2b22588b-9fc7-414a-abeb-a67a07e3801b · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-217-354/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32118-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3; 2.4.7; 2.4.9 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 23 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vidmanto Mylės ir Ernestos Montvidienės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei, nuteistajam A.

J. ir gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo: A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 (penkiasdeÅ¡imt) valandų per 5 (penkis) mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. J. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, bÅ«tent: 2020 m. rugpjūčio 11 d., apie 16.40 val., prie (duomenys neskelbtini), esančio: (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kastuvu vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam F. D. į kojÄ ir padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusį sužalojimÄ â€“ nubrozdinimÄ deÅ¡inės blauzdos vidinėje pusėje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ . 1.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu, nes nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. PaaiÅ¡kina, jog tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis F. D. tyčia nesudavė su kastuvu.

Anot apelianto, jeigu nukentėjusįjį jis užgavo, tai galėjo bÅ«ti netyčia, tuomet, kai nukentėjusiojo pastumtas jis griuvo, kaip nurodyta ir 2021 m. balandžio 8 d. apylinkės teismo nuosprendyje, jog jis pajuto stÅ«mimÄ Ä¯ nugarÄ ir dėl to nugriuvo Å¡alia kasamos duobės, taip galėjo netyčia su kastuvu kliudyti F. D. kojÄ . Akcentuoja, kad bÅ«tinosios ginties jis nevykdė, nes iÅ¡ anksto nenumatė F. D. neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu. 1.2. Aplinkybę, kad jį (nuteistÄ jį) pastÅ«mė F.

D. (nukentėjusysis), patvirtino byloje apklausti liudytojai, t. y. V. T., R. K. PrieÅ¡ingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė žemesnės instancijos teismas, minėti liudytojai, anot apelianto, papasakojo tai, kÄ iÅ¡ tikro matė. Nuteistojo manymu, tai, kad jie (liudytojai) dirbo su juo, nėra priežastis jiems nenurodyti tikrÄ sias faktines aplinkybes, kurias jie matė. 1.3. Dėl jo parodymų vertinimo apeliantas teigia, jog jo nurodytos aplinkybės nesiskiria, t. y. akistatoje jis parodė, kad pajuto smÅ«gį į petį, apklausiamas įtariamuoju parodė, jog jį stÅ«mė ar sudavė smÅ«gį, o apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad pajuto stÅ«mimÄ Ä¯ nugarÄ .

Nuteistojo įsitikinimu, jo nurodytų aplinkybių esmė yra viena ir ta pati, t. y. F. D. jį pastūmė ir jis nugriuvo. Mano, kad jo parodymai yra nuoseklūs, nesiskyrė viso proceso metu. 1.4. Apelianto teigimu, kaltinime neteisingai nurodoma, kad įvykis įvyko prie (duomenys neskelbtini), esančio: (duomenys neskelbtini), tarsi iš tikro įvykis būtų vykęs prie (duomenys neskelbtini). Anot nuteistojo, (duomenys neskelbtini) atkasimo darbai vyko tikslu nustatyti (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), esančio apie (duomenys neskelbtini) m. už (duomenys neskelbtini) ribos bei nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini).

Tai rodo, kad baudžiamojoje byloje netiksliai nustatytos faktinės aplinkybės bei neatitinka tikrovės – neteisingai nurodyta įvykio vieta. 1.5. Dėl nukentėjusiojo parodymų vertinimo apeliantas pažymi, kad į įvykio vietÄ atėjęs F. D. jo pareikalavo leidimo kasimo darbams, kas toks ir iÅ¡ kur, neprisistatė, bet reikalavo nutraukti kasimÄ . Su tokiu nukentėjusiojo reikalavimu jis (apeliantas) nesutiko, nes tam nebuvo jokio pagrindo, kasimo darbai buvo tęsiami, nukentėjusiajam nepatiko tai, jog jis (apeliantas) nesutiko nutraukti kasimo darbų, todėl supyko, įvyko konfliktas.

Apelianto teigimu, nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius, reiškė jam (apeliantui) reikalavimus. Nuteistojo manymu, nukentėjusysis buvo suinteresuotas jam pakenkti, be to, nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs, neteisingi, kad jis (apeliantas) nenugriuvo, kad nukentėjusysis jo nelietė, be to, nukentėjusiojo nurodyta įvykio vieta neatitinka tikrovės. 1.6. Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad F. D. dėl patirto sužalojimo – nubrozdinimo dešinės blauzdos vidinėje pusėje į gydytojus nesikreipė.

Anot nuteistojo, jeigu jis tyčia būtų sudavęs nukentėjusiajam, sužalojimas būtų buvęs kur kas didesnis. Tai įrodo, kad, jeigu jis užgavo nukentėjusįjį, tai netyčia, griūdamas, tai įrodo ir pats sužalojimo pobūdis. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino jo paminėtų aplinkybių, todėl padarė neteisingas išvadas.

2. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundÄ byloje nebuvo gauta.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 4. Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo 1. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad A. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį dėl A. J. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. 1.1.

Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å ios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieÅ¡ kitus įrodymus – jie turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, visetÄ .

Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamÄ veikÄ , nustatyti jo kaltę bei iÅ¡spręsti kitus kiekvienai bylai reikÅ¡mingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Å iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetÄ , iÅ¡dėstė kaltinančius A. J. bylos duomenis, tinkamai iÅ¡analizavo visas įvykusio incidento aplinkybes ir, įvertinęs byloje esamų įrodymų patikimumÄ ir pakankamumÄ , motyvuotai atmetė nuteistojo keltÄ versijÄ , neva jis pastumtas nukentėjusiojo F. D. ir griÅ«damas galėjo nukentėjusiajam kastuvu pataikyti į kojÄ , ir prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo F.

D. parodymais, kuriuos pripažino patikimais, motyvuotai atmesdamas liudytojų V. T. ir R. K. parodymus, bei rėmėsi kitais byloje esančiais įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad A. J. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . 1.2. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Dėl to Å¡iuo atveju nuteistajam A. J. nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimÄ remdamasis prielaidomis. 1.3.

Argumentai, kuriais nuteistasis neigia kaltę, yra iÅ¡ esmės tie patys, kuriais buvo remiamasi ir apylinkės teisme, t. y. jog jis nukentėjusiajam nesudavė kastuvu, jog nukentėjusysis jį pastÅ«mė, o jis krisdamas galėjo nukentėjusiajam netyčia pataikyti kastuvu. Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nuosprendyje yra nurodyta neteisinga įvykio vieta, taip pat apeliuoja į jo paties bei liudytojų V. T. ir R. K. parodymų patikimumÄ , o nukentėjusiojo F. D. parodymus vertina kaip nepatikimus.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir jos pagrindu padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl A. J. kaltės tyčia nukentėjusiajam padarius nežymų sveikatos sutrikdymÄ . 1.4. Apygardos teismo vertinimu, A. J. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. tyčia sudavus kastuvu vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam F.

D. į kojÄ , tuo pastarajam padarant nežymų sveikatos sutrikdymÄ , įrodo: nukentėjusiojo F. D. parodymai apylinkės teisme, kur nukentėjusysis nurodė, kad jam A. J. su kastuvu trenkė, kai jis stovėjo ir neleido kasti įvykio vietoje. Teigė, jog įvykio metu skambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ . Jis spėjo patraukti kairę kojÄ , o į deÅ¡inę kliuvo. Jam prakirto kojÄ , bėgo kraujas. Po smÅ«gio jis atsitraukė, pakvietė (duomenys neskelbtini) ir kvietė pareigÅ«nus. Pažymėjo, jog jis nelietė nuteistojo (2 t., b. l. 29); nukentėjusiojo F.

D. (duomenys neskelbtini) protokolas–pareiÅ¡kimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) įvykus konfliktui su nepažįstamu asmeniu, Å¡is vienÄ kartÄ kastuvu jam trenkė į deÅ¡inę kojÄ , sukeldamas jam fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 28); birt ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog 2020 m. rugpjūčio 11 d. 16.58 val. gautas F. D. praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) gyventojas (duomenys neskelbtini) žemėje ruoÅ¡iasi kasti griovį, jokių leidimų nerodo, vyksta konfliktas, trenkė pranešėjui kastuvu. Papildoma informacija apie patikrinimÄ â€“ 2020 m. rugpjūčio 11 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) įvykus žodiniam konfliktui, A.

J. vienÄ kartÄ kastuvu trenkė F. D. į kojÄ , taip sukeldamas fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 17-20); kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, kuriame peržiÅ«rint byloje esantį garso įraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ (nukentėjusiojo skambutį Bendrajam pagalbos centrui) nustatyta, kad paskambinęs vyras (F. D.) sako, jog nori iÅ¡sikviesti pareigÅ«nus, nes žmonės per (duomenys neskelbtini) žada kasti griovį, jokių dokumentų nepateikia. Girdisi paÅ¡aliniai vyriÅ¡ki balsai, sambrÅ«zdis.

Kažkas sako: „iÅ¡muÅ¡iu aÅ¡ tau kastuvÄ (keiksmažodis)“. Kitas vyras: „žiÅ«rėk!“ Nukentėjusysis: (nesuprantama) „su kastuvu dabar trenkė, kÄ tik“. Nukentėjusysis teigia, jog su kastuvu dabar trenkė kÄ tik, medikų nereikia, „biÅ¡ki“ prakirsta ir viskas (1 t., b. l. 14-15); (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog F. D. padarytas nubrozdinimas deÅ¡inės blauzdos vidinėje pusėje.

Rastas sužalojimas padarytas paros bėgyje iki atliekant teismo medicininį apžiÅ«rėjimÄ . KÅ«ne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smÅ«gio buku kietu daiktu. F. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 75). Taigi, minėti įrodymai, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiajam į kojÄ su kastuvu trenkė bÅ«tent jis, A. J., padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kadangi versija apie nukentėjusiojo atliktÄ nuteistojo pastÅ«mimÄ ir pastarojo griuvimÄ , tuo metu suduodant nukentėjusiajam, yra akivaizdžiai paneigiama minėtais nukentėjusiojo parodymais, garso įraÅ¡u, daiktų apžiÅ«ros protokolu bei kitais byloje surinktais įrodymais, kuriais nėra jokio pagrindo netikėti. 1.5.

Nuteistasis A. J. mano ir teigia, kad nukentėjusysis jį pastÅ«mė, inicijavo konfliktÄ , norėjo jam pakenkti, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, duodančių pagrindÄ manyti, kad nukentėjusysis siektų pakenkti nuteistajam, tokių duomenų nepateikė ir pats A. J. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apylinkės teisme, nei apeliaciniame skunde. Pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais apie įvykio aplinkybes, aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo iÅ¡kelta versija, jog nukentėjusysis jam siekia pakenkti, o jis (apeliantas) yra nekaltas dėl padarytos nusikalstamos veikos, laikytinos tik apelianto gynybine pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pastebėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo, nes pastarojo parodymai, neva, yra nenuoseklÅ«s, neteisingi, nes nukentėjusysis aiÅ¡kina, jog nuteistasis nenugriuvo, jog nukentėjusysis pastarojo nelietė, yra paneigiami tiek byloje esančiu garso įraÅ¡u „(duomenys neskelbtini)“, tiek (duomenys neskelbtini) kitų daiktų apžiÅ«ros protokolu (perklausytas garso įraÅ¡as).

Jau minėtame garso įraÅ¡e girdėti, jog nukentėjusiajam kalbant su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja girdima nukentėjusiojo frazė: „patrauk kastuvÄ !“ NeaiÅ¡ku, kas kalba – „(keiksmažodis) (keiksmažodis), aÅ¡ duosiu iÅ¡ to kastuvo (keiksmažodis)!“ Kažkas sako: „žiÅ«rėk!“ (garso įraÅ¡o 00.24 –00.30 min.). Nukentėjusysis operatorei sako: „puolė su kastuvu, trenkė kÄ tik“ (garso įraÅ¡o 00.31 – 00.33 min.). [...] Nukentėjusysis dar kartÄ Ä¯raÅ¡e nurodo: [...] „jis dar su kastuvu, jis man su kastuvu trenkė kÄ tik“ (garso įraÅ¡o 00.52 – 00.54 min.).

Operatorė nukentėjusiojo klausia: „medikų nereikia?“, nukentėjusysis atsako: „ne, nereikia. BiÅ¡ki prabraukė koja ir viskas“ (garso įraÅ¡as 01.00 – 01.04 min.). PanaÅ¡ios aplinkybės nurodomos ir kitų daiktų apžiÅ«ros protokole (2 t., b. l. 24-25). Nukentėjusysis F. D., apklausiamas tiek ikiteisminiame tyrime, tiek apylinkės teisme, nuosekliai nurodė, kad neleidus vyrams kasti, A. J. jam kastuvu trenkė per kojÄ . Akistatos metu ir apylinkės teisme, nukentėjusysis patvirtino, jog nuteistasis jam su kastuvu trenkė skambučio metu, t. y. kai jis kvietė policijÄ .

Pažymėjo, kad nuteistojo jis nestÅ«mė ir nesudavė jokio smÅ«gio, dėl kurio nuteistasis bÅ«tų nugriuvęs. Minėtas nukentėjusiojo aplinkybes patvirtina ir jau aptartas garso įraÅ¡as, kuriame aiÅ¡kiai girdėti, jog nukentėjusysis informavo operatorę, kad jam su kastuvu trenkė – „prabraukė per kojÄ â€œ. Pažymėtina, kad nei nukentėjusiojo parodymuose, nei garso įraÅ¡e negirdima, jog nukentėjusysis galėjo stumti nuteistÄ jį, o Å¡is virsdamas Å¡auktų. Taigi, nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina nukentėjusiojo F.

D. duotų parodymų, jog jam į kojÄ pokalbio telefonu metu su kastuvu trenkė A. J., patikimumÄ . 1.6. Apeliantas nesutinka su jo parodymų vertinimu, tvirtina, jog nukentėjusysis jį stÅ«mė, o jis virsdamas gal ir galėjo kastuvu kliudyti nukentėjusįjį, bei mano, kad jo parodymai yra nuoseklÅ«s. Teisėjų kolegija su Å¡iuo apelianto teiginiu nesutinka. Kaip teisingai nurodyta apylinkės teismo nuosprendyje, nuteistojo parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklÅ«s, t. y. jis davė skirtingus parodymus apie įvykio aplinkybes.

Ikiteisminiame tyrime, akistatos metu nuteistasis nurodė, jog įvykio metu, jo darbuotojams kasant (duomenys neskelbtini), atokiau jų stovėjo jo (duomenys neskelbtini). Jis (nuteistasis) įlipo į duobę ir ėmė kasti, o nukentėjusysis, stovėdamas prie duobės kraÅ¡to, puolė stabdyti jų darbus ir jis (nuteistasis) pajuto smÅ«gį į petį, nuo kurio jis nukrito prie (duomenys neskelbtini). Krentant kastuvÄ laikė rankoje (1 t., b. l. 56-57). Apklausiamas kaip įtariamasis A. J. parodė, jog jam kasant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jį arba pastÅ«mė, arba sudavė smÅ«gį, tiksliai nežino, bet jis nukrito rankoje laikydamas kastuvÄ .

Jis pargriuvęs atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“), sužalojimai jam nebuvo padaryti, gal krisdamas nukentėjusįjį kliudė kastuvu, jį paleisdamas iÅ¡ rankų. Teigė, kad jis netyčia (duomenys neskelbtini) nesužalojo (1 t., b. l. 105, 117). Apklausiamas apylinkės teisme nuteistasis jau parodė, jog iÅ¡ nukentėjusiojo pajuto stÅ«mimÄ Ä¯ nugarÄ ir nugriuvo Å¡alia kasamos duobės. Galėjo griÅ«damas kastuvu kliudyti nukentėjusiojo kojÄ . Patvirtino, kad nukentėjusiojo nebuvo sužalotas.

Vėliau apklausiamas patikslino, kad nukentėjusysis jį stÅ«mė rankomis į petį (galėjo suduoti į petį), o jis jau stovėjo duobėje (2 t., b. l. 28). Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog buvo stumiamas į nugarÄ ir nugriuvo. 1.7. Taigi, įvertinus nuteistojo parodymus, juose matomi prieÅ¡taravimai nurodant aplinkybes dėl nukentėjusiojo elgesio įvykio metu – sudavė smÅ«gį ar stÅ«mė į petį, ar stÅ«mė į nugarÄ . Pažymėtina ir tai, kad minėtų nuteistojo parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (iÅ¡skyrus iÅ¡ dalies liudytojų V.

T. ir R. K. parodymus). Todėl, nuteistojo parodymus, esant juose prieÅ¡taravimams, nėra pagrindo vertinti kaip nuoseklius ir jais vadovautis priimant procesinį sprendimÄ . Be to, kaip jau aptarta anksčiau, abejoti nukentėjusiojo parodymų, kurie paneigia apelianto parodymus apie įvykio aplinkybes, patikimumu nėra pagrindo, nes jie atitinka objektyvius bylos duomenis. 1.8. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų V. T. ir R. K. parodymais, kaip teisinančiais A. J. Dėl apelianto keliamos versijos apie jo pastÅ«mimÄ liudytojas V.

T. apylinkės teisme aiškino, jog nematė, kaip buvo stumiamas A. J., nes buvo nusisukęs, matė, kad jis (A. J.) „nuskrido“ (2 t., b. l. 29), o liudytojas R. K. pirmosios instancijos teisme parodė, jog matė, kaip nukentėjusysis abiem rankomis į krūtinę stūmė A. J. (2 t., b. l. 30), tačiau tokios aplinkybės – stūmimo į krūtinę – nenurodė ir pats nuteistasis. Be to, iš byloje esančių „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės išrašo matyti, jog R.

K. (nuo (duomenys neskelbtini)) ir V. T. (nuo (duomenys neskelbtini)) yra nuteistojo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 147-148). Taigi, yra pagrindas manyti, kad šie liudytojai yra suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi, siekia duoti (duomenys neskelbtini) palankius parodymus. Remiantis tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovautis minėtų liudytojų parodymais, kaip teisinančias A. J., nėra pagrindo, kadangi jie dėl anksčiau nurodytų aplinkybių ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais negali būti laikomi pakankamai objektyvaus pobūdžio duomenimis sprendžiant A.

J. kaltės klausimÄ . 1.9. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė Å¡iuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadas apie tai, kad nuteistojo A. J. veiksmuose pasireiÅ¡kė nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymiai. Ä®vertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad A.

J. kaltei dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtinti duomenų pakanka ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

2. Nuteistasis apeliaciniame skunde kelia klausimÄ dėl neteisingai nustatytos įvykio vietos, nes, anot nuteistojo, įvykis buvo ne prie (duomenys neskelbtini), esančio: (duomenys neskelbtini), o žymiai toliau. Teisėjų kolegija su Å¡iuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentu sutinka. 2.1. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nei nukentėjusiuoju apklaustas F. D., nei nuteistasis A. J., nei įvykio vietoje buvę liudytojai V. T. ar R. K. duodami parodymus nenurodė, kad įvykis įvyko prie (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas tyrėjas J. K., kuris vyko į įvykio vietÄ , taip pat nenurodė, kad įvykis vyko prie (duomenys neskelbtini). Minėtas liudytojas paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) valdymo skyriaus gavo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu vienas asmuo kitÄ asmenį sužalojo kastuvu (1 t., b. l. 90). IÅ¡ tiesų, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros vieta – (duomenys neskelbtini), o apžiÅ«ros objektas – (duomenys neskelbtini).

Ä®vykio vietos protokole apžiÅ«rint vietovę nurodoma, kad „adresu: (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matome (duomenys neskelbtini). Å alia (duomenys neskelbtini), medžiai, (duomenys neskelbtini). Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atitvertos teritorijos matome iÅ¡kastÄ (duomenys neskelbtini). Å alia supiltas iÅ¡kastų žemių sluoksnis. Ant žemių sluoksnio padėtas metalinis kastuvas“ (1 t., b. l. 36). Pažymėtina, jog iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo priedų – fotonuotraukų matyti, kad įvykio vietoje nesimato jokio (duomenys neskelbtini).

Ä®vykio vietoje auga medžiai, Å¡alia įvykio vietos eina (duomenys neskelbtini), aptvertas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 39-40). 2.2. Taigi, esant Å¡ioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis yra keičiamas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų, susijusių su įvykio vieta, neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas) iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinant faktinę aplinkybę, jog įvykis įvyko prie (duomenys neskelbtini), esančio: (duomenys neskelbtini), tačiau paliekant įvykio vietos adresÄ : (duomenys neskelbtini).

AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, jog įvykio vietos patikslinimas nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės. Dėl bausmės ir nuteistajam paskirtų įpareigojimų 3. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. J. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirdamas bausmę, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į visas byloje esančias Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste ir apeliantui parinko tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu padaryto nusikaltimo pavojingumÄ bei jo asmenybę atitinkančiÄ bausmę.

Nors nuteistajam kaltinime patikslinama įvykio vieta, tačiau ji, įvertinus visumÄ aplinkybių, neÅ¡velnina nuteistajam paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas skirdamas A. J. bausmę atsižvelgė į tai, jog jis įvykdė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijÄ , konkrečiai nuteistojo atliktus veiksmus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ /nebuvimÄ bei nuteistojo asmenybę.

4. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. buvo nuteistas laisvės apribojimu, paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktuose numatytus įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų per 5 (penkis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti. 4.1.

Vis dėlto, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad pagal BK 48 straipsnio (Laisvės apribojimas) nuostatas, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vienÄ ar kelis suderintus draudimus bei įpareigojimus, kurie turėtų didžiausiÄ poveikį nuteistojo elgesiui. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. J. yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 123), (duomenys neskelbtini) teistas, baudÄ sumokėjo (duomenys neskelbtini), teistumas iÅ¡nykęs (1 t., b. l. 128-129), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 130-145), dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ bei AB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 146-148), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 152), yra (duomenys neskelbtini).

AukÅ¡tesnės instancijos teismo manymu, visų teismo paskirtų minėtų įpareigojimų taikymas nuteistajam negali užtikrinti bausmės paskirties įgyvendinimo ir turėti didžiausiÄ poveikį nuteistojo elgesiui, nes paskirti įpareigojimai – neatlygintinai iÅ¡dirbti sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, Å¡iuo atveju yra neadekvatÅ«s ir praktiÅ¡kai neįgyvendinami atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę – yra (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). 4.2.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir A. J. panaikinami įpareigojimai – neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų per 5 (penkis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti.

Nuteistajam paskirtas įpareigojimas – dalyvauti smurto elgesio programoje paliekamas nepakeistu. Dėl proceso išlaidų 5. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ios BPK nuostatos yra bendrosios, todėl galioja ir apeliacinio proceso metu. 5.1.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius (duomenys neskelbtini) Å iaulių apygardos teismui pateikė pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 81 euro valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė dėl nuteistojo A. J. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatui apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ , kuris yra tenkinamas iÅ¡ dalies, kad nuteistasis, nors Å¡iuo metu ir dirba, tačiau yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas iÅ¡laidas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ nuteistojo A.

J. Valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡ko dalį – 40 eurų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a : Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendį pakeisti: Patikslinti kaltinime nurodytÄ Ä¯vykio vietÄ , nurodant, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini).

Panaikinti A. J. paskirtus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktuose numatytus įpareigojimus – neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 (penkiasdeÅ¡imt) valandų per 5 (penkis) mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti. Kita nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Išieškoti iš nuteistojo A. J. valstybės naudai 40 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Teisėjai Nijolė Matuzevičienė Vidmantas Mylė Ernesta Montvidienė