2023-02-22 Nr. AB-4060-3-62-3-01639-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-32-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01639-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2020 m. spalio 4 d. iki 2021 m. liepos 5 d. atliko nuobaudą Marijampolės PN 24 kameroje, kurioje nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Kamera yra 20,46 kv. m ploto, į šį plotą įskaičiuotas ir sanitarinio mazgo plotas bei kiti įrenginiai (lovos, spintelės, stalas, suoliukas ir kt.). Visą tą laiką kameroje gyveno 5 nuteistieji. Dėl to jis patyrė didelių nepatogumų, tarp nuteistųjų nuolat buvo įtampa, buvo suvaržyta judėjimo laisvė, sumažėjo bendravimas, jautė nuovargį. Kameroje buvo labai prastas apšvietimas, nes veikė tik viena lempa. Natūralaus dienos apšvietimo nebuvo, kadangi ant langų buvo uždėtos grotos, smulkus tinklas bei netoli stovėjo aukšta betoninė siena. Kameroje nėra jokios ventiliacijos, kameroje yra nuolat drėgna, nuo sienų luposi dažai, kaupdavosi pelėsis. Dėl to prastėjo jo regėjimas bei sveikata, jis nuolat jausdavo nuovargį. Kameroje buvo daug tarakonų, blakių ir dėl to jam kildavo baimė. Dėl tarakonų naikinimo kreipėsi į administraciją, tačiau veiksmų nebuvo imtasi. Sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, spintelės, o tik lentynėlė tinkanti tik vienam asmeniui, o kameroje jie buvo penkiese. Tualetas yra tupiamas, surūdijęs, supuvęs. Jis negali visiškai pritūpti, nes turi (duomenys neskelbtini), o ilgiau patupėjus yra sunku atsistoti. Dėl to jis patyrė labai didelių nepatogumų, jautė nuovargį. Į dušą vesdavo tik vieną kartą per savaitę 15 minučių. Tarptautiniai teisės aktai rekomenduoja ne rečiau kaip du kartus per savaitę leisti pasinaudoti karštu dušu. Dėl to buvo pažemintas jo orumas, neužtikrinta galimybė būti švariam. Į pasivaikščiojimo kiemelį buvo vedamas vieną kartą per dieną 30 min. Pasivaikščiojimo kiemelis buvo mažas, nėra įrengti vandens nutekėjimo latakai, nes po lietaus kiemelis būdavo pilnas vandens. Pasivaikščiojimo kiemelyje nėra įrengta sporto įrenginių, nesudarytos sąlygos mankštintis. Būnant kamerų tipo patalpose jis nei karto nebuvo apžiūrėtas gydytojo, nors kreipėsi raštu dėl kojų skausmų. Prieš uždarant į kamerų tipo patalpas gydytojas privalo apžiūrėti nuteistuosius ir nustatyti, ar gali būti laikomas kamerų tipo patalpose.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Pareiškėjas buvo patalpintas į 24 kamerą nuo 2020 m. lapkričio 4 d. Kameroje esantis sanitarinis mazgas yra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jo plotas yra neįsiskaičiuojamas į gyvenamųjų patalpų plotą. Teisės aktai nenumato, jog kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge turi būti veidrodis, spintelė bei nenumato kokios konstrukcijos turi būti tualetas. Marijampolės PN esančios patalpos yra nuolat tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiūrimos Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie, esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui, skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą ir surašo avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktus.

4.2. Dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis nei 200 lx, o tai atitinka Higienos normos reikalavimus. Marijampolės PN yra įrengta ventiliacija, kurios pagalba užtikrinamas pakankamas kiekis nuteistiesiems tenkamo gryno oro. Taip pat patalpos vėdinamos per langus. Baudos izoliatoriaus (KTP) kamerose esantys sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengtą vėdinimo ventiliaciją. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Specialusis projektas“ parengtas techninis projektas „Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų Areštinės įrengimas“ patvirtina, kad kamerose yra įrengta oro tiekimo ir šalinimo sistema.

4.3. Marijampolės PN yra sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri nuolat stebi ir prižiūri Marijampolės PN patalpas, esant poreikiui, atlieka parazitų naikinimą. Patalpų priežiūrą taip pat atlieka ir Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus darbuotojai, kurie, pastebėję parazitus, nedelsiant apie tai praneša Marijampolės PN direktoriui ir UAB „Dezinfa“ atsakingiems darbuotojams. Nuteistieji kartą per savaitę pasinaudoti dušu gali Marijampolės PN direktoriaus patvirtintu grafiku. Pareiškėjui atliekant bausmę kamerų tipo patalpoje dušu jis galėjo naudotis kiekvieną sekmadienį nuo 14:00 val. iki 21:00 val. KTP kiemeliai yra įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai nenumato privalomo kiemelių dydžio bei nenumato juose privalomai įrengti suoliukus ar sporto inventorių.

4.4. Pagal Laisvės atėmimų vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2021 m. liepos 29 d. pažymą, nuteistasis nuo 2020 m. spalio 4 d. iki 2021 m. liepos 5 d. į gydytojus kreipėsi 14 kartų dėl įvairių nusiskundimų sveikata, iš jų 10 kartų į gydytoją psichiatrę dėl narkotinių medžiagų vartojimo pasekmių, depresijos, 4 kartus į šeimos gydytoją. Dėl blogų kalinimo sąlygų bei blakių įkandimo pareiškėjas nesikreipė į gydytojus. Privaloma gydytojų apžiūra nuteistiesiems nėra atliekama juos perkeliant į kamerų tipo patalpas.

4.5. Vien tai, jog pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas atlyginti neturtinę žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą tenkino iš dalies – priteisė R. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas 24 kameroje nuobaudą atliko nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. liepos 5 d. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas neginčija šių aplinkybių, teismas vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.

7. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad į dušą jį vesdavo tik vieną kartą per savaitę 15 min., nors rekomenduojama ne rečiau kaip du kartus, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Teismui pateikti Marijampolės PN dušinės darbo grafikai patvirtina, jog pataisos įstaigoje buvo laikomasi HN 134:2015 44 punkte numatytų reikalavimų. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2021 m. gegužės 26 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17.5 papunkčio nuostata, kuri numatė, jog nuteistieji išleidžiami iš kamerų į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien. Atsižvelgęs į tai, jog teisės aktų hierarchijos aspektu abi teisės normos yra vienodo statuso (HN 134:2015 bei Taisyklių nuostatos) teisės aktų koliziją teismas sprendė, vadovaujantis principu lex posterior derogat legi priori (taikomas vėliau priimtas įstatymas). Be to, toks aiškinimas yra palankesnis pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę – sekmadieniais nuo 14 val. iki 21 val. Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą bei į tai, jog pareiškėjui nuo 2021 m. gegužės 26 d. buvo sudaryta galimybė dušu pasinaudoti tik vieną kartą per savaitę, teismas sprendė, jog nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. liepos 5 d. buvo pažeistas Taisyklių 17.5 papunktis (pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė papildomai 5 kartus pasinaudoti dušu).

8. Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, byloje pateiktus įrodymus, teismas pareiškėjo argumentus dėl ploto trūkumo kameroje, netinkamų higienos sąlygų (apšvietimo, drėgmės, ventiliacijos), nariuotakojų ar blakių naikinimo, sanitarinio mazgo bei pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, pasivaikščiojimo trukmės, galimybės kreiptis į gydytojus nesudarymo atmetė.

9. Teismas konstatavo, kad Marijampolės PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė teisės aktais priskirtų funkcijų (Taisyklių 17.5 p.), o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamų moralinių (dvasinių) išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas vertino, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kurią galima atlyginti tik pinigais, nes pažeidimas truko ilgiau nei mėnesį laiko. Atsižvelgęs į pažeidimo mastą, trukmę bei gyvenimo sąlygas, nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo padaryta žala sveikatai, pareiškėjui padarytą neturtinę žalą teismas įvertino 50 Eur, kurią priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN.

III. 10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. (apeliaciniame skunde nurodyta data – 2021 m. lapkričio 16 d., laikytina rašymo apsirikimu) sprendimo dalį, kuria teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 50 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir priimti naują sprendimą – neturtinės žalos nepriteisti.

11. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių. Atsakovas su atsiliepimu į pareiškėjo skundą pateikė Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. birželio 8 d. Nr. 4/07-125 bei 2021 m. birželio 17 d. Nr. 4-07-135 įsakymus dėl dušinės darbo grafiko patvirtinimo, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjui, atliekančiam kamerų tipo patalpose (uždara zona), buvo suteikta galimybė eiti į dušą du kartus per savaitę nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2021 m. liepos 5 d. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o, nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Be to, pareiškėjas neįrodė galbūt patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o atsakovo į bylą pateiktų įrodymų visuma (Psichologinės tarnybos pažyma, apie pareiškėjo puikią psichologinę būklę) patvirtina, kad pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio išsireiškimais bei kurie galėtų būti atlyginti pinigine išraiška. Be to, ne visais atvejais tam, jog būtu apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2020 m. spalio 4 d. iki 2021 m. liepos 5 d., atlyginimo.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. liepos 5 d. atsakovo atstovas pažeidė Taisyklių 17.5 papunkčio reikalavimus, nes pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip du kartus per savaitę (papildomai 5 kartus), todėl pareiškėjui iš atsakovo priteisė 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų, byloje yra pateikti Marijampolės PN direktoriaus įsakymai dėl dušinės darbo grafiko patvirtinimo, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjui, atliekančiam kamerų tipo patalpose (uždara zona), buvo suteikta galimybė eiti į dušą du kartus per savaitę nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2021 m. liepos 5 d. Pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, pažeidimo pripažinimas taip pat yra tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas. Todėl prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais ir neturtinės žalos nepriteisti.

15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

16. Iš atsakovo atstovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos faktines aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; ir kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo atstovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal Taisyklių 17.5 papunktį pareiškėjui nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. liepos 5 d. turėjo būti sudaryta galimybė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip du kartus per savaitę, tačiau atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateiktų Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. birželio 8 d. Nr. 4/07-125 ir 2021 m. birželio 17 d. Nr. 4-07-135 įsakymų, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjui, atliekančiam kamerų tipo patalpose (uždara zona), buvo suteikta galimybė eiti į dušą du kartus per savaitę nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2021 m. liepos 5 d. Pagal atsakovo atstovo pirmosios instancijos teismui pateiktus Nuteistųjų dušinės darbo grafikus, uždaros zonos nuteistieji dušu galėjo naudotis šeštadieniais nuo 17:00 val. iki 21:00 val. ir sekmadieniais nuo 14:00 val. iki 21:00 val. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, dušu jis galėjo naudotis kiekvieną sekmadienį nuo 14:00 val. iki 21:00 val. Taigi, atsakovo atstovas atsiliepime į skundą pats pripažino, kad galimybė pasinaudoti dušu pagal į bylą pateiktus Nuteistųjų dušinės darbo grafikus pareiškėjui buvo sudaryta vieną kartą per savaitę – sekmadieniais nuo 14:00 val. iki 21:00 val.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo paaiškinimus kartu su byloje pateiktais įrodymais, pagrįstai sprendė, kad Marijampolės PN nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. liepos 5 d. neužtikrindami pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. galimybės nusiprausti duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neveikė taip kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamų moralinių (dvasinių) išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

20. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos būdo ir dydžio, pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); ir kt.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. liepos 5 d. pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše 5 kartus), pareiškėjo patirtus nepatogumus, kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui nustatyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

22. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialinės teisės normomis. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinių ir teisinių aspektų analizės bei padarytų išvadų, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė