2b2b4381-a15d-401c-a08b-becf77a0735d · Akmenės rajono apylinkės teismas

                                                                       Baudžiamoji byla Nr.1-6-672/2015                                                                                       Proceso Nr.1-51-1-00222-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.3.; 1.2.13.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.; 2.1.15.3.3.2. (S)   AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 30 d.Naujoji Akmenė Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant L.

M., J. D., dalyvaujant prokurorui Ž. Å ., S. B., nukentėjusiajam A. A., jo gynėjui advokatui V. F., kaltinamiesiems S. K., V. A., jų gynėjams advokatams H. O., A. K., civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) atstovei G. K., advokatei D. O., civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei V. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimÄ , dirbantis AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavaduotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, V.

A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimÄ , dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) traktorininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė: 2010 m. liepos 12 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), pirmojo komplekso elektros cecho teritorijoje, nuleidžiant traktoriaus „MOAZ-6014“, kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini), hidraulinius pakrovimo lafetus, deÅ¡inysis lafetas krito ir prispaudė pro Å¡alį ėjusį nukentėjusįjį A.

A., dirbusį AB (duomenys neskelbtini) sunkvežimio vairuotoju, taip S. K., bÅ«damas AB (duomenys neskelbtini) Generalinio direktoriaus pavaduotoju remontui, 2007-06-04 Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 61 paskirtas koordinatoriumi, nepakankamai koordinavo (kontroliavo) bendrovės struktÅ«riniuose padaliniuose atliekamus darbus tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) energetinės tarnybos, sudarant darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sÄ lygas, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX- 1672, priimto 2003-07-01, 30 str., kuriame nurodoma, kad du ir daugiau darbdavių atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, organizuoja darbÄ taip, kad bÅ«tų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba, taip pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, t. y. nukentėjusįjį A.

A. prispaudė traktoriaus „MOAZ-6014“ krentantis deÅ¡inysis lafetas, tuo nukentėjusiajam A. A. padaryti abiejų gaktikaulio Å¡akų ir kryžkaulio lūžiai, nugaros juosmeninės stuburo dalies ir abiejų kojų lėtinis skausminis sindromas, lūžių pseudoartrozė, kairės pusės kryžmeninė radikulopatija su skausminiu sindromu, t. y. sužalojimai sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes komplikuoti dubens kaulų lūžiai su liekamaisiais reiÅ¡kiniais sukėlė 30 % pastovų darbingumo netekimÄ .V.

A. 2010 m. liepos 12 d. apie 15.00 val. Naujojoje Akmenėje, J.Dalinkevičiaus g. 2, AB (duomenys neskelbtini) pirmojo komplekso elektros cecho teritorijoje, dirbdamas su traktoriumi „MOAZ-6014“, valstybinis Nr. 2032 LD, kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini) neįsitikinęs, kad gali saugiai nuleisti traktoriaus hidraulinius pakrovimo lafetus, kurie ribojo matomumÄ traktoriaus gale ir aplink lafetus, traktoriaus kabinoje patraukęs rankenėlę, leido žemyn abu lafetus, kurių deÅ¡inysis lafetas krito ir prispaudė pro Å¡alį ėjusį nukentėjusįjį A.

A., dirbusį AB (duomenys neskelbtini) sunkvežimio vairuotoju, kuriam padaryti abiejų gaktikaulio Å¡akų ir kryžkaulio lūžiai, nugaros juosmeninės stuburo dalies ir abiejų kojų lėtinis skausminis sindromas, lūžių pseudoartrozė, kairės pusės kryžmeninė radikulopatija su skausminiu sindromu, t. y. sužalojimai sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes komplikuoti dubens kaulų lūžiai su liekamaisiais reiÅ¡kiniais sukėlė 30 % pastovų darbingumo netekimÄ , taip dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį A.

A.Kaltinamasis S. K. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad nei ekspertizės aktuose, nei liudytojų parodymuose nebuvo įvardinta jokių jo kaltės veiksmų, jokio pažeidimo dėl jo kaltumo. Bendrovės darbų organizavimas yra reglamentuotas įmonės dokumentuose, jie byloje yra pridėti. Visos sutartys su rangovais, darbų organizavimo tvarka, įvardinti asmenys, kurie ir vykdo darbų organizavimÄ . Dėl nelaimingo atsitikimo, kiek jam žinoma, elektros ceche buvo vykdomi tęstiniai darbai, demontuojami įrengimai, tvarkomos komunikacijos.

Savo susirinkimuose aptardavo darbų eigÄ , problemas, jei jų bÅ«davo, kaip jas iÅ¡spręsti ir kam vykdyti. Tokie darbai, kaip plytų stumdymas, nėra priskiriami prie sudėtingų darbų, todėl jo dalyvavimas nėra bÅ«tinas. Paskirti darbai tai dienai yra priskiriami organizuoti atskiriems žmonėms. TÄ dienÄ darbus AB (duomenys neskelbtini) organizavo T. A.. Kai iÅ¡kyla didesnės problemos, kai reikia stabdyti įrengimus, jei yra sudėtingi darbai, tada dokumentaliai yra reikalingas ir jo dalyvavimas. Darbų koordinatoriaus pareigas įeina, kad darbdaviai informuoja vienas kitÄ apie jų atliekamus darbus.

Bendrovės atstovas neturėjo jokios informacijos, kad teritorijoje dar kas nors iÅ¡ kitos organizacijos dirbs, t.y., kad dirbs rangovo technika. Jis nesutinka su jam pateiktu kaltinimu, nesupranta, kuom bÅ«tent jo kaltė pasireiÅ¡kia dėl A. A. padarytų sužalojimų. Kad dėl jo tiesioginio darbo pažeidimų įvyko nelaimingas atsitikimas, nėra jokių iÅ¡vadų, tokios iÅ¡vados padarytos tik nelaimingo tyrimo akte. Specialisto akte nurodyta, kad pagrindinė priežastis yra technikos gedimas. Jis po įvykio buvo nuvykęs į vietÄ , su kitais specialistais stebėjo platformos darbÄ .

Technika priklauso UAB (duomenys neskelbtini) jei technika netvarkinga, turėjo rÅ«pintis pats rangovas. A. A. yra elektros cecho darbuotojas ir ten už darbų saugÄ yra atsakingas padalinio vadovas E. V.. Instruktažus dėl darbų saugos atlieka darbų saugos specialistai, visi darbuotojai yra instruktuojami pasiraÅ¡ytinai. AiÅ¡ku, ir nukentėjusysis A. A. buvo instruktuotas visais klausimais, žinojo, kaip elgtis, kada dirba technika, kokiu atstumu galima praeiti pro dirbančius mechanizmus. Kaltinamasis V. A. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) traktorininku, dirba su įvairių markių traktoriais, buldozeriais, taip pat anksčiau dirbo ir su platforma.

Su Saugaus darbo technika buvo supažindintas. Įvykio ryte į garaÅ¾Ä atvažiavo virÅ¡ininkas G. ir pasakė jam, kad reikės pirmame gamyklos komplekse stumdyti plytas. Jie nuvažiavo ir pasiėmė A., meistras instruktavo, kÄ reikės dirbti, kur pasistatyti technikÄ . Jis pasiėmęs tralÄ , atvažiavo prie pirmo cecho, ten, kaip buvo nurodyta, pasistatė platformÄ , nuvažiavus traktorių, lafetai buvo nuleisti. Jis iki pietų stumdė plytas, o paskui buvo reikalingas ekskavatorius ir jis pasikvietė ekskavatorininkÄ P. PlatformÄ tada perstatė į kitÄ vietÄ , kad galėtų pravažiuoti ekskavatorius.

Pasistatė platformÄ Å¡one, nes matė, kad dalis praėjimo buvo aptverta, ten kažkÄ dirbo ir buvo neseniai iÅ¡betonuota, žmonės praeidavo pro platformos priekį. Apie 15 val. jis baigė darbÄ , jam reikėjo ant platformos užsivaryti traktorių ir tada leido lafetus. IÅ¡ kabinos, kur jis leidžia lafetus, nesimato, kas po jais yra, pro veidrodėlius – taip pat, o signalininko kaip ir nereikia. Jis stovėjo kampu, vienas lafetas matėsi, o kitas – ne. Pagal visas instrukcijas, lafetai turi leistis lėtai, jie visada naudoja tÄ pačiÄ alyvÄ ir nesuprato, kodėl tada vienas lafetas krito taip staigiai.

Jis nematė, kad pro Å¡alį ėjo A. A.. Kai jis atkabinėjo lafetų grandines, aplink žmonių nebuvo. Niekada anksčiau nėra buvę, kad lafetai veiktų nevienodai. Platforma techninę apžiÅ«rÄ buvo praėjusi gal prieÅ¡ metus.Nukentėjusysis A. A. teismui paaiÅ¡kino, kad jis iki nelaimingo atsitikimo dirbo AB (duomenys neskelbtini) automobilio GAZ 52 vairuotoju, atliko ir kitus pagalbinius darbus, kuriuos virÅ¡ininkai nurodydavo. Abu kaltinamuosius jis pažįsta. Jis įvykio dienÄ dirbo prie pirmo elektros cecho, kur turėjo siurbliu pumpuoti vandenį iÅ¡ Å¡alia pastato lauke esančios duobės, kadangi elektrikai turėjo prieiti prie kabelių, o jie buvo apsemti vandeniu.

Jo tiesioginis virÅ¡ininkas yra E. V.. Rytais jie susirenka ceche, kur jiems yra paskirstomi darbai. TÄ dienÄ jam darbÄ â€“ automobiliu nusivežti siurblį prie elektros cecho ir iÅ¡siurbti vandenį – paskyrė D. J.. Jo darbo sutartyje yra numatyta atlikti ir kitus pagalbinius darbus. Ceche dirbo lyg tai penki elektrikai, o kad bus vykdomi kažkokie kiti darbai, dirbs kažkokia technika, jam nebuvo pasakyta. Jis ryte matė, kad prie pirmo elektros cecho stovi platforma su lafetais, kurie buvo pakelti. Platforma stovėjo kiek toliau nuo jo darbo vietos, t.y. ten, kur jis pumpavo vandenį.

Savo darbo vietÄ jis buvo apsitvėręs. Teritorijoje dirbo ir buldozeris, stumdė akmenis. Per pietus siurblį jis buvo iÅ¡jungęs, o po pietų vėl jį įjungė. Po pietų platforma stovėjo jau kitoje vietoje, arčiau geležinkelio ir per kokius 3 metrus nuo jo aptvertos vietos, kur dirbo siurblys. Nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, kad nevaikščioti prie platformos. Jis buvo įėjęs į pastato vidų pasižiÅ«rėti ar baigia atslÅ«gti vanduo. Tada ar paskambino, ar pasakė, kad reikia atvežti virÅ¡ininkÄ V.

Jis išėjo lauk gal apie 15 val. ir ėjo link automobilio, gal apie 2 m atstumu nuo platformos. Ėjo pro savaeigę platformÄ , nes taip buvo greičiau. Jų darbo instrukcijose yra numatyta, kad negali vaikščioti pro veikiančiÄ technikÄ . Tačiau, kai jis ėjo, technika nedirbo. Jis nematė, ar V. A. tuo metu buvo traktoriaus kabinoje. Jis ėjo pro lafetus, kai jiems besileidžiant vienas staiga krito ir jį pagavo. Jis nugriuvo ant žemės, bet sÄ monės netekęs nebuvo. Tuoj atbėgo į pagalbÄ kiti darbininkai, lafetus pakėlė.

Jis jautė didžiulį skausmÄ , bet sÄ monės praradęs nebuvo. Nukritęs lafetas jo neprispaudė, tik partrenkė ant žemės. Greit atvažiavo greitoji pagalba, jį iÅ¡vežė į Å iaulių ligoninę, kur kažkiek laiko gydė. Paskui vyko reabilitacija Palangoje. Vėliau jis buvo gydytas Klaipėdoje, važinėjo konsultacijoms į Vilnių, KaunÄ . Jam Klaipėdoje buvo padaryta operacija. Iki operacijos buvo nežmoniÅ¡ki skausmai, jis nieko negalėjo daryti. Po sužalojimo jis sunkiai ir su ramentais vaikščiojo.

Gyvenimas sukėlė daug nepatogumų. IlgÄ laikÄ teko važinėtis po gydymo įstaigas, ilgai negalėjo pasėdėti, buvo sunku sulenkti kojas, dar iki Å¡iol jaučia skausmus. Per tÄ visÄ laikotarpį jis gal 4 ar 5 kartus gydėsi ligoninėse Klaipėdoje. Jam buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Taip jis vaistams, visam gydymuisi iÅ¡leido bei dėl sužalojimo negavo pajamų už 14818,54 Lt, todėl praÅ¡o priteisti atlyginti Å¡iÄ turtinę žalÄ . Be to, praÅ¡o priteisti 300000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Šį reikalavimÄ grindžia tuo, kad iki Å¡iol jaučia nuolatinius skausmus, negali normaliai dirbti, padėti namuose. Asmeniniame gyvenime po nelaimės atsirado įvairių nepatogumų, pablogėjo santuokinis gyvenimas, nuolat turi vartoti vaistus. Baimina tai, kad sužalojimo pasekmės liks visam gyvenimui, bus gal tik laikinų pagerėjimų.     Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamuosius pažįsta, nes tuo metu dirbo AB (duomenys neskelbtini) remonto ceche energetiku, jo virÅ¡ininkas buvo E. V..

Ä®vykio dienos ryte kaip ir visada vyko pasitarimas dėl darbų paskirstymo. E. V. nurodė iÅ¡pumpuoti vandenį prie KP1 pastato. Å iÄ užduotį atlikti jis pavedė A. A., t.y. paėmus siurblį, nuvykti į vietÄ ir iÅ¡ duobės iÅ¡pumpuoti vandenį, kad elektrikai pastato viduje galėtų prieiti prie laidų. Siurblį A. A. pajungė iÅ¡ ryto, po to prieÅ¡ pietus - iÅ¡jungė. Jau po pietų apie 13 val. jis su A. A. atvažiavo prie pirmo cecho, į siurblį įpylė benzino, vėl jį įjungė.

Vieta, kur dirbo siurblys, buvo aptverta. Jokios kitos dirbančios technikos jis nematė, niekas nebuvo su juo derinęs, kad prie pirmo cecho bus atliekami dar kažkokie kiti darbai, dirbs technika. Jie su A. A. grįžo į elektros cechÄ , nes prie siurblio bÅ«ti pastoviai nereikia. Jie grįžo į antrÄ cechÄ , kur ir yra pagrindinis cechas bei kur nuolat stovi A. A. priskirtas automobilis GAZ52. Kai po nelaimingo įvykio atvažiavo į vietÄ , matė, kad yra kitos technikos, matė jos iÅ¡sidėstymÄ . Išėjus iÅ¡ patalpos, kur dirbo elektrikai, buvo galimybė A.

A. iki automobilio nueiti neinant pro platformÄ , buvo gal kokių 5 metrų atstumas iki sienos, todėl pro ten buvo galima praeiti. A. A. dirbo automobilio GAZ52 vairuotoju, bet jo darbo sutartyje buvo numatyti ir kiti pagalbiniai darbai. Darbų saugos instruktaÅ¾Ä jis tikrai buvo iÅ¡klausęs, dėl smulkesnių darbų instruktažai nėra pravedami, jie nėra bÅ«tini. Darbų saugos instrukcijoje yra nurodyta, kad darbuotojui draudžiama vaikščioti po judančiomis mechanizmų dalimis arčiau nei 5 m atstumu.Liudytojas E. V. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamuosius pažįsta.

Jis dirba AB (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju energetiku. 2010-07-12 ryte per pasitarimÄ paskirstė darbus. D. J. buvo duota užduotis organizuoti darbus pirmo komplekso teritorijoje kabelių kanale iÅ¡pumpuoti vandenį ir darbus organizavo D. J.. Kai buvo organizuojami darbai, nebuvo jokios informacijos, kad toje teritorijoje dirbs ir kitos įmonės technika. Ä® įvykio vietÄ jis atvyko tik po nelaimingo atsitikimo, savaeigė platforma ten stovėjo, jie dar pabandė nuleisti keletÄ kartų lafetÄ . Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, toje pačioje teritorijoje dirbo UAB (duomenys neskelbtini) technika.

Tai gal Å¡i įmonė ir turėjo atlikti kažkokius derinimo darbus su AB (duomenys neskelbtini). A. A. buvo tiesiogiai pavaldus D. J. ir buvo instruktuotas saugaus darbo klausimais. Vienoje iÅ¡ instrukcijų ir yra pažymėta, kad darbuotojas privalo saugotis didelių gabaritų transporto priemonių. Jeigu jam bÅ«tų buvę žinoma apie tai, kad prie pirmo elektros cecho kažkokius darbus atlieka kitos įmonės technika, gal bÅ«t bÅ«tų kitaip organizavęs darbus ar juos nutraukęs. Dabartiniu metu jiems atneÅ¡a suderinti paskyrų leidimus, ant kurių jis pasiraÅ¡o ir deda spaudÄ , kad yra supažindintas apie tai, kad tÄ pačiÄ dienÄ ten pat dirbs ir kitos organizacijos technika.

Liudytojas A. I. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dirba AB (duomenys neskelbtini) eksploatacijos energetiku. Ä®vykio dienÄ jie dirbo pirmame elektros ceche, pastate atrinkinėjo elektros kabelius, o A. A. pumpavo vandenį. Tuos darbus jiems paskyrė cecho virÅ¡ininkas V. Jie dirbo pastato viduje ir ten teritorijos apsitverti nereikia, o ar buvo aptverta ta vieta, kur A. A. pumpavo vandenį, jis pasakyti negali. Jis tikrai nematė, ar prie pastatų dirbo kokia nors technika, jo niekas neinformavo, kad kas nors turėtų dirbti toje vietoje, o be to jie buvo pastato viduje.

A. A. pas juos į vidų buvo įėjęs vienÄ kartÄ , pažiÅ«rėti, kaip traukiasi vanduo. Jis jam tada ir pasakė, kad A. A. važiuotų į antrÄ cechÄ atvežti V. Vos tik išėjus A. A., pasigirdo Å¡Å«ksmai ir išėję lauk, jie pamatė, kad A. A. prispaustas platformos lafeto. IÅ¡ kur platforma ten atsirado, jis nematė. Vėliau, kai atvyko policijos pareigÅ«nai, kiti ir leido lafetus, matė, kad jie labai greit nukrenta.Liudytojas S. G. teismui paaiÅ¡kino, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bendrovė yra dukterinė AB (duomenys neskelbtini) įmonė. 2010-07-12 ryte jam paskambino iÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) V.

A. ir pasakė, kad darbams yra reikalingas buldozeris. Jis su traktorininku V. A. nuvažiavo pas V. A., kad Å¡is parodytų, kÄ reikės dirbti. Jie nuvyko į pirmÄ cechÄ , kur A. parodė, kad reikės atlaisvinti užverstas duris. Jis pasirašė patvirtinantį dokumentÄ , kad dirbs V. A., o V. A. instruktavo, kur reikės pasistatyti savaeigę platformÄ . Buldozeris yra vikÅ¡rinis ir bÅ«tent tik su platforma jį galima atsigabenti į darbo vietÄ . Nėra konkrečiai instrukcijų, kad jų technikos darbo vieta turi bÅ«ti aptverta, tik tai turi bÅ«ti, kai atliekami pavojingi darbai.

Taip pat nėra konkrečiai nurodyta, kaip turi stovėti savaeigė platforma – ar su pakeltais, ar su nuleistais lafetais. Jis nebuvo instruktuotas, kad toje teritorijoje dar kažkas dirbs. Å iaip darbai tarp įmonių derinami telefonu, tik iÅ¡imtiniais atvejais – raÅ¡tiÅ¡kai. Ryte, kai buvo nurodomi darbai V. A., daugiau jokių darbuotojų nebuvo, vanduo nebuvo pumpuojamas ir jokių teritorijų ten aptverta nebuvo. Jis dėl to V. A. apie jokius papildomus rizikos veiksnius neinformavo. Jau po įvykio atvykus į vietÄ , matė, kad bÅ«tent ta vieta yra aptverta apsaugine juosta, savaeigė platforma stovėjo visai kitoje vietoje, nei jis buvo nurodęs ryte.

Po įvykio buvo bandomas lafetų nusileidimas, tai pirmÄ kartÄ jie abu krito staigiai, antrÄ kartÄ â€“ kaip ir turi bÅ«ti. Savaeigę platformÄ jie buvo gavę iÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) pagrinde su ja dirbo V. A., jis buvo apmokytas, instruktuotas dėl darbų saugos, jis ir prižiÅ«rėjo platformÄ . Jokių gedimų iki to laiko nėra buvę, 2009 m. buvo atlikta techninė apžiÅ«ra, viskas buvo tvarkoje. Jų įmonė yra atsakinga tik už jų įmonės darbuotojų instruktavimÄ saugaus darbo klausimais, o ar A.

A. žinojo, kad negalima vaikščioti po lafetais, jam nežinoma. Po nelaimingo atsitikimo jis A. A. padėjo materialiai, davė 1000 Lt, kad juos nuvežtų A. A. S. K., po to A. A. dar davė 600 ar 800 Lt. Jis papildomai gali paaiÅ¡kinti, kad R. P. nedavė jokio nurodymo važiuoti padėti V. A.. Jis tik po įvykio sužinojo, kad R. P. ten dirbo, nes pamatė iÅ¡ vietos iÅ¡važiavusiÄ platformÄ . Be virÅ¡ininko leidimo technika niekur negali važinėti, turėjo bÅ«ti su juo suderinta, kad reikalinga padėti V.

A.Liudytojas P. J. teismui paaiÅ¡kino, kad jis dirba AB (duomenys neskelbtini) elektros ceche. TÄ rytÄ iÅ¡ D. J. gavo nurodymus pirmame ceche atsekti elektros kabelius. Kabeliai buvo apsemti vandens. Vairuotojui A. A. buvo pavesta tÄ vandenį iÅ¡pumpuoti. Jis juos atvežė prie pirmo cecho, tačiau kada pradėjo siurbti vandenį, jis nežino. IÅ¡ ryto jokios technikos prie pastatų tikrai nebuvo, niekas nedirbo. Jie dirbo pastato viduje ir nežino, ar kokia nors technika dar dirbo, jie nebuvo informuoti, kad dar kažkas prie cecho darbuosis.

A. A. į cecho vidų buvo užėjęs tik kartÄ pažiÅ«rėti, ar slÅ«gsta vanduo. Tuo metu jam I. ir pasakė, kad reikia atvežti V. A. A. išėjus, pasigirdo triukÅ¡mas, išėję lauk, pamatė, kad platformos lafetas prispaudė A. A.. Jie dėl saugaus darbo yra instruktuoti pasiraÅ¡ant, neprisimena, ar buvo instruktuoti kaip vaikščioti prie tokios technikos. Jam yra žinoma, kad yra instrukcija dėl darbo po pakeltais kroviniais.Liudytojas V. A. teismui paaiÅ¡kino, kad dirba AB (duomenys neskelbtini) gamybos cecho virÅ¡ininko pavaduotoju.

Buvo planuojama prie pirmo cecho atlaisvinti aikÅ¡telę, todėl buvo reikalingas buldozeris. Planuotės metu buvo aptarta, kad jau galima vykdyti plytų laužo stumdymo darbus. Jis paskambino UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui S. G., susitarė, kad reikalinga technika, kad susitiks ir aptars kaip vykdyti darbus. S. G. atvyko su V. A.. Jam buvo nurodyta, iÅ¡ kur perkelti plytų lauÅ¾Ä . Aptarė kaip bÅ«tų galima geriau privažiuoti prie plytų laužo, nurodė, kur pastatyti platformÄ . Tada grįžo į gamybos cechÄ , užpildė darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo kortelę, kuriÄ V.

A. pasirašė, kad yra instruktuotas apie galimos rizikos faktorius. Jam nebuvo žinoma, kad tÄ dienÄ ten dirbs ir kiti žmonės, tačiau darbuotojus visada perspėja, kad dirbti reikia saugiai. Vadovaujantis įmonės nuostatais, buvo nutarta, kad V. A. paskirtas darbas nėra pavojingas. Ryte jis matė, kad prie pirmo cecho esantis Å¡ulinys yra aptvertas, tačiau žmonių nebuvo. Po įvykio, platforma stovėjo jau kitoje vietoje, kaip paaiÅ¡kėjo, ji iÅ¡važiavo, nes reikėjo praleisti ekskavatorių.

Aptariant darbus su S. G., buvo kalbama apie buldozerį. Jis neturėjo duomenų, kad tÄ pačiÄ dienÄ ten dirbs ir ekskavatorius, todėl jo vairuotojas nebuvo instruktuotas. Toks neplanuotas technikos atsiradimas prieÅ¡tarauja darbų saugos taisyklėms, jiems apie tai nebuvo praneÅ¡ta. Ekskavatorininkas turėjo bÅ«ti instruktuotas, turėjo pasiraÅ¡yti, kad iÅ¡klausė instruktaÅ¾Ä . Su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis, nes pagal įmonės nuostatus reikalaujama su rangovine įmones sudaryti sutartis.

Jis S. G. prašė darbui buldozerio, ekskavatoriaus neprašė. Esmė tame, kad jei nebÅ«tų patraukę platformos, nebÅ«tų pravažiavęs ekskavatorius, o Å¡iam iÅ¡važiavus, platforma nebuvo pastatyta į tÄ vietÄ , kur ji turėjo stovėti. Nors ir taip stovėdama platforma, praėjimo neužtvėrė, buvo galima pro jÄ praeiti. Liudytojas V. G. teismui paaiÅ¡kino, kad dirba žemės Å«kio skyriaus vyriausiuoju specialistu. Kaip jam žinoma, Moaz6014 traktorius yra savaeigė platforma. Jis atliko Å¡iai technika techninę apžiÅ«rÄ , bet kada tiksliai buvo atlikta, jis neprisimena.

Važiavo į vietÄ apžiÅ«rėti tos platformos. ApžiÅ«ra atlikta vizualiai, nenaudojant jokių prietaisų. PasižiÅ«ri, ar yra stabdžiai, ar veikia lempos, posÅ«kiai, ar kelia lafetai. Paties lafetų pakėlimo nuleidimo mechanizmo jie netikrina. BÅ«tent Å¡i platforma yra perdaryta, bet pagal visas taisykles, jei yra tinkamai įregistruota ir jai atlikta techninė apžiÅ«ra. Perdirbta gali bÅ«ti tik iÅ¡ gamyklinių mazgų, kitaip nebÅ«tų buvę galima įregistruoti. Liudytojas R. P. teismui paaiÅ¡kino, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) ekskavatorininku.

TÄ dienÄ V. A. buldozeriu atstumdinėjo plytas prie gamyklos pirmo cecho. Kada jau nebegalėjo atstumti, jis atvažiavo padėti jam ekskavatoriumi. Kieno nurodymu jis važiavo, dabar neprisimena, bet aiÅ¡ku ne savo iniciatyva. AiÅ¡ku turėjo bÅ«ti nurodymas iÅ¡ virÅ¡ininkų, kad jam ten reikia važiuoti. Jis yra instruktuotas dėl darbų saugos. Kai atvažiavo prie pirmo cecho, platforma stovėjo pravažiavime tarp dviejų pastatų, pravažiavimas labai siauras, bet jis galėjo pravažiuoti. Su V. A. aptarė darbus.

Jis dirbo gal iki pietų ir iÅ¡važiavo. Platforma stovėjo palei geležinkelį, o kur paskui jÄ pastatė V. A., jis nežino. Tuomet nereikėjo jokių dokumentų, kad atlikti kažkokius darbu, paskambino, kad reikia ir iÅ¡važiavo. Sutartyje yra numatyta, kad reikalinga atlikti ir tuos darbus, kurie neplanuotai atsiranda. Liudytojas N. Z. teismui paaiÅ¡kino, kad jis dirbo AB (duomenys neskelbtini) elektros ceche. Ä®vykio dienÄ jiems lyg tai J. buvo paskyręs darbus pirmame elektros ceche. Jie dirbo viduje ir ar buvo prie pastatų kokia nors platforma, jis negali pasakyti.

Kokius darbus dirbo A. A. ir ar jis buvo užėjęs į pastato vidų, jis neprisimena. Po įvykio išėję į laukÄ , matę platformos lafetu prispaustÄ A. A.. Su saugaus darbo reikalavimais jie buvo supažindinti.Teismo ekspertas T. D. teismui paaiÅ¡kino, kad jis Å¡ioje byloje atliko ekspertizę tik pagal pateiktÄ Â ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , technikos neapžiÅ«rėjo. Jis padarė iÅ¡vadÄ , kad tikėtina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko todėl, kad buvo dirbta su techniÅ¡kai netvarkingu įrenginiu.

Susidaro nuomonė, kad įvyko staigus gedimas. Kad nuleidinėjamas platformos tiltelis staigiai kristų, turi neveikti hidraulinis cilindras, t. y. jei jame nebus tepalo ar bus netinkamas. Gali būti, kad gerai neveikė hidraulinė sistema, gal valdymas užstrigo, variantų gali būti daug. Nėra jokių platformos gamintojo dokumentų. Niekur nėra nurodyta, kad savaeigės platformos darbo zona aplink turi būti aptverta, tai jokios naudos neduos. Dėl darbų koordinavimo ar derinimo tarp dviejų darbdavių, kad galima derinti kiek nori, nelaimingas atsitikimas vis tiek gali įvykti.

Tinkamas veiksmų koordinavimas mažina nelaimingų atsitikimų tikimybę. Tai jau vadinama organizacinėmis priežastimis. Šiuo atveju abu darbdaviai turėjo koordinuoti savo darbus. 2010-07-12 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad oro temperatūra apžiūros metu 34 laipsniai karščio. Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) pirmojo gamybos komplekso elektros pastato rytinėje pusėje. Tarp dviejų pastatų yra 11,8 metro tarpas. Prie pietvakarinio pastato kampo stovi traktorius su savaeige mechanine priekaba „MOAZ 6014“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Priekaba stovi įstrižai pietvakarių kryptimi, priekinė traktoriaus dalis stovi pasukta iÅ¡ rytų į vakarus. Priekabos hidrauliniai pakrovimo lafetai, kurie ra du, abu nuleisti. Tarpas tarp lafetų 1,30 m. Priekabos ilgis be lafetų 7 m. Priekaba dalinai įstumta į tarpÄ tarp pastatų. Prie lafetų galų pritvirtintos metalinės grandinės, kurių ilgis 2,75 m. Prie elektros cecho rytinės sienos yra padaryta atitvata su juosta „STOP“, kuri saugo vandens rezervuarÄ , kuris uždengtas medžio plokÅ¡te.

Prie pat pietinio elektros cecho pastato kampo stovi vandens siurblys. Iš vairuotojo kabinos tokioje padėtyje, dalinai matosi nuleisto lafeto dešinioji dalis. Kairysis lafetas iš kabinos nesimato (I tomas, 5-16 b. l.). Specialisto išvadoje Nr. G 264/10 (13) nurodyta, kad A. A. nustatyta: kryžkaulio ir gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, šlapimo pūslės ir kairio inksto sumušimai. Sužalojimai padaryti kontaktų su kietais bukais daiktais metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

Dubens kaulų lūžiai sukelia sutrikdymÄ daugiau negu 10 dienų. Sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (I t., 27 b. l.).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G-2-264/10(13) nurodyta, kad A. A. nustatyta: abiejų gaktikaulio Å¡akų ir kryžkaulio lūžiai, nugaros juosmeninės stuburo dalies ir abiejų kojų lėtinis skausminis sindromas, lūžių pseudoartrozė, kairės pusės kryžmeninė radikulopatija su skausminiu sindromu. Sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, kietu buku daiktu, galimai traktoriaus hidraulinio pakrovimo lafetu.

Komplikuoti dubens kaulų lūžiai su liekamaisiais reiÅ¡kiniais sukėlė 30% pastovų darbingumo netekimÄ . Sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ (I t., 79 b. l.). Teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas J. S. paaiÅ¡kino, kad jo manymu pirminė eksperto iÅ¡vada dėl A. A. padarytų sužalojimų, kad buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo neteisinga, nes netiksliai nuraÅ¡yta diagnozė. A. A. padaryti sužalojimai dėl dubens kaulų lūžių, pagal sveikatos sutrikdymo nuostatus, sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tolesnės pasekmės atsispindi medicininiuose dokumentuose, dėl sveikatos bÅ«klės perspektyvos jis to nurodyti negali, to negalima iÅ¡ anksto numatyti. 2010-07-15 nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, nes Generalinio direktoriaus pavaduotojas remontui S. K., paskirtas koordinatoriumi 2007-06-04 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 61, nepakankamai koordinavo (kontroliavo) bendrovės struktÅ«riniuose padaliniuose organizuojamus kitų įmonių darbuotojų darbus, sudarant darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sÄ lygas, tuo pažeidė LR Darbo kodekso 2002-07-18 Nr. 214, 270 str.2p., reikalavimus „Darbdavys užtikrina, kad darbuotojas pasiųstas į įmonę iÅ¡ bet kurios kitos įmonės, nepradėtų darbo tol, kol nėra informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje“ (I t., 119-120 b. l.).2011-03-25 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-550(11) nurodyta, kad :1.

Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad buvo dirbama su, tikėtina, techniÅ¡kai netvarkingu įrenginiu – savaeige platforma, ir tai, kad darbuotojas pateko į veikiančio įrenginio pavojingÄ zonÄ .Dviejų darbdavių atliekamų darbų nekoordinavimas lėmė, tai, kad darbuotojas pakliuvo į pavojingÄ zonÄ Å¡alia veikiančio įrenginio, ir tai organizaciniu požiÅ«riu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui.2. Tiriamuoju atveju darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ reglamentuoja galiojantys darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai – dalis jų nurodyta skirsnyje „Taikyti norminiai aktai“, tame tarpe – savaeigės platformos gamintojo parengti saugios eksploatacijos dokumentai, kurie tyrimui nepateikti.

3. Tiriamuoju atveju vykdyti darbai, tikėtina, neatitiko Ä®statymo (2) 16 str. reikalavimo apie tai, kad įmonėje privalo bÅ«ti naudojamos tik techniÅ¡kai tvarkingos darbo priemonės.Tai, kad darbų koordinavimas tarp dviejų darbdavių neatitiko įstatymo (2) 30 str., organizaciniu požiÅ«riu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Tiriamuoju atveju užtikrinti saugų darbÄ yra abiejų darbdavių ir jų įgaliotų asmenų pareiga (II t., 46-49 b. l.).LR Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingų atsitikimų analizės skyriaus pateiktame papildomo tyrimo akte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo pagrindinės priežastys yra : saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, nes vykdant darbus kitoje veikiančioje įmonėje nebuvo koordinuojami tarpusavio veiksmai, užtikrinant abiejų įmonių darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ .

Vykdant traktoriaus pakrovimo ant savaeigės platformos darbus, nebuvo įvertinta lafetų saugaus nusileidimo (kritimo) rizika, taip pat aplinkybė, kad traktorininkas nematė lafetų nuleidimo vietos, nes dėl pakrovimo vietos ypatumų vilkikas stovėjo maždaug 45 laipsnių kampu. Nebuvo paskirtas kitas asmuo, kuris bÅ«tų galėjęs signalizuoti apie atsiradusius pavojus. Tokiais veiksmais nebuvo įvykdytos LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. 1 d. nuostatos, įpareigojančios organizuoti darbÄ taip, kad bÅ«tų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, nebuvo praktiÅ¡kai įgyvendinti minėto įstatymo 19 str. 1d. reikalavimai: darbuotojui „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbÄ Ä¯monėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio rėžimÄ , darbo apmokėjimÄ taip, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos, skatinančios darbuotojus laikytis saugos ir sveikatos reikalavimų“, bei nebuvo įvykdyta darbdavio pareiga užtikrinti, kad darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus, numatytus LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p. ( II t., 138-140 b. l.).2012-04-30 ekspertizės akte nurodyta:

1. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad buvo dirbama su, tikėtina, techniÅ¡kai netvarkingu įrenginiu – savaeige platforma, ir tai, kad darbuotojas pateko į veikiančio įrenginio pavojingÄ zonÄ .

2. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe mechanizmas yra toks: tikėtina, kad dėl naudoto įrenginio techninio netvarkingumo atsiradusios techninės galimybės tilteliui staiga virsti, leidžiamas žemyn minėtas tiltelis staigiai judėjo žemyn ir paveikė pro Å¡alį ėjusį vairuotojÄ A. A. taip, kad pastarasis patyrė kÅ«no sužalojimus.

4. Ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. A. buvo instruktuotas apie savaeigės platformos sukeliamus pavojingus veiksnius. V. A. buvo instruktuotas darbo vietoje, o nustatyti, ar jis buvo instruktuotas/informuotas apie pakeliamų tiltelių staigaus virtimo galimybę, pagal pateiktÄ medžiagÄ negalima.

5. Pagal ekspertizei pateiktÄ medžiagÄ nėra pagrindo teigti, kad V. A. instruktavimas darbo vietoje 2010-07-12 iÅ¡ esmės neatitiko tvarkos [5].

6. Pagal tyrimui pateiktÄ medžiagÄ negalima nustatyti, ar tiriamo įvykio metu V. A. kvalifikacija atitiko atliekamų darbų pobÅ«dį.7. Jei V. A. nebuvo mokytas saugiai dirbti su savaeigiu įrenginiu, tai yra pagrindas teigti, kad tai, jog jis dirbo su juo, neatitiko nuostatų [4] 2 priedo 2.1 punkto – savaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik tie darbuotojai, kurie buvo apmokyti saugiai valdyti tokius įrenginius.Tiriamo įvykio metu vykdyti darbai neatitiko nuostatų [4] 2 priedo 2.3 punkto – turi bÅ«ti imtasi priemonių, draudžiančių darbuotojams vaikščioti savaeigių įrenginių veikimo zonoje.

Tiriamuoju atveju vykdyti darbai, tikėtina, neatitiko įstatymo [2] 16 str. reikalavimo apie tai, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės.8. Įrenginių eksploatavimo instrukcijų rengimo ir turinio nereglamentuoja darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai, todėl negalima nustatyti, ar traktoriaus MOAZ 6014 eksploatacijos instrukcijos turinys atitinka darbų saugos reikalavimus.9. Jei V. A. nebuvo mokytas saugiai dirbti su savaeigiu įrenginiu, tai užduoties dirbti su minėtu įrenginiu skyrimas jam neatitiko nuostatų [4] 2 priedo 2.1 punkto.10.

Pagal tyrimui pateiktÄ medžiagÄ nėra pagrindo teigti, kad V. A. veiksmai įvykio metu neatitiko jam privalomų norminių teisės aktų, iÅ¡skyrus tai, kad jis dirbo, tikėti, neturėdamas galiojančio traktorininko pažymėjimo.12. Pagal ekspertizei pateiktÄ medžiagÄ nėra pagrindo teigti, kad A. A. veiksmai įvykio metu neatitiko jam privalomų norminių teisės aktų.13. Atsakyta 7 punkte. ( III t., 111-117 b. l.).IÅ¡Â Traktoriaus savaeigės maÅ¡inos (priekabos) techninės apžiÅ«ros talono Nr. 0409192 matyti, kad savaeigei platformai MOAZ 6014, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninė apžiÅ«ra atlikta 2009 m. liepos mėn., minėta transporto priemonė drausta (I t., 17 b. l.).

Iš Darbo sutarties Nr. 2115 matyti, kad darbo sutartis tarp AB (duomenys neskelbtini) ir A. A. buvo sudaryta 2005-03-01, buvo priimtas vairuotojo pareigoms, vadovui nurodžius – dirbti ir pagalbinius darbus (I t., 139-142 b. l.). A. A. buvo pasirašytinai supažindintas su AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus patvirtintais Sunkvežimio darbuotojo pareigybiniais nuostatais. Kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusysis iš esmės buvo supažindintas su visomis AB (duomenys neskelbtini) darbo saugumo instrukcijomis.

Bendrovės generalinio direktoriaus 2004-01-07 įsakymu patvirtintoje Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos 4.6.1. , 4.6.2. punktuose nurodyta, kad darbo metu pagalbiniam darbininkui draudžiama stovėti transporto (elektros vežimėlių, traktorių, pakabinamųjų konvejerių, tiltinių autokrautuvų ir kt.) eismo vietose; stovėti už automobilių ir siaurose perėjose, kad neprispaustų judantis transportas (II t., 38-42 b. l.). Pagal BK 176 str. 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam darbų saugos įstatymuose ar kituose teisiniuose aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

Pagal šį straipsnį atsako tik specialÅ«s subjektai – darbdaviai ir kiti jo įgalioti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugÄ darbe, saugos darbe norminių aktų laikymÄ si. Å io nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 176 str. 1 d. taikyti bÅ«tina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių aktų reikalavimų jie atsirado.

IÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2007-06-04 įsakymo Nr.61 matyti, kad vadovaujantis LR darbuotojų saugos ir sveikatos 2003-07-01 įsakymo Nr. IX-1672 30 str., generalinio direktoriaus pavaduotojas remontui S. K. paskirtas koordinuoti bendrovės struktÅ«riniuose padaliniuose organizuojamus ir atliekamus kitų įmonių darbuotojų darbus, sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas (I t., 162 b. l.). 2010-07-15 nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, nes direktoriaus pavaduotojas remontui S. K., paskirtas koordinatoriumi, nepakankamai koordinavo (kontroliavo) bendrovės struktÅ«riniuose padaliniuose organizuojamus kitų įmonių darbuotojų darbus, , sudarant darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sÄ lygas.

S. K. pažeidė LR Darbo kodekso 270 str. reikalavimus, kad „Darbdavys užtikrina, kad darbuotojas, pasiųstas į įmonę iÅ¡ bet kurios kitos įmonės, nepradėtų darbo tol, kol nėra informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje. Dviejų darbdavių atliekamų darbų netinkamas koordinavimas lėmė tai, kad darbuotojas pakliuvo į pavojingÄ zonÄ Å¡alia veikiančio įrenginio ir tai organizaciniu požiÅ«riu turėjo įtakos nelamingo atsitikimo kilimui, kurio metu nukentėjusįjį A.

A. prispaudė traktoriaus „MOAZ – 6014“ krentantis deÅ¡inysis lafetas, ir nukentėjusiajam A. A. buvo padaryti abiejų gaktikaulio Å¡akų ir kryžkaulio lūžiai, nugaros juosmeninės stuburo dalies ir abiejų kojų lėtinis skausminis sindromas, lūžių pseudoartrozė, kairės pusės kryžmeninė radikulopatija su skausminiu sindromu, t.y. sužalojimai sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes komplikuoti dubens kaulų lūžiai su liekamaisiais reiÅ¡kiniais sukėlė 30 % pastovų darbingumo netekimÄ , t.y. buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis. Kad S. K. nepakankamai kontroliavo bendrovės elektros ceche atliekamus darbus tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) patvirtina liudytojų D.

J., E. V., S. G. paaiÅ¡kinimai, kad jiems nebuvo žinoma ir suderinta, kad bus vykdoma dviejų darbinė organizacijų veikla. S. K. kaltė pilnai įrodyta ir pagal BK 176 str. 1 dalį kvalifikuota teisingai.BK 137 str. 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo. Kaip nustatyta tyrimo metu, V. A. įvykio dienÄ buvo iÅ¡klausęs instruktaÅ¾Ä tema saugos ir rizikos veiksniai, valant plytų lauÅ¾Ä pirmame gamyklos komplekse tarp elektros ir malimo cecho (I t., 192 b. l.), žinojo, kad reikalinga laikytis atsargumo priemonių dirbant su savaeige platforma, nes buvo supažindintas su savaeigės platformos MoA3-6014 eksploatavimo instrukcija pasiraÅ¡ytinai (III t., 43-47 b. l.).

Ä®vykio dienos ryte V. A. buvo nurodyta, kur saugiai statyti savaeigę platformÄ , kol traktoriumi stumdys plytų lauÅ¾Ä . Atvykus į pagalbÄ ekskavatoriui, V. A. platformÄ iÅ¡ nurodytos vietos perstatė į kitÄ , iÅ¡važiavus ekskavatoriui, platformos į nurodytÄ vietÄ nebeperstatė, ji liko stovėti tarp dviejų elektros cecho pastatų. V. A. nebuvo informuotas, kad pastato viduje dirba žmonės. Baigus darbÄ ir ketinant ant platformos užstumti traktorių, V. A. traktoriaus kabinoje, neįsitikinęs, ar aplink nėra žmonių ir, nematydamas iÅ¡ kabinos, kur lafetai leidžiasi, ar kas po jais yra, tęsė savo darbÄ ir lafetus leido.

Nematė, kad pro Å¡alį eina žmogus, t.y. nukentėjusysis A. A.. Ir kad žmogus pateko po lafetu, jis suprato tik tada, kai apie tai jam pasakė pastate dirbę elektrikai, prašę kuo greičiau lafetus pakelti. Nors V. A., eidamas į platformos kabinÄ nuleisti lafetų, matė, kad aplinkui žmonių nėra, tačiau neapdairiai ir nerÅ«pestingai, nematydamas, kas dedasi po platformos lafetais, juos leido. Tiek iÅ¡ ekspertizės akto, tiek iÅ¡ kitos bylos medžiagos matyti, kad nenustatyta, kodėl duotu momentu vienas platformos lafetas nusileido staigiai, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sužalotas pro Å¡alį ėjęs nukentėjusysis A.

A.. V. A. kaltė pilnai įrodyta ir pagal BK 137 str. 1 dalį kvalifikuota teisingai.Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. K., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų, į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kad dėl atsiradusių sunkių pasekmių iš dalies kaltas ir pats nukentėjusysis;

į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (II t., 120 b. l.); nebaustas administracine tvarka (II t., 121-122 b. l.), VšĮ Naujosios Akmenės sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (II t., 127 b. l.), dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (II t., 125 b. l.). Šio straipsnio sankcijoje yra numatyta bausmė – bauda. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, S. K. skirtina kiek didesnė nei minimali bauda.Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. A., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, motyvus, į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų, į nusikaltimo padarymo aplinkybes;

į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (IV t., 28 b. l.); administracine tvarka nebaustas (IV t., 29 b. l.), VÅ¡Ä® Naujosios Akmenės sveikatos centro įskaitoje neįraÅ¡ytas (IV t., 31 b. l.), dirbantis. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta areÅ¡to arba laisvės atėmimo bausmė. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, turi tinkamai pritaikyti įstatymÄ konkrečiam atvejui, kad paskirta bausme bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į visumÄ aptartų aplinkybių, į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, į protingumo, teisingumo principų įgyvendinimÄ , V.

A. skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymo terminas atidėtinas.Nukentėjusysis A. A. pateikė civilinį ieškinį 314818,54 Lt civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovų AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) priteisti 14818,54 Lt turtinės ir 300000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (IV t., 81-83 b. l., 5 t., 128 b. l.). Kaip matyti, AB (duomenys neskelbtini) 2010-07-13 įsakymu Nr. 116K, A. A. buvo skirta 1000 Lt materialinė pašalpa gydymuisi (I t., 195 b. l.), 2010-09-03 įsakymu Nr. 152K – taip pat 1000 Lt pašalpa gydymui (I t., 196 b. l.), 2010-10-06 įsakymu Nr. 169K – 2000 Lt materialinė pašalpa gydymuisi (I t., 197 b. l.).

Nutraukiant darbo sutartį su A. A., 2010-12-22 įsakymu Nr. 217K iÅ¡mokėta keturių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė paÅ¡alpa (I t., 198 b. l.). IÅ¡ A. A. SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad į nukentėjusiojo sÄ skaitÄ keturis kartus buvo pravesta po 760,00 Lt (V t., 75-76 b. l.). Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje A. A. 2010-12-16 nurodytas 60 procentų netektas darbingumas, darbingumo lygis – 40 procentų netektas darbingumas (II t., 63 b. l.). 2012-06-15 Nedarbingumo lygio pažymoje A.

A. nurodyta 45 procentų netektas darbingumas ir 55 procentų darbingumo lygis (IV t., 87 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis pateikė teismui pateisinamuosius dokumentus dėl lėšų, išleistų gydymosi reikmėms (vaistams, kelionėms pas gydytojus, konsultacijoms ir pan.), nukentėjusiojo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir iš atsakovų priteistina prašoma suma.Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ . Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ . Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi nukentėjusiojo kaltė, sunki padariusio žalÄ asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys Å¡ios žalos dydį. Teismas Å¡iuos kriterijus turi vertinti drauge su kriterijais, iÅ¡vardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294/2011).

Pripažintina, kad Å¡iuo atveju nukentėjusysis, nelaimingo atsitikimo metu, nukritus jam ant liemens didelio svorio lafetui, jautė didžiulį skausmÄ , kaip pats teigė, sÄ monės praradęs nebuvo. Ilgas gydymasis, iÅ¡likusios pasekmės po sužalojimų, iÅ¡ esmės dar iki Å¡iol jaučiami skausmai, sukelia neigiamas emocijas. Tačiau kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusysis iÅ¡ esmės buvo supažindintas su visomis AB (duomenys neskelbtini) darbo saugumo instrukcijomis. Bendrovės generalinio direktoriaus 2004-01-07 įsakymu patvirtintoje Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos 4.6.1., 4.6.2. punktuose nurodyta, kad darbo metu pagalbiniam darbininkui draudžiama stovėti transporto (elektros vežimėlių, traktorių, pakabinamųjų konvejerių, tiltinių autokrotuvų ir kt.) eismo vietose; stovėti už automobilių ir siaurose perėjose, kad neprispaustų judantis transportas (II t., 38-42 b. l.) ir pats turėjo saugotis ir bÅ«ti atsargus Å¡alia veikiančių mechanizmų.

Nors pats nukentėjusysis teigia, kad jaučia nuolatinius skausmus, jam sunku susirasti darbÄ , tačiau iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad A. A. 2012-07-26 – 2012-09-15 bei 2013-07-29 – 2013-09-15 dirbo ŽŪB „Kontaktas“ traktorininku laikinai, nuimant derlių. (V t., 1-5 b. l.). Å is faktas paneigia A. A. paaiÅ¡kinimus, kad jam sunku susirasti darbÄ , kad bÅ«na iÅ¡tisiniai skausmai.Civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes.

IÅ¡ byloje surinktos medžiagos matyti, kad pats nukentėjusysis, eidamas pro veikiančiÄ technikÄ , elgėsi neatsargiai ir neapdairiai, dėl ko nukritus vienam lafetui ir buvo sužalotas, t.y. atsirado pasekmės, dėl kurių jis ir praÅ¡o priteisti bÅ«tent tokį neturtinės žalos atlyginimÄ . Akivaizdu tai, kad ieÅ¡kovas patyrė fizinį skausmÄ bei tam tikrus negatyvius dvasinius iÅ¡gyvenimus, bet kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, jo bendravimo galimybės nesumažėjo, nukentėjusysis pagal galimybes dirba kad ir sezoninius darbus.

Iš aptartų aplinkybių darytina išvada, kad nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra pakankamas 6000 Eur atlyginimas.Kaltinamajam V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str.-299 str., 301 str.-307 str., teismas n u t a r i a : S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 10 MGL – 380 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų) bauda.

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be bausmę prižiÅ«rinčios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos. Nukentėjusiajam A. A. priteisti solidariai iÅ¡Â atsakovų AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 3411,30 Eur (tris tÅ«kstančius keturis Å¡imtus vienuolika eurų 30 ct) turtinės ir 6000 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, V.

A. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - namų areÅ¡tÄ , panaikinti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                Virginija Jokubauskienė