2b2a603b-9b2f-43af-bb39-a9bcd21b5069 · KÄdainių rajono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡Äjas L                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1-7-673/2011Proceso Nr. 1-66-1-01171-2009-5  Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.7.2.7., 1.1.8.6.2., 1.1.8.7.9., 1.2.7.1.2.2., 2.1.4.5.5., 2.1.10., 2.1.16.1.2., 2.3.6.4.5. (S)       N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 18 d.KÄdainiai KÄdainių rajono apylinkÄs teismo teisÄja Laima Å ableviÄienÄ, sekretoriaujant Sandrai Voverienei, Reginai LeonaviÄienei, dalyvaujant:prokurorui Gintarui JakÅ¡tui,nukentÄjusiajai ir įstatyminei nepilnametÄs nukentÄjusiosios atstovei I.
Legislator headnote
AI generated2b2a603b-9b2f-43af-bb39-a9bcd21b5069 · KÄdainių rajono apylinkÄs teismas: (I tomas b.l.49-57, II tomas b.l.102-103), kurios apklausa įraÅ¡yta į laikmenÄ , su kuria teismas susipažino, parodÄ, kad vienÄ kartÄ vyriÅ¡kis, kurį ji vadina â(duomenys neskelbtini)â, kuris sargauja, gyvenantis už parduotuvÄs âMaximaâ, kvietÄ jÄ Ä¯ bÅ«delÄ sakydamas, kad duos pinigų. â(duomenys neskelbtini)â jÄ atsivedÄ iki bÅ«delÄs aprodyti, užrakino duris. Ji praÅ¡Ä atrakinti, sakÄ, kad nori eiti namo valgyti, tai jis jai pasiÅ«lÄ valgyti, bet ji atsisakÄ.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
PraneÅ¡Äjas L                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1-7-673/2011Proceso Nr. 1-66-1-01171-2009-5  Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.7.2.7., 1.1.8.6.2., 1.1.8.7.9., 1.2.7.1.2.2., 2.1.4.5.5., 2.1.10., 2.1.16.1.2., 2.3.6.4.5. (S)       N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 18 d.KÄdainiai KÄdainių rajono apylinkÄs teismo teisÄja Laima Å ableviÄienÄ, sekretoriaujant Sandrai Voverienei, Reginai LeonaviÄienei, dalyvaujant:prokurorui Gintarui JakÅ¡tui,nukentÄjusiajai ir įstatyminei nepilnametÄs nukentÄjusiosios atstovei I.
M., nukentÄjusiųjų atstovui advokatui Raimundui Gargasui,kaltinamajam S. M.,jo gynÄjui advokatui Vytautui PolikaiÄiui,nevieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje,S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedÄs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2010-07-20) ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte (mažameÄio asmens tvirkinimas ir mažameÄio asmens nesunkaus sveikatos sutrikdymas), padarymu, n u s t a t Ä: 2009 m. liepos - spalio mÄnesių laike, tiksli data ir laikas teisminio nagrinÄjimo metu nenustatyti, S. M., nusivedÄs mažametÄ M.
M., gim. (duomenys neskelbtini), į sargo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), mažametÄs atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus, tai yra: pasodinÄs jÄ ant stalo ir prasegÄs jos kelnes glostÄ mergaitÄs kojas, užkiÅ¡Äs rankÄ už kelnaiÄių glostÄ mažametÄs sÄdmenis, lytinius organus, kiÅ¡o rodomÄ jį pirÅ¡tÄ jai į makÅ¡tį, dÄl ko, mažametÄ M. M. jautÄ fizinį skausmÄ bei reaguodama į stresÄ patyrÄ laikinÄ psichikos sutrikimÄ , dÄl ko jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis S. M. kaltu neprisipažino. NurodÄ, kad nuo 1981 m. dirba (duomenys neskelbtini), kaltinime nurodytu laiku dirbo sargu kas ketvirtÄ parÄ . Pažįsta M. M.. Ji gyvena prie pat. Jis nueidavo pas jos kaimynÄ D. N. vandens ar kÄ padÄt. Žinojo, kad mergaitÄs vardas M., kad jai deÅ¡imt metų. VienÄ kartÄ , 2009 m. vasarÄ , apie liepos mÄnesio vidurį, M. papraÅ¡Ä aprodyti sargo namelį. Tuo metu jis buvo lauke. Sutiko, sakÄ jai eiti ir pasižiÅ«rÄti. Jis iÅ¡ paskos užlipo laipteliais.
M. įÄjo, o jis pastovÄjo tarpduryje. PasiÅ«lÄ M. ant stalo gulÄjusį sumuÅ¡tinį. Ji pasiÄmÄ, pabÄgiojo aplink, pro langus link namų pažiÅ«rÄjo, mergaitÄ sargo namelyje prabuvo 10-15 minuÄių ir iÅ¡Äjo sakydama, kad eina pas vaikus. Kiti vaikai anksÄiau, prieÅ¡ kokius metus, irgi buvo tame namelyje, o sužinojusi M. taip pat užsinorÄjo apžiÅ«rÄti. M. pasodinÄs ant stalo nebuvo, nebuvau jai numovÄs kelnių. Jis tik stovÄjo tarpduryje, iÅ¡ viso nebuvo prie jos prisilietÄs. Kiek girdÄjo, jis yra vadinamas â(duomenys neskelbtini)â, anksÄiau buvo vadinamas ir â(duomenys neskelbtini)â.
MergaitÄs motinÄ I. M. pažinojo, nes dirbo su jos tÄvu. Jokių rimtų piktumų tarp jų nebuvo, kartais I. M. paerzindavo. Ji prieÅ¡ du metus praÅ¡ydavo paskolinti pinigų, kartais jai pinigų paskolindavo. Po to pasakÄ, kad pinigų neskolins ir tegul ji skolinasi iÅ¡ savo sugyventinių. Pajuokaudavo, kad ji už tuos pinigus galÄtų jį įraÅ¡yti į tÄ vieÅ¡namio eilÄ. Mano, kad jiems galÄjo piktumas kilti, nes M. kaimynas D. N. praÄjusios vasaros gale jam yra skundÄsis, kad jam iÅ¡ namų po âbaliųâ dingsta pinigai.
Jis jį kurstydavo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Ä®tarÄ, kad taip daryti galÄjo M.. PraÄjusį sezonÄ kažkas buvo apkraustÄs ir D. N. sandÄliukÄ . Kelis kartus buvo iÅ¡daužti sargų namelio langai, buvo kviesta policija. Jis paplepÄdavo, sakydavo, kad pas M. renkasi visokio plauko žmonÄs. Mano, kad dÄl to M. turÄjo piktumÄ ir liepÄ M. jį apkalbÄti. Pati mergaitÄ gal irgi galÄjo pykti, nes kartais jo ko nors papraÅ¡ydavo, o jis nelabai kÄ galÄdavo duoti. Pradžioje M. nepraÅ¡ydavo, tik sakydavo, kad jai reikia to ir ano, sakÄ, kad prieÅ¡ rugsÄjį kažkoks âdiedelisâ ruoÅ¡iasi jÄ apipirkti.
Jo âapipirktiâ jos nepraÅ¡Ä. KažkodÄl prisispyrusi praÅ¡Ä jÄ pavežioti su maÅ¡ina, bet jis nepavežiojo, dÄl ko ji bÅ«davo nepatenkinta. Tiesiogiai pinigų M. jo nepraÅ¡Ä. Bet sakydavo, kad jai reikia pinigų pirkti kažkokius âstringusâ. Kas tie âstringaiâ, jis nežino, nes neteko susidurti. Kai buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla, M. pinigų jo nepraÅ¡Ä. Bet į jį buvo Å¡auta, Å¡ovÄ jaunesnysis M., buvo laužiamasi į jo namų duris, kad pakalbÄti, susitarti.
Tuo metu namuose buvo jo žmona. Jam ne visai aiÅ¡ku, kodÄl M. jį apkalba, bet tai yra daroma ne jos iniciatyva. M. sakÄ, kad kažkodÄl ji bijo savo âdiedelioâ, kad jis muÅ¡a jos motinÄ . Pati I. rodÄ savo mÄlynÄ Å¡onÄ . Kai jau buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla jis nebandÄ susisiekti nei su M., nei su jos motina. Tik D. N., kai jis po Å¡ovimo grįžo iÅ¡ ligoninÄs, sakÄ, kad jis galÄjo nueiti pakalbÄti, susitaikyti. Atseit jis su M. kalbÄjosi. Jis pasakÄ, kad neis, nes nÄra kaltas.
D. N. susisiekti su M. nepraÅ¡Ä. Jo santykiai su D. N. normalÅ«s, susipykÄ nebuvo, anksÄiau jam kai kÄ padÄdavo. Iki kol nebuvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla jis nebuvo susipykÄs ir su I. M.. Mano, kad ji gal pyksta dÄl tų jo pajuokavimų. NukentÄjusiai nesiÅ«lÄ nupirkti kompiuterio, nesiÅ«lÄ ir per D. N.. Negali atsakyti už tai, kÄ prikalbÄjo girtas D. N.. PrieÅ¡ apklausÄ pas tyrÄjÄ , kai D. N. paliudijo, kad jis praÅ¡Ä jo susisiekti su M., D. N. visÄ naktį su M. gÄrÄ. Po to jam sakÄ, kad jis nepyktų, kad jis susimaiÅ¡Ä, buvo pagiringas, todÄl ir negerai ant jo priÅ¡nekÄjo.
Nuo sargo bÅ«delÄs iki namo, kur gyvena I. M. yra 20-25 metrai. Ä®taria, kad jį apkalbÄjo M.. M. buvo I. M. sugyventiniai. M. jam yra pasakojusi, kad matÄ mamÄ mieganÄiÄ su A. M.. Yra sakiusi, kad su jaunesne seserim buvo apsimetusios, jog miega ir matÄ, kaip nuo mamos A. M. nukrito visas nuogas. Pati M. taip jam yra pasakojusi, jos klausinÄti nereikia, tik klausykis. I. M. tÄvai jo pinigų nepraÅ¡Ä, su M. nebendravo ir su jais nebuvo jokios kalbos. Mano, kad į jį Å¡auta buvo dÄl I. M., už tai, kad jis jai duodavau pinigų kai ji su M. susipykdavo.
Susipykus ji pasigirdavo ir M. pykdavo. Kai atvažiavo M. ir Å¡ovÄ, jis jam sakÄ â ko jis kalba su vaikais. Mano, kad Å¡auta buvo ne dÄl to, jiems reikÄjo gintis dÄl šūvio, o Äia buvo proga. Su D. N. buvo susitikÄs ligoninÄje. Jis jam sakÄ, kad jis eitų taikytis, tai tuomet jam atsakÄ, kad nÄra jam ko eiti, nes yra nekaltas. Nors kaltinamasis S. M. kaltu neprisipažino, taÄiau jo kaltÄ Ä¯rodyta nukentÄjusiųjų, netiesioginių liudytojų parodymais, byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais.Ikiteisminio tyrimo teisÄjo apklausta nukentÄjusioji M.
M. (I tomas b.l.49-57, II tomas b.l.102-103), kurios apklausa įraÅ¡yta į laikmenÄ , su kuria teismas susipažino, parodÄ, kad vienÄ kartÄ vyriÅ¡kis, kurį ji vadina â(duomenys neskelbtini)â, kuris sargauja, gyvenantis už parduotuvÄs âMaximaâ, kvietÄ jÄ Ä¯ bÅ«delÄ sakydamas, kad duos pinigų. â(duomenys neskelbtini)â jÄ atsivedÄ iki bÅ«delÄs aprodyti, užrakino duris. Ji praÅ¡Ä atrakinti, sakÄ, kad nori eiti namo valgyti, tai jis jai pasiÅ«lÄ valgyti, bet ji atsisakÄ.
Tada jis pasodino jÄ ant stalo, o pats atsisÄdo ant kÄdÄs, kuri buvo Å¡alia stalo ir pradÄjo kabinÄtis. Per rÅ«bus glostÄ kojas, nugarÄ . Ji praÅ¡Ä paleisti, bet jis jai pasakÄ palaukti, nes ten vaikÅ¡Äioja vaikai. Ji matÄ vaikÅ¡tant vaikus. Kai vaikai nuÄjo, jis jÄ paleido, bet sakÄ nieko nesakyti tÄvams. Prie bÅ«delÄs yra laiptai, viduje, Å¡alia durų, yra langas, krosnis, stalas, 2 kÄdÄs, spinta. Kai ji buvo bÅ«delÄje kitÄ kartÄ , tuo laiku buvo Å¡ilta, buvo apie 13 val., ji sÄdÄjo ant stalo, o jis sÄdÄjo Å¡alia stalo ant kÄdÄs. Pradžioje jis liepÄ jai atsisÄsti ir ji atsisÄdo ant kÄdÄs, bet â(duomenys neskelbtini)â pasakÄ, kad ji nesÄstu ant kÄdÄs, nes jÄ kas nors gali pamatyti ir sakÄ sÄstis kur nors už kampo.
Tada ji ir atsisÄdo ant stalo. Jis sÄdÄjo prieÅ¡ais ant kÄdÄs. AtsegÄs kelnes įkiÅ¡o rankÄ Ä¯ kelnes ir grabinÄjo už nuogos âpÅ«tÄsâ, užpakalio, kiÅ¡o pirÅ¡tÄ Ä¯ âpÅ«tÄâ. Jo pirÅ¡tas buvo purvinas, dar nebuvo nusikarpÄs ir nagų. Kai jis jÄ âiÅ¡prievartavoâ ji paklausÄ, ar jis baigÄ. Jis pasakÄ, kad dar ne, tada ji trenkÄ jam per veidÄ , gynÄsi nuo jo, spardÄsi ir kandžiojosi. GynÄsi nuo jo, nes jai skaudÄjo. VerkÄ, bet jis nereagavo.
VerkÄ, nes jai skaudÄjo, kai jis kiÅ¡o pirÅ¡tÄ . Kai trenkÄ jam per veidÄ , jis tik pažiÅ«rÄjo į jÄ ir nieko nepasakÄ, bet paÄmÄ už rankos ir jÄ laikÄ. Jai buvo blogai, skaudÄjo ir buvo labai gÄda. Jis nebuvo nusirengÄs. SkaudÄjo kai kiÅ¡o pirÅ¡tÄ ir grįžus namo. SkaudÄjo âpÅ«tÄâ ir ji vaikÅ¡Äiojo iÅ¡sižergusi. KitÄ dienÄ jai iÅ¡ ten pradÄjo bÄgti baltas skystis. Kai jai kiÅ¡o pirÅ¡tus ji Äjo į antrÄ klasÄ. Jei vyras graibo, tai reiÅ¡kia âiÅ¡prievartavoâ.
Kai jis jÄ âiÅ¡prievartaudavoâ, duodavo pinigų ir ji paimdavo. KartÄ už krÅ«mų jÄ buÄiavo į lÅ«pas ir į kaklÄ , po to davÄ pinigų, sakÄ niekam nesakyti. Buvo jÄ nusivedÄs į miÅ¡kÄ , žadÄjo duoti pinigų, miÅ¡ke siÅ«lÄ gerti sidro, bet miÅ¡ke jai nieko nedarÄ. Jis per kelis kartus yra jai davÄs pinigų, bet ne visus kartus jÄ âprievartaudavoâ. Niekas iÅ¡ kitų vyrų nÄra jos kur nors kvietÄs ir nieko panaÅ¡aus darÄs. Be â(duomenys neskelbtini)â niekas nÄra jos âprievartavÄsâ.
Jis jai grasino niekam nesakyti, ji bijojo, kad jai nebÅ«tų blogai. Kad kiÅ¡o pirÅ¡tus ji pirmiausia papasakojo mamai, papasakojo už kokio mÄnesio, nes labai bijojo, tÄ paÄiÄ dienÄ paraÅ¡Ä Å¾inutÄ ir I., po to papasakojo ir D., jis sakÄ nevaikÅ¡Äioti pas â(duomenys neskelbtini)â. Kaltinamojo praÅ¡ymu papildomai apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ M. M. paaiÅ¡kino (II tomas, b.l.102-103), kad jis yra vadinamas â(duomenys neskelbtini)â, budi bÅ«delÄje. PraÄjusiÄ vasarÄ mama su juo kalbÄjosi ir jam sakÄ, kad jei jis dar kartÄ lįs prie M..
NurodÄ, kad â(duomenys neskelbtini)â bandÄ jÄ iÅ¡prievartauti, tik neprisimena kiek kartų. Seniai tai įvyko ir ne kartÄ Ä¯vyko. Mamai papasakojo per D. gimtadienį. Ji nieko neiÅ¡sigalvoja. Niekas nesako meluoti. Mama sakÄ viskÄ sakyti kaip buvo. Nei moÄiutÄ, nei senelis nesakÄ, kad ji meluotų, liepÄ sakyti teisybÄ.  IÅ¡ papildomos M. M. apklausos protokolo (I tomas b.l.61) matyti, kad 2010 m. sausio mÄnesį, tikslaus laiko pasakyti negali, bet buvo atostogos, jai bÅ«nant prie savo namų, kieme sutiko kaimynÄ D., kuris paklausÄ ar jos mama dar neatleido âM.â.
Jai atsakius, kad ne, D. pasakÄ, kad âM.â gali duoti pinigų, gauna 800 litų pensijÄ , sakÄ, kad galÄs nusipirkti kompiuterį. Jai atsakius, kad kompiuterio jai nereikia, D. daugiau su ja nekalbÄjo. VÄliau iÅ¡ mamos sužinojo, kad D. apie pinigus kalbÄjo ir su jos mama. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas (I tomas b.l.58) patvirtina, kad M. M. atpažino S. M., kaip asmenį, vadinamÄ âM.â, kuris buvo jÄ nusivedÄs į sargo bÅ«delÄ, kiÅ¡o pirÅ¡tÄ Ä¯ lytinius organus.NukentÄjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolas (I tomas b.l.62-65) patvirtina, kad M.
M. parodÄ MiÅ¡kininkų g. 4, KÄdainių mieste, esantį sargo namelį, kuriame parodÄ prie sienos stovintį staliukÄ ir paaiÅ¡kino, kad sargas âM.â jÄ pasodino ant staliuko, atsegÄ kelnes ir kiÅ¡o pirÅ¡tus į lytinį organÄ , tai yra âpÅ«tÄâ, parodÄ kÄdÄ, ant kurios sÄdÄjo sargas âM.â.M. M. gimimo liudijimas (I tomas b.l.67) patvirtina, kad M. M., gimusi 2000 01 29, yra mažametÄ.NukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ I. M. paaiÅ¡kino, kad M. M. yra jos dukra, gimusi 2000-01-29.
NurodÄ, jog 2009 metų vasarÄ ji gulÄjo, nes sirgo, jai buvo pripažintas piktybinis auglys, nevaikÅ¡Äiojo. VienÄ vakarÄ , tai galÄjo bÅ«ti ir liepos mÄn., pastebÄjo, kad dukra M. labai lÄtai ir sunkiai sÄdasi, vaikÅ¡to truputį prasiskÄtusi. Ir ji, ir moÄiutÄ klausÄ, kas M. yra. MergaitÄ nieko nepasakojo. Tokia ji atrodÄ apie tris - septynias dienas. 2009 metų lapkriÄio 1 dienÄ , vakare, tuo metu Å¡ventÄ sesers gimtadienį, su dukra M. iÅ¡sikalbÄjo. MergaitÄ pati pradÄjo kalbÄti sakydama â âmama, tu žinai, kodÄl aÅ¡ taip sÄsdavausiâ ir pradÄjo pasakoti.
Papasakojo, kad dÄdÄ âM.â â taip vadinamas S. M., vasarÄ sargų bÅ«delÄje pasodino jÄ ant stalo, pradÄjo lįsti, glostinÄti už kojų, numovÄ jai kelnes, kelnaites ir kiÅ¡o pirÅ¡tus jai į âpÅ«tÄâ. SakÄ, kad tuo momentu, kai jis kiÅ¡o jai pirÅ¡tus, jai skaudÄjo. Dar ji sakÄ, kad jo pirÅ¡tai buvo juodi, murzini. SakÄ, kad ji bandÄ gintis, bet jis turÄjo daugiau jÄgų, nei ji. SakÄ, kad nuo to laiko jai iÅ¡ lyties organų pradÄjo bÄgti kažkoks baltas skystis.
Dukra praÅ¡Ä niekam nesakyti. SakÄ, jog bijo, jai gÄda, todÄl nepasakojo. Apie tai ji papasakojo savo mamai ir tÄvui, pradžioje nepatikÄjo. M. savo sesei I., kuri gyvena su tÄvu V. M., paraÅ¡Ä Å¾inutÄ, kurioje taip pat pasipasakojo, kad jai âM.â kiÅ¡o pirÅ¡tus. Apie tai sužinojÄs V. M. iÅ¡kvietÄ policijÄ . VÄliau sužinojo, kad jis į S. M. Å¡ovÄ. NurodÄ, jog ji tiki savo dukra, nes ji negalÄtų meluoti, meluoti ji nelinkusi, yra atvira. KaltinamÄ jį ji pati ir jos tÄvai pažinojo, santykiai buvo normalÅ«s, nesipyko, ji iÅ¡ jo pinigų niekada nesiskolino.
Po Å¡io sužinoto įvykio iÅ¡ kaltinamojo pinigų nepraÅ¡Ä. Kaimynas D. N. buvo atÄjÄs ir sakÄ, kad âM.â praÅ¡Ä atleisti, nutraukti bylÄ , siÅ«lÄ 500 Lt, kad atsiimtų pareiÅ¡kimÄ , bet ji nesutiko. PastebÄjo, kad kai kaltinamasis sargauja, dukra labai bijo jį susitikti. Dukra pasakojo, kad kai ji Äjo iÅ¡ mokyklos, galimai rugsÄjo mÄn., tuo metu baudžiamoji byla dar nebuvo iÅ¡kelta, kaltinamasis, bÅ«damas D. N. kieme, jos dukrai pasakÄ, kad jei ji prasižios, tai jai bus âÅ¡akÄsâ.
Neprisimena, bet gal dukra jai ir yra pasakojusi, kad kaltinamasis jai yra davÄs pinigų. Kreiptis į policijÄ jÄ paskatino V. M., ji pradžioje nesikreipÄ. MergaitÄ po įvykio liko įsibaiminusi, pablogÄjo su mokslais, nes dabar jai reikia aiÅ¡kinti daugiau, kad suvoktų. M. savaitÄ gulÄjo Vaikų raidos centre. PaÄiai, kai apie įvykį sužinojo, buvo Å¡okas, verkÄ, âisterikavoâ, pergyveno. M. patyrÄ skausmÄ , buvo pažeminta, todÄl reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o jai ir M.
M. priteisti 10000 Lt neturtinÄ Å¾alÄ . Liudytojas V. M. paaiÅ¡kino, kad apie įvykį jis sužinojo 2009 metų spalio mÄn. pabaigoje - lapkriÄio mÄn. pradžioje. Sužinojo iÅ¡ savo ir I. M. dukters I. M.. I. M. yra jo buvusi sugyventinÄ, o M. - podukra. IÅ¡ dukros I. telefono jis sužinojo, kad kaltinamasis, kurį M. vadino âM.â, lindo prie M., bandÄ Ä¯ lyties organus kiÅ¡ti pirÅ¡tus. M. I. paraÅ¡Ä Å¾inutÄ iÅ¡ I. M. telefono. RaÅ¡Ä, kad kaltinamasis buvo nusivedÄs jÄ Ä¯ bÅ«delÄ, lindo prie âpÅ«tÄsâ.
Dukra I. jam parodÄ tÄ Å¾inutÄ. Jis paskambino I. M., kad kreiptųsi į policijÄ . Ji atsakÄ, kad tai ne jo reikalas ir jis nesikiÅ¡tų, buvo iÅ¡gÄrusi. Tada jis pats paskambino į policijÄ , pasakÄ, kad yra tvirkintas vaikas, pasakÄ adresÄ . Vakare, apie 19-20 val., jis, jo tÄvas, V. Ū., ir dar kiti asmenys, nuvažiavo pas I. M.. Policija dar atvažiavusi nebuvo. LiepÄ I. M. parodyti, kur gyvena S. M., važiavo iÅ¡siaiÅ¡kinti, bet jo nerado. Grįžtant atgal juos sustabdÄ policija, kuriems paaiÅ¡kino, kas atsitiko.
VÄliau sužinojo, kad I. M. kaimynas D. N. kalbino âM.â dovanoti, sakÄ, kad pastarasis nupirks kompiuterį. M. buvo iÅ¡sigandusi, tyli. MergaitÄ nÄra linkusi pameluoti, ji linkusi viskÄ atvirai papasakoti. Jis tiki M. pasakojimu. Liudytojas A. M. paaiÅ¡kino, kad 2009 m. rudenį jam sÅ«nus V. M. pasakÄ, kad kažkas lenda prie M., kad M. prievartauja kažkoks sargas ir papraÅ¡Ä jį ten nuvežti. Kaltinamojo nepažįsta. KartÄ , kada neprisimena, kuomet ieÅ¡kojo M., matÄ, kaip M. iÅ¡Äjo iÅ¡ sargo namelio, sargas - kaltinamasis, pasakÄ, kad ji pas jį žaidÄ.
TÄ sargÄ vadindavo âM.â. M. pergyveno dÄl to, kas atsitiko, tapo keista. Iki tol M. jam keista neatrodÄ. I. M. pasakojo, kad âM.â lindo prie M., ÄiupinÄjo lytinius organus. Liudytoja D. M. paaiÅ¡kino, kad S. M. pažinojo, santykiai buvo normalÅ«s. PaaiÅ¡kino, kad I. M. yra jos dukra, o M. M. â anÅ«kÄ, jos kartu gyvena jų namuose. 2009 metais, laiko neprisimena, gal vasarÄ , gal ir po rugsÄjo mÄn., M. jau buvo antroje klasÄje ir Äjo į mokyklÄ , vienÄ rytÄ M. gulÄjo su I. lovoje ir kalbÄjosi.
Tuo metu M. papasakojo, kad sargas âM.â vadinosi jÄ Ä¯ bÅ«delÄ, prižadÄjo nupirkti kompiuterį, liepÄ lipt ant stalo, liepÄ nusimauti kelnaites, kiÅ¡o jai pirÅ¡tÄ Ä¯ lytinius organus, sakÄ, kad tie jo pirÅ¡tai buvo labai murzini, ilgi nagai, sakÄ, kad po to, jai iÅ¡ lytinių organų pradÄjo bÄgti kažkoks baltas skystis. M. sakÄ, kad M. žadÄjo duoti daiktų, žadÄjo kompiuterį, kažkokį filmavimo daiktÄ , sakÄ, kad už tai, kad ji duos paÄiupinÄti, daugiau daiktų nupirks.
Ji pati girdÄjo kaip M. visa tai pasakojo. Po to, perpasakojo ir pati I.. Ji ir pati M. klausinÄjo. M. taip pat sakÄ, kad âM.â jai sakÄ, kad jei ji kam papasakos, tai jai bus âÅ¡akÄsâ. D. N. jai ir I. pasakÄ, kad M. siÅ«lo 500 Lt, kad dovanotų, bet ji atsakÄ, kad pinigų nereikia, sakÄ ir I., kad nemÄgintų imti. Å iuo metu M. bijo eiti iÅ¡ mokyklos, kai sargauja kaltinamasis, bijo kaltinamojo, kai jis sargauja neina į laukÄ , dažnai prisimena įvykį. M. nÄra melagÄ. Antroje klasÄje M. sunkiai skaitÄ.
Liudytoja D. M. paaiÅ¡kino, kad S. M. buvo jos tÄvo bendradarbis, su juo nesipyko, I. M. - sesuo. 2009 metų rudenį, prieÅ¡ savo gimtadienį, sužinojo, kad buvo tvirkinta M.. Apie tai sesuo I. M. kalbÄjosi su mama. PaÄios M. pasakojimo ji negirdÄjo. I. sakÄ, kad M. jai sakiusi, jog M., tai yra sargas vadinamas âM.â, lindo prie M., seksualiai priekabiavo, sakÄ, kad tai buvo miÅ¡kų Å«kio sargų bÅ«delÄje, sakÄ, kad M. sodino ant stalo, movÄ kelnes, lindo, grabaliojo, atrodo, už užpakalio.
Su M. apie tai nekalbÄjo, nenorÄjo kiÅ¡tis. Nemano, kad M. meluotų, jai ji nemeluoja. GirdÄjo, kad kai sargauja M., M. bijo eiti į laukÄ . NurodÄ, kad kai namie nakvodavo kokie nors vyrai, M. eidavo miegoti į kitÄ kambarį. M. sakÄ, kad bijo M.. Liudytoja J. J. paaiÅ¡kino, kad ji yra M. M. mokytoja. (duomenys neskelbtini) mokykloje mokosi pagal adaptuotÄ programÄ , buvo palikta antroje klasÄje antriems metams, M. trÅ«ksta loginio mÄ stymo, atminties, valios, mokslas sekasi sunkiai. TaÄiau Å¡iaip M. yra atviraÅ¡irdis vaikas.
Atsitikus bÄdai pirmiausia pasipasakojo toje paÄioje klasÄje besimokanÄiai seseriai I. M.. 2009 metais, mÄnesio neprisimena, galÄjo bÅ«ti ruduo, I. M. jai pasakÄ, kad kažkoks vyras priekabiavo prie M.. TÄ paÄiÄ dienÄ pati M. pasakojo, kad vyras jÄ lietÄ, sakÄ, kad jai glostÄ tarpkojį, lietÄ lytinius organus, nesakÄ, kad jai skaudÄjo, sakÄ, kad tas vyras ten dirbo ar saugojo, ji ten vaikÅ¡Äiojo kieme, o tas vyras jÄ pasikvietÄ Ä¯ sandÄliukÄ , sakÄ, kad jai davÄ saldainių, kai atsivedÄ jÄ Ä¯ tÄ kambariukÄ .
Tuo metu M. apie tai norÄjo pasakoti visiems, todÄl teko jai aiÅ¡kinti, kad kitiems pasakoti nereikia. M. nesakÄ, kad jÄ gÄ sdino, sakÄ, kad lietÄ lytinius organus, kalbino, nepasakojo, kad nurengÄ. Tuo metu M. nebuvo linkusi pameluoti, o dabar kartais pameluoja, kai nori važiuoti nakvoti pas seserį I., su kuria jÄ sieja labai stiprus ryÅ¡ys. M. labai nori bÅ«ti pas seserį, todÄl tas jos melas vardan geresnio gyvenimo. KlasÄs draugams M. nemeluoja. Kai M. pasakÄ, kad jÄ lietÄ, ji patikÄjo. M. jai sakÄ, kad vengia to vyro, didelÄs baimÄs ji nepastebÄjo, M. pasikeitimų nepastebÄjo.
M. pasakojasi visiems, yra nuoÅ¡irdi, atvira, nelinkusi fantazuoti, iÅ¡sigalvoti. I. pasakojo, kad gavo žinutÄ iÅ¡ M. ir apie tai pasakÄ V. M. ir jie važiavo žiÅ«rÄti. M. mama patvirtino tai, apie kÄ pasakojo M.. Ji suvokÄ, kad įvykiai yra neseni. Nemano, kad M. galima įkalbÄti kažkÄ apkalbÄti, apÅ¡meižti, mergaitÄ sako taip, kaip yra. To metu įvykiai Kaune nepaskatino mokykloje kalbų apie pedofilijÄ , tarp vaikų nepastebÄjo susimojimo ta tema. Liudytoja S. K. paaiÅ¡kino, kad dirba KÄdainių (duomenys neskelbtini) pagrindinÄs mokyklos socialine pedagoge.
M. M. pažįsta. Žino tik tÄ patį faktÄ , kad M. buvo tvirkinama. Tuo metu nedirbo. Dirbo socialinÄ pedagogÄ R. D.. Mokykloje M. yra rami, meili ir linksma mergaitÄ, dažniausiai bendrauja su seserim I.. M. mÄgsta pameluoti, kai nori eiti pas savo seserį, nes nori bÅ«ti pas jÄ . Å iaip M. nÄra melagÄ. MergaitÄ linkusi iÅ¡sipasakoti. Nemano, kad ji galÄtų fantazuoti. Liudytoja R. D. paaiÅ¡kino, kad iki motinystÄs atostogų dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje socialine pedagoge. I. M. yra I. ir M.
M. mama. M. gyvena su mama. I. gyvena atskirai. Tikslaus laiko neprisimena, bet pas jÄ atÄjusi mokytoja J. pasakÄ, kad buvo atÄjÄs M. M. tÄtis, kuris sakÄ, kad M. lyg buvo tvirkinta per atostogas. TÄtis sakÄ, jog nežino kÄ daryti, kad eis į policijÄ . Mokytoja lyg sakÄ, kad bandÄ mergaitÄs klausti. Ji pati M. klausÄ ir mergaitÄ tik sakÄ, kad dÄdÄ bandÄ Ä¯sivesti jÄ Ä¯ bÅ«delÄ, bet ji nÄjo. MergaitÄ buvo pradÄjusi pasakotis vaikams, taÄiau jai pasakÄ, kad ji nesipasakotų kitiems, kad jai paÄiai tas nepakenktų.
M. jai nepasakojo kÄ dÄdÄ jai darÄ. M. yra labai rÅ«pestinga, nÄra probleminis vaikas, nepastebÄjo, kad ji meluotų. Gal tik kai norÄdavo anksÄiau iÅ¡eiti iÅ¡ prailgintos grupÄs ar pas seserį. MergaitÄ buvo siųsta pas psichologÄ O. L., gal ji jai daugiau atsiskleidÄ. Nemano, kad M. prisigalvotų ir kad nieko nebuvo. Negali pasakyti, ar dÄl tuo metu vykusių įvykių Kaune, informavimo apie juos masinÄse informavimo priemonÄse, tarp jaunesniųjų vaikų jautÄsi kokia nors reakcija.
Vaiko raidos centro iÅ¡raÅ¡e (I tomas b.l.70-71) nurodyta, kad M. M. nuo 2009-11-06 iki 2009-11-13 gydÄsi vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje, tarpe kitų diagnozių ir dÄl reakcijos į stresÄ . MergaitÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ atvyko dÄl to, kad tapo nerimastinga, baiminga, staiga pasidarÄ uždaresnÄ, tylesnÄ. Po apžiÅ«ros dÄl psichikos bÅ«senos nustatyta, kad mergaitÄ atvyko bÅ«dama nerimastinga, iÅ¡sigandusi, nedrÄ si, pažemintos nuotaikos, slopinamų emocijų. Gydymo eigoje pati inicijavo pasakojimÄ apie seksualinÄ prievartÄ , bet kalbÄdama susigÄsta, pradeda nerimauti.
Apie patirtÄ seksualinÄ prievartÄ pasakoja atvirai. Jai nustatytas žemas intelektinis gebÄjimas. MergaitÄs atmintis iÅ¡lavÄjusi netolygiai, trumpalaikÄ atmintis geresnÄ už ilgalaikÄ. MÄ stymas konkretus, blogai susiformavusi kalba, nepakankamas žodžių prasmių suvokimas, kalbant - sakiniuose pasitaiko gramatinÄs sandaros netikslumų, kt. IÅ¡vadose nurodyta, kad M. M. aktyviai siekia aplinkinių dÄmesio, bendravime betarpiÅ¡ka, neiÅ¡ranki, lengvai užmezga kontaktÄ , socialiai nebrandi, stokoja elgesio normų ir standartų žinojimo.  Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizÄs akto iÅ¡vadose (I tomas b.l.82-85) nurodyta, kad M.
M. nagrinÄjamų įvykių metu negalÄjo suprasti su ja atliktų veiksmų esmÄs (nei pobÅ«džio, nei reikÅ¡mÄs), todÄl negalÄjo jiems prieÅ¡intis. M. M. dÄl galimai įvykdytos jos atžvilgiu nusikalstamos veikos, konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas - reakcija į stresÄ , kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. M. M. gali teisingai suvokti konkreÄias faktines reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Jai nerekomenduojama toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar teismo posÄdyje (dÄl galimo jos psichikos bÅ«senos pablogÄjimo).
M. M. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Negauta nei objektyvių, nei subjektyvių duomenų apie galimÄ kitų žmonių poveikį M. M. parodymams. M. M. tiek pasakojimas apie įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu - realistiÅ¡kas, atitinkantis jos žodynÄ , patirtį, tiek realistiÅ¡kos jos emocinÄs reakcijos, iÅ¡gyvenamos jai kalbant apie byloje nagrinÄjamÄ Ä¯vykį jos atžvilgiu. M. M. žinios apie intymius santykius atitinka jos amžiaus tarpsnį.Kaip matyti iÅ¡ Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizÄs akto apraÅ¡omosios dalies M.
M. ekspertams papasakojo, kad âM.â kelis kartus jÄ kvietÄsi, kartÄ tempÄ už rankų, per prievarta kiÅ¡o pirÅ¡tus jai į âpÅ«tÄâ, ji prieÅ¡inosi, spardÄsi, pasakojo, kad jis jÄ prisiviliojo savo kalbomis, klausinÄjo kaip jai sekasi mokslai, kvietÄ ateiti sakydamas, kad nieko jai nedarys, o kai ji atÄjo, iÅ¡ vidaus užrakino duris, taip pat veiksmus atliko ir pasikvietÄs jÄ Ä¯ miÅ¡kÄ .Tiriant psichikos bÅ«senÄ nurodyta, kad M. M. mÄ stymas nuoseklus, kalbÄdama apie įvykį mergaitÄ slopina emocijas, gÄdijasi, jauÄiasi nejaukiai, ima nerimauti, tampa nedrÄ si, nutyla.
Atlikus psichologinį tyrimÄ nurodyta, kad M. M. asmenybÄ nebrandi, naivi, smalsi, drÄ si, aktyvi, nesugeba kritiÅ¡kai vertinti aplinkos įvykių, numatyti jų pasekmių, dÄl ko yra įtaigi, patikli, gera pažįstamiems žmonÄms, lengvai užmezga kontaktÄ su žmonÄmis nepriklausomai nuo jų amžiaus. SudÄtingose situacijose galimos aktyvios gynybinÄs reakcijos, o taip pat iÅ¡gÄ sÄio reakcijos lydimos sÄ stingio. Pagal savo amžių ir turimas žinias negalÄjo suvokti įtariamojo ketinimų, elgesio motyvų, todÄl įvykio metu negalÄjo adekvaÄiai prieÅ¡intis tiems veiksmams, taÄiau teisingai suvokia iÅ¡orinÄ Ä¯vykio pusÄ, tai yra konkreÄias faktines bylos aplinkybes (įvykio vietÄ , dalyvius, atskirus jų veiksmus) bei gali jas atgaminti.
Atsižvelgiant į jos emocinÄ bÅ«klÄ Ä¯vykio metu (iÅ¡gÄ stis) bei jai bÅ«dingus amžiaus tarpsnio ypatumus (nebrandumas, smalsumas, drÄ sumas, aktyvumas, egocentriÅ¡kumas, nepakankama gyvenimiÅ¡ka patirtis, nesugebÄjimas kritiÅ¡kai vertinti aplinkos įvykių, numatyti jų pasekmių, galimas nevalingas įvykio detalių užsimirÅ¡imas, jų supainiojimas, kt.), M. M. parodymai apie byloje nagrinÄjamo įvykio aplinkybes gali stokoti tikslumo, detalumo, ypaÄ kai praeina ilgas laiko tarpas ir tuo galima paaiÅ¡kinti atsiradusius neesminius skirtumus tarp mergaitÄs parodymų.Klinikiniame vaizde vyrauja nerimas, susirÅ«pinimas, pažeminta nuotaika, minÄti simptomai ypaÄ iÅ¡ryÅ¡kÄja su mergaite kalbant apie byloje nagrinÄjamÄ Ä¯vykį.
MergaitÄ apie įvykį kalbÄti vengia, o kalbant gyvos ir iÅ¡raiÅ¡kingos jos emocijos tampa slopinamomis, mergaitÄ tampa įsitempusi, nerimastinga, pokalbio metu paaiÅ¡kÄja, kad ji mažiau bendrauja su bendraamžiais, nebelanko papildomų bÅ«relių, popamokinÄs veiklos. Liudytoja V. P. paaiÅ¡kino, kad yra kriminalinÄs policijos vyresnioji tyrÄja ir atliko ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje. Tvirtina, kad kai apklausinÄjo D. N., jis buvo sÄ moningos bÅ«klÄs, parodymus davÄ savo valia, buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ .
KÄ liudytojas sakÄ, tÄ ir suraÅ¡Ä. Joks spaudimas jam nebuvo daromas. Po apklausos liudytojas pats perskaitÄ protokolÄ , pats pasiraÅ¡Ä. Liudytojas nesiskundÄ, kad neturi akinių. Liudytojas buvo apklaustas antrÄ kartÄ gavus papildomos informacijos apie pinigų siÅ«lymÄ . Liudytojas D. N. (I tomas b.l.99-103, tikslÅ«s anketiniai duomenys â I tomas b.l.104-105), apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ , parodÄ, kad S. M. yra jo buvÄs bendradarbis, kuris sargauta (duomenys neskelbtini) garažuose.
Jis kartais užeidavo pas jį į sveÄius. Su juo nesipyko. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui jis davÄ teisingus parodymus. 2010 m. sausio 26 d., jis S. M. buvo sutikÄs KÄdainių ligoninÄje. S. M. praÅ¡Ä jo pakalbÄti su I. M., kad pastaroji sutiktų nutraukti bylÄ dÄl M. Jam M. M. yra sakiusi, kad jei M. jai nupirktų kompiuterį, ji praÅ¡ytų mamos nutraukti bylÄ . IÅ¡ I. M. jam buvo žinoma, kad S. M. M. buvo įkiÅ¡Äs pirÅ¡tus. LigoninÄje S. M. praÅ¡Ä paskolinti pinigų ir juos perduoti I., bei susitarti dÄl bylos nutraukimo.
Jis S. M. pasakÄ, kad pirmiausia pakalbÄs su I. ir po to galÄs paskolinti pinigų. ParodÄ, kad tÄ paÄiÄ dienÄ grįžÄs iÅ¡ ligoninÄs jis buvo nuÄjÄs pas I. M. į namus ir pasakÄ, kad atÄjo pasitarti, kad nutraukti bylÄ dÄl S.. SakÄ jai, kad S. gali duoti pinigų, kad tÄ bylÄ nutraukti, taÄiau I. pasakÄ, kad nenori net kalbÄti ir niekada nedovanos. TÄ paÄiÄ dienÄ , apie 19-20 val., jam S. M. skambino telefonu, kurį jis yra nurodÄs apklausos metu, ir klausÄ ar jis bandÄ tartis su I..
Jis jam atsakÄ, kad buvo susitikÄs I., bet ji net nesileido į kalbas. Gerai neprisimena ar apie tai kalbÄjo ir su M.. NurodÄ, kad jam pati M. yra sakiusi, kad jai âB.â, taip mergaitÄs vadina M., buvo įkiÅ¡Äs pirÅ¡tus į âpÅ«tytÄâ. Tai M. jam pasakÄ, kai grįžo iÅ¡ Vilniaus. M. sakÄ, kad Vilniuje tyrÄ ar jai viskas gerai su protu. IÅ¡ daiktų pateikimo ir apžiÅ«ros protokolų (I tomas b.l.14-18) matyti, kad buvo apžiÅ«rÄtas V. M. pateiktas mobiliojo ryÅ¡io telefonas âNokia 1209â.
ApžiÅ«ros metu apžiÅ«rÄta ir nufotografuota iÅ¡ telefono (duomenys neskelbtini) gauta SMS žinutÄ, kurioje raÅ¡oma:âpradÄjo kabinÄtis ir us putÄs pradejo graibit us siknos pradÄjo graibit ir pirsta kiso i pute ir gasino jei pasiskusi man bus sakerâ.KÄdainių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovÄ D. D. paaiÅ¡kino, kad M. M. Å¡eima nuo 2000 metų įraÅ¡yta į socialinÄs rizikos Å¡eimų apskaitÄ dÄl mamos I. M. girtavimo, nors tie girtavimai yra epizodiniai. TaÄiau namuose yra normalÅ«s seneliai, todÄl Å¡iokia tokia vaiko priežiÅ«ra yra, faktiÅ¡kai seneliai visus ir iÅ¡laiko.
M. dažnai mÄgsta nuvažiuoti pas savo seserį I., tÄÄiu vadina V. M., ji ten jauÄiasi gerai, yra prie jų prisiriÅ¡usi, ten gauna pagalbÄ ir paramÄ . Seneliai Å¡iuo metu negeria, anksÄiau, kai buvo jauni, buvo visko. I. M. trÅ«ksta supratimo kaip rÅ«pintis vaiku. Ji lyg ir myli ir supranta viskÄ , bet kaip rÅ«pintis, parodyti meilÄ, supratimo trÅ«ksta. Signalai apie I. girtavimus bÅ«davo gaunami iÅ¡ V. M..Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. Byloje surinktų ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, tai yra nukentÄjusiosios I.
M., iÅ¡tirtais ikiteisminio tyrimo teisÄjui duotais nukentÄjusiosios M. M. parodymais, apklaustų netiesioginių liudytojų V. M., D. M., A. M., D. M., J. J., S. K., R. D., V. P. parodymais, iÅ¡tirtais ikiteisminio tyrimo teisÄjui duotais liudytojo D. N. parodymais, aukÅ¡Äiau iÅ¡vardintais iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais, tai yra vaiko gimimo liudijimu, asmens parodymo mažametei nukentÄjusiajai atpažinti iÅ¡ fotonuotraukos ir nukentÄjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolais, Vaiko raidos centro iÅ¡raÅ¡u, teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizÄs iÅ¡vada, daiktų pateikimo ir apžiÅ«ros protokolu, nustatyta, kad kaltinamasis S. M., 2009 m. liepos - spalio mÄnesių laike, tiksli data ir laikas teisminio nagrinÄjimo metu nenustatyti, nusivedÄs mažametÄ M.
M., gim. 2000-01-29, į sargo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), mažametÄs atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus, tai yra: pasodinÄs jÄ ant stalo ir prasegÄs jos kelnes glostÄ mergaitÄs kojas, užkiÅ¡Äs rankÄ už kelnaiÄių glostÄ mažametÄs sÄdmenis, lytinius organus, kiÅ¡o rodomÄ jį pirÅ¡tÄ jai į makÅ¡tį, dÄl ko, mažametÄ M. M. jautÄ fizinį skausmÄ bei reaguodama į stresÄ patyrÄ laikinÄ psichikos sutrikimÄ , dÄl ko jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.BK 153 str. numatyta baudžiamoji atsakomybÄ tam, kas atliko mažameÄio asmens tvirkinimo veiksmus.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 âDÄl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose byloseâ 20 punkte pažymÄta, kad mažameÄio asmens tvirkinimas, numatytas BK 153 str., gali bÅ«ti padaromas įvairiomis formomis, pavyzdžiui demonstruojant mažameÄiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kÅ«nÄ ar jo lytinius organus, praÅ¡ant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat ir lytiÅ¡kai santykiaujant ar tenkinant lytinÄ aistrÄ mažameÄio akivaizdoje ir pan.
NukentÄjusioji M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), tai yra mažametÄ, kÄ patvirtina jos gimimo liudijimo duomenys, apklausta ikiteisminio tyrimo teisÄjo, dalyvaujant psichologui, nurodÄ, jog S. M., kurį ji atpažino asmens parodyme atpažinti iÅ¡ fotonuotraukos, Å¡alia jos namų dirbantis sargu, ne tik yra jÄ buÄiavÄs, duodavÄs pinigų, siÅ«lÄs gerti sidro, sakydavÄs niekam nesipasakoti, bet ir kelis kartus jÄ kvietÄsi į sargo namelį, žadÄjo duoti pinigų, kartÄ nenorÄjo iÅ¡ namelio jos iÅ¡leisti, laukdamas kol nueis prie namelio vaikÅ¡ÄiojÄ vaikai, nurodÄs jai sÄstis ne ant kÄdÄs prie lango, bet kur nors į kampÄ , kad niekas nepamatytų, dÄl ko ji buvo atsisÄdusi ant stalo, vienÄ kartÄ atsegÄs jai kelnes įkiÅ¡o rankÄ ir grabinÄjo už nuogų jos lytinių organų, kaip nukentÄjusioji pavadino - âpÅ«tÄsâ, užpakalio, kiÅ¡o savo murzinÄ , nekarpytais nagais pirÅ¡tÄ Ä¯ jos lyties organus, dÄl ko jai skaudÄjo, ji gynÄsi, verkÄ, į kÄ kaltinamasis nereagavo.
NurodÄ, kad jai dÄl to buvo blogai, skaudÄjo ir buvo labai gÄda, kad dÄl kaltinamojo į lyties organus kiÅ¡to pirÅ¡to jai lyties organÄ skaudÄjo ir grįžus namo, ji vaikÅ¡Äiojo iÅ¡sižergusi, kitÄ dienÄ jai iÅ¡ ten pradÄjo bÄgti baltas skystis. NukentÄjusioji nurodÄ, kad niekas iÅ¡ kitų vyrų nÄra jos kur nors kvietÄs ir nieko panaÅ¡aus darÄs. NurodÄ, kad kaltinamasis yra jai grasinÄs niekam nesakyti ir ji bijojo, kad jai nebÅ«tų blogai. Apie tai, kad kaltinamasis jai kiÅ¡o pirÅ¡tus mamai pasipasakojo ne tuo po įvykio, nes labai bijojo, bet tÄ paÄiÄ dienÄ , kai pasipasakojo mamai, apie tai paraÅ¡Ä Å¾inutÄ ir I., papasakojo ir kaimynui D..
Kaltinamojo praÅ¡ymu papildomai apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ M. M. paaiÅ¡kino, kad savo mamai pasipasakojo per tetos D. gimtadienį, nurodÄ, jog ji nieko neiÅ¡sigalvoja, niekas nesakÄ jai meluoti, mama sakÄ viskÄ sakyti kaip buvo, kad nei moÄiutÄ, nei senelis nesakÄ, kad ji meluotų, liepÄ sakyti tiesÄ . Savo parodymus mažametÄ nukentÄjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir, kaip matyti iÅ¡ apraÅ¡omosios dalies â teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizÄs metu ekspertams (I tomas, b.l.82-85), bei teismo medicinos specialisto tyrimo metu specialistui (I tomas, b.l.25).
NukentÄjusiosios parodymus patvirtino I. M., kuri vasaros metu, tikslaus mÄnesio neprisimena, galimai liepos mÄnesį, pati matÄ savo dukrÄ M. vaikÅ¡ÄiojanÄiÄ iÅ¡sižergusiÄ , sunkiai besisÄdusiÄ , ir, kad tik rudenį, dukra pasisakÄ apie tai, jog jos atžvilgiu kaltinamasis aplinkybÄse nurodytoje vietoje atliko kaltinime nurodytus seksualinio pobÅ«džio veiksmus, kad dukra jai sakÄ, jog kaltinamasis jai yra grasinÄs, kad jei dukra prasižios, tai jai bus âÅ¡akÄsâ, bei nurodÄ, jog ji tiki savo dukra, nes ji nelinkusi meluoti, yra atvira, taip pat nurodÄ, kad kaimynas D.
N. jai sakÄ, kad kaltinamasis siÅ«lo pinigų, praÅ¡o atsiimti pareiÅ¡kimÄ ir praÅ¡o bylÄ nutraukti. Liudytojas V. M. patvirtino, jog apie įvykį jis sužinojo iÅ¡ savo ir I. M. dukters I. M., kai I. M. dukra M. paraÅ¡Ä I. SMS žinutÄ, kad kaltinamasis, kurį M. vadino âM.â, bandÄ jai į lyties organus kiÅ¡ti pirÅ¡tus. M. žinutÄje raÅ¡Ä, kad kaltinamasis buvo nusivedÄs jÄ Ä¯ bÅ«delÄ, lindo prie âpÅ«tÄsâ. Jis pats apie tai praneÅ¡Ä policijai. VÄliau sužinojo, kad I.
M. kaimynas D. N. kalbino âM.â dovanoti, sakÄ, kad pastarasis nupirks kompiuterį. M. buvo iÅ¡sigandusi, tyli. NurodÄ, jog M. nÄra linkusi pameluoti, ji linkusi viskÄ atvirai papasakoti. Liudytojas A. M. patvirtino, jog iÅ¡ sÅ«naus V. M. sužinojo, kad M. prievartauja kažkoks sargas. KartÄ , kada neprisimena, kuomet jis pats ieÅ¡kojo M., matÄ, kaip M. iÅ¡Äjo iÅ¡ sargo namelio, sargas - kaltinamasis, pasakÄ, kad ji pas jį žaidÄ. TÄ sargÄ vadindavo âM.â. M. pergyveno dÄl to, kas atsitiko, tapo keista, o iki tol M. jam keista neatrodÄ.
NurodÄ, jog I. M. jam pasakojo, kad âM.â lindo prie M., ÄiupinÄjo lytinis organus. Liudytoja D. M. paaiÅ¡kino, kad pati girdÄjo kaip anÅ«kÄ M. jos dukrai I. papasakojo, kad sargas âM.â vadinosi jÄ Ä¯ bÅ«delÄ, prižadÄjo nupirkti daiktų, liepÄ lipt ant stalo, liepÄ nusimauti kelnaites, kiÅ¡o jai pirÅ¡tÄ Ä¯ lytinius organus, sakÄ, kad tie jo pirÅ¡tai buvo labai murzini, ilgi nagai, sakÄ, kad po to, jai iÅ¡ lytinių organų pradÄjo bÄgti kažkoks baltas skystis.
M. taip pat sakÄ, kad âM.â jai sakÄ, kad jei ji kam papasakos, tai jai bus âÅ¡akÄsâ. D. N. jai ir I. pasakÄ, kad S. M. siÅ«lo 500 Lt, kad dovanotų. Å iuo metu M. bijo eiti iÅ¡ mokyklos, kai sargauja kaltinamasis, bijo kaltinamojo, kai jis sargauja neina į laukÄ , dažnai prisimena įvykį. Tvirtina, kad M. nÄra melagÄ. Liudytoja D. M. paaiÅ¡kino, kad 2009 metų rudenį, prieÅ¡ savo gimtadienį, sužinojo, kad buvo tvirkinta M.. Apie tai sesuo I. M. kalbÄjosi su mama. I. sakÄ, kad M. jai sakiusi, jog M., tai yra sargas vadinamas âM.â, lindo prie M., seksualiai priekabiavo, sakÄ, kad tai buvo miÅ¡kų Å«kio sargų bÅ«delÄje, sakÄ, kad M. sodino ant stalo, movÄ kelnes, lindo, grabaliojo.
Nemano, kad M. meluotų. GirdÄjo, kad kai sargauja M., M. bijo eiti į laukÄ . M. jai sakÄ, kad bijo S. M.. Liudytoja J. J. nurodÄ, kad bÅ«dama M. mokytoja 2009 metais, galimai rudenį, iÅ¡ I. M. sužinojo, kad kažkoks vyras priekabiavo prie M.. I. sakÄ, kad M. jai paraÅ¡Ä Å¾inutÄ. TÄ paÄiÄ dienÄ pati M. jai pasakojo, kad vyras jÄ lietÄ, sakÄ, kad glostÄ jos tarpkojį, lietÄ lytinius organus, sakÄ, kad tas vyras ten dirbo ar saugojo, o ji ten vaikÅ¡Äiojo kieme ir tas vyras jÄ pasikvietÄ Ä¯ sandÄliukÄ , sakÄ, kad kai atsivedÄ Ä¯ kambariukÄ , davÄ jai saldainių.
M., kuri mokosi pagal adaptuotÄ programÄ charakterizavo kaip atviraÅ¡irdį vaikÄ , nelinkusiÄ meluoti, nelinkusiÄ fantazuoti ar iÅ¡sigalvoti, ir kuria ji tiki. Nemano, kad M. galima įkalbÄti kažkÄ apkalbÄti, apÅ¡meižti, mergaitÄ sako taip, kaip yra. Liudytoja S. K. nurodÄ, jog kaip mokyklos socialinÄ pedagogÄ M. charakterizuoja kaip mÄgstanÄiÄ pameluoti tik tuo atveju, kai nori eiti pas savo seserį, bet Å¡iaip nelinkusiÄ meluoti, linkusiÄ iÅ¡sipasakoti ir nemano, kad ji galÄtų fantazuoti.
Liudytoja R. D. patvirtino, jog dirbdama mokykloje socialine pedagoge iÅ¡ mokytojos J. sužinojo, kad buvo atÄjÄs M. M. tÄtis, kuris sakÄ, kad M. lyg buvo tvirkinta per atostogas. Mokytoja lyg sakÄ, kad bandÄ mergaitÄs klausti. MergaitÄ buvo pradÄjusi pasakotis vaikams, taÄiau jai pasakÄ, kad ji nesipasakotų kitiems. M. jai nepasakojo kÄ dÄdÄ jai darÄ. M. charakterizavo kaip labai rÅ«pestingÄ ir nepastebÄjo, kad ji meluotų, nemano, kad M. prisigalvotų ir kad nieko nebuvo. Liudytojas D.
N., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ , parodÄ, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui jis davÄ teisingu parodymus, kad 2010 m. sausio 26 d., jis S. M. buvo sutikÄs KÄdainių ligoninÄje ir kaltinamasis jo praÅ¡Ä paskolinti pinigų ir juos perduoti I. M., bei susitarti dÄl bylos nutraukimo. IÅ¡ I. M. jam buvo žinoma, kad S. M. M. buvo įkiÅ¡Äs pirÅ¡tus. Pripažino, jog buvo nuÄjÄs pas I. M. į namus tartis dÄl bylos nutraukimo S. M., sakÄ, kad S. M. gali duoti pinigų, bet ji nesutiko.
Patvirtino M. M. parodymus, jog pati M. jam yra sakiusi, kad âB.â, taip mergaitÄs vadina S. M., buvo įkiÅ¡Äs pirÅ¡tus jai į lyties organus. Liudytoja V. P. paaiÅ¡kino, kad kaip tyrÄja ji apklausinÄjo D. N. ir patvirtino, jog apklausos metu jis buvo sÄ moningos bÅ«klÄs, parodymus davÄ savo valia, kÄ jis sakÄ, tÄ ji ir suraÅ¡Ä, joks spaudimas jam nebuvo daromas, po apklausos liudytojas pats perskaitÄ protokolÄ , pats pasiraÅ¡Ä, nurodÄ, jog liudytojas antrÄ kartÄ buvo apklaustas gavus papildomos informacijos apie pinigų siÅ«lymÄ .
IÅ¡ Vaiko raidos centro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog M. M. buvo gydyta vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje, tarpe kitų diagnozių ir dÄl reakcijos į stresÄ . Po psichikos bÅ«senos apžiÅ«ros nustatyta, kad mergaitÄ atvyko bÅ«dama nerimastinga, iÅ¡sigandusi, nedrÄ si, pažemintos nuotaikos, slopinamų emocijų, o gydymo eigoje pati inicijavo pasakojimÄ apie seksualinÄ prievartÄ , bet kalbÄdama susigÄsdavo, pradÄdavo nerimauti, taÄiau apie patirtÄ seksualinÄ prievartÄ pasakojo atvirai.
M. M. buvo nustatytas žemas intelektinis gebÄjimas. Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizÄs akto iÅ¡vadose nurodyta, kad M. M. nagrinÄjamų įvykių metu negalÄjo suprasti su ja atliktų veiksmų esmÄs (nei pobÅ«džio, nei reikÅ¡mÄs), todÄl negalÄjo jiems prieÅ¡intis. M. M. dÄl galimai įvykdytos jos atžvilgiu nusikalstamos veikos, konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas - reakcija į stresÄ , kuris įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodyta, jog M. M. gali teisingai suvokti konkreÄias faktines reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, taÄiau dÄl galimo jos psichikos bÅ«senos pablogÄjimo jai nerekomenduojama toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar teismo posÄdyje.
M. M. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Negauta nei objektyvių, nei subjektyvių duomenų apie galimÄ kitų žmonių poveikį M. M. parodymams. Tiek M. M. pasakojimas apie įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu, kuris yra realistiÅ¡kas, atitinkantis jos žodynÄ , patirtį, tiek realistiÅ¡kos jos emocinÄs reakcijos, iÅ¡gyvenamos jai kalbant apie byloje nagrinÄjamÄ Ä¯vykį jos atžvilgiu. M. M. žinios apie intymius santykius atitinka jos amžiaus tarpsnį. Taip pat apraÅ¡omojoje ekspertizÄs dalyje nurodyta, jog M.
M. teisingai suvokia iÅ¡orinÄ Ä¯vykio pusÄ, tai yra konkreÄias faktines bylos aplinkybes (įvykio vietÄ , dalyvius, atskirus jų veiksmus) bei gali jas atgaminti. O atsižvelgiant į M. M. emocinÄ bÅ«klÄ Ä¯vykio metu (iÅ¡gÄ stis) bei jai bÅ«dingus amžiaus tarpsnio ypatumus (nebrandumas, smalsumas, drÄ sumas, aktyvumas, egocentriÅ¡kumas, nepakankama gyvenimiÅ¡ka patirtis, nesugebÄjimas kritiÅ¡kai vertinti aplinkos įvykių, numatyti jų pasekmių, galimas nevalingas įvykio detalių užsimirÅ¡imas, jų supainiojimas, kt.), M.
M. parodymai apie byloje nagrinÄjamo įvykio aplinkybes gali stokoti tikslumo, detalumo, ypaÄ kai praeina ilgas laiko tarpas ir tuo galima paaiÅ¡kinti atsiradusius neesminius skirtumus tarp mergaitÄs parodymų. Daiktų apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad apžiÅ«rÄjus V. M. pateiktÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ fiksuota ir nufotografuota iÅ¡ telefono (duomenys neskelbtini) gauta SMS žinutÄ, kurioje raÅ¡oma:âpradÄjo kabinÄtis ir us putÄs pradejo graibit us siknos pradÄjo graibit ir pirsta kiso i pute ir gasino jei pasiskusi man bus sakerâ.
KÄdainių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovÄ teisme paaiÅ¡kino, kad M. M. Å¡eima nuo 2000 metų įraÅ¡yta į socialinÄs rizikos Å¡eimų apskaitÄ dÄl mamos I. M. girtavimo, nors tie girtavimai yra epizodiniai, taÄiau namuose yra normalÅ«s seneliai, todÄl jie M. prižiÅ«ri ir visus iÅ¡laiko. M. dažnai mÄgsta nuvažiuoti pas savo seserį I., tÄÄiu vadina V. M., ji ten jauÄiasi gerai, yra prie jų prisiriÅ¡usi, ten gauna pagalbÄ ir paramÄ . Atsižvelgiant ir į teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizÄs iÅ¡vadÄ , į teisiamÄ jį posÄdį mažametÄ nukentÄjusioji kvieÄiama nebuvo.
Kaltinamajam ir jo gynÄjui praÅ¡ant, jiems buvo suteikta teisÄ mažametei nukentÄjusiajai užduoti norimus klausimus. NukentÄjusioji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisÄjo, apklausta dalyvaujant reikiamoms specialistÄms. Po paskutinÄs apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ , kaltinamasis ir jo gynÄjas mažametÄs nukentÄjusiosios apklausti teisiamajame posÄdyje nebereikalavo. NukentÄjusiosios M. M. parodymai buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 str. 2 d. reikalavimais, todÄl juos teismas vertina kaip įrodymus ir jais remiasi, nes iÅ¡analizavus mažametÄs nukentÄjusiosios parodymus darytina iÅ¡vada, kad jie yra pakankamai nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, pagal faktines įvykio aplinkybes sutampa su nukentÄjusiÄ ja pripažintos I.
M., aukÅ¡Äiau paminÄtų liudytojų parodymais ir iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais, kas tik patvirtina mažametÄs nukentÄjusiosios parodymų objektyvumÄ ir patikimumÄ , todÄl netikÄti Å¡iais nukentÄjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo. Teismas nenustatÄ jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, dÄl kurių mažametÄ nukentÄjusioji ar jos Å¡eimos nariai galÄtų kaltinamÄ jį S. M. apkalbÄti, melagingai apkaltinti. To logiÅ¡kai negalÄjo paaiÅ¡kinti ir pats kaltinamasis.
Visi apklausti liudytojai M. M. charakterizavo kaip atvirÄ , nuoÅ¡irdžiÄ , negalinÄiÄ apkalbÄti, fantazuoti. TÄ patvirtino ir teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertai, kurie atlikÄ ekspertizÄ pasisakÄ, kad M. nÄra nustatytas padidintas polinkis fantazuoti, kad nebuvo gauta jokių duomenų apie galimÄ kitų žmonių poveikį M. M. parodymams, ekspertizÄs akte nurodyta, kad mergaitÄs pasakojimas apie kaltinamojo veiksmus jos atžvilgiu - realistiÅ¡kas, kad mergaitÄ teisingai suvokia iÅ¡orinÄ Ä¯vykio pusÄ, tai yra konkreÄias faktines bylos aplinkybes (įvykio vietÄ , dalyvius, atskirus jų veiksmus) bei gali jas atgaminti, taÄiau atsižvelgiant į jos emocinÄ bÅ«klÄ Ä¯vykio metu (iÅ¡gÄ stis) bei jai bÅ«dingus amžiaus tarpsnio ypatumus, M.
M. parodymai apie byloje nagrinÄjamo įvykio aplinkybes gali stokoti tikslumo, detalumo, ypaÄ kai praeina ilgas laiko tarpas ir tuo galima paaiÅ¡kinti atsiradusius neesminius skirtumus tarp mergaitÄs parodymų. Kaltinamojo argumentus, kuriais jis neigia pateiktus kaltinimus, nurodydamas, jog jis nesupranta, kodÄl jį M. M. apkalba, taÄiau mano, kad ji tai daro primokyta, nes:
1) jos motina I. M. pyksta, kad jis jÄ paerzindavo, 2) kad I. M. pykta, jog jis jai atsisakÄ paskolinti pinigų, 3) kad M. gali pykti, nes kai buvo apvogtas kaimynas D. N., jis jį kurstydavo raÅ¡yti pareiÅ¡kimus policijai, Å¡nekÄdavo, kad tai greiÄiausiai M. ar pas juos besirenkanÄių asmenų darbas, 4) kad ir pati M. galÄjo pykti, nes jis jos nepavežiojo maÅ¡ina, 5) kad apkalbÄjimo iniciatoriai gali bÅ«ti M., nors jis su jais ir nebendravo, nes Å¡auta į jį buvo dÄl I. M., nes kai ji susipykdavo su M., pastarajam pasigirdavo, kad yra iÅ¡ jo (kaltinamojo) gavusi pinigų, teismas vertina kaip nerealius ir nelogiÅ¡kus, todÄl atmestinus ir daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis, kuris realiai nebendravo su prieÅ¡ jį parodymus davusiais asmenimis, tokiais argumentais tik siekia iÅ¡vengti atsakomybÄs už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .
Liudytoja, kaltinamojo sutuoktinÄ N. M., jokių reikÅ¡mingų duomenų, kuriuos reikÄtų aptarti ir teisiÅ¡kai įvertinti, teismui nepateikÄ, taÄiau nurodÄ, kad su kaltinamuoju gyveno ir gyvena normalų lytinį gyvenimÄ , o tai tik patvirtina, kad kaltinamasis seksualinio pobÅ«džio sveikatos sutrikimų neturÄjo, todÄl seksualiniams potyriams nebuvo ir nÄra abejingas. Liudytojos parodymus, kad jos sutuoktiniui Å¡ioje byloje pareikÅ¡ti kaltinimai yra nesÄ monÄ, teismas vertina kaip niekuo nepagrįstus sutuoktinÄs emocinius pamÄ stymus, neturinÄius jokios teisinÄs reikÅ¡mÄs. Akivaizdu, kad ilgai santuokoje su kaltinamuoju pragyvenusi ir kaltinamojo vaikus užauginusi liudytoja negali bÅ«ti beÅ¡aliÅ¡ka, nes dÄl bylos specifikos mažame mieste tiek ji, tiek ir kaltinamojo suaugÄ vaikai, yra priversti jaustis ypaÄ nemaloniai.
Kaltinamojo pasikviestas liudytojas V. A. nurodÄ, kad gerai, nors nuo įvykio jau praÄjo daugiau kaip pusantrų metų, prisimena, jog 2009 m. vasaros viduryje, jis matÄ Ä¯ sargo namelį užeinant mergaitÄ, kurios neatpažintų, o peržiÅ«rÄjÄs filmuotÄ medžiagÄ matÄ, kad S. M. į sargo namelį užÄjÄs nebuvo, stovÄjo tarpduryje, kad daugiau jokie vaikai į sargo namelį užÄjÄ nebuvo. Å io liudytojo parodymai sutampa su kaltinamojo pozicija, kad jis tÄ vienintelį kartÄ , kaip teigia kaltinamasis, kai nukentÄjusioji buvo sargo namelyje, tik stovÄjo sargo namelio tarpduryje ir į namelį užÄjÄs nebuvo, prie nukentÄjusiosios nebuvo net prisilietÄs, nors teisiamojo posÄdžio eigoje pats kaltinamasis nurodÄ, kad mergaitei paplekÅ¡nojo per nugarÄ ragindamas nebÅ«ti tokiai, kaip jos motina.
Vienok, tokie kaltinamojo pasikviesto liudyto parodymai neleidžia suabejoti mažametÄs nukentÄjusiosios parodymais. Apklausta mažametÄ nukentÄjusioji, kurios parodymus teismas įvertino kaip patikimus, paneigÄ V. A. tvirtinimÄ , kad jokie vaikai į sargo namelį daugiau užÄjÄ nebuvo ir parodÄ, jog ji ne vienÄ kartÄ , dirbant kaltinamajam, lankÄsi sargo namelyje, apie tai, kad kiti vaikai yra apsilankÄ sargo namelyje, nurodÄ ir pats kaltinamasis S. M.. V. A. parodymus, jog 2009 m. vasaros metu jis kiekvienÄ dienÄ peržiÅ«rÄdavo įmonÄje esanÄių 6 kamerų vaizdus ir tvirtina, kad be jo paminÄto vieno karto, daugiau nei karto nematÄ, kad kokie nors vaikai bÅ«tų užÄjÄ Ä¯ sargo namelį, teismas vertina kritiÅ¡kai, nes visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka ir akivaizdžiai nerealu, kad liudytojas, tuo pat metu tvarkydamas raÅ¡ytinius dokumentus, kaip jis pats nurodÄ, nesant įmonÄje jokio įvykio, kuris sukeltų įtarimÄ , tai yra nesant jokio intereso, sugebÄtų per pusvalandį, kaip jis pats nurodÄ, peržiÅ«rÄti 6 įmonÄs kamerų visos dienos filmuotus vaizdus ir tÄ darytų kiekvienÄ dienÄ , nors to daryti net nÄra įpareigotas savo darbinÄse instrukcijose.
Liudytojas nurodÄ, kad tÄ kartÄ , kai į sargo namelį matÄ užeinant mergaitÄ, jis S. M. įspÄjo vaikų į namelį neleisti, ko nepaneigÄ ir pats kaltinamasis. TodÄl teismui visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodÄl apie kameras ir apie tokį įspÄjimÄ S. M., bÅ«damas laisvÄje, nenuÅ¡alintas ir dirbantis toje paÄioje darbovietÄje, prisiminÄ tik paskutinio teisiamojo posÄdžio metu 2011-02-02, nors ikiteisminis tyrimas byloje vyko nuo 2009 m. lapkriÄio mÄn. Byloje surinktų įrodymų visuma teismui leidžia paminÄtus liudytojo V.
A. parodymus vertinti kaip nepatikimus, juolab, atsižvelgiant ir į tai, kad nÄra nustatytas ir tikslus paties įvykio laikas. Kaltinamojo argumentÄ , kad jis, žinodamas, jog yra filmuojama teritorija, bÅ«dams psichiÅ¡kai sveikas, sargo namelyje negalÄtų atlikti jokių veiksmų, nežiÅ«rint to, kad apie tai jis prisiminÄ tik paskutinio teisiamojo posÄdžio metu, paneigia jau 2009-11-13 apklausta mažametÄ nukentÄjusioji, kuri nurodÄ, kad kaltinamajam pasiÅ«lius jai sargo namelyje atsisÄsti ir jai atsisÄdus ant kÄdÄs, jis liepÄ jai toje vietoje nesÄdÄti, kad niekas nepamatytų ir sÄstis kur nors kampe, dÄl ko ji ir atsisÄdo ant stalo.
Tai yra mažametÄ nukentÄjusioji jau ikiteisminio tyrimo pradžioje paaiÅ¡kino, kodÄl kaltinamasis nepaisÄ fakto, kad aplinka gali bÅ«ti filmuojama. Liudytojo D. N. parodymus teisminio nagrinÄjimo metu, jog jis ikiteisminio tyrimo teisÄjui davÄ neteisingus parodymus, be to, neatsimena kÄ sakÄ, nes buvo apklaustas pagiringas, o policijoje buvo apklaustas girtas, jog S. M. jo nieko nepraÅ¡Ä, nepraÅ¡Ä perduoti M. mamai I. M. kokių nors praÅ¡ymų, tarpininkauti susitaikant, parodymus nurodant, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai neteisingi, nes jis taip nesakÄ, nurodant, jog jo parodymai, kad jis žinojo, jog S. M. vedÄsi M.
į bÅ«delÄ â neteisingi, teismas vertintina kritiÅ¡kai, kaip melagingus ir kuriais jis siekia S. M. padÄti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. D. N. pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ buvo apklaustas dalyvaujant kaltinamajam bei jo atstovui ir niekas iÅ¡ dalyvavusių asmenų dÄl proceso pažeidimo â pagiringo bei dÄl to blogai besijauÄianÄio asmens, kuris dÄl tokio sveiktos bÅ«klÄs objektyviai negali duoti parodymų, jokių pastabų nepareiÅ¡kÄ, todÄl teismas neturi jokio pagrindo nesiremti D.
N. ikiteisminio tyrimo teisÄjui duotais parodymais, kurie atitinka ikiteisminio tyrimo tyrÄjai V. P., kuri teisme buvo apklausta kaip liudytoja, duotus parodymus, kuriuos patvirtina ir M. M., I. M., D. M., V. M. parodymai. Byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis tvirkino mažametÄ nukentÄjusiÄ jÄ M. M., kuriai dÄl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, laikinai - dÄl reakcijos į stresÄ - sutriko psichika, dÄl ko mažametei nukentÄjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Nusikalstama veika padaryta veikiant tyÄia. Nusikaltimas, numatytas BK 153 str., padarytas veikiant tiesiogine tyÄia. Kaltininkas suvokÄ, kad jis tvirkina mažametÄ nukentÄjusiÄ jÄ , žinojo jos amžių ir gyvenimo sÄ lygas. Byloje nÄra duomenų, kad kaltinamasis norÄjo nesunkiai sutrikdyti nukentÄjusiosios sveikatÄ , taÄiau jis, bÅ«damas suaugÄs žmogus, matydamas, kad mažametÄ verkÄ, kad jai dÄl kaltinamojo atliekamo veiksmo skaudÄjo, kad ji, pagal savo supratimÄ ir amžių gynÄsi, į kÄ , kaip nurodÄ nukentÄjusioji, kaltinamasis nereagavo, privalÄjo suvokti ir bÅ«damas psichiÅ¡kai sveikas suvokÄ, kad jo veiksmai mažametei sukÄlÄ ne tik fizinį, bet sukÄlÄ (sukels) ir moralinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nes, kaip nurodÄ mažametÄ, jai dÄl kaltinamojo veiksmų buvo blogai, labai gÄda, ji kaltinamojo bijojo, tai yra kaltinamasis leido mažametei nustatytam sveikatos sutrikimui kilti, todÄl nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 2 d. 1 p., kaltinamasis padarÄ veikdamas netiesiogine tyÄia.
Tarp S. M. pavojingos veikos â mažametÄs nukentÄjusiosios tvirkinimo, ir atsiradusių pasekmių - nukentÄjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nusikalstama veika baigta, nes nusikaltimas, numatytas BK 153 str., baigtas nuo tvirkinamųjų veiksmų atlikimo pradžios. Nusikaltimas, numatytas BK 138 str. 2 d. 1 p., taip pat baigtas, nes mažametei nukentÄjusiajai buvo sukelta paminÄtame straipsnyje nurodyta pasekmÄ â ji buvo nesunkiai sužalota. Kadangi kaltinamasis S. M. viena veika padarÄ du nusikaltimus, numatytus skirtingose baudžiamojo kodekso normose, jo veikÄ teismas vertina kaip idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį.
Teismas, remdamasis byloje surinktų ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo nusikalstama veika yra įrodyta, todÄl daro iÅ¡vadÄ , kad S. M. padarÄ nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 20 d.) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte (mažameÄio asmens tvirkinimÄ ir mažameÄio asmens nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ).AtsakomybÄ lengvinanÄios ir sunkinanÄios aplinkybÄs. AtsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių nÄra.
BausmÄs skyrimo motyvai. Skiriant bausmÄ atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarÄ dvi tyÄines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus â mažameÄio vaiko, seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieÄiamybei bei žmogaus sveikatai, kurių viena veika apysunkÄ, kita nesunki (BK 153 str. redakcija, galiojusi iki 2010-07-20), dÄl kurių kaltu savÄs visiÅ¡kai nelaikÄ, į kaltinamÄ jį charakterizuojanÄius duomenis â neteistas, galiojanÄių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, darbovietÄs charakterizuojamas kaip savo darbines pareigas atliekantis patenkinamai, turÄtÄ nekilnojamÄ turtÄ 2009-12-22 ir 2010-01-13, tai yra pradÄjus ikiteisminį tyrimÄ , perleidÄs kitiems asmenims, tai yra Å¡iuo metu jokio turto neturintis, sveikas, atsižvelgiama į tai, kad nÄra atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkianÄių aplinkybių, į traumuojanÄias pasekmes, kurias kaltinamojo veiksmai sukÄlÄ mažametei nukentÄjusiajai, į tai, kad kaltinamasis sÄ moningai pasinaudojo žinomai socialiai apleistu ir žemÄ intelektÄ turinÄiu mažameÄiu vaiku, kurį palenkti bandÄ palaipsniui, atsižvelgiant į valstybÄs pozicijÄ vaikų seksualinio iÅ¡naudojimo klausimu, kuri aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta 2010-07-20 įsigaliojusioje normoje, numatanÄioje, kad vaiko tvirkinimas jau yra prisikirtas apysunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skirtinos sankcijoje numatytos terminuotos laisvÄs atÄmimo bausmÄs, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltinamas vienkartinÄs nusikalstamos veikos padarymu - mažesnÄs nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai (BK 61 str., 54 str. 2 d.), paskirtas bausmes, esant idealiajai nusikaltimų sutapÄiai, subendrinant apÄmimo bÅ«du (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.), į bausmÄs laikÄ Ä¯skaitant laikinojo sulaikymo laikÄ (BK 66 str.) ir bausmÄ pasiunÄiant atlikti į pataisos namus.
Kardomoji priemonÄ. S. M. buvo sulaikytas nuo 2009-11-26 iki 2009-11-17 (II tomas b.l.1, 2, 13). Paleidus jam paskirtos kardomosios priemonÄs â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti ir dokumento (asmens tapatybÄs kortelÄs Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡d. 2009-08-12 KÄdainių raj. PK MP) paÄmimas (II tomas b.l.14-17). Paskirtos kardomosios priemonÄs paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisÄjimo. Civilinis ieÅ¡kinys. Byloje pareikÅ¡tas 10000 Lt dydžio M. M. ir I. M. civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti.
NeturtinÄ Å¾ala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisÄs saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobÅ«džio vertybes. NeturtinÄ Å¾ala pagal CK 6.250 str. 1 d. â tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimo dydžiai turi atitikti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Vienas iÅ¡ CK 6.250 str. 2 d. nurodytų kriterijų, galinÄių turÄti įtakos neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, taÄiau teisminÄje praktikoje jau įtvirtinta nuostata, kad žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtis nelaikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinÄs žalos dydį sveikatos sužalojimo atvejais, Å¡ios nuostatos turi bÅ«ti laikomasi ir seksualinio apsisprendimo laisvÄs ir nelieÄiamumo bylose.
Akivaizdu, kad tvirkindamas kaltinamasis mažametei nukentÄjusiajai sukÄlÄ ne tik fizinį skausmÄ , apie kurį nuolat tvirtino apklausiama mažametÄ nukentÄjusioji, bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrÄtimus, mergaitÄ patyrÄ iÅ¡gÄ stį (I tomas b.l.84), gÄdÄ , jai teko iÅ¡vykti iÅ¡ namų, nematyti artimų žmonių, nelankyti mokyklos, nes ir dÄl reakcijos į stresÄ buvo gydoma Vaiko raidos centro vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje, nustatyta, jog dÄl kaltinamojo S. M. nusikalstamų veiksmų, kurie sÄ lygojo nukentÄjusiosios M.
M. laikinÄ psichikos sutrikimÄ â reakcijÄ Ä¯ stresÄ , buvo nesunkiai sutrikdyta mergaitÄs sveikata. Nustatyta, kad po įvykio M. tapo baiminga, uždara, tyli, bijo kaltinamojo, bijo eiti į laukÄ , kai dirba kaltinamasis, bijo grįžti iÅ¡ mokyklos, nebelanko bÅ«relių, kuriuos lankÄ, kt. MažametÄs motina I. M. nurodÄ, kad dÄl sužinoto įvykio pati pergyveno, verkÄ. Visa tai patvirtina, kad abiems nukentÄjusiosioms neturtinÄ Å¾ala buvo padaryta. Nustatant priteistinos neturtinÄs žalos dydį atsižvelgiama į jau iÅ¡dÄstytas aplinkybes, į padarytÄ mažametÄs sveikatos sutrikdymÄ , į tai, kad neturtinÄ Å¾ala buvo padaryta tyÄine nusikalstama veika, į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta nukentÄjusiajai esant tokio amžiaus, kad kaltinamojo veiksmų užmirÅ¡ti ji negalÄs, atsižvelgiama į nukentÄjusiosios amžiaus grupÄs asmenims bÅ«dingus fizinÄs ir psichinÄs raidos ypatumus, socialinÄ brandÄ , nusikalstamos veikos neigiamÄ Ä¯takÄ protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vaiko vystimuisi, į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmÄs bus jauÄiamos ir ateityje, atsižvelgiama į kaltinamojo aktyvius veiksmus, kuomet pradÄjus ikiteisminį tyrimÄ , jis visÄ savo turÄtÄ nekilnojamÄ turtÄ perleido artimiesiems, tai yra į iÅ¡ankstinį kaltinamojo suvokimÄ , kad atsakomybÄs jis neiÅ¡vengs, į jo nepateisinamÄ siekimÄ iÅ¡vengti turtinio pobÅ«džio netekimų, kas teismui neleidžia kaltinamojo turtinÄs padÄties vertinti kaip sunkios, į tai, kad kaltinamasis sveikas, darbingas, gauna pajamas.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo veiksmai, kuriuos teismas gali vertinti tik pareikÅ¡to kaltinimo apimtyje, negali bÅ«ti vertinami kaip ypaÄ intensyvaus pobÅ«džio, nes kaltinamasis kaltinamas dÄl vienkartinÄs nusikalstamos veikos mažametÄs atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad M. M. Å¡iuo metu nÄra stebimos ypaÄ ryÅ¡kios potrauminÄs pasekmÄs, civilinis ieÅ¡kinys mažintinas, M. M. priteisinat 6000 Lt neturtinÄs žalos, o I. M., iÅ¡sakiusiai, kad dÄl įvykio ji pergyveno, kuo teismas neturi pagrindo netikÄti, taÄiau taip pat atsižvelgiant ir į jos pakankamai neigiamÄ socialinį elgesį, į nepakankamÄ vaiko priežiÅ«rÄ , į tai, kad ne ji pati inicijavo kreipimÄ si į policijÄ dÄl jos vaiko patirto seksualinÄs prievartos, priteisiant 100 Lt neturtinÄs žalos.
Proceso iÅ¡laidos. Sutinkamai su BPK 103 str., proceso iÅ¡laidomis, kurios yra pagrįstos dokumentais: pažyma apie paÅ¡to iÅ¡laidas, valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos sprendimu dÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos, apmokant nukentÄjusiajai 100 procentų antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų (II t. b.l.41-42); tarnybos pažyma apie antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas (II tomas b.l.117), pripažintinos 26,29 Lt paÅ¡to iÅ¡laidos bei 660 Lt iÅ¡laidos už valstybÄs garantuojamos antrinÄs teisinÄs pagalbos teikimÄ nukentÄjusiosioms ir civilinÄms ieÅ¡kovÄms M.
M. ir I. M., todÄl priteistinos iÅ¡ kaltinamojo S. M. valstybÄs naudai.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-303 str., teismas       n u s p r e n d ž i a :            S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2010-07-20) ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte (mažameÄio asmens tvirkinimas ir mažameÄio asmens sveikatos nesunkus sutrikdymas), ir nuteisti:pagal BK 153 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2010-07-20) â 10 (deÅ¡imties) mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausme, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ â 1 (vienerių) metų laisvÄs atÄmimo bausme; remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apÄmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnÄ ir paskirti galutinÄ subendrintÄ bausmÄ â 1 (vienerių) metų laisvÄs atÄmimÄ .
BausmÄ pasiųsti atlikti į pataisos namus.Ä® bausmÄs laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2009-11-26 iki 2009-11-27.KardomÄ sias priemones â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento (asmens tapatybÄs kortelÄs Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡d. 2009-08-12 KÄdainių raj. PK MP) paÄmimÄ , palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisÄjimo ir S. M. sulaikymo. Priteisti iÅ¡ S. M. 6000 Lt (Å¡eÅ¡is) tÅ«kstanÄius litų nusikaltimu padarytos neturtinÄs žalos atlyginimo nukentÄjusiosios M.
M. naudai. Priteisti iÅ¡ S. M. 100 Lt (vienÄ Å¡imtÄ litų) nusikaltimu padarytos neturtinÄs žalos atlyginimo nukentÄjusiosios I. M. naudai. Priteisti iÅ¡ S. M. 26,29 Lt (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 29 ct) teismo paÅ¡to iÅ¡laidų ir 660 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų) valstybÄs garantuojamos antrinÄs teisinÄs pagalbos teikimo nukentÄjusiosioms ir civilinÄms ieÅ¡kovÄms iÅ¡laidų valstybÄs naudai.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas PanevÄžio apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinÄjusiam teismui.
             TeisÄja                                                                                                    Laima Å ableviÄienÄ