2b3dc6db-bfd6-4946-a181-a2e35797ba37 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2-3253-467/2014                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00392-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.4; 30.9; 45.6; 46; 49 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 22 d. VilniusVilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant Robertai Ambroževičiūtei, dalyvaujant ieškovei I.

J., ieÅ¡kovės atstovui adv. Andriui Baranskiui,atsakovei Č. V.,atsakovių Č. V. ir K. V. atstovui adv. Andriui Juoniui,atsakovo A. D. atstovui Linui Blažulioniui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. J. ieÅ¡kinį atsakovams A. D., Č. V. ir K. V. dėl mainų sandorio pripažinimo apsimestiniu, dovanojimo sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieÅ¡kovei, trečiasis asmuo - Vilniaus miesto 17-o notarų biuro notarė L.

M.. Teismas n u s t a t ė :             IeÅ¡kovė I. J. 2013 m. vasario 22 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti apsimestine 2012 m. vasario 1 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. 1135, sudarytÄ tarp atsakovų Č. V. ir A. D., pagal kuriÄ A. D. iÅ¡mainė dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¼ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje; laikyti šį mainų sandorį pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria atsakovas A.

D. pardavė, o Č. V. nupirko dalį žemės sklypo ir ¼ gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 450 000 Lt; perkelti ieÅ¡kovei nurodyto turto pirkėjo teises ir pareigas ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei Č. V. 450 000 Lt; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 4061, sudarytÄ tarp atsakovių Č. V. ir K. V. dėl 1135/2300 dalies žemės sklypo ir ¼ gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje; perkelti ieÅ¡kovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 10518, sudarytÄ tarp atsakovų A.

D. ir K. V., pagal kuriÄ A. D. pardavė K. V. ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei K. V. 40 000 Lt; priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.              IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad 2012 metų lapkričio mėnesį gavo per Vilniaus miesto 11-Ä notarų biurÄ atsiųstÄ atsakovės K. V. 2012 m. lapkričio 23 d. pasiÅ«lymÄ dėl pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdymo, disponavimo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo.

Prie pasiūlymo buvo pateiktas dokumento projektas „Susitarimas dėl pastato ir žemės sklypo valdymo, disponavimo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo". Gavusi tokius pasiūlymus, ieškovė sužinojo, kad jos bendraturtė yra K. V.. Ieškovei kilo abejonių dėl to, kokiu būdu atsakovė K. V. tapo visos žemės sklypo ir pastato dalies, priklausiusios S. D., savininke, nes ieškovė manė, kad ji, kaip žemės sklypo ir pastato bendraturtė, turėjo pirmumo teisę įsigyti parduodamas žemės sklypo ir pastato dalis.

IeÅ¡kovė iÅ¡ VÄ® Registrų centro gavo dokumentų kopijas ir sužinojo, jog buvo sudarytos ginčo sutartys – 2012 m. vasario 1 d. mainų sutartis, 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartis ir 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis. IeÅ¡kovės nuomone, mainų sutartis yra apsimestinis sandoris ir turėtų bÅ«ti pripažintas pirkimo-pardavimo sutartimi, o pirkėjo teisės ir pareigos perkeltos ieÅ¡kovei, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtei, turinčiai pirmumo teisę įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį už tÄ pačiÄ kainÄ , kuria ji buvo perleista.

Neteisėtai įgijusi nuosavybėn nekilnojamÄ jį turtÄ mainų sutarties pagrindu, atsakovė Č. V. negalėjo jo perleisti ir atsakovės K. V. nuosavybėn pagal 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį. Å is sandoris turi bÅ«ti pripažintas niekiniu nuo sudarymo momento, nesukeliančiu jo Å¡alims teisinių pasekmių. NebÅ«dama bendrosios dalinės nuosavybės bendraturte K. V. negalėjo įsigyti iÅ¡ A. D. ¼ dalies pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, prieÅ¡ tai nepasiÅ«lius Å¡ios dalies įsigyti bendraturtei I.

J.. Be to žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl kurio perleidimo teisėtumo kilo ginčas Å¡ioje byloje, yra nustatytos specialios naudojimo sÄ lygos – „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“ ir Å¡ios specialiosios sÄ lygos yra įraÅ¡ytos į nekilnojamojo turto registro duomenis. Todėl svarbu tinkamai įgyvendinti CK 4.79 straipsnį, kuriame įtvirtintos bendraturčių pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis, esančias bendrÄ ja nuosavybe, nes Å¡ia įstatymine teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį.

Ginčo turtas iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo bendroji dalinė ieÅ¡kovės ir S. D. nuosavybė. IeÅ¡kovė asmeninės nuosavybės teise valdė ½ dalį pastato ir 1165/2300 dalį žemės sklypo, S. D. – ½ dalį pastato ir 1135/2300 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta. 2011 m., mirus bendraturčiui S. D., ieÅ¡kovė kreipėsi į vienintelį paveldėtojÄ A. D. ir bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia kaina Å¡is sutiktų parduoti paveldėtÄ turto dalį.

Tačiau jis perleisti nuosavybės neketino bent jau metus. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad A. D., apeidamas ieÅ¡kovės, kaip bendraturtės pirmumo teisę įsigyti parduodamÄ bendrosios dalinės nuosavybės dalį, piktybiÅ¡kai, iÅ¡ anksto susitarę su atsakove Č. V. ir parengę planÄ , sudarė apsimestinį sandorį - mainų sutartį, pagal kuriÄ Â¼ dalį paveldėto pastato ir visÄ paveldėtÄ 1135/2300 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių vertė 450 000 Lt, iÅ¡mainė į sodo pastatÄ , garaÅ¾Ä , kiemo statinius bei žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių vertė 350 000 Lt.

Mainų sutartis sudaryta po 14 dienų, kai A. D. įgijo nuosavybės teisę į mainomus daiktus. Kadangi mirusysis S. D. nebuvo atsiskaitęs už valstybinę žemę pagal 2003 m. balandžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį, šis įsiskolinimas - 14 249,12 Lt buvo sumokėtas atsakovės Č. V. 2011 m. gruodžio 16 d., t.y. iki paveldėjimo teisės liudijimo atsakovui A. D. išdavimo. Č. V. nuosavybės teisės į mainomus nekilnojamuosius daiktus įregistruotos 2012 m. sausio 31 d. tos pačios dienos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

Tariama mainų sutartis sudaryta sekančiÄ dienÄ po to, kai Č. V. įgijo nuosavybės teisę į mainomus daiktus. Č. V. perleido nuosavybės teisę į tariamos mainų sutarties pagrindu įgytus daiktus K. V. per du mėnesius nuo jų įgijimo, kas įrodo, kad jau iki tariamos mainų sutarties sudarymo atsakovė aiÅ¡kiai niekada neketino bÅ«ti mainomo daikto savininke. Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovų tikroji valia buvo sudaryti ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tokiu atveju atsakovas, parduodamas savo turto dalį, kuris yra bendroji jo ir ieÅ¡kovės nuosavybė, bÅ«tų privalėjęs praneÅ¡ti ieÅ¡kovei, jog ji gali pirkti nurodytÄ turtÄ pirmenybės teise.

Jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų pasinaudojusi Å¡ia teise, ginčo turto dalis nebÅ«tų perleista atsakovei Č. V.. Konstatavus, kad atsakovų sudarytas mainų sandoris yra apsimestinis ir kad juo siekta pridengti pirkimo-pardavimo sandorį, ginčo mainų sutartis kvalifikuotina kaip pirkimo-pardavimo sutartis, o pirkėjo teisės ir pareigos perkeltos ieÅ¡kovei. Pripažinus minėtÄ mainų sutartį apsimestinu sandoriu, turi bÅ«ti pripažinta niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento ir ginčo dovanojimo bei 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartys (CK 4.79 str. 3 d.).

Be to ginčijamos mainų ir dovanojimo sutartys buvo sudarytos be LR žemės įstatyme numatyto privalomo priedo - žemės sklypo plano, todėl Å¡ie sandoriai pripažintini negaliojančiais ir kaip neatitinkantys imperatyviųjų įstatymo normų reikalavimų.Atsakovės Č. V. ir K. V. atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime atsakovės nurodė, kad ieÅ¡kovė klaidingai dėsto ir interpretuoja faktines aplinkybes, susijusias su mainų sutarties sudarymu, sÄ moningai jas iÅ¡kreipia, taip siekdama sau naudingo bylos rezultato.

Kadangi kaimynų Č. V. ir S. D. santykiai buvo geri, todėl po pastarojo mirties atsakovė sutiko paskolinti A. D. reikiamÄ pinigų sumÄ sumokėti už skolÄ valstybei ir sumokėjo už jį 14 249,12 Lt. Be to dar 2011 metais Č. V. ieÅ¡kojo namo dukrai K. V. Antakalnyje ir greta jo esančiuose Vilniaus miesto mikrorajonuose. Suradusi tinkamÄ namÄ su priklausiniais Vismaliukų sodų 1-oji g. 37, Vilniuje, sumokėjo pardavėjui 3 000 Lt rankpinigių, o pardavėjas įsipareigojo artimiausiu metu sutvarkyti visus pirkimo-pardavimo sandoriui bÅ«tinus dokumentus.

Č. V. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienÄ , grįžusi namo, sutiko kaimynÄ A. D. bei jo draugę L. M.. Pokalbio metu A. D. iÅ¡sipasakojo, kad, bijodamas bÅ«ti apgautas galimų paveldėto turto pirkėjų, ketina paveldėtÄ turtÄ ne parduoti, o iÅ¡keisti į atskirÄ tik jam priklausantį namÄ bei žemės sklypÄ , esančius netoli Antakalnio mikrorajono. Kadangi Č. V. jau buvo sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį dėl namo ir priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir iÅ¡ esmės buvo suinteresuota, kad duktė K.

V. ateityje gyventų kuo arčiau jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasiÅ«lė A. D. apžiÅ«rėti jos įsigytÄ namÄ bei sklypÄ , kurį galėtų iÅ¡mainyti į A. D. po S. D. mirties paveldėtÄ sklypo ir namo dalį. A. D., apžiÅ«rėjęs Č. V. įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , sutiko mainyti turtÄ su priemoka. Pasiekus bendrÄ sutarimÄ notarės patarimu buvo sudaryta mainų sutartis, kuriÄ Å¡alys jau yra įvykdžiusios. IÅ¡ gautos priemokos A. D. grÄ Å¾ino Č.

V. paskolintÄ 14 249,12 Lt sumÄ . Mainų sutartimi Å¡alys turėjo teisę susitarti ir dėl nelygiaverčių daiktų mainų su priemoka, o toks sandoris ex lege nelaikytinas apsimestiniu. Å iuo atveju buvo mainomi vienarÅ«Å¡iai daiktai, kurių vertės skirtumas ir mokėtina priemoka sudarė tik 100 000 Lt. Dovanojimo sutartimi Č. V. padovanojo savo dukrai K. V. 227/460 dalis žemės sklypo ir ¼ dalį namo, kurie yra greta faktinės Č. V. gyvenamosios vietos, o žemės sklypas netgi turi bendrÄ ribÄ .

Å ia sutartimi atsakovės siekė vienintelio tikslo - teisėtu sandoriu įforminti K. V. nuosavybės teisę į sklypo ir namo dalį, kuriame ateityje gyvens K. V.. Toks sandoris savo esme yra teisėtas ir galiojantis. IeÅ¡kovės reikalavimas pripažinti mainų sutartį dviem atskiromis pirkimo-pardavimo sutartimis, perkelti ieÅ¡kovei pirkėjos teises ir pareigas yra pareikÅ¡tas praleidus įstatyme nustatytÄ sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir Å¡iuo pagrindu turėtų bÅ«ti atmestas (CK 4.79 str. 3 d.). 2012 m. vasario 17 d. ir vasario 21 d. ieÅ¡kovė nekilnojamojo turto registro tvarkytojui VÄ® Registrų centrui pateikė praÅ¡ymus įraÅ¡yti nekilnojamųjų daiktų - garažo ir Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrÄ , tačiau kovo 15 d. gavo neigiamÄ atsakymÄ , todėl nuo Å¡ios datos ir skaičiuotinas ieÅ¡kinio senaties terminas.

Be to byloje nėra neginčijamų įrodymų apie ieÅ¡kovės objektyviÄ galimybę sumokėti atsakovėms bendrai 490 000 Lt, pripažinus mainų sutartį apsimestiniu sandoriu bei perkėlus ieÅ¡kovei pirkėjų teises ir pareigas. Todėl ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys atmestinas.Atsakovas A. D. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad po tėvo S. D. mirties jis paveldėjo 1135/2300 dalį žemės sklypo ir ¼ dalį pastato - gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei ¼ dalį to paties namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl kurios tėvas nebuvo susitvarkęs dokumentų, liudijančių nuosavybės teisę po sutuoktinės mirties.

Paskolinusi daugiau kaip keturiolika tÅ«kstančių litų Č. V. tiesiogiai pervedė reikalingÄ pinigų sumÄ valstybei. 2012 m. pradžioje iÅ¡ Č. V. jis sužinojo, kad Å¡i nupirko dukrai Kęsmintai namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas pokalbio su Č. V. metu užsiminė, kad norėtų keisti savo dalį namo ir sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į tokį namÄ , kurio nereikėtų dalintis su kitais žmonėmis, kuris priklausytų tik jam vienam. Č. V. prasitarė, kad norėtų, jog jos dukra Kęsminta įsikurtų kur nors Å¡alia jos, ir pasiÅ«lė tÄ pačiÄ dienÄ atsakovui nuvažiuoti apžiÅ«rėti namo.

Namas atsakovui tiko. Kadangi jo žemės sklypo dalis ribojosi su Č. V. žemės sklypu ir jo namo dalis buvo visai Å¡alia atsakovės Č. V. namo, todėl pas notarę sudarė mainų sutartį. 2012 m. rudens pradžioje atsakovas, sutvarkęs dokumentus dėl nuosavybės teisių į likusiÄ Â¼ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasiÅ«lė atsakovei Č. V. įsigyti ir Å¡iÄ dalį. Atsakovė, pasitarusi su dukra Kęsminta, sutiko su pasiÅ«lymu. Po mainų sutarties sudarymo atsakovas įsikėlė gyventi į namÄ Vismaliukų soduose ir iki Å¡iol čia gyvena.

Todėl mainų sutartis nėra apsimestiniu sandoriu. Trečiasis asmuo notarė L. M. atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Č. V. ir A. D. atvyko į notarų biurÄ , turėdami tikslÄ sudaryti mainų sutartį. Kadangi tokios sutarties sudarymui nebuvo kliūčių, ji mainų sutartį patvirtino. IeÅ¡kinio teiginiai apie ginčo mainų sutarties ir dovanojimo sutarties prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms įstatymo normoms yra nepagrįsti. IeÅ¡kovės teiginys, jog mainų sutartis buvo sudaryta pažeidžiant Žemės įstatymo reikalavimus, kadangi nebuvo pateiktas žemės sklypo planas, yra neteisingas, nes iÅ¡ UAB „Archyvų sistemos" gautos mainų sutarties su visais priedais kopijos matyti, jog mainomo žemės sklypo planas buvo.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas prie žemės sandorių pridėti žemės sklypo planÄ yra imperatyvaus pobÅ«džio, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad žemės sklypo plano neįvardijimas sutarties tekste daro tokį sandorį negaliojančiu. Sudarant ginčo mainų ir dovanojimo sutartis, notarei buvo pateiktas perleidžiamo ginčo sklypo dalies planas, kuris buvo sudedamoji 2003 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalis.

Taigi ginčo sutartimi perleistas sklypas buvo suformuotas ir aiÅ¡kiai identifikuotas, apibrėžtos jo ribos bei sklypo planas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nepateikė notarei jokių pastabų dėl ginčo sutarčių turinio ir atitinkamai jas įregistravo Nekilnojamojo turto registre.IeÅ¡kovė ir jos atstovas 2014 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje pateikė praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties (teismas pateiktÄ praÅ¡ymÄ priėmė), kuriuo prašė, jeigu teismas manytų, jog ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pripažinti jo praleidimo priežastis svarbiomis ir praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti.

PraÅ¡yme nurodė, kad ieÅ¡kovė 2012 m. vasario 17 ir 21 d. teikdama praÅ¡ymus VÄ® Registrų centrui dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinių duomenų registravimo, nesidomėjo, kas yra žemės sklypo bendraturtis, kadangi jai buvo žinoma, jog po tėvo S. D. mirties jos bendrasavininkiu tapo A. D., kuris artimiausiu metu neketino perleisti savo nuosavybės, nes ieÅ¡kovė, kaip bendraturtė, turinti pirmumo teisę tÄ turtÄ Ä¯sigyti, jokio praneÅ¡imo nebuvo gavusi.

VÄ® Registrų centrui 2012 m. kovo 15 d. atsisakius tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl to, kad reikalingas bendraturčių sutikimas, ieÅ¡kovė tokio sutikimo į atsakovÄ nesikreipė, nes po jo tėvo mirties buvo praėję labai mažai laiko, todėl nenorėjo trukdyti. Be to A. D., 2012 m. vasario mėn. viduryje sutiktas VÄ® Registrų centre, neinformavo ieÅ¡kovės apie tai, kad jam priklausančiÄ Å¾emės sklypo ir gyvenamojo namo dalį yra perleidęs atsakovei Č. V.. Todėl ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2012 m. lapkričio 23 d., kai buvo gautas K.

V. pasiÅ«lymas, ir nėra praleistas. Jeigu teismas pripažintų, kad terminas vis dėlto yra praleistas, praÅ¡o jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių, nes atsakovai sÄ moningai slėpė nuo ieÅ¡kovės apie bendrasavininkio pasikeitimÄ , o apie tai sužinojusi ieÅ¡kovė iÅ¡ karto aktyviai ėmėsi ginti savo pažeistas teises (kreipėsi teisinės pagalbos, rinko ieÅ¡kiniui reikÅ¡mingÄ informacijÄ ).Teismo posėdžiuose ieÅ¡kovė ir jos atstovas ieÅ¡kinį ir praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties palaikė ir prašė juos tenkinti, palaikė savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus ir motyvus.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė, kaip bendraturtė, turinti pirmumo teisę, ne kartÄ ir aiÅ¡kiai buvo iÅ¡reiÅ¡kusi pageidavimÄ Ä¯sigyti A. D. priklausančiÄ nekilnojamojo turto dalį jo pardavimo atveju, tačiau atsakovai surado neteisėtÄ bÅ«dÄ jÄ apeiti, sudarant apsimestinį mainų sandorį. IeÅ¡kovė pagrindė įrodymais, kad jai, perkėlus pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo-pardavimo sandorį, ji turės realiÄ galimybę sumokėti visÄ sutarties kainÄ . Teismo posėdžiuose atsakovė Č.

V. ir jos bei atsakovės K. V. atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė atsakovių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ginčijami sandoriai nėra apsimestiniai, jie sudaryti siekiant atitinkamų teisinių pasekmių. Atsakovai yra kaimynai ir jų interesai sutapo - A. D. siekė įsigyti gyvenamÄ jį namÄ be bendraturčių, o Č. V. – įgyti nuosavybę dukrai Å¡alia savęs. PrieÅ¡ ginčo mainų sutarties sudarymÄ ji buvo paskolinusi A.

D. virÅ¡ 14 000 Lt, kad sumokėtų už tėvo neiÅ¡pirktÄ Å¾emę. Paskola buvo grÄ Å¾inta iÅ¡ priemokos pagal mainų sutartį. Už mainų sutarties pagrindu gautÄ priemokÄ A. D. pasidarė remontÄ iÅ¡mainytame name ir dabar ten gyvena su Å¡eima. Atsakovė ir jos atstovas taip pat prašė teismo taikyti ieÅ¡kovei procesines sankcijas – pagal CPK 186 straipsnio 6 dalį už priesaikos sulaužymÄ , pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieÅ¡kovė melavo apie ieÅ¡kinio senaties pradžiai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir kreipėsi į teismÄ su absoliučiai nepagrįstu ieÅ¡kiniu.

Teismo posėdžiuose atsakovas A. D. ir jo atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus, prašė ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį. Papildomai nurodė, kad atsakovas nenorėjo paveldėto turto parduoti, nenorėjo gauti grynųjų pinigų, nes nepasitikėjo bankais, turto remontui pinigų taip pat neturėjo, o reikėjo kažkur gyventi ir iÅ¡laikyti Å¡eimÄ . Jis norėjo turėti savo namÄ ir kaimynė Č. V. pasiÅ«lė mainus, nes ji buvo nupirkusi sodo namÄ dukrai, kuris, apžiÅ«rėjus, jam iÅ¡ karto patiko.

Su bendraturte ieÅ¡kove kildavo konfliktai dar tėvui gyvam esant, todėl su ja kartu gyventi nenorėjo. Be to po tėvo mirties ieÅ¡kovė spaudė atsakovÄ parduoti turtÄ už nerealiai žemÄ kainÄ . Iki ginčo sandorių sudarymo neinformavo ieÅ¡kovės apie turto perleidimÄ ÄŒ. V., nes nelaikė reikalingu. IÅ¡mainytame su Č. V. name jis Å¡iuo metu gyvena su žmona ir vaikais, iÅ¡ priemokos pagal mainų sutartį grÄ Å¾ino paskolÄ atsakovei, kuriÄ buvo gavęs iÅ¡ jos po tėvo mirties.IeÅ¡kinys iÅ¡ esmės tenkintinas.Byloje iÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informacijos ir notarės L.

M. pateiktų dokumentų nustatyta, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo bendroji dalinė ieškovės I. J. ir S. D. nuosavybė - ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdė ½ dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), S. D. asmeninės nuosavybės teise valdė ½ dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1135/2300 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

S. D. 2011 m. spalio 17 d. mirė, po jo mirties atsakovas A. D. pagal įstatymÄ paveldėjo mirusiojo turtÄ - 1135/2300 dalis 0,2360 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį nuo ½ dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovai A. D. ir Č. V. 2012 m. vasario 1 d. sudarė mainų sutartį, pagal kuriÄ Â¼ dalį paveldėto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir paveldėtÄ 227/460 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių vertė 450 000 Lt, iÅ¡mainė į sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių vertė 350 000 Lt.

Atsakovė Č. V. pagal mainų sutartį įgytus nekilnojamuosius daiktus 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartimi perleido savo dukrai – atsakovei K. V.. 2012 m. rugsėjo 7 d. tarp atsakovų A. D. ir K. V. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ A. D. pardavė K. V. ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje už 40 000 Lt. Pastaruosius tris sandorius pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nagrinėjamoje byloje ir ginčija ieÅ¡kovė I. J..Byloje taip pat nustatyta, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), dėl kurio perleidimo teisėtumo kilo ginčas nagrinėjamoje byloje, yra nustatytos specialios naudojimo sÄ lygos – XXXIV.

Nacionaliniai ir regioniniai parkai. ir Å¡ios specialiosios sÄ lygos yra įraÅ¡ytos į Nekilnojamojo turto registro duomenis.Dėl ieÅ¡kinio senaties.Vienu iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų ieÅ¡kovė ginčija atsakovų A. D. ir Č. V. 2012 m. vasario 1 d. sudarytÄ mainų sutartį, kurios pagrindu pasikeitė turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturtis dalinėje nuosavybėje – vietoj A. D. bendraturte tapo Č. V., vėliau – K. V.. Å is ieÅ¡kinio reikalavimas iÅ¡ esmės yra grindžiamas CK 4.79 straipsnio pažeidimu.

Pagal minimo straipsnio 3 dalį, tuo atveju, jei turto dalis priklausanti savininkams bendrosios nuosavybės teise yra perleista, pažeidžiant bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamÄ turto dalį bendrojoje nuosavybėje, bendraturtis, kurio teisė buvo pažeista, turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Nurodyta teisės norma nenustato momento, nuo kurio pradedamas skaičiuoti trijų mėnesių terminas, todėl taikytina bendroji CK 1.127 straipsnio 1 dalies norma, kurioje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ .

Taigi įstatymas sieja ieÅ¡kinio senaties eigÄ ne tik su subjektyviuoju kriterijumi – sužinojimu, bet ir su objektyviuoju kriterijumi – turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2005; kt.). Be to pagal teismų praktikos nuostatas turi bÅ«ti patikrinama, ar ieÅ¡kovas apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne vėliau, nei toje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005).IeÅ¡kovė nurodo, kad apie tai, jog atsakovė K.

V. tapo visos žemės sklypo ir pastato dalies, priklausiusios S. D., savininke, ji sužinojo tik 2012 metų lapkričio mėnesį, kai gavo per Vilniaus miesto 11-Ä notarų biurÄ atsiųstÄ atsakovės K. V. 2012 m. lapkričio 23 dienos pasiÅ«lymÄ su susitarimo projektu dėl pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdymo, disponavimo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo. Tuo metu ieÅ¡kovei ir kilo abejonių dėl jos teisių pažeidimo, nes iki tol ji manė, kad bendraturčiai yra tie patys, kadangi ji, kaip žemės sklypo ir pastato bendraturtė, turinti pirmumo teisę tÄ turtÄ Ä¯sigyti, jokio praneÅ¡imo apie turto perleidimÄ nebuvo gavusi.

Atsakovė Č. V. gi teigia, kad 2012 m. vasario 17 d. ir vasario 21 d. ieÅ¡kovė nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikė praÅ¡ymus įraÅ¡yti nekilnojamųjų daiktų - garažo ir Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrÄ , tačiau 2012 m. kovo 15 d. gavo VÄ® Registrų centro neigiamÄ atsakymÄ , todėl nuo Å¡ios datos ir skaičiuotinas ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismas sutinka su tokiais atsakovės argumentais dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo.Bylos duomenys (VÄ® Registrų centro 2012-03-28 raÅ¡tas, VÄ® Registrų centro 2012-03-15 sprendimas ir Nekilnojamojo turto registro duomenų 2013-03-21 iÅ¡raÅ¡as) tvirtina, kad 2012 m. vasario 1 d. sudaryta tarp atsakovų mainų sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota tÄ pačiÄ dienÄ , o 2012 m. vasario 17 d. ir 2012 m. vasario 21 d. ieÅ¡kovė VÄ® Registrų centrui pateikė praÅ¡ymus įraÅ¡yti nekilnojamųjų daiktų - garažo ir Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrÄ .

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2012 m. kovo 15 d. sprendimu atsisakė įraÅ¡yti (pakeisti) nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ , kadangi ieÅ¡kovė nepateikė žemės sklypo bendraturčių sutikimo. Taigi ieÅ¡kovė Å¡ioje situacijoje, elgdamasi kaip apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, turėjo galimybę pasidomėti žemės sklypo bendraturčiu, kÄ , tikėtina, ji ir padarė, nes, kaip matyti iÅ¡ jos 2012 m. kovo 8 d. skundo policijai, jame ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai įvardija, jog atsakovė Č.

V. yra žemės sklypo bendraturtė, nurodo mainų sandorį ir jo notarinio registro numerį ir pan. Todėl, nors ieÅ¡kovė ir tvirtina, kad skundus policijai rašė jos sutuoktinis, dėl ko jų turinio ji neatsimena, labiau tikėtina (CPK 165 str., CK 1.5 str.), kad ieÅ¡kovė apie savo pažeistas teises sužinojo arba turėjo realiÄ galimybę sužinoti ne vėliau kaip 2012 m. kovo 15 d. ir nuo Å¡ios datos skaičiuotinas ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris, paduodant ieÅ¡kinį 2013 m. vasario 22 d., buvo praleistas.

Atsakovai praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis ir terminÄ atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.). PraÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovė grindžia tokiomis aplinkybėmis: atsakovai sÄ moningai slėpė, kad pasikeitė žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčiai; atsakovas A. D. patikino ieÅ¡kovę, kad metus laiko niekam neplanuoja parduoti jam nuosavybės teise priklausančios turto dalies, o ji neturėjo pagrindo nepasitikėti atsakovu; tik suvokusi, kad pasikeitė bendraturčiai, iÅ¡ karto kreipėsi teisinės pagalbos, aktyviai siekė apginti savo pažeistas teises, rinko ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti bÅ«tinÄ informacijÄ ; ieÅ¡kinio senaties terminas yra pakankamai trumpas.

Atsakovų nuomone, ieÅ¡kovės nurodytos priežastys negali bÅ«ti pripažintos svarbiomis ir pagrindu ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti, tačiau teismas daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ klausimÄ , ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys (ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios) pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-393/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje yra pagrindas konstatuoti, jog ieÅ¡kovės nurodytos ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra pakankamos pripažinti jas svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, dėl to, kad: kaip tvirtina bylos duomenys, ieÅ¡kovę ir atsakovÄ A. D. sieja giminystės ryÅ¡iai, jų tarpusavio santykiai visÄ laikÄ buvo pakankamai geri, A. D. neneigia, jog jam buvo žinomas ieÅ¡kovės ketinimas įsigyti jo paveldėtÄ nekilnojamojo turto dalį, ieÅ¡kovei nebuvo pagrindo juo netikėti ir nepasitikėti; ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu nebuvo gavusi iÅ¡ atsakovų jokio objektyvaus dokumento, patvirtinančio bendraturčių pasikeitimÄ ; ieÅ¡kovė kitais bÅ«dais aktyviai siekė apginti savo pažeistas teises (kreipėsi į teisėsaugos institucijas); ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti įstatyme nustatytas vos trijų mėnesių terminas ir jis buvo praleistas pakankamai nedaug (senaties terminas baigėsi 2012 m. birželio 15 d., ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2013 m. vasario 22 d.); be to nagrinėjamoje byloje konstatuotinas akivaizdus ieÅ¡kovės, kaip bendraturtės, teisių pažeidimo faktas, todėl pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, atnaujinus praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Dėl 2012 m. vasario 1 d. mainų sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, niekiniu ir negaliojančiu.

Kaip jau minėta, ieÅ¡kovė ginčija atsakovų A. D. ir Č. V. 2012 m. vasario 1 d. sudarytÄ mainų sutartį, kurios pagrindu pasikeitė turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturtis dalinėje nuosavybėje, tuo pagrindu, kad buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, nustatytos CK 4.79 straipsnyje. IeÅ¡kovės nuomone, ginčijamas mainų sandoris pripažintinas pirkimo-pardavimo sutartimi, ir pirkėjo teisės ir pareigos perkeltinos ieÅ¡kovei, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtei, turinčiai pirmumo teisę įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį už tÄ pačiÄ kainÄ , kuria ji buvo perleista.

Atsakovai, atsikirsdami į ieškinį, teigia, kad tarp jų sudarytas ginčijamas sandoris nebuvo apsimestinis, jis sudarytas siekiant atitinkamų teisinių pasekmių, o ieškovė neturėjo pirmumo teisės įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį, nes buvo sudarytas ne pirkimo-pardavimo, o mainų sandoris. Teismas pripažįsta pagrįstais ir įrodytais ieškovės ieškinio argumentus ir motyvus.CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys.

Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Sandoris neturi valios trÅ«kumų ir Å¡iuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, atitinka jų vidinę valiÄ . Å iuo atveju esminė aplinkybė yra Å¡alių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006; kt.).

Spręsdamas dėl sandorį sudariusių Å¡alių valios, iÅ¡reikÅ¡tos iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, atitikties jų vidinės valios (tikrųjų ketinimų) turiniui, kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia.Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo nekilnojamas turtas (žemės sklypas ir gyvenamasis namas), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo bendroji dalinė ieÅ¡kovės I.

J. ir atsakovo A. D. nuosavybė, kuriÄ atsakovas paveldėjo po savo tėvo S. D. mirties. Atsakovas A. D. taip pat neneigė, jog ieÅ¡kovė, dar tėvui gyvam esant ir po tėvo mirties, turėjo ketinimų įsigyti jo paveldėtÄ turtÄ , kad pardavimo atveju ji turėjo pirmumo teisę šį turtÄ Ä¯sigyti, bet jis neketino jo parduoti. Tačiau prieÅ¡ingai, nei tvirtina atsakovas A. D., faktinės aplinkybės ir atsakovų veiksmai iki ir po ginčijamo sandorio sudarymo leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A.

D. siekė perleisti paveldėtÄ turtÄ , apeinant pirmumo teisę jį įsigyti turinčiÄ ieÅ¡kovę, t.y. sudaryti apsimestinį sandorį, o bÅ«tent: ginčo mainų sutartis sudaryta 2012 m. vasario 1 d. - po 14 dienų, kai A. D. įsigijo nuosavybės teisę į mainomus daiktus (nuosavybės teisė įregistruota 2012 m. sausio 17 d. tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu); kadangi mirusysis S. D. nebuvo atsiskaitęs už valstybinę žemę pagal 2003 m. balandžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P01/2003-26877, iki paveldėjimo teisės liudijimo A.

D. iÅ¡davimo šį įsiskolinimÄ â€“ viso 14 249,12 Lt dar 2011 m. gruodžio 16 d. sumokėjo bÅ«simoji mainų sutarties Å¡alis - atsakovė Č. V., pavedime nurodydama „už žemę pagal pasižadėjimÄ Nr.483, S. D., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“ (Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2013-02-18 atsakymas Nr.49SJN-(14,49,105)-310), t.y. pinigai sumokėti likus mėnesiui iki paveldėjimo teisės liudijimo atsakovui A. D. iÅ¡davimo ir pusantro mėnesio iki bÅ«simos mainų sutarties sudarymo, pagal neiÅ¡vieÅ¡intÄ pasižadėjimÄ (A.

D. teigia, kad buvo pasiraÅ¡ytas skolos raÅ¡telis, kurį jis vėliau suplėšė ir iÅ¡metė, Č. V. gi apskritai nenurodė buvus kokį nors pasižadėjimo raÅ¡tÄ , nes pervesta pinigų suma „jai nereikÅ¡minga“), atsakovės Č. V. nuosavybės teisės į mainomus nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini), Vilniuje įregistruotos 2012 m. sausio 31 d. tÄ pačiÄ dienÄ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr.1251 pagrindu, o ginčijama mainų sutartis sudaryta jau sekančiÄ dienÄ (2012 m. vasario 1 d.);

A. D. mainomas turtas Å¡alių įkainotas 450 000 Lt, Č. V. – 350 000 Lt, mainomo turto vertės skirtumas, kurį Å¡alys mainų sutartyje įvardijo kaip priemokÄ , sudaro 100 000 Lt, t.y. mainomų daiktų vertė nėra lygiavertė - skiriasi ketvirtadaliu; Å¡iÄ priemokÄ ÄŒ. V. sumokėjo A. D. į jo nurodytÄ sÄ skaitÄ banke, pastarasis iÅ¡ gautos priemokos grÄ Å¾ino Č. V. 2011 m. gruodžio 16 d. jos sumokėtÄ (paskolintÄ ) sumÄ - 14 249,12 Lt, kas rodo, jog Å¡alių valia buvo ne daiktų mainai, o tai, kad Č.

V. nupirktų A. D. jo iÅ¡sirinktÄ namÄ sodų bendrijoje ir sumokėtų 100 000 Lt pinigais; 2012 m. balandžio 5 d. Č. V. pagal mainų sutartį įgytus daiktus dovanojimo sutartimi perleido K. V., t.y. Č. V. perleido nuosavybės teisę į mainų sutarties pagrindu įgytus daiktus per du mėnesius nuo jų įgijimo, kas rodo, kad jau iki mainų sutarties sudarymo atsakovė aiÅ¡kiai neketino bÅ«ti mainomo daikto savininke; dar po 8 mėnesių po mainų sutarties sudarymo – 2012 m. rugsėjo 7 d.

A. D. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido K. V. likusiÄ Â¼ dalį gyvenamojo namo, nepraneÅ¡damas apie turto pardavimÄ kitai bendraturtei I. J.. Pažymėtina ir tai, jog atsakovai byloje nepaneigė ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog nė vienas iÅ¡ atsakovų nesirÅ«pino bendro turto iÅ¡laikymu, nemokėjo jokių privalomų mokesčių už komunalines paslaugas, namui tiekiamÄ elektros energijÄ , Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , nesudarė jokių komunalinių paslaugų teikimo sutarčių ir pan., iÅ¡skyrus vienintelį Č.

V. sumokėtÄ Å¾emės mokestį 2012 m. spalio 9 d. K. V. vardu. Teismo posėdžiuose atsakovai teigė, jog A. D. pageidavo gyventi atskirame name be bendraturčių, be to jis bijojo bÅ«ti apgautas, todėl nenorėjo parduoti turto ir bÅ«tent todėl, notarės patarimu (visus ginčijamus sandorius tvirtino ta pati notarė), buvo sudaryta mainų sutartis. Tačiau tokia atsakovų pozicija kaip tik ir patvirtina A. D. siekį neparduoti savo turto dalies bendrasavininkei (ieÅ¡kovei), žinant, jog Å¡i turi tikslÄ Ä¯sigyti parduodamÄ bendraturčio dalį, bet ieÅ¡koti bÅ«do, kaip jį perleisti konkrečiam asmeniui – atsakovei Č.

V.. Tai matyti iÅ¡ abiejų atsakovų paaiÅ¡kinimų teisme, kad jau 2011 m. gruodžio mėnesį jie kalbėjo apie turto perleidimÄ ÄŒ. V., nors ieÅ¡kovei A. D. tvirtino turto neperleisiantis bent metus po tėvo mirties, pačios atsakovės Č. V. nurodytų aplinkybių, kad ji duodavo A. D. patarimus dėl turto, apmokėjo mirusio S. D. skolas (įsiskolinimÄ už žemę), sudarydama ne paskolos sutartį, o pagal „pasižadėjimÄ â€œ, abiejų atsakovų paaiÅ¡kinimų teisme ir atsiliepimuose apie susitarimo dėl mainų ir sodo namo apžiÅ«ros laiko bei aplinkybių nesutapimų (pavyzdžiui, kaip minėta, teisme atsakovai tvirtino, kad jau 2011 m. gruodžio mėnesį jie kalbėjo apie turto perleidimÄ ÄŒ.

V., tuo tarpu Č. V. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kai sudarė 2012 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl sodo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje įsigijimo, ji sutiko A. D. ir pokalbio metu pasiÅ«lė iÅ¡keisti jos nupirktÄ sodo namÄ Ä¯ A. D. turimÄ nuosavybės dalį. Atsakovas A. D. savo atsiliepime į ieÅ¡kinį taip pat nurodė, kad jis 2012 m. pradžioje sužinojo, jog kaimynė Č. V. nupirko namÄ savo dukrai (duomenys neskelbtini), tÄ pačiÄ dienÄ namÄ apžiÅ«rėjo ir sutarė apsikeisti).

Atsakovė Č. V. taip pat nurodo, kad ji buvo suinteresuota, jog jos duktė K. V. ateityje gyventų kuo arčiau jos namų, todėl jau nuo 2011 m. antros pusės ieÅ¡kojo priimtino žemės sklypo ir namo Antakalnio ir greta jo esančiose Vilniaus miesto dalyse. Tokius lÅ«kesčius, pasak atsakovės, atitiko sodo namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Å ias aplinkybes atsakovė įrodinėja jos ir A. M. (namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininko) 2011 m. rugpjūčio 25 d. suraÅ¡ytu pakvitavimu apie 3 000 Lt dydžio avanso už perkamÄ Å¾emės sklypÄ ir namÄ sumokėjimÄ .

Tačiau teismas Å¡io pakvitavimo nelaiko pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog Č. V. jau 2011 m. rugpjūčio 25 d. buvo sutarusi įsigyti savo nuosavybėn mainomÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro dėl to, kad minimas pakvitavimas nėra oficialiai niekieno patvirtintas (nors įstatymas to ir nereikalauja, bet yra tik A. M. paraÅ¡as) ir jį teismui pateikė suinteresuotas bylos baigtimi asmuo - Č. V. tik paskutiniame teismo posėdyje, todėl teismas neturi objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių galėtų daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog pakvitavime nurodyta data atitinka faktinę jo suraÅ¡ymo datÄ .

Tai, kad 2012 m. sausio 31 d. tarp A. M. ir Č. V. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.1.1 punkte yra nurodyta, jog 3 000 Lt dydžio pinigų sumÄ ÄŒ. V. sumokėjo A. M. prieÅ¡ pasiraÅ¡ant nurodytÄ sutartį, taip pat nepatvirtina fakto, jog sumokėjimas buvo atliktas bÅ«tent minimame pakvitavime nurodytÄ dienÄ (įraÅ¡as „prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį“ gali reikÅ¡ti bet kurį laikÄ iki sutarties pasiraÅ¡ymo). Be to pagal minėtÄ 2012 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuosavybės teise buvo įgytas atsakovės Č.

V., o ne jos dukros K. V. vardu, kas taip pat sudaro pagrįstÄ abejonę dėl atsakovės Č. V. paaiÅ¡kinimų pagrįstumo. Taigi faktinės aplinkybės patvirtina ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovų tikroji valia buvo sudaryti ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir tokiu atveju atsakovas, parduodamas savo dalį turto, kuris yra bendroji jo ir ieÅ¡kovės nuosavybė, privalėjo praneÅ¡ti ieÅ¡kovei, jog ji gali pirkti nurodytÄ turtÄ pirmenybės teise (CK 4.79 str.). Pažymėtina, jog aptarta situacija atitinka ir kasacinio teismo praktikos nuostatas dėl mainų ir pirkimo-pardavimo sutarčių santykio aiÅ¡kinimo (pvz., žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005; kt.), nes akivaizdu, kad ginčo nuomos sutartimi mainomi daiktai atsakovės Č. V. nuosavybėn buvo įsigyti vienÄ dienÄ prieÅ¡ mainų sandorio sudarymÄ ir kita Å¡alis – atsakovas A. D. negalėjo iÅ¡ anksto norėti Č. V. priklausančio individualiais požymiais apibrėžto daikto, nes Å¡i jo neturėjo. Atkreiptinas taip pat dėmesys į tai, jog tuo atveju, kai tos pačios Å¡alys vienu metu arba per trumpÄ laiko tarpÄ sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, Å¡ie sandoriai negali bÅ«ti aiÅ¡kinami izoliuotai, o tik kartu, nes tik taip gali bÅ«ti atskleista tikroji Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta susitarimų visetu.

Mainų sandorio esmė yra Å¡alių siekis ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtÄ kitos Å¡alies turimÄ daiktÄ , iÅ¡siskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai Å¡aliai yra svarbios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovo A. D. mainų pagrindu įgytas daiktas nepasižymėjo jokiomis individualiomis ypatybėmis, buvo nupirktas vienÄ dienÄ prieÅ¡ mainų sandorio sudarymÄ , A.

D. „tik pamačius, iÅ¡ karto patiko“. Be to mainomi daiktai nebuvo lygiaverčiai, kÄ tvirtina A. D. gauta 100 000 Lt priemoka grynais pinigais, iÅ¡ kurios pastarasis iÅ¡ karto grÄ Å¾ino skolÄ ÄŒ. V., nors, kaip nurodo atsakovai, skolos grÄ Å¾inimo terminas nebuvo numatytas, kas leidžia teigti, jog atsakovai iÅ¡ anksto buvo susitarę dėl A. D. priklausančio turto pirkimo-pardavimo už sutartÄ kainÄ . IÅ¡vadÄ dėl apsimestinio sandorio patvirtina ir atsakovų elgesys po ginčo mainų sutarties sudarymo – po dviejų mėnesių nuo mainų sutarties sudarymo Č.

V. įgytÄ nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamuosius daiktus 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartimi perleidžia K. V., o pastaroji, atstovaujama Č. V., veikiančios pagal įgaliojimÄ , po penkių mėnesių – 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ atsakovo A. D. įsigyja likusiÄ Â¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tokiu bÅ«du faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, sudarius visÄ eilę sandorių, buvo apeita ieÅ¡kovės pirmenybės teisė įsigyti parduodamÄ bendrosios dalinės nuosavybės dalį ta kaina ir sÄ lygomis, kuria ji buvo parduota atsakovėms.

Sudarydamas ne mainų, o pirkimo-pardavimo sandorį, atsakovas A. D. nepranešė bendraturtei ieÅ¡kovei apie ketinimÄ parduoti ginčo nekilnojamojo turto dalį, esančiÄ bendrÄ ja daline nuosavybe, ne bendraturčiui, kuo buvo pažeista CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta ieÅ¡kovės pirmenybės teisė, kuri turi bÅ«ti ginama, pripažįstant mainų sandorį apsimestiniu, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, laikant jį pirkimo-pardavimo sandoriu ir perkeliant ieÅ¡kovei pirkėjo teises ir pareigas pagal nurodyto turto pirkimo-pardavimo sandorį.

Dėl mainų sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.Konstatavus, kad atsakovų sudarytas mainų sandoris yra apsimestinis ir kad juo siekta pridengti pirkimo-pardavimo sandorį, mainų sutartis, 2012 m. vasario 1 d. sudaryta tarp atsakovų Č. V. ir A. D., kvalifikuotina kaip pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ A. D. pardavė, o Č. V. nupirko 1135/2300 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ¼ dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 450 000 Lt (CK 1.87 str.).

IeÅ¡kovė CK 4.79 straipsnio pagrindu praÅ¡o perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal nurodytÄ pirkimo-pardavimo sandorį ir priteisti iÅ¡ jos atsakovei Č. V. 450 000 Lt sumÄ .Pažymėtina, kad pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį, perkeliant pirkėjo teises ir pareigas, nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti Å¡iÄ dalį (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2005; kt.).CK 4.79 straipsnis, nustatantis bendrosios nuosavybės dalies perleidimo specialiÄ sias sÄ lygas, kitiems bendraturčiams suteikia pirmenybės teisę Å¡iÄ dalį įgyti tik tais atvejais, kai jis turi galimybę pasiÅ«lyti tas pačias sandorio sÄ lygas.

Tokiu atveju daikto perleidėjo interesas sudaryti sandorį jį tenkinančiomis sÄ lygomis, gauti norimÄ ir sulygtÄ atlyginimÄ , lieka nepažeistas. Atsakovai nagrinėjamoje byloje ginčija ieÅ¡kovės finansines galimybes sumokėti 450 000 Lt sumÄ atsakovei Č. V. (taip pat ir atsakovei K. V. 40 000 Lt sumÄ pagal kitÄ ginčijamÄ sandorį). IeÅ¡kovė, siekdama įrodyti savo finansines galimybes sumokėti nurodytÄ sumÄ , pateikė savo gyventojų pajamų deklaracijÄ už 2013 metus, AB Swedbank pažymÄ apie jos banko sÄ skaitos likutį, sutartį, sudarytÄ su UAB „Seldra“ dėl paskolos sumos suteikimo ir kredito unijos „Sostinės kreditas“ raÅ¡tÄ dėl kredito suteikimo.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė turi pakankamai finansinių galimybių sumokėti atsakovei Č. V. 450 000 Lt sumÄ - nekilnojamojo daikto pirkimo kainÄ (taip pat ir 40 000 Lt K. V.) per tam tikrÄ laikÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (terminas nustatytinas teismo). Atsakovų argumentus dėl ieÅ¡kovės finansinių galimybių teismas atmeta, nes jie grindžiami pačių atsakovų subjektyviu ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų vertinimu ir prielaidomis pagrįstais skaičiavimais.Kaip tvirtina ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai ir faktinės aplinkybės, I.

J. turi vertingo nekilnojamojo turto – jai nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė yra adekvati bÅ«tinai pagal ginčo sutartis sumokėti sumai. Be to pagal metinę gyventojų pajamų deklaracijÄ ieÅ¡kovė per 2013 metus gavo 31 342,51 Lt pajamų, atsiskaitomojoje sÄ skaitoje 2014 m. balandžio 22 d. duomenimis ieÅ¡kovė turėjo 96 957,60 Lt, taip pat ji turi realias galimybes gauti atitinkamas paskolas iÅ¡ UAB „Seldra“ ir kredito unijos „Sostinės kreditas“.

Be to, sprendžiant klausimÄ dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieÅ¡kovei, teismas atsižvelgia į tai, jog ginčo objektu esantis žemės sklypas yra valstybinio parko teritorijoje, jam nustatytos specialiosios naudojimo sÄ lygos, todėl Å¡io sklypo ir jame esančio namo dalį įgijus bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas taptų efektyvesnis, o tuo pačiu bÅ«tų geriau užtikrintas vieÅ¡asis interesas – LR Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų įgyvendinimas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas perkelia ieÅ¡kovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 2012 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sandorį ir priteisia iÅ¡ jos atsakovei Č. V. 450 000 Lt sumÄ , nustatydamas 20 dienų terminÄ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos jai sumokėti. Teismo vertinimu, nurodytas 20 dienų terminas yra pakankamas pirkėjo pareigai – sumokėti nekilnojamojo daikto pirkimo kainÄ Ä¯vykdyti, atitinka Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , nepažeis nė vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių teisių ir pareigų.Dėl 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutarties pripažinimo niekine.

Pripažinus ginčijamÄ mainų sutartį apsimestiniu sandoriu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento bei perkėlus pirkėjo teises pagal pirkimo-pardavimo sutartį ieÅ¡kovei, pripažintina niekine ir 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartis, sudaryta tarp atsakovių Č. V. ir K. V. dėl 1135/2300 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei dalies pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perleidimo, kadangi neteisėtai įgijusi nuosavybėn nekilnojamÄ jį turtÄ tariamos mainų sutarties pagrindu, atsakovė Č.

V. negalėjo perleisti atsakovei K. V. to, ko neturėjo (CK 4.20 str.), nes nuo mainų sandorio nuginčijimo teisėta minimo turto savininke laikytina ieÅ¡kovė. Å is sandoris pripažintinas niekiniu nuo sudarymo momento, nesukeliančiu jo Å¡alims teisinių pasekmių. Dėl 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.Pripažinus, kad ginčijama mainų sutartis yra apsimestinis sandoris ir perkėlus pirkėjo teises ir pareigas ieÅ¡kovei, bei pripažinus dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ nuosavybės teisę į 1135/2300 dalis žemės sklypo ir ¼ dalis pastato - gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgijo K.

V. niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, pripažintina, kad pirkimo-pardavimo sutartis, 2012 m. rugsėjo 7 d. sudaryta tarp atsakovų A. D. ir K. V., atstovaujamos Č. V., veikiančios pagal įgaliojimÄ , dėl ¼ dalies pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sudaryta pažeidžiant CK 4.79 straipsnio 3 dalį, pagal kuriÄ A. D. privalėjo pasiÅ«lyti pirkti parduodamÄ bendrosios dalinės nuosavybės dalį bendraturčiui, t.y. ieÅ¡kovei.

NebÅ«dama bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtė, K. V. negalėjo įsigyti iÅ¡ A. D. ¼ dalies pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prieÅ¡ tai nepasiÅ«lius Å¡ios dalies įsigyti bendraturtei I. J.. Todėl pirkėjo teisės bei pareigos ir pagal šį sandorį perkeltinos ieÅ¡kovei I. J., kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtei, turinčiai pirmumo teisę įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį už tÄ pačiÄ kainÄ , kuria ji buvo perleista.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (pvz. žr. 2007-01-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007), kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo bÅ«do, specifika yra ta, jog Å¡io bÅ«do taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sÄ Å¾iningumo. Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutÄ , netaikomos CK 1.80 straipsnio 2-4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytos sandorio negaliojimo ir turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo taisyklės.Perkeliant pirkėjos teises ieÅ¡kovei I.

J., iÅ¡ jos K. V. naudai priteistina 40 000 Lt suma - nekilnojamojo daikto pirkimo kaina. Aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovės finansine galimybe įvykdyti Å¡iÄ prievolę ir teismo nustatytinas terminas iÅ¡ esmės jau buvo aptartas aukščiau, pasisakant dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieÅ¡kovei pagal nuginčytÄ mainų sutartį, pripažinus jÄ pirkimo-pardavimo sutartimi.Dėl sandorių formos trÅ«kumų ir prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms.IeÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu taip pat įrodinėja, kad ginčijami sandoriai (mainų ir dovanojimo sutartys) buvo sudaryti pažeidžiant imperatyvius reikalavimus, nustatytus LR žemės įstatymo 30 straipsnyje dėl privalomos žemės sandorių formos, o bÅ«tent, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti be žemės sklypo plano, kuris yra neatskiriama žemės sandorio dalis.

Atsakovai ir trečiasis asmuo notarė L. M., atsikirsdami į ieÅ¡kovo argumentus, nurodo, kad tokie teiginiai yra nepagrįsti, nes mainomo žemės sklypo planas buvo. Teismas atmeta ieÅ¡kovės teiginį, jog ginčo sutartys buvo sudarytos pažeidžiant LR žemės įstatymo reikalavimus, nes iÅ¡ UAB „Archyvų sistemos" gautos mainų sutarties su visais priedais kopijos matyti, jog mainomo žemės sklypo planas buvo. Todėl, nors LR žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas prie žemės sandorių pridėti žemės sklypo planÄ yra imperatyvaus pobÅ«džio, tačiau vien žemės sklypo plano neįvardijimas sutarties tekste, nedaro tokio sandorio negaliojančiu.

Kaip matyti iÅ¡ pateiktos archyvinės medžiagos, sudarant ginčo mainų ir dovanojimo sutartis, notarei buvo pateiktas perleidžiamo ginčo sklypo dalies planas, kuris yra sudedamoji 2003 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalis. Jame ginčo sutartimi perleistas sklypas yra pakankamai aiÅ¡kiai suformuotas ir identifikuotas, apibrėžtos jo ribos bei sklypo planas, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastabų dėl ginčo sutarčių turinio nereiÅ¡kė ir atitinkamai jas įregistravo Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo sandoriai buvo sudaryti be žemės sklypo plano.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

Paduodama ieÅ¡kinį I. J. sumokėjo 8 900 Lt žyminio mokesčio, todėl iÅ¡ esmės patenkinus ieÅ¡kinį Å¡is žyminis mokestis priteistinas iÅ¡ atsakovų A. D., Č. V. ir K. V. lygiomis dalimis – po 2 966,66 Lt iÅ¡ kiekvieno (CPK 93 str. 1 d.). IÅ¡ atsakovų taip pat priteistina ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma, kuri pagal pateiktus dokumentus sudaro 4 356 Lt (po 1 452 Lt iÅ¡ kiekvieno atsakovo) ir yra pagrįsta, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , apimtį, advokato darbo ir laiko sÄ naudas (CPK 98 str.).

Iš atsakovų taip pat priteistina valstybei 45,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. po 15,16 Lt iš kiekvieno atsakovo. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.                          Ieškinio įvykdymo užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei K. V. priklausančios 1135/2300 dalies žemės sklypo ir ½ dalies gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, areštas, uždraudžiant perleisti bei kitų asmenų vardu registruoti jų nuosavybę, taip pat kitaip uždraudžiant atlikti su nurodyto sklypo ir namo dalies valdymu bei disponavimu susijusius veiksmus, kurie galėtų apsunkinti savininko teise į juos.

Patenkinus ieškinį, šios laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).                           Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas ieškovės I. J. kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės 490 000 Lt sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos 490 000 Lt sumai.

Bendra areÅ¡tuoto turto vertė ir/ar lėšų suma neturi virÅ¡yti 490 000 Lt sumos. Patenkinus ieÅ¡kinį ir priteisus atsakovėms iÅ¡ ieÅ¡kovės bendroje sumoje 490 000 Lt, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.). Dėl praÅ¡ymų taikyti procesines sankcijas ieÅ¡kovei.Atsakovė ir jos atstovas taip pat prašė teismo taikyti ieÅ¡kovei procesines sankcijas – pagal CPK 186 straipsnio 6 dalį už priesaikos sulaužymÄ , pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad ieÅ¡kovė melavo apie ieÅ¡kinio senaties pradžiai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir kreipėsi į teismÄ su absoliučiai nepagrįstu ieÅ¡kiniu. Teismas tokio praÅ¡ymo netenkina, kadangi teismo sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra tenkinamas. Tai, kad ieÅ¡kovė kai kurias faktines aplinkybes aiÅ¡kino kitaip tiek ieÅ¡kinyje, tiek ir teismo posėdžiuose, negu nurodė atsakovai ir nustatė teismas, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovė sulaužė teismui duotÄ priesaikÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :             IeÅ¡kinį tenkinti.             Pripažinti apsimestine 2012 m. vasario 1 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. 1135, sudarytÄ tarp atsakovų Č.

V. ir A. D., pagal kuriÄ A. D. iÅ¡mainė 227/460 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¼ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje; laikyti šį mainų sandorį pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria atsakovas A.

D. pardavė, o Č. V. nupirko dalį žemės sklypo ir 1/4 gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 450 000 Lt; perkelti ieÅ¡kovei I. J. nurodyto turto pirkėjo teises ir pareigas ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės I. J. atsakovei Č. V. 450 000 Lt, nustatant, jog Å¡i pinigų suma sumokėtina per 20 dienų terminÄ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 4061, sudarytÄ tarp atsakovių Č.

V. ir K. V. dėl 1135/2300 dalies žemės sklypo ir ¼ gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Perkelti ieÅ¡kovei I. J. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 10518, sudarytÄ tarp atsakovų A. D. ir K. V., pagal kuriÄ A. D. pardavė K. V. ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės I. J. atsakovei K. V. 40 000 Lt, nustatant, jog Å¡i pinigų suma sumokėtina per 20 dienų terminÄ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieÅ¡kovei I. J. iÅ¡ atsakovų A. D., Č. V. ir K. V. po 2 966,66 Lt iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų ir po 1 452 Lt iÅ¡ kiekvieno iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovų A. D., Č. V. ir K. V. po 15,16 Lt iÅ¡ kiekvieno iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                              Alma Urbanavičienė                          Â