2b2f9d46-c8ee-4e81-a4de-e5d97c8b6bd8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                    Administracinė byla Nr. eI-2003-208/2018                   Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00634-2018-7                   Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Tomo Blinstrubio, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. S. ir jo atstovui Arnui Uleckui, atsakovės atstovėms: D. J. ir L. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atsakovei Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas V. S. elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:

1) įpareigoti atsakovę VyriausiÄ jÄ rinkimų komisijÄ (toliau – Komisija), skaičiuojant ir iÅ¡mokant jam darbo užmokestį, pareiginės algos dydį skaičiuoti ir iÅ¡mokėti netaikant Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – ir Apmokėjimo įstatymas) priedėlio IV skyriuje pateiktos lentelės „Valstybės pareigÅ«nų pareiginės algos“ pastabos, kurioje nurodyta: Komisijų ir tarybų, kurių posėdžiai vyksta periodiÅ¡kai, nariams pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui;

2) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad yra Komisijos narys. Jam tapus Komisijos nariu paaiÅ¡kėjo, kad Komisijos nariams yra mokamas ne teisės aktais nustatytas pastovaus dydžio darbo užmokestis (pareiginė alga), bet kiekvienÄ mėnesį kintančio dydžio darbo užmokestis (pareiginė alga). PareiÅ¡kėjas nesutinka su pareiginės algos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Nors Apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skyriuje pateiktos lentelės „Valstybės pareigÅ«nų pareiginės algos“ 7.3 eilutėje numatyta, jog Komisijos nario pareiginės algos koeficientas yra 12,3, tačiau Komisijos nariams apskaičiuojant darbo užmokesčio dalį kiekvienÄ mėnesį yra apskaičiuojama ir iÅ¡mokama skirtingo dydžio pareiginė alga.

Komisijos nario pareiginė alga apskaičiuojama darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodytÄ valandų skaičių dauginant iÅ¡ apskaičiuoto darbo valandos atlygio, kuris skaičiuojamas proporcingai Apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skyriuje pateiktos lentelės „Valstybės pareigÅ«nų pareiginės algos“ 7.3. eilutėje numatytam pareiginės algos mėnesiniam dydžiui. Su tuo pareiÅ¡kėjas nesutinka ir , jo manymu, atsakovės taikoma Komisijos narių pareiginės algos apskaičiavimo tvarka yra ydinga bei prieÅ¡tarauja teisės aktų nuostatoms.

Komisijos posėdžiai vyksta nereguliariai ir neperiodiÅ¡kai, o Komisijos nariai atlieka tam tikras funkcijas ne tik posėdžių metu. Tokiu bÅ«du valandinis pareiginės algos skaičiavimas pažeidžia Komisijos narių objektyvumÄ ir nepriklausomumÄ . Be to, Komisijos pirmininkui ir pirmininko pavaduotojui, skirtingai nuo kitų Komisijos narių, yra mokama pastovaus dydžio pareiginė alga ir ji nėra skaičiuojama proporcingai dirbtam laikui, nors tiek Komisijos pirmininko, tiek Komisijos pirmininko pavaduotojo, tiek Komisijos narių darbo užmokesčio, įskaitant pareiginę algÄ , apskaičiavimo teisinis reglamentavimas iÅ¡ esmės yra tapatus.

Tokia situacija prieÅ¡tarauja Komisijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems principams, kuriais grindžiama Komisijos veikla – teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, vieÅ¡umo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principams. Komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojų, analogiÅ¡kai kaip ir Komisijos narių, darbo užmokesčio darbo apmokėjimas yra reglamentuojamas Komisijos įstatymo 17 straipsnyje, kurio 1 dalis įtvirtina, kad Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojams ir nariams taikomos Apmokėjimo įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sÄ lygos.

Komisijos įstatymo 17 straipsnyje nėra numatyta jokių iÅ¡imčių Komisijos pirmininkui ar pavaduotojams. Visų Komisijos narių, įskaitant pirmininkÄ ir pavaduotojus, darbo užmokesčio (taip pat ir pareiginės algos) apskaičiavimo reglamentavimas ir tvarka yra vienoda, todėl skirtingas traktavimas (Komisijos pirmininkui ir jo pavaduotojams skaičiuojama ir mokama pastovaus dydžio pareiginė alga, o Komisijos nariams skaičiuojama ir mokama pareiginė alga, kuri yra neva proporcinga dirbtam laikui) yra nepagrįstas.

Taip pat pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. sausio 1 d. nedirba jokio kito darbo ir neužima jokių kitų pareigų, todėl jam turėtų bÅ«ti skaičiuojama pastovi pareiginė alga, kurios dydis numatytas Apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skyriuje pateiktos lentelės „Valstybės pareigÅ«nų pareiginės algos“ 7.3. papunktyje. Tai, kad Komisijos nario pareiginė alga kiekvienÄ mėnesį turi bÅ«ti pastovaus dydžio patvirtina tai, kad iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydis yra siejamas ne su faktiÅ¡kai komisijos nario gauta pareigine alga, bet su Apmokėjimo įstatyme įtvirtintu pareiginės algos dydžiu.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Atsakovė Komisija atsiliepime į skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad teisės aktų analizė patvirtina, jog pastovaus dydžio (fiksuotas) darbo užmokestis mokamas tik Komisijos pirmininkui ir pavaduotojui (pavaduotojams), kuriems taikomi apribojimai dėl darbo ir darbo užmokesčio, o Komisijos nariams mokamas atlyginimas ne už einamas pareigas, bet už darbÄ , atliktÄ einant tas pareigas. Pabrėžė, kad Komisijos nariai pildo atliktų darbų žurnalÄ už kiekvienÄ mėnesį, nes prieÅ¡ingu atveju atsakovė negalėtų skaičiuoti ir iÅ¡mokėti darbo užmokesčio Komisijos nariui.

Komisijos posėdžiai vyksta periodiÅ¡kai. Sutinka, kad Komisijos nario darbas neapsiriboja vien tik dalyvavimu Komisijos posėdžiuose, tačiau už kitÄ darbÄ (dalyvavimÄ darbo grupių darbe, komandiruotes ir pan.) Komisijos nariams yra mokamas atlyginimas. PareiÅ¡kėjas nepagrindžia savo teiginio, kad nuo 2018 m. nedirba jokio kito darbo, tačiau net ir tokiu atveju teisinio pagrindo mokėti fiksuotÄ atlyginimÄ pareiÅ¡kėjui nėra. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime nurodytais argumentais.

Teismas k o n s t a t u o j a: remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. pareiÅ¡kėjas paskirtas Komisijos nariu. 2017 m. lapkričio 27 d. jis kreipėsi į Komisijos pirmininkę su praÅ¡ymu pripažinti jo pareigas Komisijoje pagrindine darboviete – pirmaeilėmis pareigomis nuo jo paskyrimo į Å¡ias pareigas datos, t. y. 2017 m. rugsėjo 28 d. Atsakovė 2017 m. gruodžio 11 d. raÅ¡tu Nr. 2-704(1.5) pareiÅ¡kėjui pateikė atsakymÄ , kad jokie teisės aktai nenumato einamų Komisijos nario pareigų priskyrimo pirmaeilėms ar antraeilėms pareigoms, Komisijos įstatymo 7 straipsnio 9 dalies nuostatos, numatančios, kad Komisija jos pirmininko teikimu ir pirmininko pavaduotojų sutikimu nustato, ar jie pagal pareigas dirba vien Komisijoje, nėra taikomos Komisijos nariams.

O kadangi Komisijos posėdžiai vyksta periodiÅ¡kai, vadovaujantis Apmokėjimo įstatymu ir Komisijos reglamento nuostatomis, už darbÄ Komisijos nariams pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjui kaip Komisijos nariui pareiginės algos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. PareiÅ¡kėjas nesutinka su tuo, kad jam kaip Komisijos nariui yra mokamas ne teisės aktais nustatytas pastovaus dydžio darbo užmokestis (pareiginė alga), bet kiekvienÄ mėnesį kintančio dydžio darbo užmokestis.

Komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojams ir nariams taikomos Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sÄ lygos. Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojams ir nariams kiekvienų metų pabaigoje už darbÄ po darbo valandų, darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis iÅ¡mokama ne didesnė kaip Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos jų pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka.

Ji mokama nevirÅ¡ijant Komisijai darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Jeigu Å¡ių lėšų nepakanka, taip pat jeigu Komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar narys neiÅ¡dirbo pilnų metų, priemoka apskaičiuojama proporcingai turimoms darbo užmokesčio lėšoms arba tais metais dirbtam laikui. Konkretų priemokos pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir kiekvienam komisijos nariui dydį nustato Komisija (Komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis).Pagal Apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 9 punktÄ Å¡io įstatymo nustatyti darbo užmokesčio dydžiai ir apmokėjimo sÄ lygos taip pat taikomi <...> kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡io įstatymo nuostatos yra taikomos Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir Komisijos nariams. Apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio nuostatos įtvirtina pareiginės algos dydžio skaičiavimo tvarkÄ . Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų pareiginės algos skaičiuojamos taikant pareiginės algos bazinį dydį, kurį Vyriausybės teikimu, įvertinus valstybės politikams ir valstybės pareigÅ«nams atstovaujančių organizacijų pasiÅ«lymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliacijÄ (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksÄ ) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio vieÅ¡ajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtakÄ , tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos <...> (1 dalis).

Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamÄ pareiginės algos koeficientÄ , nustatytÄ Å¡io įstatymo priedėlyje, padauginus iÅ¡ bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo taisyklėmis taip, kad paskutinis skaitmuo bÅ«tų 0 arba 5 (2 dalis). Minėto įstatymo priedėlio 4 skyriuje „Valstybės pareigÅ«nų pareiginės algos“ numatyti pareiginės algos: Komisijos pirmininko – 15,5, Komisijos pirmininko pavaduotojo – 14, Komisijos nario – 12,3.

Å iame priedėlyje numatyta pastaba: Komisijų ir tarybų, kurių posėdžiai vyksta periodiÅ¡kai, nariams pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui.Komisijos darbo organizavimo, komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojų ir Komisijos sekretoriaus rinkimo, posėdžių Å¡aukimo ir procedÅ«rų juose tvarkÄ , raÅ¡tvedybÄ ir kitus klausimus nustato Komisijos reglamentas. Komisijos reglamento, patvirtinto Komisijos 2012 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. Sp-18, XIV skyrius reglamentuoja Komisijos pirmininko, jo pavaduotojo bei Komisijos narių darbo apmokėjimo, atostogų ir komandiruočių tvarkÄ .

Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojams ir nariams taikomos Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sÄ lygos (74 punktas). Komisijos pirmininko pavaduotojui (pavaduotojams), pagal pareigas dirbančiam (dirbantiems) tik Komisijoje, nustatyti darbo ir darbo užmokesčio apribojimai taikomi tokie pat kaip ir pirmininkui (75 punktas). Komisijos pavaduotojui (pavaduotojams) ir nariams, pagal pareigas dirbantiems ne tik Komisijoje, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui, taikant pareiginės algos bazinį dydį, kurį Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.

Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamÄ pareiginės algos koeficientÄ , nustatytÄ 2000 m. rugpjūčio 29 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlyje, padauginus iÅ¡ bazinio dydžio. Apskaičiuota pareiginė alga padalijama iÅ¡ metinių vidutinio mėnesinio darbo valandų skaičiaus, kurį kiekvienais metais nustato ir tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Apskaičiuotas darbo valandos atlygis dauginamas iÅ¡ Komisijos pavaduotojo ar nario dirbtų valandų skaičiaus, patvirtinto darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje.

Komisijos nariai apie savo atliktus darbus pažymi darbo laiko apskaitos žurnale, nurodydami darbų pavadinimÄ , trukmę (valandomis), atlikimo datÄ . Apskaitos žurnalÄ saugo ir tvarko Komisijos sekretoriatas. Pagal žurnalo duomenis mėnesio pabaigoje Komisijos pirmininkas patvirtina Komisijos narių darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį (76 punktas).PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Komisijos nario pareiginės algos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, tvirtina, kad atsakovės taikoma Komisijos narių pareiginės algos apskaičiavimo tvarka yra ydinga ir prieÅ¡tarauja teisės aktų nuostatoms.

Teismas, sutikdamas su atsakovės pozicija, pažymi, kad išsami anksčiau paminėtų teisės aktų analizė patvirtina, jog pastovaus dydžio, t. y. fiksuotas darbo užmokestis mokamas tik Komisijos pirmininkui ir pavaduotojui (pavaduotojams), nes jiems taip pat yra taikomi apribojimai dėl darbo ir darbo užmokesčio. Komisijos įstatymo nuostatos aiškiai numato, kad Komisijos pirmininko pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės institucijose, įstaigose, taip pat su darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose įmonėse ar įstaigose.

Jis negali gauti jokio kito atlyginimo, iÅ¡skyrus jam nustatytÄ darbo užmokestį už darbÄ Komisijoje ir atlyginimÄ už kÅ«rybinę veiklÄ , taip pat atlyginimÄ už pedagoginę ir mokslinę veiklÄ . Komisijos pirmininko atlyginimu už kÅ«rybinę veiklÄ laikomas honoraras už meno kÅ«rinius ir jų atlikimÄ , už publikacijas ir knygas, už medžiagÄ radijo ir televizijos laidoms (7 straipsnio 7 dalis). Komisija jos pirmininko teikimu ir pirmininko pavaduotojų sutikimu nustato, ar jie pagal pareigas dirba vien Komisijoje.

Nustačius, kad Komisijos pirmininko pavaduotojai pagal pareigas dirba vien Komisijoje, jiems taikomi tokie patys kaip Komisijos pirmininkui nustatyti darbo ir darbo užmokesčio apribojimai (7 straipsnio 9 dalis). Tuo tarpu Komisijos nariui Å¡ie apribojimai yra netaikomi ir pareiginė alga Komisijos nariui yra mokama už jo atliktÄ darbÄ , einant minėtas pareigas. Pagal Komisijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį Komisijos narys turi teisę:

1) dalyvauti Komisijos posėdžiuose, pasakyti juose savo nuomonę, dalyvauti diskusijose, balsuoti, rengti Komisijos sprendimų bei kitų dokumentų projektus;

2) dalyvauti visuose Komisijos renginiuose (pasitarimuose, instruktažuose, konferencijose, seminaruose ir pan.) ir pasakyti juose savo nuomonę;

3) kartu su kitais Komisijos nariais reikalauti sušaukti Komisijos posėdį;

4) dalyvauti Seimo komitetų ir komisijų, Vyriausybės, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, rinkimų ir referendumo komisijų posėdžiuose, konferencijose ir pasitarimuose, kai svarstomi rinkimų arba Referendumo įstatymų pakeitimo projektai, rinkimų arba referendumo organizavimo ir vykdymo klausimai, taip pat kiti Komisijos kompetencijai priskirti klausimai, nustatyta tvarka teikti siūlymus dėl šių klausimų sprendimo;

5) tikrinti, ar laikomasi rinkimų, Referendumo bei kitų įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų ir referendumo organizavimÄ ir vykdymÄ , reikalavimų;

6) įeiti į visas patalpas, kuriose vyksta pasirengimas rinkimams ar referendumui, taip pat kuriose vyksta balsavimas ar skaičiuojami balsai;

7) įstatymų nustatytais atvejais suraÅ¡yti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Taigi sutiktina su pareiÅ¡kėju, kad Komisijos nario pareigos (darbas) yra ne tik dalyvavimas posėdžiuose. Dėl to Komisijos narys, atlikęs tam tikrus darbus, privalo juos nurodyti, užpildydamas atliktų darbų žurnalÄ už kiekvienÄ mėnesį taip, kaip tai numato Komisijos reglamento 76 punkto nuostatos, nurodant darbų pavadinimÄ , jų trukmę (valandomis) ir atlikimo datÄ . Pasirengimas Komisijos posėdžiui paprastai trunka 6 valandas, Komisijos posėdis – 2 valandas, Komisijos sprendimo parengimas – nuo l iki 32 valandų, Komisijos sprendimo redagavimas po Komisijos posėdžio – nuo l iki 8 valandų, Komisijos sprendimų vertinimas ir pasiÅ«lymų parengimas – nuo l iki 16 valandų, raÅ¡tų Komisijos vardu rengimas – nuo 1 iki 16 valandų.

Ä®statymų, kitų teisės aktų projektų rengimas ir kitų darbų, kurių atlikimo trukmę iÅ¡ anksto sudėtinga tiksliai apibrėžti, atlikimo trukmė nustatoma kiekvienÄ atskirÄ darbÄ atlikus (78 punktas). Komisijos pavaduotojui (pavaduotojams), dirbantiems ne tik Komisijoje, ir nariams, esantiems tarnybinėje komandiruotėje, darbo laikas skaičiuojamas po 8 valandas kiekvienÄ parÄ (79 punktas). Pagal Komisijos reglamento nuostatas Komisijos nariams apmokama tiek už pasirengimÄ Komisijos posėdžiams, tiek už darbÄ Komisijos posėdžių metu, tiek už Komisijos sprendimų projektų parengimÄ bei redagavimÄ , teisės aktų projektų rengimÄ bei vertinimÄ ir už kitų Komisijos, jos pirmininko ar pavaduotojų darbų pagal Komisijos funkcijas atlikimÄ .

PareiÅ¡kėjas mano, kad toks atliktų darbų žurnalo pildymas nėra pagrįstas jokiais teisės aktais ir pažeidžia Komisijos narių nepriklausomumÄ , o valandinis pareiginės algos skaičiavimas pažeidžia Komisijos nario objektyvumÄ , tačiau niekaip pagrindžia Å¡io teiginio. Teismas vertinimu, toks atliktų darbų pildymas bÅ«tinas ir pagrįstas, nes Å¡itaip užtikrinamas skaidrus, racionalus Komisijos nario apmokėjimas už atliktus darbus, o ne už einamas pareigas. Teismas, įvertinęs tai, kad iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , jog Komisijos nariams, kaip ir kitoms komisijos, kurių narius skiria Seimas ar Prezidentas, taikomos Apmokėjimo įstatymo priedėlio 4 skyriuje „Valstybės pareigÅ«nų pareiginės algos“ įtvirtintos nuostatos.

Taigi pareiškėjo teiginys, kad atsakovės taikoma Komisijos narių pareiginės algos apskaičiavimo tvarka prieštarauja teisės aktų nuostatoms, yra visiškai nepagrįstas. Teismas taip pat negali sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad Komisijos posėdžiai vyksta nereguliariai ir neperiodiškai, todėl pareiškėjui pareiginė alga turėtų būti skaičiuojamas netaikant anksčiau nurodyto Apmokėjimo įstatymo priedėlio 4 skyriuje įtvirtintos pastabos, jog Komisijų ir tarybų, kurių posėdžiai vyksta periodiškai, nariams pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui.

Pagal Komisijos interneto svetainės (http://www.vrk.lt/2017-m-archyvas) duomenis Komisijos posėdžiai 2017 m. vyko kiekvienÄ mėnesį (sausio mėn. – 3 posėdžiai, vasario mėnesį – 2 posėdžiai, kovo mėn. – 3 posėdžiai, balandžio–gegužės mėnesį – po 4 posėdžius, birželio mėnesį – 2 posėdžiai, liepos mėnesį – 1 posėdis ir t. t.), taigi pareiÅ¡kėjo iÅ¡vada dėl Komisijos posėdžių neperiodiÅ¡kumo nepagrįsta. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę, skaičiuojant ir iÅ¡mokant darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui, pareiginės algos dydį skaičiuoti ir iÅ¡mokėti netaikant Apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skyriuje pateiktos lentelės „Valstybės pareigÅ«nų pareiginės algos“ pastabos.

Kiti pareiÅ¡kėjo teiginiai, teismo nuomone, niekaip nekeičia padarytos iÅ¡vados, todėl jie Å¡iame sprendime detaliau nenagrinėjami. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).Netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo, negali bÅ«ti tenkinamas ir praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                          Tomas Blinstrubis                                                                           Irena Paulauskienė           Donatas Vansevičius