2b37feec-1dc6-40c2-a067-b603071a395f · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-12202-1107/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06497-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.3; 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.5.2; 3.4.5.19 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 29 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Lukauskaitė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A. M., jos atstovei advokatei Irinai Lemežytei, suinteresuoto asmens V. M. įstatyminei atstovei A. K. ir atstovei advokatei Kristinai Pranevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A.

M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ar termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuotas asmuo – V. M., atstovaujamas įstatyminės atstovės A. K.. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu teismo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. M. (toliau – pareiÅ¡kėja) po tėvo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Teismui netenkinus praÅ¡ymo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, pratęsti pareiÅ¡kėjai terminÄ priimti tėvo V.

M. palikimÄ . PareiÅ¡kime (el. b. l. 1-4, 12) nurodė, kad ieÅ¡kovė ir suinteresuotas asmuo V. M. yra palikėjo V. M. vaikai ir pirmosios eilės įpėdiniai. IeÅ¡kovės ir suinteresuoto asmens tėvas V. M. mirė (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, į LietuvÄ po tėvo mirties buvo grįžusi tik sudalyvauti mirusio tėvo laidotuvėse. Ä® Jungtinę Karalystę turėjo grįžti tęsti mokslų. 2018 m. spalio 24 d. kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo.

Notarė informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad mirusysis V. M. buvo sudaręs testamentÄ ir pateikė pareiÅ¡kėjai 2018 m. spalio 24 d. raÅ¡tÄ â€žDėl testamento“ paskelbimo. PareiÅ¡kėja 2018 m. lapkričio 8 d. iÅ¡klausė testamentÄ ir paaiÅ¡kėjo, kad (duomenys neskelbtini) testamentu tėvas V. M. visÄ jam priklausantį turtÄ paliko tik suinteresuotam asmeniui. BÅ«dama įsitikinusi, kad testamentas sudarytas nesuprantant jo reikÅ¡mės, 2018 m. lapkričio 9 d. pateikė ieÅ¡kinį teismui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu pripažino testamentÄ negaliojančiu, kaip sudarytÄ asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Suinteresuotam asmeniui V. M. buvo žinoma apie pareiÅ¡kėjos valios iÅ¡reiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. PareiÅ¡kėjai kreipusis į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, paaiÅ¡kėjo, kad jai atvykus pas notarę 2018 m. spalio 24 d. nebuvo įformintas pareiÅ¡kėjos palikimo priėmimas, nes visas dėmesys nukrypo į testamentÄ .

PareiÅ¡kėja, nebÅ«dama teisininke, bÅ«dama itin jauno amžiaus, neturėdama patirties tvarkant palikimÄ , sukrėsta tėvo mirties, nežinojo, kaip konkrečiai turi bÅ«ti įforminamas palikimo priėmimo faktas. ValiÄ priimti palikimÄ ji iÅ¡reiÅ¡kė aktyviai: nuvyko pas paveldėjimo bylÄ tvarkančiÄ notarę dėl palikimo priėmimo ir kreipėsi į teismÄ dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, t.y. palikimÄ priėmė pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti, savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kusi aktyviais veiksmais.

PareiÅ¡kėja buvo įsitikinusi, kad atliko visus bÅ«tinus veiksmus palikimo priėmimui. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti bÅ«tina pripažinti, nes paveldėjimo bylÄ nagrinėjanti notarė atsisako iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Jeigu teismas vertintų, kad pareiÅ¡kėja nepriėmė palikimo pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti, pareiÅ¡kėja reiÅ¡kia alternatyvų reikalavimÄ dėl termino palikimui pratęsimo. Ji aktyviai įgyvendino savo, kaip įstatyminės įpėdinės, teises, kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tik dėl aplinkybės, kad palikėjas testamentu buvo palikęs visÄ turtÄ kitam vaikui, pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo nebuvo įformintas įstatymo nustatyta tvarka.

Tačiau pareiÅ¡kėjos valiÄ , priimti palikimÄ , patvirtina jos aukščiau nurodyti aktyvÅ«s veiksmai. Be to, kitam įpėdiniui apie pareiÅ¡kėjos aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ priimti palikimÄ buvo žinoma nuo pat testamento paskelbimo ir ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo, tokiu bÅ«du pratęsus terminÄ palikimui priimti nebÅ«tų pažeisti jo teisėti lÅ«kesčiai. PareiÅ¡kėja elgėsi atidžiai ir sÄ Å¾iningai, įstatymo nustatytu terminu kreipėsi į paveldėjimo bylÄ vedusiÄ notarę, tik dėl fakto, kad testamentu visas turtas buvo paliktas suinteresuotajam asmeniui, nebuvo įforminta pareiÅ¡kėjos valia priimti palikimÄ , todėl teismui sprendžiant, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai valdyti, turi bÅ«ti pratęstas terminas palikimui priimti.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja palaikė savo pareiÅ¡kimÄ ir teismui papildomai paaiÅ¡kino, kad į notarÄ kreipėsi iÅ¡ karto po tėvo mirties, gal 2018 m. spalio 24 d. Po testamento paskelbimo, kuriame ji dalyvavo, sužinojimo, jog visas turtas paliekamas tik suinteresuotam asmeniui. Notarė pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ dėl privalomosios dalies nustatymo. IÅ¡ karto po testamento paskelbimo kreipėsi į teismÄ dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Mano, kad ji veikė aktyviai, kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, o paskui į teismÄ .

Po tėvo mirties neturi jo daiktų, nes jai nebuvo suteikta tokia galimybė. Notarė pareiÅ¡kimo nepriėmė, nes paaiÅ¡kino, jog yra sudarytas testamentas. Pas notarÄ priimti palikimo ėjo kartu su mama. PareiÅ¡kėjos atstovas dalyvavo tik testamento paskelbime. Tėvui mirus ji gyveno ir mokėsi Anglijoje. Apie tėvo mirtį sužinojo iÅ¡ gautos A. K. žinutės. TÄ pačiÄ dienÄ , kai sužinojo apie tėvo mirtį, iÅ¡ karto iÅ¡skrido iÅ¡ Anglijos į LietuvÄ . Grįžusi į LietuvÄ apsistojo pas savo tetÄ R.

J.. PareiÅ¡kėja kartu su teta R. J. nebuvo nuvykusi pas notarę dėl palikimo priėmimo. Ir pareiÅ¡kėjos teta R. J., ir pareiÅ¡kėjos mama turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ . PareiÅ¡kėja yra girdėjusi, jog palikimui priimti yra nustatytas 3 mėn. terminas. Nėra mokėjusi jokių komunalinių mokesčių už turtÄ , atsiradusį po tėvo mirties. Nėra gavusi iÅ¡ A. K. jokio iÅ¡laikymo, tačiau patvirtino, jog ji pervedė kažkokiÄ sumÄ , kuri pareiÅ¡kėjos vertinimu yra galimai kompensacija dėl padarytų A.

K. veiksmų. Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime (el. b. l. 27-36) į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Mirus palikėjui V. M., pareiÅ¡kėja gyveno ir mokėsi Jungtinėje Karalystėje. Jo mirties dienÄ A. K. nedelsiant pareiÅ¡kėjai paskambino, tačiau ji nekėlė ragelio, kadangi jau kuris laikas iki tėvo mirties vengė su juo bendrauti ir juo rÅ«pintis, nors jam tuo metu labai reikėjo ne tik gyvenimo partnerės A. K. ir sÅ«naus V. M., tačiau ir vienintelės dukters A.

M. palaikymo. Kadangi pareiÅ¡kėja nekėlė telefono ragelio, A. K. minėtu telefono numeriu iÅ¡siuntė jai tekstinį praneÅ¡imÄ , informuodama apie tėvo mirtį. Laikytina, kad apie tėvo mirtį ir atsiradusį palikimÄ pareiÅ¡kėja sužinojo nedelsiant. PareiÅ¡kėja dalyvavo tėvo laidotuvėse. 2018 m. spalio 25 d. įgaliojo savo tetÄ R. L. J. vesti V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylÄ , priimti už pareiÅ¡kėjÄ palikimÄ , užsakyti, gauti ir pateikti Å¡iam tikslui dokumentus ir pan.

PareiÅ¡kėja notarės buvo informuota apie testamentÄ , jo paskelbimo datÄ , kurio iÅ¡klausyme ji dalyvavo, tačiau manydama, kad testamentas buvo sudarytas nesuprantant jo reikÅ¡mės, pateikė ieÅ¡kinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Kartu su ieÅ¡kiniu buvo pateiktas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti 3 mėnesių terminÄ V. M. palikimui priimti bei uždrausti Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarei iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudė Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarei M.

Č. iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ V. M., gim. (duomenys neskelbtini), į po V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimÄ iki bylos dėl testamento pripažinimo negaliojančiu iÅ¡nagrinėjimo bei procesinio sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo. KitÄ praÅ¡ymo dalį atmetė. PareiÅ¡kėja minėtos nutarties neskundė, taip pat nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Nėra jokių svarbių ir pateisinamų priežasčių, kurios leistų atnaujinti terminÄ priimti palikimÄ .

Terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl elementaraus aplaidumo. PareiÅ¡kėja, atstovaujama dviejų atstovų, lankiusis pas notarÄ buvo visiÅ¡kai aplaidi nepasirÅ«pindama tuo, kad pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo notarui bÅ«tų pateiktas laiku. BÅ«tų neteisinga ir nesÄ Å¾ininga pareiÅ¡kėjai atnaujinti be pateisinamų priežasčių praleistÄ 3 mėnesių terminÄ priimti palikimui. Visų aukščiau paminėtų A. M. aktyvių teisinių veiksmų atlikimas, papildomai jÄ atstovaujant ir konsultuojant advokatui, notarui iÅ¡aiÅ¡kinus palikimo priėmimo tvarkÄ , bei visur kartu dalyvaujant ir pačiai pareiÅ¡kėjai, leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad tiek A.

M., bÅ«dama pilnametė ir turinti pilnÄ veiksnumÄ , tiek ir jÄ atstovavę asmenys, iÅ¡ kurių vienas buvo teisininkas profesionalas – advokatas, o kita – didelę gyvenimiÅ¡kÄ patirtį turinti penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡erių metų ((duomenys neskelbtini) m. gimimo) aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ turinti teta R. L. J., nebuvo pakankamai atidÅ«s ir neveikė kaip bonus pater familias, bei laiku nesikreipė į notarÄ dėl po V. M. mirties atsiradusio palikimo priėmimo. Todėl atnaujinti praleistÄ terminÄ nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

Po V. M. mirties, jo palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti pradėjo sÅ«nus V. M., atstovaujamas įstatyminės atstovės mamos A. K.. A. K. tris mėnesius ir visÄ tolesnį laikotarpį po palikėjo V. M. mirties iki pat Å¡ios dienos, atstovaudama sÅ«nų ir įpėdinį pagal testamentÄ V. M., valdė ir valdo visÄ turtÄ , kuris iki mirties buvo registruotas V. M. vardu, yra sumokėjusi visas sÄ skaitas už V. M. priklausančio turto komunalinius patarnavimus, mokesčius, kitus mokėjimus. PareiÅ¡kėja nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad ji rÅ«pinosi po palikėjo mirties atsiradusiu palikimu, jį valdė ar naudojo kaip savÄ , todėl laikytina, kad pareiÅ¡kime nurodyti deklaratyvÅ«s teiginiai yra nepagrįsti ir neįrodyti.

PareiÅ¡kėjos kreipimasis į atitinkamus asmenis dėl palikimo priėmimo įforminimo nėra faktinis palikimo užvaldymas ir negali bÅ«ti tokiu laikomas, todėl visi pareiÅ¡kėjos argumentai dėl V. M. palikimo priėmimo faktiÅ¡kai jį valdant turi bÅ«ti atmesti kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kime nėra pateikiami jokie argumentuoti teiginiai, kurie leistų atnaujinti terminÄ pareiÅ¡kėjai palikimui priimti Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens V. M. įstatyminė atstovė A. K. nesutiko su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu ir teismui papildomai paaiÅ¡kino, kad su pareiÅ¡kėjos tėvu gyveno nuo 1997 m., vedė bendrÄ Å«kį, (duomenys neskelbtini) m. gimė sÅ«nus (suinteresuotas asmuo).

Palikėjas leido pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ mokslus, juos finansavo. Norėjo, kad ji padėtų jam nuvykti į IndijÄ galimai dėl gydymo, tikėjosi, jog pasveiks, tačiau jai atsisakius, ji 2018 m. rugsėjo mėnesį iÅ¡vyko į AnglijÄ ir nutraukė visus ryÅ¡ius su juo, nebendravo. Informavus pareiÅ¡kėjÄ apie jos tėvo mirtį, ji neprieÅ¡taravo dėl jų grįžimo ir apsistojimo jų namuose. PareiÅ¡kėja su ja visiÅ¡kai nebendravo. A. K. pareiÅ¡kėjai du kartus po 1 100,00 Eur pervedė pinigų mokslams.

Darė taip, nes pareiÅ¡kėjos tėvas to norėjo. PareiÅ¡kėjai grįžusiai į laidotuves, ji ir suinteresuotas asmuo V. M. buvo palikti dviem dienom vieni, tačiau tarp jų įvyko konfliktas ir A. K. teko grįžti į namus. Ji neturėjo kÄ iÅ¡ palikėjo daiktų perduoti pareiÅ¡kėjai, nes pareiÅ¡kėja negyveno su jais ir neturėjo čia savo daiktų. Tėvas nebuvo sakęs kÄ jai perduoti, nors iki pat mirties jis buvo sÄ moningas. Testamento paskelbime A. K. nedalyvavo. PareiÅ¡kimÄ priimti palikimÄ pateikė.

Visus likusius ir einamus mokesčius mokėjo suinteresuoto asmens atstovė A. K.. Palikėjo valia buvo tokia kokia yra testamente. Teismas konstatuoja: Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Byloje esantis pareiÅ¡kėjos gimimo įraÅ¡as patvirtina, jog pareiÅ¡kėja yra palikėjo V. M. dukra. Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡as ir mirties įraÅ¡as patvirtina, jog V. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė nevedęs, turėjo du vaikus: pareiÅ¡kėjÄ ir suinteresuotÄ asmenį V. M.. Byloje pateiktas Kauno miesto 27 notaro biuro 2021 m. spalio 24 d. raÅ¡tas patvirtina, jog pareiÅ¡kėjai buvo parengtas ir įteiktas raÅ¡tas dėl mirusio testatoriaus V.

M. testamento paskelbimo 2021 m. lapkričio 8 d. Kauno miesto 27 notaro biure. (duomenys neskelbtini) testamentas patvirtina, jog visas turtas buvo paliktas suinteresuotam asmeniui. Iš 2018 m. lapkričio 8 d. testamento paskelbimo protokolo matyti, jog testamento paskelbime dalyvavo pareiškėja ir advokatas P. V.. Nesutikdama su testamentu, pareiškėja pateikė Kauno apylinkės teismui 2021 m. lapkričio 9 d. ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (2021 m. lapkričio 9 d. ieškinys teismui). Iš įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo nustatyta, kad ieškovės A.

M. ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir pripažintas negaliojančiu 2018 m. spalio 11 d. V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentas. PareiÅ¡kėjos teismui pateiktų elektroninių laiÅ¡kų dėl pareiÅ¡kėjos paveldėjimo priėmimo turinys patvirtina, kad 2021 m. kovo 24 d. pareiÅ¡kėja pateikė Kauno miesto 27 notaro biuro notarei teismo sprendimÄ ; 2021 m. kovo 26 d. gautas atsakymas iÅ¡ notaro biuro, jog reikalinga teismo nutartis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo; 2021 m. kovo 31 d. pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Irinai Lemežytei Kauno miesto 27 notaro biuro teisininkė nurodžiusi, jog pareiÅ¡kėja nėra priėmusi palikimo, t. y. nepasiraÅ¡iusi praÅ¡ymo dėl palikimo priėmimo ir pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ (toliau – CK) priimti palikimÄ , praleidus terminÄ , galima gavus įpėdinio sutikimÄ arba reikia kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kimu siekiama įrodyti, kad pareiÅ¡kėja palikėjo palikimÄ priėmė nepraleisdama įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino, kadangi neužilgo po palikėjo mirties, t. y. 2018 m. spalio 24 d. ji kreipėsi į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau nežinodama kaip turi bÅ«ti įformintas toks kreipimasis bei notarei nurodžius, jog palikėjas yra sudaręs testamentÄ , įteikus jai notaro biuro 2021 m. spalio 24 d. raÅ¡tÄ dėl testamento paskelbimo, liko nepriimtas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo. 2021 m. lapkričio 8 d. dalyvavusiai testamento paskelbime pareiÅ¡kėjai tapo žinoma, jog jos tėvas testamentu visÄ savo turtÄ paliko kitam jo vaikui, t. y. suinteresuotam asmeniui V.

M.. Nuginčijus testamentÄ teismine ginčo teisena, pareiÅ¡kėja vėl kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, tačiau buvo paaiÅ¡kinta, jog ji nėra pateikusi pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties momento ir praleidusi terminÄ palikimui priimti, palikimas priimamas tik tuomet, kuomet gautas įpėdinio sutikimas arba teismo nutartis, kuria atnaujintas terminas palikimui priimti. Tiek atsiliepime, tiek ir teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovės nurodžiusios, jog suinteresuotas asmuo sutikimo palikimui priimti neduoda.

PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu teismo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po savo tėvo mirties priėmė jo palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Å ioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimÄ . Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį bÅ«tų galima pripažinti priėmusiu palikimÄ . Paveldimo turto valdymas reiÅ¡kia daikto turėjimÄ savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui.

Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikÅ¡mę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai iÅ¡plėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama ir tai, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-687-690/2015).

Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡tinių įrodymų bei teisme posėdžio metu pateiktų proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų, pačios pareiÅ¡kėjos patvirtinimų, jog ji neperėmė jokio savo tėvo turto, daikto po jo mirties, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ , atsiradusį po jos tėvo mirties, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Kaip nurodyta aukščiau kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimuose dėl faktinio valdymo požymių nustatymo, nėra atlikti veiksmai, galintys teismui suponuoti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja paliktÄ tėvo turtÄ po jo mirties faktiÅ¡kai valdė.

Taip pat nepateikti ir raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie galėtų patvirtinti, jog ji bÅ«tų atlikusi kokius nors aktyvius veiksmus, susijusius su faktiniu palikėjo turto valdymu. PareiÅ¡kėjos atstovės teisme akcentuota viena iÅ¡ faktinio valdymo palikimo priėmimo bÅ«dų aplinkybių, jog pareiÅ¡kėja buvo aktyvi ir laiku kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, vėliau teikė ieÅ¡kinį dėl testamento nuginčijimo. Teigė, kad Å¡ios aplinkybės patvirtina pareiÅ¡kėjos veiksmus, jog ji palikimÄ , atsiradusį po savo tėvo mirties, priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, nes pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ .

Sutinkant su suinteresuoto asmens atstove, jog CK 5.51 straipsnio 1 dalies normoje nurodytas kreipimasis į teismÄ iÅ¡reiÅ¡kiant valiÄ priimti palikimÄ , nesiejamas su Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio padavimu dėl testamento nuginčijimo. Analizuojant CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ pavyzdinį sÄ raÅ¡Ä aplinkybių, kuriomis teismas galėtų patvirtinti faktinį palikimo priėmimÄ visų kitų nustatytų aplinkybių visete, spręstina, jog nurodytas asmens veiksmas (kreipiamasis į teismÄ iÅ¡reiÅ¡kiant valiÄ priimti palikimÄ ) yra bÅ«tent pareiÅ¡kimo pateikimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymo pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , jeigu yra sÄ lygos ypatingosios teisenos tvarka nagrinėti bylÄ (CPK 445 straipsnis), o ne kaip nagrinėjamu atveju nurodė pareiÅ¡kėjos atstovė, jog pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl testamento nuginčijimo.

Taigi, teismui nenustačius nei veiksmų fakto, nei veiksmų pobÅ«džio bÅ«dingų faktiniam palikimo valdymo konstatavimui, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, t. y., kad pareiÅ¡kėja po savo tėvo mirties priėmė jo palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti, netenkinamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Alternatyviu reikalavimu pareiÅ¡kėja teismo praÅ¡o pratęsti pareiÅ¡kėjai terminÄ priimti tėvo V.

M. palikimÄ , nes notarė neiÅ¡duoda paveldėjimo teisės liudijimo, nuginčijus mirusio testatoriaus testamentÄ . Pažymėtina, jog nuo 2015 m. liepos 8 d. pasikeitus CK 5.57 straipsnio redakcijai, galiojusiai nuo 2001 m. liepos 1 d., iÅ¡ esmės norma keitėsi tik tuo, jog vietoje „termino pratęsimas“ buvo padarytas pakeitimas „termino atnaujinimas“. Atsižvelgus į tai, jog byloje pareiÅ¡kimo reikalavimas suformuluotas dėl termino palikimui priimti pratęsimo CK 5.57 straipsnio pagrindu, o jį pagrindžiančios aplinkybės taip pat nurodytos kaip dėl termino pratęsimo, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėja reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo CK 5.57 straipsnio pagrindu ir toliau nurodo motyvus ne dėl palikimo priėmimo termino pratęsimo, o dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį Å¡io kodekso 5.50 straipsnyje nustatytÄ palikimo priėmimo terminÄ teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali bÅ«ti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismÄ , jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimÄ Ä¯pėdiniai. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo, kaip vienas iÅ¡ palikėjo įpėdinių, dėl palikimo priėmimo, pasibaigus jo terminui, iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ , todėl, atsižvelgus į byloje nustatytas ir patvirtintas aplinkybes, jog pareiÅ¡kėjai notaras neiÅ¡duoda paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijus testamentÄ , spręstina dėl pareiÅ¡kimo alternatyvaus reikalavimo pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, turi:

1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;

2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

3) iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio atnaujinti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

PareiÅ¡kėjos motyvai, kurių pagrindu buvo praleistas terminas palikimui priimti yra tai, kad nors ir kreipėsi laiku pas notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau nukreipus visÄ dėmesį į testamento buvimÄ , vėliau į pasirengimÄ dėl jo nuginčijimo ir teisminį procesÄ , trukusį iki 2021 m. kovo 22 d., pareiÅ¡kimas notarui dėl palikimo priėmimo liko nepateiktas. PareiÅ¡kėja sprendė, jog visa tai, kad notarui buvo žinoma jos valia priimti palikimÄ , nes ji buvo atvykusį į notarų biurÄ palikimo priimti, vėliau ieÅ¡kinio padavimas teismui dėl testamento nuginčijimo yra pakankamai aktyvÅ«s pareiÅ¡kėjos veiksmai, kuriais ji iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ priimti palikimÄ .

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog 2021 m. lapkričio 8 d. paskelbus mirusio testatoriaus testamentÄ , jis pareiÅ¡kėjos iniciatyva nuginčytas įsiteisėjusiu 2021 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini). Å ioje byloje ieÅ¡kovė buvo mirusio V. M. įpėdinė, turinti teisę paveldėti jo turtÄ . Taigi, nuginčijus testamentÄ , atsiranda CK 5.9 straipsnyje nustatytos paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmės. CK 5.9 straipsnis numato, kad jeigu ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimÄ priėmusiu, iÅ¡skyrus atvejus, jeigu ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dėl kitų įpėdinių interesų.

Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėja, turinti įpėdinės statusÄ , pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl savo interesų gynimo, kurį teismas tenkino, laikoma palikimÄ priėmusia ir atskirai kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo nėra jokio pagrindo. Tačiau teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, jog vis tik iÅ¡ pareiÅ¡kėjos yra pareikalauta teismo nutartis dėl termino atnaujinimo ir tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja suklaidinta notaro, kuri neatsižvelgdama į CK 5.9 straipsnio normÄ bei nepakankamai įsigilinusi į pareiÅ¡kėjos atvejo aplinkybes, vis tik nepagrįstai neiÅ¡davė iki Å¡iol jai paveldėjimo teisės liudijimo, nors pareiÅ¡kėja Å¡iÄ subjektinę teisę jau yra įgijusi nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos ir jai kreiptis į teismÄ nebuvo pagrindo, teismas pasisako dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Nustatytų aplinkybių visetas patvirtina, kad pareiÅ¡kėja nuo pat palikimo atsiradimo momento buvo aktyvi savo veiksmais, stengėsi įgyvendinti jos, kaip įpėdinės, subjektinę teisę ir priimti palikimÄ , kartu su savo mama nedelsdamos (2018 m. spalio 24 d.) nuvyko į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau neturint pakankamai teisinių žinių, notarei nurodžius faktÄ , jog yra sudarytas mirusiojo testamentas, pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo nebuvo paduotas. Po testamento paskelbimo, t. y. 2018 m. lapkričio 9 d. ieÅ¡kiniu buvo kreiptasi į teismÄ dėl pareiÅ¡kėjos, kaip įpėdinės teisių gynimo, t. y. paskelbto testamento nuginčijimo.

Laiko tarpas, per kurį buvo atlikti aukščiau paminėti pareiÅ¡kėjos veiksmai, nėra ilgesnis nei įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Pakankamai aktyviai ir greitai pareiÅ¡kėja stengėsi įgyvendinti savo teises, atsiradus paveldėjimo santykiams. Be kita ko, kitam palikėjo įpėdiniui apie pareiÅ¡kėjos aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ priimti palikimÄ buvo žinoma nuo pat testamento paskelbimo ir ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo. Teismui toks pareiÅ¡kėjos veiksmų atlikimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ji veikė pakankamai aktyviai, o tai, kad teisminiai procesai užtruko net iki 2021 m. kovo 22 d., kuomet buvo iÅ¡nagrinėta byla aukÅ¡tesnės instancijos teisme ir priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl testamento nuginčijimo, laikytinos objektyviomis, nuo pareiÅ¡kėjos valios, nepriklausiusiomis aplinkybėmis.

Taigi, pareiÅ¡kėja tinkamai įgyvendino savo subjektinę teisę dėl palikimo priėmimo, naudodamasi įstatymo numatytomis priemonėmis gynė savo pažeistus interesus paveldėjimo santykių apimtyje ir nors teismo vertinimu po 2021 m. kovo 22 d. priimto įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) paskelbimo, jai nebuvo pagrindo kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, vadovaudamasis ne tik kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, bet ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, konstatuoja, jog aukščiau nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindÄ teismui atnaujinti įstatyme nustatytÄ terminÄ palikimui priimti.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Tenkinus pareiÅ¡kimo alternatyvų reikalavimÄ , atsižvelgiant į tai, jog Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi buvo prieÅ¡ingas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 6 dalimi pareiÅ¡kėjai iÅ¡ suinteresuoto asmens priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 76,00 Eur valstybei sumokėtas žyminis mokestis. PraÅ¡ymo priteisti iÅ¡laidas už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas pareiÅ¡kėja iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės nepateikė, todėl Å¡ios iÅ¡laidos pareiÅ¡kėjai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 5,24 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu Å¡alims, kurios, pareiÅ¡kimÄ tenkinus, priteisiamos iÅ¡ suinteresuoto asmens (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei suinteresuotas asmuo turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų įmokos kodas 5660.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, 448 straipsniu, 578 straipsniu, teismas nusprendžia: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Atnaujinti pareiÅ¡kėjai A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminÄ priimti tėvo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ . Alternatyvų reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmesti. Priteisti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ suinteresuoto asmens V. M., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo įstatyminės atstovės A.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 76,00 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 00 ct). Priteisti iš suinteresuoto asmens V. M., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo įstatyminės atstovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 5,24 Eur (penkis eurus 24 ct). Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Asta Lukauskaitė