2b2fb903-a4c7-4fa2-8f6e-665ba2a68c28 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-293-1036/2021 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00320-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. liepos 9 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Patricijai Lauraitytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs J. K. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 12 d. nutarimo, kuriuo J.

K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) eurų bauda, pagal 422 straipsnio 5 dalį, 800 (aÅ¡tuonių Å¡imtų) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylika) mėnesių, n u s t a t ė : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 12 d. nutarimu (toliau – Skundžiamas nutarimas) J. K. nubaustas pagal 415 straipsnio 1 dalį, 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) eurų bauda, pagal 422 straipsnio 5 dalį, 800 (aÅ¡tuonių Å¡imtų) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylika) mėnesių, už tai, kad jis 2021 m. gegužės 10 d. apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neapsidraudęs (nesant apdraustam) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavo neblaivus, kai nustatytas 0,48 promilių, girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktÄ .

J. K. (toliau – PareiÅ¡kėjas) pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o pakeisti SkundžiamÄ nutarimÄ ir sumažinti jam paskirta nuobaudÄ bei administracinio poveikio priemonę, paskiriant 400 (keturių) Å¡imtų eurų baudÄ , specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminui, o jei toks terminas nepakankamas papildomai taikyti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Skunde J. K. nurodo, kad prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimÄ , dėl to nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir gailisi, padėjo jį iÅ¡aiÅ¡kinti, kas vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Dėl padaryto labai iÅ¡gyvena ir itin kritiÅ¡kai vertina savo neatsakingus veiksmus. Prisiima pilnÄ atsakomybę, yra už tai atsakingas ir jau pats administracinis procesas jo atžvilgiu yra labai efektyvi priemonę, kuri paveikė jį taip, kad ateityje jokių veikų jis tikrai nedarys.

Kartu skunde paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ , po pietų kartu su draugu iÅ¡gėrė po vienÄ 0,56 litro talpos, penkių laipsnių stiprumo alaus. Apie 20 val. jam paskambino kitas draugas ir paprašė jo atvažiuoti, kadangi draugui buvo reikalinga pagalba remontuojant automobilį. Dėl to, kad po jo iÅ¡gertos vienos skardinės alaus buvo praėjusios daugiau nei dvi valandos, jis buvo tikras, kad jokio alkoholio jo organizme nėra, jautėsi visiÅ¡kai blaiviai, adekvačiai ir gerai. Nuo jo iki jo draugo darbo vietos vos 2 km., todėl tai nulėmė, kad jis spontaniÅ¡kai nutarė pas draugÄ važiuoti ir padėti.

Važiuojant prasilenkė su policijos pareigÅ«nu automobiliu, o privažiavus prie draugo darbo vietos, link jo atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie paaiÅ¡kino, kad prasilenkiant su jo automobiliu nustatyta, kad jo automobilis nepadraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jis pareigÅ«nui paaiÅ¡kino, kad draudimas pasibaigė, ketino apsidrausti, bet negalėjo to padaryti dėl sunkios finansinės padėties. Kitas policijos pareigÅ«nas paklausė ar jis vartojo alkoholinius gėrimus. Jis nuoÅ¡irdžiai atsakė, kad prieÅ¡ pora valandų iÅ¡gėrė vienÄ skardinę penkių laipsnių stiprumo alaus.

Nustebo, kad papÅ«tus alkotesteris parodė 0,49 promiles, o kiek vėliau – 0,48 promiles. J. K. skundė taip pat pažymėjo, kad jo finansinės galimybės yra labai ribotos, gauna tik bedarbio iÅ¡mokÄ , o kitų finansinių Å¡altinių neturi, moka automobilio nuomos iÅ¡pirkÄ . Gyvena su mama, kuriai padeda atlikti visus Å«kio darbus, faktiÅ¡kai kartÄ per mėnesį veža į kapines iki (duomenys neskelbtini), t. y. 25 km. atstumu nuo jo namų, todėl greitai ir gan nebrangiai pasiekti kapines galima tik savo vairuojamu automobiliu, taip pat veža mamÄ iki nesenai įsigytų negyvenamosios paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

Mama vairuotojo teisių neturi, todėl teisė vairuoti transporto priemones yra jo ir jo mamos be galo reikalinga kasdieniniame gyvenime. Su tėvu nebendrauja nuo pilnametystės, kitų giminaičių, kurie galėtų padėti neturi. PareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį, kad niekada nebuvo įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Institucija atsiliepime į skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti ir SkundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, kad Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pareigÅ«nas, nagrinėdamas, administracinio nusižengimo bylÄ , vertino surinktų įrodymų visumÄ .

J. K. skunde iÅ¡dėstytuose praÅ¡ymo motyvuose nėra iÅ¡skirtinių aplinkybių, kad bÅ«tų galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytus pagrindus. J. K. teismo posėdžio metu skundÄ palaikė ir prašė sutrumpinti teisių atėmimo terminÄ dėl darbo ir kad galėtų padėti mamai. Kol be teisių nieko negali, nebent važinėti autobusu. Savo kaltę pripažino dar kartÄ . Mano, kad Skundžiamas nutarimas yra per griežtas. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. ANK 641 straipsnis įpareigoja teismÄ nagrinėjant bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Dėl nuobaudos individualizavimo IÅ¡ skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija padaręs KET pažeidimÄ , nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo, tačiau praÅ¡o paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ ir administracinio poveikio priemonę, t. y. paskirti 400 (keturių) Å¡imtų eurų baudÄ , specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminui arba papildomai taikyti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

ANK 422 straipsnio 6 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo Å¡eÅ¡ių mėnesių iki vienų metų ir draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.

ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Å¡io kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Taigi individualizuodami nusižengimÄ padariusiems asmenims skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Å ių iÅ¡ Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymÄ . Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-188-211/2018).

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-51-489/2017).

Tai gali bÅ«ti veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panaÅ¡iai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-141-1121/2021). Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos bylos administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta ir gailisi padaręs administracinį nusižengimÄ , pagrindas svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymÄ yra, tačiau teismų praktikoje nurodytų ypatingų, iÅ¡skirtinių aplinkybių dėl kurių administracinė poveikio priemonė bÅ«ti Å¡velninama ar naikintina nenustatyta.

J. K. padarė vienÄ iÅ¡ pavojingiausių KET pažeidimų, jam inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra Å¡iurkÅ¡tus, ir jis vairuodamas transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus Å¡altinį, padarė nusižengimÄ , keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, dėl ko toks jo elgesys laikomas pavojingu. Siekiant prevencinio tikslo – užkirsti keliÄ atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyviams, jų turtui, įstatymų leidėjas įtvirtino ir gana griežtas administracines nuobaudas už tokio nusižengimo padarymÄ , tarp jų ir privalomÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ .

Nors J. K. padarytas nusižengimas Å¡iuo atveju jokių realių neigiamų padarinių nesukėlė, tačiau tai veikos mažiau pavojinga nedaro ir jos nepateisina, be to Å¡io administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja padarinių kilimo. Skundžiamu nutarimu J. K. buvo skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, nustatant minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , buvo atsižvelgta į J. K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Skunde iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas sumažinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , iÅ¡ esmės grindžiamas nepatogumais, kuriuos J. K. patiria ir patirs netekęs teisės vairuoti transporto priemones, t. y. negalės susirasti darbo, padėti ir prisėdėti prie motinos gerovės – nuvežti jos į darbÄ , į kapinės. Teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bÅ«tinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių bÅ«tų galima sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminÄ arba Å¡ios poveikio priemonės apskritai neskirti.

O tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra iÅ¡skirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindÄ jos neskirti ar jÄ Å¾ymiai Å¡velninti. Pastebėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta PareiÅ¡kėjai galimybės apskritai dirbti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ir iki administracinio nusižengimo padarymo PareiÅ¡kėjas nedirbo. Nors tiek teikiant skundÄ , tiek apklausta teismo posėdžio PareiÅ¡kėjo J. K. mama K. K. prašė tenkinti sÅ«naus skundÄ , nurodydama, kad jos ir sÅ«naus kasdieniniame gyvenime teisė vairuoti transporto priemones yra be galo reikalinga, kad sÅ«nus jai padeda, tačiau tai negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu, kad bÅ«tų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl specialiosios teisės atėmimo trukmės mažinimo.

Be to pati K. K. teismo posėdžio metu parodė, kad anksčiau jos sÅ«nus J. K. dirbo Vokietijoje, grįžo tik dėl prasidėjusio karantino. Skundo argumentai, kad J. K. atėmus teisę vairuoti transporto priemones minėtam terminui, jis ir jo mama neteks patogesnio susisiekimo galimybės, kadangi reikės važinėti vieÅ¡uoju transportu, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Sutinkama, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės J. K. patirs tam tikrus sunkumus ir nepatogumus, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra bÅ«tina dėl Å¡eimos, darbo pobÅ«džio ir kita, turi bÅ«ti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti Å¡ios specialios teisės netekimÄ .

Å iuo atveju J. K., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra bÅ«tina, Å¡ia teise naudojosi neatsakingai, Å¡i aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatÅ«s padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikomi asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai bÅ«tina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. J. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už itin Å¡iurkÅ¡tų KET taisyklių pažeidimÄ , t. y. jis vairavo transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 0,49 ir 0,48 promilių girtumas.

Nors Å¡iuo atveju PareiÅ¡kėjui nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai virÅ¡ijo minimaliÄ 0,4 promilių ribÄ , nesukėlė jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl neteisėtų veiksmų jokia turtinė ar neturtinė žala niekam nebuvo padaryta, tačiau Å¡i aplinkybės nepaneigia bÅ«tinybės jam taikyti administracinio poveikio priemonę ir neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jam neturėtų bÅ«ti taikoma ar mažinamas administracinio poveikio priemonės laikotarpis, kaip numatyta įstatyme.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio – sukelia didelį pavojų aplinkai. Taip pat Å¡iuo aspektu pažymėtina, kad jokio realaus pagrindo vertinti J. K. kaip tvarkingÄ ir atsakingÄ , apdairų bei paklusnų vairuotojÄ kelyje, nėra. Tai, kad J. K. yra linkęs nepaisyti teisės aktų reikalavimų patvirtina ir administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, iÅ¡ kurio matyti, kad jis administracine tvarka už KET pažeidimus baustas keturis kartus.

Be to prieÅ¡ingai negu nurodo skunde nagrinėjamo įvykio metu PareiÅ¡kėjas turėjo vienÄ galiojančiÄ nuobaudÄ už greičio virÅ¡ijimÄ . Pažymėtina, kad J. K. praeityje kartÄ jau buvo padaręs iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ teisės pažeidimÄ , t. y. vairavo automobilį neblaivus, neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, kai nustatytas 0,30 promilių girtumas. Skundžiamu nutarimu PareiÅ¡kėjas nubaustas ne tik už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymÄ , bet ir už transporto priemonės vairavimÄ neapsidraudus (nesant apdraustam) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Kaip paaiškino pats administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K. transporto priemonės draudimas pasibaigė dar 2021 m. kovo 21 d., t. y. beveik prieš du mėnesius iki nagrinėjamo įvykio padarymo, tačiau tai vis tiek nesutrukdė Pareiškėjui naudotis transporto priemone. Nurodytos aplinkybės neigiamai apibūdina J. K. asmenybę asmenybę, rodo, jog asmuo pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesvarsto jam paskirtų nuobaudų paskirties ir tikslų, atitinkamų išvadų nepadaro ir toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, todėl tikslinga skirta administracinio poveikio priemone sukelti Pareiškėjui neigiamas pasekmes.

Be kita ko J. K. skundu praÅ¡o ne tik sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , tačiau sutinka, kad jei praÅ¡omas 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminas bus nepakankamas, bÅ«tų skirtas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. ANK 311 straipsnyje, numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kuriÄ kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas).

Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė gali bÅ«ti nuo 1 iki 2 metų (ANK 311 straipsnio 1 dalis). Å i administracinio poveikio priemonė gali bÅ«ti skiriama tik asmens sutikimu, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytÄ veikÄ (ANK 311 straipsnio 2 dalis), ir apima draudimÄ vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, jeigu jose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 311 straipsnio 3 dalis).

Kaip jau minėta ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. IÅ¡ aptarto Å¡iuo metu ANK įtvirtinto reglamentavimo matyti, kad ANK 311 straipsnio nuostatų taikymas, kai asmuo su tuo sutinka, nėra privalomas, t. y. teismas arba administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokiÄ administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

Ä®statymo leidėjas nenustatė konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų bÅ«ti skiriama Å¡i papildoma administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytÄ administracinį nusižengimÄ . Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi ir administracinių nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad J. K. jau kartÄ baustas už iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko nusižengimo padarymÄ â€“ vairavo automobilį neblaivus, neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, kai nustatytas 0,30 promilių girtumas, tai jo nuo nagrinėjamo nusižengimo padarymo nesulaikė, jokios teigiamos įtakos nepadarė, žinodamas gręsiančias neigiamas teisines pasekmes už tokį elgesį, vis tiek ryžosi vairuoti transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kas akivaizdžiai parodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į valstybėje galiojančius įstatymus bei transporto priemonių eismo saugumo užtikrinimÄ .

Taip pat Å¡i aplinkybė patvirtina, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas negali bÅ«ti vertinamas ir kaip atsitiktinio pobÅ«džio ar spontaniÅ¡kas, kadangi, kaip nurodo pats J. K., jis, žinodamas, kad iÅ¡ prieÅ¡ dvi valandas vartojo alkoholį, vis tiek sėdo už automobilio vairo bei vairavo transporto priemonę. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepasimokė iÅ¡ savo netinkamų veiksmų praeityje ir padarė itin Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ , skundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ir apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus) negali bÅ«ti pasiekti paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ trumpesniam nei vienų metų (bet ne trumpesniam nei Å¡eÅ¡i mėnesiai) laikotarpiui, kartu taikant draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių, arba taikant iÅ¡imtinai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Jau buvo minėta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats administracinį nusižengimÄ padaręs asmuo, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Skiriama nuobauda turėtų nubausti administracinį nusižengimÄ padariusį asmenį, sukelti administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui atitinkamas neigiamas pasekmes, o neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neiÅ¡vengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas suÅ¡velninti nuobaudÄ . PrieÅ¡ darydamas administracinį nusižengimÄ asmuo privalo galvoti apie galimas jam kilsiančias pasekmes, o tam tikri laikini nepatogumai yra natÅ«ralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas, o per Å¡velnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimÄ .

Pažymėtina, kad analogiško teisės aiškinimo skiriant nuobaudas už analogiškus administracinius nusižengimus laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-381-898/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-891/2018, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-141-1121/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-240-312/2021).

Tuo pačiu teismas pažymi, kad PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl jo asmenybės, Å¡eimos, darbinės veiklos ir atsiradusių nepatogumų susisiekimo galimybėms, nelaikytinos iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių bÅ«tų galimas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas, tačiau atsižvelgiant į J. K. pateiktus dokumentus apie sunkiÄ materialinę padėtį, į tai, kad jis yra bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir gauna tik bedarbio iÅ¡mokÄ , sudaro pagrindÄ Skundžiamu nutarimu skirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teismas, remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, n u t a r ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 12 d. nutarimu J. K. skirtÄ 800 eurų baudÄ iÅ¡dėstyti 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laikotarpiui. Kitoje dalyje skundo netenkinti. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas