2b321ceb-1e92-4f57-be61-0dea2ae72faa · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1740-423/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02779-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; 20.2.3.2; 37.3; 37.6; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. L., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 3), skundo papildyme (b. l. 18-19) nurodė ir teismo posėdžio metu patikslino, kad nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK, buvo du kartus po 15 min. per mėnesį suteikti telefoniniai pokalbiai.

Taksofono aparatas yra įrengtas prižiÅ«rėtojų kabinete, dėl to, jo pokalbių buvo nuolat klausomasi. Pokalbiai vyko triukÅ¡mingoje aplinkoje, kadangi prižiÅ«rėtojai bendraudavo tarpusavyje. Dėl Å¡ių aplinkybių negalėjo atsipalaiduoti. Tokiais veiksmais atsakovas sukėlė didelius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , t. y. padarė pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis vertina 5000 Eur suma ir praÅ¡o jÄ priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 7-10) nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK vadovaujantis teisės aktais užtikrina pareiÅ¡kėjui galimybę paskambinti telefonu du kartus per mėnesį.

Pokalbio metu kartu su nuteistuoju skambinimo patalpoje dalyvauja ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas, kuris užtikrina, kad pokalbio metu suimtasis ar nuteistasis laikytųsi skambinimo tvarkos. Nurodė, kad pataisos namų 2-o sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje yra atskira patalpa, skirta nuteistųjų telefoniniams pokalbiams užtikrinti, kurioje sumontuotas „CSC Telecom“ sistemos telefonas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologės tarnybos specialistus nesikreipė.

Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiÅ¡kėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. PareiÅ¡kėjas nenurodė, iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti. Atsakovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybe, kad atsakovas neužtikrino jo privatumo kalbant telefonu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007). Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnis. Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato Å¡io kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai (BVK 102 straipsnio 1 dalis). BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sÄ lygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita.

Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės). Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudojimosi teise skambinti telefonu apimtis priklauso nuo nuteistojo priskyrimo atitinkamai nuteistųjų grupei. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo priskirtas drausmės grupei (b. l. 31), šios aplinkybės neginčijo ir pats pareiškėjas, o BVK 75 straipsnio 4 punktas numato, kad „drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: <...> du kartus per mėnesį paskambinti telefonu“. Byloje nėra duomenų, apie pareiškėjui suteiktus pokalbius. t. y. nėra pateiktas Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelės išrašas, tačiau pareiškėjas skunde neginčijo aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrinta teisė du kartus per mėnesį paskambinti telefonu, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo (neveikimo) BVK 75 straipsnio 4 dalyje prasme.

PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad jo pokalbių klausydavosi PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nai. PareiÅ¡kėjas skunde, skundo papildyme bei teismo posėdžio metu nenurodė teismui konkrečių Alytaus PN pareigÅ«nų pavardžių, kurie bÅ«tų klausęsi pareiÅ¡kėjo telefoninių pokalbių, taip pat nenurodė tikslių datų, kuomet, pasak pareiÅ¡kėjo, buvo klausomasi jo telefoninių pokalbių, taip pat pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į įstaigos administracijÄ su skundais dėl jo teisių apribojimo konkrečiu atveju.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu patikslino, kad su skundais raÅ¡tu į pataisos namų administracijÄ nesikreipė. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato pareigos pataisos įstaigai telefonÄ , kuriuo nuteistieji skambina artimiesiems, įrengti atskiroje patalpoje. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui PravieniÅ¡kių PN-AK nebuvo suteikta galimybė paskambinti telefonu ir buvo pasiklausoma telefoninių pokalbių, t. y. valstybės atstovo neteisėtų veiksmų fakto.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl telefoninių pokalbių klausymo pripažintini abstrakčiais, deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti, nes nepateikus nurodytas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nėra galimybės patvirtinti nurodytų teiginių pagrįstumo. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nurodė naujas (skunde nenurodytas) aplinkybes dėl suteiktų telefoninių pokalbių trukmės – 5 telefoniniai pokalbiai netruko 15 min., nes buvo nutraukti. Pagal ABTÄ® 50 straipsnio 3 dalis suteikia teisę pareiÅ¡kėjui tikslinti ar pakeisti skundo pagrindÄ per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso Å¡alių atsiliepimų gavimo dienos.

Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (praÅ¡ymas, pareiÅ¡kimas), kuris turi atitikti ABTÄ® 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. PareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdyje nurodė naujÄ skundo pagrindÄ , t. y. aplinkybes, kad praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina ir iÅ¡ 5 nutrauktų telefoninių pokalbių, kurių trukmė buvo trumpesnė nei 15 min., tačiau teismo Å¡aukimÄ kartu su atsakovo atsiliepimu pareiÅ¡kėjas gavo 2019 m. sausio 3 d. (b. l. 47), skundo pagrindo tikslinimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė tik 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdyje, tokių aplinkybių nenurodė teismui pateiktame 2019 m. sausio 7 d. (b. l. 17-21) procesiniame dokumente „Papildomai“, todėl toks pagrindo tikslinimas yra vertintinas kaip pateiktas netinkama forma (nepateikiant patikslinto skundo), pareikÅ¡tas pavėluotai, t. y. praėjus daugiau nei keturiolika kalendorinių dienų nuo atsakovo atsiliepimo gavimo dienos, toks skundo pagrindo tikslinimas sudarytų sÄ lygas atsakovui parengti naujÄ atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo argumentus, tuo nebÅ«tų užtikrintas koncentruotas ir ekonomiÅ¡kas teismo procesas, todėl minėtas skundo pagrindo tikslinimas negali bÅ«ti priimtas nagrinėjimui ir vertintinas kaip nepatenkantis į nagrinėjamo ginčo ribas.

Dėl nurodytų priežasčių teismas nevertina pareiÅ¡kėjo motyvų, jog jis žalÄ patyrė ir dėl 5 nutrauktų telefoninių pokalbių, kurių trukmė buvo trumpesnė nei 15 min., ir dėl jų nepasiako. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, ne kartÄ buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Nenustačius PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . SprendimÄ per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Asta Urbonienė