2018-09-05 Nr. AB-15173-3-64-3-01663-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4518-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01663-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Z. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašė: panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) viršininko 2017 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 40-TE-561 „Dėl vyriausiojo patrulio E. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); grąžinti pareiškėją į Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 2–osios kuopos 2–ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas; priteisti iš Šiaulių AVPK kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki pareiškėjo grąžinimo į ankstesnes pareigas dienos.

2. Pareiškėjas skundą grindė argumentais:

2.1. Įsakymu pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Statutas) 62 str. 1 d. 7 p.). Šiaulių AVPK viršininko Įsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas tinkamai neišanalizavus situacijos, t. y. kad pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 2 d. 8.29 val. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariatas surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 67ANP-115846493-17 (toliau – ir Protokolas) už tai, kad pareiškėjui vairuojant automobilį 2017 m. rugsėjo 2 d. 7.58 val. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,44 promilės), tačiau 8.51 val. viešojoje įstaigoje Kelmės ligoninėje atlikus kraujo tyrimą pareiškėjo kraujyje rasta tik 0,37 promilės etilo alkoholio.

2.2. Nuo pat pradžių aptariamas įvykis Šiaulių AVPK viršininko bei Vidaus tyrimo poskyrio buvo vertinamas neobjektyviai, tendencingai, Šiaulių AVPK viršininkui pareiškiant išankstinę nuomonę apie pareiškėjo tariamai padarytą pažeidimą. Nuomonę, kad pareiškėjas bus atleistas, Šiaulių AVPK viršininkas išreiškė nežinodamas visų faktinių aplinkybių. Ši nuomonė neabejotinai turėjo įtakos ir Šiaulių AVPK viršininkui pavaldaus Vidaus tyrimo poskyrio išvadoms. Tai yra akivaizdus pareiškėjo teisių pažeidimas.

2.3. Pareiškėjo veiksmuose nebuvo pareigūno vardo pažeminimo sudėties, kadangi nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad policijos pareigūnai fiksuodami tariamą pažeidimą padarė daug klaidų ir nesilaikė nustatytos alkotesterio naudojimo tvarkos. Protokole yra nurodyta, jog naudojamo alkotesterio paklaida – 1,7 proc., o iš alkotesteriui išduoto patikros sertifikato matyti, kad esant rodmenims nuo 0,01 iki 1,00 proc. paklaida yra 0,017 proc. Ši aplinkybė rodo, kad pažeidimą fiksavusi pareigūnė neturėjo tinkamos kvalifikacijos. Be to, pareigūnė pareiškėjui nepasiūlė pakartotinai atlikti tyrimą po 15 min., nors pareiškėjas jai buvo nurodęs, kad prieš jį sustabdant jis naudojo burnos skalavimo skystį.

2.4. Pareiškėjas įvykio išvakarėse vartojo alkoholį ir anksti ryte sėdo už vairo esant šeimyniniam būtinumui, t. y. skubiai važiavo vaistų 96 metų senelei, kuri visą naktį blogai jautėsi. Pareiškėjas, neįvertinęs galimų pasekmių dėl vartoto nedidelio kiekio alkoholio, tikėjosi, kad anksti ryte organizme nebus draudžiamo alkoholio kiekio, nes jautėsi gerai, apsvaigimo požymių nejuto, todėl neišsivalęs dantų, o tik išsiskalavęs dantų skysčiu, išvažiavo į vaistinę. Pareiškėjas jokios tyčios padaryti nusižengimą neturėjo ir negalėjo turėti, nesiekė ir nenorėjo ne tarnybos metu, būdamas neuniformuotas, pažeminti pareigūno vardą. Tai patvirtina pareiškėjo paaiškinimas tiesioginiam vadovui, taip pat jo charakteristika.

3. Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas, neuniformuotas, būdamas neblaivus (nustatytas 0,44 promilės girtumas), vairuodamas automobilį, pažemino pareigūno vardą. Esminis elementas, suponuojantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymą, yra visuomenės požiūris į tam tikrą pareigūno veikimą ar neveikimą, kai tai turi tiesioginės įtakos vidaus tarnybos sistemos autoritetui ir yra siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema.

Tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas ir vertinamas viešai, ar tai įvyko pareigūnui atliekant ar neatliekant tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo ar neturėjo jo statusą atitinkančius atributus. Pareiškėjui sertifikuota priemone buvo nustatytas 0,44 promilės girtumas vairuojant transporto priemonę ir šie jo veiksmai yra iš esmės priešingi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 4.6, 4.24, 4.28, 14.1 bei 14.3 punktų nuostatoms.

Pareiškėjo poelgis žemina policijos, kaip teisėsaugos institucijos, autoritetą visuomenės akyse bei griauna pasitikėjimą jos pareigūnais. Pareiškėjo argumentas, kad gydymo įstaigoje per nustatytą patikrinimui laiką jam buvo nustatytas nedraudžiamas girtumas, yra nepagrįstas ir nesuderinamas su tarnybos interesais bei policijos pareigūno reputacija. Pareiškėjo skunde išsakytos pretenzijos, kad nebuvo laikytasi teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių neblaivumo sąvoką, taip pat kad matavimus atlikusi pareigūnė nesilaikė alkoholio matavimo prietaiso instrukcijos, yra nepagrįstos, paremtos subjektyvia pareiškėjo nuomone bei deklaratyviais pamąstymais.

Įvykio metu pareiškėjas pareigūnei pats nurodė, jog alkoholį vartojo praėjusios dienos vakarą, o burnos skalavimo skystį naudojo ryte, 30 min. iki sustabdymo, taigi 15 min. tarpas iki matavimo buvo išlaikytas ir pakartotinio matavimo pareigūnė atlikti neprivalėjo. Be to, iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 naudojimo instrukcijos matyti, kad matavimo tikslumas iki 1,00 promilės yra 0,017 promilės arba 1,7 proc. matuojamo tūrio, todėl pareigūnė klaidos nepadarė. Neatsižvelgiant į tai, kiek promilių pareiškėjui būtų nustatyta, jo padaryti veiksmai sukėlė pasekmes – pakenkė statutinės įstaigos įvaizdžiui, sumenkino jos autoritetą, šis įvykis buvo paviešintas visuomenės informavimo priemonėse.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Šiaulių AVPK viršininko Įsakymą, skubiai grąžino pareiškėją į Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 2–osios kuopos 2–ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 6 400,31 Eur atlyginimą už priverstinę pravaikštą nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. (įskaitytinai) ir vidutinį darbo užmokestį po 45,59 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki pareiškėjo grąžinimo į pareigas, taip pat 392,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismui pateikta 2017 m. rugsėjo 2 d. elektroninio laiško, parašyto https://pastas.policija.lt sistemoje iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) adresatams, priskirtiniems kategorijai „siauliuvpk“, kopija. Šiaulių AVPK viršininko R. S. elektroniniame laiške nurodoma: „Šeštadienio rytas prasidėjo Patrulių rinktinės vado skambučiu dėl patrulio, kuris už vairo ne tarnybos metu pripūtė 0,44 promilės. Pora valandų papildomo poilsio ir nebūtų nemalonios situacijos. Su kolega vyriausiuoju patruliu E. Z. teks atsisveikinti, taip pat, kaip ir su kitais, ne pačiu maloniausiu būdu. Kiekvienas esame savo likimo kalvis“. Teismas taip pat nustatė, jog Šiaulių AVPK viršininkas R. S. patvirtino Vidaus tyrimų poskyrio 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio E. Z. veiksmų“ (toliau – ir Išvada).

7. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Šiaulių AVPK viršininko teiginiai 2017 m. rugsėjo 2 d. elektroniniame laiške, išsakyti dar prieš pradedant vertinti pareiškėjo veiksmus dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo, patvirtina, kad prieš sprendimo priėmimą buvo išsakoma išankstinė nuomonė apie tarnybinio patikrinimo baigtį. Šiaulių AVPK viršininkas išreiškė savo nuomonę dėl pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo vertinimo iš anksto konstatuodamas, jog pažeidimas yra padarytas ir „su kolega vyriausiuoju patruliu E. Z. teks atsisveikinti“, todėl negalima pripažinti, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) (toliau – ir Aprašas) 2 punkte nustatytą išsamų ir nešališką tarnybinio nusižengimo aplinkybių išnagrinėjimą ir Aprašo 27 punkte įtvirtintą tinkamą vadovo pareigos įvertinti tarnybinio patikrinimo medžiagą įvykdymą. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nurodė neturintis pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nešališkai atliko tarnybinį patikrinimą ir priimdamas skundžiamą Įsakymą buvo nešališkas, todėl pareiškėjo, manančio, kad jo tarnybinis patikrinimas nebuvo atliktas objektyviai, argumentus pripažino pagrįstais. Nustatęs, kad padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, pirmosios instancijos teismas nebeatliko įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių tiriamą pažeidimo faktą, pareiškėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, faktines jo padarymo aplinkybes ir pasekmes, analizės.

8. Spręsdamas pareiškėjo prašymą grąžinti jį į ankstesnes pareigas, teismas nustatė, kad Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 2–osios kuopos 2–ajame būryje yra 5 laisvos vyriausiojo patrulio vietos, todėl įpareigojo atsakovą grąžinti pareiškėją į Šiaulių AVPK komisariato Patrulių rinktinės 2–osios kuopos 2–ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas bei, vadovaudamasis Statuto 70 straipsnio 1 dalimi, nuo 2017 m. rugsėjo 20 d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2018 m. balandžio 12 d. imtinai pareiškėjui priteisė vidutinį darbo užmokestį už 7 darbo dienas 2017 m. rugsėjo mėn. (317,66 Eur), už 3 mėnesius (spalio – gruodžio) 2017 metais (2 858,94 Eur), už 3 mėnesius (sausio – kovo) 2018 metais (2 858,94 Eur) ir už 8 darbo dienas 2018 metų balandžio mėn. (364,77 Eur), t. y. iš viso 6 400,31 Eur atlyginimą už priverstinę pravaikštą, taip pat po 45,59 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos (pareiškėjo grąžinimo į tarnybą).

9. Teismas pareiškėjui iš atsakovo taip pat priteisė 392,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 10. Atsakovas Šiaulių AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

11. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog tarnybinio patikrinimo procedūra nebuvo pažeista, Šiaulių AVPK viršininko preliminarus situacijos vertinimas ir nuomonės apie tai, kokie sprendimai dažniausiai yra priimami įstaigoje sulaikius neblaivų pareigūną vairuojantį transporto priemonę, išdėstymas išsiunčiant elektroninį laišką dar prieš pradedant tarnybinio patikrinimo procedūrą negali būti laikomas šališkumu bei procedūriniu pažeidimu, nes jokia procedūra dar nebuvo pradėta. Nagrinėjamu atveju tikrintojui pagrindo nusišalinti pagal Aprašo 20 punktą nebuvo, o pareiškėjas, žinodamas apie viršininko elektroninį laišką, atliekant tarnybinį patikrinimą jokių pretenzijų dėl šališkumo nereiškė. Nėra pateikta jokių duomenų, kurie leistų abejoti tyrimą atlikusių asmenų objektyvumu. Tarnybinio nusižengimo aplinkybių nagrinėjimas, įrodymų rinkimas, paties pareigūno paaiškinimo teikimas rodo, jog pareiškėjui buvo užtikrinta konstitucinė teisė į nešališką tarnybinio nusižengimo aplinkybių nagrinėjimą. Be to, tarnybinio patikrinimo Išvada ir Įsakymas buvo suderinti su Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotais atstovais.

12. Pareiškėjas E. Z. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į nešališką tarnybinį patikrinimą, kadangi jam dar net neprasidėjus Šiaulių AVPK viršininkas nurodė, kad pareiškėjas bus atleistas iš tarnybos. Tarnybinio patikrinimo procedūrą atlikusiam ir Išvadą surašiusiam pareigūnui iš anksto žinant jo viršininko kategorišką iš anksto išreikštą nuomonę dėl galutinio tyrimo rezultato, negalima tikėtis jokio objektyvaus ir nešališko tyrimo. Tai patvirtina ir pareiškėjo tarnybinio tyrimo metu teiktų prašymų nemotyvuotas atmetimas, rašytinių įrodymų nepriėmimas. Apie Šiaulių AVPK išsakytą išankstinę nuomonę pareiškėjui tapo žinoma tik baigianti tarnybinio patikrinimo procedūrai. Tai, kad Išvada ir Įsakymas buvo suderinti su Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba bei Teisės skyriumi, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, nes teikiant minėtų dokumentų projektus Imuniteto valdybai bei Teisės skyriui nebuvo žinoma apie iš anksto išreikštą Šiaulių AVPK viršininko nuomonę dėl šio tyrimo rezultatų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

15. Ginčas byloje kilo dėl Šiaulių AVPK viršininko Įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos už tai, kad pažemino pareigūno vardą, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, konstatavęs, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į nešališką tarnybinio patikrinimo atlikimą, o tai yra esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio turi būti panaikintas skundžiamas Įsakymas.

17. Atsakovas nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad nuomonės apie tai, kokie sprendimai dažniausiai yra priimami įstaigoje sulaikius neblaivų pareigūną vairuojantį transporto priemonę, išdėstymas išsiunčiant elektroninį laišką dar prieš pradedant tarnybinio patikrinimo procedūrą negali būti laikomas šališkumu bei procedūriniu pažeidimu.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas skundą grindė argumentais, kad jis savo veiksmais pareigūno vardo nepažemino, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas šališkai ir kad fiksuojant jam inkriminuotą administracinį teisės nusižengimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino šiuos pareiškėjo skundo argumentus iš naujo, kadangi nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis remiantis buvo panaikintas skundžiamas atsakovo Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos.

20. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas objektyvumo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą veikti taip, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai būtų nešališki ir objektyvūs.

21. Pagal minėtą viešojo administravimo principą asmuo, priimantis administravimo aktą, privalo vengti išankstinio nusistatymo, galinčio daryti įtaką priimamo akto objektyvumui.

22. Šio ginčo atveju po pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 2 d. surašyto Protokolo Šiaulių AVPK viršininkas 2017 m. rugsėjo 2 d. įstaigos viduje išplatintame elektroniniame laiške apie padarytą tarnybinį nusižengimą iki tarnybinio patikrinimo pradžios neigiamai įvertino pareiškėjo veiksmus, konstatavo nusižengimą ir tikėtiną pareiškėjo atleidimą iš tarnybos (b. l. 21).

23. Šiaulių AVPK viršininkas tokiais veiksmais sudarė šališkumo įspūdį, kadangi po minėtos nuomonės apie pareiškėjo padarytą nusižengimą pareiškimo, vėliau baigus tarnybinį patikrinimą priėmė Įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos (b. l. 77).

24. Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė tuo, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. 7.58 val. vairavo automobilį neblaivus ir jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,44 promilės). Dėl šio nusižengimo 2017 m. rugsėjo 2 d. buvo surašytas Protokolas dėl nusižengimo, įtvirtinto Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje (b. l. 40). Padarytas nusižengimas nėra nuginčytas, nustatytos nusižengimo aplinkybės buvo patvirtintos įsitiesėjusiąja Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-42-446/2018 bei Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-99-581/2018, todėl pačių nusižengimo padarymo aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nevertina.

25. Ginčijamo Įsakymo priėmimo metu buvo pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl šių aplinkybių negalėjo keisti nei tarnybinis patikrinimas, nei išankstinis asmens, priėmusio Įsakymą, padaryto nusižengimo vertinimas. Todėl pirmosios instancijos teismas šio ginčo atveju neturėjo pagrindo konstatuoti nešališkumo principo pažeidimo tokia apimtimi, kuri paneigtų faktinių aplinkybių vertinimo objektyvumą ir būtų pagrindas dėl to panaikinti ginčijamą Įsakymą

26. Pirmosios instancijos teismas panaikindamas Įsakymą minėtu pagrindu neteisingai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas ir tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą (ABTĮ 147 straipsnis).

27. Panaikinus teismo sprendimą, byla gražintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino Įsakymą, grąžino pareiškėją į ankstesnes pareigas bei priteisė kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, iš esmės remdamasis vieninteliu argumentu, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į nešališką tarnybinio patikrinimo atlikimą. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo atleidimo pagrindo iš tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

28. Pirmosios instancijos teismas privalėjo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).

29. Apeliacinės instancijos teismas tikrindamas priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą gali įvertinti tas reikšmingas ginčui aplinkybes, kurios buvo tirtos pirmosios instancijos teisme. Netirtų aplinkybių vertinimas apeliacinėje instancijoje ir išvados dėl jų pateikimas sukeltų procesinį netikėtumą proceso šaliai ir tuo pačiu būtų pažeista proceso šalies, šiuo atveju pareiškėjo, teisė į apeliaciją bei eliminuotų galimybę bent kartą apskųsti jam nepalankų teismo sprendimą instancines teismų sprendimų kontrolės tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atleidimo pagrįstumo ir tuo ginčo iš esmės neišsprendė, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė