ginčas galėtų bÅ«ti priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, vertina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas, nutaria: IeÅ¡kovo R. P. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Palikti nepakeistÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Andrius Verikas