2b36e23e-09d5-4c99-acfd-d33686e56bb4 · Prienų rajono apylinkės teismas

Administracinė byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. AN2.9-3-1023/2017Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00705-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.2; 2.10.5; 2.14.3 (S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2017 m. sausio 26 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J., jo atstovei advokatei R. M.,institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato įgaliotam atstovui J.

L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 1813 straipsnio 1 dalį. Teismas              n u s t a t ė : R. J. 2016 m. lapkričio 22 d. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 79P-78340038-16 pagal ATPK (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 1813 straipsnio 1 dalį, kadangi jis 2016 m. lapkričio 17 d., apie 8.20 val., dirbdamas Prienų rajono Å ilavoto pagrindinės mokyklos geltonojo autobuso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju, atvežė vaikus į Å ilavoto pagrindinės mokyklos kiemÄ , adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ autobuso iÅ¡leidęs vaikus, autobuse liepė pasilikti nepilnamečiui E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), kurį žemino, gÄ sdino vaiko teisių apsaugos tarnyba, motinos atleidimu iÅ¡ darbo, dėl to nepilnametis patyrė baimę ir iÅ¡gÄ stį, pavėlavo į pamokas.

Å iais savo veiksmais R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 8 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 14 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1813 straipsnio 1 dalyje. SuraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ R. J. nurodė (b. l. 1), kad dirba Prienų rajono Å ilavoto pagrindinės mokyklos mokyklinio autobuso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju. 2016 m. lapkričio 16 d. apie 8.05 val.

E. K. nebuvo mokyklinio autobuso stotelėje. Vaiko palaukė apie 2 minutes. Po 10 minučių važiavęs kitas mokyklinio autobuso vairuotojas jo nepaėmė, nes kartu mokykliniu autobusu važiavusi socialinė darbuotoja K. D. vaiko neatpažino. 2016 m. lapkričio 17 d., apie 8.20 val., pagal grafikÄ atvežė vaikus į Å ilavoto pagrindinės mokyklos kiemÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kur vaikai iÅ¡lipo ir nuėjo į mokyklÄ . E. K. paprašė daugiau rytais nevėluoti, jo autobuse nelaikė, negÄ sdino vaiko teisių apsaugos tarnyba ir jo motinos atleidimu iÅ¡ darbo.

Jis kaip vairuotojas, už vėluojančius vaikus ir nerÅ«pestingÄ tėvų iÅ¡leidimÄ Ä¯ mokyklÄ , neatsako. Jis mano, kad mokyklos direktorė V. R. nori jį atleisti iÅ¡ darbo, nes nedirba darbo laisvalaikiu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. teismo posėdyje nurodė, kad dirba Å ilavoto pagrindinėje mokykloje autobuso vairuotoju. Su pažeidimu nesutinka. Lapkričio 16 d. E. K. stotelėje nebuvo ir dėl to jo nenuvežė į mokyklÄ . Vaiko laukė apie 2 min., bet Å¡is neatėjo.

IÅ¡ paskos važiavo Crafter autobusas, kurio marÅ¡rutas dubliuojasi, bet ir jis vaiko nepaėmė, nes sakė, kad vaiko nepažino. BÅ«na, kad dėl tam tikrų kelio, oro sÄ lygų vėluoja, tačiau visada stengiasi nevėluoti. Važiuoja pagal taisykles, nes svarbiausiai yra vaikų saugumas. Jis neprivalo laukti vaikų atvykęs į sustojimÄ . Nežino dėl ko atsirado skundas. Jam tik lapkričio 17 d., 9.00 val. direktorė ir socialinė darbuotoja pasakė laukti mamos pareiÅ¡kimo policijoje arba liepė eiti namo, o lapkričio 22 d. sužinojo, kad vaikas parašė skundÄ , jog jis vaikÄ užsidarė ir gÄ sdino.

Jam ant vėluojančių vaikų nepikta, dėl vaikų atsakingi tik jų tėvai. Kiekvieno pavėlavusio vaiko praÅ¡o, kad nevėluotų. Jeigu vaikas eina, tai sustoja ir jį paima, taip pat paima iÅ¡ numatytų marÅ¡ute sustojimo vietų. Yra vos keletas vaikų, kurie nuolat vėluoja. K. vienas iÅ¡ tų vaikų, kuris yra problematiÅ¡kas, laužo autobuso sėdynes, rÅ«ko, degina. K. tikrai negÄ sdino, durų prieÅ¡ jį neuždarė. Autobuso durų atidaryti ir uždaryti neatsisegęs saugos diržo jis negali.

Lapkričio 17 d. į mokyklÄ atvežė 17-20 vaikų. Jam yra aktualu kiek vaikų iÅ¡lipa iÅ¡ autobuso, kadangi kiemas didelis, tuo pat metu į mokyklÄ suvažiuoja ir mokytojai, todėl reikia žiÅ«rėti, kad neatsitiktų kas nors. K. iÅ¡ autobuso iÅ¡lipo prieÅ¡paskutinis, kadangi įlipa viename pirmųjų sustojimų ir sėdi dažniausiai gale autobuso. Tame sustojime jis vienintelis įlipa. Jis ne iÅ¡ tų vaikų, kuris reaguoja į praÅ¡ymus. K. į mokyklÄ negalėjo vėluoti dėl techninių sÄ lygų, nes jo paprasčiausiai nebuvo.

Žino, kad vaiko mama dirba kažkokioje lentpjÅ«vėje, bet jis nieko nei priima į darbÄ , nei atleidžia iÅ¡ jo. K. auklėtoja yra direktorės pavaduotoja A. K.. Kitas vairuotojas yra S. K.. Jo vairuojamas automobilis yra IvecoDaily. Autobuso durys mechaninės, todėl iÅ¡ vairuotojo vietos nėra galimybės kÄ nors sulaikyti, vaikai patys atsidaro ir uždaro duris. Direktorė lapkričio 18 d. pakeitė grafikÄ pagal Å¡io vaiko pavėlavimÄ . TÄ pačiÄ dienÄ vaikams buvo pasakyta neklausyti vairuotojo ir laikytis naujo grafiko.

Mano, kad lapkričio 18 d. grafikas yra neįmanomas, kadangi 7 km nuvažiuoti žvyrkeliu nevėluojant ir atvežti vaikus laiku neįmanoma. Pirmam vairuotojui yra grafikas kitoks. Naujas įsakymas buvo pritaikytas tik IvecoDaily. Autobusais tarpusavyje nesikeičia. Atsako už automobilius asmeniÅ¡kai. Mano, kad įsakymas pakeisti autobuso grafikÄ buvo priimtas tik dėl jo. Konfliktai su direktore prasidėjo nuo rugsėjo pradžios dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo motyvuojant tuo, kad jis dirba tik 6 val., o visi autobuso remontai, kiti techniniai dalykai, ekskursijų vežimai tenka jam atlikti nedarbo metu.

Jam atsisakius, tai daryti nemokamai buvo papraÅ¡yta raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Ä® Å¡iuos konfliktus įtraukiami tėvai, ypač iÅ¡ asocialių Å¡eimų. Å iais metais jis rašė skundÄ direktorės atžvilgiu į Å¡vietimo skyrių. IÅ¡ ten gavo atsakymÄ . SkundÄ rašė neanonimiÅ¡kai, o dabar dėl to yra tęsinys. PrieÅ¡ E. K. nieko prieÅ¡ neturi. Jis atsakingas už saugumÄ ir tvarkÄ autobuse. Kiek mokinių atvažiavo į mokyklÄ sužiÅ«ri socialinė darbuotoja K.

D.. Jo santykiai su ja dalykiniai. Jis turi nustatytÄ neįgalumÄ dėl kaulų retėjimo. Tai yra vienintelė jo darbo vieta, darbas Å¡iuo metu jam yra priimtiniausias pagal sveikatos bÅ«klę.Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė R. M. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad protokole įraÅ¡yta, kad R. J. pažeidė vaikų apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , kuris kalba, kad visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, 8 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , kuris numato, kad priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ , vaiko teisės bÅ«ti sveikam yra garantuojama bei 14 straipsnio 1 punktÄ , kuris numato, kad vaikas turi teisę į mokslÄ , teisę įgyti specialybę, pasirinkti darbÄ , taip pat minties, sÄ Å¾inės, religijos, žodžio laisvę, teisę naudotis įvairia humanitarine informacija ir jÄ platinti, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę laisvai reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras.

Å ie punktai neturi nieko bendro su nagrinėjama byla. Matė vaikÄ , kuris nėra toks, kaip jį apibÅ«dino socialinė darbuotoja K. D., kuri akivaizdžiai neslėpė suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi. Pagal jos paaiÅ¡kinimÄ vaikas užguitas, lėtas, tačiau matė vaikÄ , kuris guvus, drÄ sus, nepasimetęs, dalyvavimas teisme jam kėlė tam tikrÄ Å¡ypsenÄ , nes jo čia niekas neskriaudė ir negÄ sdino. Byloje nustatyta ir niekas nepaneigė tokių aplinkybių ir pats vaikas patvirtino, jog autobuso durys atsidaro patys keleiviai ir jis bet kada galėjo iÅ¡lipti, vairuotojas aiÅ¡kino jam apie atvykimo grafikÄ , kas yra visiÅ¡kai normalu, nes diena prieÅ¡ tai vaikas vėlavo.

Vaikas patvirtino, kad 4 metus važinėjo su tuo pačiu vairuotoju ir niekada nepasitaikė vėlavimo arba, kad jis bÅ«tų tyčia paliktas. Tikėtina, kad pavėlavo ir visiÅ¡kai normalu, kad sekančiÄ dienÄ vairuotojas paaiÅ¡kino jam atvykimo grafikÄ . Vaikas paaiÅ¡kino, kad viskas užtruko 3 min. ir neilgiau. Pagal protokole suraÅ¡ytus įstatymo punktus grafiko iÅ¡aiÅ¡kinimas nepažeidžia vaiko interesų, kuriuos saugo įstatymas. Mano, kad vaikas primokytas ir kai policijos pareigÅ«nas paaiÅ¡kino, kad rašė tai, kÄ vaikas sakė, t. y. patyrė baimę ir iÅ¡gÄ stį, dėl tokio amoralaus vairuotojo elgesio, bet vaikas teismo posėdyje negebėjo paaiÅ¡kinti kÄ reiÅ¡kia žodis amoralu.

Tikėtina, kad tokio amžiaus vaikas tokio termino nevartoja. Taip pat raÅ¡o, kad vaikas patyrė baimę ir iÅ¡gÄ stį. Vaikas paaiÅ¡kino, kad iÅ¡sigando, jog mama bus atleista iÅ¡ darbo. Mano, kad tai yra sugalvota ir vaikui įteigta, kad jis turi taip sakyti, nes J. neturi nieko bendro su vaiko mamos darboviete ir neturi galios nieko atleisti. Teismui yra pateikti įrodymai nuo ko viskas prasidėjo. Norima mokykloje palikti vienÄ vairuotojÄ , t. y. savo pavaduotojos sutuoktinį dėl to visomis įmanomomis priemonėmis raÅ¡omos įvairios nuobaudos, paaiÅ¡kinimai, bet mano, kad dėl to vaikai neturėtų bÅ«ti įtraukiami.

Direktorė įtraukia vaikus, kurie yra iÅ¡ nepilnų Å¡eimų. Dėl Å¡io atvejo į policijÄ turėjo kreiptis vaiko mama. Realiai ji turėjo paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl tokio įvykio Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kuri taip pat turi teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , bet gavosi viskas nuo to, kad K. D. viskÄ inicijavo. Viskas buvo daroma pačioje mokykloje. Direktorė buvo visose apklausose, kuri yra labai konfliktiniuose santykiuose su J.. Å ioje situacijoje buvo pasitelkta dar A.

R., K. L.. K. duodamas parodymus K. L. visiÅ¡kai neminėjo. Jis sakė, kad kai jam tariamai buvo grasinama viskÄ girdėjo tik du vaikai, t. y. A. R. ir jos brolis. PaaiÅ¡kinime A. R. nurodė, kad stotelėje laukdamas E. K. jo sulaukė, jį pasistatęs prie savęs kalbėjo, o po to atvažiavęs į mokyklÄ E. pasilikęs vėl kalbėjo. Jos paaiÅ¡kinimas nekalba apie jokius grasinimus. Apie jokius grasinimus nekalba ir K. L.. Visa byla remiasi didžiuliu K. D. noru įsiteikti direktorei norint atsikratyti vairuotoju.

Pačios mamos paaiÅ¡kinimas adresuotas mokyklai, t. y. vairuotojas grasino, kad iÅ¡mes jÄ iÅ¡ darbo ir bauda, atvažiuos vaikų inspekcija. Ji papasakojo kitas aplinkybes. NeaiÅ¡ku kas iÅ¡ ko sužinojo. Mama sakė, kad sužinojo iÅ¡ vaiko, o D. aiÅ¡kino, kad paskambino į darbÄ . Faktas, kad yra didžiulis noras iÅ¡spręsti problemÄ pasitelkiant vaikÄ . Pats vaikas dėl savęs neiÅ¡sigando, bet iÅ¡sigando, kad mama bus atleista iÅ¡ darbo. Nors toks grasinimas pažįstant administracinėn traukiamÄ asmenį R.

J., kad jis galėjo taip pasakyti, bet jei tai ir buvo pasakyta, tai nieko neturėjo su vaiko interesais. Pats vaikas suprato, kad gali bÅ«ti problemų mamai. Administracinio teisės pažeidimas turi bÅ«ti padaromas tyčia, siekiant pažeisti teisės aktÄ ar Å¡iuo konkrečiu atveju vaiko teisių pagrindų įstatymÄ , bet tokių duomenų, kad aiÅ¡kindamas grafikÄ , turėdamas tikslÄ , kad vaikas nevėluotų, R. J. pasakė kada jis atvažiuoja ir kada vaikas turi bÅ«ti autobuse. K. nieko nepapasakojo apie lapkričio 16 d., t. y. nuo ko prasidėjo visas veiksmas.

Vaikas buvo Å¡lapias, iÅ¡sigandęs, bet jis pasakė, kad niekam nesiskundė ir nesakė dėl 16 d. Pirminiame paaiÅ¡kinime jis kalba apie lapkričio 17 d., kad grasino, atvažiavo vaikų inspekcija. Vaikas rašė neriÅ¡liai. NeaiÅ¡ku kokiais žodžiais jam grasino. Byloje pateiktas aiÅ¡kus grafikas, kad D. dirba tik pirmadieniais ir penktadieniais. Lapkričio 16 d. buvo trečiadienis, lapkričio 17 d. buvo ketvirtadienis ir ji negalėjo bÅ«ti mokykloje. Byloje yra įsakymas, kad tariamai tomis dienomis D. buvo mokykloje, vadavo kažkokiÄ mokytojÄ , bet ji įgijusi tik socialinę pedagogikÄ ir neturi teisės vaduoti mokytojų.

Byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų, kad pažeisti minėti vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo straipsniai, todėl praÅ¡o R. J. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.Liudytojas J. P. teismo posėdyje nurodė, kad surašė R. J. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . Gavęs pavedimÄ apklausti K., jis paskambino socialinei darbuotojai, susitarė ir nuvažiavęs apklausė vaikÄ . Prie jo buvo apklaustas K.. Apklausoje dalyvavo mokyklos socialinė darbuotoja K.

D.. PaaiÅ¡kinimas buvo raÅ¡omas direktorės kabinete. PaaiÅ¡kinimas buvo raÅ¡omas ant policijos komisariato blanko iÅ¡ vaiko žodžių. K. sėdėjo prie stalo. Jis sėdėjo prieÅ¡ vaikÄ . Vaiko klausinėjo apie įvykį, o Å¡is diktavo aplinkybes, kurias užrašė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad buvo paraÅ¡ytas direktorės raÅ¡tas dėl J. netinkamo elgesio ir renkant medžiagÄ buvo pateikti mokinių paaiÅ¡kinimai bei įžvelgta, kad galimai buvo pažeistos vaiko teisės į saugiÄ aplinkÄ , mokslÄ ir tuo pagrindu buvo suraÅ¡ytas protokolas.

Kitų vaikų paaiÅ¡kinimus pateikė mokyklos socialinė darbuotoja. Jie patys jų nerinko. Nemano, kad E. K. iÅ¡sigalvojo tokius dalykus, kad jį vairuotojas užsidarė mokykliniame autobuse, jam grasino motinos atleidimu iÅ¡ darbo, jo paties paėmimu iÅ¡ Å¡eimos. Nemano, kad 14 m. vaikas iÅ¡sigalvotų tokius dalykus. Jo manymu, kad tarp jų kažkas buvo. AutobusÄ yra matęs. Nuo durų kur iÅ¡lipa vaikai iki vairuotojo yra apie 1,5 m. K. vairuotojas pasakė likti autobuse. Fizinė jėga naudota nebuvo.

Vaiko reikėjo klausinėti kaip viskas buvo. Nebuvo taip, kad vaikas pasakotų apie įvykį kaip eilėraÅ¡tį. Apklausiant vaikÄ mano, kad bÅ«tų jautęsi jei jam bÅ«tų buvęs daromas kažkoks spaudimas. K. pareiÅ¡kimas buvo pateiktas tik mokykloje. Jos neapklausinėjo, kadangi ji nėra įvykio liudininkė. Jai apie įvykį pasisakė pats sÅ«nus. Liudytoja J. K. teismo posėdyje nurodė, kad įvykis buvo dėl vairuotojo elgesio. Viskas buvo lapkričio mėn. Grįžusi namo apie 16 val. rado vaikÄ E. K..

Jis pasakė, kad jo kelis kartus vairuotojas nenuvežė į mokyklÄ , vaikas buvo paliktas mikriuke ir gÄ sdinamas, kad jÄ atleis iÅ¡ darbo. Vaikas dėl Å¡io įvykio grįžo namo iÅ¡sigandęs ir verkė. Vaikas verkė, kad jÄ atleis iÅ¡ darbo, daugiau detalių nelabai žino, nes jis nenorėjo daugiau pasakoti. Su vaiku jos santykiai artimi, geri, bendrauja visomis temomis. Vaikas buvo iÅ¡sigandęs, todėl ji nežino kÄ daugiau jam sakė vairuotojas. Vaikas jai sakė, kad vairuotojas jį buvo kelis kartus užsidaręs ir gÄ sdino, kad jÄ atleis iÅ¡ darbo.

Vairuotojas sÅ«naus nenuvežė į mokyklÄ , dėl ko jis ėjo į mokyklÄ 6 km pats. Vaikas į mokyklÄ buvo nenuvežtas dėl to, kad J. pravažiavo stotelę 5 min. anksčiau, todėl jis pats nuėjo į mokyklÄ . SÅ«nus stotelėje buvo paliktas vienas, o J. jau buvo nuvažiavęs. Vaikas visÄ laikÄ Ä¯ stotelę ateina laiku. Mano, kad piktybiÅ¡kai vaiko nepaėmė. Vaikas į autobusÄ iÅ¡eina laiku. SÅ«nus nežinojo, kad važiuoja dar kitas autobusas. Vaikas jai nesiskundė, kad pro jį pravažiavo dar vienas mokyklinis autobusas.

VienÄ kartÄ sÅ«naus nenuvežė lapkritį, o kitÄ kartÄ prieÅ¡ mėnesį. Visus kitus kartus vežė tvarkingai. J. buvo pats atvykęs į jos namus ir pateikė pavyzdį koks jis yra geras vairuotojas ir pagal jį ji parašė, kad jis geras vairuotojas. Paskui pasirodė viskas kitaip. SÅ«nų į mokyklÄ jis vežioja apie 4 metus. PrieÅ¡ tai nebuvo jokių problemų. Ji dirba UAB „Arborator“. Nežino ar J. susijęs su Å¡ia bendrove.. Žino, kad tarp J. ir vadovybės yra nesutarimų.

Jis ieÅ¡ko problemų su mokytojomis, direktore. RaÅ¡tÄ dėl J. pateikė kitÄ dienÄ po įvykio Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir direktorei. Jį parašė namuose, o vaikas nunešė į mokyklÄ . SÅ«nui mokslai sekasi gerai, mokymosi vidurkis apie 6 – 7 balai. Per šį pusmetį vaikas nepraleidęs nė vienos pamokos. Vaiko teisių tarnyba buvo atvykusi į jos namus jau po įvykio. Jie klausė apie vairuotojÄ . Dėl esamų konfliktų niekas nebuvo atėjęs į jos namus iÅ¡ mokyklos administracijos.

SÅ«nus buvo apklausiamas mokykloje tris kartus, jį apklausinėjo auklėtoja, direktorė, socialinė darbuotoja. Liudytoja K. D. teismo posėdyje nurodė, kad yra socialinė pedagogė. Berniukas lapkričio 16 d. buvo paliktas autobuso, kadangi autobusas stotelę pravažiavo 10 min. anksčiau. TÄ dienÄ buvo Å¡lapdriba, vėjas, kadangi vaikas labai pareigingas, todėl iki mokyklos ėjo pėsčiomis. Su kitu autobusu jį pravažiavo, kadangi nepastebėjo, nepagalvojo, kad jis gali eiti į mokyklÄ . KitÄ rytÄ vaikas buvo Å¡antažuojamas, vairuotojas jį pasiliko autobuse ir gÄ sdino, kad bus praneÅ¡ta vaiko teisėms, jį atims iÅ¡ motinos, o motinÄ iÅ¡mes darbo.

VaikÄ jie bandėme nuraminti, kadangi jis buvo sutrikęs. Jį buvo pasikvietusi į kabinetÄ , tuo metu atėjo direktorė ir berniukas viskÄ papasakojo. Apie įvykį pranešė jo motinai. K. yra tylesnis vaikas, klusnus, tvarkingas, savarankiÅ¡kas, ramesnio charakterio, nemeluoja, gerai lanko mokyklÄ , motinos prižiÅ«rimas. Problemų dėl K. pamokų lankymo niekada nebuvo. Kiti vaikai matė, kaip jis buvo paliktas sėdėti autobuse ir kaip su juo kalbėjo vairuotojas. IÅ¡ pradžių vairuotojas pasisakė K.

įlipant važiuoti į mokyklÄ , o iÅ¡lipant liepė pasilikti ir jis liko. Nematė vaiko pokalbio su vairuotoju. Å eima nepilna, tačiau nepriklauso rizikos Å¡eimoms. Lapkričio 16 d. jis atėjo jau pavėlavęs, bet spėjo į pirmos pamokos galÄ . Jo klausė ar atėjo pėsčias ir jis patvirtino. Pasakė, kad jį paliko autobusas. TÄ dienÄ taip viskas ir baigėsi. Jis dėl to parašė paaiÅ¡kinimÄ . SekančiÄ dienÄ jis buvo psichologiÅ¡kai veikiamas. Ji klausė jo, kÄ jis darė, kai su juo kalbėjosi vairuotojas, tačiau jis tylėjo.

Vaikų gÄ sdinimas jau ne pirmas atvejis. R. J. mokykloje vairuotoju dirba nuo pernai metų pavasario. R. J. važiuoja kita kryptimi negu ji, tačiau iÅ¡ kitų vaikų žino, kad jis nesilaiko grafiko. Å is dalykas ypatingai pasireiÅ¡kė Å¡iais mokymo metais. Su kitais vaikais nekalbėjo ar juos gÄ sdina. Dar yra kita socialinė darbuotoja, kuriai priklauso Raimondo vežiojami vaikai. Autobusas pravažiuoja anksčiau ir vaikai lieka namuose nors gyvena prie pat kelio. Tiksliai negali pasakyti, ar buvo tuo marÅ¡rutu paliktų važiuojančių vaikų, tačiau vėluojančių buvo daug.

Ji dalyvavo paaiÅ¡kinimo raÅ¡yme, kadangi berniukÄ pamatė pirmÄ dienÄ , kai vėlavo į mokyklÄ ir kitÄ dienÄ , kai vairuotojas pasiliko jį autobuse. E. K. buvo apklaustas pirmÄ kartÄ tÄ dienÄ , kai pavėlavo. AntrÄ kartÄ , kai buvo iÅ¡sigandęs, jog buvo paliktas autobuse ir tuomet viskÄ fiksavo raÅ¡tiÅ¡kai. Apklausiant K. dar buvo direktorė ir kita socialinė darbuotoja O. M.. PaaiÅ¡kinimÄ K. rašė savo ranka. PaaiÅ¡kinimas buvo skirtas jai. Atvykus policijos pareigÅ«nui K. buvo pakviestas ir buvo apklausiamas.

VaikÄ pareigÅ«nas klausinėjo. Daugiau apklaustas nebuvo. Dar buvo kartu apylinkės inspektorius S.. Mano, vaikas tokių faktų negali iÅ¡sigalvoti, jis nėra linkęs fantazuoti. Kad vaikas nemeluoja suprato iÅ¡ jo bÅ«senos. Jis gal bÅ«tų ir niekam nepasiskundęs, jeigu ji nebÅ«tų jo pastebėjusi. K. L. ir A. R. paaiÅ¡kinimai atsirado dėl to, jog norėjo įsitikinti, kad vaikas buvo paliktas autobuse, kadangi jos viskÄ matė, nes paskutinės iÅ¡lipo iÅ¡ autobuso. Jos važiuoja į mokyklÄ taip pat Å¡iuo marÅ¡rutu.

Tikriausiai bÅ«tų viskas gerai pasibaigę, jeigu vairuotojas bÅ«tų pripažinęs, kad pravažiavo per anksti. Mokykloje ji dirba pirmadieniais ir penktadieniais. Nepilnametis liudytojas E. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad viskas buvo praeitÄ rudenį, mėnesio neprisimena. Ėjo ryte į mokyklÄ , laukė mikriuko, bet niekas neatvažiavo, paskui nuėjo į mokyklÄ pėsčiomis, užtruko apie valandÄ . Kai pavėlavo niekam nesakė. Jį pamatė tikybos mokytoja, kadangi jis įėjo į klasę.

IÅ¡ pradžių kai įlipo į mikriukÄ , vairuotojas paklausė kodėl vėlavo praėjusį rytÄ . Jis tuomet tylėjo. Vairuotojas sakė, kad mamÄ atleis iÅ¡ darbo, skirs baudÄ , kad iÅ¡kvies vaikų teises ir, kad kitÄ rytÄ nevėluotų. Liepė pasilikti. Tuomet visi vaikai buvo ir girdėjo. Nežino, kodėl taip sakė. Tada važiavo į mokyklÄ , atvažiavus liepė pasilikti autobuse. Autobuse buvo dar kitų mokinių, tai A. R., V. R.. Jie girdėjo, kai vairuotojas pasakė likti. Vairuotojas sėdėjo ir liepė jam stovėti bei klausyti.

Jis stovėjo ir jo klausė, neiÅ¡lipo iÅ¡ mikriuko. Tuomet vairuotojas jam aiÅ¡kino apie autobuso grafikÄ , kada jis atvažiuoja. Jam buvo baisu, kai vairuotojas sakė apie grafikÄ . Vairuotojas viskÄ sakė sėdėdamas, gestikuliavo rankomis. Jis galėjo pats iÅ¡eiti, bet neišėjo, nes jam liepė pasilikti. ViskÄ aiÅ¡kino apie 3-5 minutes. Po to liepė eiti į pamokÄ . Apie tai pasakojo mamai, auklėtojai. Jo auklėtoja yra A. K.. Jos pasakė jam, kad vairuotojas negerai darė. Po to problemų dėl atvažiavimo nebuvo.

Jis nevėluoja ateiti į stotelę. Å itoj mokykloj važinėja autobusu 4 metus. Anksčiau pastabų nebÅ«davo. Kitiems vaikams vairuotojas pasakydavo pastabas. Kitiems vaikams nebÅ«davo linksma, kai taip sakydavo. MokyklÄ lanko pažangiai. Mokykla yra 10 km nuo jo namų. Jei iÅ¡tinka problema kreipiasi pas socialinę darbuotojÄ . Jos yra dvi. Jis eina pas K.. Dėl įvykio jį apklausinėjo direktorė, policija. Pirma apklausa buvo direktorės kabinete. Kai policija apklausė dalyvavo direktorė ir socialinė darbuotoja.

KÄ reiÅ¡kia žodis amoralu, jis nežino. Jam buvo baisu, kad mama neteks darbo ir jai skirs baudÄ . Dėl savęs jam baisu nebuvo. ViskÄ rašė policija. PrieÅ¡ policijÄ taip pat buvo apklausa. Buvo jis ir direktorė. Jis pats tuomet rašė. Socialinė darbuotoja K. buvo po to. Apie įvykį direktorei pasakė auklėtoja. Direktorė jį pasikvietė tÄ pačiÄ dienÄ .Liudytoja O. M. teismo posėdyje nurodė, kad R. J. pažįsta tik darbiniais santykiais. K. D. vaikai vadina K.. Jos yra dvi socialinės pedagogės. Jos darbo krÅ«vis yra 0,75, o K. 0,25 etato.

Ji prižiÅ«ri daugiau pradinukus, o K. daugiau vyresnius vaikus. Jos tarpusavyje pasiskirstę klases. Jeigu ji pradeda spręsti problemÄ , tai ji ir pabaigia jÄ spręsti. Jos kolegė K. D. atsivedė vaikÄ ir rašė su juo pasiaiÅ¡kinimÄ . Viskas buvo lapkričio 16 d. TÄ dienÄ dirbo abi. PaaiÅ¡kinimo suraÅ¡yme daugiau niekas nedalyvavo. Ji rašė paaiÅ¡kinimÄ su vaiku. Ji paskaitė ir pamatė kas paraÅ¡yta. Jos buvo tik dviese. Ji pati dirbo prie kompiuterio, o K. vaikÄ atsivedė prie kito stalo. PareiÅ¡kimų prieÅ¡ vairuotojÄ ji nerinko.

Dar ir lapkričio 17 d. kolegė buvo atsivedusi tÄ vaikÄ . Niekas taip pat daugiau nedalyvavo. Direktorės ir policijos tÄ dienÄ nebuvo. Policija mokykloje buvo, bet ji nedalyvavo, tik atnešė vaiko gimimo liudijimo kopijÄ . Apklausoje buvo direktorė, K. D., du policijos pareigÅ«nai ir vaikas. Kai vaikas galimai patyrė smurtÄ dirbo kartu su K., nes ji tuo metu pavadavo mokytojÄ , tai dirbo kartu visÄ savaitę. PirmÄ kartÄ , kai atsivedė vaikÄ jis mažai kalbėjo. Jam liepė paraÅ¡yti ir jis rašė. Pokalbio nelabai buvo.

Nežino kÄ jis jautė. Jam liepė paraÅ¡yti kaip kas buvo, niekas nediktavo. Pačiam raÅ¡yme ji nedalyvavo, nes dirbo savo darbÄ . Å itas vaikas raÅ¡o paaiÅ¡kinimus gana gerai palyginus su kitais vaikais. Kitiems vaikams reikia pasakyti nuo ko reikia pradėti raÅ¡yti. Jis vidutinių gabumų vaikas. Vaikas viskÄ pasakojo su baime. Jį priskirtų prie drÄ sesnių, guvesnių, judresnių vaikų, jis nėra užguitas vaikas. Lapkričio 17 d. vaikas įlipo į autobusiukÄ ir stovėjo prie vairuotojo, o paskui jį pasiliko, kai iÅ¡lipo visi mokiniai.

Ji nežino, kas vaikui buvo sakoma. Dėl šio įvykio ji lapkričio 18 d. dvi mergaites A. R. ir K. L. apklausė pati, kadangi iš vyresnių mokinių jos tik dvi kartu važiavo, o kiti mokiniai maži. Žino kur jos gyvena ir kur įlipa. Mergaičių paaiškinimus ėmė, kad įsitikinti ar tikrai taip buvo, ar vaikas nemeluoja, suabejojo, kad tai gali būti netiesa. Jai niekur nenurodyta palydėti vaikus su vairuotoju. Pats palydėjimas yra savanoriškas arba jeigu būna problemų autobusiuke dėl vaikų elgesio.

Mokykla turi du autobusiukus. Abiejuose autobusiukuose bÅ«na problemų dėl vaikų elgesio. K. D. važiuoja tuo autobusu kur jai pakeliui namo. Jos gina vaikus mokykloje. Tai buvo pirmas toks atvejis, kai reikėjo ginti, kadangi vaikas jautėsi nukentėjęs. Su Å¡iuo vairuotoju anksčiau buvo problemų dėl kitų vaikų. Å is vairuotojas gÄ sdino tėvus baudomis praeitais metais. Vairuotojas važiavo asmeniÅ¡kai pas tėvus ir juos gÄ sdino. Tėvai buvo atėję į mokyklÄ ir sakė, kad gÄ sdina baudomis.

Su kito mikriuko vairuotoju problemų nebÅ«na. IÅ¡ vairuotojų nusiskundimų dėl vaikų nebuvo.Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato įgaliotas atstovas J. L. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad byloje nustatyta vieta, laikas, dalyvavę asmenys, užfiksuoti jų parodymai, tiek žodiniai, tiek raÅ¡ytiniai. Vaikas buvo pavežamas, pristabdytas, su juo įvykęs pokalbis. Kaip vaikas buvo nurodęs jis iÅ¡sigando dėl motinos likimo, kas yra nurodyta vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatyme, reikia ginti vaiko saugiÄ aplinkÄ ir gerovę.

PraÅ¡o patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnį ir visai atriboti mokyklos mikroklimatus, nes sprendžiamas pats pažeidimas, o ne aplinka.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869) 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymÄ Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamÄ Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d.) 72 straipsnyje nurodyta, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ nuo dvideÅ¡imt iki penkiasdeÅ¡imt eurų. ATPK (galiojusiame iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 1813 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ iki dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų.

Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimÄ , į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas iki ANK įsigaliojimo, į tai, kad ANK atitinkamuose straipsniuose numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė, R. J. padaryta veika neperkvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d.) 72 straipsnį ir Å¡ios bylos nagrinėjimui taikytinos ATPK nuostatos.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ Å¡ios teisės normos darytina iÅ¡vada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Kauno apygardos teismo nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPK-448-478/2016). Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1010-175/2014, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-524-360/2014).

Analizuojant ATPK 1813 straipsnio 1 dalies turinį matyti, kad pagal Å¡io straipsnio nuostatas administracinė atsakomybė asmeniui kyla už neteisėtÄ trukdymÄ vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokiÄ vaiko teises pažeidžiančiÄ veikÄ . IÅ¡ Å¡ios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal 1813 straipsnio 1 dalies administracinėn atsakomybėn gali bÅ«ti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimÄ . Vaiko teises apibrėžia tiek tarptautiniai teisės aktai (pvz.

Jungtinių Tautų vaiko teisų konvencija, tarptautinės dviÅ¡alės sutartys ir kt.), tiek nacionaliniai (pvz. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas). Pažymėtina, kad teisinį reglamentavimÄ , susijusį su nepilnamečiais vaikais, tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Nagrinėjamojoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas nurodant, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 14 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Vaiko teisė bÅ«ti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ (Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vaikas turi teisę į mokslÄ , teisę įgyti specialybę, pasirinkti darbÄ , taip pat minties, sÄ Å¾inės, religijos, žodžio laisvę, teisę naudotis įvairia humanitarine informacija ir jÄ platinti, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę laisvai reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras (Ä®statymo 14 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad vaiko teisę į gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos (Ä®statymo 11 straipsnis). Valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaikÄ nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, o už fizinio ar psichinio smurto demonstravimÄ vaikams, jų įtraukimÄ Ä¯ nusikalstamÄ ar kitÄ neteisėtÄ veikÄ taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė (Ä®statymo 43 straipsnis).

Asmenys, pažeidę vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Å¡iame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugÄ , atsako įstatymų nustatyta tvarka (Ä®statymo 55 straipsnis). Fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis bei laisvėmis ar kitaip pažeidžiantys vaiko teises, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Ä®statymo 57 straipsnis). Mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, Å¡ių įstaigų administracija atsako už jų prižiÅ«rimų vaikų auklėjimÄ .

Jeigu Å¡ie asmenys nevykdo savo pareigų arba vykdo jas netinkamai, fiziÅ¡kai, psichiÅ¡kai žaloja auklėtinius arba kitaip pažeidžia vaiko teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės bei savivaldybių darbuotojai, atsakingi už vaiko auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ , privalo nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas apie jiems žinomus vaiko teisių pažeidimus (Ä®statymo 57 straipsnis).Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. viso proceso metu savo kaltės, dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažino, jį neigė, teigė, kad tik 2016 m. lapkričio 22 d. sužinojo, kad vaikas parašė skundÄ , tačiau jo padarytÄ pažeidimÄ Ä¯rodo ne tik liudytojų J.

P., J. K., K. D., E. K. parodymai, bet ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai: 2016 m. lapkričio 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 79P-78340038-16 (b. l. 1-2), kuriame nurodyta, kad jis 2016 m. lapkričio 17 d., apie 8.20 val., dirbdamas Prienų rajono Å ilavoto pagrindinės mokyklos geltonojo autobuso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju, atvežė vaikus į Å ilavoto pagrindinės mokyklos kiemÄ , adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ autobuso iÅ¡leidęs vaikus, autobuse liepė pasilikti nepilnamečiui E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), kurį žemino, gÄ sdino vaiko teisių apsaugos tarnyba, motinos atleidimu iÅ¡ darbo, dėl to nepilnametis patyrė baimę ir iÅ¡gÄ stį, pavėlavo į pamokas;

Prienų rajono Å ilavoto pagrindinės mokyklos raÅ¡tas dėl įvykio mokykloje (b. l. 3), kuriame nurodyta, kad socialinė darbuotoja K. D. informavo mokyklos direktorę apie geltonojo autobuso vairuotojo R. J. elgesį su mokiniais, kad 2016 m. lapkričio 17 d. ryte apie 8.20 val., atvežęs mokinius į mokyklos kiemÄ , vairuotojas iÅ¡ autobuso neiÅ¡leido 8 klasės mokinio E. K., kai visi kiti vaikai nuėjo į mokyklÄ . Vaikas iÅ¡ vakaro pavėlavo į autobusÄ , nes vairuotojas savavaliÅ¡kai pakeitė vežiojimo grafikÄ , o vaikas to nežinojo.

Pasilikęs vaikÄ autobuse vairuotojas jį gÄ sdino, kad motinai iÅ¡kvies vaiko teises ir jÄ nubaus, kad vaikÄ iÅ¡leidžia į mokyklÄ ne laiku, kad motina neteks darbo ir pan. Atėjęs į mokyklÄ vaikas buvo sutrikęs, vėlavo į pamokÄ ;Vaiko motinos J. K. mokyklai pateiktas raÅ¡tas (b. l.

4) kuriame nurodyta, kad jos sÅ«nui E. K. vairuotojas R. J. grasino, kad iÅ¡mes jÄ iÅ¡ darbo, skirs baudÄ ir atvažiuos vaikų inspekcija;  E. K. 2016 m. lapkričio 21 d. paaiÅ¡kinimas (b. l. 5), kurį užrašė policijos pareigÅ«nas J. P. ir kuriame E. K. nurodė, kad mokosi Å ilavoto pagrindinėje mokykloje, į jÄ atvyksta geltonuoju mokykliniu autobusiuku, kurį vairuoja R. J.. 2016 m. lapkričio 17 d. apie 8.20 val., kartu su kitais vaikais mokykliniu autobusiuku atvyko į mokyklos kiemÄ , kur vairuotojas iÅ¡leido į mokyklÄ atvykusius visus vaikus, jam liepė pasilikti.

Likusį jį vairuotojas gÄ sdino, kad jis iÅ¡kvies vaiko teisių apsaugos tarnybÄ , kuri nubaus jo motinÄ , atleis jÄ iÅ¡ darbo. Autobuse jį laikė apie 5 minutes. TÄ patį jam vairuotojas sakė ir ryte, kai įlipo į autobusiukÄ . Mano, kad vairuotojas ant jo supyko, dėl to, kad jis pasiskundė socialinei darbuotojai, nes vairuotojas jį paliko ir nenuvežė į mokyklÄ . Kaip vairuotojas jį laikė autobuse matė kiti vaikai. Kai vairuotojas jo neiÅ¡leido iÅ¡ mokyklinio autobusiuko, jis patyrė baimę ir iÅ¡gÄ stį;

E. K. 2016 m. lapkričio 17 d. paaiÅ¡kinimas (b. l. 6), kuriame jis nurodė, kad jis atėjo į autobusų stotelę ir vairuotojas Raimundas pradėjo gÄ sdinti, kad jo mama gaus baudÄ , atvažiuos vaiko teisių inspekcija, dar sakė, kad buvo perspėjęs, kad kitÄ rytÄ atvažiuos anksčiau 5 minutėm, bet to nesakė, todėl jis nespėjo, o 2016 m. lapkričio 17 d. vairuotojas atvežė vaikus, o jam liepė pasilikti ir gÄ sdino; A. R. 2016 m. lapkričio 18 d. paaiÅ¡kinimas (b. l. 7), kuriame ji nurodė, kad 2016 m. lapkričio 17 d. vairuotojas J. stotelėj laukdamas E. K. jo sulaukė ir prie savęs pasistatęs kalbėjo su juo, paskui kai visi atvažiavo į mokyklÄ , E. taip pat pasiliko mikriuke ir kalbėjo su juo;K.

L. 2016 m. lapkričio 18 d. paaiÅ¡kinimas (b. l. 7), kuriame ji nurodė, kad 2016 m. lapkričio 17 d. iÅ¡ ryto atvažiavus į mokyklÄ vairuotojas R. J. pasiliko autobuse vienÄ mokinį E. K. ir neleido jam iÅ¡lipti iÅ¡ autobuso;Administracinių teisės pažeidimų registro iÅ¡raÅ¡as apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 11-12) iÅ¡ kurio nustatyta, kad R. J. praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas (Å iaulių apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-127-316/2014). Vertinant R. J. pažeidimÄ pagal ATPK 1813 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti tai, ar jis atsižvelgė į nepilnamečio vaiko E. K. teisėtus interesus, ar veždamas į mokyklÄ ir parveždamas iÅ¡ jos protokole nurodytÄ dienÄ vairuotojas nepažeidė vaiko teisių ir laisvių, teisėtų interesų, ar sudarė vaikui saugiÄ aplinkÄ , ar vaikas turėjo teisę į mokslÄ , teisę laisvai reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras ir pan.

Atsakomybėn traukiamas asmuo, suraÅ¡ant protokolÄ , nurodė, kad 2016 m. lapkričio 17 dienÄ jis paprašė vaiko E. K. daugiau nebevėluoti rytais. Tuo tarpu, teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo, jį atstovaujanti advokatė nurodė, kad jis, kaip vairuotojas, tik paaiÅ¡kino vaikui atvykimo grafikÄ . Taigi, atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, suraÅ¡ant protokolÄ ir teismo posėdžio metu kito, buvo prieÅ¡taringi bei prieÅ¡taravo kitiems byloje esantiems įrodymams. Kaip nustatyta iÅ¡ paties vaiko E. K. paaiÅ¡kinimų, duotų teismo posėdžio metu, iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų:

A. R., E. K. paaiÅ¡kinimų, su vaiku įvykio dienÄ vairuotojas bendravo du kartus (b. l. 5 - 7). Pažymėtina, kad vaiko E. K. paaiÅ¡kinimai, duoti tiek įvykio dienÄ , tiek apklausiant jį policijos pareigÅ«nui, tiek teismo posėdžio metu, buvo nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo, kadangi jis vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad vairuotojas įvykio dienÄ jam liepė du kartus pasilikti mokyklos autobuse (tik įlipus ir prieÅ¡ iÅ¡lipant) ir abu kartus vairuotojas jį gÄ sdino, jam sukėlė baimę.

Priežastis dėl ko vaikas patyrė baimę: ar dėl savęs, ar dėl to, kad mamÄ atleis iÅ¡ darbo teisiÅ¡kai nėra svarbi, kadangi, kaip matyti iÅ¡ vaiko paaiÅ¡kinimų, jis iÅ¡sigando apskritai. Vertintinas ir vaiko elgesys Å¡io įvykio metu: vairuotojui liepus pasilikti, vaikas vairuotojo klausė ir pasiliko, neiÅ¡lipo paskui kitus vaikus, vairuotojui bendraujant su vaiku- pastarasis tylėjo, neatsikalbinėjo, neprieÅ¡taravo. Esant tokiam vaiko elgesiui įvykio metu, akivaizdu, kad vaikas patyrė iÅ¡gÄ stį, baimę, juolab pokalbis tarp jų vyko 3-5 minutes, kas rodo, jog vairuotojas pasakė ne vienÄ sakinį „daugiau nebevėluoti“, ar kokiu jo vairavimo grafiko laiku jis bÅ«na sustojime, kuriame įlipa vaikas į autobusÄ .

Tai, kad vaikas patyrė iÅ¡gÄ stį ir baimę, patvirtino ne tik liudytojų: policijos pareigÅ«no J. P., socialinės pedagogės K. D. paaiÅ¡kinimai, tačiau ir pačios vaiko mamos, apklaustos teismo posėdyje kaip liudytojos, parodymai. Vaiko E. K. mama J. K. teismo posėdyje nurodė, kad jai grįžus iÅ¡ darbo vaikas papasakojo, kad vairuotojas jį gÄ sdino, grasino mamos atleidimu iÅ¡ darbo, nurodė, kad vaikas dėl patirto iÅ¡gÄ sčio verkė. Aptartų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad vaikas dėl vairuotojo R.

J. veiksmų įvykio dienÄ patyrė baimę, iÅ¡gÄ stį, vaikui minėtas įvykis sukėlė neigiamas emocijas, psichologinį nepatogumÄ , vaikas buvo emociÅ¡kai trikdomas, tokiu bÅ«du buvo pažeisti vaiko teisėti interesai (Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas), vaiko teisė į sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ (Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo metu R. J. nurodė, kad E. K. yra problematiÅ¡kas vaikas, laužo autobuso sėdynes, rÅ«ko, degina. Be abejo, vaikas, bÅ«damas visuomenės dalimi, jos nariu ir naudodamasis savo teisėmis, turi laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų bei teisės aktų nuostatų, gerbti kitų žmonių teises.

Minėto įstatymo 48 straipsnis reglamentuoja vaiko pagrindines pareigas, tarp kurių numatyta, jog vaikas privalo gerbti savo tėvus, pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų; laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, vieÅ¡ose vietose, darbe, buityje. VaikÄ , vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus fizinį ar psichinį kankinimÄ , kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimÄ (įstatymo 49 straipsnis).

Atsakomybėn traukiamas asmuo nurodydamas, kad vaikas netinkamai elgiasi jo vairuojamoje transporto priemonėje, jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė (pvz. kad informavo mokyklÄ apie mokinio elgesį, kad kreipėsi į policijÄ ir pan.), todėl Å¡is argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, juolab bet koks vaiko drausminimas negali peraugti į psichologinį ar kitokį smurtÄ , vaiko garbės ar orumo žeminimÄ . Drausmė mokyklose turi bÅ«ti palaikoma metodais, atspindinčiais pagarbÄ vaiko orumui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 28 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, vairuotojas E. K. įlipus į autobusÄ , matant ir girdint kitiems vaikams, su juo atitinkamai bendravo, sukeldamas vaikui ne tik iÅ¡gÄ stį, kas nustatyta aukščiau, tačiau ir parodydamas nepagarbÄ vaiko orumui, jį pažemindamas, tokiu bÅ«du pažeisdamas ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalį. Tačiau teismas pažymi, kad protokole nurodytas Ä®statymo 14 straipsnio 1 dalies pažeidimas Å¡alintinas, kadangi nenustatyta, kad R. J. pažeidė vaiko teisę į mokslÄ , teisę įgyti specialybę, pasirinkti darbÄ , taip pat minties, sÄ Å¾inės, religijos, žodžio laisvę, teisę naudotis įvairia humanitarine informacija ir jÄ platinti, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę laisvai reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras.

Pažymėtina, kad pats pažeidimo faktas, pažeidus Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 4 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , byloje įrodytais nuosekliais tarpusavyje neprieÅ¡taraujančiais liudytojų J. P., K. D., E. K. tiesioginiais parodymais, o taip pat juos patvirtinančiais liudytojų J. K. bei O. M. parodymais, aptarta raÅ¡ytine bylos medžiaga. Å ių asmenų parodymai iÅ¡ esmė sutapo, atitiko jų raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytoms aplinkybėms, minėtų asmenų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir tarpusavyje dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo, todėl teismas jais vadovaujasi ir laiko patikimais, nustatant tikrÄ sias veikos padarymo aplinkybes ir jas atribojant nuo mokyklos administracijos ir vairuotojo tarpusavio darbinių santykių, R.

J. atžvilgiu priimtų drausminių nuobaudų, kurių teisiniam reguliavimui, apskundimui taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Byloje nenustatyta jokių pagrįstų aplinkybių, leidžiančių manyti, kad Å¡ie liudytojai siekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį ar bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi kaip kad teigė R. J. atstovė. Teismas neturi pagrindo netikėti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ liudytojų parodymais.

Pats vaikas tiek duodamas parodymus policijos pareigÅ«nui 2016 m. lapkričio 21 d., tiek duodamas parodymus teisme 2017 m. sausio 19 d., nurodė iÅ¡ esmės vienodas įvykio aplinkybes, kad autobuso vairuotojas jį gÄ sdino, kad Å¡is dėl jo elgesio pasiskundė socialinei darbuotojai. Socialinis darbuotojas – tai specialistas, kurio darbo paskirtis yra sustiprinti žmogaus prisitaikymo prie aplinkos sugebėjimus, atstatyti ryÅ¡ius su visuomene, padėti jam integruotis į jÄ ir skatinti pilnavertiÅ¡kesnį žmogaus socialinį funkcionavimÄ , todėl natÅ«ralu, kad vaikas, prieÅ¡ mokyklos pamokų pradžiÄ patyręs baimę ir iÅ¡gÄ stį, dėl savo problemos ir pasipasakojo socialinei darbuotojai, o grįžęs namo ir savo motinai.

Atkreiptinas dėmesys, kad parodymų prieÅ¡taravimu laikoma tokia situacija, kai nukentėjusiųjų ar liudytojų duoti parodymai iÅ¡ esmės skiriasi nuo prieÅ¡ tai duotų parodymų, t. y. nurodomos iÅ¡ esmės skirtingos aplinkybės (Å iaulių apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-645-309/2013). Å iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad socialinės darbuotojos O. M. duoti parodymai yra iÅ¡ esmės prieÅ¡taringi kitiems liudytojų parodymams. Tai, kad skiriasi tam tikros neesminės aplinkybės, kad buvo nurodytos papildomos neesminės aplinkybės, susijusios su tuo, kas iÅ¡ ko ir kam dalyvaujant apklausė vaikÄ , paaiÅ¡kinama tuo, kad tiriamo įvykio metu viskas vyko greitai, vaikas patyrė baimę, iÅ¡gÄ stį, nenorėjo smulkių detalių papasakoti netgi savo motinai, apsiribodamas tuo, kad jam buvo baisu, ir dėl to verkdamas.Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė R.

M. teismo posėdyje nurodė, kad dėl Å¡io atvejo į policijÄ turėjo kreiptis vaiko mama, ji turėjo paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl tokio įvykio Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kuri taip pat turi teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , bet gavosi viskas nuo to, kad K. D. viskÄ inicijavo. Remiantis ATPK 259 straipsnio 1 dalimi, teisės pažeidimo protokolÄ už teisės pažeidimÄ numatytÄ ATPK 1813 straipsnio 1 dalyje yra įgalioti suraÅ¡yti tiek vidaus reikalų ir policijos pareigÅ«nai, tiek savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų pareigÅ«nai ar jų tam įgalioti valstybės tarnautojai, o kadangi ATPK 1813 straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, tai reiÅ¡kia, jog suraÅ¡ant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Å¡io ATPK straipsnio pagrindu, bÅ«tina nurodyti, kurių konkrečiai teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė (Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1010-175/2014).

Å iuo konkrečiu atveju policijos tyrėjas J. P., suraÅ¡ydamas administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , vadovavosi bei nurodė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo atitinkamus straipsnius, kuriuos pažeidė R. J.. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko motina J. K. teismo posėdyje nurodė, kad raÅ¡tÄ dėl R. J. netinkamo elgesio pateikė Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir mokyklos direktorei. RaÅ¡tÄ ji parašė namuose, o vaikas jį nunešė į mokyklÄ , kadangi ji pati į darbÄ iÅ¡vyksta 6.30 val., o grįžta iÅ¡ jo apie 16.00 val.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba po įvykio buvo atvykusi pas jÄ Ä¯ namus. Pabrėžtina, kad prioritetinis vaiko teisių apsaugos principas turi bÅ«ti užtikrinamas visų asmenų: tiek tėvų, tiek kitų teisėtų vaiko atstovų, valstybės, visuomeninių institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų. Mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, Å¡ių įstaigų administracija atsako už jų prižiÅ«rimų vaikų auklėjimÄ .

Jeigu Å¡ie asmenys nevykdo savo pareigų arba vykdo jas netinkamai, fiziÅ¡kai, psichiÅ¡kai žaloja auklėtinius arba kitaip pažeidžia vaiko teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės bei savivaldybių darbuotojai, atsakingi už vaiko auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ , privalo nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas apie jiems žinomus vaiko teisių pažeidimus (Ä®statymo 57 straipsnis). Kaip kad nustatyta aukščiau nagrinėjamojoje byloje apie vaiko patirtÄ baimę, iÅ¡gÄ stį pirmiausia sužinojo mokyklos darbuotojai.

Kaip vaikas teigė, jis pirma pasipasakojo auklėtojai, kuri tai papasakojo direktorei, todėl logiÅ¡kai suprantama, kad mokykla, kaip institucija atsakinga už vaikų teisių įgyvendinimÄ ir kaip asmuo, atsakingas už darbuotojo veiksmus, privalėjo imtis aktyvių veiksmų iÅ¡tiriant vaiko nurodytÄ Ä¯vykį. Kita vertus, kaip minėta aukščiau, vaiko teises ir teisėtus interesus privalo saugoti visi asmenys, todėl teisinio skirtumo kas inicijuos galimai pažeistų vaiko teisių gynimÄ nėra, svarbu, kad kompetentingos institucijos apie žinomus vaiko teisių pažeidimus bÅ«tų informuojamos apskritai (Ä®statymo 57 straipsnis).

Be to, atmestinas atsakomybėn traukiamo asmens advokatės argumentas kaip nepagrįstas, kad faktas kas iÅ¡ ko sužinojo apie vaiko patirtÄ iÅ¡gÄ stį nėra aiÅ¡kus ir tuo pagrindu, kad tiek iÅ¡ vaiko paaiÅ¡kinimų, tiek iÅ¡ liudytojų K. D., J. K. paaiÅ¡kinimų matyti, jog vaikas pasipasakojo tiek konkretiems mokyklos darbuotojams, tiek mamai, kuri taip pat buvo informuota ir socialinės darbuotojos. LogiÅ¡kai suprantama, kad vaikas mamai pasipasakojo Å¡iai grįžus iÅ¡ darbo, o mokyklos darbuotojai tai sužinojo pirmiausiai, kadangi įvykis įvyko ryte, prieÅ¡ tos dienos pamokas, todėl suprantama, kad mokykla pirmiausiai ir tiesiogiai tai sužinojusi iÅ¡ vaiko nedelsdama privalėjo inicijuoti Å¡io įvykio tyrimÄ ir informuoti kompetentingas institucijas – policijos komisariatÄ ir vaiko teisių apsaugos skyrių (b. l. 3).Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė R.

M. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad byloje pateiktas aiÅ¡kus grafikas, kad K. D. Å ilavoto pagrindinėje mokykloje dirba tik pirmadieniais ir penktadieniais. Lapkričio 16 d. buvo trečiadienis, lapkričio 17 d. buvo ketvirtadienis ir ji negalėjo bÅ«ti mokykloje. Byloje yra įsakymas, kad tariamai tomis dienomis K. D. buvo mokykloje, vadavo kažkokiÄ mokytojÄ , bet ji įgijusi tik socialinę pedagogikÄ ir neturi teisės vaduoti mokytojų. Sutiktina su minėtos atstovės argumentu, kad iÅ¡ byloje pateikto Å ilavoto pagrindinės mokyklos socialinės pedagogės K.

D. darbo grafiko 2016-2017 mokslo metams (b. l.

61) matyti, jog ji mokykloje dirba pirmadieniais nuo 8.30 iki 12.30 val. ir nuo 13.00 val. iki 10.00 val. bei penktadieniais nuo 8.30 val. iki 12.30 val. Tačiau kaip matyti iÅ¡ byloje esančio Å ilavoto pagrindinės mokyklos socialinės pedagogės K. D., pavaduojančios mokytojÄ R. G., darbo grafiko ir mokyklos direktorės įsakymo (b. l. 62, 63-64), K. D. skirta pavaduoti mokytojÄ R. G. ir nurodyta, kad nuo 2016 m. lapkričio 14 d. K. D. Å ilavoto pagrindinėje mokykloje dirba – pirmadieniais 8.00-15.34 val., trečiadieniais 8.00-15.28 val., ketvirtadieniais 8.00-14.07 val., penktadieniais 8.00-12.58 val.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės advokatės R. M. argumentas, kad K. D. įgijusi tik socialinę pedagogikÄ ir neturi teisės vaduoti mokytojų nelaikytinas nagrinėjamos bylos dalyku, o kaip tik patvirtina liudytojų K. D. ir O. M. parodymus, kad K. D. buvo mokykloje tiek 2016 m. lapkričio 16 d., tiek ir 2016 m. lapkričio 17 d., tokiu bÅ«du turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ sužinojusi tiesiogiai iÅ¡ vaiko jo patirtÄ baimę, iÅ¡gÄ stį, imtis veiksmų Å¡iam įvykiui iÅ¡aiÅ¡kinti, informuoti mokyklos vadovybę, kuri savo ruožtu informavo atitinkamas kompetentingas institucijas.

  Tiek atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek jo atstovė advokatė R. M. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad Å ilavoto pagrindinėje mokykloje norima palikti vienÄ vairuotojÄ , t. y. direktorės pavaduotojos sutuoktinį, dėl to visomis įmanomomis priemonėmis raÅ¡omos įvairios nuobaudos, paaiÅ¡kinimai prieÅ¡ R. J., direktorė yra labai konfliktiniuose santykiuose su R. J., kurį nori atleisti iÅ¡ darbo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktas Å ilavoto pagrindinės mokyklos mokinių autobusų važiavimo grafikas 2016-2017 mokslo metų I pusmečiui (b. l. 25), Å ilavoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. lapkričio 18 d.

įsakymu Nr. 1.3.V1-113 patvirtintas mokinių autobusų važiavimo grafikas 2016-2017 mokslo metų I pusmečiui (b. l. 26-27), Šilavoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. 1.3.V1-115 dėl nuobaudos vairuotojui R. J. skyrimo (b. l. 29), R. J. prašymas dėl Prienų rajono Šilavoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymo „Dėl nuobaudos vairuotojui R. J. skyrimo“ Nr. 1.3-V1-101 panaikinimo (b. l. 67), kiti dokumentai (b. l. 68, 69, 70) negali būti vertinami bendrame įrodymų kontekste, jie negali būti laikomi šios bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi autobusų važiavimo grafikas, drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo klausimas turėtų būti sprendžiami kitomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatytomis taisyklėmis.

Pažymėtina, kad byloje esantis Šilavoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1.3.V1-101 (b. l.

28) tik patvirtina aplinkybes, kad dar prieÅ¡ nagrinėjamo pažeidimo padarymÄ R. J. buvo pripažintas neleistinai elgęsis su mokiniais mokykliniame autobuse – Å¡iurkščiai elgėsi, rėkė, barėsi, prasivardžiavo, todėl jam ir buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, kas jį charakterizuoja kaip asmenį, nepagrįstai demonstruojantį psichologinį smurtÄ prieÅ¡ vaikus. Nors atsakomybėn traukiamas asmuo teismui pateikė duomenis, kad minėtas įsakymas yra apskųstas darbo ginčų komisijai, tačiau pastebėtina, kad minėtos bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2017 m. sausio 4 d., teismo posėdis įvyko 2017 m. sausio 19 d., tačiau atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokių duomenų apie minėto įsakymo panaikinimÄ , tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad minėtas direktoriaus įsakymas galioja.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismui taip pat pateikė mokykliniu autobusu vežiojamų vaikų tėvų raÅ¡tiÅ¡kus praÅ¡ymus, adresuotus mokyklos direktorei (b. l. 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40), kuriuose vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta, kad jie patenkinti R. J. vežimu į mokyklÄ ir parvežimu namo. Pastebėtina, kad visi Å¡ie praÅ¡ymai raÅ¡yti laikotarpyje nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 m. spalio 16 d., t.y. iki aukščiau minėto direktoriaus įsakymo priėmimo, todėl tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad paaiÅ¡kinimai buvo surinkti tikslu juos pateikti kartu su pačio R.

J. 2016 m. lapkričio 2 d. paaiÅ¡kinimu įvykio tyrimo komisijai (b. l. 28). Be to, minėti paaiÅ¡kinimai, charakterizuojantys atsakomybėn traukiamÄ asmenį, vertintini kritiÅ¡kai ir dėl to, kad liudytoja J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad „R. J. pats buvo atvykęs į jos namus ir pateikė pavyzdį koks jis yra geras vairuotojas ir ji pagal pateiktÄ pavyzdį parašė, kad jis geras vairuotojas, tačiau vėliau pasirodė viskas kitaip“. Akivaizdu, kad tėvų praÅ¡ymai buvo renkami visai kitu tikslu, t. y. dėl ankstesnio įvykio, dėl kurio minėtu mokyklos direktoriaus įsakymu R.

J. buvo paskirta drausminė nuobauda (b. l. 28). Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, šie pateikti įrodymai bendrame įrodymų kontekste negali būti vertinami kaip patikimi.Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nustatyta, į tai, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, į tai, kad draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko atžvilgiu, tai, kad ištirtų aukščiau įrodymų visuma patvirtina, kad R.

J. savo kryptingu ir nevienkartiniu tos įvykio dienos elgesiu du kartus netinkamai bendraudamas ir sukeldamas baimę padarė neigiamÄ Ä¯takÄ nepilnamečiui E. K., pažeidė prioritetinius vaiko interesus, neužtikrino jam saugios aplinkos, pažeidė vaiko orumÄ , todėl konstatuotina, kad R. J. padarė pažeidimÄ numatytÄ ATPK 1813 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas. ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėjÄ , jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias, taip pat kitas teismo nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes (ATPK 30 straipsnio 2 dalis). R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31, 32 straipsniai). Bylos duomenimis spręstina, kad R. J. praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas susideda ne iÅ¡ vieno veiksmo, ne iÅ¡ vieno epizodo, pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir laisvės, o taip pat įvertinus tai, kad nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, skirtina ATPK 1813 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kuri įvertinus visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, asmenį charakterizuojančius duomenis, teismų praktikÄ nelaikytina per griežta ir yra bÅ«tina užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus (žr. pvz.

Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-796-579/2014; Klaipėdos apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-524-360/2014; Panevėžio apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-272-581/2014; Kauno apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1380-493/2013 ir kt.). Manytina, kad paskyrus bÅ«tent tokiÄ nuobaudÄ , bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 302, 286, 287, 3022 ir 3024 straipsniais, n u t a r i a :

R. J. už pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1813 straipsnio 1 dalyje, skirti 15 Eur (penkiolikos eurų) baudÄ . Nutarimas per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                        Vaida Baumilė NuoraÅ¡as tikras Teisėja Vaida Baumilė2017 m. sausio 26 d.

Papildoma informacija. Bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo nuoraÅ¡o įteikimo pažeidėjui dienos, o nutarimÄ apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos. Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Å iaulių bankas, banko kodas 71800, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodÄ â€“ 1001, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytÄ identifikacinį kodÄ (ROIK) ir administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali iÅ¡ karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekcijÄ dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkiÄ turtinę padėtį.Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytÄ terminÄ , bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudÄ vykdymas.

Jei baudÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡kos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudÄ , bet ir atlyginti vykdymo iÅ¡laidas, kurios gali bÅ«ti didesnės už baudÄ .