Legislator Case Law & Legislation
2b2a603b-9b2f-43af-bb39-a9bcd21b5069 AI generated

2b2a603b-9b2f-43af-bb39-a9bcd21b5069 · Kėdainių rajono apylinkės teismas

Case Number 2b2a603b-9b2f-43af-bb39-a9bcd21b5069
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas L                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1-7-673/2011Proceso Nr. 1-66-1-01171-2009-5  Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.7.2.7., 1.1.8.6.2., 1.1.8.7.9., 1.2.7.1.2.2., 2.1.4.5.5., 2.1.10., 2.1.16.1.2., 2.3.6.4.5. (S)       N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 18 d.Kėdainiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė, sekretoriaujant Sandrai Voverienei, Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:prokurorui Gintarui Jakštui,nukentėjusiajai ir įstatyminei nepilnametės nukentėjusiosios atstovei I.

Legislator headnote

AI generated

2b2a603b-9b2f-43af-bb39-a9bcd21b5069 · Kėdainių rajono apylinkės teismas: (I tomas b.l.49-57, II tomas b.l.102-103), kurios apklausa įraÅ¡yta į laikmenÄ , su kuria teismas susipažino, parodė, kad vienÄ kartÄ vyriÅ¡kis, kurį ji vadina „(duomenys neskelbtini)“, kuris sargauja, gyvenantis už parduotuvės „Maxima“, kvietė jÄ Ä¯ bÅ«delę sakydamas, kad duos pinigų. „(duomenys neskelbtini)“ jÄ atsivedė iki bÅ«delės aprodyti, užrakino duris. Ji prašė atrakinti, sakė, kad nori eiti namo valgyti, tai jis jai pasiÅ«lė valgyti, bet ji atsisakė.

Keywords

AI generated
mental health status somatization disorder inadequate psychiatric report psychological trauma mild depressive episode medical unfitness
AI generated
519cab38-2ccb-4baf-866a-afb2bcb840c2
m. sausio 24 d. apie 20 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), siekdamas lytiškai santykiauti su nepilnamete M. T., gimusia 1993 05 25, atėjęs į kambarį, kuriame ji
1c01c56c-4924-4b20-9c8c-659bac1b9b61
?Baudžiamoji byla Nr. 1-32-913/2020 Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-42988-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.6.; 2.10.2.7.; 2.3.6.4.2.; 1.1.7.2.5.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.1.16.1.8. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 2 d. Anykščiai Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų teisėja Jolanta Gasparavičienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant prokurorui Arvydui Grambai, nukentėjusiosios S. S. atstovui advokatui Valdui Bivainiui, jos atstovei pagal įstatymÄ V.
85c7ef0f-04c6-420e-8216-3689e3e48a6c
Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.
3793c30e-da3e-41bc-b6ba-e1a3aeac2663
Lietuvos Respublikos teism¸ ( teis?j¸ ),                                                      Baudžiamoji byla Nr. N1-284-304/2015                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34268-2015-4    Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3; 1.2.4.8.1; 2.10.1.4. (S) TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2015 m. gruodžio 23 d.Telšiai              Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje M.
76d3c6ea-f140-4b2b-ab5c-63ce11598f74
             (S) 1.2.4.8.; 2.1.8;2.3.6.4.5.;                                                                                JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 7 d.Jonava Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė, sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei, dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, advokatei Reginai Agrbai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas L                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1-7-673/2011Proceso Nr. 1-66-1-01171-2009-5  Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.7.2.7., 1.1.8.6.2., 1.1.8.7.9., 1.2.7.1.2.2., 2.1.4.5.5., 2.1.10., 2.1.16.1.2., 2.3.6.4.5. (S)       N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 18 d.Kėdainiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė, sekretoriaujant Sandrai Voverienei, Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:prokurorui Gintarui Jakštui,nukentėjusiajai ir įstatyminei nepilnametės nukentėjusiosios atstovei I.

M., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Raimundui Gargasui,kaltinamajam S. M.,jo gynėjui advokatui Vytautui Polikaičiui,nevieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje,S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2010-07-20) ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte (mažamečio asmens tvirkinimas ir mažamečio asmens nesunkaus sveikatos sutrikdymas), padarymu, n u s t a t ė: 2009 m. liepos - spalio mėnesių laike, tiksli data ir laikas teisminio nagrinėjimo metu nenustatyti, S. M., nusivedęs mažametę M.

M., gim. (duomenys neskelbtini), į sargo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), mažametės atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus, tai yra: pasodinęs jÄ ant stalo ir prasegęs jos kelnes glostė mergaitės kojas, užkišęs rankÄ už kelnaičių glostė mažametės sėdmenis, lytinius organus, kiÅ¡o rodomÄ jį pirÅ¡tÄ jai į makÅ¡tį, dėl ko, mažametė M. M. jautė fizinį skausmÄ bei reaguodama į stresÄ patyrė laikinÄ psichikos sutrikimÄ , dėl ko jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis S. M. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad nuo 1981 m. dirba (duomenys neskelbtini), kaltinime nurodytu laiku dirbo sargu kas ketvirtÄ parÄ . Pažįsta M. M.. Ji gyvena prie pat. Jis nueidavo pas jos kaimynÄ D. N. vandens ar kÄ padėt. Žinojo, kad mergaitės vardas M., kad jai deÅ¡imt metų. VienÄ kartÄ , 2009 m. vasarÄ , apie liepos mėnesio vidurį, M. paprašė aprodyti sargo namelį. Tuo metu jis buvo lauke. Sutiko, sakė jai eiti ir pasižiÅ«rėti. Jis iÅ¡ paskos užlipo laipteliais.

M. įėjo, o jis pastovėjo tarpduryje. Pasiūlė M. ant stalo gulėjusį sumuštinį. Ji pasiėmė, pabėgiojo aplink, pro langus link namų pažiūrėjo, mergaitė sargo namelyje prabuvo 10-15 minučių ir išėjo sakydama, kad eina pas vaikus. Kiti vaikai anksčiau, prieš kokius metus, irgi buvo tame namelyje, o sužinojusi M. taip pat užsinorėjo apžiūrėti. M. pasodinęs ant stalo nebuvo, nebuvau jai numovęs kelnių. Jis tik stovėjo tarpduryje, iš viso nebuvo prie jos prisilietęs. Kiek girdėjo, jis yra vadinamas „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau buvo vadinamas ir „(duomenys neskelbtini)“.

Mergaitės motinÄ I. M. pažinojo, nes dirbo su jos tėvu. Jokių rimtų piktumų tarp jų nebuvo, kartais I. M. paerzindavo. Ji prieÅ¡ du metus praÅ¡ydavo paskolinti pinigų, kartais jai pinigų paskolindavo. Po to pasakė, kad pinigų neskolins ir tegul ji skolinasi iÅ¡ savo sugyventinių. Pajuokaudavo, kad ji už tuos pinigus galėtų jį įraÅ¡yti į tÄ vieÅ¡namio eilę. Mano, kad jiems galėjo piktumas kilti, nes M. kaimynas D. N. praėjusios vasaros gale jam yra skundęsis, kad jam iÅ¡ namų po „balių“ dingsta pinigai.

Jis jį kurstydavo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Ä®tarė, kad taip daryti galėjo M.. Praėjusį sezonÄ kažkas buvo apkraustęs ir D. N. sandėliukÄ . Kelis kartus buvo iÅ¡daužti sargų namelio langai, buvo kviesta policija. Jis paplepėdavo, sakydavo, kad pas M. renkasi visokio plauko žmonės. Mano, kad dėl to M. turėjo piktumÄ ir liepė M. jį apkalbėti. Pati mergaitė gal irgi galėjo pykti, nes kartais jo ko nors papraÅ¡ydavo, o jis nelabai kÄ galėdavo duoti. Pradžioje M. nepraÅ¡ydavo, tik sakydavo, kad jai reikia to ir ano, sakė, kad prieÅ¡ rugsėjį kažkoks „diedelis“ ruoÅ¡iasi jÄ apipirkti.

Jo „apipirkti“ jos neprašė. Kažkodėl prisispyrusi prašė jÄ pavežioti su maÅ¡ina, bet jis nepavežiojo, dėl ko ji bÅ«davo nepatenkinta. Tiesiogiai pinigų M. jo neprašė. Bet sakydavo, kad jai reikia pinigų pirkti kažkokius „stringus“. Kas tie „stringai“, jis nežino, nes neteko susidurti. Kai buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla, M. pinigų jo neprašė. Bet į jį buvo Å¡auta, Å¡ovė jaunesnysis M., buvo laužiamasi į jo namų duris, kad pakalbėti, susitarti.

Tuo metu namuose buvo jo žmona. Jam ne visai aiÅ¡ku, kodėl M. jį apkalba, bet tai yra daroma ne jos iniciatyva. M. sakė, kad kažkodėl ji bijo savo „diedelio“, kad jis muÅ¡a jos motinÄ . Pati I. rodė savo mėlynÄ Å¡onÄ . Kai jau buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla jis nebandė susisiekti nei su M., nei su jos motina. Tik D. N., kai jis po Å¡ovimo grįžo iÅ¡ ligoninės, sakė, kad jis galėjo nueiti pakalbėti, susitaikyti. Atseit jis su M. kalbėjosi. Jis pasakė, kad neis, nes nėra kaltas.

D. N. susisiekti su M. neprašė. Jo santykiai su D. N. normalÅ«s, susipykę nebuvo, anksčiau jam kai kÄ padėdavo. Iki kol nebuvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla jis nebuvo susipykęs ir su I. M.. Mano, kad ji gal pyksta dėl tų jo pajuokavimų. Nukentėjusiai nesiÅ«lė nupirkti kompiuterio, nesiÅ«lė ir per D. N.. Negali atsakyti už tai, kÄ prikalbėjo girtas D. N.. PrieÅ¡ apklausÄ pas tyrėjÄ , kai D. N. paliudijo, kad jis prašė jo susisiekti su M., D. N. visÄ naktį su M. gėrė. Po to jam sakė, kad jis nepyktų, kad jis susimaišė, buvo pagiringas, todėl ir negerai ant jo priÅ¡nekėjo.

Nuo sargo bÅ«delės iki namo, kur gyvena I. M. yra 20-25 metrai. Ä®taria, kad jį apkalbėjo M.. M. buvo I. M. sugyventiniai. M. jam yra pasakojusi, kad matė mamÄ miegančiÄ su A. M.. Yra sakiusi, kad su jaunesne seserim buvo apsimetusios, jog miega ir matė, kaip nuo mamos A. M. nukrito visas nuogas. Pati M. taip jam yra pasakojusi, jos klausinėti nereikia, tik klausykis. I. M. tėvai jo pinigų neprašė, su M. nebendravo ir su jais nebuvo jokios kalbos. Mano, kad į jį Å¡auta buvo dėl I. M., už tai, kad jis jai duodavau pinigų kai ji su M. susipykdavo.

Susipykus ji pasigirdavo ir M. pykdavo. Kai atvažiavo M. ir šovė, jis jam sakė – ko jis kalba su vaikais. Mano, kad šauta buvo ne dėl to, jiems reikėjo gintis dėl šūvio, o čia buvo proga. Su D. N. buvo susitikęs ligoninėje. Jis jam sakė, kad jis eitų taikytis, tai tuomet jam atsakė, kad nėra jam ko eiti, nes yra nekaltas. Nors kaltinamasis S. M. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, netiesioginių liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta nukentėjusioji M.

M. (I tomas b.l.49-57, II tomas b.l.102-103), kurios apklausa įraÅ¡yta į laikmenÄ , su kuria teismas susipažino, parodė, kad vienÄ kartÄ vyriÅ¡kis, kurį ji vadina „(duomenys neskelbtini)“, kuris sargauja, gyvenantis už parduotuvės „Maxima“, kvietė jÄ Ä¯ bÅ«delę sakydamas, kad duos pinigų. „(duomenys neskelbtini)“ jÄ atsivedė iki bÅ«delės aprodyti, užrakino duris. Ji prašė atrakinti, sakė, kad nori eiti namo valgyti, tai jis jai pasiÅ«lė valgyti, bet ji atsisakė.

Tada jis pasodino jÄ ant stalo, o pats atsisėdo ant kėdės, kuri buvo Å¡alia stalo ir pradėjo kabinėtis. Per rÅ«bus glostė kojas, nugarÄ . Ji prašė paleisti, bet jis jai pasakė palaukti, nes ten vaikščioja vaikai. Ji matė vaikÅ¡tant vaikus. Kai vaikai nuėjo, jis jÄ paleido, bet sakė nieko nesakyti tėvams. Prie bÅ«delės yra laiptai, viduje, Å¡alia durų, yra langas, krosnis, stalas, 2 kėdės, spinta. Kai ji buvo bÅ«delėje kitÄ kartÄ , tuo laiku buvo Å¡ilta, buvo apie 13 val., ji sėdėjo ant stalo, o jis sėdėjo Å¡alia stalo ant kėdės. Pradžioje jis liepė jai atsisėsti ir ji atsisėdo ant kėdės, bet „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad ji nesėstu ant kėdės, nes jÄ kas nors gali pamatyti ir sakė sėstis kur nors už kampo.

Tada ji ir atsisėdo ant stalo. Jis sėdėjo prieÅ¡ais ant kėdės. Atsegęs kelnes įkiÅ¡o rankÄ Ä¯ kelnes ir grabinėjo už nuogos „pÅ«tės“, užpakalio, kiÅ¡o pirÅ¡tÄ Ä¯ „pÅ«tę“. Jo pirÅ¡tas buvo purvinas, dar nebuvo nusikarpęs ir nagų. Kai jis jÄ â€žiÅ¡prievartavo“ ji paklausė, ar jis baigė. Jis pasakė, kad dar ne, tada ji trenkė jam per veidÄ , gynėsi nuo jo, spardėsi ir kandžiojosi. Gynėsi nuo jo, nes jai skaudėjo. Verkė, bet jis nereagavo.

Verkė, nes jai skaudėjo, kai jis kiÅ¡o pirÅ¡tÄ . Kai trenkė jam per veidÄ , jis tik pažiÅ«rėjo į jÄ ir nieko nepasakė, bet paėmė už rankos ir jÄ laikė. Jai buvo blogai, skaudėjo ir buvo labai gėda. Jis nebuvo nusirengęs. Skaudėjo kai kiÅ¡o pirÅ¡tÄ ir grįžus namo. Skaudėjo „pÅ«tę“ ir ji vaikščiojo iÅ¡sižergusi. KitÄ dienÄ jai iÅ¡ ten pradėjo bėgti baltas skystis. Kai jai kiÅ¡o pirÅ¡tus ji ėjo į antrÄ klasę. Jei vyras graibo, tai reiÅ¡kia „iÅ¡prievartavo“.

Kai jis jÄ â€žiÅ¡prievartaudavo“, duodavo pinigų ir ji paimdavo. KartÄ už krÅ«mų jÄ bučiavo į lÅ«pas ir į kaklÄ , po to davė pinigų, sakė niekam nesakyti. Buvo jÄ nusivedęs į miÅ¡kÄ , žadėjo duoti pinigų, miÅ¡ke siÅ«lė gerti sidro, bet miÅ¡ke jai nieko nedarė. Jis per kelis kartus yra jai davęs pinigų, bet ne visus kartus jÄ â€žprievartaudavo“. Niekas iÅ¡ kitų vyrų nėra jos kur nors kvietęs ir nieko panaÅ¡aus daręs. Be „(duomenys neskelbtini)“ niekas nėra jos „prievartavęs“.

Jis jai grasino niekam nesakyti, ji bijojo, kad jai nebÅ«tų blogai. Kad kiÅ¡o pirÅ¡tus ji pirmiausia papasakojo mamai, papasakojo už kokio mėnesio, nes labai bijojo, tÄ pačiÄ dienÄ parašė žinutę ir I., po to papasakojo ir D., jis sakė nevaikščioti pas „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo praÅ¡ymu papildomai apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ M. M. paaiÅ¡kino (II tomas, b.l.102-103), kad jis yra vadinamas „(duomenys neskelbtini)“, budi bÅ«delėje. PraėjusiÄ vasarÄ mama su juo kalbėjosi ir jam sakė, kad jei jis dar kartÄ lįs prie M..

Nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ bandė jÄ iÅ¡prievartauti, tik neprisimena kiek kartų. Seniai tai įvyko ir ne kartÄ Ä¯vyko. Mamai papasakojo per D. gimtadienį. Ji nieko neiÅ¡sigalvoja. Niekas nesako meluoti. Mama sakė viskÄ sakyti kaip buvo. Nei močiutė, nei senelis nesakė, kad ji meluotų, liepė sakyti teisybę.  IÅ¡ papildomos M. M. apklausos protokolo (I tomas b.l.61) matyti, kad 2010 m. sausio mėnesį, tikslaus laiko pasakyti negali, bet buvo atostogos, jai bÅ«nant prie savo namų, kieme sutiko kaimynÄ D., kuris paklausė ar jos mama dar neatleido „M.“.

Jai atsakius, kad ne, D. pasakė, kad „M.“ gali duoti pinigų, gauna 800 litų pensijÄ , sakė, kad galės nusipirkti kompiuterį. Jai atsakius, kad kompiuterio jai nereikia, D. daugiau su ja nekalbėjo. Vėliau iÅ¡ mamos sužinojo, kad D. apie pinigus kalbėjo ir su jos mama. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas (I tomas b.l.58) patvirtina, kad M. M. atpažino S. M., kaip asmenį, vadinamÄ â€žM.“, kuris buvo jÄ nusivedęs į sargo bÅ«delę, kiÅ¡o pirÅ¡tÄ Ä¯ lytinius organus.Nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolas (I tomas b.l.62-65) patvirtina, kad M.

M. parodė MiÅ¡kininkų g. 4, Kėdainių mieste, esantį sargo namelį, kuriame parodė prie sienos stovintį staliukÄ ir paaiÅ¡kino, kad sargas „M.“ jÄ pasodino ant staliuko, atsegė kelnes ir kiÅ¡o pirÅ¡tus į lytinį organÄ , tai yra „pÅ«tę“, parodė kėdę, ant kurios sėdėjo sargas „M.“.M. M. gimimo liudijimas (I tomas b.l.67) patvirtina, kad M. M., gimusi 2000 01 29, yra mažametė.Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė I. M. paaiÅ¡kino, kad M. M. yra jos dukra, gimusi 2000-01-29.

Nurodė, jog 2009 metų vasarÄ ji gulėjo, nes sirgo, jai buvo pripažintas piktybinis auglys, nevaikščiojo. VienÄ vakarÄ , tai galėjo bÅ«ti ir liepos mėn., pastebėjo, kad dukra M. labai lėtai ir sunkiai sėdasi, vaikÅ¡to truputį prasiskėtusi. Ir ji, ir močiutė klausė, kas M. yra. Mergaitė nieko nepasakojo. Tokia ji atrodė apie tris - septynias dienas. 2009 metų lapkričio 1 dienÄ , vakare, tuo metu Å¡ventė sesers gimtadienį, su dukra M. iÅ¡sikalbėjo. Mergaitė pati pradėjo kalbėti sakydama – „mama, tu žinai, kodėl aÅ¡ taip sėsdavausi“ ir pradėjo pasakoti.

Papasakojo, kad dėdė „M.“ – taip vadinamas S. M., vasarÄ sargų bÅ«delėje pasodino jÄ ant stalo, pradėjo lįsti, glostinėti už kojų, numovė jai kelnes, kelnaites ir kiÅ¡o pirÅ¡tus jai į „pÅ«tę“. Sakė, kad tuo momentu, kai jis kiÅ¡o jai pirÅ¡tus, jai skaudėjo. Dar ji sakė, kad jo pirÅ¡tai buvo juodi, murzini. Sakė, kad ji bandė gintis, bet jis turėjo daugiau jėgų, nei ji. Sakė, kad nuo to laiko jai iÅ¡ lyties organų pradėjo bėgti kažkoks baltas skystis.

Dukra prašė niekam nesakyti. Sakė, jog bijo, jai gėda, todėl nepasakojo. Apie tai ji papasakojo savo mamai ir tėvui, pradžioje nepatikėjo. M. savo sesei I., kuri gyvena su tėvu V. M., parašė žinutę, kurioje taip pat pasipasakojo, kad jai „M.“ kiÅ¡o pirÅ¡tus. Apie tai sužinojęs V. M. iÅ¡kvietė policijÄ . Vėliau sužinojo, kad jis į S. M. Å¡ovė. Nurodė, jog ji tiki savo dukra, nes ji negalėtų meluoti, meluoti ji nelinkusi, yra atvira. KaltinamÄ jį ji pati ir jos tėvai pažinojo, santykiai buvo normalÅ«s, nesipyko, ji iÅ¡ jo pinigų niekada nesiskolino.

Po Å¡io sužinoto įvykio iÅ¡ kaltinamojo pinigų neprašė. Kaimynas D. N. buvo atėjęs ir sakė, kad „M.“ prašė atleisti, nutraukti bylÄ , siÅ«lė 500 Lt, kad atsiimtų pareiÅ¡kimÄ , bet ji nesutiko. Pastebėjo, kad kai kaltinamasis sargauja, dukra labai bijo jį susitikti. Dukra pasakojo, kad kai ji ėjo iÅ¡ mokyklos, galimai rugsėjo mėn., tuo metu baudžiamoji byla dar nebuvo iÅ¡kelta, kaltinamasis, bÅ«damas D. N. kieme, jos dukrai pasakė, kad jei ji prasižios, tai jai bus „šakės“.

Neprisimena, bet gal dukra jai ir yra pasakojusi, kad kaltinamasis jai yra davęs pinigų. Kreiptis į policijÄ jÄ paskatino V. M., ji pradžioje nesikreipė. Mergaitė po įvykio liko įsibaiminusi, pablogėjo su mokslais, nes dabar jai reikia aiÅ¡kinti daugiau, kad suvoktų. M. savaitę gulėjo Vaikų raidos centre. Pačiai, kai apie įvykį sužinojo, buvo Å¡okas, verkė, „isterikavo“, pergyveno. M. patyrė skausmÄ , buvo pažeminta, todėl reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o jai ir M.

M. priteisti 10000 Lt neturtinę žalÄ . Liudytojas V. M. paaiÅ¡kino, kad apie įvykį jis sužinojo 2009 metų spalio mėn. pabaigoje - lapkričio mėn. pradžioje. Sužinojo iÅ¡ savo ir I. M. dukters I. M.. I. M. yra jo buvusi sugyventinė, o M. - podukra. IÅ¡ dukros I. telefono jis sužinojo, kad kaltinamasis, kurį M. vadino „M.“, lindo prie M., bandė į lyties organus kiÅ¡ti pirÅ¡tus. M. I. parašė žinutę iÅ¡ I. M. telefono. Rašė, kad kaltinamasis buvo nusivedęs jÄ Ä¯ bÅ«delę, lindo prie „pÅ«tės“.

Dukra I. jam parodė tÄ Å¾inutę. Jis paskambino I. M., kad kreiptųsi į policijÄ . Ji atsakė, kad tai ne jo reikalas ir jis nesikiÅ¡tų, buvo iÅ¡gėrusi. Tada jis pats paskambino į policijÄ , pasakė, kad yra tvirkintas vaikas, pasakė adresÄ . Vakare, apie 19-20 val., jis, jo tėvas, V. Ū., ir dar kiti asmenys, nuvažiavo pas I. M.. Policija dar atvažiavusi nebuvo. Liepė I. M. parodyti, kur gyvena S. M., važiavo iÅ¡siaiÅ¡kinti, bet jo nerado. Grįžtant atgal juos sustabdė policija, kuriems paaiÅ¡kino, kas atsitiko.

Vėliau sužinojo, kad I. M. kaimynas D. N. kalbino „M.“ dovanoti, sakė, kad pastarasis nupirks kompiuterį. M. buvo iÅ¡sigandusi, tyli. Mergaitė nėra linkusi pameluoti, ji linkusi viskÄ atvirai papasakoti. Jis tiki M. pasakojimu. Liudytojas A. M. paaiÅ¡kino, kad 2009 m. rudenį jam sÅ«nus V. M. pasakė, kad kažkas lenda prie M., kad M. prievartauja kažkoks sargas ir paprašė jį ten nuvežti. Kaltinamojo nepažįsta. KartÄ , kada neprisimena, kuomet ieÅ¡kojo M., matė, kaip M. išėjo iÅ¡ sargo namelio, sargas - kaltinamasis, pasakė, kad ji pas jį žaidė.

TÄ sargÄ vadindavo „M.“. M. pergyveno dėl to, kas atsitiko, tapo keista. Iki tol M. jam keista neatrodė. I. M. pasakojo, kad „M.“ lindo prie M., čiupinėjo lytinius organus. Liudytoja D. M. paaiÅ¡kino, kad S. M. pažinojo, santykiai buvo normalÅ«s. PaaiÅ¡kino, kad I. M. yra jos dukra, o M. M. – anÅ«kė, jos kartu gyvena jų namuose. 2009 metais, laiko neprisimena, gal vasarÄ , gal ir po rugsėjo mėn., M. jau buvo antroje klasėje ir ėjo į mokyklÄ , vienÄ rytÄ M. gulėjo su I. lovoje ir kalbėjosi.

Tuo metu M. papasakojo, kad sargas „M.“ vadinosi jÄ Ä¯ bÅ«delę, prižadėjo nupirkti kompiuterį, liepė lipt ant stalo, liepė nusimauti kelnaites, kiÅ¡o jai pirÅ¡tÄ Ä¯ lytinius organus, sakė, kad tie jo pirÅ¡tai buvo labai murzini, ilgi nagai, sakė, kad po to, jai iÅ¡ lytinių organų pradėjo bėgti kažkoks baltas skystis. M. sakė, kad M. žadėjo duoti daiktų, žadėjo kompiuterį, kažkokį filmavimo daiktÄ , sakė, kad už tai, kad ji duos pačiupinėti, daugiau daiktų nupirks.

Ji pati girdėjo kaip M. visa tai pasakojo. Po to, perpasakojo ir pati I.. Ji ir pati M. klausinėjo. M. taip pat sakė, kad „M.“ jai sakė, kad jei ji kam papasakos, tai jai bus „šakės“. D. N. jai ir I. pasakė, kad M. siÅ«lo 500 Lt, kad dovanotų, bet ji atsakė, kad pinigų nereikia, sakė ir I., kad nemėgintų imti. Å iuo metu M. bijo eiti iÅ¡ mokyklos, kai sargauja kaltinamasis, bijo kaltinamojo, kai jis sargauja neina į laukÄ , dažnai prisimena įvykį. M. nėra melagė. Antroje klasėje M. sunkiai skaitė.

Liudytoja D. M. paaiškino, kad S. M. buvo jos tėvo bendradarbis, su juo nesipyko, I. M. - sesuo. 2009 metų rudenį, prieš savo gimtadienį, sužinojo, kad buvo tvirkinta M.. Apie tai sesuo I. M. kalbėjosi su mama. Pačios M. pasakojimo ji negirdėjo. I. sakė, kad M. jai sakiusi, jog M., tai yra sargas vadinamas „M.“, lindo prie M., seksualiai priekabiavo, sakė, kad tai buvo miškų ūkio sargų būdelėje, sakė, kad M. sodino ant stalo, movė kelnes, lindo, grabaliojo, atrodo, už užpakalio.

Su M. apie tai nekalbėjo, nenorėjo kiÅ¡tis. Nemano, kad M. meluotų, jai ji nemeluoja. Girdėjo, kad kai sargauja M., M. bijo eiti į laukÄ . Nurodė, kad kai namie nakvodavo kokie nors vyrai, M. eidavo miegoti į kitÄ kambarį. M. sakė, kad bijo M.. Liudytoja J. J. paaiÅ¡kino, kad ji yra M. M. mokytoja. (duomenys neskelbtini) mokykloje mokosi pagal adaptuotÄ programÄ , buvo palikta antroje klasėje antriems metams, M. trÅ«ksta loginio mÄ stymo, atminties, valios, mokslas sekasi sunkiai. Tačiau Å¡iaip M. yra atviraÅ¡irdis vaikas.

Atsitikus bėdai pirmiausia pasipasakojo toje pačioje klasėje besimokančiai seseriai I. M.. 2009 metais, mėnesio neprisimena, galėjo bÅ«ti ruduo, I. M. jai pasakė, kad kažkoks vyras priekabiavo prie M.. TÄ pačiÄ dienÄ pati M. pasakojo, kad vyras jÄ lietė, sakė, kad jai glostė tarpkojį, lietė lytinius organus, nesakė, kad jai skaudėjo, sakė, kad tas vyras ten dirbo ar saugojo, ji ten vaikščiojo kieme, o tas vyras jÄ pasikvietė į sandėliukÄ , sakė, kad jai davė saldainių, kai atsivedė jÄ Ä¯ tÄ kambariukÄ .

Tuo metu M. apie tai norėjo pasakoti visiems, todėl teko jai aiÅ¡kinti, kad kitiems pasakoti nereikia. M. nesakė, kad jÄ gÄ sdino, sakė, kad lietė lytinius organus, kalbino, nepasakojo, kad nurengė. Tuo metu M. nebuvo linkusi pameluoti, o dabar kartais pameluoja, kai nori važiuoti nakvoti pas seserį I., su kuria jÄ sieja labai stiprus ryÅ¡ys. M. labai nori bÅ«ti pas seserį, todėl tas jos melas vardan geresnio gyvenimo. Klasės draugams M. nemeluoja. Kai M. pasakė, kad jÄ lietė, ji patikėjo. M. jai sakė, kad vengia to vyro, didelės baimės ji nepastebėjo, M. pasikeitimų nepastebėjo.

M. pasakojasi visiems, yra nuoÅ¡irdi, atvira, nelinkusi fantazuoti, iÅ¡sigalvoti. I. pasakojo, kad gavo žinutę iÅ¡ M. ir apie tai pasakė V. M. ir jie važiavo žiÅ«rėti. M. mama patvirtino tai, apie kÄ pasakojo M.. Ji suvokė, kad įvykiai yra neseni. Nemano, kad M. galima įkalbėti kažkÄ apkalbėti, apÅ¡meižti, mergaitė sako taip, kaip yra. To metu įvykiai Kaune nepaskatino mokykloje kalbų apie pedofilijÄ , tarp vaikų nepastebėjo susimojimo ta tema. Liudytoja S. K. paaiÅ¡kino, kad dirba Kėdainių (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos socialine pedagoge.

M. M. pažįsta. Žino tik tÄ patį faktÄ , kad M. buvo tvirkinama. Tuo metu nedirbo. Dirbo socialinė pedagogė R. D.. Mokykloje M. yra rami, meili ir linksma mergaitė, dažniausiai bendrauja su seserim I.. M. mėgsta pameluoti, kai nori eiti pas savo seserį, nes nori bÅ«ti pas jÄ . Å iaip M. nėra melagė. Mergaitė linkusi iÅ¡sipasakoti. Nemano, kad ji galėtų fantazuoti. Liudytoja R. D. paaiÅ¡kino, kad iki motinystės atostogų dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje socialine pedagoge. I. M. yra I. ir M.

M. mama. M. gyvena su mama. I. gyvena atskirai. Tikslaus laiko neprisimena, bet pas jÄ atėjusi mokytoja J. pasakė, kad buvo atėjęs M. M. tėtis, kuris sakė, kad M. lyg buvo tvirkinta per atostogas. Tėtis sakė, jog nežino kÄ daryti, kad eis į policijÄ . Mokytoja lyg sakė, kad bandė mergaitės klausti. Ji pati M. klausė ir mergaitė tik sakė, kad dėdė bandė įsivesti jÄ Ä¯ bÅ«delę, bet ji nėjo. Mergaitė buvo pradėjusi pasakotis vaikams, tačiau jai pasakė, kad ji nesipasakotų kitiems, kad jai pačiai tas nepakenktų.

M. jai nepasakojo kÄ dėdė jai darė. M. yra labai rÅ«pestinga, nėra probleminis vaikas, nepastebėjo, kad ji meluotų. Gal tik kai norėdavo anksčiau iÅ¡eiti iÅ¡ prailgintos grupės ar pas seserį. Mergaitė buvo siųsta pas psichologę O. L., gal ji jai daugiau atsiskleidė. Nemano, kad M. prisigalvotų ir kad nieko nebuvo. Negali pasakyti, ar dėl tuo metu vykusių įvykių Kaune, informavimo apie juos masinėse informavimo priemonėse, tarp jaunesniųjų vaikų jautėsi kokia nors reakcija.

Vaiko raidos centro iÅ¡raÅ¡e (I tomas b.l.70-71) nurodyta, kad M. M. nuo 2009-11-06 iki 2009-11-13 gydėsi vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje, tarpe kitų diagnozių ir dėl reakcijos į stresÄ . Mergaitė į gydymo įstaigÄ atvyko dėl to, kad tapo nerimastinga, baiminga, staiga pasidarė uždaresnė, tylesnė. Po apžiÅ«ros dėl psichikos bÅ«senos nustatyta, kad mergaitė atvyko bÅ«dama nerimastinga, iÅ¡sigandusi, nedrÄ si, pažemintos nuotaikos, slopinamų emocijų. Gydymo eigoje pati inicijavo pasakojimÄ apie seksualinę prievartÄ , bet kalbėdama susigėsta, pradeda nerimauti.

Apie patirtÄ seksualinę prievartÄ pasakoja atvirai. Jai nustatytas žemas intelektinis gebėjimas. Mergaitės atmintis iÅ¡lavėjusi netolygiai, trumpalaikė atmintis geresnė už ilgalaikę. MÄ stymas konkretus, blogai susiformavusi kalba, nepakankamas žodžių prasmių suvokimas, kalbant - sakiniuose pasitaiko gramatinės sandaros netikslumų, kt. IÅ¡vadose nurodyta, kad M. M. aktyviai siekia aplinkinių dėmesio, bendravime betarpiÅ¡ka, neiÅ¡ranki, lengvai užmezga kontaktÄ , socialiai nebrandi, stokoja elgesio normų ir standartų žinojimo.  Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vadose (I tomas b.l.82-85) nurodyta, kad M.

M. nagrinėjamų įvykių metu negalėjo suprasti su ja atliktų veiksmų esmės (nei pobÅ«džio, nei reikÅ¡mės), todėl negalėjo jiems prieÅ¡intis. M. M. dėl galimai įvykdytos jos atžvilgiu nusikalstamos veikos, konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas - reakcija į stresÄ , kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. M. M. gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Jai nerekomenduojama toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar teismo posėdyje (dėl galimo jos psichikos bÅ«senos pablogėjimo).

M. M. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Negauta nei objektyvių, nei subjektyvių duomenų apie galimÄ kitų žmonių poveikį M. M. parodymams. M. M. tiek pasakojimas apie įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu - realistiÅ¡kas, atitinkantis jos žodynÄ , patirtį, tiek realistiÅ¡kos jos emocinės reakcijos, iÅ¡gyvenamos jai kalbant apie byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį jos atžvilgiu. M. M. žinios apie intymius santykius atitinka jos amžiaus tarpsnį.Kaip matyti iÅ¡ Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akto apraÅ¡omosios dalies M.

M. ekspertams papasakojo, kad „M.“ kelis kartus jÄ kvietėsi, kartÄ tempė už rankų, per prievarta kiÅ¡o pirÅ¡tus jai į „pÅ«tę“, ji prieÅ¡inosi, spardėsi, pasakojo, kad jis jÄ prisiviliojo savo kalbomis, klausinėjo kaip jai sekasi mokslai, kvietė ateiti sakydamas, kad nieko jai nedarys, o kai ji atėjo, iÅ¡ vidaus užrakino duris, taip pat veiksmus atliko ir pasikvietęs jÄ Ä¯ miÅ¡kÄ .Tiriant psichikos bÅ«senÄ nurodyta, kad M. M. mÄ stymas nuoseklus, kalbėdama apie įvykį mergaitė slopina emocijas, gėdijasi, jaučiasi nejaukiai, ima nerimauti, tampa nedrÄ si, nutyla.

Atlikus psichologinį tyrimÄ nurodyta, kad M. M. asmenybė nebrandi, naivi, smalsi, drÄ si, aktyvi, nesugeba kritiÅ¡kai vertinti aplinkos įvykių, numatyti jų pasekmių, dėl ko yra įtaigi, patikli, gera pažįstamiems žmonėms, lengvai užmezga kontaktÄ su žmonėmis nepriklausomai nuo jų amžiaus. Sudėtingose situacijose galimos aktyvios gynybinės reakcijos, o taip pat iÅ¡gÄ sčio reakcijos lydimos sÄ stingio. Pagal savo amžių ir turimas žinias negalėjo suvokti įtariamojo ketinimų, elgesio motyvų, todėl įvykio metu negalėjo adekvačiai prieÅ¡intis tiems veiksmams, tačiau teisingai suvokia iÅ¡orinę įvykio pusę, tai yra konkrečias faktines bylos aplinkybes (įvykio vietÄ , dalyvius, atskirus jų veiksmus) bei gali jas atgaminti.

Atsižvelgiant į jos emocinę bÅ«klę įvykio metu (iÅ¡gÄ stis) bei jai bÅ«dingus amžiaus tarpsnio ypatumus (nebrandumas, smalsumas, drÄ sumas, aktyvumas, egocentriÅ¡kumas, nepakankama gyvenimiÅ¡ka patirtis, nesugebėjimas kritiÅ¡kai vertinti aplinkos įvykių, numatyti jų pasekmių, galimas nevalingas įvykio detalių užsimirÅ¡imas, jų supainiojimas, kt.), M. M. parodymai apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes gali stokoti tikslumo, detalumo, ypač kai praeina ilgas laiko tarpas ir tuo galima paaiÅ¡kinti atsiradusius neesminius skirtumus tarp mergaitės parodymų.Klinikiniame vaizde vyrauja nerimas, susirÅ«pinimas, pažeminta nuotaika, minėti simptomai ypač iÅ¡ryÅ¡kėja su mergaite kalbant apie byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį.

Mergaitė apie įvykį kalbėti vengia, o kalbant gyvos ir iÅ¡raiÅ¡kingos jos emocijos tampa slopinamomis, mergaitė tampa įsitempusi, nerimastinga, pokalbio metu paaiÅ¡kėja, kad ji mažiau bendrauja su bendraamžiais, nebelanko papildomų bÅ«relių, popamokinės veiklos. Liudytoja V. P. paaiÅ¡kino, kad yra kriminalinės policijos vyresnioji tyrėja ir atliko ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje. Tvirtina, kad kai apklausinėjo D. N., jis buvo sÄ moningos bÅ«klės, parodymus davė savo valia, buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .

KÄ liudytojas sakė, tÄ ir surašė. Joks spaudimas jam nebuvo daromas. Po apklausos liudytojas pats perskaitė protokolÄ , pats pasirašė. Liudytojas nesiskundė, kad neturi akinių. Liudytojas buvo apklaustas antrÄ kartÄ gavus papildomos informacijos apie pinigų siÅ«lymÄ . Liudytojas D. N. (I tomas b.l.99-103, tikslÅ«s anketiniai duomenys – I tomas b.l.104-105), apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad S. M. yra jo buvęs bendradarbis, kuris sargauta (duomenys neskelbtini) garažuose.

Jis kartais užeidavo pas jį į svečius. Su juo nesipyko. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui jis davė teisingus parodymus. 2010 m. sausio 26 d., jis S. M. buvo sutikęs Kėdainių ligoninėje. S. M. prašė jo pakalbėti su I. M., kad pastaroji sutiktų nutraukti bylÄ dėl M. Jam M. M. yra sakiusi, kad jei M. jai nupirktų kompiuterį, ji praÅ¡ytų mamos nutraukti bylÄ . IÅ¡ I. M. jam buvo žinoma, kad S. M. M. buvo įkišęs pirÅ¡tus. Ligoninėje S. M. prašė paskolinti pinigų ir juos perduoti I., bei susitarti dėl bylos nutraukimo.

Jis S. M. pasakė, kad pirmiausia pakalbės su I. ir po to galės paskolinti pinigų. Parodė, kad tÄ pačiÄ dienÄ grįžęs iÅ¡ ligoninės jis buvo nuėjęs pas I. M. į namus ir pasakė, kad atėjo pasitarti, kad nutraukti bylÄ dėl S.. Sakė jai, kad S. gali duoti pinigų, kad tÄ bylÄ nutraukti, tačiau I. pasakė, kad nenori net kalbėti ir niekada nedovanos. TÄ pačiÄ dienÄ , apie 19-20 val., jam S. M. skambino telefonu, kurį jis yra nurodęs apklausos metu, ir klausė ar jis bandė tartis su I..

Jis jam atsakė, kad buvo susitikęs I., bet ji net nesileido į kalbas. Gerai neprisimena ar apie tai kalbėjo ir su M.. Nurodė, kad jam pati M. yra sakiusi, kad jai „B.“, taip mergaitės vadina M., buvo įkišęs pirštus į „pūtytę“. Tai M. jam pasakė, kai grįžo iš Vilniaus. M. sakė, kad Vilniuje tyrė ar jai viskas gerai su protu. Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų (I tomas b.l.14-18) matyti, kad buvo apžiūrėtas V. M. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1209“.

ApžiÅ«ros metu apžiÅ«rėta ir nufotografuota iÅ¡ telefono (duomenys neskelbtini) gauta SMS žinutė, kurioje raÅ¡oma:„pradėjo kabinėtis ir us putės pradejo graibit us siknos pradėjo graibit ir pirsta kiso i pute ir gasino jei pasiskusi man bus saker“.Kėdainių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. D. paaiÅ¡kino, kad M. M. Å¡eima nuo 2000 metų įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ dėl mamos I. M. girtavimo, nors tie girtavimai yra epizodiniai. Tačiau namuose yra normalÅ«s seneliai, todėl Å¡iokia tokia vaiko priežiÅ«ra yra, faktiÅ¡kai seneliai visus ir iÅ¡laiko.

M. dažnai mėgsta nuvažiuoti pas savo seserį I., tėčiu vadina V. M., ji ten jaučiasi gerai, yra prie jų prisiriÅ¡usi, ten gauna pagalbÄ ir paramÄ . Seneliai Å¡iuo metu negeria, anksčiau, kai buvo jauni, buvo visko. I. M. trÅ«ksta supratimo kaip rÅ«pintis vaiku. Ji lyg ir myli ir supranta viskÄ , bet kaip rÅ«pintis, parodyti meilę, supratimo trÅ«ksta. Signalai apie I. girtavimus bÅ«davo gaunami iÅ¡ V. M..Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiosios I.

M., ištirtais ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais nukentėjusiosios M. M. parodymais, apklaustų netiesioginių liudytojų V. M., D. M., A. M., D. M., J. J., S. K., R. D., V. P. parodymais, ištirtais ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais liudytojo D. N. parodymais, aukščiau išvardintais ištirtais rašytiniais įrodymais, tai yra vaiko gimimo liudijimu, asmens parodymo mažametei nukentėjusiajai atpažinti iš fotonuotraukos ir nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolais, Vaiko raidos centro išrašu, teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės išvada, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolu, nustatyta, kad kaltinamasis S. M., 2009 m. liepos - spalio mėnesių laike, tiksli data ir laikas teisminio nagrinėjimo metu nenustatyti, nusivedęs mažametę M.

M., gim. 2000-01-29, į sargo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), mažametės atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus, tai yra: pasodinęs jÄ ant stalo ir prasegęs jos kelnes glostė mergaitės kojas, užkišęs rankÄ už kelnaičių glostė mažametės sėdmenis, lytinius organus, kiÅ¡o rodomÄ jį pirÅ¡tÄ jai į makÅ¡tį, dėl ko, mažametė M. M. jautė fizinį skausmÄ bei reaguodama į stresÄ patyrė laikinÄ psichikos sutrikimÄ , dėl ko jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.BK 153 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 20 punkte pažymėta, kad mažamečio asmens tvirkinimas, numatytas BK 153 str., gali bÅ«ti padaromas įvairiomis formomis, pavyzdžiui demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kÅ«nÄ ar jo lytinius organus, praÅ¡ant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat ir lytiÅ¡kai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrÄ mažamečio akivaizdoje ir pan.

Nukentėjusioji M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), tai yra mažametė, kÄ patvirtina jos gimimo liudijimo duomenys, apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant psichologui, nurodė, jog S. M., kurį ji atpažino asmens parodyme atpažinti iÅ¡ fotonuotraukos, Å¡alia jos namų dirbantis sargu, ne tik yra jÄ bučiavęs, duodavęs pinigų, siÅ«lęs gerti sidro, sakydavęs niekam nesipasakoti, bet ir kelis kartus jÄ kvietėsi į sargo namelį, žadėjo duoti pinigų, kartÄ nenorėjo iÅ¡ namelio jos iÅ¡leisti, laukdamas kol nueis prie namelio vaikščioję vaikai, nurodęs jai sėstis ne ant kėdės prie lango, bet kur nors į kampÄ , kad niekas nepamatytų, dėl ko ji buvo atsisėdusi ant stalo, vienÄ kartÄ atsegęs jai kelnes įkiÅ¡o rankÄ ir grabinėjo už nuogų jos lytinių organų, kaip nukentėjusioji pavadino - „pÅ«tės“, užpakalio, kiÅ¡o savo murzinÄ , nekarpytais nagais pirÅ¡tÄ Ä¯ jos lyties organus, dėl ko jai skaudėjo, ji gynėsi, verkė, į kÄ kaltinamasis nereagavo.

Nurodė, kad jai dėl to buvo blogai, skaudėjo ir buvo labai gėda, kad dėl kaltinamojo į lyties organus kiÅ¡to pirÅ¡to jai lyties organÄ skaudėjo ir grįžus namo, ji vaikščiojo iÅ¡sižergusi, kitÄ dienÄ jai iÅ¡ ten pradėjo bėgti baltas skystis. Nukentėjusioji nurodė, kad niekas iÅ¡ kitų vyrų nėra jos kur nors kvietęs ir nieko panaÅ¡aus daręs. Nurodė, kad kaltinamasis yra jai grasinęs niekam nesakyti ir ji bijojo, kad jai nebÅ«tų blogai. Apie tai, kad kaltinamasis jai kiÅ¡o pirÅ¡tus mamai pasipasakojo ne tuo po įvykio, nes labai bijojo, bet tÄ pačiÄ dienÄ , kai pasipasakojo mamai, apie tai parašė žinutę ir I., papasakojo ir kaimynui D..

Kaltinamojo praÅ¡ymu papildomai apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ M. M. paaiÅ¡kino, kad savo mamai pasipasakojo per tetos D. gimtadienį, nurodė, jog ji nieko neiÅ¡sigalvoja, niekas nesakė jai meluoti, mama sakė viskÄ sakyti kaip buvo, kad nei močiutė, nei senelis nesakė, kad ji meluotų, liepė sakyti tiesÄ . Savo parodymus mažametė nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir, kaip matyti iÅ¡ apraÅ¡omosios dalies – teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės metu ekspertams (I tomas, b.l.82-85), bei teismo medicinos specialisto tyrimo metu specialistui (I tomas, b.l.25).

Nukentėjusiosios parodymus patvirtino I. M., kuri vasaros metu, tikslaus mėnesio neprisimena, galimai liepos mėnesį, pati matė savo dukrÄ M. vaikščiojančiÄ iÅ¡sižergusiÄ , sunkiai besisėdusiÄ , ir, kad tik rudenį, dukra pasisakė apie tai, jog jos atžvilgiu kaltinamasis aplinkybėse nurodytoje vietoje atliko kaltinime nurodytus seksualinio pobÅ«džio veiksmus, kad dukra jai sakė, jog kaltinamasis jai yra grasinęs, kad jei dukra prasižios, tai jai bus „šakės“, bei nurodė, jog ji tiki savo dukra, nes ji nelinkusi meluoti, yra atvira, taip pat nurodė, kad kaimynas D.

N. jai sakė, kad kaltinamasis siÅ«lo pinigų, praÅ¡o atsiimti pareiÅ¡kimÄ ir praÅ¡o bylÄ nutraukti. Liudytojas V. M. patvirtino, jog apie įvykį jis sužinojo iÅ¡ savo ir I. M. dukters I. M., kai I. M. dukra M. parašė I. SMS žinutę, kad kaltinamasis, kurį M. vadino „M.“, bandė jai į lyties organus kiÅ¡ti pirÅ¡tus. M. žinutėje rašė, kad kaltinamasis buvo nusivedęs jÄ Ä¯ bÅ«delę, lindo prie „pÅ«tės“. Jis pats apie tai pranešė policijai. Vėliau sužinojo, kad I.

M. kaimynas D. N. kalbino „M.“ dovanoti, sakė, kad pastarasis nupirks kompiuterį. M. buvo iÅ¡sigandusi, tyli. Nurodė, jog M. nėra linkusi pameluoti, ji linkusi viskÄ atvirai papasakoti. Liudytojas A. M. patvirtino, jog iÅ¡ sÅ«naus V. M. sužinojo, kad M. prievartauja kažkoks sargas. KartÄ , kada neprisimena, kuomet jis pats ieÅ¡kojo M., matė, kaip M. išėjo iÅ¡ sargo namelio, sargas - kaltinamasis, pasakė, kad ji pas jį žaidė. TÄ sargÄ vadindavo „M.“. M. pergyveno dėl to, kas atsitiko, tapo keista, o iki tol M. jam keista neatrodė.

Nurodė, jog I. M. jam pasakojo, kad „M.“ lindo prie M., čiupinėjo lytinis organus. Liudytoja D. M. paaiÅ¡kino, kad pati girdėjo kaip anÅ«kė M. jos dukrai I. papasakojo, kad sargas „M.“ vadinosi jÄ Ä¯ bÅ«delę, prižadėjo nupirkti daiktų, liepė lipt ant stalo, liepė nusimauti kelnaites, kiÅ¡o jai pirÅ¡tÄ Ä¯ lytinius organus, sakė, kad tie jo pirÅ¡tai buvo labai murzini, ilgi nagai, sakė, kad po to, jai iÅ¡ lytinių organų pradėjo bėgti kažkoks baltas skystis.

M. taip pat sakė, kad „M.“ jai sakė, kad jei ji kam papasakos, tai jai bus „šakės“. D. N. jai ir I. pasakė, kad S. M. siÅ«lo 500 Lt, kad dovanotų. Å iuo metu M. bijo eiti iÅ¡ mokyklos, kai sargauja kaltinamasis, bijo kaltinamojo, kai jis sargauja neina į laukÄ , dažnai prisimena įvykį. Tvirtina, kad M. nėra melagė. Liudytoja D. M. paaiÅ¡kino, kad 2009 metų rudenį, prieÅ¡ savo gimtadienį, sužinojo, kad buvo tvirkinta M.. Apie tai sesuo I. M. kalbėjosi su mama. I. sakė, kad M. jai sakiusi, jog M., tai yra sargas vadinamas „M.“, lindo prie M., seksualiai priekabiavo, sakė, kad tai buvo miÅ¡kų Å«kio sargų bÅ«delėje, sakė, kad M. sodino ant stalo, movė kelnes, lindo, grabaliojo.

Nemano, kad M. meluotų. Girdėjo, kad kai sargauja M., M. bijo eiti į laukÄ . M. jai sakė, kad bijo S. M.. Liudytoja J. J. nurodė, kad bÅ«dama M. mokytoja 2009 metais, galimai rudenį, iÅ¡ I. M. sužinojo, kad kažkoks vyras priekabiavo prie M.. I. sakė, kad M. jai parašė žinutę. TÄ pačiÄ dienÄ pati M. jai pasakojo, kad vyras jÄ lietė, sakė, kad glostė jos tarpkojį, lietė lytinius organus, sakė, kad tas vyras ten dirbo ar saugojo, o ji ten vaikščiojo kieme ir tas vyras jÄ pasikvietė į sandėliukÄ , sakė, kad kai atsivedė į kambariukÄ , davė jai saldainių.

M., kuri mokosi pagal adaptuotÄ programÄ charakterizavo kaip atviraÅ¡irdį vaikÄ , nelinkusiÄ meluoti, nelinkusiÄ fantazuoti ar iÅ¡sigalvoti, ir kuria ji tiki. Nemano, kad M. galima įkalbėti kažkÄ apkalbėti, apÅ¡meižti, mergaitė sako taip, kaip yra. Liudytoja S. K. nurodė, jog kaip mokyklos socialinė pedagogė M. charakterizuoja kaip mėgstančiÄ pameluoti tik tuo atveju, kai nori eiti pas savo seserį, bet Å¡iaip nelinkusiÄ meluoti, linkusiÄ iÅ¡sipasakoti ir nemano, kad ji galėtų fantazuoti.

Liudytoja R. D. patvirtino, jog dirbdama mokykloje socialine pedagoge iÅ¡ mokytojos J. sužinojo, kad buvo atėjęs M. M. tėtis, kuris sakė, kad M. lyg buvo tvirkinta per atostogas. Mokytoja lyg sakė, kad bandė mergaitės klausti. Mergaitė buvo pradėjusi pasakotis vaikams, tačiau jai pasakė, kad ji nesipasakotų kitiems. M. jai nepasakojo kÄ dėdė jai darė. M. charakterizavo kaip labai rÅ«pestingÄ ir nepastebėjo, kad ji meluotų, nemano, kad M. prisigalvotų ir kad nieko nebuvo. Liudytojas D.

N., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui jis davė teisingu parodymus, kad 2010 m. sausio 26 d., jis S. M. buvo sutikęs Kėdainių ligoninėje ir kaltinamasis jo prašė paskolinti pinigų ir juos perduoti I. M., bei susitarti dėl bylos nutraukimo. IÅ¡ I. M. jam buvo žinoma, kad S. M. M. buvo įkišęs pirÅ¡tus. Pripažino, jog buvo nuėjęs pas I. M. į namus tartis dėl bylos nutraukimo S. M., sakė, kad S. M. gali duoti pinigų, bet ji nesutiko.

Patvirtino M. M. parodymus, jog pati M. jam yra sakiusi, kad „B.“, taip mergaitės vadina S. M., buvo įkišęs pirÅ¡tus jai į lyties organus. Liudytoja V. P. paaiÅ¡kino, kad kaip tyrėja ji apklausinėjo D. N. ir patvirtino, jog apklausos metu jis buvo sÄ moningos bÅ«klės, parodymus davė savo valia, kÄ jis sakė, tÄ ji ir surašė, joks spaudimas jam nebuvo daromas, po apklausos liudytojas pats perskaitė protokolÄ , pats pasirašė, nurodė, jog liudytojas antrÄ kartÄ buvo apklaustas gavus papildomos informacijos apie pinigų siÅ«lymÄ .

IÅ¡ Vaiko raidos centro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog M. M. buvo gydyta vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje, tarpe kitų diagnozių ir dėl reakcijos į stresÄ . Po psichikos bÅ«senos apžiÅ«ros nustatyta, kad mergaitė atvyko bÅ«dama nerimastinga, iÅ¡sigandusi, nedrÄ si, pažemintos nuotaikos, slopinamų emocijų, o gydymo eigoje pati inicijavo pasakojimÄ apie seksualinę prievartÄ , bet kalbėdama susigėsdavo, pradėdavo nerimauti, tačiau apie patirtÄ seksualinę prievartÄ pasakojo atvirai.

M. M. buvo nustatytas žemas intelektinis gebėjimas. Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vadose nurodyta, kad M. M. nagrinėjamų įvykių metu negalėjo suprasti su ja atliktų veiksmų esmės (nei pobÅ«džio, nei reikÅ¡mės), todėl negalėjo jiems prieÅ¡intis. M. M. dėl galimai įvykdytos jos atžvilgiu nusikalstamos veikos, konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas - reakcija į stresÄ , kuris įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodyta, jog M. M. gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, tačiau dėl galimo jos psichikos bÅ«senos pablogėjimo jai nerekomenduojama toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar teismo posėdyje.

M. M. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Negauta nei objektyvių, nei subjektyvių duomenų apie galimÄ kitų žmonių poveikį M. M. parodymams. Tiek M. M. pasakojimas apie įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu, kuris yra realistiÅ¡kas, atitinkantis jos žodynÄ , patirtį, tiek realistiÅ¡kos jos emocinės reakcijos, iÅ¡gyvenamos jai kalbant apie byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį jos atžvilgiu. M. M. žinios apie intymius santykius atitinka jos amžiaus tarpsnį. Taip pat apraÅ¡omojoje ekspertizės dalyje nurodyta, jog M.

M. teisingai suvokia iÅ¡orinę įvykio pusę, tai yra konkrečias faktines bylos aplinkybes (įvykio vietÄ , dalyvius, atskirus jų veiksmus) bei gali jas atgaminti. O atsižvelgiant į M. M. emocinę bÅ«klę įvykio metu (iÅ¡gÄ stis) bei jai bÅ«dingus amžiaus tarpsnio ypatumus (nebrandumas, smalsumas, drÄ sumas, aktyvumas, egocentriÅ¡kumas, nepakankama gyvenimiÅ¡ka patirtis, nesugebėjimas kritiÅ¡kai vertinti aplinkos įvykių, numatyti jų pasekmių, galimas nevalingas įvykio detalių užsimirÅ¡imas, jų supainiojimas, kt.), M.

M. parodymai apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes gali stokoti tikslumo, detalumo, ypač kai praeina ilgas laiko tarpas ir tuo galima paaiÅ¡kinti atsiradusius neesminius skirtumus tarp mergaitės parodymų. Daiktų apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad apžiÅ«rėjus V. M. pateiktÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ fiksuota ir nufotografuota iÅ¡ telefono (duomenys neskelbtini) gauta SMS žinutė, kurioje raÅ¡oma:„pradėjo kabinėtis ir us putės pradejo graibit us siknos pradėjo graibit ir pirsta kiso i pute ir gasino jei pasiskusi man bus saker“.

Kėdainių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teisme paaiÅ¡kino, kad M. M. Å¡eima nuo 2000 metų įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ dėl mamos I. M. girtavimo, nors tie girtavimai yra epizodiniai, tačiau namuose yra normalÅ«s seneliai, todėl jie M. prižiÅ«ri ir visus iÅ¡laiko. M. dažnai mėgsta nuvažiuoti pas savo seserį I., tėčiu vadina V. M., ji ten jaučiasi gerai, yra prie jų prisiriÅ¡usi, ten gauna pagalbÄ ir paramÄ . Atsižvelgiant ir į teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės iÅ¡vadÄ , į teisiamÄ jį posėdį mažametė nukentėjusioji kviečiama nebuvo.

Kaltinamajam ir jo gynėjui praÅ¡ant, jiems buvo suteikta teisė mažametei nukentėjusiajai užduoti norimus klausimus. Nukentėjusioji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, apklausta dalyvaujant reikiamoms specialistėms. Po paskutinės apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kaltinamasis ir jo gynėjas mažametės nukentėjusiosios apklausti teisiamajame posėdyje nebereikalavo. Nukentėjusiosios M. M. parodymai buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 str. 2 d. reikalavimais, todėl juos teismas vertina kaip įrodymus ir jais remiasi, nes iÅ¡analizavus mažametės nukentėjusiosios parodymus darytina iÅ¡vada, kad jie yra pakankamai nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, pagal faktines įvykio aplinkybes sutampa su nukentėjusiÄ ja pripažintos I.

M., aukščiau paminėtų liudytojų parodymais ir iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais, kas tik patvirtina mažametės nukentėjusiosios parodymų objektyvumÄ ir patikimumÄ , todėl netikėti Å¡iais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo. Teismas nenustatė jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl kurių mažametė nukentėjusioji ar jos Å¡eimos nariai galėtų kaltinamÄ jį S. M. apkalbėti, melagingai apkaltinti. To logiÅ¡kai negalėjo paaiÅ¡kinti ir pats kaltinamasis.

Visi apklausti liudytojai M. M. charakterizavo kaip atvirÄ , nuoÅ¡irdžiÄ , negalinčiÄ apkalbėti, fantazuoti. TÄ patvirtino ir teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertai, kurie atlikę ekspertizę pasisakė, kad M. nėra nustatytas padidintas polinkis fantazuoti, kad nebuvo gauta jokių duomenų apie galimÄ kitų žmonių poveikį M. M. parodymams, ekspertizės akte nurodyta, kad mergaitės pasakojimas apie kaltinamojo veiksmus jos atžvilgiu - realistiÅ¡kas, kad mergaitė teisingai suvokia iÅ¡orinę įvykio pusę, tai yra konkrečias faktines bylos aplinkybes (įvykio vietÄ , dalyvius, atskirus jų veiksmus) bei gali jas atgaminti, tačiau atsižvelgiant į jos emocinę bÅ«klę įvykio metu (iÅ¡gÄ stis) bei jai bÅ«dingus amžiaus tarpsnio ypatumus, M.

M. parodymai apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes gali stokoti tikslumo, detalumo, ypač kai praeina ilgas laiko tarpas ir tuo galima paaiškinti atsiradusius neesminius skirtumus tarp mergaitės parodymų. Kaltinamojo argumentus, kuriais jis neigia pateiktus kaltinimus, nurodydamas, jog jis nesupranta, kodėl jį M. M. apkalba, tačiau mano, kad ji tai daro primokyta, nes:

1) jos motina I. M. pyksta, kad jis jÄ paerzindavo, 2) kad I. M. pykta, jog jis jai atsisakė paskolinti pinigų, 3) kad M. gali pykti, nes kai buvo apvogtas kaimynas D. N., jis jį kurstydavo raÅ¡yti pareiÅ¡kimus policijai, Å¡nekėdavo, kad tai greičiausiai M. ar pas juos besirenkančių asmenų darbas, 4) kad ir pati M. galėjo pykti, nes jis jos nepavežiojo maÅ¡ina, 5) kad apkalbėjimo iniciatoriai gali bÅ«ti M., nors jis su jais ir nebendravo, nes Å¡auta į jį buvo dėl I. M., nes kai ji susipykdavo su M., pastarajam pasigirdavo, kad yra iÅ¡ jo (kaltinamojo) gavusi pinigų, teismas vertina kaip nerealius ir nelogiÅ¡kus, todėl atmestinus ir daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis, kuris realiai nebendravo su prieÅ¡ jį parodymus davusiais asmenimis, tokiais argumentais tik siekia iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Liudytoja, kaltinamojo sutuoktinė N. M., jokių reikÅ¡mingų duomenų, kuriuos reikėtų aptarti ir teisiÅ¡kai įvertinti, teismui nepateikė, tačiau nurodė, kad su kaltinamuoju gyveno ir gyvena normalų lytinį gyvenimÄ , o tai tik patvirtina, kad kaltinamasis seksualinio pobÅ«džio sveikatos sutrikimų neturėjo, todėl seksualiniams potyriams nebuvo ir nėra abejingas. Liudytojos parodymus, kad jos sutuoktiniui Å¡ioje byloje pareikÅ¡ti kaltinimai yra nesÄ monė, teismas vertina kaip niekuo nepagrįstus sutuoktinės emocinius pamÄ stymus, neturinčius jokios teisinės reikÅ¡mės. Akivaizdu, kad ilgai santuokoje su kaltinamuoju pragyvenusi ir kaltinamojo vaikus užauginusi liudytoja negali bÅ«ti beÅ¡aliÅ¡ka, nes dėl bylos specifikos mažame mieste tiek ji, tiek ir kaltinamojo suaugę vaikai, yra priversti jaustis ypač nemaloniai.

Kaltinamojo pasikviestas liudytojas V. A. nurodė, kad gerai, nors nuo įvykio jau praėjo daugiau kaip pusantrų metų, prisimena, jog 2009 m. vasaros viduryje, jis matė į sargo namelį užeinant mergaitę, kurios neatpažintų, o peržiÅ«rėjęs filmuotÄ medžiagÄ matė, kad S. M. į sargo namelį užėjęs nebuvo, stovėjo tarpduryje, kad daugiau jokie vaikai į sargo namelį užėję nebuvo. Å io liudytojo parodymai sutampa su kaltinamojo pozicija, kad jis tÄ vienintelį kartÄ , kaip teigia kaltinamasis, kai nukentėjusioji buvo sargo namelyje, tik stovėjo sargo namelio tarpduryje ir į namelį užėjęs nebuvo, prie nukentėjusiosios nebuvo net prisilietęs, nors teisiamojo posėdžio eigoje pats kaltinamasis nurodė, kad mergaitei paplekÅ¡nojo per nugarÄ ragindamas nebÅ«ti tokiai, kaip jos motina.

Vienok, tokie kaltinamojo pasikviesto liudyto parodymai neleidžia suabejoti mažametės nukentėjusiosios parodymais. Apklausta mažametė nukentėjusioji, kurios parodymus teismas įvertino kaip patikimus, paneigė V. A. tvirtinimÄ , kad jokie vaikai į sargo namelį daugiau užėję nebuvo ir parodė, jog ji ne vienÄ kartÄ , dirbant kaltinamajam, lankėsi sargo namelyje, apie tai, kad kiti vaikai yra apsilankę sargo namelyje, nurodė ir pats kaltinamasis S. M.. V. A. parodymus, jog 2009 m. vasaros metu jis kiekvienÄ dienÄ peržiÅ«rėdavo įmonėje esančių 6 kamerų vaizdus ir tvirtina, kad be jo paminėto vieno karto, daugiau nei karto nematė, kad kokie nors vaikai bÅ«tų užėję į sargo namelį, teismas vertina kritiÅ¡kai, nes visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka ir akivaizdžiai nerealu, kad liudytojas, tuo pat metu tvarkydamas raÅ¡ytinius dokumentus, kaip jis pats nurodė, nesant įmonėje jokio įvykio, kuris sukeltų įtarimÄ , tai yra nesant jokio intereso, sugebėtų per pusvalandį, kaip jis pats nurodė, peržiÅ«rėti 6 įmonės kamerų visos dienos filmuotus vaizdus ir tÄ darytų kiekvienÄ dienÄ , nors to daryti net nėra įpareigotas savo darbinėse instrukcijose.

Liudytojas nurodė, kad tÄ kartÄ , kai į sargo namelį matė užeinant mergaitę, jis S. M. įspėjo vaikų į namelį neleisti, ko nepaneigė ir pats kaltinamasis. Todėl teismui visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl apie kameras ir apie tokį įspėjimÄ S. M., bÅ«damas laisvėje, nenuÅ¡alintas ir dirbantis toje pačioje darbovietėje, prisiminė tik paskutinio teisiamojo posėdžio metu 2011-02-02, nors ikiteisminis tyrimas byloje vyko nuo 2009 m. lapkričio mėn. Byloje surinktų įrodymų visuma teismui leidžia paminėtus liudytojo V.

A. parodymus vertinti kaip nepatikimus, juolab, atsižvelgiant ir į tai, kad nėra nustatytas ir tikslus paties įvykio laikas. Kaltinamojo argumentÄ , kad jis, žinodamas, jog yra filmuojama teritorija, bÅ«dams psichiÅ¡kai sveikas, sargo namelyje negalėtų atlikti jokių veiksmų, nežiÅ«rint to, kad apie tai jis prisiminė tik paskutinio teisiamojo posėdžio metu, paneigia jau 2009-11-13 apklausta mažametė nukentėjusioji, kuri nurodė, kad kaltinamajam pasiÅ«lius jai sargo namelyje atsisėsti ir jai atsisėdus ant kėdės, jis liepė jai toje vietoje nesėdėti, kad niekas nepamatytų ir sėstis kur nors kampe, dėl ko ji ir atsisėdo ant stalo.

Tai yra mažametė nukentėjusioji jau ikiteisminio tyrimo pradžioje paaiÅ¡kino, kodėl kaltinamasis nepaisė fakto, kad aplinka gali bÅ«ti filmuojama. Liudytojo D. N. parodymus teisminio nagrinėjimo metu, jog jis ikiteisminio tyrimo teisėjui davė neteisingus parodymus, be to, neatsimena kÄ sakė, nes buvo apklaustas pagiringas, o policijoje buvo apklaustas girtas, jog S. M. jo nieko neprašė, neprašė perduoti M. mamai I. M. kokių nors praÅ¡ymų, tarpininkauti susitaikant, parodymus nurodant, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai neteisingi, nes jis taip nesakė, nurodant, jog jo parodymai, kad jis žinojo, jog S. M. vedėsi M.

į bÅ«delę – neteisingi, teismas vertintina kritiÅ¡kai, kaip melagingus ir kuriais jis siekia S. M. padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. D. N. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ buvo apklaustas dalyvaujant kaltinamajam bei jo atstovui ir niekas iÅ¡ dalyvavusių asmenų dėl proceso pažeidimo – pagiringo bei dėl to blogai besijaučiančio asmens, kuris dėl tokio sveiktos bÅ«klės objektyviai negali duoti parodymų, jokių pastabų nepareiÅ¡kė, todėl teismas neturi jokio pagrindo nesiremti D.

N. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kurie atitinka ikiteisminio tyrimo tyrėjai V. P., kuri teisme buvo apklausta kaip liudytoja, duotus parodymus, kuriuos patvirtina ir M. M., I. M., D. M., V. M. parodymai. Byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis tvirkino mažametę nukentėjusiÄ jÄ M. M., kuriai dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, laikinai - dėl reakcijos į stresÄ - sutriko psichika, dėl ko mažametei nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Nusikalstama veika padaryta veikiant tyčia. Nusikaltimas, numatytas BK 153 str., padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokė, kad jis tvirkina mažametę nukentėjusiÄ jÄ , žinojo jos amžių ir gyvenimo sÄ lygas. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis norėjo nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatÄ , tačiau jis, bÅ«damas suaugęs žmogus, matydamas, kad mažametė verkė, kad jai dėl kaltinamojo atliekamo veiksmo skaudėjo, kad ji, pagal savo supratimÄ ir amžių gynėsi, į kÄ , kaip nurodė nukentėjusioji, kaltinamasis nereagavo, privalėjo suvokti ir bÅ«damas psichiÅ¡kai sveikas suvokė, kad jo veiksmai mažametei sukėlė ne tik fizinį, bet sukėlė (sukels) ir moralinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nes, kaip nurodė mažametė, jai dėl kaltinamojo veiksmų buvo blogai, labai gėda, ji kaltinamojo bijojo, tai yra kaltinamasis leido mažametei nustatytam sveikatos sutrikimui kilti, todėl nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 2 d. 1 p., kaltinamasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

Tarp S. M. pavojingos veikos – mažametės nukentėjusiosios tvirkinimo, ir atsiradusių pasekmių - nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nusikalstama veika baigta, nes nusikaltimas, numatytas BK 153 str., baigtas nuo tvirkinamųjų veiksmų atlikimo pradžios. Nusikaltimas, numatytas BK 138 str. 2 d. 1 p., taip pat baigtas, nes mažametei nukentėjusiajai buvo sukelta paminėtame straipsnyje nurodyta pasekmė – ji buvo nesunkiai sužalota. Kadangi kaltinamasis S. M. viena veika padarė du nusikaltimus, numatytus skirtingose baudžiamojo kodekso normose, jo veikÄ teismas vertina kaip idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį.

Teismas, remdamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo nusikalstama veika yra įrodyta, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad S. M. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 20 d.) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte (mažamečio asmens tvirkinimÄ ir mažamečio asmens nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ).Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo motyvai. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus – mažamečio vaiko, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei bei žmogaus sveikatai, kurių viena veika apysunkė, kita nesunki (BK 153 str. redakcija, galiojusi iki 2010-07-20), dėl kurių kaltu savęs visiÅ¡kai nelaikė, į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis – neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, darbovietės charakterizuojamas kaip savo darbines pareigas atliekantis patenkinamai, turėtÄ nekilnojamÄ turtÄ 2009-12-22 ir 2010-01-13, tai yra pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , perleidęs kitiems asmenims, tai yra Å¡iuo metu jokio turto neturintis, sveikas, atsižvelgiama į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių, į traumuojančias pasekmes, kurias kaltinamojo veiksmai sukėlė mažametei nukentėjusiajai, į tai, kad kaltinamasis sÄ moningai pasinaudojo žinomai socialiai apleistu ir žemÄ intelektÄ turinčiu mažamečiu vaiku, kurį palenkti bandė palaipsniui, atsižvelgiant į valstybės pozicijÄ vaikų seksualinio iÅ¡naudojimo klausimu, kuri aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta 2010-07-20 įsigaliojusioje normoje, numatančioje, kad vaiko tvirkinimas jau yra prisikirtas apysunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skirtinos sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltinamas vienkartinės nusikalstamos veikos padarymu - mažesnės nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai (BK 61 str., 54 str. 2 d.), paskirtas bausmes, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, subendrinant apėmimo bÅ«du (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.), į bausmės laikÄ Ä¯skaitant laikinojo sulaikymo laikÄ (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus.

Kardomoji priemonė. S. M. buvo sulaikytas nuo 2009-11-26 iki 2009-11-17 (II tomas b.l.1, 2, 13). Paleidus jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išd. 2009-08-12 Kėdainių raj. PK MP) paėmimas (II tomas b.l.14-17). Paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Civilinis ieškinys. Byloje pareikštas 10000 Lt dydžio M. M. ir I. M. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobÅ«džio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžiai turi atitikti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vienas iÅ¡ CK 6.250 str. 2 d. nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, tačiau teisminėje praktikoje jau įtvirtinta nuostata, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atvejais, Å¡ios nuostatos turi bÅ«ti laikomasi ir seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo bylose.

Akivaizdu, kad tvirkindamas kaltinamasis mažametei nukentėjusiajai sukėlė ne tik fizinį skausmÄ , apie kurį nuolat tvirtino apklausiama mažametė nukentėjusioji, bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, mergaitė patyrė iÅ¡gÄ stį (I tomas b.l.84), gėdÄ , jai teko iÅ¡vykti iÅ¡ namų, nematyti artimų žmonių, nelankyti mokyklos, nes ir dėl reakcijos į stresÄ buvo gydoma Vaiko raidos centro vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje, nustatyta, jog dėl kaltinamojo S. M. nusikalstamų veiksmų, kurie sÄ lygojo nukentėjusiosios M.

M. laikinÄ psichikos sutrikimÄ â€“ reakcijÄ Ä¯ stresÄ , buvo nesunkiai sutrikdyta mergaitės sveikata. Nustatyta, kad po įvykio M. tapo baiminga, uždara, tyli, bijo kaltinamojo, bijo eiti į laukÄ , kai dirba kaltinamasis, bijo grįžti iÅ¡ mokyklos, nebelanko bÅ«relių, kuriuos lankė, kt. Mažametės motina I. M. nurodė, kad dėl sužinoto įvykio pati pergyveno, verkė. Visa tai patvirtina, kad abiems nukentėjusiosioms neturtinė žala buvo padaryta. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į padarytÄ mažametės sveikatos sutrikdymÄ , į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta tyčine nusikalstama veika, į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta nukentėjusiajai esant tokio amžiaus, kad kaltinamojo veiksmų užmirÅ¡ti ji negalės, atsižvelgiama į nukentėjusiosios amžiaus grupės asmenims bÅ«dingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandÄ , nusikalstamos veikos neigiamÄ Ä¯takÄ protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vaiko vystimuisi, į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės bus jaučiamos ir ateityje, atsižvelgiama į kaltinamojo aktyvius veiksmus, kuomet pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , jis visÄ savo turėtÄ nekilnojamÄ turtÄ perleido artimiesiems, tai yra į iÅ¡ankstinį kaltinamojo suvokimÄ , kad atsakomybės jis neiÅ¡vengs, į jo nepateisinamÄ siekimÄ iÅ¡vengti turtinio pobÅ«džio netekimų, kas teismui neleidžia kaltinamojo turtinės padėties vertinti kaip sunkios, į tai, kad kaltinamasis sveikas, darbingas, gauna pajamas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo veiksmai, kuriuos teismas gali vertinti tik pareikÅ¡to kaltinimo apimtyje, negali bÅ«ti vertinami kaip ypač intensyvaus pobÅ«džio, nes kaltinamasis kaltinamas dėl vienkartinės nusikalstamos veikos mažametės atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad M. M. Å¡iuo metu nėra stebimos ypač ryÅ¡kios potrauminės pasekmės, civilinis ieÅ¡kinys mažintinas, M. M. priteisinat 6000 Lt neturtinės žalos, o I. M., iÅ¡sakiusiai, kad dėl įvykio ji pergyveno, kuo teismas neturi pagrindo netikėti, tačiau taip pat atsižvelgiant ir į jos pakankamai neigiamÄ socialinį elgesį, į nepakankamÄ vaiko priežiÅ«rÄ , į tai, kad ne ji pati inicijavo kreipimÄ si į policijÄ dėl jos vaiko patirto seksualinės prievartos, priteisiant 100 Lt neturtinės žalos.

Proceso iÅ¡laidos. Sutinkamai su BPK 103 str., proceso iÅ¡laidomis, kurios yra pagrįstos dokumentais: pažyma apie paÅ¡to iÅ¡laidas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos, apmokant nukentėjusiajai 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (II t. b.l.41-42); tarnybos pažyma apie antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas (II tomas b.l.117), pripažintinos 26,29 Lt paÅ¡to iÅ¡laidos bei 660 Lt iÅ¡laidos už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiosioms ir civilinėms ieÅ¡kovėms M.

M. ir I. M., todėl priteistinos iÅ¡ kaltinamojo S. M. valstybės naudai.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-303 str., teismas       n u s p r e n d ž i a :            S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2010-07-20) ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte (mažamečio asmens tvirkinimas ir mažamečio asmens sveikatos nesunkus sutrikdymas), ir nuteisti:pagal BK 153 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2010-07-20) – 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ â€“ 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimÄ .

Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2009-11-26 iki 2009-11-27.KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡d. 2009-08-12 Kėdainių raj. PK MP) paėmimÄ , palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir S. M. sulaikymo. Priteisti iÅ¡ S. M. 6000 Lt (Å¡eÅ¡is) tÅ«kstančius litų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios M.

M. naudai. Priteisti iÅ¡ S. M. 100 Lt (vienÄ Å¡imtÄ litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios I. M. naudai. Priteisti iÅ¡ S. M. 26,29 Lt (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 29 ct) teismo paÅ¡to iÅ¡laidų ir 660 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiosioms ir civilinėms ieÅ¡kovėms iÅ¡laidų valstybės naudai.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiam teismui.

             Teisėja                                                                                                    Laima Šablevičienė