2020-12-02 Nr. AB-22677-3-62-3-00778-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3457-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00778-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas, Kauno TI) direktoriaus 2019 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 35-28 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departametas) 2019 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 2S-1158.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. vasario 14 d. jis padarė režimo pažeidimą, t. y. jam atvykus iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 15.40 val. buvo atlikta visuminė krata bei asmeninių daiktų apžiūra, kurios metu jo pieštukinėje buvo rasti 2 Eur. Pareiškėjui už tokį režimo reikalavimų pažeidimą Kauno TI direktorius 2019 m. vasario 22 d. skyrė nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjas su paskirta nuobauda nesutiko, nes ji per griežta, viršija padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, kadangi pažeidimo padarymo metu jis pareigūnams pats nurodė, kad turi dvi monetas, tačiau pareigūnai kratos metu paėmė tik vieną monetą, o kitą paliko. Antrą monetą jis vėliau geranoriškai perdavė rašytiniu prašymu. Be to, pareigūnai prieš kratą jo neįspėjo ir nepareikalavo pranešti, ar jis su savimi turi draudžiamų daiktų. Pareiškėjo įsitikinimu, kratą atlikę pareigūnai nesielgė taip, kaip numatyta reglamentuotoje tvarkoje, ir dėl neaiškių priežasčių vieną iš draudžiamų turėti daiktų paliko jam, o tai iš esmės prieštarauja surašytam tarnybiniam pranešimui, fiksuojant galbūt padarytą pažeidimą. Pareiškėjo nuomone, savanoriškas monetos perdavimas patvirtina jo norą elgtis tinkamai, nepažeidžiant nustatytos tvarkos, todėl jo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, jis galėjo būti tik perspėtas žodžiu.

3. Atsakovas Kauno TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Kauno TI nurodė, kad pareiškėjui 2019 m. vasario 14 d. atvykus iš Lukiškių TI-K į Kauno TI apie 15.40 val. buvo atlikta krata, kurios metu pareiškėjo daiktuose buvo rasta pinigų – 2 Eur moneta. Pareiškėjas jokių pretenzijų kratos metu nepareiškė, t. y. nenurodė, jog pinigus atidavė savo noru, o taip pat nenurodė, jog turi dar vieną 2 Eur monetą, ir pasirašė. Kauno TI pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog prieš kratą pareiškėjo buvo paklausta, ar šis neturi draudžiamų daiktų, t. y. daiktų, neįtrauktų į suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą, pareiškėjas patvirtino, kad draudžiamų daiktų neturi. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas gera valia atiduoti pinigų iš karto atvykęs į Kauno TI nenorėjo. Pareiškėjas pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus, todėl Kauno TI direktorius priėmė nutarimą ir paskyrė pareiškėjui nuobaudą – papeikimą. 2019 m. vasario 18 d. pareiškėjas kreipėsi į Resocializacijos skyriaus specialistę, prašydamas paimti iš jo dar vieną 2 Eur monetą, kurią jis teigė radęs atsitiktinai, todėl 2019 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 59-1 „Dėl paimtų iš suimtojo E. P. pinigų perdavimo įstaigos socialinės paramos suimtiesiems (nuteistiesiems) fondą“ nutarta pinigus (2 Eur, paimtus kratos metu, ir 2 Eur, atiduotus savanoriškai, t. y. iš viso 4 Eur), paimtus iš pareiškėjo, perduoti į Kauno TI socialinės paramos suimtiesiems (nuteistiesiems) fondą. Pareiškėjas už geranoriškai atiduotus 2 Eur nebuvo nubaustas. Atsakovas neginčijo, kad iš pareiškėjo jam būnant Kauno TI skirtingu metu buvo paimtos dvi 2 Eur monetos, tačiau nesutiko su tuo, jog Kauno TI pareigūnai, kratos metu radę ar žinoję apie antrąją monetą, jos nepaėmė tyčia. Nėra jokių duomenų, jog pareigūnai, kurie atliko pareiškėjo kratą, buvo prieš jį neigiamai nusistatę ar pažeidė teisės aktų reikalavimus – radę neleistiną daiktą leido jį pareiškėjui įsinešti į įstaigą. Pareiškėjui skirta mažiausiai neigiamų pasekmių sukelianti nuobauda.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Departamentas nurodė, kad išnagrinėjus surinktą dokumentinę medžiagą buvo nustatyta, jog 2019 m. vasario 14 d. 15.40 val. iš Lukiškių TI-K į Kauno TI atvykus pareiškėjui, buvo atlikta visuminė asmens krata, kurios metu buvo rasta ir paimta 2 Eur moneta, nors prieš kratą pareiškėjas pareigūnams patvirtino, kad draudžiamų turėti daiktų neturi. Pareiškėjo pretenzijų dėl kratos pareikšta nebuvo ir apie tai jis protokole patvirtino savo parašu. Savo veiksmais pareiškėjas pažeidė teisės aktus, todėl buvo nubaustas. Pareiškėjas savo 2019 m. vasario 15 d. paaiškinime nurodė, kad atvykęs iš Lukiškių TI-K į Kauno TI turėjo dvi 2 Eur monetas. Vieną 2 Eur monetą pareigūnai rado ir iš jo paėmė asmens kratos metu. Pasak pareiškėjo, jis pataisos pareigūno paklausė, ar galima tuos 2 Eur padėti į pareiškėjo asmeninę sąskaitą arba perduoti jo artimiesiems, tačiau pareigūnas nepaaiškino ir surašė pranešimą. Pareiškėjas pažymi, kad kitą monetą pataisos pareigūnai paliko pareiškėjui. Turėtą antrą 2 Eur monetą pareiškėjas pareigūnui atidavė tik 2019 m. vasario 18 d. 14.00 val., t. y. nuo pareiškėjui atliktos kratos iki kitos 2 Eur monetos pateikimo Resocializacijos skyriaus specialistei buvo praėję 3 dienos. Departamento nuomone, pareiškėjo teiginys, jog specialistei perduota ir paaiškinime minima moneta nebuvo iš jo paimta asmens kratos metu, nepatvirtintas objektyviais duomenimis, todėl vertinamas kaip pareiškėjo gynybinė pozicija. Kauno TI direktorius, atsižvelgdamas į pažeidimo padarymo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą, 2019 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 35-28 „Dėl suimtojo nubaudimo“ pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai skyrė nuobaudą – papeikimą. Šią nuobaudą sušvelninti arba panaikinti nėra pagrindo.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo E. P. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad 2019 m. vasario 14 d. Kauno TI direktoriui buvo pateikti Kauno TI Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų L. R. ir A. G. (A. G.) tarnybiniai pranešimai, jog 2019 m. vasario 14 d. apie 15.40 val. iš Lukiškių TI-K į Kauno TI atvyko suimtasis E. P., todėl Priėmimo ir paskirstymo skyriuje buvo atliekama visuminė asmens krata. Prieš kratą pareiškėjo buvo paklausta, ar šis turi draudžiamų turėti daiktų. Pareiškėjas atsakė, kad neturi, tačiau asmens kratos metu pareiškėjo pieštukinėje buvo rasta ir paimta 2 Eur moneta. Tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, jog tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kauno TI direktorius, įvertinęs 2019 m. vasario 14 d. suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo Nr. 66-730 duomenis, 2019 m. vasario 14 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytus faktus, Kauno TI Drausmės komisijos siūlymą skirti suimtajam nuobaudą bei 2019 m. vasario 15 d. pareiškėjo rašytinį paaiškinimą, 2019 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 35-28 „Dėl suimtojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) suimtajam E. P. skyrė nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjas šį nutarimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Departamentui. Departamento 2019 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 2S-1158 „Dėl skundo nagrinėjimo“ Kauno TI direktoriaus paskirta nuobauda pripažinta pagrįsta.

9. Teismas nurodė, kad iš skundžiamo Nutarimo turinio matyti, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė SVĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d.) 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 3 dalies reikalavimus, Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių, patvirtintų Kauno TI direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-259 „Dėl Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių tvirtinimo“, 5.1 punktą (laikytis SVĮ ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse numatytų reikalavimų ir įstaigos direktoriaus nustatytų tvarkų ir taisyklių bei dienotvarkės) ir 5.2 punktą (vykdyti teisėtus įstaigos darbuotojų nurodymus ir reikalavimus) papunkčių reikalavimus, todėl jam buvo skirta nuobauda – papeikimas (SVĮ 34 ir 36 str.).

10. Teismas, įvertinęs SVĮ nuostatas, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 15 priedą, pažymėjo, kad Kauno TI draudžiama su savimi turėti grynuosius pinigus, o už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtajam gali būti skiriama nuobauda.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 14 d. atvyko iš Lukiškių TI-K į Kauno TI, todėl vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (Departamento direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. V-325 redakcija) (toliau – ir Instrukcija) 148–157 punktais, suimtajam pareiškėjui E. P. buvo atlikta visuminė krata ir asmeninių daiktų apžiūra (Taisyklių 153.1 p.). Pagal Instrukcijos 154 punktą visuminė asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje) atliekama atskiroje patalpoje, o prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus.

12. Teismas neabejojo pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis ir jų parodymais bylos nagrinėjimo metu, kadangi jos yra aiškios, nuoseklios ir neprieštaringos. Pareigūnai nagrinėjamą pareiškėjo pažeidimą užfiksavo atlikdami savo tiesiogines funkcijas, patvirtino, jog prieš kratą pareiškėjui pasiūlė atiduoti daiktus, neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, o byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti pareiškėją ir jam pakenkti. Kauno TI pareigūnai liudytojai L. R. ir A. G. nurodė, kad antra 2 Eur moneta kratos metu pas pareiškėją nebuvo rasta, bei pabrėžė, kad jokio skirtumo, ar kratos metu būtų buvusi pas pareiškėją rasta viena, ar dvi monetos, kadangi tai yra neleistini suimtiesiems turėti daiktai, ir bet kokiu atveju pareiškėjui būtų buvusi paskirta nuobauda. Pareiškėjas į Kauno TI periodiškai atvyksta nuo 2008 m., 2017 m. lapkričio 28 d. jis pasirašė, jog yra supažindintas su Kauno TI vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais suimtųjų teises ir pareigas, todėl pripažintina, kad pareiškėjui buvo žinomi daiktai, neįtraukti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, ir pažeidimo pasekmės.

13. Teismas konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, jog pareiškėjas pagrįstai nubaustas už suėmimo vykdymo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. kratos metu turėjo paslėptą 2 Eur monetą.

14. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjui nuobauda skirta pagrįstai, kadangi jis, turėdamas į leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktą daiktą, pažeidė SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei to paties straipsnio 3 dalį. Jokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl pareiškėjo padaryto nusižengimo, byloje nėra, rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs ir vienas kitam neprieštaraujantys. Pareiškėjo pozicija yra grindžiama tik jo paaiškinimais, subjektyviu teigimu, kad pareigūnai elgėsi netinkamai, tačiau jokių kitų objektyvių įrodymų byloje nėra pateikta.

15. Teismas, įvertinęs SVĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas nuobaudų rūšis už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems, pažymėjo, kad Kauno TI direktorius pareiškėjui skyrė švelniausią nuobaudą, numatytą įstatyme, nes pareiškėjo nurodyto žodinio įspėjimo SVĮ nenumato. Todėl paskirta nuobauda, įvertinus pareiškėjui paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, atitinka pažeidimo pobūdį (įvertinus pareiškėjo elgesį kratos metu, o ne 2019 m. vasario 18 d. veiksmus dėl 2 Eur grąžinimo), ir negali būti laikoma per griežta atsakomybės priemone, skirta motyvuoti pareiškėją teisės aktus atitinkančiam elgesiui. Pareiškėjas pateikė rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo, todėl pareiškėjo teisė žinoti, kokiu nusižengimu jis įtariamas, bei teisė pasiaiškinti, nepažeista.

16. Teismas nustatė, kad Kauno TI direktoriaus 2019 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 35-28 pareiškėjui drausminė nuobauda paskirta nepažeidus SVĮ 36 straipsnio 4 dalyje numatyto termino.

17. Teismas sprendė, kad Departamento 2019 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 2S-1158 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo buvo pripažinta, kad Kauno TI pareiškėjui paskirta nuobauda yra pagrįsta, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2019 m. vasario 25 d. skundą, yra priimtas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus įvykio aplinkybes bei skundą, todėl sprendimą panaikinti pagrindo nėra.

III. 18. Pareiškėjas E. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į jo nurodytas faktines aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas atsakovo naudai, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes nepagrįstai atmetė. Teismas kritiškai įvertino aplinkybes, kurių atsakovas nepatvirtino jokiais rašytiniais faktais, tačiau teismas sprendė, kad pažeidimas nereikšmingas ir nesukeliantis jokių teisinių padarinių. Pareiškėjas prašo išnagrinėti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, patikrinti nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus ir argumentus, kuriais teismas atmetė pareiškėjo įrodymus, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos, patikrinti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Pareiškėjas teigia, kad neišspręsti visi jo pateikti argumentai, todėl teismo sprendimo turinys nėra pakankamai aiškus, nepašalintos dviprasmiškos aplinkybės, paliktos neišspręstos abejonės.

20. Atsakovas Kauno TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o nenustačius apeliacinio skundo trūkumų – jį atmesti.

21. Atsakovo nuomone, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių motyvų ar argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė apeliacinio skundo juridinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas yra su trūkumais. Pareiškėjas tik abstrakčiai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai svarbių aplinkybių, tačiau nenurodo, kokios būtent aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, šiuo atveju nebuvo nustatytos. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismo sprendimas nėra formalus, nes į teismo posėdį buvo pakviesti pateikti paaiškinimus ir Kauno TI pareigūnai, atlikę pareiškėjo asmens kratą.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas neturi pareigos dėl visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių ar argumentų pasisakyti detaliai, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje kilo ginčas dėl Kauno TI direktoriaus 2019 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 35-28 „Dėl suimtojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui E. P. paskirta nuobauda – papeikimas už tai, kad jis, atvykęs į Kauno TI iš Lukiškių TI-K, turėjo draudžiamų turėti daiktų – grynųjų pinigų (2 Eur monetą), ir apie tai nenurodė pareigūnams, o grynieji pinigai buvo rasti atlikus pareiškėjo asmens kratą.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo padarytą pažeidimą, pareiškėjui nuobauda skirta per teisės aktais nustatytą terminą, ji yra švelniausia iš įstatymo nustatytų nuobaudų rūšių, todėl adekvati padarytam pažeidimui.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdamas, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsakyta į visus jo argumentus, tačiau nenurodo į kokius konkrečiai. Pareiškėjas prašo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui skundžiamu Nutarimu nuobauda paskirta už tai, kad pareiškėjui 2019 m. vasario 14 d. apie 15.40 val. atvykus į Kauno TI iš Lukiškių TI-K ir Priėmimo ir paskirstymo skyriuje atliekant visuminę asmens kratą, pareiškėjo pieštukinėje buvo rasta ir paimta 2 Eur moneta. Prieš kratą pareiškėjo buvo paklausta, ar šis turi draudžiamų turėti daiktų, tačiau pareiškėjas atsakė, kad tokių daiktų neturi. Nutarimu konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 3 dalies reikalavimus, Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių, patvirtintų Kauno TI direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-259 „Dėl Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių tvirtinimo“, 5.1 punktą (laikytis SVĮ ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse numatytų reikalavimų ir įstaigos direktoriaus nustatytų tvarkų ir taisyklių bei dienotvarkės) ir 5.2 punktą (vykdyti teisėtus įstaigos darbuotojų nurodymus ir reikalavimus), todėl jam buvo skirta nuobauda – papeikimas. Priimant Nutarimą buvo remtasi kratą atlikusių Kauno TI pareigūnų tarnybiniais pranešimais, suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolu, taip pat ir pareiškėjo paaiškinimu.

30. Suėmimo vykdymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d.) 32 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad suimtieji, privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos (1 p.); vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus (2 p.). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suimtiesiems draudžiama su savimi turėti maisto produktų, daiktų ir būtiniausių reikmenų, kurie nenumatyti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše. Taisyklių 15 priede yra pateikiamas Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, kuriame nėra numatyta galimybė suimtiems asmenims tardymo izoliatoriuje turėti grynųjų pinigų.

31. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; 3) teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas iki vieno mėnesio; 4) uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais ir tvarka. SVĮ 36 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo padarymo dienos.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) 2019 m. vasario 14 d. pažeidė SVĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėjas, atvykęs į Kauno TI, turėjo draudžiamų daiktų – grynųjų pinigų, jų, kaip numatyta Instrukcijoje, prieš kratą pasiūlius atiduoti, laisva valia neatidavė, taigi padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, prieš skirdamas nuobaudą surinko pakankamai duomenų apie pažeidimo padarymo aplinkybes, jas patvirtina pareiškėjo kratą atlikusių pareigūnų tarnybiniai pranešimai, 2019 m. vasario 14 d. suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas Nr. 66-730, kuriame be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas pretenzijų nereiškė. Pareiškėjui buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus raštu, priimant Nutarimą buvo atsižvelgta į pareiškėjo paaiškinimą bei kitą informaciją, susijusią su pareiškėjui anksčiau paskirtomis nuobaudomis. Pažymėtina, kad Nutarimu pareiškėjui nebuvo skirta nuobauda už tai, kad jis kitą turėtą 2 Eur monetą savanoriškai grąžino vėliau, 2019 m. vasario 18 d. Taip pat byloje nenustatyta, kad pareiškėjas galėjo nežinoti apie tai, kad tardymo izoliatoriuje negalima turėti grynųjų pinigų, bylos duomenys patvirtina, kad jis į tardymo izoliatorių atvyksta nebe pirmą kartą, o įvairiose pataisos įstaigose pareiškėjas buvo laikomas jau nuo 2008 m.

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant SVĮ 36 straipsnyje nustatytos nuobaudų suimtiesiems skyrimo tvarkos ir terminų. Nutarimu paskirta nuobauda – papeikimas, yra pati švelniausia iš SVĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų nuobaudų rūšių. Tai, kad pareiškėjas turėjo nedidelę grynųjų pinigų sumą (2 Eur) šiuo atveju teisinės reikšmės pažeidimo kvalifikavimui neturi, nes draudžiamų turėti suimtiesiems daiktų radimo pas pareiškėją faktas nustatytas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausti ir liudytojai – Kauno TI pareigūnai A. G., L. R., atlikę pareiškėjo asmens kratą ir surašę tarnybinius pranešimus. Jų parodymai patvirtina byloje esančią dokumentinę medžiagą, o pareiškėjas, apeliaciniame skunde nurodydamas abstrakčius argumentus dėl nepašalintų abejonių ar netinkamo įrodymo vertinimo, savo argumentų jokiais įrodymais nepagrindė.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo, pagrįstai atsisakė jį tenkinti. Skundžiamo Departamento 2019 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 2S-1158 turinys patvirtina, kad buvo išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos pažeidimo padarymo ir Nutarimo priėmimo aplinkybės, atliktas Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas.

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jas detaliai išanalizavo, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina bylos duomenys. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, t. y. teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

36. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė