2b361d2e-0866-4fbf-83c5-50ca18cc9d99 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

    Administracinė byla Nr. I-1255-257/2017 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00579-2017-7                       Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 3 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. Å .,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. Å . skundÄ Â atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas E. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas E. Å . į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 162). Skunde (b. l. 2–17) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2016 m. spalio 23 d. iki skundo padavimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis, bÅ«damas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigÅ«nus tekdavo kviesti, beldžiant į duris.

Pasivaikščioti buvo galima tik vienÄ valandÄ per parÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langÄ , tad nebuvo užtikrinamas Å¡varaus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa beveik nepatekdavo į kamerÄ , o dirbtinė buvo per didelė. Kamerose buvo žiemÄ Å¡alta, temperatÅ«ra buvo nuo 10 iki 14 °C, o vasarÄ karÅ¡ta – iki 35°C, sienos padengtos pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę.

Buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jis nebuvo tinkamai aprÅ«pinamas patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pÅ«davo. Apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje. Net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis, kildavo biurokratinės kliÅ«tys. Tualetinio popieriaus iÅ¡duodavo per mažai. Privatumas kamerose, naudojantis tualetu, užtikrinamas nebuvo, kameroje sklisdavo nemalonÅ«s kvapai.

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duÅ¡e. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir neskanus, per maža energetinė vertė. SÄ lygų eiti į valgyklÄ nebuvo. Iki sulaikymo gyveno su drauge I. S., su kuria tarpusavio ryÅ¡ius palaikė trumpalaikiais pasimatymais, telefoniniais pokalbiais, nuolat padeda materialiai, tačiau ilgalaikiai pasimatymai užtikrinti nebuvo.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo numatytos patalpos ilgalaikiams pasimatymams. Dėl to jis patyrė papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus, fizinius skausmus, tai jį labai sukrėtė, sukėlė sunkumus, baimę, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , jis tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, patyrė emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 8500 Eur neturtinei žalai atlyginti.Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 163).

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 143–155) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m2 (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.Be to, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, yra vieÅ¡ai paskelbtas teisės aktas ir bÅ«tent jis konkrečiai reglamentuoja aktualų teisinį reguliavimÄ .Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytÄ kameros plotÄ skaičiuojant minimalų kameros plotÄ .

Taigi, preziumuojama, kad pareiÅ¡kėjui tekęs kameros plotas skaičiuojamas jį padalijus iÅ¡ kameroje laikytų asmenų skaičiaus, kas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (pvz. 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3224-520/2016).Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2017-05-22 pažymos Nr. 60/09-19268 „Dėl E. Å .“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2016-11-04 iki 2017-05-05: kameroje Nr. 9 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 16,3 iki 4,07 m2, kameroje Nr. buvo laikomi 1–6 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 23 iki 3,84 m2, kameroje Nr. 32 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 5,23 iki 4,18 m2.

PareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,84 m2 iki 16,3 m2, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog visas likusias jo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.Be to, pareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, kad turi bÅ«ti taikomas reikalavimas dėl teisės į 4 kv. m vienam asmeniui. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartyje Nr. A-492-442-2015 pasisakė, jog teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmeta apelianto (pareiÅ¡kėjo) argumentus, kad teisės aktai nustato didesnį minimalų kameros plotÄ â€“ 4 kv. m.

Pažymėtina, kad tokio reikalavimo neįtvirtina nė vienas pareiÅ¡kėjo kalinimo metu galiojęs teisės aktas. Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams PareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta patikrinimų dėl kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams. Preziumuojama, kad nebuvo gauta jokių skundų dėl jų neatitikimo higienos normoms.Kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde teismui remiasi nebegaliojančia higienos norma, tai yra, pareiÅ¡kėjui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri pakeitė iki 2015-10-31 galiojusiÄ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintÄ Lietuvos higienos normÄ HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato:

Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). PareiÅ¡kėjas savo skunde teismui skundžiasi dėl per mažo apÅ¡vietimo kamerose. Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.), todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui higienos norma netaikoma (higienos normos HN 134:2015 3 p.)Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Pažymoje nurodytas ir kamerose esantis inventorius. Tai yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Pažymoje taip pat nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis apÅ¡vietimas vadovaujantis higienos normos reikalavimais. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotÄ , yra du Å¡viestuvai, kuriuose įstatytos dvi–keturios dienos Å¡viesos lempos, ir dirbtinė naktinė Å¡viesa. Å iaulių tardymo izoliatorius susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) nuolat gadina ir laužo elektros instaliacijÄ , rozetes, Å¡viestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus.

Todėl, nors elektros instaliacijos ir apÅ¡vietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tačiau tai neturi ilgalaikio efekto.             Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktÄ , įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nėra. Pažymėjo, kad teismas nevertino atsakovo paaiÅ¡kinimų dėl sanitarinio mazgo įrengimo, kur atsakovas buvo pasisakęs, jog „Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida.“ Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus teisės aktų reikalavimus, o teismas abejoti valstybinės institucijos paaiÅ¡kinimais neturi pagrindo.             PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus įrengimo PareiÅ¡kėjas savo skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukų ir dėl to buvo suvaržyta jo galimybė skubiai iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ .Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiÅ¡kėjui bÅ«tų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iÅ¡kvietimo bÅ«du, o pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiÅ¡kė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016).Be to, teismui pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2017-05-24 pažyma, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176, 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pažymėtina, kad HN134:2015 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, todėl pareiškėjo teiginiai, kad vienu metu vaikšto per daug asmenų, neturi jokio teisinio pagrindo, nes pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Atsižvelgiant į visa tai, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl nepakankamo ploto pasivaikščiojimo kiemeliuose ir pasivaikščiojimų trukmės yra nepagrįsti, o teiginiai, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra sporto inventoriaus neturi teisinio pagrindo, nes įstaigoje kalintiems asmenims sudaryta atskira galimybė sportuoti sporto salėje, eiti į krepÅ¡inio aikÅ¡telę ar žaisti stalo tenisÄ .             Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentas 2016-05-30 patikrinimo akte Nr. PA.6-132 konstatavo, kad primėtytų Å¡iukÅ¡lių nebuvo, kiemeliai buvo valomi, yra Å¡iukÅ¡liadėžės. Asbesto pastato konstrukcijoje nėra.

Atsakovas pažymi, jog nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Å TI konstrukcijoje yra asbesto, o pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei raÅ¡ytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos bÅ«klei, o tik nurodė asbesto tariamÄ buvimÄ pastato konstrukcijoje bei Å¡iferinio stogo, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip neteisėti pareigÅ«nų veiksmai ar jų neveikimas, be to, atsakovas mano, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje kalėjo labai neilgÄ laiko tarpÄ , kas, jo manymu, negalėjo turėti įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai taip, kaip jis nurodo – „sukėlė rimtÄ pavojų mano sveikatai, kiekvienÄ dienÄ jÄ Å¾alojo“.Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, o prieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl per trumpos pasivaikščiojimo gryname ore trukmės yra nepagrįsti.

Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra Å¡ios:

1) socialinis ir teisinis Å¡vietimas;

2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas;

3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas;

4) kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai.Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei Socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose, kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte numatyta, kad suimtųjų saviÅ¡vietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi bÅ«ti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Suimtiesiems, sergantiems atvira plaučių tuberkuliozės forma, turi bÅ«ti atskira biblioteka. Suimtiesiems knygos keičiamos ne rečiau kaip kartÄ per 10 dienų. Vienu metu vienam suimtajam leidžiama duoti ne daugiau kaip 2 knygas ir ne ilgiau kaip mėnesiui. Esant galimybėms, kiekvienÄ dienÄ Ä¯ kameras suimtiesiems duodama po vienÄ laikraÅ¡tį, įsigytÄ už tardymo izoliatoriaus lėšas.

Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . Be to, atsakovas, pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti Å¡ia tvarka yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios.

Dėl Å¡varos ir tvarkos kamerose, graužikų naikinimo Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymus, po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ .

Kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarkos palaikymo sÄ lygomis kamerose. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.).

Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informavo, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiÅ«ra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planu 2016–2017 m.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016-07-21 patikrinimo akte Nr. PA. 6-233 užfiksuota, kad „Nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, sudaryta sutartis.

Å TI Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų.“Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016-10-06 patikrinimo akte Nr. PA. 6-361 nurodyta, kad kameros, bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – Å¡varÅ«s; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas „Microbac forte“), Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukÅ¡te tam skirtoje vietoje (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai, valikliai).Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymi, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sÄ lygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iÅ¡ pareiÅ¡kėjų tikimasi gauti detalų ir neprieÅ¡taringÄ ginčijamų laikymo sÄ lygų apraÅ¡ymÄ ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliÅ«tis.

Vien pareiÅ¡kėjo teiginiai, kuriems prieÅ¡tarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumÄ , todėl pareiÅ¡kėjas, siekdamas aktyviai ir efektyviai ginti savo teises, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, pateikti savo raÅ¡tus (praÅ¡ymus, skundus), patvirtinančius, kad jis apie teisės aktų pažeidimus pranešė atitinkamoms institucijoms, siekti, kad teisme bÅ«tų apklausti tokias aplinkybes galintys patvirtinti liudytojai ir pan. (žr., pvz., EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ Erkenov prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18152/11);

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-314-442/2015).Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarko palaikymo sÄ lygomis kamerose. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, todėl atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarkos palaikymo sÄ lygomis kamerose.

Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Dėl sÄ lygų asmens higienai Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos:

Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę ir kaip ir įgyvendinant pasivaikščiojimo teisę, į duÅ¡Ä vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Be to, pareiÅ¡kėjas nė vienu jo kalinimo metu nebuvo laikomas daugiau nei su trimis asmenimis, todėl aiÅ¡kiai matyti, kad tesant kameroje net ir keturiems asmenims, jiems pilnai užteko laiko iÅ¡simaudyti. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl karÅ¡to vandens nebuvimo ir tik vieno karto maudytis į duÅ¡us nuvedimo nepagrįstos, todėl turėtų bÅ«ti atmestos. Dėl pareiÅ¡kėjo aprÅ«pinimo patalyne ir patalynės atitikimo higienos normos reikalavimams Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, suėmimÄ vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį nustato pastarasis įstatymas.

Ä®statymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Vadovaujantis to paties teisės akto 44 straipsnio 2 dalimi, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 41 punktas numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016-05-30 patikrinimo akte Nr. PA.6-132 užfiksuota, kad lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Å varÅ«s skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių. Pagal vedamÄ skalbinių registracijÄ , lovos skalbiniai keičiami kartÄ per savaitę. MinkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekcija atliekama dviem dezinfekcijos kameromis.

Patikrinimo metu abi buvo užpildytos dezinfekuojamu minkÅ¡tuoju inventoriumi ir įjungtos. Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, fiksuojama, kad dezinfekcija vykdoma 50 min. 110 laipsnių temperatÅ«roje. Pagal informacijÄ Å¾urnale, tuberkulioze sergančių asmenų naudotas minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas atskirai po vienÄ komplektÄ . Per dienÄ Â Å¾urnale registruojama po 4-6 dezinfekcijos ciklus, vidutiniÅ¡kai iÅ¡dezinfekuojama 25-40 minkÅ¡tojo inventoriaus komplektų (į dezinfekcijos kamerÄ telpa 8 inventoriaus komplektai).

Kasdien iÅ¡ įstaigos vidutiniÅ¡kai iÅ¡vyksta apie 20 asmenų. Po panaudojimo lovos skalbiniai yra skalbiami, minkÅ¡tas inventorius – dezinfekuojamas.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016-07-21 patikrinimo akte Nr. PA.6-232 užfiksuota, kad Lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje. Å varÅ«s skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių. <...> MinkÅ¡to inventoriaus bÅ«klė periodiÅ¡kai vertinama, netinkamas naudoti – nuraÅ¡omas.PareiÅ¡kėjas neginčija to fakto, kad jam bÅ«davo iÅ¡duodama patalynė, jis tik skundžiasi jos neatitikimu higienos normos reikalavimams.

Atsakovas pažymi, kad iš patikrinimo akto turinio matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jo kalinimo laikotarpiu čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės. Priešingai, patikrinimo akto turinys paneigia pareiškėjo minimas aplinkybes, dėl to jo teiginiai dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams yra atmestini.

             Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skalbtis ir džiovintis rÅ«bus jų gyvenamosiose kamerose.Å iaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-210 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡o“, o 2012-11-20 – įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o“. Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2015-11-02 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d.

įsakymo Nr.1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia virÅ¡utinius drabužius ne trumpiau kaip 3 mėnesius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sÄ skaitoje neturi pinigų.Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad teisės aktai įsakmiai nenurodo, kad asmenų drabužiai turi bÅ«ti skalbiami nemokamai, laisvės atėmimo vietos turi tik pareigÄ sudaryti galimybę kalintiems asmenims iÅ¡siskalbti drabužius.

O nesant imperatyvaus nurodymo tai daryti nemokamai, Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija, nustatydama atitinkamÄ virÅ¡utinių drabužių skalbimo tvarkÄ , jokių teisės aktų nepažeidžia. Be to, nenorėjimas dėl kokių nors priežasčių pasinaudoti Å¡ia tvarka yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su aplinkybe, jog tariamai jam iÅ¡duodavo per mažai tualetinio popieriaus, t. y. pareiÅ¡kėjas neginčija to fakto, kad popierius jam nebuvo iÅ¡duodamas, jis tik skundžiasi per mažu jo kiekiu.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui jo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu higienos priemonės buvo išduodamos pagal nustatytas higienos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai negali būti atsakingi už tai, kad savo darbe vadovaujasi teisės aktais bei nustatytomis normomis, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo higienos priemonių ar tualetinio popieriaus kiekio yra labai individualios ir negali būti pripažintos pagrįstos. O papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigų vykdymas (pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-315-602/2016).Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek virÅ¡utinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems teikiama paslauga, todėl E. Å . pretenzijos dėl to, kad nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti virÅ¡utinių bei apatinių drabužių, neturi jokio teisinio pagrindo, todėl turi bÅ«ti atmestos.

Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalį, areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parÄ yra 2298 kcal.

Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d.

įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Visi Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos.

Å io straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rÅ«Å¡ims prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo- pataisos namai ir laisvės atėmimo vietos ligoninė. 173 straipsnio 4, 5 dalyse nustatyta, kad [...], terminuoto laisvės atėmimo ir [...] bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, pagal dietinio maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Nėščioms moterims, [...], neįgaliesiems, taip pat ligoniams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos ir nustatomos didesnės mitybos normos.Å iaulių tardymo izoliatorius, vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklėmis, patvirtintomis kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 4/07-117, bent kartÄ per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus.PareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Å iaulių skyrius 2016 m. spalio ir gruodžio mėnesiais atliko mikrobiologinius tyrimus, kurių metų nenustatyta jokių pažeidimų. Duomenų apie tai, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėjui Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas, įstaiga neturi.

PareiÅ¡kėjas tokių duomenų taip pat nepateikia bei įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. PareiÅ¡kėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo. Dėl tardymo izoliatoriuje suteikiamų pasimatymų PareiÅ¡kėjas skundžia, kad jam Å iaulių tardymo izoliatoriuje draudžiami ilgalaikiai pasimatymai, dėl to buvo sutrikę jo socialiniai ryÅ¡iai.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad suimtaisiais laikomi: nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas (1 p.); nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiÅ¡kė norÄ atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas (2 p); nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylÄ teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkiolikos parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme (3 p.); nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieÅ¡ terminÄ , – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas (4 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-04-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-526/2014 pažymėjo: „suimtieji (nuteistieji) tardymo izoliatoriuose laikomi tam tikru tikslu (kaip minėta, ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, dėl bylų nagrinėjimo teisme) ir tik tam tikrÄ neilgÄ laiko tarpÄ , todėl jie negali bÅ«ti palyginamoje situacijoje su nuteistaisiais, kurie laikomi pataisos namuose, kadangi jų kalinimo tvarka ir aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi.“ Minėtoje nutartyje taip pat akcentuota:

„pareiÅ¡kėjui jo buvimo tardymo izoliatoriuose metu buvo suteikta galimybė į trumpalaikius pasimatymus, nors ir ribojant juos, tačiau suteikiant minimalius priimtinus kontaktus, o ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas tardymo izoliatoriuose laikytinas proporcinga teisės į privataus gyvenimÄ ribojimo priemone, atsižvelgiant į asmens (pareiÅ¡kėjo) buvimo tardymo izoliatoriuje laikÄ , <…> vertintina, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas nebuvo kankinamas, su juo nebuvo nežmoniÅ¡kai ar žeminančiai elgiamasi, todėl nėra ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, kartu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančių nacionalinių teisės aktų nuostatų (BVK, Suėmimo vykdymo įstatymo) pažeidimo“.Pastebėtina ir tai, kad, pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006-01-11 priimtų Europos kalinimo įstaigų taisyklių nuostatas, kaliniams turi bÅ«ti užtikrinta teisė bendrauti su giminėmis ir kitais asmenimis, tačiau bendravimas ir pasimatymai gali bÅ«ti apribojami, jei to reikia tinkamai įstaigos tvarkai, saugumui ir apsaugai palaikyti (Å¡ių taisyklių 22.4 punktas).

IÅ¡ iÅ¡dėstytų teisės normų turinio ir pastarųjų praktinio taikymo teismų praktikos darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skunde dėstomos pretenzijos dėl ilgalaikių pasimatymų draudimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje neturi teisinio pagrindo, nes Å iaulių tardymo izoliatoriuje ilgalaikiai pasimatymai dėl įstaigos specifikos pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2016-11-04 iki 2016-12-31 nebuvo teikiami, o nuo 2017-01-01 įsigaliojus naujai Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijai, įstaigoje nebuvo gauta nei pareiÅ¡kėjo, nei kitų asmenų praÅ¡ymų suteikti jiems ilgalaikį pasimatymÄ (Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2017-05-24 pažyma Nr. 60/09-19833).Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M.

V. Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). PareiÅ¡kėjo E. Å . skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-05-22 pažyma Nr. 60/09-19268 „Dėl E. Š.“ (b. l. 28–32), iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2016-11-04 iki 2017-05-05 (169 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas visas 169 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto.

Ä®vertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 169 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos. EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais.

EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius ir kartu su pareiÅ¡kėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiÅ¡kėjui, atėmus sanitarinio mazgo plotÄ , kameroje Nr. 9 teko nuo 3,64 m2 (kameroje 4 asmenys 20,5 dienų) iki 4,86 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 67 teko nuo 3,67 m2 (kameroje 6 asmenys, 42,5 dienų) iki 4,4 m2 (kameroje 5 asmenys) ir 5,5 m2 ( 4 asmenys), Nr. 32 nuo 3,89 m2 (5 asmenys, 21 diena) iki 4,48 m2 (4 asmenys), Nr. 104 4,21 m2 (4 asmenys), Nr. 13 nuo 3,48 m2 (4 asmenys, 14,5 dienų) iki 4,86 m2 (5 asmenys), t. y. gyvenamojo ploto norma nežymiai buvo pažeista.

Tuo pačiu teismas atsižvelgia į tai, kad kameroje Nr. 9 yra 8 vnt. lovų, stalas, 1 suoliukas, kameroje Nr. 67 yra 10 vnt. lovų, stalas, 2 suoliukai, kameroje Nr. 32 yra 8 vnt. lovų, stalas, 3 vnt. suoliukų ir likę kamerų plotai be baldų ir sanitarinio mazgo galėjo apriboti pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvę. Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog kamerose bloga ventiliacija, apÅ¡vietimas, žiemÄ Å¡alta, o vasarÄ karÅ¡ta, kameros lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai nuo sienų atsilupę.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta patikrinimų dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams. Preziumuoja, kad nebuvo gauta jokių skundų dėl jų neatitikimo higienos normoms.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-361 (19.4.1. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. spalio 5 d., b. l. 137–139) konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė – UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas).Kameros, bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – Å¡varÅ«s; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas) „Microbac forte“).

Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukÅ¡te tam skirtoje vietoje (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai, valikliai).SÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius yra (Å TI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytÄ tvarkÄ skalbimo (2 skalbimo maÅ¡inos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); vedamas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-232 (19.4.1.6.12) (b. l. 140–142) nurodyta, kad kirpykloje įrengta praustuvė su tekančiu vandeniu, skirta dirbančiojo rankų higienai; vanduo paÅ¡ildomas elektriniu Å¡ildytuvu, Å¡ildytuvas veikiantis.Prausimosi patalpos iÅ¡valytos, Å¡varios; pavirÅ¡iams dezinfekuoti yra biocido „Mikrobac forte“.

Pagal Å TI vidaus tvarkÄ , atlikti dezinfekcijos darbai yra registruojami – prausimosi patalpos dezinfekuojamos po kiekvieno prausimosi: tirpalo ruoÅ¡imas ir ekspozicija – pagal gamintojo rekomendacijas.Lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje. Å varÅ«s skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių.

Å TI nustatyta tvarka iÅ¡duodamas inventorius suraÅ¡omas asmeninės sÄ skaitos kortelėje, už kokybiÅ¡kÄ gautÄ inventorių asmenys pasiraÅ¡o. MinkÅ¡to inventoriaus bÅ«klė periodiÅ¡kai vertinama, netinkamas naudoti – nuraÅ¡omas. Nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Å TI Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (b. l. 133–136) konstatuota, kad patikrinimo metu gyvenamųjų patalpų valymui skirtas inventorius ir priemonės buvo kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te:

Å¡epečiai grindims ir unitazui, semtuvėliai, Å«kinis muilas, soda. Pasivaikščiojimų kiemeliuose akivaizdžios netvarkos, t. y. primėtytų Å¡iukÅ¡lių, nebuvo, kiemeliai buvo valomi, neÅ¡amos susidariusios buitinės atliekos; kiekviename kiemelyje yra Å¡iukÅ¡liadėžės. Gyvenamosios patalpos, pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ir susidariusios buitinės atliekos Å¡alinamos Å TI vadovo nustatyta tvarka. GyvenamÄ sias patalpas valo jose laikomi asmenys, valymo inventorių ir valymo priemones asmenims į kameras iÅ¡duoda korpuso vyresnieji.

Pasivaikščiojimo kiemelius valo ir juose bei gyvenamosiose patalpose susidariusias buitines atliekas iÅ¡neÅ¡a Ūkio aptarnavimo bÅ«rio nuteistieji. Ūkio aptarnavimo bÅ«rio asmenys reikalingu valymo inventoriumi aprÅ«pinti. Lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Å varÅ«s skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias Å TI patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių. Pagal vedamÄ skalbinių registracijÄ , lovos skalbiniai keičiami kartÄ per savaitę.

MinkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekcija atliekama dviejose dezinfekcijos kamerose. Patikrinimo metu abi dezinfekcijos kameros buvo užpildytos dezinfekuojamu minkÅ¡tuoju inventoriumi ir įjungtos. Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, fiksuojama, kad dezinfekcija vykdoma 50 min. 110° C temperatÅ«roje. Pagal informacijÄ Å¾urnale, tuberkulioze sergančių asmenų naudotas minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas atskirai po vienÄ komplektÄ . Per dienÄ Å¾urnale registruota po 4-6 dezinfekcijos ciklus, vidutiniÅ¡kai dezinfekuojama 25-40 minkÅ¡tojo inventoriaus komplektų (į dezinfekcijos kamerÄ telpa 8 minkÅ¡tojo inventoriaus komplektai).

Kasdien iÅ¡ Å TI vidutiniÅ¡kai iÅ¡vyksta apie 20 asmenų. Po panaudojimo lovos skalbiniai yra skalbiami, minkÅ¡tas inventorius – dezinfekuojamas.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-233 (19.4.1.6.12) (b. l. 121–122) nurodyta, kad grįžtamosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatyta, jog nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, sudaryta sutartis.

Å TI Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-552 (19.16.2. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 24 d., b. l. 123–127) konstatuota, kad visas bendro naudojimo patalpas valo, pagalbinius darbus (virtuvėje, duÅ¡o patalpose, kirpimo zonoje, daiktų sandėlyje) dirba suimtieji ir nuteistieji, dirbantys Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje, pagal sÄ raÅ¡Ä .

Visi nuteistieji ir suimtieji, dirbantys Å«kio patarnavimo bÅ«ryje, iÅ¡klausę higieninių įgÅ«džių mokymo kursÄ ir jų sveikata dėl užkrečiamųjų ligų patikrinta (pateiktos nuteistųjų ir suimtųjų asmens medicininės knygelės F048/a ir įraÅ¡ai apie iÅ¡klausytus mokymo kursus).Tikrinimo metu viso režiminio korpuso visų aukÅ¡tų bendro naudojimo, valymo inventoriaus laikymo vietos ir patalpos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – Å¡varÅ«s; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas „Microbac forte”).

Bendrojo naudojimo patalpose ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukÅ¡te tam skirtoje vietoje (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai, valikliai). Pagal 2016-02-12 sudarytÄ Å TI patalpų higienos-dezinfekcijos planÄ Nr. 20 (01-1023) 2016–2017 m. vykdomas Å TI higienos ir sanitarinių sÄ lygų tikrinimas (atlieka Å TI sudaryta komisija kas ketvirtį). Kasdienis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas „Microbac forte”).

Patvirtintas suimtųjų ir nuteistųjų maudymosi duÅ¡uose grafikas. Nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija” (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas). Skalbykloje Å¡varių ir neÅ¡varių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta, patalpos suskirstytos zonomis pagal technologinius procesus. NeÅ¡varÅ«s skalbiniai surenkami į maiÅ¡us, Å¡varÅ«s skalbiniai iki iÅ¡davimo laikomi lentynose.

Patalpų grindys, sienos lygios (dengtos plytelėmis).Skalbykloje Å¡varių ir neÅ¡varių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta. Patalpos suskirstytos zonomis pagal technologinius procesus. NeÅ¡varÅ«s skalbiniai surenkami į maiÅ¡us, Å¡varÅ«s skalbiniai iki iÅ¡davimo laikomi lentynose. Skalbykloje sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos (Å TI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytÄ tvarkÄ skalbimo (2 skalbimo maÅ¡inos) ir džiovinimo (1 džiovyklė) įranga; vedamas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.

Valymo inventorius sužymėtas ir naudojamas pagal paskirtį. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., b. l. 128–131) konstatuota, kad Å¡varÅ«s skalbiniai iki iÅ¡davimo laikomi Å¡variai specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių. Patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartÄ per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duÅ¡e. Nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas 2017 m. vasario 14 d. Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai, pasimatymų kambarys, švarių skalbinių laikymo patalpa. Nustatyta, kad įrenginiai ir inventorius švarūs. ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose.

Å TI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukcijÄ ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl kamerose blogos ventiliacijos, apÅ¡vietimo, Å¡alčio žiemÄ Å¡alta ir karščio vasarÄ , ant kamerų lubų ir sienų esančio pelėsio, atsilupusių dažų yra abstraktÅ«s, nekonkretÅ«s. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62108-8 (b. l. 90–93) matyti, kad iki pareiÅ¡kėjo atvykimo į Å iaulių tardymo izoliatorių, per 2016 metus buvo remontuojama kamera Nr. 32 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba (2016 m. vasario-kovo-balandžio mėn.).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016-01-06 pažymos Nr. 62108-13 (b. l. 94–97) matyti, kad iki pareiškėjo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių, per 2015 metus buvo remontuojama kamera Nr. 9 – pelėsio valymas, sienų kosmetinis dažymas (2015 m. balandžio mėn.), grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija nuo pelėsio, tupyklos demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų remontas ir gamyba (2015 m. gegužės, rugsėjo – spalio mėnesiai).

Tai patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo aktas Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., b. l. 128–131), kuriame nurodyta, kad kameroje Nr. 9 esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra, ant sienų ir lubų matomų pelėsių nėra. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo teiginius dėl nepakankamo apÅ¡vietimo ar per stipraus elektros apÅ¡vietimo, Å¡alčio žiemÄ , karščio vasarÄ , kamerose esančio pelėsio, nuo sienų atsilupusių dažų.

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl karščio ir Å¡alčio yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas skundėsi Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl netinkamų sÄ lygų gyvenamosiose kamerose, kas leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo. Be to, pareiÅ¡kėjas visÄ savo skundÄ grindė Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., ir jau galiojo visÄ pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikÄ .

Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigūnus tekdavo kviesti, beldžiant į duris. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-05-24 pažymoje Nr. 60/09-19830 (b. l.

34) nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso.Nurodytoje pažymoje pažymėta, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 2 punkto reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

IÅ¡ administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, jog signalizacijos mygtukai suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamosios patalpose (kamerose) Å iaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengti. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemÄ , kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu.

Atsižvelgiant į tai, kad tokios aliarmo sistemos Å iaulių TI nebuvo įrengta, pripažintina, kad tai galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti diskomfortÄ , siekiant prisiÅ¡aukti pagalbÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Kita vertus, nors pareiÅ¡kėjas ir tikino, jog dėl pagalbos mygtukų neįrengimo buvo priverstas į duris daužyti, jis įtikinamai neindividualizavo, kokia žala jam kilo dėl minėto faktoriaus.

Pareiškėjas tik nurodo, kas būtų, jeigu būtų, pasisako ne savo, o suimtųjų vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiškėjas įgalinimų nepateikė. Dėl sanitarinio mazgo Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, sklisdavo nemalonūs kvapai. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja sanitarinio mazgo durų ir uždaro viršaus.

Higienos norma HN 134:2015 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 nurodoma, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.).

Vertinant tualetų įrengimÄ , teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ . Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog tualetas nebuvo visiÅ¡kai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė, jog iÅ¡ tualeto sklido blogas kvapas, nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, vertinama kaip pagrįsta.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, pasivaikščiojimų trukmės PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pasivaikščioti buvo galima tik vienÄ valandÄ per parÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliuko, jie nebuvo valomi ar laistomi, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto.Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 tvarkÄ , suimtiesiems užtikrinamas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parÄ (b. l. 107–108).

Pareiškėjas pripažįsta, jog ši tvarka vykdoma buvo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (b. l. 133–136) konstatuota, kad patikrinimo metu pasivaikščiojimų kiemeliuose akivaizdžios netvarkos, t. y. primėtytų šiukšlių, nebuvo, kiemeliai buvo valomi, nešamos susidariusios buitinės atliekos; kiekviename kiemelyje yra šiukšliadėžės. Pasivaikščiojimo kiemelius valo ir juose bei gyvenamosiose patalpose susidariusias buitines atliekas išneša Ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji.

Ūkio aptarnavimo bÅ«rio asmenys reikalingu valymo inventoriumi aprÅ«pinti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja CPT iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke.             Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ .

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tiksliniuose užsiėmimuose.

Å iuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke.              PareiÅ¡kėjo argumentai, kad pasivaikščioti buvo galima tik vienÄ valandÄ per parÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliuko, kiemeliai nebuvo valomi ar laistomi, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto, yra nepagrįsti, todėl atmesti kaip nepagrįsti.             Dėl galimybės skalbti drabužius ir patalynę, tualetinio popieriaus kiekio              PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jis nebuvo tinkamai aprÅ«pinamas patalyne, neiÅ¡duodavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, vėliau iÅ¡duodavo tik virtuvinį rankÅ¡luostį.

Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pÅ«davo. Apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, o tokių asmenų yra tik apie 30 procentų. Net ir esant galimybei plauti rÅ«bus, kildavo įvairios biurokratinės kliÅ«tys. Kameroje nebuvo pakankamai tualetinio popieriaus, jam vienam mėnesiui bÅ«davo skiriamas ritinėlis, kurio neužtekdavo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-361 (19.4.1. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. spalio 5 d., b. l. 137–139) konstatuota, kad sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius yra (Å TI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytÄ tvarkÄ skalbimo (2 skalbimo maÅ¡inos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); vedamas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-232 (19.4.1.6.12) (b. l. 140–142) nurodyta, kad lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje.

Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje. Å varÅ«s skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių. Å TI nustatyta tvarka iÅ¡duodamas inventorius suraÅ¡omas Asmeninės sÄ skaitos kortelėje, už kokybiÅ¡kÄ gautÄ inventorių asmenys pasiraÅ¡o. MinkÅ¡to inventoriaus bÅ«klė periodiÅ¡kai vertinama, netinkamas naudoti – nuraÅ¡omas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (b. l. 133–136) konstatuota, kad lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje.

Å varÅ«s skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias Å TI patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių. Pagal vedamÄ skalbinių registracijÄ , lovos skalbiniai keičiami kartÄ per savaitę. MinkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekcija atliekama dviejose dezinfekcijos kamerose. Patikrinimo metu abi dezinfekcijos kameros buvo užpildytos dezinfekuojamu minkÅ¡tuoju inventoriumi ir įjungtos. Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, fiksuojama, kad dezinfekcija vykdoma 50 min. 110° C temperatÅ«roje.

Pagal informacijÄ Å¾urnale, tuberkulioze sergančių asmenų naudotas minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas atskirai po vienÄ komplektÄ . Per dienÄ Å¾urnale registruota po 4–6 dezinfekcijos ciklus, vidutiniÅ¡kai dezinfekuojama 25–40 minkÅ¡tojo inventoriaus komplektų (į dezinfekcijos kamerÄ telpa 8 minkÅ¡tojo inventoriaus komplektai). Kasdien iÅ¡ Å TI vidutiniÅ¡kai iÅ¡vyksta apie 20 asmenų. Po panaudojimo lovos skalbiniai yra skalbiami, minkÅ¡tas inventorius – dezinfekuojamas.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-552 (19.16.2. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 24 d., b. l. 123–127) konstatuota, kad skalbykloje Å¡varių ir neÅ¡varių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta, patalpos suskirstytos zonomis pagal technologinius procesus.

NeÅ¡varÅ«s skalbiniai surenkami į maiÅ¡us, Å¡varÅ«s skalbiniai iki iÅ¡davimo laikomi lentynose. Patalpų grindys, sienos lygios (dengtos plytelėmis).Skalbykloje Å¡varių ir neÅ¡varių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta. Patalpos suskirstytos zonomis pagal technologinius procesus. NeÅ¡varÅ«s skalbiniai surenkami į maiÅ¡us, Å¡varÅ«s skalbiniai iki iÅ¡davimo laikomi lentynose. Skalbykloje sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos (Å TI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytÄ tvarkÄ skalbimo (2 skalbimo maÅ¡inos) ir džiovinimo (1 džiovyklė) įranga); vedamas Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.

Valymo inventorius sužymėtas ir naudojamas pagal paskirtį.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., b. l. 128–131) konstatuota, kad Å¡varÅ«s skalbiniai iki iÅ¡davimo laikomi Å¡variai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių. Patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartÄ per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duÅ¡e. IÅ¡ teismui pateiktos AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninės sÄ skaitos Nr. 1735 (b. l. 64–65) matyti, jog pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas numatytas teisės aktais patalynės kiekis bei iÅ¡duodamos pagal numatytus kiekius higienos priemonės, tarp jų ir tualetinis popierius.

Duomenų, jog būtų pateikti skundai dėl netinkamos išduodamos patalynės kokybės ar prašymų dėl per mažo tualetinio popieriaus kiekio, nėra. Atmestinas argumentas dėl per mažai išduodamo tualetinio popieriaus, jis buvo išduodamas pagal nustatytas normas, duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl papildomo kiekio ir jam nebūtų skirta, nėra. Pareiškėjo argumentas, kad mėnesiui jam būdavo skiriamas ritinėlis tualetinio popieriaus, kurio neužtekdavo, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintÄ suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkÄ , virÅ¡utiniai drabužiai 1 kartÄ per mėnesį gali bÅ«ti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui į Å¡ias paslaugas teikiančias įmones už suimtųjų ir nuteistųjų lėšas, o jų neturintiems – nuteistųjų ir suimtųjų raÅ¡ytinių praÅ¡ymų pagrindu, apmokant iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus socialinės paramos fondo lėšų.

Apatiniai rÅ«bai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Å iaulių TI skalbykloje, skalbimo grafikÄ derinant su suimtųjų maudymosi duÅ¡e grafiku. Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 (b. l. 116–119) ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 (b. l. 113–115) tvarkÄ , asmeninė patalynė ir apatiniai rÅ«bai suimtiesiems skalbiami nemokomai, virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d.

įsakymu Nr. 1/01-243 (b. l. 120) patikslintÄ virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimo ir cheminio valymo tvarkÄ suimtiesiems, neturintiems pinigų, kartÄ per 3 mėnesius užtikrinamas nemokomas virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas. IÅ¡ pateikto Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio (b. l.

89) matyti, kad pareiÅ¡kėjas savo sÄ skaitoje turėjo pinigų, todėl galėjo pasinaudoti nurodyta tvarka dėl virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimo ir cheminio valymo. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs naudotis nustatyta Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«bų skalbimo tvarka ar kad bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl numatytų tvarkų pakeitimo. Pastebėtina, jog pareiÅ¡kėjas nurodo, kad apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, tačiau Å¡is argumentas paneigtas į bylÄ pateiktais apatinių rÅ«bų skalbimÄ reguliuojančiais aktais.

Taip pat nėra pateikta įrodymų dėl netinkamai ar per mažai iÅ¡duodamos patalynės, praÅ¡ymų jÄ pakeisti dėl netinkamos kokybės nebuvo. PareiÅ¡kėjas, nurodydamas aukščiau aptartus argumentus akcentuoja, kad apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, o tokių asmenų yra apie 30 procentų. Taigi, pareiÅ¡kėjas, nurodydamas minėtus argumentus, pasisako ne savo, o kitų asmenų vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiÅ¡kėjas įgalinimų nepateikė; pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai yra bendro pobÅ«džio, abstraktÅ«s, nekonkretÅ«s, nedetalizuoti.

Be to, pareiÅ¡kėjas prieÅ¡tarauja pats sau, nurodydamas, kad net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis, kildavo biurokratinės kliÅ«tys. PareiÅ¡kėjo įvardintos biurokratinės kliÅ«tys yra neįtikinamos ir perdėm dirbtinės. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Å iaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktÄ ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Dėl naudojimosi duÅ¡u PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebÅ«na Å¡ilto (karÅ¡to) vandens ir nebÅ«na sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-361 (19.4.1. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. spalio 5 d., b. l. 137–139) konstatuota, kad oro temperatūra dušuose, persirengimo kambariuose, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Bendrojo naudojimo patalpose ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra. Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad kameros, bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – švarūs; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas „Microbac forte“). Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-232 (19.4.1.6.12) (b. l. 140–142) nurodyta, kad prausimosi patalpos išvalytos, švarios; paviršiams dezinfekuoti yra biocido „Mikrobac forte“.

Pagal Å TI vidaus tvarkÄ , atlikti dezinfekcijos darbai yra registruojami – prausimosi patalpos dezinfekuojamos po kiekvieno prausimosi; tirpalo ruoÅ¡imas ir ekspozicija – pagal gamintojo rekomendacijas.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-552 (19.16.2. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 24 d., b. l. 123–127) konstatuota, kad visas bendro naudojimo patalpas valo, pagalbinius darbus (virtuvėje, duÅ¡o patalpose, kirpimo zonoje, daiktų sandėlyje) dirba suimtieji ir nuteistieji, dirbantys Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje pagal sÄ raÅ¡Ä .

Visi nuteistieji ir suimtieji, dirbantys Å«kio patarnavimo bÅ«ryje iÅ¡klausę higieninių įgÅ«džių mokymo kursÄ ir jų sveikata dėl užkrečiamųjų ligų patikrinta (pateiktos nuteistųjų ir suimtųjų asmens medicininės knygelės F048/a ir įraÅ¡ai apie iÅ¡klausytus mokymo kursus).Tikrinimo metu viso režiminio korpuso visų aukÅ¡tų bendro naudojimo, valymo inventoriaus laikymo vietos ir patalpos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – Å¡varÅ«s; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas „Microbac forte”).

Bendrojo naudojimo patalpose ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukÅ¡te tam skirtoje vietoje (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai, valikliai). Pagal 2016-02-12 sudarytÄ Å TI patalpų higienos-dezinfekcijos planÄ Nr. 20 (01-1023) 2016–2017 m. vykdomas Å TI higienos ir sanitarinių sÄ lygų tikrinimas (atlieka Å TI sudaryta komisija kas ketvirtį). Kasdienis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas „Microbac forte”).

Patvirtintas suimtųjų ir nuteistųjų maudymosi duÅ¡uose grafikas. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Å iaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytÄ pareiÅ¡kėjo teisę nusiprausti duÅ¡e ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Juo labiau, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė nieko konkretaus, nei kiek kartų, nei kada (bent apytikriai) jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e. Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-361 (19.4.1. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. spalio 5 d., b. l. 137–139) konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė – UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas).Kameros, bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – Å¡varÅ«s; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas) „Microbac forte“).

Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukÅ¡te tam skirtoje vietoje (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai, valikliai).Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-232 (19.4.1.6.12) (b. l. 140–142) nurodyta, kad nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

ŠTI Sveikatos priežiūros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (b. l. 133–136) konstatuota, kad patikrinimo metu gyvenamųjų patalpų valymui skirtas inventorius ir priemonės buvo kiekviename režiminio korpuso aukšte: šepečiai grindims ir unitazui, semtuvėliai, ūkinis muilas, soda. Gyvenamosios patalpos, pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ir susidariusios buitinės atliekos šalinamos ŠTI vadovo nustatyta tvarka.

GyvenamÄ sias patalpas valo jose laikomi asmenys, valymo inventorių ir valymo priemones asmenims į kameras iÅ¡duoda korpuso vyresnieji. Pasivaikščiojimo kiemelius valo ir juose bei gyvenamosiose patalpose susidariusias buitines atliekas iÅ¡neÅ¡a Ūkio aptarnavimo bÅ«rio nuteistieji. Ūkio aptarnavimo bÅ«rio asmenys reikalingu valymo inventoriumi aprÅ«pinti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-552 (19.16.2. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 24 d., b. l. 123–127) konstatuota, kad visas bendro naudojimo patalpas valo, pagalbinius darbus (virtuvėje, duÅ¡o patalpose, kirpimo zonoje, daiktų sandėlyje) dirba suimtieji ir nuteistieji, dirbantys Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje pagal sÄ raÅ¡Ä .

Visi nuteistieji ir suimtieji, dirbantys Å«kio patarnavimo bÅ«ryje, iÅ¡klausę higieninių įgÅ«džių mokymo kursÄ ir jų sveikata dėl užkrečiamųjų ligų patikrinta (pateiktos nuteistųjų ir suimtųjų asmens medicininės knygelės F048/a ir įraÅ¡ai apie iÅ¡klausytus mokymo kursus).Tikrinimo metu viso režiminio korpuso visų aukÅ¡tų bendro naudojimo, valymo inventoriaus laikymo vietos ir patalpos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – Å¡varÅ«s; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas „Microbac forte”).

Bendrojo naudojimo patalpose ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukÅ¡te tam skirtoje vietoje (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai, valikliai). Pagal 2016-02-12 sudarytÄ Å TI patalpų higienos-dezinfekcijos planÄ Nr. 20 (01-1023) 2016–2017 m. vykdomas Å TI higienos ir sanitarinių sÄ lygų tikrinimas (atlieka Å TI sudaryta komisija kas ketvirtį). Nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija” (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-233 (19.4.1.6.12) (b. l. 121–122) nurodyta, kad grįžtamosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatyta, jog nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, sudaryta sutartis. Å TI Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., b. l. 128–131) konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įraÅ¡as – 2017 m. vasario 14 d. Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai, pasimatymų kambarys, Å¡varių skalbinių laikymo patalpa.

Nustatyta, kad įrenginiai ir inventorius Å¡varÅ«s. Å TI laikomiems asmenims valymo priemonės (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose. Å TI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukcijÄ ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale.Nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateiktas Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos- dezinfekcijos planas 2016–2017 m. (b. l. 98–106), duomenų, jog Å¡ie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.RaÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) bÅ«tų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti, taip pat nėra įrodymų dėl neatliekamo ar netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo Å¡alinimo.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose.Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Teismui pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d.

įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (b. l. 109–112), kurioje nurodyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ .

Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose, kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. gegužės 23 d. pažymos Nr. 61/04-1207 „Dėl E. Å .“ (b. l.

35) matyti, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsniu, Å iaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais. Atsižvelgiant į Å¡io straipsnio nuostatas, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje suimtieji saviÅ¡vietai gali gauti grožinės ir teisinės literatÅ«ros (neturint bibliotekoje reikiamų teisės aktų, jie randami interneto pagalba), į kameras esant galimybėms duodama po vienÄ laikraÅ¡tį, įsigytÄ už tardymo izoliatoriaus lėšas, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kuriÄ kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultÅ«riniai renginiai.

Juose gali dalyvauti ir nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylÄ teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkių parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę pagal kiekvienÄ savaitę Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvirtinamÄ grafikÄ , kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems).

Atkreipia dėmesį į tai, kad į krepÅ¡inio aikÅ¡telę suimtieji (nuteistieji) vedami tik esant tinkamoms oro sÄ lygoms. Informuoja, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnio 1 punktu suimtieji tardymo izoliatoriuose gali dirbti, jei yra galimybė. Patikrinus Suimtųjų ir nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), skundų, peticijų tardymo izoliatoriaus direktoriui registracijos žurnalus, E. Å . su skundais ar praÅ¡ymais dėl įsidarbinimo Å iaulių TI nesikreipė.

             Informavo, kad E. Å . buvo suteikta galimybė iÅ¡eiti į treniruoklių salę, į krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei dalyvauti įvairiuose sportiniuose, kultÅ«riniuose renginiuose. Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs naudotis nurodyta programa, iÅ¡eiti į treniruoklių salę, į krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultÅ«riniuose renginiuose nėra. Pažymėtina, jog iÅ¡ pateiktų Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų, Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo savaitgaliais grafikų (b. l. 36–63) matyti, jog kameros, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, buvo iÅ¡vestos arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, iÅ¡eiti į treniruoklių salę, į krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultÅ«riniuose renginiuose, todėl pareiÅ¡kėjas galėjo pakankamai normaliai judėti.Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs naudotis nustatyta socialinio užimtumo programa ar kad bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl numatytos tvarkos pakeitimo, juo labiau, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl maisto energetinės vertės PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad maistas nebuvo kaloringas ir skanus, maisto dienos norma nuolat buvo deficitinė, maistas bÅ«davo atÅ¡alęs, o sÄ lygų eiti į valgyklÄ nebuvo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parÄ .

Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtieji ir nuteistieji maitinami vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais.

Vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117, kalinimo įstaiga bent kartÄ per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus.Atmestinas pareiÅ¡kėjo argumentas dėl netinkamo maitinimo, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog pareiÅ¡kėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas yra teisingas.

Taip pat nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl maisto skonio ir pateikiamo atÅ¡alusio maisto, todėl atmestini. Teismas atkreipia dėmesį į pareiÅ¡kėjo skunde esantį prieÅ¡taravimÄ , kur pareiÅ¡kėjas nurodo, jog dėl per mažo jam tenkančio kameros ploto jis galėjo tik gulėti ar sėdėti, nurodo, jog dėl tinkamų socialinio užimtumo programų nebuvimo negalėjo sportuoti lauke, tačiau nurodydamas, jog maisto energetinė vertė buvo per maža, tvirtina, jog jis sportuodavo kiekvienÄ dienÄ , yra sveikas žmogus.

Nors pareiškėjas savo skunde nurodo, jog jo svoris apie 92 kg, ūgis 183 cm, maisto dienos norma nuolat buvo deficitinė, iš byloje esančios asmens sveikatos istorijos (b. l. 137) matyti, jog pirminės gydytojų apžiūros metu 2016-09-14 pareiškėjo svoris nurodytas 90 kg, o ūgis 182 cm, jo svoris, būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir liko 90 kg (2017-02-20, b. l. 142). Dėl ilgalaikių pasimatymų Pareiškėjas skunde nurodė, kad iki sulaikymo gyveno su drauge I. S., su kuria tarpusavio ryšius palaikė trumpalaikiais pasimatymais, telefoniniais pokalbiais, nuolat padeda materialiai, tačiau ilgalaikiai pasimatymai užtikrinti nebuvo.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje patalpos ilgalaikiams pasimatymams numatytos nebuvo. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad suimtaisiais laikomi: nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas (1 p.); nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiÅ¡kė norÄ atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas (2 p); nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylÄ teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkiolikos parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme (3 p.); nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieÅ¡ terminÄ , – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas (4 p.).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. gegužės 24 d. pažymos Nr. 60/09-19833 „Dėl E. Š.“ (b. l.

33) matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2016-11-04 iki 2016-12-31, pagal tuo metu galiojusiÄ Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo redakcijÄ , suimtųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus nustatyta nebuvo. Pagal įsigaliojusiÄ nuo 2017-01-01 Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo redakcijÄ , suimtųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus nustatyta nuo 2017-01-01. Taip pat pažymi, kad E. Å . buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu (nuo 2016-11-04 iki 2017-05-05) praÅ¡ymų suteikti ilgalaikius pasimatymus gauta nebuvo, taip pat nuo 2017-01-01 iki 2017-05-05 nebuvo gauta praÅ¡ymų iÅ¡ asmenų, norinčių pasimatyti su E. Å ., todėl E. Å . ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sveikatos sutrikimų PareiÅ¡kėjas nurodė, kad bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius iÅ¡gyvenimus, fizinius skausmus, tai jį labai sukrėtė, sukėlė sunkumus, baimę, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , jis tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, patyrė emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 125–144) nustatyta, jog atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu 2016-09-14 (b. l. 136) pareiÅ¡kėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, žalingi įpročiai: rÅ«kymas, alkoholis.

PareiÅ¡kėjas vienÄ kartÄ skundėsi rėmeniu, kartÄ prašė iÅ¡tirti, ar neserga hepatitu, kartÄ skundėsi dėl bėrimo. 2017-02-27 nusiskundimų neturėjo. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. gegužės 23 d. pažymos Nr. 61/04-1207 (b. l.

35) matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016-11-04 iki 2017-05-05 į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais nesikreipė. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 168 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Tačiau atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimÄ , teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui 46 dienas buvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto ir jose esančių gultų skaičiaus, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo pripažinti pagrįstais, kameroje Nr. 13 oro temperatÅ«ra nustatyta per žema, tačiau joje pareiÅ¡kėjas buvo trumpÄ laikÄ (5 dienas) ir pelėsis nustatytas kameroje Nr. 102, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo 54 dienas, Å iaulių tardymo izoliatoriaus netinkamos kalinimo sÄ lygos iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai).

Ä®vertinęs tai, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismas mano, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 100 Eur. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 8500 Eur neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo E. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui E. Å . iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur (vienas Å¡imtas Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėja                                                    Laisvutė Kartanaitė