2b36f096-db2f-4cab-95e8-b612656f3d8f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI2-2356-1047/2021 Administracinė byla Nr. I2-11372-535/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07931-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas

nustatė:

PareiÅ¡kėjas A. K. patikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023-07-27 sprendimÄ Nr. 23C118899 atsisakyti pratęsti leidimÄ laikinai gyventi ir uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ 5 metų laikotarpiui, iÅ¡braukti jį iÅ¡ sÄ raÅ¡o asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad 2023-07-27 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimÄ Nr.23Cl 18899 atsisakyti pratęsti darbuotojo leidimÄ laikinai gyventi (toliau - leidimas gyventi) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsienio asmenų teisinės padėties“ 35 str. 1 d. 1 p., 133 str. 5 d. numatytais pagrindais ir uždraudė atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo 2023-07-27 iki 2028-07-26, t. y. 5 metų laikotarpiui. Sprendimo priežastis - Valstybės saugumo departamento patikrinimo Nr. 18-7260 iÅ¡vada, kurioje esminis momentas yra tai, kad pagal sutartį 2012-2013 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos įstaigose. Teigia, kad Migracijos departamento sprendime pateikti argumentai yra nepagrįsti įrodymais, jokiais faktiniais duomenimis ir teisiÅ¡kai pagrįstomis normomis, o pagrįsti tik subjektyvia migracijos ir valstybės saugumo institucijų pareigÅ«nų nuomone. Argumentus, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, laiko Å¡meižtu, diskriminuojančiu jį nacionaliniu ir profesiniu požiÅ«riu. Nurodo, kad kaltinimas dėl pavojaus valstybės saugumui yra labai sunkus kaltinimas, kuriame turi bÅ«ti pateikti konkretÅ«s patikimi leistini įrodymai ir jis turi bÅ«ti pagrįstas faktais, tačiau jokiu bÅ«du negali bÅ«ti grindžiamas subjektyvia nepagrįsta valstybės pareigÅ«no nuomone, o tai yra esminio pagrindinio tarptautinės teisės principo - nekaltumo prezumpcijos - pažeidimas. Sprendime nepateikta nei vieno fakto ar įrodymų, kurie rodytų, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pusės egzistuoja kokia nors grėsmė. Sprendime pateikti argumentai taikytini bet kuriam nepriimtinam asmeniui, o tai leidžia pažeisti pagrindines žmogaus teises, numatytas tarptautinėse teisės normose: Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 2 str., 13 str. 1 d., 23 str., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 26 str.

Mano, kad Migracijos departamento sprendimas Nr. 23C118899 yra neteisėtas, nepagrįstas įrodymais, prieÅ¡tarauja tarptautinės teisės principams ir normoms bei pažeidžia jo teises, garbę, orumÄ ir judėjimo laisvę.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjas 2023-04-28 pateikė praÅ¡ymÄ leisti pakeisti leidimÄ laikinai gyventi (toliau - praÅ¡ymas). Klausimyne pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2012-2013 metais dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pilietis, dirbdamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje, privalėjo bÅ«ti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžiÄ bei jos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumÄ ir lojalumÄ valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad Å¡iose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalÅ«s, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pareiÅ¡kėjui iÅ¡davus leidimÄ gyventi Lietuvoje jis gali bÅ«ti iÅ¡naudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Migracijos departamentas, įvertinęs VSD iÅ¡vadÄ ir kitus duomenis, priėmė Å¡iuos sprendimus : 2023-07-26 sprendimÄ Nr. 23S117804 atsisakyti pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2023-07-27 sprendimÄ Nr. 23S118899 uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ 5 metams. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Ä®statymas) 4 str. 4 d. nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ atlieka Valstybės saugumo departamentas. Ä®statymo 35 str. 1 d. 1 p. numato, kad atsisakoma pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Ä®statymo 133 str. 5 d. numato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis gali bÅ«ti ilgesnis negu penkeri metai. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje dirbo 2012-2013 m. ir privalėjo bÅ«ti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžiÄ bei jos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , sudaro grėsmę valstybės saugumui. Valstybės saugumo departamento surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklÄ , nukreiptÄ pieÅ¡ Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo Å¡alies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.

Atkreipia dėmesį, kad byloje ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis VSD pateikta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos - Valstybės saugumo departamento - iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjos grėsmės valstybės saugumui. Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalį, iÅ¡vadÄ dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia bÅ«tent Valstybės saugumo departamentas. Pažymime, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimÄ atliekanti ar žvalgybÄ vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimÄ grėsmę valstybės saugumui yra ribotos.

Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir iÅ¡vadomis. VSD iÅ¡vadoje nurodyta, kad VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklÄ , nukreiptÄ prieÅ¡ Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo Å¡alies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokiÄ Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklÄ Lietuvoje patvirtinančius atvejus.

PalankiÄ terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro Å¡ių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo Å¡alyje ir vykdydamos žvalgybÄ prieÅ¡ užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbÅ«s užtikrinant nacionalinį saugumÄ , sistema. Kontržvalgybos objektuose - valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose - kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas.

Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami:

1) kontržvalgybos tikslais - siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti galimÄ užsienio žvalgybos tarnybų veiklÄ Å¡ių objektų atžvilgiu;

2) žvalgybos informacijai rinkti - jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybÄ skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai prieÅ¡iÅ¡komis valstybės valdančiajam režimui.

Baltarusijos politinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai iÅ¡lieka didelė Baltarusijos propagandistų veiklos prieÅ¡ LietuvÄ tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali bÅ«ti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys Å¡ių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog iÅ¡duodant leidimÄ laikinai gyventi bÅ«tų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti šį režimÄ palaikantiems ar su režimu bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiama teisė bÅ«ti tiek Lietuvoje, tiek keliauti po visÄ Å engeno teritorijÄ bÅ«tų naudojama Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti, pvz., Baltarusijos prorežiminio turinio ir komentarų sklaida žodžiu, teigiamų pasisakymų apie režimÄ skleidimas. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžiÄ nepagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės ir valstybės intereso virÅ¡enybės, bÅ«tina užkirsti keliÄ tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.

Lietuvos Respublikos Seimo 2022-12-13 nutarime Nr. XIV-16576 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ pažymima, jog dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieÅ¡ UkrainÄ ir jos žmones daromi nusikaltimai žmoniÅ¡kumui, karo nusikaltimai, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iÅ¡ Ukrainos krizę, vykdomas valstybinis terorizmas, sudarytos palankios sÄ lygos Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobÅ«džio provokacijas prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ .

Rusijos Federacija ir toliau laikosi atviros, vis intensyvėjančios grasinimų UkrainÄ remiančioms valstybėms retorikos, niekindama jų nepriklausomybę, teritorijos vientisumÄ , puoselėjamas vertybes, istorijÄ ar netgi neigdama jų egzistavimÄ , intensyvėja Rusijos Federacijos atakos prieÅ¡ Ukrainos civilinę ir kritinę infrastruktÅ«rÄ , Rusijos Federacijos retorikoje vis dažniau minima branduolinio ginklo panaudojimo galimybė, tęsiamas Rusijos Federacijos karių ir ginkluotės telkimas Baltarusijos Respublikos teritorijoje.

Europos Parlamentas 2022-11-23 savo rezoliucija pripažino Rusijos FederacijÄ terorizmÄ remiančia valstybe. Nutarime taip pat nurodyta, jog tokia situacija kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, dėl susidariusios padėties grėsmė visuomenės rimčiai iÅ¡lieka ir nemažėja, Å¡ios grėsmės neįmanoma paÅ¡alinti laikinai nenustačius nepaprastųjų priemonių - nepaprastosios padėties įvedimo visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, su Baltarusijos Respublika ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos Respublikos pasienio ruožo teritorijoje (nepaprastoji padėtis visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje taikoma nuo 2022-02-24 iki 2023-03-16).

Nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos pajėgų, kurios vykdo karinę agresijÄ prieÅ¡ kaimynystėje esančiÄ Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, grasina Å iaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), Europos SÄ jungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, be to, dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobÅ«džio provokacijų visuomenės rimčiai kyla grėsmė, kurios neįmanoma paÅ¡alinti netaikant Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytų konkrečių nepaprastųjų priemonių.

Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas - naudojant minėtame nutarime nustatytas nepaprastÄ sias priemones ir priimant sprendimus, paÅ¡alinti dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos veiksmų ir jų lemiamų procesų kilusiÄ grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai.

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad ginčytino sprendimo argumentai yra nepagrįsti įrodymais, jokiais faktiniais duomenimis ir teisiÅ¡kai pagrįstomis normomis. Mano, kad reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukÅ¡tas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.). Pažymi, kad LVAT praktikoje (pvz., žr. 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010) konstatuota, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas. Tačiau jis turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu. BÅ«tent jų pagrindu ir galima daryti iÅ¡vadÄ , ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė - pagrindas atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ gyventi. Taigi, įvardyti kiekvienÄ konkrečiÄ grėsmę (konkretų ryšį, veiksmÄ , sprendimÄ ), kur gali iÅ¡kilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiÅ¡kai nėra įmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi bÅ«ti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiÅ¡kėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Å iuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiÅ¡kėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiÅ¡kėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Å iuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiÅ¡kėjo lojalumas Baltarusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiÅ¡kėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimÄ .Mano, kad Migracijos departamentas iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir parÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali bÅ«ti iÅ¡naudotos Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Teismas

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2023-07-26 Sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjui atsisakyta pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2023-07-27 Sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjui nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo 2023-07-27 60 mėnesių (5 m.) laikotarpiui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis.

2023-04-28 pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ Departamentui pakeisti jam leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Departamentas, vadovaudamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 10.31 p. paprašė pareiškėjo raštu atsakyti į klausimyno klausimus dėl papildomos informacijos gavimo.

Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno klausimus, nurodė, kad jis 2012-2013 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje.

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas turėjo nuo 2018-09-03 iki 2019-10-25 galiojusiÄ nacionalinę vizÄ bei nuo 2019-08-09 iki 2023-06-17 galiojusį leidimÄ laikinai gyventi. A. K. nuo 2018-10-09 iki dabar dirba Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2023-07-03 iÅ¡vadoje Nr. 18-7260 nurodė, kad VSD atliko pareiÅ¡kėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ . VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pilietis A. K., dirbdamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje, privalėjo bÅ«ti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžiÄ bei jos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumÄ ir lojalumÄ valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad Å¡iose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalÅ«s, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, A. K. iÅ¡davus leidimÄ gyventi jis gali bÅ«ti iÅ¡naudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Atsižvelgiant į tai, kad, VSD vertinimu pagal VSD surinktÄ informacijÄ , pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 str. 1 d. 1 p., kuriame nustatyta, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai, Migracijos departamentas priėmė sprendimÄ atsisakyti pareiÅ¡kėjui pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat Migracijos departamentas vadovaudamasis Ä®statymo 133 straipsnio 5 dalimi 2023-07-27 priėmė sprendimÄ uždrausti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ 5 metus.

PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su Departamento Sprendimais, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ).

Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti (pakeisti) jam leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimÄ , ar nėra Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui iÅ¡duodamas (pakeičiamas) tik gavus Å¡ių institucijų iÅ¡vadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam iÅ¡duota viza, leidimas gyventi ar kitas Å¡iame Ä®statyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentÄ , kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Å¡ios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui iÅ¡duotÄ vizÄ , leidimÄ gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo iÅ¡duoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 64 punkte nustatyta, kad Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti arba pakeisti leidimÄ ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo sÄ lygas, ar jis atitinka sÄ lygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Ä®statyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali bÅ«ti atsisakyta iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi. ApraÅ¡o 76 punktas reglamentuoja tvarkÄ dėl Departamento kreipimosi į VSD dėl iÅ¡vados, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui.

Ä®statymo 35 straipsnio, nustatančio atsisakymo iÅ¡duoti ar pakeisti užsieniečiui leidimÄ gyventi pagrindus, 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pagal Ä®statymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ gyventi ar jis buvo panaikintas, gali bÅ«ti uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal to paties straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis negali bÅ«ti ilgesnis negu penkeri metai. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinį sÄ raÅ¡Ä sudaro, tvarko ir duomenis iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o skelbia ir centrinei antrosios kartos Å engeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Ä®statymo 133 straipsnio 7 dalis). SprendimÄ uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė Å¡io Ä®statymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ sprendimÄ , arba Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Ä®statymo 133 straipsnio 8 dalis).

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį arba iÅ¡braukiant duomenis apie užsienietį iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį arba iÅ¡braukiant duomenis apie užsienietį iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka), 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimÄ uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotÄ iÅ¡vadÄ ar pateiktÄ informacijÄ dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, ir į Å¡ios institucijos ar įstaigos siÅ«lomÄ draudimo atvykti laikotarpį; užsieniečio Å¡eiminius ryÅ¡ius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punkte nustatyta, kad Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, nustatomi Å¡ie draudimo atvykti laikotarpiai: 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai; 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ; 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punktÄ , Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta 38 punkte nustatyti terminai.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį VSD yra vienas iÅ¡ subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumÄ , jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų į valstybę, jos suverenitetÄ ir konstitucinę santvarkÄ . VSD uždaviniai – vykdyti žvalgybÄ ir kontržvalgybÄ , tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti keliÄ Å¡ioms veikoms ir jas Å¡alinti įstatymų nustatyta tvarka. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovÄ su terorizmu. Be to, VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitÄ nacionaliniam saugumui reikÅ¡mingÄ informacijÄ , iÅ¡vadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Ä®statymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad bÅ«tent VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas UTPÄ® 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pažymėtina, jog nei UTPÄ®, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, kÄ reiÅ¡kia sÄ voka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo dalykas .

LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo iÅ¡duoti (pakeisti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo bÅ«ti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiÅ«riu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl, siekiant tinkamai pritaikyti UTPÄ® 35 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , be kita ko, bÅ«tina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu praÅ¡oma, taip pat individualiÄ praÅ¡ymÄ pateikusio užsieniečio situacijÄ (Å¡eiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Taip pat bÅ«tina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas. Tačiau Å¡is procesas negali bÅ«ti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu. BÅ«tent jų pagrindu ir galima daryti iÅ¡vadÄ , ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti iÅ¡duoti (pakeisti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.).

Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes. Kadangi Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumÄ ir lojalumÄ valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimas pareiÅ¡kėjui sudaro grėsmę bÅ«ti iÅ¡naudotam Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, kas laikoma grėsme valstybės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis tarnavo Baltarusijos Respublikos Nepaprastųjų situacijų ministerijoje, dirbo ugniagesiu iki 2016 metų, o Baltarusijos agresyvi politika suaktyvėjo dar po 4 metų (nuo 2020-08-09), kad turėjo iÅ¡duotÄ vizÄ ir leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Departamentas ginčijamÄ sprendimÄ priėmė vien tik vadovaudamasis VSD IÅ¡vada, kuri yra grįsta tik paties pareiÅ¡kėjo nurodytomis aplinkybėmis apie jo tarnybÄ Baltarusijos Respublikos Nepaprastųjų situacijų ministerijoje ir paremta vien tik prielaidomis apie galimÄ pareiÅ¡kėjo lojalumÄ Baltarusijos Respublikai ir joje vyraujančiam režimui.

Nesutiktina su tokiais pareiÅ¡kėjo argumentais. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, Departamentas vertino ne tik VSD IÅ¡vadÄ , bet ir kitas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiÅ¡kėju, t. y. jo Å¡eiminius ryÅ¡ius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kitus jo socialinius ir ekonominius ryÅ¡ius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Departamento atliktu vertinimu bei padarytomis iÅ¡vadomis. PareiÅ¡kėjas daugiau nenurodė jokių aplinkybių, kurių Departamentas nebÅ«tų įvertinęs. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad Departamentas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ rėmėsi vien tik VSD pateikta informacija, be to, vien tik prielaidomis, atmetami kaip nepagrįsti.

Ä®vertinus byloje pateiktus įrodymus, VSD iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog pareiÅ¡kėjas gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Ä®statymo 35 str. 1 d. 1 p.), nes Å¡i iÅ¡vada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetÄ . Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstÄ , susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieÅ¡ UkrainÄ . Todėl įvertinusi teisinį reguliavimÄ ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, pagrįstai atsižvelgęs į VSD iÅ¡vadÄ , kurioje vertinta, kad pareiÅ¡kėjas,dirbdamas Baltarusijos Respublikoje vidaus reikalų ministerijos sistemoje 2012-2013 m., privalėjo bÅ«ti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžiÄ bei jos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl pareiÅ¡kėjui pakeitus leidimÄ gyventi Lietuvoje, jis gali bÅ«ti iÅ¡naudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, įvertinęs UTPÄ® nuostatas, pareiÅ¡kėjo socialinius, ekonominius ir Å¡eimyninius ryÅ¡ius Lietuvos Respublikoje, t.y. kad neturi jokių Å¡eiminių ryÅ¡ių, darbo santykiai Lietuvoje prasidėjo tik nuo 2018-10-09, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , skundžiamu sprendimu nusprendė atsisakyti pareiÅ¡kėjui pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimÄ Ä¯ jų teritorijÄ ir jų gyvenimÄ Äia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimÄ byloje Üner prieÅ¡ Nyderlandus, pareiÅ¡kimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali bÅ«ti skirtingos pagal savo pobÅ«dį, netikėtos arba sunkiai iÅ¡ anksto apibrėžiamos. VisapusiÅ¡kai apibÅ«dinti nacionalinio saugumo sÄ vokÄ yra neįmanoma. Ji gali bÅ«ti labai plati, paliekant plačiÄ vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga Å¡iam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimÄ byloje C. G. ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 1365/07).

Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės saugumas yra esminę reikÅ¡mę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-846-756/2020, yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas iÅ¡saugoti nepriklausomÄ identitetÄ prieÅ¡ valstybes, kurios laikomos prieÅ¡iÅ¡komis. LVAT taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir joje gyventi nėra suteikiama automatiÅ¡kai, o įgyjama tik jeigu Å¡ie asmenys atitinka Ä®statymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios Å¡alies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimÄ Ä¯ jų teritorijÄ ir jų gyvenimÄ pripažįstama tiek LVAT, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieÅ¡ Nyderlandus, pareiÅ¡kimo Nr. 46410/99).

Taigi, sutiktina su VSD nuomone, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi bÅ«ti iÅ¡samiai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Å iuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Baltarusijos Respublikos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo prieÅ¡iÅ¡kumas ir vykdomos provokacijos prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumÄ ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinkÄ â€œ. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieÅ¡ UkrainÄ â€œ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresijÄ prieÅ¡ UkrainÄ ir siekį nuversti teisėtai iÅ¡rinktÄ Ukrainos valdžiÄ , iÅ¡reiÅ¡kė tvirtÄ paramÄ Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos SÄ jungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumÄ prieÅ¡iÅ¡kų Å¡alių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Teimas pabrėžia ir tai, kad, vadovaujantis 2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatomis, sugriežtinus vizų režimÄ , sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių praÅ¡ymų iÅ¡duoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl Å¡ių praÅ¡ymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje. Taip pat sustiprinta valstybės sienos apsauga, t. y. Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas individualus papildomas iÅ¡samus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai, vieÅ¡ajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Be to, remiantis minėto Seimo nutarimo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos pajėgų, kurios vykdo karinę agresijÄ prieÅ¡ kaimynystėje esančiÄ Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, grasina Å iaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), Europos SÄ jungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams; be to, dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobÅ«džio provokacijų visuomenės rimčiai kyla grėsmė, kurios neįmanoma paÅ¡alinti netaikant Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytų konkrečių nepaprastųjų priemonių. Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – naudojant Å¡iame nutarime nustatytas nepaprastÄ sias priemones ir priimant sprendimus, paÅ¡alinti dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos veiksmų ir jų lemiamų procesų kilusiÄ grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai (1 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nepaprastoji padėtis įvesta visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika. Tai reiÅ¡kia, kad visos indikacijos apie galimÄ grėsmę turi bÅ«ti vertinamos itin jautriai.

Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali bÅ«ti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikÅ¡mingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodyta, kad asmens ryÅ¡iai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali bÅ«ti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumÄ , taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo vertinti, kad grėsmė dėl jo ryÅ¡ių su Baltarusijos valstybės institucija, kurioje jis tarnavo, yra iÅ¡nykusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindÄ iÅ¡vadai apie pareiÅ¡kėjo galimus ryÅ¡ius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti.

Nagrinėjamu atveju Departamentas uždraudė pareiÅ¡kėjui atvykti į LietuvÄ 5 metų laikotarpiui. Teismas pažymi, kad nustatytas atvykti draudimo laikotarpis nevirÅ¡ija Ä®statymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡io straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog laikotarpis, kuriam uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ , jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, gali bÅ«ti ir ilgesnis negu 5 metai. Be to, Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas nustato, kad Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui uždraudimas atvykti į Lietuvos RespublikÄ 5 metų laikotarpiui yra neproporcingas ar kaip nors pažeidžiantis pareiÅ¡kėjo teises.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju Departamentas ginčijamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi bei uždraudė atvykti į LietuvÄ 5 metų laikotarpiui. Departamento sprendimuose įvertintos pareiÅ¡kėjo individualios aplinkybės, sprendimai atitinka VAÄ® 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, juose pateikti motyvai yra aiÅ¡kÅ«s ir pakankami. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti sprendimus nei pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atmesti.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Arūnas Kaminskas

Ina Kirkutienė