2b271b28-6cda-424b-87dc-e9626b0e5423 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-4625-821/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02761-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija: 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismasn u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. G. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 10 000 Eur. Byloje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo skundas dėl privatumo duÅ¡uose neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. birželio 13 d. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad nurodytu laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas privatumas kitų kalinių atžvilgiu, kadangi duÅ¡uose nebuvo įrengtos pertvaros.

Teigia, kad pastovus kitų kalinių, ypač tų, kurie teisti už pedofilijÄ , nužiÅ«rėjimas, kai pareiÅ¡kėjas maudosi jam sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Vienu metu duÅ¡u naudojasi apie 12 asmenų. Mano, kad maudymasis kitų asmenų akivaizdoje, tai žmogaus garbės ir orumo pažeidimas. Nurodo, kad net visuomenėje nepriimta stebėti asmenį, kuris maudosi. Mano, kad bÅ«tent dėl Vilniaus pataisos namų, neteisėtų veiksmų buvo pažeisti nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių TI-K) pateiktame atsiliepime (1 t., b. l. 8–10) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad dušų įrengimas higienos normų reikalavimus atitinka. PaaiÅ¡kina, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių aukÅ¡tis siekia 1,6 metro (0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro.

Taip pat atsakovė pažymi, kad nebuvo gavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų arba skundų, susijusių su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis. Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ . Atsiliepime nurodo, kad kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . noras gauti turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės, nes nepateikia įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę bÅ«klę, todėl pareiÅ¡kėjo skundas turėtų bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.

Atsakovė taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvusiame LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2016 gruodžio 12 d., o Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016 gruodžio 12 d. iki 2019 m. birželio 14 d. Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų (privatumo, naudojantis duÅ¡u) Vilniaus PN, atlyginimo.

Šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo:

1) dėl privatumo duÅ¡uose neužtikrinimo, vertinamas laikotarpis nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2019 m. birželio 13 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr.

EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimÄ byloje Popov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 26853/04). PareiÅ¡kėjas pateiktame skunde patirtÄ neturtinę žalÄ , grindžia aplinkybe, kad kalint, LukiÅ¡kių TI-K, Vilniaus PN nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis duÅ¡u. Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai įtvirtinti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 28 punkte įtvirtinti reikalavimai prausimosi patalpoms. Vilniaus pataisos namų atsiliepime nurodoma, kad duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros, kurių bendras aukÅ¡tis yra 1,6 metrai, o plotis 1,2 metro (b. l. 8-10). IÅ¡ byloje pateiktų Vilniaus pataisos namų 2019 m. rugpjūčio mėn. praneÅ¡imo turinio (b. l. 12-16) bei 2019 m. lapkričio 13 d. papildomų duomenų dėl LukiÅ¡kių TI-K laikymo sÄ lygų (b.1.33) matyti, kad asmens privatumui užtikrinti duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros.

Teismui nėra pagrindo abejoti pateiktais institucijos duomenis. Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1396-602/2019). Teismo vertinimu, dušų pertvarų įrengimas yra pakankamas privatumo užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad pareigÅ«nai pagal teisės aktus privalo nuolat stebėti suimtuosius bei nuteistuosius (tiek per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, tiek maudantis duÅ¡e), siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, o taip pat užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ kalinimo įstaigoje.

Teismas tuo pačiu pastebi, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kada pasireiÅ¡kė pažeidimai dėl jo privatumo pažeidimo naudojantis duÅ¡u, nesukonkretinta, ar jis kreipėsi į įstaigos administracijÄ dėl Å¡io pažeidimo ir pan. Pažymėtina, jog pareiga detalizuoti pažeidimus tenka bÅ«tent pareiÅ¡kėjui, teismas negali remtis hipotetiniais, neindividualizuotas bei nepagrįstais teiginiais. Pastebėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta kitų pareiÅ¡kėjo teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo sÄ lygų, kad pakankamo privatumo neužtikrinimas galėtų bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų konstatuoti pažeidimÄ .

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad dėl anksčiau aptartų aplinkybių pareiÅ¡kėjo fizinė ar psichinė sveikata buvo neigiamai paveikta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl privatumo naudojantis duÅ¡u bÅ«tų kreipęsis raÅ¡tu į LukiÅ¡kių TI-K, Vilniaus PN administracijÄ su praÅ¡ymais ar skundais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K ,Vilniaus PN veiksmų, t. y. vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo S. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Iveta Pelienė