Legislator Case Law & Legislation
2b216f4f-a5f3-429e-bc26-3b0980ec7d0d AI generated

2b216f4f-a5f3-429e-bc26-3b0980ec7d0d · Kauno apygardos teismas

Case Number 2b216f4f-a5f3-429e-bc26-3b0980ec7d0d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Nr.1A - 54- 138/2010 Proceso numeris:79-1-00483-07 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo

Legislator headnote

AI generated

2b216f4f-a5f3-429e-bc26-3b0980ec7d0d · Kauno apygardos teismas: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant V. J. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytÄ 112,81 Lt žalÄ ir be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr.1A - 54- 138/2010 Proceso numeris:79-1-00483-07 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

Pranešėjas A. Stankus

Teisėja

L. Radzevičienė

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausis 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo

2009-10-27 nuosprendžio, kuriuo:

V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir BK 178 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimas;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant V. J. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytÄ 112,81 Lt žalÄ ir be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteista iš V. J. civiliam ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, įstaigos kodas 190742671, buveinė - Kauno g. 69, Alytuje, 112,81 Lt žalos, padarytos gamtai, atlyginimo.

Nukentėjusiosios

N. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu; ir n u s t a t ė :

V. J. nuteistas už tai, kad jis 2007-09-05 apie 8.00 val. pasikėsino pagrobti Å¡eÅ¡is savavaliÅ¡kai nupjautus žalius medžius, t.y. 146,90 litų vertės 1,469 m 3 tÅ«rio klevÄ , 63,90 litų vertės 0,639 m3 tÅ«rio eglę, 63,90 litų vertės 0,639 m3 tÅ«rio eglę, 78,20 litų vertės 0,782 m3 tÅ«rio drebulę, 44,60 litų vertės 0,446 m3 tÅ«rio drebulę ir 36,40 litų vertės 0,364 m3 tÅ«rio drebulę, kurių bendras tÅ«ris 4,339 m3, iÅ¡ viso 433,90 litų vertės medienos, iÅ¡ N. P. nuosavybės teise priklausančio miÅ¡ko, esančio (duomenys neskelbtini) girininkijos sklype, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes iÅ¡vežti medienÄ sutrukdė atvykęs PK pareigÅ«nas D. Å . .

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. praÅ¡o panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2009-10-27 nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip pasikėsinimÄ Ä¯vykdyti turto grobimÄ , tačiau apeliantas nuteistas kaip už baigtus nusikaltimus. V. J. nurodo, kad jis medžių nepjovė, grobti jų nebandė, kaltu neprisipažino. Teismas, kvalifikuodamas apelianto veikÄ , padarė materialiosios teisės normų taikymo klaidÄ . SavavaliÅ¡kas medžių kirtimas numatytas ATPK 62 str. 2 d. Pasikėsinimas įvykdyti vagystę yra numatytas BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. Å ios dvi veikos skiriasi esminiais požymiais, minėti straipsniai ir jų dalys apima skirtingas neteisėtas veikas. Teismas nenustatė, kas, kada, ir kokiu bÅ«du iÅ¡vežė iÅ¡ miÅ¡ko nukirstus medžius. Taip pat ir nuteistasis nebuvo sulaikytas kraunant, vežant ar kitaip bandant disponuoti iÅ¡pjautais medžiais. Nesuprantama, kokiu bÅ«du policijos pareigÅ«nas sutrukdė iki gali įvykdyti nusikaltimÄ , nes jam iÅ¡vykus nupjauti medžiai liko gulėti miÅ¡ke ir nuteistasis turėjo realiÄ galimybę juos pagrobti. Tuomet jo veiksmai turėtų bÅ«ti vertintini kaip savanoriÅ¡kas atsisakymas. BK 178 str. 1 d. dispozicija neapima miÅ¡ko kirtimo. O teismas nustatė, kad pasikėsinimas bÅ«tent ir pasireiÅ¡kė miÅ¡ko iÅ¡kirtimu. Tokia teismo iÅ¡vada yra klaidinga. Už Å¡iÄ veikÄ yra numatyta administracinė atsakomybė, todėl dėl pasikėsinimo pagrobti turtÄ jis turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas. Be to, byloje yra nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai dėl nupjautų medžių tÅ«rio ir vertės. Nupjautų medžių vertė iÅ¡ tikrųjų nesiekia 3 MGL dydžio. Dėl to baudžiamoji atsakomybė yra negalima, kyla tik administracinė atsakomybė. Apeliantas turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str.,

301 str., iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrė įrodymus ir pagrįstai V. J. pripažino kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. V. J. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d. teisingai. Nors nuteistasis kaltu dėl pasikėsinimo padaryti nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 178 str. 1 d. neprisipažino, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma: nukentėjusiosios parodymai, liudytojų K. S. ir J. B. ,

apklaustų teisiamajame posėdyje parodymai, pareigūno D. Š. , kuris patvirtino įvykio vietoje radęs tris vyrus ir

krÅ«vÄ pripjautos medienos, civilinio ieÅ¡kovo atstovų R.

G. bei T. B. nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki paaiÅ¡kinimai dėl iÅ¡kirstų medžių kiekio, jų apmatavimo, kirtavietės vietos priklausomybės nustatymo, jos apžiÅ«rėjimo ir kiti, susiję su bylos aplinkybėmis, paaiÅ¡kinimai, tyrėjų I. R. ir D. A. , atlikusių ikiteisminį tyrimÄ byloje, parodymai ir kiti faktiniai bylos duomenys - raÅ¡ytiniai įrodymai, apibÅ«dinantys įvykio vietÄ , miÅ¡ko priklausomybę, ribas ir pan., įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai, kurie tiek kiekvienas atskirai, tiek ir visi visumoje paneigia kaltinamojo duotus, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės, parodymus. Teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nepasisavino iÅ¡kirstos medienos, nes tų aplinkybių nepatvirtino nei liudytojai K.

S. ir J. B. , nurodydami, kad medienos neiÅ¡vežė, nei pareigÅ«nas D. Å . , kuris patvirtino iÅ¡ karto matęs nupjautÄ medienÄ , o apie tolimesnį likimÄ paaiÅ¡kinti nieko negalėjęs, ir pagrįstai V. J. veiksmus kvalifikavo kaip savavaliÅ¡kÄ medžių kirtimÄ ir pasikėsinimÄ juos pagrobti.

Nuteistasis nesutinka su tuo, kad teismas nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip pasikėsinimÄ Ä¯vykdyti turto grobimÄ , tačiau apeliantas nuteistas kaip už baigtus nusikaltimus. Skiriant bausmę V. J. , teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Skiriant bausmę teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamojo asmenybę (praeityje teistas dvylika kartų). Teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas nebaigtas, ir paskyrė V. J. bausmę, žymiai Å¡velnesnę nei straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės vidurkis. Bausmė už pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti Å¡velninama remiantis BK 62 straipsniu, tačiau taikyti BK 62 straipsnį kaltininkui galima tik esant Å¡io straipsnio dalyse nurodytų sÄ lygų visumai, o Å¡ioje byloje tokių sÄ lygų visumos nėra.

Nuteistojo argumentas, jog tai, kad jis turėjo realiÄ galimybę pagrobti nupjautus medžius, bet to nepadarė, galėjo bÅ«ti savanoriÅ¡kas atsisakymas, atmestinas. Pagal BK 23 straipsnio 1 dalį savanoriÅ¡kas atsisakymas padaryti nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ suvokdamas, kad gali jÄ pabaigti. Nusikalstama veika yra pradėta, kai rengiamasi arba kėsinamasi jÄ daryti. BK 23 straipsnis gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai asmuo, pradėjęs nusikalstamÄ veikÄ , sprendimÄ atsisakyti jÄ pabaigti priima savanoriÅ¡kai, o ne priverstas kitų asmenų ar susidÅ«ręs su kliÅ«timis, neleidžiančiomis pabaigti pradėtÄ parengtinę nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal bylos aplinkybes V. J. svetimo turto neužvaldė, nes nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes iÅ¡vežti medienÄ sutrukdė atvykęs PK pareigÅ«nas D. Å . , – tai objektyvi aplinkybė, kuriÄ jis suvokė ir dėl kurios medžių nepasisavino. Tokiomis aplinkybėmis nutraukta nusikalstama veika nėra savanoriÅ¡kas atsisakymas pabaigti nusikaltimÄ . Taigi V. J. veikoje nėra nustatyta esminė BK 23 straipsnio 1 dalyje numatyta aplinkybė – suvokimas, kad jis gali tęsti savo nusikalstamÄ veikÄ â€“ svetimo turto užvaldymÄ . Nors tokių padarinių jo kėsinimasis nesukėlė, baudžiamoji atsakomybė kyla bendrais pagrindais (BK 22 straipsnio 2 dalis).

Skundo argumentas, jog teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, atmestinas. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 2K-152/2006, savavaliÅ¡kas medžių kirtimas, numatytas ATPK 62 straipsnio 2 dalyje, ir pasikėsimas įvykdyti vagystę (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 1 dalis), skiriasi savo esminiais veikos požymiais. ATPK 62 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos kėsinimosi objektas yra gamtos apsauga, tuo tarpu vagystės norma saugo kitÄ vertybę - nuosavybę. Minėti straipsniai ir jų dalys apima skirtingas neteisėtas veikas: savavaliÅ¡kÄ medžių kirtimÄ ir kėsinimÄ si pagrobti svetimÄ turtÄ ; skirtingas pasekmes: medžių iÅ¡kirtimÄ ir atitinkamai svetimo turto užvaldymÄ (baigto nusikaltimo atveju). Skiriasi ir tyčios turinys: savavaliÅ¡ko medžių kirtimo atveju asmuo supranta, kad savavaliÅ¡kai iÅ¡kerta medžius valstybei nuosavybės teise priklausančioje miÅ¡ko žemėje, numato žalingas to pasekmes gamtai, o kėsinimosi įvykdyti vagystę atvejusupranta, kad kėsinasi užvaldyti svetimÄ turtÄ (medžius), numato, kad dėl tokių jo veiksmų teisėtas Å¡io turto savininkas jo neteks, ir to nori. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje V. J. atlikti neteisėti veiksmai sudaro du atskirus poelgius – savavaliÅ¡kÄ medžių kirtimÄ ir pasikėsimÄ juos pagrobti, kurie, beje, skiriasi ir laike: bylos teisminio nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad V. J. savavaliÅ¡kai iÅ¡kirto medžius, tačiau teismas nenustatė, kad kaltinamasis iÅ¡kirstus medžius pagrobė, t.y. neteisėtai užvaldė svetimÄ turtÄ , kad jis vėliau juos pakrovė ir bandė iÅ¡vežti. Teismas įvertino tai, kad vogti medienÄ stataus miÅ¡ko pavidalu neįmanoma - prieÅ¡ vagystę miÅ¡kas turi bÅ«ti iÅ¡kirstas, neteisėtÄ miÅ¡ko kirtimÄ sÄ lygoja bÅ«tent medienos vagystė. Teismas teisingai nustatė, kad V. J. savo tikslo nepasiekė todėl, kad jam įvykdyti veikÄ sutrukdė policijos pareigÅ«nas. Todėl teismas teisingai V. J. veiksmus įvertino kaip pasikėsinimÄ pavogti medžius.

Skunde nurodoma, jog nupjautų medžių vertė nesiekia 3 MGL, todėl baudžiamoji atsakomybė negalima, nuteistasis turi būti išteisintas. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas tenkino civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento

ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai 112,81 Lt sumoje. Ieškinys dėl 1954,10 Lt turtinės žalos atlyginimo

nukentėjusiajai N. P. paliktas nenagrinėtu. Kolegijos nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad teismas nepažeidė BPK normų, reglamentuojančių civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimo, jo iÅ¡sprendimo tvarkÄ . Nustačius žalos padarymo faktÄ ir dėl žalos padarymo kaltÄ asmenį, ir asmenį, kuriam padaryta žala, tačiau kurios dydžio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, klausimas dėl civilinio ieÅ¡kinio gali bÅ«ti perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusioji N. P. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1954,10Lt padarytos žalos atlyginimo. Kaltinimas V. J. buvo pareikÅ¡tas dėl to, kad jis savo nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai N. P. 433,90 litų žalÄ . Kadangi nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme nukentėjusioji nesutinka su kaltinimo priskaičiuotu žalos atlyginimu, tai ji turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Akivaizdu, kad V. J. pasikėsino pagrobti daugiau nei 3 MGL vertės turtÄ , todėl jo veika kvalifikuota pagal BK

22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. teisingai. IÅ¡teisinti nuteistÄ jį kaip nepadarius jam inkriminuoto nusikaltimo įstatyminio pagrindo nėra.

Atsižvelgiant

į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o

pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas    Â

Arvydas Stankus

Teisėjai Regina Majauskienė

       Arūnas Paštuolis