2024-02-14 Nr. AB-3093-3-62-3-02151-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1197-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02151-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Ademo techninė priežiūra“, uždaroji akcinė bendrovė „KRS“, uždaroji akcinė bendrovė „Požeminės linijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Versina“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. J2-19/J20-4 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Nutarime atsakovas konstatavo, jog Bendrovė pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, (toliau – ir Reglamentas) 6 ir 9 punktų, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 231 straipsnio nuostatas, bei už padarytą pažeidimą skyrė Bendrovei 3 500 Eur dydžio baudą.

2.2. Nutarimas nepagrįstas bei naikintinas dėl to, kad: 1) skundžiamas Nutarimas priimtas nesant jokių faktinių duomenų, patvirtinančių Bendrovės padarytų pažeidimų, už kuriuos Bendrovei skirta ekonominė sankcija, sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Departamentas konstatavo pažeidimus vadovaudamasis tik civilinės deliktinės atsakomybės principais, t. y. konstatavęs, kad Bendrovė yra padidinto pavojaus šaltinio valdytoja; 2) Nutarimu Bendrovė buvo nubausta už tai, kad stengėsi sumažinti žalą aplinkai, už kurią atsakingi tretieji asmenys. Departamentas nepagrįstai netaikė AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų, numatančių, jog bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai pažeidimas padarytas dėl trečiųjų asmenų veiksmų ar būtinojo reikalingumo; 3) nors Nutarime atsakovas konstatavo, kad žalos klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau pasisakė ir vertino su žala ir jos dydžiu susijusius argumentus.

2.3. Pareiškėjas eksploatuoja 965,48 km buitinių ir 350,61 km lietaus nuotekų tinklų Kauno mieste. Vykdomai nuotekų tvarkymo veiklai Bendrovė turi teisės aktų nustatyta tvarka 2016 m. liepos 14 d. išduotą Taršos leidimą (toliau – ir Taršos leidimas, TIPK leidimas).

2.4. Bendrovės eksploatuojamame magistraliniame slėginiame buitinių – komunalinių nuotekų tinkle 2019 m. rugpjūčio 21 d. įvyko avarija – ties (duomenys neskelbtini), trūko 1 metro skersmens nuotekų vamzdis, kuriuo į valyklą buvo pumpuojamos pusės Kauno miesto nuotekos (toliau – ir Įvykis, avarija). Dėl trūkusio vamzdžio nuotekos kurį laiką tekėjo į Neries upę. Apie Įvykį nedelsiant buvo informuotas Departamentas. Norint kuo greičiau likviduoti avariją, reikėjo nudrenuoti trūkusį vamzdį, o tuo tikslu nuotekos turėjo būti nukreiptos kitur ir buvo išleidžiamos per avarinius išleistuvus: 2019 m. rugpjūčio 21 d. prie (duomenys neskelbtini) tilto ties Neries krantine, o 2019 m. rugpjūčio 22 d. – ties (duomenys neskelbtini).

2.5. Įvykio metu buvo vykdomas nuotekų inžinerinių tinklų rekonstravimas pagal Bendrovės 2017 m. liepos 24 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 5-207 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcija Kaune“ (toliau – ir Rangos sutartis). Vykdant Rangos sutartį buvo rekonstruojami nuotekų inžineriniai tinklai (duomenys neskelbtini) Statybvietė rangovams buvo perduota 2019 m. balandžio 2 d. ir grąžinta Bendrovei 2019 m. lapkričio 29 d., taigi, Įvykio metu teritorija, kurioje įvyko avarija, buvo statybvietė, už kurią buvo atsakingi rangovai. Nuotekos į aplinką Įvykio metu šiuo atveju pateko ne dėl valingų ir neteisėtų Bendrovės veiksmų, o dėl statybvietėje įvykusios avarijos.

2.6. Įvykus avarijai Bendrovė veikė būtinojo reikalingumo situacijoje, ėmėsi visų nuo jos priklausančių veiksmų, kad avarija būtų kuo greičiau likviduota ir kad į aplinką patektų kuo mažiau teršalų, ypač žinant apie 2019 m. rugpjūčio 21 d. prieš pat Įvykį prasidėjusią itin smarkią liūtį ir riziką, jog gali nuslinkti stipriai plaunamas Neries upės šlaitas su ant jo esančiais namais.

2.7. Bendrovei 2020 m. vasario 26 d. buvo surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. J20-4 (toliau – ir Protokolas), kuriame buvo nurodyta, kad yra pagrindas kilti AAĮ 63 straipsnio 5 dalyje numatytai atsakomybei, kadangi Bendrovė pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento bei AAĮ nuostatas. Bendrovė 2020 m. birželio 9 d. pateikė rašytinius paaiškinimus byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo, kuriuose nurodė visas Įvykio aplinkybes bei prašė nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, kadangi Bendrovė veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir pažeidimas (jei toks buvo) padarytas dėl trečiųjų asmenų veiksmų.

2.8. Departamentas Nutarime konstatavo, kad anksčiau minėti teisės aktai buvo pažeisti, nes Bendrovė neužtikrino buitinių – komunalinių nuotekų trasos tinkamos eksploatacijos ir priežiūros, kad avarija neįvyktų; o įvykus vamzdžio trūkimui avariją likvidavo pažeidžiant teisės aktus, t. y. nevalytos nuotekos buvo leidžiamos į gamtinę aplinką neleistinoje vietoje (Neries upė) ir neleistinu būdu (per išleistuvus, kurie neįrašyti į Taršos leidimą). Nutarimo teiginys, jog Bendrovė neužtikrino buitinių – komunalinių nuotekų trasos tinkamos eksploatacijos ir priežiūros, iš esmės buvo grindžiamas tik tuo, kad Bendrovė eksploatuoja pavojingą objektą, o įvykusi avarija savaime patvirtino faktą, jog trasos priežiūra buvo netinkama. Tačiau tai, kad Bendrovė yra potencialiai padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, nereiškė, jog administracinio teisės pažeidimo byloje, skiriant ekonominę sankciją, Bendrovės veiksmuose neprivalėjo būti įrodyti ir nustatyti atitinkamo pažeidimo sudėties požymiai. Šiuo atveju ekonominės sankcijos skyrimo byloje buvo sprendžiamas ne Bendrovės civilinės atsakomybės, o administracinės teisės pažeidimo klausimas. Aplinkybė, kad Bendrovė galimai yra padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, savaime nesudarė pagrindo konstatuoti, jog Bendrovė padarė administracinės teisės pažeidimą – pažeidė Reglamento 6 ir 9 punktų nuostatas, įtvirtinančias pareigą nuotekas tvarkyti reikalavimus atitinkančiose nuotekų sistemose ir tinkamai eksploatuoti nuotekų tvarkymo sistemas, bei preziumuoti Bendrovės kaltę.

2.9. Nutarime taip pat nėra nurodyta nei Bendrovės padaryto pažeidimo, kuriuo būtų pažeistos Reglamento 6 ir 9 punktų nuostatos, esmė, nei Bendrovės kaltę patvirtinantys įrodymai. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti nurodytų teisės aktų pažeidimą, t. y., kad Įvykio vietoje trūkęs slėginės nuotekų linijos vamzdis neatitiko nustatytų teisės aktų reikalavimų (neatitinka techninių parametrų ir / ar buvo su defektais) ir / ar yra netinkamai eksploatuotas. Nutarime visiškai nepagrįstai konstatuota, kad Bendrovė nuotekas tvarkė reikalavimų neatitinkančiose nuotekų tvarkymo sistemose, netinkamai jas eksploatavo ir nesiėmė būtinų atsargumo priemonių jas eksploatuojant.

2.10. Bendrovės veiksmuose taip pat nebuvo administracinių teisės pažeidimų, įtvirtintų AAĮ 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 231 straipsnyje, požymių. Nurodyti straipsniai numatė juridinio asmens atsakomybę už neteisėtą teršalų išmetimą į aplinką. Nutarime visiškai ignoruojamas faktas, kad nevalytos nuotekos į aplinką pateko ne dėl Bendrovės tyčinių veiksmų (teršalų išmetimo), o dėl statybvietėje įvykusios avarijos. Bendrovė šiuo atveju tik veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis – likvidavo avariją, kuri įvyko trečiųjų asmenų valdomoje statybvietėje. Jeigu avarija nebūtų įvykusi, jokios nevalytos nuotekos į aplinką nebūtų patekusios, ir Bendrovei nebūtų tekę likviduoti jos padarinių. Net ir teigiant, kad avarijos padarinių likvidavimas prilyginamas neteisėtam teršalų išmetimui į aplinką, jokia ekonominė sankcija Bendrovės atžvilgiu negalėjo būti taikoma. AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai pažeidimas padarytas dėl trečiųjų asmenų veiksmų ar būtinojo reikalingumo.

2.11. Nors Nutarime teigiama, kad avarija likviduota nevalytas nuotekas leidžiant į gamtinę aplinką neleistinoje vietoje ir neleistinu būdu, tačiau nebuvo vertinta tai, ar objektyviai nurodytoje situacijoje buvo galimas kitoks avarijos likvidavimo būdas (vertinant, kad trūko magistralinė spaudiminė linija, ir ja tekančių nuotekų kiekį). Be to, pareiškėjas šiuo atveju objektyviai neturėjo galimybės likviduoti avarijos kitu būdu ir / ar kitoje vietoje, t. y. likviduoti avariją būtent per Taršos leidime numatytą išleistuvą į Nemuną.

3. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas papildomai pažymėjo, jog Nutarime buvo nurodyti papildomi pažeidimai, kurie nebuvo nurodyti Protokole (kad avariniai išleistuvai, per kuriuos išleistos nuotekos, buvo tinkamai neužplombuoti), o bylos nagrinėjimo metu Departamentas papildomai pažymėjo, kad išleistuvai, per kuriuos likviduojant avariją buvo išleistos nuotekos, nėra numatyti pareiškėjui išduotame Taršos leidime; ir apie šį nuotekų išleidimą nebuvo informuotas Departamentas, taip apsunkinant pareiškėjo galimybę teikti paaiškinimus dėl galimo pažeidimo. Pareiškėjas akcentavo, kad Taršos leidimo išdavimo metu galiojantys teisės aktai nenumatė reikalavimo Taršos leidime numatyti avarinius išleistuvus, o atsakovo teiginiai dėl netinkamo informavimo negalėjo būti nagrinėjami, nes dėl jų Protokole nebuvo pasisakyta. Pareiškėjas taip pat pateikė 2021 m. sausio 7 d. UAB „Kauno vandenys“ nuotekų spaudiminio kolektoriaus (inv. Nr. 000746) avarijos, įvykusios 2019 m. rugpjūčio 21 d. ties (duomenys neskelbtini), Ekspertinį vertinimą (toliau – ir Ekspertinis vertinimas), kurio išvados patvirtino, jog avarija įvyko dėl trečiųjų asmenų kaltės, o pareiškėjas, likviduodamas avarijos padarinius, galėjo veikti tik vieninteliu būdu, todėl jo atžvilgiu pradėta ekonominės sankcijos skyrimo teisena turėtų būti nutraukta.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

5.1. UAB „Kauno vandenys“ nuotekų tvarkymą ir išleidimą privalo vykdyti laikantis Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. išduoto Taršos leidimo Nr. 1/89/TL-K.4-50/2016 sąlygų. Bendrovė yra padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, todėl veiklą privalo vykdyti ypatingai rūpestingai ir atidžiai. Bendrovė neužtikrino buitinių – komunalinių nuotekų trasos tinkamos eksploatacijos ir priežiūros, kad avarija neįvyktų, o įvykus vamzdžio trūkimui, avariją likvidavo pažeidžiant teisės aktus, t. y. nevalytos nuotekos buvo leidžiamos į gamtinę aplinką neleistinoje vietoje ir neleistinu būdu.

5.2. Būdama padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, Bendrovė prisiėmė atsakomybę, kurios pagrindas – rizika. Nors ir įvyko avarija, tai nebuvo nenugalima jėga. UAB „Kauno vandenys“ galėjo tikėtis avarijų, nes panašaus pobūdžio avarijų pareiškėjo veikloje yra įvykusių jau anksčiau. UAB „Kauno vandenys“ privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama ir saugi buitinių – komunalinių nuotekų trasos eksploatacija, ir kad nevalytos nuotekos nebūtų neteisėtai išmestos į gamtinę aplinką. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra nevalytų nuotekų (teršalų) išleidimas neleistinoje vietoje neleistinu būdu, o ne avarijos priežastys.

5.3. Pareiškėjo pažeidimui įvertinti buvo svarbus išleistų nuotekų kiekis. Nustatyta, kad išleistų nevalytų nuotekų kiekis 41 256 000 l ( 41 256 kub. m), pareiškėjas šio kiekio neginčijo. Pagal išleistų nevalytų nuotekų kiekį nustatyta, kad į gamtinę aplinką neleistinu būdu neleistinoje vietoje buvo išleista virš 10 000 kg teršalų, o tai atitiko AAĮ 63 straipsnio 5 dalies dispoziciją.

5.4. Pareiškėjas dėl aplinkosauginių teisės aktų pažeidimo patrauktas atsakomybėn ir jam paskirta ekonominė sankcija. Avarijos likvidavimo būdai, techniniai sprendimai neturėjo įtakos pažeidimo, numatyto AAĮ 63 straipsnio 5 dalyje, kvalifikavimui, ir nenaikino Bendrovės atsakomybės padarius šį pažeidimą. Nagrinėjamu atveju UAB „Kauno vandenys“ veiksmų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, nes neleistinoje vietoje į gamtinę aplinką išleido nevalytas nuotekas.

5.5. Pareiškėjo veiklai buvo išduotas specialus TIPK leidimas, kurio sąlygų jam privalu laikytis, be to, Bendrovė buvo deklaravusi ir numačiusi nuotekų avarinius išleistuvus. UAB „Kauno vandenys“ aplaidžiai nedeklaravo (nuslėpė) ir neįtraukė avarinio išleistuvo į TIPK leidimą, o avarijos metu pasinaudojo TIPK leidime kaip leistinu nenumatytu avariniu išleistuvu. Šioje kolektoriaus atkarpoje avariniai išleistuvai buvo numatyti ir apie juos UAB „Kauno vandenys“ duomenis turėjo.

5.6. Įvykus avarijai ir jos likvidavimo metu, prieš išleidžiant nevalytas nuotekas į gamtinę aplinką, nebuvo informuoti aplinkos apsaugos pareigūnai ir jų leidimas išleisti nuotekas nebuvo gautas, o šią prievolę imperatyviai numato teisės aktai, taip pat ir UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. avarijų likvidavimo planas.

5.7. Departamento 2020 m. liepos 23 d. nutarimas dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-19/J20 yra teisėtas ir pagrįstas. Nutarimas priimtas tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Versina“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2017 m. liepos 24 d. rangos sutartimi pareiškėjas ir UAB „Versina“ su UAB „KRS“ susitarė dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų (duomenys neskelbtini), numatytų rekonstravimo projekto II etape, rekonstrukcijos, o ne dėl pareiškėjo valdomų, veikiančių nuotekų tinklų eksploatacijos, priežiūros. 2019 m. balandžio 2 d. statybvietės perdavimo–priėmimo aktu UAB „Versina“ ar UAB „KRS“ nebuvo perduodama pareiškėjo valdomų nuotekos tinklų eksploatacija, priežiūra ar nuotekų tvarkymo veikla. Nuotekų sistemos – tinklų valdytojas buvo ir yra pats pareiškėjas. UAB „Versina“ ir (ar) UAB „KRS“ negalėjo būti atsakingi už įvykį ir sukeltas pasekmes. Tiesioginė atsakomybė tiek dėl įvykio, tiek dėl jo sukeltų pasekmių šalinimo tenka išimtinai tik pačiam pareiškėjui, kaip nuotekų sistemos – tinklų valdytojui. Pažymėjo, kad fotonuotraukomis, kuriose užfiksuota įvykio vieta, paneigiami pareiškėjo samprotavimai dėl vamzdžio sukimosi ar vamzdžio pusiausvyros pažeidimo. Pareiškėjas nereiškė ir iki šiol nereiškia pretenzijų UAB „Versina“ dėl įvykio ar pareiškėjo turtui padarytos žalos. 2019 m. lapkričio 29 d statybos darbų perdavimo–priėmimo akte pažymima, kad darbai atlikti tinkamai. Pareiškėjo avarinės tarnybos viršininkas nurodė, jog avarija įvyko dėl iškritusių gausių kritulių. Jokių kitų priežasčių nebuvo nustatyta ir neužfiksuota įvykio metu. Pareiškėjo nuotekų vamzdis nebuvo tinkamas (sandarus ir kt.) susidoroti su krituliais, todėl pareiškėjas pažeidė savo pareigą užtikrinti nuotekų tinklų patikimumą, saugą ir sandarumą, bei dėl šios pareigos pažeidimo visos neigiamos teisinės pasekmės turėtų tekti jam pačiam.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „KRS“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad nors UAB „KRS“ su UAB „Versina“, veikdamos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, šiame objekte buvo rangovai (gen. rangovai), darbus skunde aprašomoje vietoje atliko subrangovas UAB „Požeminės linijos“. UAB „KRS“, kaip rangovas, su pareiškėju UAB „Kauno vandenys“, kaip užsakovu, buvo sudaręs atskirą remonto darbų rangos sutartį, t. y. 2019 m. rugpjūčio 14 d. darbų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 5-193-2019. Įvykus avarijai, UAB „Kauno vandenys“ šios sutarties pagrindu pagal pateiktą 2019 m. rugpjūčio 21 d. užduotį Nr. 1291 iškvietė UAB „KRS“ suremontuoti trūkusį vamzdį. UAB „KRS“ trūkusį vamzdį suremontavo, UAB „Kauno vandenys“ už šiuos darbus tinkamai su UAB „KRS“ atsiskaitė ir jokių pretenzijų dėl šios avarijos ar dėl jos šalinimo darbų rangovui UAB „KRS“ nereiškė. Ginčo bylos dalykas yra nuotekų išleidimas neleistinoje vietoje neleistinu būdu, o ne avarijos priežastys. Nebuvo ginčo, kad nuotekų vamzdynas, kuriame įvyko avarija, priklauso pareiškėjui, kad būtent pareiškėjas yra atsakingas už šio vamzdyno priežiūrą ir būtent pareiškėjas organizavo avarijos padarinių likvidavimą. Todėl neabejota, jog ir dėl nuotekų išleidimo neleistinu būdu neleistinoje vietoje (dėl likviduojant avariją padaryto gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo) atsakingas yra būtent pareiškėjas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Požeminės linijos“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

11. UAB „Požeminės linijos“ paaiškino, kad pareiškėjas nėra įvardijęs konkrečių rangovų (subrangovo) neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti avariją. Nurodė, kad nesutinka nei su skunde pareiškėjo pateiktu vertinimu, kad rangovų (subrangovo) atsakomybė kyla vien todėl, jog avarija įvyko statybvietėje, nei su Ekspertiniu vertinimu grindžiamais motyvais, kad avarijos priežastys yra susijusios su žemės kasimo darbais atliekant ankstesnės avarijos šalinimo ir naujojo nuotekų tinklo įrengimo darbus. Bendrovė neperdavė rangovams statybvietėje buvusio veikiančio senojo nuotekų tinklo, kaip statybos darbų ar priežiūros / eksploatavimo objekto, todėl atsakovas pagrįstai nusprendė, kad rangovams nekilo pareiga šį tinklą prižiūrėti ir atsakyti už jo avarijas ir sutrikimus.

Pareiškėjas nepagrįstai statybvietę (statybos darbų vieta) siejo su didesnio pavojaus šaltiniu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalies prasme. Didesnio pavojaus šaltiniu laikytini statybos darbai, o ne pati statybvietė. 2019 m. balandžio 2 d. statybvietės perdavimo–priėmimo aktas patvirtino tik statybvietės, t. y. darbo vietos, perdavimą rangovams, bet ne senojo nuotekų tinklo dalies priežiūros ir eksploatavimo perdavimą jiems. Senasis nuotekų tinklas nebuvo rangovams perduotas kaip statybos darbų objektas, t. y. senasis nuotekų tinklas nebuvo rekonstrukcijos darbų objektas, šio tinklo remonto ar renovacijos darbus Bendrovė buvo numačiusi tik po naujojo nuotekų tinklo projekto įgyvendinimo.

Projekte nurodytas statybos darbų tikslas aiškiai apibrėžė, kad projektu yra siekiama atlikti senojo nuotekų tinklo rekonstrukciją, paklojant naująjį nuotekų tinklą. Projekte nebuvo numatyti kokie nors statybų darbai, susiję su senuoju nuotekų tinklu. Rangovai (subrangovas) turėjo pareigą apsaugoti senojo nuotekų tinklo dalis, esančias statybvietėje, nuo neigiamo statybos darbų poveikio, tačiau rangovams (subrangovui) nekilo pareiga pradėti šiomis tinklo dalimis rūpintis, jas prižiūrėti ir eksploatuoti vien dėl to, kad atskiros šio veikiančio tinklo dalys (atkarpos) buvo statybvietėje.

Nutarime padarytos išvados, kad būtent Bendrovė, o ne rangovai turėjo rūpintis, prižiūrėti ir tinkamai eksploatuoti senąjį nuotekų tinklą ir kad Bendrovė yra atsakinga už jame įvykusias avarijas, yra pagrįstos. Nurodė, kad nesutinka su Ekspertiniame vertinime nurodytomis avarijos priežastimis, jog 2019 m. rugpjūčio 21 d. dėl korozijos poveikio sumažėjusio atsparumo senojo nuotekų tinklo vamzdynas trūko dėl prie senojo nuotekų tinklo atliktų naujojo nuotekų tinklo statybos darbų, o ne kitų Ekspertiniame vertinime aptartų (ir neaptartų) priežasčių.

Naująjį nuotekų tinklą subrangovas įrengė projekte nurodytu atstumu iki senojo nuotekų tinklo. Bendrovė, veikdama kaip statytoja, patvirtino projekte numatytą naujojo tinklo įrengimo vietą. Naujojo nuotekų tinklo įrengimo prie senojo nuotekų tinklo darbais, t. y. kasimo darbais, nebuvo ir negalėjo būti pažeistas senojo nuotekų tinklo pagrindo mechaninis stabilumas. Naujajam nuotekų tinklui įrengti nereikėjo kasti grunto sluoksnio, esančio po senuoju nuotekų tinklu. Naujojo nuotekų tinklo įrengimo metu, subrangovas net nebuvo atkasęs senojo nuotekų tinklo šono.

Bendrovė nepateikė jokių duomenų, kad statybos darbai buvo vykdomi kaip nors netinkamai ar kad jų metu buvo pažeistas vamzdis ir dėl to galėjo įvykti avarija. Nurodė, kad senojo nuotekų tinklo susidėvėjimą patvirtino esamos situacijos įvertinimas rangovų parengtame projekte. Aprašydami esamą situaciją, projektuotojai nurodė, kad senasis nuotekų tinklas yra nusidėvėjęs. Pažymėjo, kad Bendrovė, veikdama kaip statytoja, patvirtino projektą, vadinasi, ir rangovo atliktą esamos situacijos įvertinimą. Tokį vertinimą patvirtino avarijos šalinimo darbų metu išimto seno vamzdžio nuotraukos, iš kurių be specialių žinių matyti, kad vamzdynas vietomis yra smarkiai paveiktas korozijos, sutrūkęs. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nuotekų tinklas, kuris pradėjo dažnai trūkinėti, taip lemdamas nuotekų išsiliejimą į aplinką, nebuvo tinkamas eksploatuoti / naudoti.

Atsižvelgiant į tai, atsakovas pagrįstai nusprendė, kad senojo nuotekų tinklo dalyje jau trečią kartą trūko vamzdynas ties (duomenys neskelbtini) sklypu ne dėl kokių nors trečiųjų asmenų veiksmų, o Bendrovės sprendimo eksploatuoti nebetinkamą naudoti vamzdyną.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ademo techninė priežiūra“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

13. UAB „Ademo techninė priežiūra“ paaiškino, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog avarijos priežastis yra tinkamos senojo nuotekų tinklo eksploatacijos ir priežiūros neužtikrinimas, todėl teisingai pripažino, kad už avariją yra atsakingas pareiškėjas. Aplinkybių, kurios patvirtintų senojo nuotekų tinklo eksploataciją ir priežiūrą (tinklo susidėvėjimo, nepriežiūros, pasikartojančių avarijų ir jų priežasčių, projekte nenumatytų medžiagų naudojimo (plieno) ir t. t.), specialistas A. K. nenagrinėjo. Nurodė, kad naujojo nuotekų tinklo įrengimo metu nebuvo šalinami jokie senojo nuotekų tinklo konstrukcijos elementai, įskaitant kokias nors betonines atramas.

Nei pareiškėjas, nei A. K. nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti spėjimą apie galimą senojo nuotekų tinklo betoninės atramos griovimą. Senasis nuotekų tinklas neturėjo betoninės atramos ties avarijos vieta. Topografinis planas ir kadastro duomenų byla patvirtino, kad ties avarijos vieta jokia atrama nebuvo įrengta, nes jokia atrama šiuose dokumentuose nėra pažymėta. Senojo nuotekų tinklo įrengimo metu galiojusios, tiek dabar galiojančios projektavimo normos nenumatė privalomo atramos įrengimo. Specialistas neatmetė galimybės, kad vamzdynas atramų nurodytoje vietoje iš tiesų galėjo neturėti.

Vadinasi, specialistas darė tik spėjimą, kad atrama buvo ardoma, nes jos galėjo ir nebūti. 0,4 m atstumas tarp vamzdžių nėra kliūtis tranšėjai su išramstymais įrengti. Naujasis nuotekų tinklas buvo įrengiamas tik tranšėjose su išramstymais, atvirose tranšėjose darbai nebuvo atliekami. Toks naujojo nuotekų tinklo įrengimas buvo numatytas projekte, šio reikalavimo buvo laikomasi. Trečiojo suinteresuoto asmens pateikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto ataskaita atskleidė, kad 3,0–3,3 m gylyje paklotą kiekvieną vamzdžio (1,0 m diametro), kurio vienas šonas atkastas, kaip parodyta A.

K. schemoje, tiesinį metrą veikia 21,2–23,3 kN/m horizontalus grunto spaudimas (horizontalus grunto įtempis), o tai yra mažiau nei 0,21–0,23 bar spaudimas. Grunto užpildas 0,4 m prošvaisoje tarp vamzdžių gali būti sutankinamas įprastinėmis priemonėmis, t. y. vibroplūktuvais ir vibroplokštėmis. Tokio pločio prošvaisa nereikalauja naudoti sudėtingesnių technologijų, tokių kaip skystas gruntas ar betonas. Pateikiami grunto tankinimo įrenginių pavyzdžiai patvirtino, kad tokių įrenginių padas gali siekti iki 0,2 m pločio, kas reiškia, kad tokiais įrenginiais galima sutankinti net iki 0,2 m pločio prošvaisą.

Specialisto A. K. teiginys, kad 0,4 m prošvaisos tinkamai sutankinti apskritai neįmanoma, nepagrįstas ir deklaratyvus. Prošvaisa tarp naujojo nuotekų tinklo ir senojo nuotekų tinklo faktiškai buvo tinkamai sutankinta. Šią aplinkybę patvirtino naujojo nuotekų tinklo įrengimo darbų įrašai statybos darbų žurnale. Avarijos metu trūko (išlūžo) senojo nuotekų tinklo vamzdyno apatinė dalis. Akivaizdu, kad jei tariamas tinkamos atramos tarp vamzdžių nebuvimas būtų sukėlęs avariją, tai būtų išlūžusi ne senojo nuotekų tinklo vamzdyno apatinė, o šoninė dalis.

A. K. teiginiai, kad dėl 0,4 m pločio prošvaisos tarp vamzdžių negalima buvo sutankinti grunto užpildo, neteisingas ir neatitinka tikrovės, o be to, juo negalėjo būti paaiškinama avarijos priežastis. Vertinimas, kad, atstumui tarp naujojo nuotekų tinklo ir senojo nuotekų tinklo siekiant tik 0,4 m, grunto užpildas tarp vamzdžių negalėjo būti tinkamai sutankintas, yra neteisingas. A. K. nurodė, kad naujasis nuotekų tinklas buvo įrengtas tame pačiame aukštyje kaip senasis nuotekų tinklas, kad pagal projektą naujajam nuotekų tinklui įrengti turėjo būti įrengtas 15 cm pagrindas ir todėl neišvengiamai turėjo būti sujudintas senojo nuotekų tinklo pagrindas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad naujojo nuotekų tinklo įrengimo metu senojo nuotekų tinklo pagrindas negalėjo būti pažeistas. Kad pažeisti esamo vamzdyno pagrindą (sutankintą 15 cm žemės sluoksnį, ant kurio klojamas vamzdis), reikėjo atlikti kasimo darbus po esamo vamzdžio dalimi. Įrengiant naująjį nuotekų tinklą prie senojo nuotekų tinklo tame pačiame gylyje, nebuvo jokios logikos ir prasmės atlikti kasimą po senojo nuotekų tinklo dalimi. Pažymėjo, kad naujojo nuotekų tinklo pagrindas nebuvo įrengiamas po senuoju nuotekų tinklu.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 24 d. skundą patenkinti pilna apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-33-492/2023 pareiškėjo UAB „Kauno vandenys“ apeliacinį patenkino iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, į bylą nebuvo įtraukti UAB „KRS“ ir UAB „Versina“ (toliau – ir Rangovai), nors pareiškėjas nesutikimą su Nutarimu grindė aplinkybėmis, jog avarija įvyko, ir jos metu į gamtą išsiliejo nuotekos dėl trečiųjų asmenų – Rangovų – kaltės, t. y. jų veiksmų (neveikimo), galėjusių lemti avarijos kilimą. Sprendžiant dėl ekonominės sankcijos skyrimo, vertinamos aplinkybės, susijusios su avarijos priežastimis, ir šios nustatytos aplinkybės vėliau gali būti reikšmingos ateityje sprendžiant dėl žalos gamtai atlyginimo. Kadangi avarija įvyko pareiškėjo Rangovams perduotoje statybvietėje, jiems vykdant nuotekų tinklų rekonstravimo projektą, teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytos aplinkybės dėl avarijos gali turėti įtakos Rangovų teisėms ir pareigoms. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismui neįtraukus į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Rangovų ir neišsiaiškinus pareiškėjo nurodomų avarijos kilimo priežasčių, kurios buvo siejamos su Rangovų atliktais veiksmais, nebuvo išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, tai galėjo lemti nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Todėl teismas darė išvadą, kad tai yra pagrindas, tenkinant apeliacinį skundą iš dalies, skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, kad aptariamu atveju bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trūkumai – trečiųjų suinteresuotų asmenų neįtraukimas – negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 1 d., 2 d. 2 p.).

III. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Priteisė iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų tretiesiems suinteresuotiems asmenims: UAB „Ademo techninė priežiūra“ – 2 044,99 Eur, UAB „Versina“ – 1 880 Eur ir UAB „Požeminės linijos“ – 10 126,84 Eur.

19. Teismas byloje nustatė, kad:

19.1. Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai 2019 m. rugpjūčio 21 d. pasyvaus budėjimo metu gavo telefoninį pranešimą apie galimai leidžiamas nuotekas ties (duomenys neskelbtini). Atvykus į nurodytą vietą buvo nustatyta, kad yra trūkusi UAB „Kauno vandenys“ eksploatuojama buitinių – komunalinių nuotekų trasa ir nuotekos teka tiesiai į Neries upę. Buvo paimti kontroliniai mėginiai. UAB „Kauno vandenys“ 2019 m. rugpjūčio 21 d. 20:34 val. el. paštu Departamento Kauno valdybą informavo, kad tarp 16–17 valandos (duomenys neskelbtini), trūko 1 000 mm skersmens Bendrovės eksploatuojama nuotekų spaudiminė linija, pradėti gedimo šalinimo darbai.

19.2. Kauno inspekcijos pareigūnai 2019 m. rugpjūčio 21 d. gavo dar vieną telefoninį pranešimą apie galimai leidžiamas nuotekas prie (duomenys neskelbtini) tilto, ties Neries krantine. Atvykus į nurodytą vietą, nustatyta, kad per UAB „Kauno vandenys“ eksploatuojamą Taršos leidime neįtrauktą avarinį išleidėją į Neries upę, prie (duomenys neskelbtini) tilto, yra leidžiamos nuotekos siekiant likviduoti avariją ties (duomenys neskelbtini). Buvo paimti kontroliniai mėginiai.

19.3. Kauno inspekcijos pareigūnai 2019 m. rugpjūčio 22 d. gavo telefoninį pranešimą apie galimai leidžiamas nuotekas ties (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą, nustatytas nevalytų nuotekų išleidimas per UAB „Kauno vandenys“ eksploatuojamą Taršos leidime neįtrauktą avarinį išleidėją į Neries upę, ties (duomenys neskelbtini), siekiant likviduoti avariją. Buvo paimti kontroliniai mėginiai.

19.4. Pagal pranešimų dėl bėgančių nuotekų laiką bei UAB „Kauno vandenys“ darbuotojų pateiktą informaciją (2019 m. rugpjūčio 21 d. 17:00, 2019 m. rugpjūčio 21 d. 21:00, 2019 m. rugpjūčio 22 d. 8:00), išmatuotus nuotekų kiekio debitus (ties (duomenys neskelbtini) – 6 val. 70 1/s, 36 val. 15 1/s, ties Neries kr. – 120 1/s, ties (duomenys neskelbtini) – 220 1/s) ir taršos nutraukimo faktą (2019 m. rugpjūčio 23 d. 11:00 val.) į gamtinę aplinką – Neries upę – buvo išleista 41 256 000 1 (41 256 kub. m) nevalytų nuotekų, daugiau nei 10 000 kilogramų BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų.

19.5. Departamento Kauno aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. vasario 26 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J20-4, kuriame užfiksavo UAB „Kauno vandenys“ pažeidimo esmę, pažeidimo padarymo aplinkybes, nurodė teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimą bei straipsnį (punktą), duomenis apie įrodymus, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas, ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo data ir laikas. Protokole UAB „Kauno vandenys“ pasiūlyta, vadovaujantis AAĮ 44 straipsnio 1 dalies 8 punktu, iki ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo pradžios pateikti paaiškinimą raštu dėl pažeidimo bei įrodymus. Departamentas, įvertinęs 2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros akte Nr. 170, 2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros akte Nr. 171, 2019 m. rugpjūčio 22 d. apžiūros akte Nr. 174, 2019 m. rugpjūčio 29 d. Tyrimų rezultatų protokole Nr. P-107-2019-80/1, 2019 m. rugpjūčio 29 d. Tyrimų rezultatų protokole Nr. P-107-2019-81/1, 2019 m. rugpjūčio 30 d. Tyrimų rezultatų protokole Nr. P-107-2019-82/1, UAB „Kauno vandenys“ 2019 m. spalio 8 d. rašte Nr. (37-09.31)-08-2305-2019, elektroninių laiškų kopijose, fotonuotraukose bei žalos aplinkai paskaičiavimo duomenis, ginčijamame Nutarime konstatavo, kad UAB „Kauno vandenys“ 2019 m. rugpjūčio 21 d. įvykusios avarijos metu (trūkus vamzdžiui) ties (duomenys neskelbtini), siekdama likviduoti avariją per avarinius išleistuvus, nenurodytus Taršos leidime, prie (duomenys neskelbtini) tilto, ties Neries krantine, o rugpjūčio 22 d. ties (duomenys neskelbtini), išleido į gamtinę aplinką neleistinoje vietoje (į Neries upę) neleistinu būdu (per išleistuvus, kurie neįrašyti į Taršos leidimą ir nebuvo užplombuoti) iš viso 41 256 000 1 (41 256 kub. m) nevalytų nuotekų, t. y. daugiau nei 10 000 kg BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, taip pažeidė Reglamento 6, 9 punktų, AAĮ 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 231 straipsnio nuostatas. Departamentas, nustatęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, už nustatytą pažeidimą, numatytą AAĮ 63 straipsnio 5 dalyje, pareiškėjai skyrė 3 500 Eur ekonominę sankciją.

20. Teismas apžvelgė AAĮ 9 ir 231 straipsnių, 63 straipsnio 5 dalies, Reglamento (redakcija nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. spalio 31 d.) 6 ir 9 punktų nuostatas, bei pažymėjo, kad byloje nebuvo ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. kad UAB „Kauno vandenys“ 2019 m. rugpjūčio 21 d. į Neries upę, ties (duomenys neskelbtini) tiltu, ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. į Neries upę, ties (duomenys neskelbtini), išleido 41 256 000 1 (41 256 kub. m) nevalytų nuotekų, t. y. daugiau nei 10 000 kg BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, ir tarša Neries upei buvo padaryta.

21. Teismas taip pat nustatė, kad buitinių–komunalinių nuotekų trasa, kurioje įvyko avarija, priklauso UAB „Kauno vandenys“. Bendrovė nuotekų tvarkymą ir išleidimą privalo vykdyti laikydamasi Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. išduoto Taršos leidimo sąlygų. Bendrovė yra padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, todėl veiklą privalo vykdyti ypatingai rūpestingai ir atidžiai, o įvykus avarijai (trūkus nuotekų vamzdžiui) UAB „Kauno vandenys“ privalėjo likviduoti avariją pagal aplinkosauginių teisės aktų reikalavimus. UAB „Kauno vandenys“ Taršos leidime nurodyta, kad ūkio–buities ir gamybinės nuotekos yra išleidžiamos į Nemuno upę per išleistuvą Nr. 702. Apie nevalytų nuotekų išleidimą į Neries upę Taršos leidime duomenų nėra.

22. Teismas apžvelgė Nuotekų avarinių išleistuvių naudojimo ir plombavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 177 „Dėl nuotekų avarinių išleistuvių naudojimo ir plombavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Plombavimo taisyklės) 3, 4, 10, 12 punktų nuostatas ir pažymėjo, kad, kaip teigė atsakovas, Departamento pareigūnai visus avarinius nuotekų išleistuvus yra užplombavę. Teismas įvertino, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, jog išleistuvai, per kuriuos likviduojant avariją buvo išleistos nevalytos nuotekos į Neries upę prie (duomenys neskelbtini) tilto, ties Neries krantine ir ties (duomenys neskelbtini), prieš įvykstant avarijai buvo plombuoti. UAB „Kauno vandenys“, prieš išleisdamas nevalytas nuotekas į Neries upę per minėtus išleistuvus, į Departamento pareigūnus dėl leidimo nesikreipė. Byloje nebuvo tokių duomenų, kad Kauno mieste dėl 2019 m. rugpjūčio 21 d. iškritusio kritulių kiekio būtų buvusi skelbta ekstremali situacija ir kad šią pareigą būtų turėjusi atlikti ekstremalių situacijų komisija. UAB „Kauno vandenys“ nevalytas nuotekas išleido be Departamento pareigūnų leidimo per išleistuvus, kurie nenurodyti Taršos leidime ir apie kuriuos nebuvo žinoma Departamento pareigūnams, jie nebuvo užplombuoti pagal Plombavimo taisyklių reikalavimus, nebuvo įteisinti kaip avariniai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui išduotame Taršos leidime buvo numatytas vienintelis avarinis išleistuvas Nr. 702 į Nemuno upę. Išleistuvai, per kuriuos buvo išleistos nevalytos nuotekos į Neries upę, nebuvo nurodyti Taršos leidime bei nebuvo užplombuoti, kaip to reikalauja Plombavimo taisyklės. Duomenų, kad Departamentas būtų leidęs išleisti nevalytas nuotekas per šiuos išleistuvus į Neries upę, ar bent kad dėl to į jį būtų kreipęsis pareiškėjas, byloje taip pat nėra. Todėl, teismas įvertinęs prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, jog nevalytos nuotekos buvo išleistos į Neries upę (neleistiną vietą) neleistinu būdu (per išleistuvus, kurie neįrašyti į Taršos leidimą ir nebuvo užplombuoti).

23. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai, jog Taršos leidimo išdavimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nenumatė reikalavimo kartu su paraiška dėl taršos leidimo nurodyti avarinius išleistuvus, todėl atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog nuotekos buvo išleistos neleistinu būdu, neturėjo didelės reikšmės bylos nagrinėjimui ir teismo atmesti kaip nepagrįsti.

24. Teismas pažymėjo, kad rangovų (subrangovo) atsakomybė nekyla vien todėl, kad avarija įvyko statybvietėje. Teismo vertinimu, Bendrovė neperdavė rangovams statybvietėje buvusio veikiančio senojo nuotekų tinklo kaip statybos darbų ar priežiūros / eksploatavimo objekto, todėl tretiesiems suinteresuotiems asmenims nekilo pareiga šį tinklą prižiūrėti ir atsakyti už jo avarijas ir sutrikimus. 2019 m. balandžio 2 d. statybvietės perdavimo–priėmimo aktas patvirtino tik statybvietės, t. y. darbo vietos, perdavimą rangovams, bet ne senojo nuotekų tinklo dalies priežiūros ir eksploatavimo perdavimą jiems.

Projekte nurodytas statybos darbų tikslas aiškiai apibrėžė, kad projektu yra siekiama atlikti senojo nuotekų tinklo rekonstrukciją, paklojant naująjį nuotekų tinklą. Projekte nebuvo numatyti statybų darbai, susiję su senuoju nuotekų tinklu. Naująjį nuotekų tinklą subrangovas įrengė projekte nurodytu atstumu iki senojo nuotekų tinklo. Bendrovė, veikdama kaip statytoja, patvirtino projekte numatytą naujojo tinklo įrengimo vietą. Naujajam nuotekų tinklui įrengti nereikėjo kasti grunto sluoksnio, esančio po senuoju nuotekų tinklu.

Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad statybos darbai buvo vykdomi netinkamai ar kad jų metu buvo pažeistas vamzdis ir dėl to galėjo įvykti avarija. Senojo nuotekų tinklo susidėvėjimą patvirtino esamos situacijos įvertinimas rangovų parengtame projekte. Aprašydami esamą situaciją, projektuotojai nurodė, kad senasis nuotekų tinklas yra susidėvėjęs. Bendrovė, veikdama kaip statytoja, patvirtino projektą, vadinasi, ir rangovo atliktą esamos situacijos įvertinimą. Tokį vertinimą patvirtino avarijos šalinimo darbų metu išimto seno vamzdžio nuotraukos, iš kurių be specialių žinių matyti, kad vamzdynas vietomis yra smarkiai paveiktas korozijos, sutrūkęs. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad nuotekų tinklas, kuris pradėjo dažnai trūkinėti, taip lemdamas nuotekų išsiliejimą į aplinką, nėra tinkamas eksploatuoti / naudoti.

Atsižvelgiant į tai, atsakovas pagrįstai nusprendė, kad avariją nulėmė ne trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmai, o pareiškėjo sprendimas eksploatuoti nebetinkamą naudoti vamzdyną. Teismo posėdžio metu pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog nuotekų trasos panašios avarijos vyko iki nagrinėjamo atvejo ir jau po šio nagrinėjamo atvejo. Tai patvirtino ir byloje esantys jau teismų išnagrinėtų bylų dėl panašių aplinkybių procesiniai sprendimai. Be to, teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad statybvietėje darbai buvo pabaigti jau prieš 2–3 mėnesius, liko nenuimta teritorijos apsaugos tvora.

Todėl pareiškėjo teiginiai, jog avarija įvyko tai dėl gamtos nenugalimų aplinkybių (lijo), tai dėl trečiųjų asmenų kaltės, kad teršalai išleisti į aplinką (upę) veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis šalinant avariją, teismo vertinti kaip pareiškėjo mėginimas išvengti atsakomybės.

25. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turėjo būti nutraukta, nes pažeidimas padarytas dėl trečiųjų asmenų veiksmų (dėl rangovų netinkamai atliktų statybos darbų, dėl kurių trūko nuotekų vamzdis), teismo vertinimu, visiškai nepagrįsti, todėl atmesti.

26. Teismas pažymėjo, kad šios bylos ginčo dalykas yra nevalytų nuotekų (teršalų) išleidimas neleistinoje vietoje neleistinu būdu, o ne avarijos priežastys. Byloje sprendžiamas ne rangos sutarties įvykdymas / netinkamas vykdymas, o aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų pažeidimo klausimas. UAB „Kauno vandenys“, eksploatuodama padidinto pavojaus įrenginį, privalėjo atidžiai įvertinti visas tikėtinas grėsmes, galinčias turėti įtakos jo valdomo įrenginio tinkamam eksploatavimui ir saugumui. Rangos sutartis buvo sudaryta dar 2017 m. liepos 24 d., todėl Bendrovė, žinodama, kad bus atliekami statybos darbai, turėjo visas galimybes įteisinti avarinį išleistuvą, jį įtraukti į Taršos leidimą, numatyti avarinį nuotekų išleidimą. Taršos leidime nenumatytais, neleistinais išleistuvais pasinaudojo UAB „Kauno vandenys“, o ne rangovas, t. y. sprendimą neleistinoje vietoje išleisti nevalytas nuotekas į Neries upę priėmė UAB „Kauno vandenys“.

27. Teismas nurodė, kad aplinkybės, kai bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, nurodytos AAĮ 49 straipsnyje.

28. Teismas įvertino, kad pareiga įrodyti aplinkybę, jog, išleisdamas nuotekas per avarinius išleistuvus, UAB „Kauno vandenys“ veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, teko pareiškėjui, kuris, informuotas apie Departamento atliekamą tyrimą dėl pažeidimo, paaiškinimų ir įrodymų, susijusių su tokia aplinkybe, neteikė, iš esmės nenurodė tokį jo elgesį tyrimo metu apsprendusių priežasčių, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą Nutarimą, pažeidė AAĮ nuostatas, reglamentuojančias ekonominės sankcijos skyrimą juridiniam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad Departamento atliekamo tyrimo metu pareiškėjas iš esmės savo nesutikimą su sankcijos skyrimu argumentavo AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis (pažeidimas padarytas dėl trečiųjų asmenų veiksmų), t. y. tuo, kad Bendrovė yra netinkamas teisinės atsakomybės subjektas dėl įvykusios avarijos, todėl atsakomybėn turėtų būtų traukiami rangovai, kurie valdė statybvietę ir vykdė joje darbus.

29. Teismo vertinimu, pareiškėjas ir teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytai aplinkybei pripažinti būtinų sąlygų, t. y. kad pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, buvimo. Pareiškėjas, privalantis užtikrinti, kad jo vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai ir tokiomis aplinkybėmis, kokios buvo 2019 m. rugpjūčio 21 ir 22 dienomis, nepateikė įrodymų, jog, įvykus avarijai, negalėjo nuotekų dalies kaupti nuotekų tinkle, kad nebuvo galimybės laikinai sutalpinti nuotekas vamzdynuose, avarinėse siurblinėse, talpose ar kt.

30. Teismas sprendė, jog tai, kad G. K. ekspertinį vertinimą atliko pareiškėjo užsakymu, ir tai, kad jis nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašus, o yra statybos specialistas, turintis profesinę patirtį vandentvarkos objektų projektavime, o ne avarijų likvidavimo srityje, yra tos aplinkybės, kurios kėlė pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų bei dėl specialisto kompetencijos. Tai, kad likviduojant avariją UAB „Kauno vandenys“ sprendimai buvo techniškai teisingi (kaip kad teigiama Ekspertiniame vertinime), dar nereiškė, kad nebuvo pažeisti aplinkosauginiai reikalavimai.

31. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad specialisto atliktas Ekspertinis vertinimas nepatvirtino, jog Bendrovė veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Specialistas Ekspertiniame vertinime apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, kad avarinių išleistuvų atidarymas buvo būtinas nedelsiant, norint išvengti didesnės žalos. Tačiau kokiu būdu specialistas nustatė, kad išleidžiant nuotekas į Nerį buvo padaryta mažesnė žala nei išvengtoji, neaišku. Apie galimą sukaupti nuotekų kiekį (akumuliavimą) nuotekų tinkluose ir siurblinių rezervuaruose specialistas taip pat pasisakė nekonkrečiai, nepateikdamas jokių apskaičiavimų, o tik nurodydamas, jog ši galimybė yra sąlyginai maža ir neužtvindant miesto toks sukaupimas būtų įmanomas tik kelių valandų laikotarpiui, priklausomai nuo nuotekų srauto. Teismo vertinimu, specialisto atliktas Ekspertinis vertinimas nėra išsamus, nepagrįstas skaičiavimais, dėl to nepatvirtino, jog pareiškėjui nebuvo galimybės sulaikyti nuotekų požeminiuose rezervuaruose, vamzdynuose ar talpose, kurios galėtų akumuliuoti nuotekas, o likvidavus avariją išleisti nuotekas per Taršos leidime nurodytą išleistuvą.

32. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, jog slėginiai vamzdynai yra priskirti potencialiai pavojingiems įrenginiams, kurių techninė būklė turi būti tikrinama; pareiškėjas yra pavojingo įrenginio valdytojas, todėl turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis, yra atsakingas už eksploatuojamų įrenginių fizinę būklę ir privalo sudaryti tokias sąlygas, kad jo vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai. Tačiau pakartotinai pažymėjo, kad šios bylos ginčo dalykas yra nevalytų nuotekų (teršalų) išleidimas neleistinoje vietoje neleistinu būdu, o ne avarijos priežastys. Nebuvo ginčo, kad nuotekų vamzdynas, kuriame įvyko avarija, priklauso pareiškėjui, būtent pareiškėjas yra atsakingas už šio vamzdyno priežiūrą ir būtent pareiškėjas organizavo avarijos padarinių likvidavimą. Todėl teismas neabejojo, jog ir dėl nuotekų išleidimo neleistinu būdu neleistinoje vietoje (dėl likviduojant avariją padaryto gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo) atsakingas yra būtent pareiškėjas. Avarijos likvidavimo būdai, techniniai sprendimai neturėjo įtakos pažeidimui, numatytam AAĮ 63 straipsnio 5 dalyje, kvalifikuoti ir nenaikino Bendrovės atsakomybės padarius šį pažeidimą. Nagrinėjamu atveju UAB „Kauno vandenys“ veiksmų neteisėtumas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjas pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, nes neleistinoje vietoje į gamtinę aplinką išleido nevalytas nuotekas.

33. Teismas nurodė, kad pareiškėjo veiklai išduotas specialus TIPK leidimas, kurio sąlygų jam privalu laikytis, be to, Bendrovė yra deklaravusi ir numačiusi nuotekų avarinius išleistuvus. UAB „Kauno vandenys“ aplaidžiai nedeklaravo (nuslėpė) ir neįtraukė avarinio išleistuvo į TIPK leidimą, o avarijos metu pasinaudojo TIPK leidime kaip leistinu nenumatytu avariniu išleistuvu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas yra absoliučiai atsakingas už nuotekų trasos vamzdžių fizinę būklę bei apsaugą ir, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, privalėjo užtikrinti, jog dėl jo eksploatuojamų potencialiai pavojingų įrenginių nekiltų neigiamų pasekmių ir nebūtų padaryta jokia žala. Nuotekų trasos vamzdžio avarija nors yra pasitaikanti situacija, tačiau yra ne pirmą kartą įvykusi tokio pobūdžio avarija ūkio subjektų, vykdančių nuotekų šalinimo veiklą, praktikoje, todėl tokios avarijos kilimo tikimybę buvo galima protingai nuspėti ir numatyti apsaugos priemones, kurios užkirstų kelią nevalytų nuotekų išsiliejimui į Neries upę, ir numatyti avarijų šalinimo galimybes neišleidžiant nuotekų per avarinius išleistuvus tiesiai į upę.

34. Teismas sprendė, jog pareiškėjo argumentai, kad trūkusio vamzdyno eksploatavimo laikas dar nebuvo pasibaigęs, kad pareiškėjas neturėjo jokių galimybių patikrinti vamzdyno būklę, kadangi vamzdynai yra giliai po žeme, kad avarija nesusijusi su kokiais nors pareiškėjo darbuotojų veiksmais, galėjusiais turėti įtakos avarijos kilimui, kad avarija galbūt galėjo kilti dėl vykdytų naujos trasos statybos darbų, dėl kurių galėjo būti išjudintas gruntas, kad avarija įvyko dėl lietingo oro sąlygų, nepaneigė pareiškėjui taikytinos griežtosios atsakomybės pobūdžio, nes būtent jam kyla pareiga užtikrinti, kad neatsitiktų neigiamų padarinių, sukeliančių pavojų ir žalą aplinkai. Konkrečių saugumo priemonių parinkimas nebūtinai turi būti įsakmiai įtvirtintas teisės aktuose. Tai gali būti apsaugą užtikrinti privalančio asmens nuožiūrai paliktas klausimas.

35. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nustatė Bendrovės atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes UAB „Kauno vandenys“ savo noru ėmėsi būtinų veiksmų avarijai likviduoti, pateikė Departamento pareigūnams duomenis, reikalingus žalai įvertinti. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad UAB „Kauno vandenys“ pažeidimą padarė pakartotinai, nes Bendrovė 2018 m. spalio 30 d. ir 2018 m. lapkričio 15 d. jau buvo bausta pagal AAĮ 63 straipsnio 2 dalį. Taigi, Departamentas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pareiškėjui paskyrė mažesnę baudą nei AAĮ 63 straipsnio 5 dalyje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkis – 3 500 Eur. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių Departamento paskirta ekonominė sankcija turėtų būti mažinama, todėl sprendė, kad ir šiuo pagrindu naikinti (keisti) skundžiamą Nutarimą nebuvo jokio pagrindo.

36. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai teismo laikyti pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

37. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nustatė, kad: 1) trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Požeminės linijos“ prašė iš pareiškėjo priteisti 6 501,57 Eur dydžio išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 6 729,09 Eur kitų išlaidų (už eksperto žinių pateikimą, konsultacinės išvados parengimą, hidrometeorologijos tarnybos paslaugas); 2) trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ademo techninė priežiūra“ prašė iš pareiškėjo priteisti 3 560,03 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 3) trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Versina“ prašė priteisti 2 880 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

38. Įvertinęs pateiktus bylinėjimosi išlaidų patyrimą ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, teismas sprendė, kad iš viso tretiesiems suinteresuotiems asmenims priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos: 1) UAB „Ademo techninė priežiūra“ – 2 044,99 Eur (už rašytinių paaiškinimų dėl skundo parengimą ir pateikimą, atsikirtimų į pareiškėjo rašytinius paaiškinimu parengimą ir pateikimą, prašymo dėl įrodymų rengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui posėdžiuose, susipažinimą su naujais pareiškėjo įrodymais, atstovavimą teismo posėdžiuose, Hidrometeorologijos tarnybos pažymą; 2) UAB „Versina“ – 1 880 Eur (už atsiliepimo į skundą parengimą bei pateikimą teismui); 3) UAB „Požeminės linijos“ – 10 126,84 Eur (už atsiliepimo į pareiškimą parengimą, advokato pasirengimą bylos nagrinėjimui posėdžiuose, susipažinimą su naujais pareiškėjo įrodymais, atstovavimą teismo posėdžiuose, prašymų suteikti prieigą prie bylos rengimą, prašymo prijungti naujus įrodymus rengimą, nuomonės dėl pareiškėjo įrodymų neprijungimo / prašymo atidėti bylos nagrinėjimą rengimą, prašymo pratęsti terminą įrodymams pateikti rengimą, atsikirtimų į pareiškėjo paaiškinimus rengimą, taip pat už Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertų specialių gruntų fizikos /mechanikos srities žinių pateikimą, eksperto M. R. konsultacinės išvados parengimą, hidrometeorologijos tarnybos paslaugas, VĮ Registrų centras paslaugas ir UAB „Sistela“ pateiktų statinių vidutinės tarnavimo trukmės normatyvus).

IV. 39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 24 d. skundą tenkinti pilna apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

40. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

40.1. Pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. vasario 8 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir nagrinėdamas grąžintą bylą iš naujo klaidingai apibrėžė bylos nagrinėjimo dalyką. LVAT pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ekonominės sankcijos pareiškėjui skyrimo teisėtumo, turėtų būti vertinami pareiškėjo neteisėti veiksmai bei kaltė ne tik dėl nuotekų išleidimo likviduojant avariją, tačiau ir dėl pačios avarijos metu (dėl trūkusio vamzdžio) išleistų nuotekų, kitaip tariant, turėtų būti vertinami ir pareiškėjo ar trečiųjų asmenų veiksmai (neveikimas), galėję sukelti avariją. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šios bylos ginčo dalykas yra tik nevalytų nuotekų (teršalų) išleidimas neleistinoje vietoje neleistinu būdu avarijos likvidavimo metu, o ne avarijos priežastys. Tai lėmė, kad buvo netinkamai atskleista bylos esmė ir netinkamai kvalifikuoti ginčui aktualūs teisiniai santykiai.

40.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai pasisakė dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo tais aspektais, kurių Departamentas netyrė, nenagrinėjo ir kuriais nesivadovavo spręsdamas dėl ekonominės sankcijos taikymo, bei tuo pagrindu nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad avariją nulėmė ne trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmai. Šios aplinkybės yra Rangovų pateikta pozicija, bylą nagrinėjant iš naujo, kad neva „<...> naująjį nuotekų tinklą subrangovas įrengė projekte nurodytu atstumu iki senojo nuotekų tinklo <...>“ ir, kad tariamai „<...> naujajam nuotekų tinklui įrengti nereikėjo kasti grunto sluoksnio, esančio po senuoju nuotekų tinklu <...>“, o „<...> senojo nuotekų tinklo susidėvėjimą patvirtina esamos situacijos įvertinimas rangovų parengtame projekte <..>“ ir kt. Nurodytų nepagrįstų prielaidų pagrindu teismo padaryta nepagrįsta išvada, kad priimdamas Nutarimą, atsakovas pagrįstai nusprendė, kad avariją nulėmė ne trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmai, o pareiškėjo sprendimas eksploatuoti nebetinkamą naudoti vamzdyną.

40.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo aktualius LVAT išaiškinimus bylose dėl ekonominių sankcijų skyrimo ir jais nesivadovavo spręsdamas klausimą dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, dėl to teismas klaidingai apibrėžė bylos ginčo dalyką, tinkamai neatskleidė bylos esmės bei netinkamai kvalifikavo ginčui aktualius teisinius santykius, konstatuodamas, kad pareiškėjas yra atsakingas už aplinkos taršą pačios avarijos metu (t. y., esą avariją nulėmė pareiškėjo sprendimas eksploatuoti neva nebetinkamą naudoti vamzdyną). Pirmosios instancijos teismas taip pat nukrypo nuo kitų aktualių LVAT išaiškinimų tokio pobūdžio bylose dėl ekonominių sankcijų skyrimo, jog: 1) visos aplinkybės, kuriomis grindžiamas institucijos sprendimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo privalo būti aiškiai nurodyti administraciniame akte. Ši pareiga motyvuoti priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (teismui); 2) Ekonominės sankcijos kaip administracinės teisinės atsakomybės taikymui nepakanka nustatyti vien tik faktą, kad iš buitinių nuotekų linijos vamzdžio nuotekos pateko į aplinką. Skirdamas ekonominę sankciją Departamentas turi įvardyti konkrečius potencialiai pavojingo įrenginio (vamzdyno) eksploatavimo neatitikimus teisės aktų reikalavimams, kurie turėjo įtakos avarijai ir už kurių įgyvendinimą atsakingas asmuo, kuriam skiriama ekonominė sankcija dėl aplinkos taršos avarijos metu; 3) vadovaujantis AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 6 punktu, bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena apskritai negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai pažeidimas padarytas dėl trečiųjų asmenų veiksmų.

40.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ir vadovavosi neaktualiais teisės aktais bei visiškai nevertino procedūrinių pažeidimų iš Departamento pusės, priimant Nutarimą. Departamento Nutarimo motyvai, jog likviduojant avariją neva nesilaikyta aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų (avarija likviduota neleistinoje vietoje ir neleistinu būdu), yra nepagrįsti ir prieštarauja ginčui aktualiam teisiniam reguliavimui. To pasėkoje teismui palaikant Departamento Nutarime nurodytą poziciją, ginčo santykiams taikytos neaktualios Plombavimo taisyklių nuostatos ir neaktuali Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių redakcija. Tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą bei nepagrįstą pareiškėjo skundo atmetimą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad likviduodamas avariją pareiškėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, t. y. likviduodamas ją vieninteliu galimu būdu, per specialiai tam suprojektuotus avarinius išleistuvus, taip išvengiant dar didesnės žalos aplinkai dėl įvykusios avarijos (AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų net nevertino ir / arba vertino netinkamai. Skundžiamo Nutarimo motyvai, kad likviduojant avariją neva nesilaikyta aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų (avarija likviduota neleistinoje vietoje ir neleistinu būdu), yra nepagrįsti ir prieštarauja ginčui aktualiam teisiniam reguliavimui. Pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai – G. K. ekspertinės išvados patvirtina, kad joks kitas avarijos likvidavimo būdas apskritai šiuo atveju nebuvo įmanomas ir ji likviduota vieninteliu galimu būdu per specialiai tam suprojektuotus avarinius išleistuvus. Taigi, siekiant likviduoti avariją ir nutraukti aplinkos taršą, buvo veikiama būtinojo reikalingumo sąlygomis – avarijos nelikvidavus arba pasirinkus Departamento bylos nagrinėjimo metu pasiūlytą avarijos likvidavimo būdą (nuotekų akumuliavimą sistemoje, kol bus likviduota avarija), būtų sukelta dar didesnė žala gamtai ir aplinkiniams.

41. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

42. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

42.1. LVAT 2023 m. vasario 8 d. nutartimi nustatė procesinį pažeidimą, t. y., kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą trečiųjų asmenų, todėl bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad pasikeitė bylos ginčo dalykas. Ekonominė sankcija pareiškėjui skirta pagal AAĮ 63 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjas viso proceso metu teigia, kad teršalus išmetė teisėtai, nes avarija įvyko dėl trečiųjų asmenų kaltės, o avariją likvidavo vieninteliu įmanomu būdu. Taigi, ginčijamas būtent teršalų išmetimo neteisėtumas. Todėl teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad šios bylos ginčo dalykas yra nevalytų nuotekų (teršalų) išleidimas neleistinoje vietoje neleistinu būdu, o ne avarijos priežastys. Nėra ginčo, kad nuotekų vamzdynas, kuriame įvyko avarija, priklauso pareiškėjui, būtent pareiškėjas yra atsakingas už šio vamzdyno priežiūrą ir būtent pareiškėjas organizavo avarijos padarinių likvidavimą. Todėl neabejotina, jog ir dėl nuotekų išleidimo neleistinu būdu neleistinoje vietoje (dėl likviduojant avariją padaryto gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo) atsakingas yra būtent pareiškėjas. Avarijos likvidavimo būdai, techniniai sprendimai neturi įtakos pažeidimui, numatytam AAĮ 63 straipsnio 5 dalyje, kvalifikuoti ir nenaikina Bendrovės atsakomybės padarius šį pažeidimą. Nagrinėjamu atveju UAB „Kauno vandenys“ veiksmų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, nes neleistinoje vietoje į gamtinę aplinką išleido nevalytas nuotekas.

42.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Rangovų (subrangovo) atsakomybė nekyla vien todėl, kad avarija įvyko statybvietėje. Bendrovė neperdavė rangovams statybvietėje buvusio veikiančio senojo nuotekų tinklo kaip statybos darbų ar priežiūros / eksploatavimo objekto, todėl tretiesiems suinteresuotiems asmenims nekilo pareiga šį tinklą prižiūrėti ir atsakyti už jo avarijas ir sutrikimus. Bendrovė, veikdama kaip statytoja, patvirtino projektą, vadinasi, ir rangovo atliktą esamos situacijos įvertinimą. Tokį vertinimą patvirtina avarijos šalinimo darbų metu išimto seno vamzdžio nuotraukos, iš kurių be specialių žinių matyti, kad vamzdynas vietomis yra smarkiai paveiktas korozijos, sutrūkęs. Taigi, atsakovas pagrįstai nusprendė, kad avariją nulėmė ne trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmai, o pareiškėjo sprendimas eksploatuoti nebetinkamą naudoti vamzdyną. Teismo posėdžio metu pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog nuotekų trasose panašios avarijos vyko iki nagrinėjamo atvejo ir jau po šio nagrinėjamo atvejo. Tai patvirtino ir byloje esantys jau teismų išnagrinėtų bylų dėl panašių aplinkybių procesiniai sprendimai. Be to, teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad statybvietėje darbai buvo pabaigti jau prieš 2–3 mėnesius, liko nenuimta teritorijos apsaugos tvora. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog avarija įvyko tai dėl gamtos nenugalimų aplinkybių (lijo), tai dėl trečiųjų asmenų kaltės, kad teršalai išleisti į aplinką (upę) veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis šalinant avariją, vertintini kaip pareiškėjo mėginimas išvengti atsakomybės. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turėjo būti nutraukta, nes pažeidimas padarytas dėl trečiųjų asmenų veiksmų (dėl rangovų netinkamai atliktų statybos darbų, dėl kurių trūko nuotekų vamzdis), yra visiškai nepagrįsti.

42.3. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti taikomos AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos jau vien tuo pagrindu, kad UAB „Kauno vandenys“ valdo padidinto pavojaus šaltinį (slėginį vamzdyną) ir turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų (skaičiavimų, konkrečios situacijos įvertinimo materialia išraiška). Pareiškėjo teiginiai, kad nelikvidavus avarijos tokiu būdu, kokį pasirinko UAB „Kauno vandenys“, būtų padaryta didesnė žala aplinkai yra abstraktaus pobūdžio, todėl būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo, nėra įrodytos. Taigi, teismas pagrįstai nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Bendrovė, išleisdama nuotekas per avarinius išleistuvus, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, be kita ko, siekdama išvengti sunkesnių padarinių aplinkai. Teismas teisingai vertino, kad pareiga įrodyti aplinkybę, jog, išleisdama nuotekas per avarinius išleistuvus, UAB „Kauno vandenys“ veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, tenka pareiškėjui.

42.4. Atsižvelgiant į AAĮ 192 straipsnio 2 dalį, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259, 38 punktą, Nuotekų avarinių išleistuvių naudojimo ir plombavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 177 „Dėl nuotekų avarinių išleistuvių naudojimo ir plombavimo taisyklių patvirtinimo“, 3 ir 10 punktus, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ar vadovavosi neaktualiais teisės aktais. Teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo teiginiai, kad Taršos leidimo išdavimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nenumatė reikalavimo kartu su paraiška dėl taršos leidimo nurodyti avarinius išleistuvus, todėl atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog nuotekos buvo išleistos neleistinu būdu, neturi didelės reikšmės bylos nagrinėjimui, nes netgi neatsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą UAB „Kauno vandenys“ privalėjo vykdyti veiklą pagal Taršos leidimo sąlygas, kuriose numatytas buitinių nuotekų išleidimas ir taip pat deklaruoti avariniai išleistuvai.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „KRS“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

44. UAB „KRS“ atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

44.1. Tai, kad pirmosios instancijos teismas plačiau pasisakė dėl Nutarimo teisėtumo (detaliau aptarti Nutarime nurodyti argumentai), nekeičia fakto, jog Nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, atitinkantis jam keliamus reikalavimus. Skundžiamame Nutarime nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė konkrečius teisės aktus, kuriais reglamentuojama pareiškėjo pareiga tinkamai prižiūrėti nuotekų tvarkymo sistemas, saugoti aplinką, o teršalus į gamtą išleisti tik teisės aktų nustatyta tvarka. Nutarimo aprašomojoje dalyje pasisakyta plačiau dėl visų šių nurodytų pareigų pažeidimo aplinkybių. Taigi, apeliacinio skundo teiginiai, kad neva Nutarime nėra įvardinti ar nustatyti jokie teisės aktų pažeidimai iš pareiškėjo pusės, galėję sukelti Avariją, neatitinka tikrovės. Lygiai taip klaidingi yra ir pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo neva sprendime pasisakyta dėl Nutarimo pagrįstumą patvirtinančių duomenų, nors to pats Departamentas netyrė ir nepasisakė. LVAT 2023 m. vasario 8 d. nutartyje, priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas nenurodė, jog priimant Nutarimą ar nagrinėjant ginčą iš naujo turės būti nustatinėjamos konkrečios avarijos kilimo priežastys (pvz.: nuo kada pareiškėjas netinkamai prižiūri nuotekų vamzdyną, kiek stipriai vamzdynas buvo susidėvėjęs avarijos vietoje, kokių veiksmų ir kada pareiškėjas, kaip vamzdyno valdytojas, turėjo imtis siekiant išvengti galimų avarijų ir kodėl to nebuvo padaryta, ir t.t.). Vadovaujantis minėtu teismo nurodymu, iš naujo nagrinėjant ginčą turėjo būti išsiaiškinta, ar rangovai prisidėjo prie avarijos savo vykdytais statybos rangos darbais, ar vis tik avarija įvyko dėl vamzdyno nepriežiūros, kas konstatuota Nutarime. Būtent taip pirmosios instancijos teismas ir padarė – nagrinėjant bylą buvo aktyviai vertinami Rangovų pateikti duomenys apie jų darbų teisėtumą ir atitikimą projektui, įvertintos aplinkybės dėl statybvietės perdavimo fakto bei pačių darbų atlikimo laiko. Objektyviais duomenimis patvirtinus, kad Rangovai savo veiksmais nesukėlė žalos ir nebuvo avarijos priežastimi, sprendimu teismas tik patvirtino Nutarimo, kuriuo avarijos priežastimi įvardintas pareiškėjo neteisėtas neveikimas, teisėtumą.

44.2. Apeliaciniame skunde Pareiškėjas teigia, jog Nutarimas yra neteisėtas, kadangi jame nebuvo nurodyti motyvai dėl avarijos likvidavimo neteisėtumo, o ir pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, kadangi netinkamai taikytos materialiosios teisės normos – pareiškėjui nebuvo įstatyminės prievolės deklaruoti avarinius išleistuvus, juos plombuoti ar informuoti Departamento apie avarinių išleistuvų panaudojimą. Su tokiais pareiškėjo teiginiais UAB „KRS“ nesutinka, kadangi Nutarimo išvados dėl pažeidimo padarymo pareiškėjui išleidus nuotekas neleistinoje vietoje (į Neries upę) neleistinu būdu (per išleistuvus, kurie neįrašyti į Taršos leidimą ir nebuvo užplombuoti) pagrįstos Nutarime išdėstytais motyvais ir atitinka įstatyminį reguliavimą. Ginčo byloje surinkti duomenys patvirtina, jog: 1) išleistuvai, per kuriuos išleistos nuotekos avarijos metu, nebuvo nurodyti aplinkos apsaugos agentūros (inspekcijos) pareigūnams, 2) nebuvo užplombuoti, 3) o aplinkos apsaugos agentūros (inspekcijos) pareigūnams nebuvo pranešta apie šių avarinių išleistuvų panaudojimą ar net pačią avariją. Nėra ginčo, kad nuotekų vamzdynas, kuriame įvyko avarija ir iš kurio nuotekos buvo išleistos į Neries upę, priklauso pareiškėjui, būtent pareiškėjas yra atsakinga už šio vamzdyno priežiūrą ir būtent pareiškėjas netinkamai organizavimo nuotekų vamzdyno priežiūrą bei avarijos padarinių likvidavimą. Taigi, Nutarimo bei pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl pareiškėjo kaltės išleidus nuotekas neleistinu būdu neleistinoje vietoje yra teisėti bei teisingi.

44.3. Pasisakant dėl rangovų kaltės neva sukėlus avariją dar Nutarime buvo nurodyta, jog pareiškėjas net ir statybos rangos darbų metu nebuvo perdavęs rangovams nuotekų tvarkymo veiklos, o tik statybvietę, kaip teritoriją darbams. Nėra jokių duomenų dėl rangovų netinkamų veiksmų, pats pareiškėjas atliktus statybos darbus priėmė ir jokių pretenzijų nereiškė. Būtent UAB „Kauno vandenys“ privalėjo užtikrinti eksploatuojamos nuotekų trasos saugumą, todėl pareiškėjo teiginiai dėl rangovų atsakomybės neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nepaisant to, pareiškėjas apeliaciniu skundu pakartotinai bando įrodyti rangovų kaltę dėl avarijos, taip siekdamas išvengti atsakomybės tiek dėl netinkamos nuotekų tinklo priežiūros, tiek ir dėl neteisėto avarijos padarinių likvidavimo. UAB „KRS“ nesutinka su tokiais apeliacinio skundo teiginiais, nes byloje surinkti ir detaliai aptarti duomenys patvirtina, kad statybos rangos darbai nesusiję ir nėra avarijos priežastis. Įvertinus ginčo byloje surinktus duomenis, UAB „KRS“ palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją, jog būtent UAB „Kauno vandenys“ neužtikrino nuotekų trasos, kurioje įvyko avarija, tinkamos eksploatacijos ir priežiūros ir tai buvo avarijos priežastimi. Taigi, ginčo byloje nesant objektyvių duomenų dėl rangovų kaltės sukėlus avariją ir tuo pačiu esant pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad nuotekų tinklas nebebuvo tinkamas eksploatuoti, apeliaciniame skunde išdėstyta pareiškėjo pozicija dėl avarijos priežasčių ir avarijos pasekmių šalinimo aplinkybių vertintina kaip gynybinė ir tik kaip siekis perkelti kaltę tretiesiems asmenims.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ademo techninė priežiūra“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

46. UAB „Ademo techninė priežiūra“ atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

46.1. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas išaiškino, jog pareiškėjui teigiant, kad avarija kilo dėl trečiųjų asmenų kaltės klojant naują nuotekų tinklą, turėjo būti išnagrinėtos avarijos kilimo aplinkybės, įvertinti trečiųjų asmenų veiksmai, kurie galbūt turėjo įtakos avarijos kilimui. Kadangi bylą nagrinėjant pirmą kartą šios aplinkybės nebuvo vertintos, motyvuodamas teisiniu reglamentavimu ir aktualia teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant dėl ekonomės sankcijos skyrimo pareiškėjui teisėtumo, turėtų būti vertinami pareiškėjo ir trečiųjų asmenų veiksmai (neveikimas), galėję sukelti avariją, o tretieji asmenys turi būti įtraukti į bylos nagrinėjimą. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas vadovavosi šiais LVAT 2023 m. vasario 8 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais. Teismas vertino visas šalių pozicijas dėl pareiškėjo ir trečiųjų asmenų veiksmų (neveikimo), galėjusių sukelti avariją, nustatinėjo su šiomis pozicijomis susijusias reikšmingas avarijos kilimo aplinkybes.

46.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas dėl avarijos priežasčių pasisakė selektyviai, atkartodamas trečiųjų asmenų pateiktus argumentus bei visiškai ignoruodamas pareiškėjos pateiktus įrodymus, kurie trečiųjų asmenų argumentus paneigia. UAB „Ademo techninė priežiūra“ nuomone, pirmosios instancijos teismas priėjo bylos medžiaga paremtos išvados, kad avariją nulėmė ne trečiųjų asmenų veiksmai, o pareiškėjo sprendimas eksploatuoti nebetinkamą naudoti vamzdyną. Pareiškėjo pateikta buhalterinė pažyma, NTR išrašas, G. K. ir A. K. vertinimai šių išvadų nepaneigia, todėl teismai šiais įrodymais nesivadovavo.

46.3. Tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pareiškėjas pateikė ekspertų vertinimus, kuriais pradėjo įrodinėti, kad vykdant statybų darbus rangovai pašalino seno nuotekų tinklo grunto pagrindą (G. K.) ar naujo nuotekų tinklo statybą atliko pažeisdami projekte numatytą minimalų atstumą, dėl ko statybos darbai galėjo sukelti seno nuotekų tinklo vamzdynui neigiamas pasekmes (A. K.). Skunde pareiškėjas nesirėmė tokiais trečiųjų asmenų veiksmais, jų atsakomybę grindė tik aplinkybe, kad avarija įvyko rangovams perduotoje statybvietėje. Įtraukus į bylą trečiuosius asmenis, jie teikė atsikirtimus į pareiškėjo ekspertų vertinimus. Atsižvelgiant į tai, atsakovas negalėjo pasisakyti Nutarime dėl tokių naujų aplinkybių ir jas įvertinti, kartu su jas paneigiančiais trečiųjų asmenų įrodymais. UAB „Ademo techninė priežiūra“ nuomone, pagrindo panaikinti Nutarimą, motyvuojant tuo, kad atsakovas netyrė G. K. ir A. K. vertinimuose nurodytų aplinkybių ir trečiųjų asmenų atsikirtimų į aplinkybes, nėra, kadangi šiais vertinimais pagrįsta pareiškėjo pozicija buvo atmesta. Aplinkybė, kad spręsdamas dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas atliko pareiškėjo ir trečiųjų asmenų pateiktų įrodymų vertinimą, nesudaro pagrindo laikyti, kad teismas atliko atsakovui priskirtą viešojo administravimo funkciją.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Požeminės linijos“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

48. UAB „Požeminės linijos“ atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

48.1. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas kėlė naujas versijas dėl avarijos kilimo priežasčių, todėl bylą iš naujo nagrinėdamas teismas pagrįstai įvertino ir šių versijų pagrįstumą, neatsižvelgiant į tai, kad priimdamas Nutarimą atsakovas šių versijų netyrė.

48.2. Pareiškėjo iškeltas avarijos versijas ir jas grindžiančius įrodymus, paneigia atsakovo ir trečiųjų asmenų pateikti įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino atsakovo ir trečiųjų asmenų poziciją, kad avarija kilo dėl pareiškėjo sprendimo eksploatuoti nebetinkamą naudoti ir susidėvėjusį senąjį nuotekų tinklą.

48.3. Pirmosios instancijos teismas priėjo teisingos ir įrodymais pagrįstos išvados, kad senasis nuotekų tinklas buvo visiškai susidėvėjęs, t. y. avarija kilo dėl pareiškėjo sprendimo eksploatuoti susidėvėjusi ir nebetinkamą saugiai naudoti vamzdyną. Pareiškėjo argumentai, kad jo pateikti įrodymai šias išvadas paneigia, turi būti atmesti.

48.4. Teismas priėjo teisingos ir įrodymais pagrįstos išvados, kad avariją nulėmė ne trečiųjų asmenų veiksmai, nes nėra konkrečių duomenų, kad darbai buvo vykdomi netinkamai ar kad jų metu buvo pažeistas senojo nuotekų tinklo vamzdis ir dėl to galėjo įvykti avarija.

48.5. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad šios bylos ginčo dalykas yra nevalytų nuotekų (teršalų) išleidimas neleistinoje vietoje neleistinu būdu, o ne avarijos priežastys, trečiojo asmens vertinimu, norėjo pažymėti, kad nuotekų išleidimas yra pagrindinis ginčo dalykas, o ne tai, kad nagrinėjant ekonominės sankcijos skyrimą galimumą, nesvarbu avarijos priežastys ir už ją atsakingi asmenys. Tokį vertinimą patvirtina tai, kad teismas nurodė, jog byloje sprendžiamas ne rangos sutarties įvykdymas / netinkamas vykdymas, o aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų pažeidimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo veiksmus (neveikimą), susijusį su senojo nuotekų tinklo eksploatavimu, ir pagrįstai patvirtino Nutarimo išvadą, kad avarija kilo dėl pareiškėjo neveikimo, t. y. sprendimo eksploatuoti nebetinkamą saugiai naudoti, susidėvėjusį tinklą. Šią išvadą teismas grindė projekte pateiktu senojo nuotekų tinklo esamos būklės vertinimu, aplinkybe, kad vertinimo rezultatai pareiškėjui buvo žinomi, senojo nuotekų tinklo vamzdžių būklės nuotraukomis, darytomis šalinant avariją, duomenimis apie tinkle įvykusias avarijas, jų chronologiją, priežastis ir dažnumą. Taigi, teismas vertino pareiškėjo ir trečiųjų asmenų veiksmus (neveikimą), galėjusius sukelti avariją, nagrinėjo avarijos kilimo aplinkybes, todėl vadovavosi LVAT 2023 m. vasario 8 d. nutartyje pateiktais privalomais išaiškinimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 49. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. J2-19/J20-4 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

50. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo.

51. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su teismo sprendimu, akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo LVAT 2023 m. vasario 8 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir nagrinėdamas grąžintą bylą iš naujo klaidingai apibrėžė bylos nagrinėjimo dalyką, teigdamas, kad šios bylos ginčo dalykas yra tik nevalytų nuotekų (teršalų) išleidimas neleistinoje vietoje neleistinu būdu avarijos likvidavimo metu, o ne avarijos priežastys ir tai lėmė, kad buvo netinkamai atskleista bylos esmė ir netinkamai kvalifikuoti ginčui aktualūs teisiniai santykiai. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nukrypo nuo kitų aktualių LVAT išaiškinimų tokio pobūdžio bylose dėl ekonominių sankcijų skyrimo, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ir vadovavosi neaktualiais teisės aktais bei visiškai nevertino procedūrinių pažeidimų iš Departamento pusės, priimant Nutarimą.

52. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

53. Pabrėžtina, kad šioje byloje nustatyta, jog buitinių–komunalinių nuotekų trasa, kurioje įvyko avarija, priklauso UAB „Kauno vandenys“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas yra atsakingas už nuotekų trasos vamzdžių fizinę būklę bei apsaugą ir, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo užtikrinti, jog dėl jo eksploatuojamų potencialiai pavojingų įrenginių nekiltų neigiamų pasekmių ir nebūtų padaryta jokia žala. Kitaip tariant, pareiškėjas turėjo pareigą užtikrinti tinkamą trasos vamzdžių fizinę būklę bei apsaugą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, kad, skirdamas ekonominę sankciją, Departamentas turi įvardyti konkrečius potencialiai pavojingo įrenginio (vamzdyno) eksploatavimo neatitikimus teisės aktų reikalavimams, kurie turėjo įtakos avarijai ir už kurių įgyvendinimą atsakingas asmuo, kuriam skiriama ekonominė sankcija dėl aplinkos taršos avarijos metu, nėra pagrįsti, nes pareiškėjas yra atsakingas už nuotekų trasos vamzdžių fizinę būklę bei apsaugą ir, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo užtikrinti, jog dėl jo eksploatuojamų potencialiai pavojingų įrenginių nekiltų neigiamų pasekmių ir nebūtų padaryta jokia žala. Žalos kilimo faktas reiškia, kad pareiškėjas, kaip buitinių–komunalinių nuotekų trasos, kurioje įvyko avarija, valdytojas tinkamai neatliko civilinės pareigos užtikrinti nuotekų trasos vamzdžių fizinę būklę bei apsaugą, be kita ko, įtakojančios ir administracinės atsakomybės kilimą.

54. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad minėtos pareigos netinkamo vykdymo pasekmės, be kita ko, administracinė atsakomybė už pareigos nevykdymą, galėjo būti šalinamos pagal AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, be kita ko, numatančias, jog bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai pažeidimas padarytas dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Akcentuotina, kad, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šios bylos ginčo dalykas yra nevalytų nuotekų (teršalų) išleidimas neleistinoje vietoje neleistinu būdu, o ne avarijos priežastys, tačiau kartu įvertino ir tai, kad pareiškėjo teiginiai, esą, avarija kilo dėl rangovų netinkamai atliktų statybos darbų, dėl kurių trūko nuotekų vamzdis, visiškai nepagrįsti, todėl buvo atmesti. Pabrėžtina, kad pareiškėjas neįrodė, jog tretieji asmenys buvo atsakingi už buitinių–komunalinių nuotekų trasos, kurioje įvyko avarija, priežiūrą bei apsaugą.

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kartu pažymi, kad, nepaisant šios nutarties 53-54 punktuose išdėstytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo neatliktos civilinės pareigos užtikrinti nuotekų trasos vamzdžių fizinę būklę bei apsaugą, be kita ko, įtakojančios ir administracinės atsakomybės kilimą, visgi šioje administracinėje byloje akcentuotina, kad pareiškėjui taikyta administracinė atsakomybė pagal AAĮ 63 straipsnio 5 dalį, pareiškėjui skiriant 3 500 Eur ekonominę sankciją. Paminėtina, kad AAĮ 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10 000 kilogramų ir daugiau V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad būtent pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 21 d. įvykusios avarijos metu (trūkus vamzdžiui) ties (duomenys neskelbtini), siekdamas likviduoti avariją per avarinius išleistuvus, nenurodytus Taršos leidime, prie (duomenys neskelbtini) tilto, ties Neries krantine, o 2019 m. rugpjūčio 22 d. ties (duomenys neskelbtini), išleido į gamtinę aplinką neleistinoje vietoje (į Neries upę) neleistinu būdu (per išleistuvus, kurie neįrašyti į Taršos leidimą ir nebuvo užplombuoti) iš viso 41 256 000 1 (41 256 kub. m) nevalytų nuotekų, t. y. daugiau nei 10 000 kg BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, taip pažeidė Reglamento 6, 9 punktų, AAĮ 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 231 straipsnio nuostatas. Iš esmės pareiškėjas, neneigdamas, kad minėtą veiką atliko, teigia, kad jis tai padarė veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl, vadovaujantis AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, pradėtoji ekonominės sankcijos skyrimo teisena turėjo būti nutraukta.

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėjas, išleisdamas nuotekas per avarinį išleistuvą, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, be kita ko, siekdamas išvengti sunkesnių padarinių aplinkai: AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai juridinis asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju (siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis) arba būtinosios ginties atveju (padarė šiame įstatyme numatyto pažeidimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, kai gynyba akivaizdžiai neatitinka priešingo teisei kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo). Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020; kt.).

57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog pareiga įrodyti aplinkybę, kad, išleisdamas nuotekas per avarinius išleistuvus, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, tenka pareiškėjui, kuris, informuotas apie Departamento atliekamą tyrimą dėl pažeidimo, jokių paaiškinimų ir įrodymų, susijusių su tokia aplinkybe, neteikė, iš esmės nenurodė jokių tokį jo elgesį tyrimo metu apsprendusių priežasčių, todėl nėra pagrindo teigti, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą nutarimą, pažeidė AAĮ nuostatas, reglamentuojančias ekonominės sankcijos skyrimą juridiniam asmeniui.

58. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas ir teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos aplinkybės pripažinimui būtinų sąlygų, t. y. kad pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, buvimo: kaip pagrįstai nurodė atsakovas savo procesiniuose dokumentuose, pareiškėjas, privalantis užtikrinti, kad jo vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai ir tokiomis aplinkybėmis, kokios buvo 2019 m. m. rugpjūčio 21-22 d., nepateikė įrodymų, kad, įvykus avarijai, negalėjo nuotekų dalies kaupti nuotekų tinkle, kad nebuvo galimybės laikinai sutalpinti nuotekas vamzdynuose, avarinėse siurblinėse, talpose ar kt. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tai, kad G. K. ekspertinį vertinimą atliko pareiškėjo užsakymu, ir tai, kad jis nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašus, o yra statybos specialistas, turintis profesinę patirtį vandentvarkos objektų projektavime, o ne avarijų likvidavimo srityje, yra tos aplinkybės, kurios kėlė pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų bei dėl specialisto kompetencijos. Tai, kad likviduojant avariją UAB „Kauno vandenys“ sprendimai buvo techniškai teisingi (kaip kad teigiama Ekspertiniame vertinime), dar nereiškė, kad nebuvo pažeisti aplinkosauginiai reikalavimai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad specialisto atliktas Ekspertinis vertinimas nepatvirtino, jog pareiškėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

59. Šiame kontekste paminėtina, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą paminėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas, vertindamas, ar yra pagrindas teigti, jog avarija kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, ir, ar pareiškėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, laikėsi šių taisyklių. Tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais.

61. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos šio pobūdžio administracinėse bylose, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad panašiausia savo aplinkybėmis į nagrinėjamą bylą yra LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartyje nagrinėta administracinė byla Nr. eA-706-624/2020. Todėl ir šie pareiškėjo argumentai atmestini.

62. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išaiškino teisės nuostatas, tinkamai vertino faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, kaip nereikšmingų bylos baigčiai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako.

63. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat negali būti tenkinamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

64. Atlyginti bylinėjimosi išlaidas prašo tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „Ademo techninė priežiūra“, kurie iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė prašymus raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis), atitinkamai 1 270,50 Eur ir 774,40 Eur. Prašomos išlaidos buvo patirtos už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą, juos rengė advokatai.

65. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis); kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

66. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

67. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; kt.).

68. UAB „Ademo techninė priežiūra“ nurodo, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 774, 4 Eur išlaidų, prideda 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija APB Nr. 0002618, taip pat 2024 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 792. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šias patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, vadovaudamasi Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktais (pagal pastarąjį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą numatytas 1,3 maksimalus užmokesčio dydis), įvertinusi, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2024 m. I ketvirtyje, todėl taikomas 2023 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kurio dydis buvo 2 018,20 Eur, sprendžia, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma (774,40 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui parengimą neviršija didžiausios pagal Rekomendacijas apskaičiuotos galimos priteisti sumos už tokio pobūdžio procesinį dokumentą, todėl priteistina trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo.

69. UAB „Požeminės linijos“ nurodo, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 270,50 Eur išlaidų, prideda 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija APB Nr. 0002602, taip pat 2024 m. vasario 7 d. mokėjimo nurodymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šias patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, vadovaudamasi Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktais (pagal pastarąjį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą numatytas 1,3 maksimalus užmokesčio dydis), įvertinusi, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2024 m. I ketvirtyje, todėl taikomas 2023 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kurio dydis buvo 2 018,20 Eur, sprendžia, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma (1 270,50 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui parengimą neviršija didžiausios pagal Rekomendacijas apskaičiuotos galimos priteisti sumos už tokio pobūdžio procesinį dokumentą, todėl galėtų būti priteistina trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo. Tačiau mokėjimo nurodyme nurodyta tik 1 255,70 Eur suma, todėl tik ji, kaip pagrįsta, ir priteistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ademo techninė priežiūra“ iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ 774,40 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Požeminės linijos“ iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ 1 255,70 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir septyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė