2022-04-06 Nr. AB-8385-3-63-3-01015-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1476-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01015-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. L. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja H. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (8.6)D3-L-493r-1723 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Administraciją išbraukti schemoje „Laisvos neužstatytos žemės schema“ nurodytą žemės plotą iš valstybės išperkamos sąrašo ir pažymėti kaip laisvą neužstatytą; priimti naują įsakymą dėl nuosavybės į P. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę atstatymo.

2. Pareiškėja nurodė, jog su 2019 m. balandžio 4 d. prašymu kreipėsi į Administraciją dėl laisvos neužstatytos žemės. Atsakovas Sprendime nurodė, kad buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje, ties pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiais sklypais (duomenys neskelbtini), Palangoje, laisvos žemės nėra.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad priimtame Sprendime nurodyta informacija neatitinka tikrovės, kadangi, rengiant teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, valstybinės reikšmės miško, žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas), buvo leista prisijungti likusią natūrinę žemę. Įvardijamas Detalusis planas P. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės, posesijos ribose buvo pradėtas rengti 2014 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. Al-926 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, valstybinės reikšmės miško, žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano rengimo“, pakeistu įsakymu 2015 m. rugpjūčio 31 d. Nr. Al-990 „Dėl direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. Al-926 įsakymo pakeitimo“, pakeistu įsakymu 2016 m. birželio 14 d. Nr. Al-711 „Dėl direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. Al-926 įsakymo pakeitimo“, planavimo tiksluose buvo numatyta žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti suformavimas ir prijungimas prie esamų žemės sklypų. Pareiškėja su 2016 m. birželio 13 d. prašymu „Dėl P. L. laisvos neužstatytos žemės“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyrių. Prašymas buvo persiųstas Administracijai. 2016 m. rugsėjo 9 d. Nr. (4.17.)-D3-2979 pareiškėja buvo informuota, kad Detaliojo plano rengimo metu bus įvertinta galimybė gražinti likusią laisvą (neužstatytą) žemę natūra buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje sklypais (duomenys neskelbtini) g. 7 ir 9, Palangoje. Parengtoje minėto Detaliojo plano koncepcijoje buvo pateikti brėžiniai, nurodantys laisvą (neužstatytą) žemę. Koncepcija buvo pateikta tvirtinimui. Tačiau atsiradus aplinkybėms, kurios nuo pareiškėjos nepriklausė, bendru pareiškėjos ir kitų suinteresuotų asmenų sutarimu, Detaliojo plano rengimas nutrauktas.

4. Žinodama, kad buvusio savininko P. L. posesijoje yra laisvos neužstatytos žemės prie sklypų (duomenys neskelbtini) 7 ir 9, Palangoje, pareiškėja su 2019 balandžio 5 d. prašymu kreipėsi į Administraciją dėl schemoje „Laisvos neužstatytos žemės schema“ (toliau – ir schema) nurodytos žemės grąžinimo natūra. Pareiškėja pažymėjo, kad, rengiant Detalųjį planą, minėta buvusio savininko P. L. laisva natūrinė žemė prie sklypų (duomenys neskelbtini) g. 7 ir 9 buvo išnagrinėta tiksliai. Schema buvo sudaryta remiantis Detaliojo plano, kurio rengimas buvo nutrauktas, koncepcijos sprendiniais, kurie buvo rengti nagrinėjant visus teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, todėl yra tiksli. Administracija Sprendimu nusprendė, kad laisvos natūrinės žemės nėra, tačiau tai prieštarauja aukščiau nurodytam, nes aukščiausio lygmens teritorijų planavimo dokumento – Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 (toliau – ir Bendrasis planas), sprendiniai nėra pasikeitę, taip pat nagrinėjamojoje teritorijoje galioja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 patvirtinti (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės–urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) sprendiniai, kurie konkretizuoja Bendrojo plano sprendinius. Abu šie teritorijų planavimo dokumentai nesikeitė per 2014–2019 m. laikotarpį, todėl kyla pagrįsta abejonė, kodėl neleidžiama prisijungti laisvos natūrinės žemės, kurią buvo leista prisijungti rengiant Detalųjį planą, kurio rengimas nutrauktas nuo aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios.

5. Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas parengtas nekompetentingai, nes teritorija, kuri nurodyta schemoje, nenagrinėta detaliai, Administracija neperžiūrėjo turimos institucijoje informacijos apie nurodytą teritoriją, t. y. pateiktos Detaliojo plano koncepcijos, kurios patvirtinimo procedūra buvo sustabdyta.

6. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad laisvos grąžintinos žemės P. L. turėtoje posesijoje nėra. Pareiškėja siekia, kad jai natūra būtų atkurtos suplanuotos ir natūroje egzistuojančios gatvės. (duomenys neskelbtini) gatvė egzistuoja natūroje, ji, kaip ir kitos gatvės, yra suprojektuota Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu; Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu; architektūrinės–urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiuoju planu, patvirtintu Tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2- 183. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekte (duomenys neskelbtini) gatvės plotis nurodytas 15 metrų (pjūvis (duomenys neskelbtini)). Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 10 lentelę pats minimaliausias atstumas tarp D kategorijos gatvės raudonųjų linijų yra 12 metrų. Gatvė tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. (per valstybinį mišką) yra numatyta Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane, Bendrajame plane ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046 patvirtintoje Valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje, kurios legendoje, sutartiniuose ženkluose nurodyta, kad tai yra egzistuojanti gatvė.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano Pagrindinių tekstinių reglamentų 10 punkte numatyta, jog teritorijos, esančios Bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai–teritorijos, t. y. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 3 punkto nuostatą, šios teritorijos yra priskiriamos valstybės išperkamai žemei. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-7-583/2016 nustatyta, kad minėta Bendrojo plano norma yra teisėta.

9. Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pareiškėja pateiktais įrodymais nepaneigė fakto, kad grąžintinos natūra žemės nėra, todėl prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė teismo įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

11. NŽT nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Spręsdama nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus ir vykdydama nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūras, NŽT vadovaujasi Atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka), kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių atkūrimą Lietuvos Respublikos piliečiams į iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę.

12. Nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę, įgyvendinimo tvarka yra reglamentuota Tvarkoje, kurios 106 punkte nustatyta, kad natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, o sklypų ribas formuoja savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirti atsakingi savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai. Tame pačiame punkte nurodyta, jog sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyto tvarka priskirtose teritorijose natūra, priima institucija, vykdanti žemės reformą pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Pagal minėtus nuosavybės teisų atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus kai kurių dokumentų parengimas, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priklauso kitų institucijų, o ne sprendimą priimančios institucijos kompetencijai. Pagal Tvarkos 106 punktą, savivaldybės administracijos direktoriui yra suteiktos tam tikros funkcijos, tai yra kartografinės informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę žemėtvarkos skyriui teikimas, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų ribų formavimas, sklypų kadastrinių matavimų organizavimas ir jų planų tvirtinimas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, NŽT informavo, kad priims sprendimą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę, vadovaudamasi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjos H. L. skundą atmetė.

14. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriame nurodyta, jog nėra galimybės suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pažymint ginčo teritoriją laisva neužstatyta žeme, pagrįstumo.

15. Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl Sprendimo panaikinimo buvo išnagrinėtas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose, 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundas buvo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal H. L. apeliacinį skundą, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjos H. L. skundo dalis dėl Sprendimo dalies, kuria nuspęsta, kad greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 9 ir (duomenys neskelbtini) g. 7, Palangoje, nėra laisvos valstybinės žemės, kuri gali būti žymima kaip laisva neužstatyta ir į ją atkuriama nuosavybės teisės natūra, panaikino ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas pabrėžė, kad teismas nagrinės tik tą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta, kad greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 9 ir (duomenys neskelbtini) g. 7, Palangoje, nėra laisvos valstybinės žemės, kuri gali būti žymima kaip laisva neužstatyta ir į ją atkuriama nuosavybės teisės natūra.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėja skunde nurodė, jog, rengiant Detalųjį planą, buvo leista prisijungti likusią natūrinę žemę. Įvardijamas detalusis planas P. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės, posesijos ribose buvo pradėtas rengti 2014 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. Al-926 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, valstybinės reikšmės miško, žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo rengimo“ ir vėlesniais jį keitusiais 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. Al-990 „Dėl direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. Al-926 įsakymo pakeitimo“, 2016 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. Al-711 „Dėl direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. Al-926 įsakymo pakeitimo“. Būtent planavimo tiksluose buvo numatytas žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti suformavimas ir prijungimas prie esamų žemės sklypų, kaip tai nurodyta laisvos neužstatytos žemės schemoje. Atsakovas 2016 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. (4.17.)-D3-2979 taip pat nurodė, kad detaliojo plano rengimo metu bus įvertinta galimybė grąžinti likusią laisvą (neužstatytą) žemę natūra P. L. pretendento S. L. (miręs) turto paveldėtojai H. L. Parengto minėto detaliojo plano sprendiniuose buvo pateikti brėžiniai nurodantys laisvos (neužstatytos) žemės plotus. Pareiškėja teigė, kad priimtais administraciniais aktais dėl detaliojo plano rengimo inicijavimo atsakovas pripažino, jog ginčo teritorijoje (P. L. posesijos ribose) yra laisvos valstybinės žemės į kurią gali būti atkuriama nuosavybė natūra, todėl Sprendimu tos pačios teritorijos negalėjo pažymėti kaip valstybės išperkamos, kuri užimta esamomis bei suplanuotomis gatvėmis. Byloje pateikta 2014 m. rugsėjo 23 d. Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. 35-DP, kuri patvirtina, kad pareiškėja ir kiti suinteresuoti asmenys atsakovui pateikė planavimo pasiūlymą, kuriuo buvo prašoma inicijuoti teritorijų planavimo dokumento (Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano) keitimą, tam, kad žemės sklypus (duomenys neskelbtini) g. 7 ir 9 sujungti į bendrą sklypą, keisti žemės naudojimo būdą iš bendro naudojimo teritorijos į rekreacinę teritoriją, numatyti teritorijos naudojimo reglamentus ir t. t. Planavimo tiksluose buvo numatyta žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti suformavimas ir prijungimas prie esamų žemės sklypų, kaip tai nurodyta laisvos neužstatytos žemės schemoje.

17. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas (2 str. 2 d., 34 d., 3 str. 2–3 d., 5 str. 2 d. 3 p., 6 str. 3 d., 28 str. 1 d.) ir nurodė, kad pareiškėja, kaip viena iš iniciatyvos teisę turinčių subjektų, 2014 m. rugsėjo 23 d. Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartimi Nr. 35-DP kartu su kitais suinteresuotais asmenimis teikė pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Tačiau, nesutarus visiems detaliojo plano rengimo iniciatoriams, buvo nutarta detaliojo plano rengimą nutraukti. Nutraukus detaliojo plano rengimo procedūrą ginčo teritorijai nebuvo pakeisti nei galiojantys teritorijų planavimo sprendiniai, nei patvirtinti nauji, todėl pareiškėjos įvardijami atsakovo priimti administraciniai aktai, kuriais inicijuota Detaliojo plano rengimo procedūra, nesukūrė jokių teisinių pasekmių, turinčių įtaką ginčo teritorijai.

18. Teismas pažymėjo, kad esminis klausimas, kylantis šioje byloje, yra tai, ar žemės sklypas, kurį turėtoje vietoje pareiškėja prašo grąžinti natūra (greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 9 ir (duomenys neskelbtini) g. 7, Palangoje), yra laisvas žemės sklypas Atkūrimo įstatymo prasme. Įvertinęs Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 1 d.) nuostatas (12 str. 1 d. 3 p.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą yra negrąžinama ne tik statiniais neužstatyta žemė, bet ir tais atvejais, kai yra konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Konkretaus visuomenės poreikio pageidaujamai grąžinti natūra žemei buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane.

19. Teismas pabrėžė, kad ginčo dėl to, jog teritorijoje, kurioje pareiškėja prašo atkurti nuosavybės teises į žemę, Palangos miesto savivaldybės tarnybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 yra suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė, nėra. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekte (duomenys neskelbtini) gatvės plotis nurodytas 15 metrų (pjūvis (duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš byloje pateiktos Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166 „Dėl Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo“, ištraukos, teritorija prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 7 ir 9, Palanga, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, rezervuota (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrai.

20. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad visi kiti sklypai šalia (duomenys neskelbtini) gatvės projektuojami paliekant 20 metrų gatvės plotį. Palangos miesto savivaldybės taryba 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166 patvirtino Gatvių raudonųjų linijų specialaus plano koncepciją, pagal kurią (duomenys neskelbtini) gatvės plotis tarp raudonųjų linijų ginčo teritorijoje – 20 metrų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatomis (2 str. 3 d., 5 d.), kelio elementai turi įsitekti gatvės raudonosiose linijose, todėl (duomenys neskelbtini) gatvės koncepcijoje numatytas 20 metrų plotis.

21. Teismas pažymėjo, kad apie tai, jog (duomenys neskelbtini) gatvės plotis numatytas 20 metrų įrodo atsakovės pateikti dokumentai: žemės sklypo Sermiesčio g. 1, Palangoje, detalusis planas, patvirtintas Palangos m. savivaldybės tarybos 2013-06-06 sprendimu Nr. T2-174 (įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre Nr. T00048569), pagal kurį (duomenys neskelbtini) g. plotis 20 metrų, tai nurodyta DP pagrindiniame brėžinyje; žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 1, Palangoje, detalusis planas, patvirtintas Palangos m. savivaldybės tarybos 2015-04-30 sprendimu Nr. T2-125 (įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre Nr. T00076289), pagal kurį (duomenys neskelbtini) g. plotis tarp raudonųjų linijų - 20 metrų, tai nurodyta DP pagrindiniame brėžinyje bei inžinerinių tinklų brėžinyje; teritorijos tarp Tvenkinių g., (duomenys neskelbtini) g., valstybinio miško ir žemės sklypo Tvenkinių g. 52, Palangoje detalusis planas, patvirtintas Palangos m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-09-24 įsakymu Nr. Al-1297 (įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre Nr. T00083879), pagal kurį (duomenys neskelbtini) g. plotis tarp raudonųjų linijų - 20 metrų ir specialiai tam užtikrinti skiriamas servitutas, kad būtų išlaikytas minėtas 20 metrų (duomenys neskelbtini) g. plotis, tai nurodyta DP pagrindiniame brėžinyje, inžinerinių tinklų brėžinyje bei aiškinamojo rašto 5 puslapyje „Susisiekimo sistemų organizavimas, transporto srautai“, kuriame nurodyta, jog planuojamos teritorijos pietinėje gretimybėje esanti (duomenys neskelbtini) gatvė – E kat.

G., RL-20 m. Įvertinus aukščiau išdėstytą ir tai, kad tarp gatvės raudonųjų linijų yra projektuojamos ir įrengiamos ne tik gatvės, bet ir lietaus nuotekų tinklai, drenažo tinklai, apšvietimo tinklai, kurie laikytini sudėtiniais gatvės elementais (STR 2.06.04:2014 59 punktas), konstatuotina, kad žemės sklypas, kuris patenka į gatvės ribas, yra skirtas bendram (viešam) naudojimui ir nėra jokių teisinių prielaidų, leidžiančių teigti, kad aptariamas suplanuotas žemės sklypas nebus naudojamas viešajam poreikiui tenkinti.

Iš cituojamų galiojančių teritorijų planavimo sprendinių nustatyta ir tai, kad ginčo teritorijoje yra planuojama įrengti dviračių taką. Teismas konstatavo, kad greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 9 ir (duomenys neskelbtini) g. 7, Palanga, nėra laisvos valstybinės žemės, kuri gali būti žymima kaip laisva neužstatyta ir į ją atkuriama nuosavybė.

22. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimo dalis, kuria nuspęsta, jog greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 9 ir (duomenys neskelbtini) g. 7, Palangoje, nėra laisvos valstybinės žemės, kuri gali būti žymima kaip laisva neužstatyta ir į ją atkuriama nuosavybės teisės natūra, yra teisėta ir pagrįsta, nuosavybės teisės natūra į ginčo teritoriją negali būti atkuriamos. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją išbraukti schemoje „Laisvos neužstatytos žemės schema“ nurodytą žemės plotą iš valstybės išperkamos sąrašo ir pažymėti kaip laisvą neužstatytą, taip pat priimti naują įsakymą dėl nuosavybės į P. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę atstatymo yra išvestinis, kylantis iš Sprendimo, todėl, konstatavus, kad Sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, teismas atmetė ir šį reikalavimą.

III. 23. Pareiškėja H. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimo dalį, kuria nuspręsta, kad greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 9 ir (duomenys neskelbtini) g. 7, Palangoje, nėra laisvos valstybinės žemės, kuri gali būti žymima kaip laisva neužstatyta ir į ją atkuriama nuosavybės teisės natūra.

24. Pareiškėja paaiškina, kad atsakovas 2021 m. rugsėjo 22 d. pateikė teismui prašymą dėl dokumentų prijungimo. Išklausiusi 2021 m. rugsėjo 23 d. vykusio teismo posėdžio vaizdo konferencijos įrašą ir įvertinusi atsakovo prašymu prijungiamus dokumentus, pareiškėja 2021 m. spalio 15 d. pateikė prašymą dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, teismas 2021 m. spalio 20 d. atnaujino įrodymų tyrimą, įpareigojo pareiškėją pateikti teismui asmenų, kurios teismas turėtų kviesti liudytojais, duomenis ir nurodyti kokias bylai reikšmingas aplinkybes šie liudytojai gali patvirtinti. Pareiškėja 2021 m. lapkričio 15 d. pateikė paaiškinimus pagal Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 20 d. nutartį. Atsakovo atstovas 2021 m. lapkričio 5 d. pateikė savo poziciją grindžiančius įrodymus ir paprašė prijungti prie bylos. Teismas iki 2021 m. gruodžio 9 d. posėdžio neišsprendė klausimo dėl liudytojų iškvietimo, o 2021 m. gruodžio 9 d. posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos prašymas netenkintas, t. y. į bylos nagrinėjimą nebuvo kviečiami liudytojai, o atsakovo atstovo pateikti raštiniai įrodymai buvo prijungti prie bylos, todėl teismas neužtikrino rungimosi principo, o 2022 m. sausio 7 d. sprendime remdamasis tik išskirtinai atsakovo įrodymais veikė šališkai.

25. Pareiškėja teigia, kad buvo apribota jos teisė į teisingą teismą ir gynybą, nes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjos prašymą dėl įrodymų tyrimo kviečiant liudytojus.

26. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais buvo grindžiamas (duomenys neskelbtini) gatvės plotis tarp gatvės raudonųjų linijų. Nevertintas detalusis planas, 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektas, pagal kurį gatvės plotis yra 15 metrų tarp gatvės raudonųjų linijų (pjūvis (duomenys neskelbtini)). Šiuo įrodymu atsakovas vadovavosi bylos nagrinėjimo pradžioje, tačiau savo poziciją pakeitė ir, vadovaudamasis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. Nr. T2-166 sprendimu „Dėl Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo“ (rengiamo Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos sprendiniais) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės plotis jau 20 metrų. Pareiškėja akcentuoja, kad minėtas dokumentas, kaip savarankiškas teritorijų planavimo dokumentas, juridinės galios neturi, jis vienoje iš rengimo stadijų, o jo esami sprendiniai gali būti koreguojami. Pagal šio dokumento darbų programą patvirtintą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. Al-59, projektavimo darbų pabaiga nurodyta 8 punkte — 2017 metai. Ginčas kilo 2019 metais, t. y. po dviejų metų, kai buvo pasibaigęs 2013 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-59 numatytas projektavimo darbų terminas. Šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai yra pridėti prie 2021 m. spalio 15 d. pareiškėjos prašymo teismui. Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo atsakovas grindė (duomenys neskelbtini) gatvės plotį 20 metrų, neberengiamas.

27. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo iš atsakovo įrodymų, neištyrė įrodymų, esančių byloje, nekvietė liudytojų ir todėl neišaiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi iškelto klausimo dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. Nr. T2-166 sprendimo „Dėl Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo“, nes iki Sprendimo buvo praėję beveik 4 metai, tačiau atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo planas pradėtas rengti, o jei nepradėtas — kokios priežastys tai nulėmė, dėl ko gali būti poreikis įvertinti, ar iš tiesų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. T2-166 vis dar patvirtina visuomenės poreikį į šią ginčo teritoriją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nesutikdamas su Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano, kaip teritorijų planavimo dokumento galiojimo svarbą, nes tai nurodytų visuomenės išreikštą poreikį į (duomenys neskelbtini) gatvės 20 metrų plotį tarp raudonųjų linijų. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė, ar Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas yra galiojantis.

28. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi naujai atsakovo 2021 m. lapkričio 5 d. pateiktais įrodymais – detaliaisiais planais, kurie buvo rengiami laikotarpiu, kai buvo rengiamas Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas, ir jo suplanuoti sprendiniai buvo nurodyti detaliojo plano organizatoriaus — Palangos miesto savivaldybės įtraukti į planavimo sąlygas. Detaliųjų planų rengėjai privalėjo vadovautis nepatvirtintu ir nebaigtu rengti, neturinčiu juridinės galios teritorijų planavimo dokumentu, Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiuoju planu, kuriame nurodytas (duomenys neskelbtini) gatvės plotis – 20 metrų.

29. Pareiškėja teigia, kad reikia vadovautis 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu, kuriame nurodyti ir gatvės skersiniai pjūviai, kaip pats atsakovas pirminiame atsiliepime ir buvo nurodęs, nes Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano sprendiniai, kurie yra perkelti į kitus detaliuosius planus, yra negaliojantys, nes pats specialusis planas negalioja.

30. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės jau vien suplanavimu yra patenkinamas visuomenės poreikis susisiekimui, 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu pagal kurį gatvės plotis yra 12 metrų tarp gatvės raudonųjų linijų (pjūvis (duomenys neskelbtini)), ir atsakovas pirminiame atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės plotis 15 metrų, ir pareiškėja šio (duomenys neskelbtini) gatvės pločio 15 metrų neginčija. Prašoma grąžinti nusavinta nuosavybė nepatenka į raudonąsias gatvės linijas, kurios nustatytos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu. Pažymint pareiškėjos nurodytą 5 metrų pločio juostą kaip laisvą ir neužstatytą, būtų išlaikyta pusiausvyra tarp pareiškėjos, kuriai atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų.

31. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Administracija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi galiojančiais naujausiais detaliaisiais planais, kuriais yra suplanuota bei nurodyta susisiekimo komunikacija (duomenys neskelbtini) gatvė, kurios plotis tarp raudonųjų linijų 20 metrų. Šie teritorijų planavimo dokumentai yra registruoti ir juose nurodyti sprendiniai yra galiojantys.

33. Atsakovas 2022 m. vasario 28 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad dėl tos pačios nagrinėjamos teritorijos (posesijos) 2022 m. vasario 23 d. įsigaliojo pareiškėjai privalomas prejudicinis faktas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-109-756/2022 nustatė, kad „(duomenys neskelbtini) g. 15, (duomenys neskelbtini), Palangoje, gretimybėje, patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės teritoriją, kurios raudonosios linijos nurodytos 20 metrų. Iš Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos aiškinamajame rašte nurodytų planavimo tikslų ir uždavinių matyti, kad planavimo tikslas yra užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų ir jų infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje ir rezervuoti teritorijas šiai plėtrai, nustatant ar pakeičiant planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti. Pažymėtina, kad tarp gatvės raudonųjų linijų yra projektuojamos ir įrengiamos ne tik gatvės, bet ir lietaus nuotekų tinklai, drenažo tinklai, apšvietimo tinklai, kurie laikytini sudėtiniais gatvės elementais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog žemės sklypas, kuris patenka į gatvės ribas, yra skirtas bendram (viešam) naudojimui ir nėra jokių teisinių prielaidų, leidžiančių teigti, kad suplanuotas žemės sklypas nebus naudojamas viešajam poreikiui tenkinti.“ (76 p.).

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. NŽT teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (8.6)D3-L-493r-1723 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje“ dalies, kuria nuspęsta, kad greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 9 ir (duomenys neskelbtini) g. 7, Palangoje, nėra laisvos valstybinės žemės, kuri gali būti žymima kaip laisva neužstatyta ir į ją atkuriamos nuosavybės teisės natūra.

37. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos pageidaujamoje atkurti nuosavybės teises teritorijoje nėra valstybinės žemės, kuri gali būti žymima kaip laisva (neužstatyta), konstatavo, jog nėra pagrindo naikinti pareiškėjos skundžiamo Administracijos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (8.6)D3-L-493r-1723 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje“ dalį bei įpareigoti atsakovą teritorijas, esančias greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 9 ir (duomenys neskelbtini) g. 7, Palangoje, pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) natūra grąžinamą žemę, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

38. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, aplinkybę, kad žemės sklypas, kuriam yra aiškiai išreikštas visuomenės poreikis, nepagrįstai grindė teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, nevertindamas pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, kad sprendimas nemotyvuotas.

39. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

40. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

41. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2035-525/2021 ir kt.).

42. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

45. Ginčo santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymas. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. <...>.

46. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, apibrėžiančiu atvejus, kuriems esant žemė išperkama valstybės, o asmenims, pretenduojantiems į ją atkurti nuosavybės teises, už ją atlyginama Atkūrimo įstatymo nustatytais būdais ir tvarka, valstybė išperka žemę (1 d. 3 p.), kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

47. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. gegužės 10 d. nutarime yra nurodęs, kad „įstatymu nustatant atvejus, kai išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymu nustatytais būdais, natūra gali būti negrąžinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. <...> visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra“. Taigi šiame Konstitucinio Teismo nutarime yra įtvirtinti konstituciniai imperatyvai, į kuriuos privaloma atsižvelgti vertinant, ar žemė laikytina valstybės išperkama ir dėl to natūra negali būti grąžinta pretendentams: 1) žemė turi būti būtina visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra.

48. Pažymėtina, kad aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą, kad žemė išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, administracinių teismų praktikoje iš esmės laikomasi analogiškos nuostatos (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60-07; 2007 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-70-07; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-305-08; 2008 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-927/2008; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1183-415/2021).

49. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra. Aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-276/2004; Administracinių teismų praktika, 2004, Nr. 5, p. 151–177; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1183-415/2021).

50. Administracinėje byloje Nr. A11-263-2003 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, jog aiškinant šią įstatymo normą pažymėtina, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog pašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas.

51. Apibendrinant nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką darytina išvada, kad sprendžiant klausimą, ar tam tikra žemė laikytina valstybės išperkama, turi būti nustatytas aiškiai išreikštas ir konkretus visuomenės poreikis ir tas visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jei atitinkama žemė būti grąžinta natūra. Tuo tarpu atitinkami teritorijų planavimo dokumentai yra forma, kuria toks interesas išreiškiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-3399/2011).

52. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, kurių pagrindu pripažinta, kad visa ginčo žemė yra priskirtina valstybės išperkamai, natūra negrąžinamai žemei, sprendžia, kad jie yra pagrįsti, o priimtas sprendimas yra teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

53. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, (duomenys neskelbtini) gatvė yra suprojektuota Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo suplanavimo projektu ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu. Teritorija, esanti greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 9 ir (duomenys neskelbtini) g. 7, Palangoje, pagal (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto Bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. T2-183, sprendinius patenka į esamų (suprojektuotų) gatvių ir įrengiamų pėsčiųjų takų teritoriją (t. 1 b.l. 62-63).

54. Vadovaujantis Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166, sprendiniais, ginčo teritorija patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės teritoriją, kurios raudonosios linijos nurodytos 20 metrų (t. 2, b.l. 19-21). Iš Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos aiškinamajame rašte nurodytų planavimo tikslų ir uždavinių matyti, kad planavimo tikslas yra užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų ir jų infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje ir rezervuoti teritorijas šiai plėtrai, nustatant ar pakeičiant planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti. Pažymėtina, kad tarp gatvės raudonųjų linijų yra projektuojamos ir įrengiamos ne tik gatvės, bet ir lietaus nuotekų tinklai, drenažo tinklai, apšvietimo tinklai, kurie laikytini sudėtiniais gatvės elementais, todėl žemė, kuri patenka į gatvės ribas, yra skirta bendram (viešam) naudojimui ir nėra jokių teisinių prielaidų, leidžiančių teigti, kad ši žemė nebus naudojama viešajam poreikiui tenkinti.

55. Byloje pateikti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013m. birželio 6d. sprendimu Nr. T2-174 patvirtintas žemės sklypo Sermiesčio g. 1, Palangoje detalusis planas; Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T2-125 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 10, Palangoje detalusis planas; Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019m. rugsėjo 24d. Nr. A1-1297 sprendimu patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimas teritorijoje tarp Tvenkinių g., (duomenys neskelbtini) g., valstybinio miško ir žemės sklypo Tvenkinių g. 52, Palangoje (t. 2 b.l. 39-40, 41-43, 44-62) patvirtina, kad Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcija yra įgyvendinama, nes minėtais detaliaisiais planais, t.y. šalia ginčo teritorijos esančių žemės sklypų detaliaisiais planais, yra detaliai suplanuotos ir (duomenys neskelbtini) gatvės Palangoje atkarpos, kur numatyta, jog (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos yra 20 metrų pločio.

56. Atsižvelgiant į aptartus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas pareiškėjos skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas P. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalis, teritorijoje, esančioje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 9 ir (duomenys neskelbtini) g. 7, Palangoje, negali būti pažymėta kaip laisva (neužstatyta) žemė, tikslu suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, kadangi ji patenka į inžinerinės infrastruktūros teritoriją ir priskiriama valstybės išperkamai žemei.

57. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas. Priešingai, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, jame išdėstytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, įvertinti įrodymai ir remiantis ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis bei vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, padarytos išvados. Tai, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro pagrindo vertinti, jog sprendimas yra nemotyvuotas. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.

58. Pažymėtina, kad byloje duomenų, kurie akivaizdžiai patvirtintų, jog atsakovui priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, reikalavimai ir/ar kad juos priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ir pan., nenustatyta. Vadovaujantis įrodymų naštos paskirstymo taisykle, pagal kurią proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (ABTĮ 56 str. 1, 2 ir 4 d.), šioje byloje pareiškėja neįrodė, kad žemė, į kurią norima nuosavybės teisę atkurti natūra, yra laisva, nepriskirtina prie valstybės išperkamos žemės. Priešingai, atsakovas įrodė, kad ginčo žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei. Taigi konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo (ABTĮ 56 str.).

59. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad buvo apribota pareiškėjos teisė į teisingą teismą ir gynybą, nes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjos prašymą dėl įrodymų tyrimo kviečiant liudytojus. Pažymėtina, kad pareiškėjos prašymas buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir atmestas protokoline teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu, nes pareiškėjos keliamų reikalavimų pagrįstumą apsprendžia byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

60. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos H. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Skirgailė Žalimienė