2015-11-18 Nr. AB-22271-3-61-3-04977-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1357-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04977-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Drigoto, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miškinsa“ atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. spalio 14 d. gautas pareiškėjos UAB „Miškinsa“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma panaikinti / įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) panaikinti: 1) NMA 2015 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. SKP-314; 2) NMA 2015 m. liepos 20 d. raštą Nr. BRK-6726 (3.144).

Prie skundo pateiktas prašymas atnaujinti terminą skundui dėl NMA 2015 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. SKP-314 ir NMA 2015 m. liepos 20 d. rašto Nr. BRK-6726 (3.144) pateikti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalimi, skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas. Atsižvelgęs į šią teisės normą, teismas sprendė, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) pagrįstai konstatavo, jog yra praleistas terminas skundui (skundas Komisijoje priimtas 2015 m. rugsėjo 17 d.) dėl skundžiamų dokumentų paduoti.

Teismas pažymėjo, kad Komisija iš NMA pateiktų duomenų darė išvadą, jog skundžiami dokumentai pareiškėjui buvo įteikti 2015 m. liepos 23 d. ir bylą nutraukė, nes yra praleistas apskundimo terminas. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog AB „Lietuvos paštas“ patvirtino, kad skundžiami dokumentai buvo įteikti UAB „Miškinsa“, Kanapių g. 6, Panevėžys, 2015 m. liepos 23 d. vadybininkei Z. A.. Taigi, registruota siunta buvo įteikta pareiškėjo nurodytu adresu – Kanapių g. 6, Panevėžys, be to, nurodytas ir tinkamas gavėjas, t. y. UAB „Miškinsa“. Teismas pažymėjo, jog pašto siuntas įteikiantys darbuotojai jokiais teisės aktais nėra įpareigoti tikrinti, ar siuntą įteikia įmonės darbuotojui. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė fakto, kad skundžiamų dokumentų jis negavo. Teismas atkreipė dėmesį, jog Valstybės įmonės Registrų centras viešosios paieškos sistema rodo, kad minėtu adresu yra gyvenamasis namas, du pagalbiniai pastatai ir kiti inžineriniai statiniai. Teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad minėtu adresu veiktų kitos įmonės, ar gyventų kiti asmenys, todėl teismas darė išvadą, jog minėtu nekilnojamuoju turtu naudojasi tik pareiškėjas.

II. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą terminą ir priimti skundą.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Pašto įstatymo 10 straipsniu, nurodo, kad pašto paslaugų teikėjas, įteikdamas registruotą korespondenciją, ją įteikia siuntėjo nurodytam asmeniui asmeniškai pasirašytinai. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad korespondencija turi būti laikoma įteikta tinkamai, jei įteikta buveinės adresu, ant voko nurodytas tinkamas gavėjas. Šiuo atveju korespondencija buvo įteikta asmeniui, kuris pas pareiškėją niekuomet nedirbo. Pareiškėjas teikia duomenis apie tai, kad pareiškėjo buveinės vietoje gyvenamąją vietą yra deklaravusi korespondenciją priėmusi Z. A., kuri pareiškėjui siuntos neperdavė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas 2015 m. spalio 14 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti (įpareigoti atsakovą panaikinti) NMA 2015 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. SKP-314 ir NMA 2015 m. liepos 20 d. raštą Nr. BRK-6726 (3.144).

ABTĮ 33 straipsnis, reglamentuojantis skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui terminus, nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (1 dalis). ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Pareiškėjas tvirtina, kad su ginčijamais administraciniais aktais susipažino 2015 m. rugpjūčio 18 d., gavęs ginčijamus administracinius aktus su ieškiniu civilinėje byloje Panevėžio apygardos teisme Nr. e2-634-212/2015. Į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi 2015 m. spalio 14 d., Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai nutraukus bylą pagal pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas nesutiko atnaujinti pareiškėjo praleisto termino su skundu kreiptis į teismą, nurodydamas, kad pareiškėjui ginčijami aktai buvo įteikti 2015 m. liepos 23 d. pareiškėjo buveinės adresu (adresu, kuris buvo užrašytas ant pašto siuntos) pareiškėjo vadybininkei Z. A.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pašto siunta jam buvo įteikta, pareiškėjas pateikė įrodymų – Socialinio draudimo (toliau – ir Sodra) apdraustųjų asmenų sąrašą nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d., susirašinėjimą su AB Lietuvos paštas, kurie, pareiškėjo įsitikimu, pagrindžia aplinkybę, jog pašto siunta pareiškėjui nebuvo įteikta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2015 m. spalio 1 d. sprendimu nutraukusi bylą pagal pareiškėjo skundą, konstatavo, kad pareiškėjas į Komisiją kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą. Priimdama šį sprendimą, Komisija vadovavosi AB Lietuvos pašto duomenimis, iš kurių nustatė, kad registruota siunta su pareiškėjo ginčijamais administraciniais aktais pareiškėjo buveinės adresu įteikta gavėjui arba pagal įgaliojimą kitam asmeniui.

Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Komisija, konstatavusi, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, šį sprendimą priėmė nedisponuodama kitais vėliau pateiktais įrodymais: AB Lietuvos pašto patvirtinimu, kad pareiškėjui skirta registruota siunta įteikta pareiškėjo vadybininkei Z. A., Sodra apdraustųjų asmenų sąrašu, iš kurio matyti, kad Z. A. nebuvo pareiškėjo darbuotoja.

Vadovaudamasi šiais duomenimis, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pateiktų kitų duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad asmuo, kuris priėmė registruotą siuntą, skirtą pareiškėjui, t. y. Z. A., susijusi su siuntos gavėju tokiu ryšiu, kuris suteiktų realią galimybę įteikti korespondenciją adresatui – pareiškėjui. Taip pat iš bylos aplinkybių negalima daryti išvados, kad siuntą priėmusi Z. A. ją perdavė pareiškėjui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 3 straipsnio 17 punktą, registruotoji siunta įteikiama asmeniškai pasirašytinai gavėjui, todėl vien ta aplinkybė, kad Z. A. yra deklaravusi gyvenamąją vietą pareiškėjo buveinės adresu, neleidžia spręsti apie tai, kad ji turėjo įgaliojimų priimti siuntą pareiškėjo vardu ar, kad šią siuntą priėmusi, perdavė ją pareiškėjui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas veikė operatyviai, rūpinosi savo teisių gynimu, 2015 m. rugpjūčio 17 d. gavęs Panevėžio apygardos teismo siustą ieškinį su pareiškėjo šioje byloje ginčijamais administraciniais aktais, kreipėsi į Komisiją, kuri bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė, todėl pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą ir prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis asmuo dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių teisės teikti skundą teismui neturėtų prarasti. Atsižvelgusi į byloje susiklosčiusias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo praleistas terminas skundui paduoti atnaujintinas.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis, kuria pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti netenkintas ir skundą atsisakyta priimti, naikintina, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, praleistas terminas skundui paduoti atnaujintinas, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miškinsa“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui uždarosios akcinės bendrovės „Miškinsa“ skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas