2b2db0e7-912a-46d9-9b8d-024c16f13b92 · Varėnos rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1-152-200/2011                                                                                            Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00449-10-2                                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija            1.1.7.2.5.;1.1.8.2.;1.1.7.2.5.;1.1.8.2.;

                                                                                                    1.2.26.2.1.; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.5. (S)                                                                                                                                                                             Varėnos rajono apylinkės teismas    N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 1 d.Varėna              Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Angelė Ikasalienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, gynėjui advokatui G.

G., nukentėjusiajam V. B., jo atstovui advokatui V. K.          teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:            M. K. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, registruotas darbo biržoje, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,           kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,          Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n u s t a t ė:            M.

K. padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ :            2010 m. rugsėjo 14 d. apie 14.00 val., vieÅ¡oje vietoje - Varėnos rajone Maksimų kaimo miÅ¡ke įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkai, tyčia be jokios priežasties, V. B. papraÅ¡ius patraukti į Å¡alį automobilį, jį iÅ¡koliojo necenzÅ«riniais žodžiais, spyrė į V. B. automobilio Opel Frontera v.n. (duomenys neskelbtini) priekines vairuotojo pusės dureles, kurias ranka laikė V. B. ir sužalojo nukentėjusiajam rankÄ , padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl kairės plaÅ¡takos ir kairio peties sÄ nario sumuÅ¡imo su raiščių patempimu, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Tokiais veiksmais M. K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.                        Kaltinamasis M. K. savo kaltės dėl Å¡io nusikaltimo nepripažino, atsisakė duoti paaiÅ¡kinimus ir atsakyti į klausimus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ M. K. nurodęs, kad Varėnos rajone Maksimų kaime yra jų Å¡eimos sodyba, ten dažniau bÅ«na pavasarį. Negali pasakyti, kur buvo 2010-09-14, nes neprisimena, galėjo bÅ«ti KaiÅ¡iadorių m. pas seserį, nes rugsėjo 6 d. yra jos gimtadienis, galėjo bÅ«ti ir dirbti objekte, galėjo bÅ«ti ir Varėnos r.

Maksimų k. G. S. pažįsta, jis turi sodybÄ Varėnos r. Maksimų kaime, su juo bendrauja, tačiau nėra draugai. 2010 m. vasarÄ ir rudenį su G. S. matėsi gal penkis kartus, kartu iÅ¡gerdinėjo, į miÅ¡kus gerti alkoholinių gėrimų niekada nėjo. Kartu su G. S. nei karto negrybavo. Turi ir naudojasi automobiliu Isuzu Troper, kurio valstybinių numerių neprisimena, juo naudojosi ir 2010 m. vasarÄ bei rudenį, mikroautobuso niekada neturėjo. V. B. nepažįsta. Apie tai, kas 2010-09-14 apie 14 val. miÅ¡ke iÅ¡koliojo necenzÅ«riniais žodžiais ir spyrė į automobilio dureles, sužalodamas V.

B. rankÄ , nieko pasakyti negali, nieko apie tai nežino, pats jokiame incidente nedalyvavo (b.l. 87-89).Nukentėjusysis V. B. paaiÅ¡kino, kad 2010 m. rugsėjo 14d. apie 14 val. savo automobiliu važiavo su žmona J. ir jos drauge G. V. į savo miÅ¡kÄ Maksimų kaime Varėnos rajone. Važiuojant miÅ¡ku netoli Maksimų kaimo pamatė miÅ¡ke ant keliuko stovintį baltÄ mikroautobusÄ su reg. Nr. GR0194AB. Å alia buvę trys vyrai, M. K., J. K. ir S. gėrė alkoholinius gėrimus. Kadangi negalėjo prasilenkti, sustojo už 2-3 metrų ir laukė.

IÅ¡gėrę, jo manymu, vynÄ , butelį numetė, tačiau automobilio nuo kelio nepatraukė. Tuomet jis atidarė savo automobilio dureles ir iÅ¡kišęs galvÄ pasakė: “gal patrauksit automobilį“. Vyresnis vyriÅ¡kis, apsirengęs kaip kaimietis, turėjęs pintinę, tai – J. K., buvęs už 3-4 metrų, pradėjo koliotis, reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ , kad lankomasi jo miÅ¡ke. Atsakė jam, kad vyksta į savo miÅ¡kÄ . J. K. pasakęs, ar ne B. bÅ«si ir nuėjęs tolyn į miÅ¡kÄ .

Likę du jaunesni vyrai, vienas iÅ¡ jų, tai S. Å¡lapinosi, o M. K. sėdėjo ant automobilio slenksčio. G. S. priėjo prie jo ir nemandagiai aiÅ¡kino, kad jis turi dingti, pasitraukti, gÄ sdino. M. K. priėjo ir spyrė į jo automobilio dureles, kurios prispaudė ir sužalojo jam kairę rankÄ , kuria laikė pravertas dureles. Nuo smÅ«gio į automobilio dureles, subarÅ¡kėjo durelių stiklai, stiklas įkrito į vidų. Tuomet M. K. ir S. atsitraukė, nuėjo į savo automobilį ir pavažiavo į priekį, jis važiavo iÅ¡ paskos, pavažiavus apie 100 metrų, jie sustojo, iÅ¡lipo, ėjo link jo automobilio, keikėsi.

Tada jis taip pat iÅ¡lipo, paėmė kirvį, pasakė pabandysit „lysti“ kirsiu. Moterys pradėjo skambinti policijai, jie iÅ¡girdo, atsitraukė ir iÅ¡važiavo. Paskambinus į policijÄ pareigÅ«nai sakė, kad greitai atvyks, laukė jų dvi valandas, tačiau niekas neatvyko. KitÄ dienÄ dėl sužalotos rankos skausmų kreipėsi į medikus, dėl įvykio kreipėsi į policijÄ . Maždaug po mėnesio jam paskambinęs tyrėjas Č. pasakė, kad nepavyksta nustatyti tų asmenų. Susitikęs su Č. nuvyko į Maksimų kaimÄ , kur užsukę pas vietinį gyventojÄ P. A., iÅ¡ jo sužinojo, kad baltu autobusėliu važinėja J.

K. ar jo sÅ«nus, nes toks automobilis bÅ«na jų sodyboje. Parodė, kur Å¡ie asmenys gyvena. Užėjus į Å¡iÄ sodybÄ jis iÅ¡ karto atpažino J. K., kaip vyriausiÄ vyriÅ¡kį, kuris 2010-09-14 buvo miÅ¡ke su dviem jaunesniais vyriÅ¡kiais, kurie neleido jam pravažiuoti, o vienas spyrė į automobilio dureles, sužalojo jam rankÄ . BÅ«tent J. K. buvo apsirengęs kaip kaimietis, turėjo pintinę, pavadino jį B.. J. K. pripažino tokiÄ situacijÄ , bet aiÅ¡kino, kad įvykio vietoje buvę kauniečiai.

Kitus du asmenis, tai kaltinamÄ jį M. K. ir liudytojÄ G. S. ikiteisminio tyrimo metu atpažino iÅ¡ nuotraukų. Mano, kad konfliktas įvyko dėl jų girtumo. 2011-02-14 parodymų patikrinimo metu V. B. parodė, kaip jis laikė automobilio dureles ir kur buvo įspirta į automobilio dureles (b.l. 44-47).2011-02-14 apžiÅ«rėjus V. B. automobilį Opel Frontera v.n. (duomenys neskelbtini), nustatyta nežymÅ«s įlenkimai automobilio vairuotojo durelėse netoli veidrodėlio (b.l. 48-51).Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu V.

B. atpažino tarp Å¡eÅ¡ių asmenų M. K.. Ä®vardijo, kad tai tas asmuo, kuris 2010-09-14 apie 14.00 val. Varėnos raj. Maksimų k. miÅ¡ke spyrė koja į jo automobilio dureles, sužalojo rankÄ , iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais (b.1. 54-56).Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu V. B. atpažino tarp Å¡eÅ¡ių asmenų G. S.. Ä®vardijo, kad tai tas asmuo, kuris 2010-09-14 apie 14.00 val. Varėnos raj. Maksimų k. miÅ¡ke plÅ«dosi, grÄ sino, kurstė kitÄ asmenį su juo susidoroti (b.1. 57-59).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 62/11 (06) nurodyta, kad V.

B. kairės plaÅ¡takos ir kairio peties sÄ nario sumuÅ¡imas su raiščių patempimu padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Neatmetama, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas ir automobilio durelėmis. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 35-36).Liudytojos J. B., nukentėjusiojo žmona ir G. V., J. B. draugė, įvykio metu važiavusios automobiliu su nukentėjusiuoju V. B., nurodė, kad teisme atpažino kaltinamÄ jį M.

K., liudytojus J. K. ir G. S., kaip asmenis, kurie 2010-09-14 miÅ¡ke pastatę ant kelio mikroautobusÄ neleido V. B. pravažiuoti, koliojo jį, įžeidinėjo, o M. K. spyrė į automobilio dureles, kurios prispaudė V. B. rankÄ . Patvirtino, kad 2010 m. rugsėjo 14 d. apie 14 val. V. B. vairuojamu automobiliu Opel Frontera važiavo Varėnos rajone Maksimų kaimo miÅ¡ko keliuku. Buvo priversti sustoti, nes ant kelio stovėjo baltos spalvos mikroautobusas su užsienietiÅ¡kais registracijos numeriais. Å alia mikroautobuso buvo trys vyriÅ¡kiai, kurių nepažinojo, du iÅ¡ jų apie 25-30 metų amžiaus, trečias apie 50-60 metų amžiaus, jie gėrė alkoholinius gėrimus, vienas iÅ¡ jų netoliese Å¡lapinosi, o kiek atokiau nuo jų buvo dvi moterys, jos grybavo.

Jiems sustojus, vyriÅ¡kiai mikroautobuso nepatraukė, tuomet V. B., atidaręs savo automobilio dureles, jiems pasakė: „tai vyrai gal patrauksit savo automobilį, kad galėčiau pravažiuoti“. Vyresnis vyriÅ¡kis atkirtęs: „ko čia po svetimÄ miÅ¡kÄ važinėji“, Å¡aukė necenzÅ«riniais žodžiais, paklausė: „ar tik ne B. bÅ«si“, V. patvirtinus, tas vyriÅ¡kis nuėjo į miÅ¡kÄ . Likę du vyriÅ¡kiai Å¡aukė necenzÅ«riniais žodžiais V. B. atžvilgiu, priekaiÅ¡tavo ko jis po svetimÄ miÅ¡kÄ važinėja.

Vienas iÅ¡ tų vyriÅ¡kių - stambesnis pribėgęs prie V. automobilio spyrė koja į dureles, jas įlenkė ir sužalojo V. kairiÄ jÄ rankÄ , nes tuo metu V. iÅ¡ vidaus ranka laikėsi už durelių. Nuo spyrio tas vyriÅ¡kis nukrito ant žemės. Po kurio laiko vyriÅ¡kiai sėdo į mikroautobusÄ ir nuvažiavo. Jiems važiuojant iÅ¡ paskos, mikroautobusas vėl sustojo, iÅ¡lipę tie patys vyriÅ¡kiai keiksnodami ėjo link jų automobilio. Jie abu Å¡aukė: „tai kÄ ožy dar nesupratai, ko čia važinėji“.

Jie labai iÅ¡sigando, suprato, kad ateina muÅ¡tis, nes abu buvo agresyviai nusiteikę. V. B. greitai iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir pasiėmęs kirvį atsistojęs prieÅ¡ais juos pasakė: „jeigu lysit, tai kirsiu“. Tuo metu jos skambino į policijÄ , pareigÅ«nai pranešė, kad atvyks į įvykio vietÄ . Tie vyrai matyt iÅ¡sigando, atsitraukė ir iÅ¡važiavo. Policijos nesulaukė. V. B. skundėsi, kad jam skauda rankÄ . Ikiteisminio tyrimo metu 2011-01-25 apklaustas liudytoju P. A. (miręs 2011-08-19), gyvenęs Maksimų kaime Varėnos rajone, nurodė, kad kaimynas J.

K. į kaimÄ atvažiuoja vasaromis, jis turi baltÄ mikroautobusÄ . Žino V. B., kuris atvažiuoja į savo miÅ¡kÄ . 2010 m. rudens pradžioje pas jį buvo atvykęs policijos pareigÅ«nas ir V. B., klausė kas turi baltÄ autobusiukÄ . Jis nurodęs, kad J. K. tÄ automobilį turi apie metus laiko (b.l. 71-72).Liudytojas V. Č., Varėnos rajono PK tyrėjas, paaiÅ¡kino, kad 2010 m. rugsėjo mėn. tyrė V. B. pareiÅ¡kimÄ dėl įvykių Varėnos raj. Maksimų kaime. Tiriant pareiÅ¡kimÄ iÅ¡siaiÅ¡kino, kad galimai nusikalstamÄ veikÄ padarė Kauno gyventojas G.

S., jo nuotraukÄ telefonu nusiuntė V. B., kuris pasakė, kad Å¡is asmuo buvo įvykio vietoje, bet jo nesužalojo. Sužinojo, kad G. S. bendrauja Maksimų kaime su M. K.. Ar rodė M. K. nuotraukÄ neatsimena. Kartu su V. B. vyko pas J. K., kurį rado namuose. V. B. atpažino jį kaip asmenį, kuris buvo konflikto metu miÅ¡ke. J. K. viskÄ neigė.Liudytojas J. K. nurodė, kad vasarÄ bÅ«na savo sodyboje Varėnos raj. Maksimų kaime. 2010 m. rudens pradžioje miÅ¡ke prie Maksimų kaimo grybavo. Matė netoli stovintį mikroautobusÄ , o prie jo apie 5 jaunuolius, kurie jį užkalbino.

Vienas vaikinas nuėjo Å¡lapintis. Tuo metu privažiavo V. B., su juo automobilyje dar buvo žmonių. V. B. galėjo pravažiuoti, bet iÅ¡ karto pradėjo rėkti, kad patrauktų autobusėlį. V. B. pats sukėlė konfliktÄ , barėsi tarpusavy, bet nesimušė. Jis pats nuėjo į miÅ¡kÄ . Nei jis, nei jo Å¡eimos nariai jokio balto autobusėlio neturi. Mano, kad jaunuoliai, kurie konfliktavo su V. B., galėjo bÅ«ti iÅ¡ Kauno.Liudytojas G. S. nurodė, kad Varėnos r., Maksimų kaime yra jo tėvų sodyba. 2010 m. vasaros pradžioje apie 2 mėnesius buvo Maksimų kaime kartu su tėvu, seserimi.

Baltos spalvos mikroautobuso neturi, naudojosi tėvo automobiliu VW Passat, pilkos spalvos. Kaime vasarÄ bÅ«nančius K. pažįsta. Kartais eina su M. K. žvejoti. 2010 m. vasarÄ ir rudenį juos matė tik du ar tris kartus, dažniausiai bÅ«na J. K.. V. B. nepažįsta, jokiame konflikte miÅ¡ke nedalyvavęs. Alytaus AVPK Varėnos raj. PK operatyvaus valdymo poskyrio virÅ¡ininko A. P. praneÅ¡ime nurodyta, kad 2010-09-14 14.05 val. buvo gautas V. B. telefoninis praneÅ¡imas, jog Varėnos raj. Maksimų k. miÅ¡ke prie jo buvo priėję keli vyrai, koliojosi ir vėliau nuvažiavo automobiliu Ford Tranzit v.n. (duomenys neskelbtini).

Ä® įvykio vietÄ pareigÅ«nai nebuvo iÅ¡vykę, kadangi vyrai, kurie iÅ¡koliojo V. B. jau buvo iÅ¡važiavę ir jokios grėsmės jam nebuvo. V. B. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dėl Å¡io incidento jis gali kreiptis su pareiÅ¡kimu į policijÄ (b.l. 61).            Nurodytų įrodymų visuma patvirtinta kaltinamojo kaltė dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d.           BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį apsprendžia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta.

VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra nepagarba aplinkai, sutrikdymas visuomenės rimties ir tvarkos. Nors Å¡is BK straipsnis ima apsaugon tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas.

Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kilus Å¡iems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.            Nustatyti kaltinamojo veiksmai yra tyčiniai ir įžūlÅ«s, nes jis naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ kitÄ asmenį, pažeidė žmonių rimtį, negerbė jų teisės į saugumÄ .

           Kaltinamojo aiškinimas, kad jis įvykio vietoje nebuvęs, nusikalstamų veiksmų prieš V. B. nepadaręs, liudytojų J. K. aiškinimas, kad įvykio vietoje jo sūnaus M. K. ir G. S. nebuvo, kad su nukentėjusiuoju konfliktavo nepažįstami asmenys, galimai kauniečiai, bei G. S. parodymai, kad jis įvykio vietoje nebuvęs, atmetami, nes tai paneigta nuosekliais nukentėjusiojo ir betarpiškai mačiusių įvykį liudytojų J. B. ir G. V. parodymais, kuriais abejoti teismui nėra pagrindo.

Vertindamas įrodymus, teismas vadovaujasi BPK 20 str. nuostatomis. Kaltinime patikslinama įvykio vieta, kad įvykis padarytas Varėnos rajone Maksimų kaimo miške.                 Dėl bausmės skyrimo            M. K. padaryta nusikalstama veika įstatymu priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. M. K. neigiamai charakterizuoja tai, kad jis baustas administracine tvarka penkis kartus, paskutinė nuobauda - 4500 litų bauda paskirta 2010-10-25 už pažeidimus, numatytus LR ATPK 129 str., 124-1 str. 7 d.

Teisiamas pirmÄ kartÄ . Ä®statymas – LR BK 55str. numato, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Ä®vertinus visas bausmės skyrimÄ Ä¯takojančias aplinkybes, konstatuojama, kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri leis jo atžvilgiu optimaliausiai pasiekti bausmės tikslus.                Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusysis – civilinis ieÅ¡kovas V.

B. byloje pareiÅ¡kė 1393,00 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 10000,00 Lt ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis civilinio ieÅ¡kinio nepripažino.IeÅ¡kinys dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai, dėl neturtinės žalos tenkintinas iÅ¡ dalies               Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio kaltinamajam baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Å i žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.           Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis turtinę žalÄ patyrė dėl turėtų iÅ¡laidų : už automobilio remontÄ sumokėjo 500 Lt, už keliones į Varėnos rajono policijos komisariatÄ , į teismÄ 225,40Lt, už pirktus medikamentus 668,10Lt.

Å ios iÅ¡laidos pagrįstos dokumentais – dėl automobilio remonto iÅ¡laidų pateiktas prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitas, patvirtintas jį iÅ¡davusio asmens, autobuso bilieto kaina nurodyta UAB „Druskininkų autobusų parkas“ 2011-11-15 pažymoje Nr. SD-158, nukentėjusiojo atvykimo į policijÄ , į teismÄ Varėnoje faktai patvirtinti baudžiamosios bylos dokumentais, medikamentų reikalingumas patvirtintas asmens sveikatos istorijoje esančiais gydytojo įraÅ¡ais, iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ medicininių dokumentų, vaistų kainos UAB“Eurovaistinė“ kainomis.

Tai, kad po nusikaltimo nukentėjusiojo sveikata pablogėjo, abejonių nekelia, iÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis lankėsi pas gydytojus 2010-09-15, 2010-09-22, 2010-09-29, 2010-10-06, 2010-10-13, 2010-11-10. Specialistas, tyręs nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastÄ , iÅ¡vadoje pažymėjo, kad V. B. buvo gydomas poliklinikoje – b.l.35,36. Kaltinamasis padaręs nukentėjusiajam žalÄ neteisėtais veiksmais privalo jÄ pilnai atlyginti deliktinės atsakomybės pagrindu – CK 6.263str.               Neturtinė žala Neturtinė žala padaroma asmeninėms ar neturtinėms vertybėms ir kaip fizinio bei dvasinio pobÅ«džio praradimai ar pakenkimai gali bÅ«ti įvertinta pinigais ir kompensuota.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratÄ ir jos apskaičiavimo kriterijus apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys. Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nusikaltimo metu nukentėjusysis dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė stresÄ , iÅ¡gÄ stį, buvo Å¡okiruotas visuomenėje nepriimtino kaltinamojo elgesio.

Byloje esanti specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryti kÅ«no sužalojimai – kairės plaÅ¡takos ir kairio peties sÄ nario sumuÅ¡imas su raiščių patempimu, sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl Å¡ių sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, įvairių nepatogumų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui ir pan. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , tenkindamas nukentėjusiojo ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, teismas atsižvelgia į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: kaltinamojo turtinę padėtį – konkrečių oficialių duomenų apie tai nėra, kaltinamasis aiÅ¡kina, kad dirba nelegaliai, kaltės formÄ â€“ tiesioginę tyčiÄ , veikos pasekmes - nukentėjusysis po patirto sužalojimo ir iÅ¡gyvenimų turėjo kreiptis medicininės pagalbos, gydytis, jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, teisingumo ir protingumo kriterijus, padarytos turtinės žalos dydį, bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nukentėjusiajam priteistinas 3000 Lt neturtinės žalos dydis.

             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-308 str.                                                        n u s p r e n d ė:                  M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams keturiems mėnesiams. Ä®pareigoti M. K. paskirtos bausmės laikotarpiu neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų per Å¡eÅ¡is mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

        KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendis įsiteisės.           V. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos tenkinti pilnai, dėl neturtinės žalos tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ M. K. 1393,00 Lt turtinės ir 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. B..                      Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja (parašas)Nuorašas tikras: Teisėja                                                                                                      Angelė Ikasalienė