2b269742-e4e8-4ae3-b976-e50c6a73163c · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated                                                                    CivilinÄ byla Nr. 2A-365-302/2014                            Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04538-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 30.5.; 30.9.1.; 121.; 121.18. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužÄs 14 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija susidedanti iÅ¡ Romualdos JanoviÄienÄs ( kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos), Ritos KisielienÄs ir Almos UrbanaviÄienÄs,sekretoriaujant Gražinai Petrikienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei Z.
Legislator headnote
AI generated2b269742-e4e8-4ae3-b976-e50c6a73163c · Vilniaus apygardos teismas: Pagal siÅ«lomÄ nustatyti naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ atsakovÄs valdomos žemÄs sklypo dalis, priskiriama bendram naudojimui, sudarytų 122 kv. m., o ieÅ¡kovÄs valdomo žemÄs sklypo dalis, priskiriama bendram naudojimui, sudarytų 100 kv. m. Pagal siÅ«lomos tvarkos variantÄ praÅ¡Ä nustatyti naudojimosi tvarkÄ suteikianÄiÄ teisÄ 1,20 metro atstumu nuo dabartinÄs namo iÅ¡orinÄs sienos apeiti aplink namÄ (bendro naudojimo žemÄs sklypo dalis), kas sudarytų galimybÄ Å¡alims patekti prie kiekvieno iÅ¡ jų namo dalies iÅ¡orinių sienų, bendrų konstrukcijų.
Full text
                                                                    CivilinÄ byla Nr. 2A-365-302/2014                            Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04538-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 30.5.; 30.9.1.; 121.; 121.18. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužÄs 14 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija susidedanti iÅ¡ Romualdos JanoviÄienÄs ( kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos), Ritos KisielienÄs ir Almos UrbanaviÄienÄs,sekretoriaujant Gražinai Petrikienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei Z.
L., jos atstovui advokatui A. B.,atsakovÄs atstovams B. I. ir advokatui V. K.,teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovÄs J. I. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs Z. L. ieÅ¡kinį atsakovei J. I. dÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos pakeitimo bei atsakovÄs J. I. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Z. L. dÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo, n u s t a t Ä:             I.             GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ Z.
L. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vÄliau patikslinusi praÅ¡Ä teismo patvirtinti naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ pagal pateiktÄ projektÄ :1.1.             Z. L. (arba kitas teisÄtas Å¡ios sklypo dalies naudotojas) atskirai nuo kitų Sklypo savininkų naudosis 174 kv. m. ploto sklypo dalimi, esanÄio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kurios ribos plane pažymÄtos taÅ¡kais (indeksas - B. plotas - 174 kv. m) - 4-1-24-25-26-27-28-13-12-11-22-21-23-4;1.2.             J.
I. (arba kitas teisÄtas Å¡ios sklypo dalies naudotojas) atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 208 kv. m. ploto sklypo dalimi, esanÄio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kurios ribos plane pažymÄtos taÅ¡kais (indeksas - C, plotas 208 kv. m) - 3-23-20-19-18-17-16-15-14-13-28-27-26-25-24-2-3;1.3.             Z. L. ir J. I. (arba kiti teisÄti Å¡ios sklypo dalies naudotojai) bendrai naudosis 222 kv. m. ploto sklypo dalimi, esanÄio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kurios ribos plane pažymÄtos taÅ¡kais (indeksas - A, plotas 222 kv. m) - 20-21 -22-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20;1.4.             Kadangi bendro naudojimo žemÄs plotas aplink gyvenamÄ jį namÄ nustatomas 1,20 m ploÄio, kuris atskirais atvejais gali bÅ«ti per siauras gyvenamojo namo ir jo bendrų konstrukcijų remontui, Z.
L. ir J. I. (arba kitas teisÄtas Å¡ios sklypo dalies naudotojas) galÄs naudotis gyvenamojo namo bendrų konstrukcijų paprastojo, kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos atvejais papildoma 0,50 m ploÄio viena kitos Å¡alies atskirai naudojamos žemÄs sklypo dalimi, matuojant nuo iÅ¡orinÄs bendrai naudojamos sklypo ribos;1.5.             Naudojimosi kitos Å¡alies žemÄs sklypu 1.4 punkte nustatytu atveju trukmÄ negali virÅ¡yti protingo termino tokiems darbams atlikti.1.6.             Apie ketinimÄ pasinaudoti kitos Å¡alies sklypu 1.4 punkte nustatytu atveju Å¡alis turi raÅ¡tu informuoti kitÄ Å¡alį ne vÄliau kaip prieÅ¡ 7 kalendorines dienas, nurodant darbų pobÅ«dį ir terminÄ , kuriam ketinama pasinaudoti žemÄs sklypo dalimi.
Laikoma, kad Å¡alis bus tinkamai informuota ir iÅ¡siuntus praneÅ¡imÄ registruotų laiÅ¡ku. Tokiu atveju, informavimo diena laikoma kita diena, einanti po registruoto laiÅ¡ko iÅ¡siuntimo.1.7.             Šalis, kurios sklypu bus naudojamasi 1.4 punkte nustatytu atveju, laikinai, naudojimosi terminui, paÅ¡alina naudojamo žemÄs sklypo teritorijoje, įskaitant ir bendrai naudojamoje žemÄs sklypo dalyje, esanÄius daiktus, kurie gali bÅ«ti nepažeidžiant atskiriami nuo žemÄs sklypo ar gyvenamojo namo.
Iki nustatytų darbų pradžios nepaÅ¡alinus daiktų, visa atsakomybÄ už jų sužalojimÄ ir/ar netekimÄ tenka Å¡aliai, kurios sklypu bus naudojamasi 1.4 punkte nustatytu atveju.1.8.             Tuo atveju, jei daiktų negalima paÅ¡alinti ar atskirti nuo žemÄs sklypo ar gyvenamojo namo be žalos jiems, Å¡alis, ketindama pasinaudoti žemÄs sklypu, imasi visų priemonių Å¡iems daiktams apsaugoti.1.9.             Šalis, pasinaudojusi kitos Å¡alies žemÄs sklypu 1.4 punkte nustatytu atveju, turi atstatyti sklypÄ ar pasinaudotoje sklypo teritorijoje esanÄius daiktus į prieÅ¡ tai buvusiÄ padÄtį, iÅ¡skyrus natÅ«ralų jų nusidÄvÄjimÄ .
ŽalÄ , jos padarymo atveju, atlygina pasinaudojusi žemÄs sklypu Å¡alis.1.10.             Šalys atskirai naudojamose žemÄs sklypo dalyse be kitos Å¡alies sutikimo gali statyti naujus statinius ar rekonstruoti jau esanÄius statinius, atlikti jų paprastÄ ir kapitalinį remontÄ . TaÄiau kitos Å¡alies sutikimas reikalingas bendro naudojimo žemÄs sklypo dalyje statant naujus statinius (priestatus), dÄl kurių sumažÄtų bendro naudojimo žemÄs sklypo dalis.1.11.             Šalys negali sodinti augalų bendrai naudojamoje sklypo dalyje, iÅ¡skyrus atvejus, kai dÄl to susitaria raÅ¡tu.1.12.             Bendrai naudojamoje žemÄs sklypo dalyje Å¡alys gali tiesti inžinerinius tinklus ir kitus gyvenamojo namo įrenginius be atskiro kitos Å¡alies sutikimo, taÄiau informuodama apie tai ir laikydamasi Å¡ios tvarkos 1.5-1.9 punkto nuostatų.1.13.             Tikslu naudotis bendro naudojimo žemÄs sklypo dalimi aplink gyvenamÄ jį namÄ Å¡alys lygiomis dalimis įrengia atskirai naudojamus žemÄs sklypus skirianÄioje tvoroje vartelius ir jais naudojasi iÅ¡ RatnyÄios g. pusÄs.2.             Leisti ieÅ¡kovei Z.
L. savo lÄÅ¡omis paÅ¡alinti atsakovÄs J. I. augalus, esanÄius bendro naudojimo sklypo dalyje aplink namÄ , kurios ribos plane pažymÄtos taÅ¡kais (indeksas - A, plotas 222 kv. m) - 20-21 -22-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20;NurodÄ, kad su atsakove yra žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) (toliau- žemÄs sklypas), bei gyvenamojo namo esanÄio Å¡iame sklype, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), žymÄjimas plane - lAl/p (toliau gyvenamasis namas), bendraturtÄs. DÄl esamos žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos yra suvaržytos ieÅ¡kovÄs, kaip pastato dalies savininkÄs, teisÄs, todÄl atsirado bÅ«tinybÄ iÅ¡sprÄsti klausimÄ dÄl bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo tolimesnio naudojimosi.
NurodÄ, kad pagal 1994-02-21 valstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, ieÅ¡kovÄ Ä¯sigijo 274 kv. m. ploto (220 kv. m. asmeninÄs ir 54 kv. m. bendrosios nuosavybÄs teise) žemÄs sklypo dalį, esanÄiÄ (duomenys neskelbtini). Remiantis AB âInžineriniai tyrinÄjimai" sudarytu ir 1993-12-22 Vilniaus m. valdybos žemÄtvarkos tarnybos suderintu namų valdos žemÄs sklypo planu ieÅ¡kovÄs naudojama dalis, plane pažymÄta indeksu - 2, sudaro 220 kv. m., atsakovÄs dalis, pažymÄta indeksu - 1, sudaro 262 kv. m., bendro naudojimo žemÄs sklypo dalis esanti po gyvenamuoju namu, pažymÄta indeksais - 1 ir 2, sudaro 122 kv. m.
Å i bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise valdomo sklypo naudojimosi tvarka iÅ¡ esmÄs yra ydinga, kadangi, sudarant žemÄs sklypo planÄ , nebuvo palikta bendrai naudojama teritorija aplink bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ . Esant tokiai naudojimosi tvarkai ieÅ¡kovÄ negali patekti į bendraturtÄs naudojamÄ sklypo dalį, kad galÄtų atlikti bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄio pastato - gyvenamojo bendrų konstrukcijų priežiÅ«ros ir remonto darbus.
Neturi galimybÄs prieiti ir remontuoti ne tik sienas, langus, balkonÄ , bet neįmanoma patekti ir prie kamino, norint jį remontuoti ar iÅ¡valyti, negali patekti ir prie kitų bendrų namo konstrukcijų: didesnÄs dalies namo stogo, pamatų. KonfliktinÄ situacija su gyvenamojo namo ir sklypo bendraturte tÄsiasi jau nuo 1998 metų, kuomet atliekant ieÅ¡kovÄs nuosavybÄs teise priklausanÄio namo dalies rekonstrukcijÄ , iÅ¡kilo bÅ«tinybÄ patekti į atsakovÄs naudojamÄ Å¾emÄs sklypo dalį. Nuo 1998 m. iki dabar ieÅ¡kovei priklausanÄio namo dalies rekonstrukcijos darbai (iÅ¡orinių sienų apdaila, lietaus nuotekų sistemų montavimo darbai) toje namo dalyje, prie kurios negali patekti, nÄra baigti.
DÄl atsakovÄs nesupratingumo ir nenoro bendradarbiauti ieÅ¡kovÄ neturi galimybÄs patekti prie jai bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄios namo dalies iÅ¡orinių sienų: atlikti jų kasmetinio remonto, užbaigti namo iÅ¡orinių sienų apdailos darbų, įrengti lietaus nuotekų sistemos, dÄl kurios nebuvimo atsakovÄ taip pat patiria nepatogumus. SiÅ«loma tvarka yra parengta įvertinus visas žemÄs sklypo naudojimo galimybes ir naudojimo variantus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad naudojimosi tvarkos patvirtinimas panaikins ir visus ateityje galimus nesutarimus tarp bendrasavininkių dÄl naudojimosi bendru žemÄs sklypu, taip pat ir tais atvejais, kai gyvenamojo namo priežiÅ«rai ir remontui prireiktų didesnio žemÄs sklypo ploto.
Pagal siÅ«lomÄ nustatyti naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ atsakovÄs valdomos žemÄs sklypo dalis, priskiriama bendram naudojimui, sudarytų 122 kv. m., o ieÅ¡kovÄs valdomo žemÄs sklypo dalis, priskiriama bendram naudojimui, sudarytų 100 kv. m. Pagal siÅ«lomos tvarkos variantÄ praÅ¡Ä nustatyti naudojimosi tvarkÄ suteikianÄiÄ teisÄ 1,20 metro atstumu nuo dabartinÄs namo iÅ¡orinÄs sienos apeiti aplink namÄ (bendro naudojimo žemÄs sklypo dalis), kas sudarytų galimybÄ Å¡alims patekti prie kiekvieno iÅ¡ jų namo dalies iÅ¡orinių sienų, bendrų konstrukcijų.
AtsakovÄ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir pateikÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį vÄliau patikslinusi praÅ¡Ä nustatyti žemÄs sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal matininko J. L. parengtÄ projektÄ :J. I. (arba kitas teisÄtas Å¡io sklypo naudotojas) atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 234 kv.m. ploto sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), dalimi, kurios ribos plane pažymÄtos taÅ¡kais (indeksas - A, plotas - 0,0230 ha) â 22-47-45-46-36-35-34-33-32-31-30-29-2-3; (indeksas-E, plotas- 0,0004 ha) â 40-39-42-41;
Z. L. (arba kitas teisÄtas Å¡io sklypo naudotojas) atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 181 kv.m. ploto sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), dalimi, kurios ribos plane pažymÄtos taÅ¡kais (indeksas-B, plotas- 0,0181 ha) - 4-1-29-30-31-32-38-37-43-44-47-22 ir 27-21-28-20-26-25-48-24;J. I. ir Z. L. (arba kitas teisÄtas Å¡io sklypo naudotojas) bendrai naudosis 189 kv.m. ploto sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), dalimis, kÅ«nų ribos plane pažymÄtos taÅ¡kais (indeksas - C, plotas - 0,0113 ha) - 16-27-24-48-25-26-49-19-18-17-42-39; (indeksas - D1, plotas - 0,00365 ha) - 37-38-32-28-21-16-39-40-47-44-43; (indeksas - D2, plotas - 0,00395 ha) - 47-40-41-42-17-18-19-49-26-20-28-32-33-34-35-36-46-45.
Bendro naudojimo žemÄs plotas aplink gyvenamÄ jį namÄ (1.2 m ploÄio) gali bÅ«ti J. I. ir Z. L. (arba kito teisÄto Å¡io sklypo naudotojo) naudojamas pastato priežiÅ«ros ar remonto darbams atlikti.Esant bÅ«tinybei vykdyti gyvenamojo namo dalies priežiÅ«ros ar remonto darbus Å¡alys prieÅ¡ vienÄ mÄnesį raÅ¡tu praneÅ¡a apie tai kitai Å¡aliai, iÅ¡dÄstant darbų pobÅ«di, pradžios ir pabaigos laikÄ .Savo atskirai naudojamoje žemÄs sklypo dalyje Å¡alys gali vykdyti statybos remonto     darbus įstatymų nustatyta tvarka be bendrasavininkų sutikimo.IeÅ¡kovÄ Z.
L. atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡Ä jį atmesti. NurodÄ, kad atsakovÄ siekdama nustatyti 0,0604 ha žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini) atidalijimo tvarkÄ pateikÄ 2012-12-11 sklypo planÄ , kuriame iÅ¡ esmÄs nustovÄjÄ ir susiklostÄ faktiniai žemÄs naudojimo santykiai. Toks sklypo planas grubiai pažeidžia ieÅ¡kovÄs kaip bendraturtÄs teises, nes pažeidžia tarp bendraturÄių susiklosÄiusius faktinius žemÄs naudojimo santykius. IeÅ¡kovÄ taip pat pažymÄjo, jog pagal ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lytÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos planÄ tiek atsakovÄ, tiek ieÅ¡kovÄ naudosis tomis paÄiomis žemÄs sklypo dalimis kaip jos buvo naudojamos dar nuo 1994-02-21 žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
Be to, atsakovÄ ties namu esanÄiame sklype nei anksÄiau, nei dabar, nei ateityje vis tiek negalÄjo, negali ir negalÄs naudotis žemÄs sklypu pagal kitÄ paskirtį, nes tai kenks gyvenamojo namo pagrindinÄms konstrukcijoms. IeÅ¡kovÄ nesutiko ir su tuo, jog atsakovÄ savo 2012-12-11 sklypo plane siÅ«lo po gyvenamuoju namu esanÄiÄ Å¾emÄs sklypo dalį pažymÄtÄ indeksu âBâ priskirti naudotis individualiai ieÅ¡kovei, taip pat, kad pagal atsakovÄs pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovÄ individualiai valdytų tik 43 proc. sklypo dalies palyginus su atsakove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄVilniaus miesto apylinkÄs teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: nustatÄ Å¾emÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal tokį UAB âRamilÄâ parengtÄ planÄ : 1.1.             Z. L. (arba kitas teisÄtas Å¡ios sklypo dalies naudotojas) atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 174 kv. m. ploto sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymÄtos taÅ¡kais (indeksas â B, plotas - 174 kv. m) - 4-1-24-25-26-27-28-13-12-11-22-21-23-4;1.2.             J.
I. (arba kitas teisÄtas Å¡ios sklypo dalies naudotojas) atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 208 kv. m. ploto sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymÄtos taÅ¡kais (indeksas - C, plotas 208 kv. m) - 3-23-20-19-18-17-16-15-14-13-28-27-26-25-24-2-3;1.3.             Z. L. ir J. I. (arba kiti teisÄti Å¡ios sklypo dalies naudotojai) bendrai naudosis 222 kv. m. ploto sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymÄtos taÅ¡kais (indeksas - A, plotas 222 kv. m) - 20-21 -22-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20;1.4.             Kadangi bendro naudojimo žemÄs plotas aplink gyvenamÄ jį namÄ nustatomas 1,20 m ploÄio, kuris atskirais atvejais gali bÅ«ti per siauras gyvenamojo namo ir jo bendrų konstrukcijų remontui, Z.
L. ir J. I. (arba kitas teisÄtas Å¡ios sklypo dalies naudotojas) galÄs naudotis gyvenamojo namo bendrų konstrukcijų paprastojo, kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos atvejais papildoma 0,50 m ploÄio viena kitos Å¡alies atskirai naudojamos žemÄs sklypo dalimi, matuojant nuo iÅ¡orinÄs bendrai naudojamos sklypo ribos;1.5.             Naudojimosi kitos Å¡alies žemÄs sklypu 1.4 punkte nustatytu atveju trukmÄ negali virÅ¡yti protingo termino tokiems darbams atlikti.1.6.             Apie ketinimÄ pasinaudoti kitos Å¡alies sklypu 1.4 punkte nustatytu atveju, Å¡alis turi raÅ¡tu informuoti kitÄ Å¡alį ne vÄliau kaip prieÅ¡ 7 kalendorines dienas, nurodant darbų pobÅ«dį ir terminÄ , kuriam ketinama pasinaudoti žemÄs sklypo dalimi.
Laikoma, kad Å¡alis bus tinkamai informuota ir iÅ¡siuntus praneÅ¡imÄ registruotų laiÅ¡ku. Tokiu atveju, informavimo diena laikoma kita diena, einanti po registruoto laiÅ¡ko iÅ¡siuntimo.1.7.             Šalis, kurios sklypu bus naudojamasi 1.4 punkte nustatytu atveju, laikinai, naudojimosi terminui, paÅ¡alina naudojamo žemÄs sklypo teritorijoje, įskaitant ir bendrai naudojamoje žemÄs sklypo dalyje, esanÄius daiktus, kurie gali bÅ«ti nepažeidžiant atskiriami nuo žemÄs sklypo ar gyvenamojo namo.
Iki nustatytų darbų pradžios nepaÅ¡alinus daiktų, visa atsakomybÄ už jų sužalojimÄ ir/ar netekimÄ tenka Å¡aliai, kurios sklypu bus naudojamasi 1.4 punkte nustatytu atveju.1.8.             Tuo atveju, jei daiktų negalima paÅ¡alinti ar atskirti nuo žemÄs sklypo ar gyvenamojo namo be žalos jiems, Å¡alis, ketindama pasinaudoti žemÄs sklypu, imasi visų priemonių Å¡iems daiktams apsaugoti.1.9.             Šalis, pasinaudojusi kitos Å¡alies žemÄs sklypu 1.4 punkte nustatytu atveju, turi atstatyti sklypÄ ar pasinaudotoje sklypo teritorijoje esanÄius daiktus į prieÅ¡ tai buvusiÄ padÄtį, iÅ¡skyrus natÅ«ralų jų nusidÄvÄjimÄ .
ŽalÄ , jos padarymo atveju, atlygina pasinaudojusi žemÄs sklypu Å¡alis.1.10.             Šalys atskirai naudojamose žemÄs sklypo dalyse be kitos Å¡alies sutikimo gali statyti naujus statinius ar rekonstruoti jau esanÄius statinius, atlikti jų paprastÄ ir kapitalinį remontÄ . TaÄiau kitos Å¡alies sutikimas reikalingas bendro naudojimo žemÄs sklypo dalyje statant naujus statinius (priestatus), dÄl kurių sumažÄtų bendro naudojimo žemÄs sklypo dalis.1.11.             Šalys negali sodinti augalų bendrai naudojamoje sklypo dalyje, iÅ¡skyrus atvejus, kai dÄl to susitaria raÅ¡tu.1.12.             Bendrai naudojamoje žemÄs sklypo dalyje Å¡alys gali tiesti inžinerinius tinklus ir kitus gyvenamojo namo įrenginius be atskiro kitos Å¡alies sutikimo, taÄiau informuodama apie tai ir laikydamasi Å¡ios tvarkos 1.5-1.9 punkto nuostatų.2.             Leido ieÅ¡kovei Z.
L. savo lÄÅ¡omis paÅ¡alinti atsakovÄs J. I. augalus, esanÄius bendro naudojimo sklypo dalyje aplink namÄ , kurios ribos plane pažymÄtos taÅ¡kais (indeksas - A, plotas 222 kv. m.) - 20-21-22-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20; IeÅ¡kinio dalį dÄl vartelių įrengimo bei prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetÄ.Teismas palyginÄs ieÅ¡kovÄs ir atsakovÄs pateiktus žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus, sprendÄ, jog ieÅ¡kovÄs pateiktas projektas labiau atitinka bendro turto naudojimo ekonomiÅ¡kumo, racionalumo bendraturÄių interesų apsaugos bei nuosavybÄs valdymo, naudojimo teisÄs geresnio įgyvendinimo kriterijus.
Teismas konstatavo, jog pagal ieÅ¡kovÄs pateiktÄ planÄ yra iÅ¡laikytos valdomo sklypo dalių proporcijos, ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ naudosis tomis paÄiomis žemÄs sklypo dalimis, kaip jos buvo naudojamos dar nuo 1994-02-21 žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Teismas taip pat leido ieÅ¡kovei savo lÄÅ¡omis paÅ¡alinti atsakovÄs augalus, esanÄius bendro naudojimo sklypo dalyje aplink namÄ . TaÄiau teismas netenkino ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymo leisti Å¡alims lygiomis dalimis įsirengti atskirai naudojamuose žemÄs sklypuose skirianÄioje tvoroje vartelius ir jais naudotis iÅ¡ RatnyÄios gatvÄs pusÄs, nustatÄs, kad ieÅ¡kovÄ Å¡io praÅ¡ymo neargumentavo. III.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliantÄ J. I. pateikÄ apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ teismo sprendimÄ - ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atmesti, atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad ieÅ¡kovÄ savo iniciatyva atliko jai priklausanÄios namo dalies rekonstrukcijÄ , po kurios tiek bendras, tiek ir užstatytas Å¡alims bendrai priklausanÄio namo plotas padidÄjo. IeÅ¡kovei padidinus bendro namo užstatytÄ plotÄ savo naudai, atsirado bÅ«tinybÄ perskirstyti Å¡alių naudojamo žemÄs sklypo ribas.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, jog pagal ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lytÄ naudojimosi bendru žemÄs sklypu tvarkÄ , pažeidžiami atsakovÄs interesai, nes ieÅ¡kovei padidinus jos valdomo namo plotÄ jos naudai, atitinkamai buvo sumažinta atsakovÄs atskirai naudojama žemÄs sklypo dalis, o tai prieÅ¡tarauja principams. ApeliantÄs pateiktame naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos plane, atsižvelgta į žemÄs sklypo dalis, užstatyta po rekonstrukcijos padidÄjusio namo dalimi, kuria naudojasi, jÄ valdo bei ja disponuoja iÅ¡imtinai ieÅ¡kovÄ, priskirta individualiam ieÅ¡kovÄs naudojimui ir tai atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo kriterijus.
ApeliantÄ akcentuoja, jog žemÄs sklypo naudojimosi tvarka nebuvo nusistovÄjusi, nes ieÅ¡kovei atlikus namo rekonstrukcijÄ bei tokiu bÅ«du padidinus namo plotÄ , įskaitant užstatytÄ plotÄ savo naudai, pasikeitÄ bendraturÄių atskirai valdomų žemÄs sklypo dalių proporcijos ne atsakovÄs naudai ir tokiÄ tvarkÄ atsirado bÅ«tinybÄ keisti. ApeliantÄ nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovÄ nepagrįstai priskyrÄ namo laiptus individualiam naudojimui ir pažymi, jog Å¡iais laiptais naudojasi iÅ¡imtina atsakovÄ.
ApeliantÄs manymu, jos užsakymu parengtas Å¡alių žemÄs sklypo naudojimo tvarkos planas ir siÅ«loma žemÄs sklypo naudojimosi tvarka nepažeidžia bendraturÄių interesų, atitinka kiekvienam bendraturÄiui priklausanÄiai žemÄs sklypo daliai, be to parengtas atsižvelgiant į kiekvienos iÅ¡ Å¡alių faktiÅ¡kai valdomÄ gyvenamojo namo dalį. ApeliantÄ taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai tarp Å¡alių paskirstÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovÄ Z.
L. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad apeliantÄ nepateikÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų argumentų, kuriais remiantis galima bÅ«tų konstatuoti, kad bÅ«tent ieÅ¡kovÄs pateiktas planas neatitinka naudojimo ekonomiÅ¡kumo, racionalumo, bendraturÄių interesų apsaugos ir kt. požymių. Pažymi, jog atsakovÄ ir ieÅ¡kovÄ asmeninÄs nuosavybÄs teise pagal ieÅ¡kovÄs tvarkos variantÄ valdys tuos paÄius žemÄs sklypo plotus natÅ«roje, kuriÄ naudojosi 20 metų, iÅ¡skyrus naujai nubrÄžtÄ siaurÄ juostÄ aplink gyvenamÄ jį namÄ , priklausantį Å¡alims bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise.
Taigi, teismui patvirtinus ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo planÄ pasikeitÄ tik skaiÄiai nuosavybÄs dokumentuose, bet ne valdomo žemÄs sklypo plotas natÅ«roje. Tuo tarpu atsakovÄ, kaip matyti iÅ¡ jos 2012-12-11 Sklypo plano, keiÄia per 20 metų nusistovÄjusiÄ tvarkÄ . AtsakovÄ apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, jog patvirtinus ieÅ¡kovÄs pateiktÄ planÄ nebuvo laikomasi žemÄs sklypo dalių proporcijų, taÄiau su tokiu teiginiu ieÅ¡kovÄ nesutinka ir pažymi, jog tik ieÅ¡kovÄs pateiktame sklypo plane yra iÅ¡laikytos valdomo sklypo dalių proporcijos (55 ir 45 proc.) buvusios iki naudojimosi tvarkos nustatymo.
IeÅ¡kovÄ taip pat pabrÄžia, jog vadovaujantis atsakovÄs tvarkos nustatymo, Å¡iai dienai po namu esanti žemÄs sklypo didžiausioji dalis individualiam naudojimui turÄtų bÅ«ti priskirta paÄiai atsakovei, nes, kaip matyti iÅ¡ gyvenamojo namo plano, bÅ«tent atsakovÄ ir naudojasi namo 22 kv. m rÅ«siu, esanÄiu ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo pusÄje bei 80,12 kv. m. ploto I aukÅ¡to gyvenamojo namo patalpomis, esanÄiomis betarpiÅ¡kai ant žemÄs sklypo, iÅ¡ viso 96,37 kv. m. I aukÅ¡to ploto, taÄiau atsakovÄ nepraÅ¡o teismo priskirti individualiam naudojimuisi žemÄs sklypo dalies užimamos iÅ¡imtinai tik po jos paÄios naudojamo gyvenamojo namo patalpų dalimi (80,12 kv. m).
Tad akivaizdu, kad tai ne ieÅ¡kovÄ, bet atsakovÄ nesÄ Å¾iningai elgiasi. IeÅ¡kovÄ taip pat nesutinka su atsakovÄs ketinimu priskirti individualiam naudojimui sklypo dalį po laiptais ir pažymi, jog bendrojo naudojimo žemÄs sklypÄ atitraukus nuo laiptų, o po laiptais esanÄiÄ sklypo dalį priskirus atsakovei individualiai naudotis, ieÅ¡kovÄ negalÄtų atlikti gyvenamojo namo remonto. AtsakovÄ teigia, jog ieÅ¡kovÄ neva žadÄjusi po rekonstrukcijos užstatytÄ sklypo dalį priskirti savo asmeniniam naudojimui, taÄiau ieÅ¡kovÄ su tokiu teiginiu nesutinka ir nurodo, kad atsakovÄ Å¡iomis aplinkybÄmis savo prieÅ¡ieÅ¡kinio negrindÄ ir dÄl jų nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nepasisakÄ, todÄl Å¡i aplinkybÄ turÄtų bÅ«ti atmesta.
Be to, ieÅ¡kovÄs manymu, atsakovÄ nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovei bylinÄjimosi iÅ¡laidos buvo priteistos neproporcingai patenkinto ieÅ¡kinio daliai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). ApeliacinÄs instancijos teismas bylÄ nagrinÄja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatÄ, todÄl pasisako tik dÄl apeliacinio skundo argumentų. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dÄl procesinÄs teisÄs pažeidimų â netinkamo įrodymų vertinimo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), dÄl ko pirmos instancijos teismas priÄmÄ neteisÄtÄ sprendimÄ . Su Å¡iuo apeliacinio skundo motyvu kolegija sutinka.Byloje nustatyta, kad Z. L. ir J. I. yra gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagalbinių statinių, taip pat 0,0604 ha žemÄs sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtÄs (b.l. 8-10).
IeÅ¡kovei priklauso 274/604 žemÄs sklypo dalys, atsakovei - 330/604 (b.l. 10). IeÅ¡kovÄ 1994-02-21 valstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo â pardavimo sutarties pagrindu įgijo 274 kv.m. žemÄs sklypÄ , kurio 220 kv.m. priklauso asmeninÄs nuosavybÄs teise, o 54 kv.m. priklauso bendros nuosavybÄs teise (b.l. 11). BendrasavininkÄs namų valdos žemÄs sklypu naudojosi pagal AB âInžineriniai tyrinÄjimai" sudarytÄ ir 1993-12-22 Vilniaus m. valdybos žemÄtvarkos tarnybos suderintÄ namų valdos žemÄs sklypo planÄ , pagal kurį ieÅ¡kovÄs naudojama dalis, plane pažymÄta indeksu - 2, sudaro 220 kv.m., atsakovÄs dalis, pažymÄta indeksu - 1, sudaro 262 kv.m., bendro naudojimo žemÄs sklypo dalis esanti po gyvenamuoju namu, pažymÄta indeksais - 1 ir 2, sudaro 122 kv.m. (b.l. 6).
Tarp Å¡alių nÄra ginÄo, kad esama naudojimosi žemÄs sklypu tvarka neatitinka bendraturÄių interesų. Vienai iÅ¡ Å¡alių nesutinkant leisti vaikÅ¡Äioti per jos asmeniniam naudojimui priskirtÄ Å¾emÄ kita Å¡alis neturi galimybÄs patekti prie bendrų namo konstrukcijų, remontuoti namo sienas, langus, pamatus, kaminÄ , nes nÄra palikta bendrai naudojama teritorija aplink bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ . Teismui nustaÄius naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ pagal ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lytÄ projektÄ pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį, atsakovÄ su sprendimu nesutinka nurodydama, kad teismas be pagrindo padidino bendrojo naudojimo žemÄs sklypo dalį ta dalimi, kuri yra po ieÅ¡kovÄs statomu priestatu ir buvo priskirta ieÅ¡kovei asmeniniam naudojimui.
Taip pat sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovÄs interesus, nes ji neproporcingai neteko žemÄs ploto priskirto jos asmeniniam naudojimui, tuo tarpu ieÅ¡kovÄ tokio ploto proporcingai neteko žymiai mažiau. Kolegija iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais apeliantÄs argumentais. DÄl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo kriterijųKasacinis teismas yra konstatavÄs, kad, nustatant naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas.
Jie iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrųjų žemÄs teisinio santykių reguliavimo principų (ŽemÄs įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Tesimo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinÄje byloje P. K. v. B. J. K., byla Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkriÄio 5 d. nutartis civilinÄje byloje S. I. ir kt. v. S. I., byla Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, teismui teikiamas naudojimosi bendru žemÄs sklypu tvarkos projektas turi bÅ«ti parengtas žemÄs santykius reglamentuojanÄių teisÄs aktų nustatyta tvarka.
Kasacinis teismas formuoja praktikÄ , pagal kuriÄ teismas, vertindamas, praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru žemÄs sklypu tvarka atitinka nuosavybÄs teisių įgyvendinimÄ ar ne, taip pat žemÄs santykius reglamentuojanÄių teisÄs aktų reikalavimus, turi tam tikrÄ diskrecijos teisÄ; jÄ Ä¯gyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybÄs apie bendraturÄio esminį interesÄ naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturÄių susiklostÄ faktiniai žemÄs naudojimo santykiai, ar siÅ«loma tvarka nepažeis bendraturÄių teisių ir teisÄtų interesų jiems tenkanÄios naudotis dalies vertingumo požiÅ«riu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertÄs pagal funkcinÄ paskirtį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinÄje byloje P. K. v.
N. K. ir kt., byla Nr. 3K-3-536/2006).Taikydama pirmiau nurodytus kriterijus Å¡alių pateiktiems ginÄo žemÄs naudojimo tvarkos nustatymo pasiÅ«lymams įvertinti, kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovÄs pateiktas patikslintas pasiÅ«lymas neatitinka Å¡ių kriterijų. Kaip jau buvo minÄta ieÅ¡kovÄ 1994-02-21 valstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo â pardavimo sutarties pagrindu įgijo 274 kv.m. žemÄs sklypo, kurio 220 kv.m. priklauso asmeninÄs nuosavybÄs teise, o 54 kv.m. priklauso bendros nuosavybÄs teise bendrame 604 kv.m. ploto sklype (b.l. 11), atsakovÄ Ä¯sigijo 330 kv.m.
žemÄs sklypo, kurio 262 kv.m. asmeninÄs nuosavybÄs teise, o 68 kv.m. bendrosios nuosavybÄs teise. 1993 m. gruodžio 22 d. Å¡alys prieÅ¡ pirkdamos žemÄs sklypÄ dalimis, nustatÄ juo naudojimosi tvarkÄ (b.l. 6), pagal kuriÄ ir buvo sudaryta minÄta Å¡alių pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ taip pat nusistovÄjo ir faktinÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarka, kuri Å¡alims priimtina ir juos tenkina. ŽemÄs sklypų dalys yra atskirtos tvora. GinÄas kilo tik dÄl to, jog nÄra galimybÄs Å¡alims prieiti prie namo pusių, kurios yra iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies naudojamų žemÄs sklypo dalių.
IeÅ¡kovÄ su pradiniu ieÅ¡kiniu pateikÄ teismui UAB âBaltijos matavimų organizacijaâ 2011-03-09 sudarytÄ Å¾emÄs sklypo naudojimosi planÄ (b.l. 7), kuriame yra paliktos tos paÄios žemÄs sklypų naudojimo ribos, nustatant papildomÄ 1,2 m ploÄio bendro naudojimo plotÄ apie namÄ , iÅ¡skyrus tÄ vietÄ , kur yra ieÅ¡kovÄs statomas ieÅ¡kovÄs priestatas jos asmeniniam naudojimui priskirtame žemÄs sklype. VÄliau ieÅ¡kovÄ tikslindama ieÅ¡kinį pateikÄ teismui kitÄ UAB âRamilÄâ 2012-11-12 sudarytÄ naudojimosi žemÄs sklypu planÄ (b.l. 83), pagal kurį teismas nustatÄ Å¡alių naudojimosi tvarkÄ , pripažindamas, kad Å¡is projektinis pasiÅ«lymas yra racionaliausias ir labiausiai atitinkantis Å¡alių interesus.
TaÄiau su tokiu vertinimu, kaip jau minÄta kolegija, nesutinka. Å iame plane į bendrÄ naudojimÄ Ä¯traukta ta sklypo dalis, kurioje ieÅ¡kovÄ stato (neįteisintos statybos) priestatÄ . Å i sklypo dalis pagal Å¡alių 1993 m. gruodžio 22 d. sudarytÄ susitarimÄ dÄl sklypu naudojimosi tvarkos ir pagal faktinį naudojimÄ visÄ laikÄ buvo naudojama iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovÄs, priestatas yra statomas ieÅ¡kovÄs ir kaip ji paaiÅ¡kino teisme, yra tik jos nuosavybÄ, kuri neturi bÅ«ti priskirta bendrai su atsakove nuosavybei.
Tokiu bÅ«du visiÅ¡kai nÄra jokio pagrindo Å¡iÄ sklypo dalį priskirti prie bendro naudojimo. IeÅ¡kovÄ nenurodÄ kokiais bÅ«dais atsakovÄ galÄs naudotis Å¡ia sklypo dalimi, o atsakovÄ nurodÄ, kad ji negali naudotis Å¡ia dalimi žemÄs ir tai daryti nÄra reikalo. IeÅ¡kovÄs nurodyta aplinkybÄ, jog pagal ankstesnį, t.y. 1993 m. gruodžio 22 d. planÄ visa žemÄ esanti po namu Å¡alių naudojama bendrai nagrinÄjamu atveju nÄra priežastis nustatyti bendrai naudojamÄ Å¾emÄ po ieÅ¡kovÄs nuosavybÄs teise statomu priestatu, nes žemÄs sklypo dalis yra po namu, kuris Å¡alims priklauso bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise, o priestatas priklauso tik ieÅ¡kovei.
Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentu, kad atsakovÄs pateiktas naudojimosi žemÄs sklypu nustatyto projektinis pasiÅ«lymas, tiek pradinis (b.l. 42), tiek patikslintas (b.l.105), taip pat nÄra pats racionaliausias ir neatitinka Å¡alių interesų, nes jis pažeidžia nusistovÄjusiÄ faktinÄ naudojimosi sklypų dalis tvarkÄ , jį patvirtinus bÅ«tų neiÅ¡vengiamai reikalinga nukelti sklypų dalis skirianÄiÄ tvorÄ , ar jos dalį, ir kaip teisingai nurodÄ sprendime teismas atsakovÄ naudojamo sklypo ribÄ Ä¯siterptų į ieÅ¡kovÄs sklypÄ iÅ¡ rytinÄs namo pusÄs. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant ginÄus dÄl naudojimosi tvarkos turi bÅ«ti vengiama be pakankamo pagrindo keisti nusistovÄjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (faktinių nuosavybÄs teisinių santykių stabilumo kriterijus) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje V.
Å . v. A. Å ., bylos Nr. 3K-3-494/2003; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).Naudojimosi bendru sklypu tvarka turi bÅ«ti nustatyta laikantis proporcingumo ir socialinÄs taikos kriterijais: siÅ«lomoje naudojimosi tvarkoje turi bÅ«ti iÅ¡laikyta visų bendraturÄių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nÄ vieno jų teisÄs nebÅ«tų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginti su kitais, apribotos. Be to, teismas turi siekti nustatyti tokiÄ naudojimosi daiktu tvarkÄ , kad kiltų kuo mažiau prielaidų bendraturÄių konfliktinÄms situacijoms (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje K.
G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilÄje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad nors ieÅ¡kovÄ ir tikslino ieÅ¡kinį bei kartu projektinį pasiÅ«lymÄ , taÄiau tinkamiausias yra ieÅ¡kovÄs pateiktas pradinis projektinis pasiÅ«lymas (b.l. 7), todÄl kolegija siekdama iÅ¡sprÄsti Å¡alių ginÄÄ ir neatmesti abiejų Å¡alių pasiÅ«lytos naudojimosi tvarkos konstatuoja, kad yra tikslinga nustatyti naudojimosi tvarkÄ pagal šį pasiÅ«lymÄ . Apeliaciniame skunde apeliantÄ nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄs pateiktas projektinis pasiÅ«lymas prieÅ¡tarauja Å¡alių nuosavybÄms dokumentams, nes ieÅ¡kovÄs pateiktame projekte neproporcingai sumažÄja atsakovÄs asmeninio naudojimo sklypo dalis, lyginant su ieÅ¡kovÄs, nes jos didesnÄ tokio sklypo dalis priskirtina prie bendro naudojimo palyginus su ieÅ¡kovÄs naudojamomis dalimis.
Naudojimosi bendru sklypu tvarka turi bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į bendraturÄio turimÄ dalį bendrosios nuosavybÄs teisÄje, realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybÄs teisÄje (adekvatumo kriterijus) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje M. Ä. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-956/2003; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A. R. B. ir kt. v.
R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Kolegija nesutinka su Å¡iuo argumentu ir įvertinusi Nekilnojamojo turto registro duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklauso 274/604 sklypo dalis, atsakovei priklauso â 330/604 žemÄs sklypo dalis padidinus tik bendrai naudojamÄ sklypo dalį, nei vienos iÅ¡ Å¡alių nuosavybÄs teisÄs dalis nei sumažina, nei padidina. Naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymas netransformuoja nuosavybÄs formos, nes nuosavybÄs dalis nesikeiÄia  šalys naudojasi atskirai ar bendrai tam tikra sklypo dalimi.
PažymÄtina ir tai, kad nelaikytina nukrypimu nuo nuosavybÄs dalių net ir tada, kai teismas nustato naudojimosi tvarkÄ ne idealiai lygiai turimai nuosavybei, bet kiek įmanoma labiau pagal atitinkanÄias dalis bendrojoje nuosavybÄje.Kitos dalies sprendimo, kuria nustatyti tam tikri draudimai Å¡alims ir apribojimai, nÄra apeliacijos objektas, nes Å¡i sprendimo dalis nebuvo skundžiama, todÄl kolegija dÄl Å¡ios sprendimo dalies nepasisako, neiÅ¡eidama už apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str.). DÄl iÅ¡dÄstyto teismo sprendimas keistinas ir nustatytina žemÄs sklypu naudojimosi tvarka pagal ieÅ¡kovÄs pradinį projektinį pasiÅ«lymÄ (b.l. 7) (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 p.).Pakeitus sprendimÄ nagrinÄjamoje byloje bylinÄjimosi iÅ¡laidos, Å¡alių patirtos pirmos instancijos teisme neperskirstomos, nes tik patikslinama naudojimosi tvarka pagal kitÄ ieÅ¡kovÄs pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , paliekant atmestÄ atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinį su jos pateiktais projektiniais pasiÅ«lymais.
TodÄl praktiÅ¡kai sprendimas priimamas ieÅ¡kovÄs naudai (CPK 93 str. 1 d.), kitaip iÅ¡laidos paskirstomos apeliacinÄs instancijos teisme, nes atsakovÄs skundas patenkinamas iÅ¡ dalies, todÄl Å¡alių turÄtos iÅ¡laidos apeliacinÄs instancijos teisme paskirstomos per pusÄ. AtsakovÄ sumokÄjo 143 Lt žyminio mokesÄio už apeliacinį skundÄ , kitų duomenų apie turÄtas iÅ¡laidas nepateikÄ. IeÅ¡kovÄ pateikÄ Ä¯rodymus, kad apeliacinÄs instancijos teisme ji turÄjo 500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir 450 Lt už atstovavimÄ apeliacinÄs instancijos teisme, viso 950 Lt.
PaskirsÄius iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteistina atsakovei 72 Lt, o iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovei 475 Lt, o galutinai (įskaiÄius) iÅ¡ atsakovÄs priteistina ieÅ¡kovei 403 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija, n u t a r Ä : Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies. Sprendimo dalį, kuria nustatyta žemÄs sklypu naudojimosi tvarka iÅ¡dÄstyti taip:Nustatyti žemÄs sklypu, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkÄ pagal 2011-03-09 UAB âBaltijos matavimų organizacijaâ parengtÄ planÄ :Z.
L. paskirti naudoti 191 kv. m. ploto sklypo dalimi plane pažymÄta indeksais âAâ ir âDâ, kurios ribos plane pažymÄtos taÅ¡kais 5-16-22-23-24-34-35-25-29-28-27-21-20 ;J. I. paskirti naudotis 216 kv. m. ploto sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymÄtos taÅ¡kais 23-22-15-2-20-21-36-33-32-31-30-23;Z. L. ir J. I. bendrai naudotis 176 kv. m. ploto sklypo dalimi plane pažymÄta indeksais âCâ, âFâ, âEâ, âGâ, kurios ribos plane pažymÄtos taÅ¡kais 23-30-31-32-33-36-21-27-28-29-25-35-34-24-23.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovÄs J.
I. 403 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme ieÅ¡kovei Z. L.. TeisÄjos                                                                              Romualda JanoviÄienÄ Rita KisielienÄAlma UrbanaviÄienÄ