2b4095e5-e9ec-40eb-b9c0-3c07b214b8bb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                     Administracinė byla Nr. I-3142-562/2011                                                                      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01831-2010-9 Procesinio sprendimo kategorija 9.3; 9.10(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), RÅ«tos Miliuvienės ir ArÅ«no Dirvono, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokato padėjėjui Mariui Žėbai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. K. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja R.

K. padavė teismui patikslintÄ skundÄ (I tomo b. l. 27-29), kuriame praÅ¡o panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2010-05-26 sprendimÄ Nr. 68-126 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2010-03-15 sprendimÄ Nr. (21.26)-256-65. Skunde nurodoma, kad sandorio su UAB „VKK investicija“ sudarymo metu (2007-05-14) oficialiame VMI tinklalapyje skelbiamame Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo komentare buvo nurodyta, kad žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sÄ lygas asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti ja kaip jos savininkas, PVM neapmokestinamas.

PVM lengvata netaikoma žemei, perduodamai kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, bei žemei statyboms. Nustatant, ar žemė skirta statyboms, reikėtų įvertinti, ar yra leidimai statybai, arba savivaldybės detaliuose planuose yra numatytas sklypo užstatymas. VMI raštu buvo išplatintas leidinys „Dėl žemės ir kito nekilnojamojo turto apmokestinimo PVM“, kuriame nurodyta, kad „žemė statyboms – tai žemės sklypas, kuris yra skirtas statyboms ir yra leidimas statybai arba savivaldybės detaliuose planuose yra numatytas šio sklypo užstatymas, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie tvarkymo darbai“.

Sandorio sudarymo momentu sklypų paskirtis buvo žemės Å«kio, leidimai statybai sklypuose nebuvo iÅ¡duoti, savivaldybės detaliuose planuose nebuvo numatytas sklypų užstatymas, todėl nebuvo pagrindo sklypų pardavimo apmokestinti PVM. Teigia, kad VMI pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 32 str. 2 punktÄ , kuris nustato, nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių, 3 punktÄ â€“ tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų bei 6 punktÄ â€“ naudotis savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su jam pavestomis funkcijomis.

Mano, kad VMI netinkamai pritaikė mokestinės teisės normas bei remdamasi prielaidomis nepagrįstai jai taiko sankcijas (LVAT 2009-12-07 sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1346/2009).Atsakovė VMI pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos skundÄ (I tomo b. l. 34-36), kuriame paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja 2007-04-23 įregistravo individualiÄ veiklÄ (veiklos rÅ«Å¡is – žemės pirkimas-pardavimas, EVRK kodu (duomenys neskelbtini)), PVM mokėtojų registre neįregistruota. Vykdydama nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklÄ pareiÅ¡kėja 2007-05-14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „VKK investicija“ pardavė 5 žemės sklypus (paskirtis – žemės Å«kio) Klaipėdos mieste ir gavo 2436000 Lt individualios veiklos turto perleidimo pajamų.

Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2007 m. vykdė individualiÄ nekilnojamojo turto prekybos veiklÄ , kuri pagal PVMÄ® nuostatas pripažįstama ekonomine veikla. PVM neapmokestinamas nekilnojamųjų daiktų tiekimas, iÅ¡skyrus naujus pastatus ar statinius, jų dalis, bet jeigu žemės sklype bus statomi nauji pastatai ar statiniai, kurie taps PVM objektu, žemė po pastatais taip pat turi dalyvauti PVM sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos parduoti žemės sklypai patenka į gyvenamosios paskirties teritorijÄ , o kai kurių sklypų dalys – į komercinės, bendro naudojimo ir infrastruktÅ«ros teritorijas; sklypų pirkėjos veiklos UAB „VKK investicija“ veiklos tikslas yra investicinio projekto, susijusio su įsigytų žemių Klaipėdos mieste vystymu iki gyvenamo kvartalo užstatymo, infrastruktÅ«ros sukÅ«rimo ir gyvenamojo ploto pardavimo, įgyvendinimas; tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „VKK investicija“, taip pat UAB „Vicus“, UAB „VKK Kaunas“, UAB „VKK Vilnius“, UAB „Upynalė“ bei S. J., kuriuos kaip įgaliotas asmuo atstovavo UAB „VKK investicija“ direktorė D.

B., 2008-09-29 buvo sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliojo planavimo tikslai – pakeisti žemės sklypų paskirtį; apie parengtÄ Klaipėdos miesto detalųjį planÄ vieÅ¡ai buvo paskelbta jau 2006 m. sausio mėn. (su juo buvo galima susipažinti nuo 2006-01-24 iki 2006-02-24). Nurodo, kad žemės sklypo pardavimo sandoris buvo sudarytas 2007-05-14, o 2008-09-29 su Å¡io žemės sklypo savininkais buvo pasiraÅ¡yta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. Ar. (duomenys neskelbtini), planavimo tikslas – pakeisti žemės sklypų paskirtį, suplanuoti teritorijos inžinerinę ir socialinę infrastruktÅ«rÄ .

Pirkėjo žemės sklypo įsigijimo tikslas, bei aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama pakeisti žemės paskirtį pagal bendrÄ jį planÄ , akivaizdžiai rodo, kad žemės sklypas buvo įsigytas statyboms. Daro iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypas buvo parduotas kaip žemė skirta statyboms, kas sÄ lygojo jos kainÄ ir paklausÄ , todėl PVM įstatymo prasme jos pardavimas pagrįstai buvo apmokestintas PVM. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. nustato, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodÄ teismų praktikÄ taikant įstatymus, skelbia iÅ¡plėstinių teisėjų kolegijų apeliacine tvarka priimtus sprendimus, o į nustatyta tvarka paskelbtuose sprendimuose esančius įstatymo taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus.

Tačiau pareiÅ¡kėjos nurodyta teismo nutartis nėra formuojanti teismų praktikÄ .Remiasi 1977-05-17 Å eÅ¡tosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB 4 str. 3 d. b punktu, 2006-11-28 Tarybos direktyvos 2006/112/EB 135 str. 1 d. k punktu ir 2 d., PVMÄ® 32, 71 str., MAÄ® 2 str. 1 d., 12 str. 2 d., LR žemės įstatymo 24 str. 1 d., LR teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 1 d., 7 str. 2 d., 9 str. 2 d., 19 str. 2 d., ETT sprendimu byloje Nr. C-468/93, 1989-06-15 sprendimu byloje Nr. C-348/87. Pažymi, kad Europos Komisija savo iÅ¡vadose ETT byloje Nr. C-468/93 nurodė, jog, sprendžiant, ar konkretus žemės sklypas yra žemė statyboms PVM direktyvos prasme, bÅ«tina:

1) atsižvelgti į objektyvius kriterijus;

2) PVM lengvatas aiÅ¡kinti siaurai, tuo tarpu PVM lengvatų iÅ¡imtis interpretuoti plačiai, nes tai atitinka bendrÄ jį apmokestinimo principÄ , jog visi apmokestinamojo asmens vykdomi tiekimai už atlygį turi bÅ«ti apmokestinami PVM. Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskr. VMI pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos skundÄ (II tomo b. l. 185), kuriame nurodė, kad palaiko atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti.Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant Å¡ių asmenų atstovams (LR ABTÄ® 78 str. 1 d. ).Skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai R.K. 2007 metais vykdant individualiÄ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklÄ (individuali veikla įregistruota 2007-04-23, EVRK kodas (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo 2007-05-14 sutarties pagrindu pareiÅ¡kėja pardavė UAB „VKK investicija“ 5 žemės sklypus (paskirtis – žemės Å«kio), esančius Klaipėdos mieste, ir Å¡ių sandorių pagrindu gavo 2 436 000 Lt individualios veiklos turto perleidimo pajamų: 1) 0,4400 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 220000 Lt.

Žemės sklypas įsigytas 2006-06-14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) už 220000 Lt; 2) 0,9900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 125000 Lt. Žemės sklypas įsigytas 2006-06-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) už 45000 Lt; 3) 0,5900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 523000 Lt. Žemės sklypas įsigytas 2006-06-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) už 523000 Lt; 4) 0,4800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 518000 Lt.

Žemės sklypas įsigytas 2006-06-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) už 518000 Lt; 5) 0,9700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 1050000 Lt. Žemės sklypas įsigytas 2006-06-19 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) už 1050000 Lt ( 1t.b.l.13-19).Inspekcija, patikrinimo metu įvertinusi pareiškėjos 2007-01-01 – 2007-12-31 laikotarpiu sudarytus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius ir gautas pajamas, konstatavo, kad pareiškėja, pagal 2007-05-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „VKK investicija“ pardavusi 5 žemės ūkio paskirties žemės sklypus (bendras plotas 3,47 ha), esančius Klaipėdos mieste (buvę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) k.), gavo 2 436 000 Lt individualios veiklos turto perleidimo pajamų, kurios pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str. 1 dalies bei 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, priskirtinos prie PVM apmokestinamųjų pajamų (Inspekcijos 2010-03-15 sprendimas Nr. (21.26)-256-65).

VMI 2010-05-26 sprendimu Nr. 68-126 patvirtino Inspekcijos sprendimÄ . PareiÅ¡kėjai dėl Å¡io sandorio papildomai apskaičiuotas 356 339 Lt PVM, 142 321 Lt PVM delspinigių ir paskirta 35 634 PVM bauda ( 1t.b.l.4-6,39-41,60-62).PareiÅ¡kėja pateiktu skundu praÅ¡o panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-05-26 sprendimÄ Nr. 68-126 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-03-15 sprendimÄ Nr. (21.26)-256-65, nurodydama, kad sandorio sudarymo momentu sklypų paskirtis buvo žemės Å«kio, leidimai statybai sklypuose nebuvo iÅ¡duoti, savivaldybės detaliuose planuose nebuvo numatytas sklypų užstatymas, todėl nebuvo pagrindo sklypų pardavimo apmokestinti PVM.Nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas iÅ¡ esmės kilęs dėl PVM mokėjimo už žemės pardavimÄ ar kitokį jos perleidimÄ pagal PVM įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl aplinkybės ar pareiÅ¡kėjos parduoti žemės sklypai laikytini žeme statyboms PVM įstatymo prasme.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sÄ lygas asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti ja kaip jos savininkas, iÅ¡skyrus žemę, perduodamÄ kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemę statyboms. Žeme statyboms Å¡iame straipsnyje laikomas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne.

Nustatytas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindo pripažinti, kad statyboms skirtų žemės sklypų kategorijai, PVM įstatymo taikymo prasme, yra priskiriami ir tie žemės sklypai, kuriuose dar nėra atlikti su statyba susiję veiksmai – statybvietės nustatymas; statybos sklypo tvarkymas; statybiniai tyrinėjimai ir pan. (Statybos įstatymo 2 straipsnio 13; 15; 23; 25; 26 p.). Todėl esminiu kriterijumi, nustatant ar konkretaus žemės sklypo pardavimas ar perdavimas disponuoti kitiems asmenims yra apmokestinamas PVM, ar ne, yra tai, ar konkretus žemės sklypas gali būti priskiriamas sklypų, skirtų statyboms kategorijai, ar ne.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m.liepos 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-2247/2011). Nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga tai, kad PVM įstatyme nėra pateikta žemės sklypo, kuris yra skirtas statybai, sÄ vokos. Lietuvos Respublikos statybų įstatymo, reglamentuojančio statybos teisinius santykius, 2 straipsnio 13 dalies nuostatos statybÄ apibÅ«dina kaip veiklÄ , kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naujÄ , rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamÄ statinį.

Pagal Å¡io straipsnio 24 dalyje nustatytÄ reglamentavimÄ statybos sklypas - žemės naudojimo tikslinės paskirties nustatytų ribų žemės sklypas (teritorijos dalis), kuriame atliekami statybos darbai. Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Å iems žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų praÅ¡ymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintų Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių 2 punktas nustato, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma apskrities viršininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus specialiuosius teritorinio planavimo dokumentus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės konsolidacijos projektus) ir detaliuosius planus, formuojant naujus žemės sklypus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m.liepos 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-2247/2011) minėto teisinio reglamentavimo pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad konkretus žemės sklypas gali bÅ«ti priskirtas statybos sklypų kategorijai, kai apskrities virÅ¡ininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus specialiuosius teritorinio planavimo dokumentus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės konsolidacijos projektus) ir detaliuosius planus, Å¡iame sklype esančiai žemei buvo nustatoma tokia pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, kurios naudojimo bÅ«das bei pobÅ«dis leidžia Å¡ioje žemėje vykdyti statybÄ (Žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalis; 25 – 29 straipsniai).

Pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio 5 dalį žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, bÅ«das ir pobÅ«dis registruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įraÅ¡ant į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir žemės sklypÄ registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu bÅ«du, bÅ«tent Å¡ių vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti sprendimai - apskrities virÅ¡ininko sprendimo; specialiųjų teritorinio planavimo dokumentų ir/ar detaliųjų planų;

Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenys, yra pirminiai bei tiesioginiai įrodymai, kuriais remiantis gali bÅ«ti nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas apie konkretaus žemės sklypo priskirtinumÄ (arba ne) sklypų, skirtų statyboms kategorijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1346/2009).Pagal PVM įstatymo 14 straipsnio nuostatas prievolė apskaičiuoti PVM už Å¡alies teritorijoje tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ atsiranda, kai Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka iÅ¡raÅ¡oma PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, kuria įforminamas Å¡is prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip (14 straipsnio 1 dalis).

PVM įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato, jog Å¡io straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra neiÅ¡raÅ¡yta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iÅ¡ nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:

1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektÄ prekę ar suteiktÄ paslaugÄ . Todėl sÄ lygos PVM įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos PVM lengvatos iÅ¡imties taikymui privalo egzistuoti įstatyme apibrėžtu apmokestinimo momentu, t. y. sprendžiant klausimÄ ar atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM už parduodamus žemės sklypus, privalo bÅ«ti vertinama ar Å¡ie sklypai jų pardavimo metu (t. y. jų perdavimo ar apmokėjimo už juos momentu, priklausomai nuo to, kuris iÅ¡ Å¡ių įvykių įvyko anksčiau), atitiko žemės, skirtos statyboms, kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m.liepos 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-2247/2011).Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, jog pareiÅ¡kėjos pirkimo-pardavimo 2007-05-14 sutarties pagrindu UAB „VKK investicija“ parduoti 5 žemės sklypai yra pripažintini žeme statyboms, o jų pardavimas yra PVM objektas. Mokesčių administratorius ginčo sklypų priskyrimÄ statybų kategorijai motyvuoja tuo, kad pareiÅ¡kėjos parduoti 5 žemės sklypai pagal Klaipėdos miesto bendrÄ jį planÄ , patvirtintÄ Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-I10, patenka į gyvenamosios paskirties teritorijÄ , o kai kurių sklypų dalys - į komercinės, bendro naudojimo ir infrastruktÅ«ros teritorijas; sklypų pirkėjos UAB „VKK investicija" veiklos tikslas yra investicinio projekto, susijusio su įsigytų žemių Klaipėdos mieste vystymu iki gyvenamo kvartalo užstatymo, infrastruktÅ«ros sukÅ«rimo ir gyvenamojo ploto pardavimo, įgyvendinimas; pagal bendrovės direktorės D.

B. informacijÄ , bendrovės investicijų objektas – žemės sklypai, esantys Klaipėdos mieste, teritorijoje, kurioje pagal 2007-04-05 patvirtintÄ bendrÄ jį planÄ planuojama gyvenamoji teritorija, numatoma mažaaukščių ir daugiaaukščių namų statyba; tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „VKK investicija", taip pat UAB „Vicus" „VKK Kaunas", UAB „VKK Vilnius", UAB „Upynalė" bei S. J., kuriuos kaip įgaliotas asmuo atstovavo UAB „VKK investicija" direktorė D.

B., 2008-09-29 sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, kurios tikslas pakeisti žemės sklypų paskirtį, suplanuoti teritorijos inžinerinę ir socialinę infrastruktÅ«rÄ pagal Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-I10, sprendinius. Vertinat Å¡iuos atsakovo nurodytus duomenis, pažymėtina, kad sÄ lygos PVM įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos PVM lengvatos iÅ¡imties taikymui privalo egzistuoti įstatyme apibrėžtu apmokestinimo momentu, t. y. sprendžiant klausimÄ ar atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM už parduodamus žemės sklypus, privalo bÅ«ti vertinama ar Å¡ie sklypai jų pardavimo metu (t. y. jų perdavimo ar apmokėjimo už juos momentu, priklausomai nuo to, kuris iÅ¡ Å¡ių įvykių įvyko anksčiau), atitiko žemės, skirtos statyboms, kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m.liepos 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-2247/2011).Bylos duomenimis nustatyta, kad sandoris, kurio pagrindu pareiÅ¡kėja perleido jai priklausančius žemės sklypus, buvo sudarytas 2007-05-14, žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodant, jog Å¡i sutartis kartu yra ir parduodamų žemės sklypų priėmimo – perdavimo aktas (1 t.b.l.18). 124 – 128).

Todėl aplinkybės, reikšmingos PVM mokesčio apskaičiavimui, atsirado būtent 2007-05-14. Ginčo atveju taip pat nustatyta, kad pareiškėjos laikotarpiu 2006 m.birželio 14d.- birželio 19d. įsigytų ir 2007 m. gegužės 14 d. parduotų tretiesiems asmenims žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio (1t. b. l. 90-110). Duomenų, kad šių žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis, jų perleidimo trečiajam asmeniui – UAB „VKK investicija“ -metu, suteikė teisę vykdyti statybas, nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjos parduoti žemės sklypai jų pardavimo metu ir faktinio perdavimo pirkėjui momentu, neatitiko žemės, skirtos statyboms, kriterijų.

Papildomai pažymėtina, jog analogiško pobūdžio nuostatos, kad PVM įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos PVM lengvatos išimties taikymas siejamas ne su subjektyvia sandorio šalių valia ar galbūt ateityje galimais atlikti veiksmais, o su objektyviomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, egzistuojančiomis žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momentu, laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose (2010 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438 – 1375/2010), t. y. tokia teismo praktika yra dominuojanti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iÅ¡ Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat. Kita vertus, Å¡iame Konstitucinio Teismo nutarime, pažymėta, kad teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, reikÅ¡mės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

 Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus.

Atsakovė nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-07 nutartis, kuria remiasi pareiÅ¡kėja savo skunde, nėra formuojanti teismų praktikÄ .Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2011 m.liepos 21 d. sprendime analogiÅ¡koje byloje taip pat vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-07 nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr.A-438-1346/2009, todėl teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėja remiasi paviene Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismo iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pripažintina, kad pareiÅ¡kėjos skundas pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, skundas tenkintinas, panaikinant ginčijamus mokesčių administratoriaus sprendimus. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 2 d., teisėjų kolegija  n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos R. K. skundÄ Â tenkinti.Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-05-26 sprendimÄ Nr. 68-126 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-03-15 sprendimÄ Nr. (21.26)-256-65.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                           Rosita Patackienė Rūta Miliuvienė Arūnas DirvonaS