2022-11-09 Nr. AB-26774-3-66-3-00084-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-17-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00084-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos skundu dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 1R-330 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

nustatė:

I. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2022 m. spalio 31 d. gautas pareiškėjo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (toliau – ir pareiškėjas, Federacija) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. 1R-330 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Ministerija) sprendimus dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo priimti tik įvykdžius konsultacijas su Federacija. Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atlikti visus veiksmus, susijusius su Įsakymo vykdymu.

Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymas yra neteisėtas, nes Ministerija pažeidė įstatymuose – Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme – nustatytą pareigą informuoti bei konsultuotis su darbuotojų atstovais, sprendžiant klausimus, susijusius su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais. Pareiškėjas nebuvo laiku informuotas apie iki 2022 m. rugsėjo 1 d. vykusius susitikimus, turėjo pats kreiptis į Ministeriją dėl vykdomų pertvarkymų, nebuvo atsižvelgta į vėlesnių susitikimų metu pateiktas pastabas, nesilaikyta pasirašyto susitarimo, Ministerija nesiekė užmegzti efektyvaus socialinio dialogo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad su prašymu panaikinti Įsakymą ir įpareigoti Ministeriją sprendimus dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo priimti tik įvykdžius konsultacijas su Federacija pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2022 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad Įsakymas yra norminis administracinis aktas ir kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. Tą pačią dieną Federacija iš esmės analogiško turinio skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti subjektai, kurie gali kreiptis į administracinį teismą (nagrinėjamu atveju – į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, atsižvelgiant į tai, jog prašoma ištirti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, t. y. centrinio valstybinio administravimo subjekto, priimto teisės akto teisėtumą; ABTĮ 21 str. 1 d. 2 p.) su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, t. y. Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, žvalgybos kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, valstybės kontrolierius, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas.

Vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro pateikiamais duomenimis, pareiškėjas yra juridinis asmuo, turintis profesinės sąjungos ar susivienijimo teisinę formą, o pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 dalį dėl norminių administracinių aktų teisėtumo į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu gali kreiptis tik profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarime yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesija, ex lege (pagal įstatymą) priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, inter alia (be kita ko) vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi pozicijos, kad „laisvas profesijas reguliuojančios institucijos“ nėra tokios organizacijos, kurios atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio (kurio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad kiekvienas turi teisę laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai) prasmę, nes tokios institucijos yra įsteigtos įstatymu siekiant reguliuoti atitinkamas profesijas ir šitaip užtikrinti viešąjį interesą, todėl valstybė gali nustatyti pareigą valstybės reguliuojama profesine veikla besiverčiantiems asmenims būti atitinkamos institucijos nariu (žr. 2001 m. balandžio 3 d. nutarimą dėl priimtinumo O. V. R. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44319/98); 1981 m. birželio 23 d. sprendimas byloje Le Compte, Van Leuven ir De Meyere prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 6878/75; 7238/75).

Teisėjų kolegija pastebi, kad profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas, yra asociacijos, steigiamos įstatymo pagrindu, asociacijų nariais yra valstybės kontroliuojamų arba laisvųjų profesijų atstovai, šios asociacijos vykdo įstatyme nustatytas viešąsias funkcijas, narystė dažniausiai būna privaloma. Tokių profesinių asociacijų steigimą nustato, pvz., Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas, kt.

Nagrinėjamu atveju kreipimesi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pareiškėjas nurodo, kad Federacijai yra suteikta teisė atstovauti savo nariams, todėl Federacija gali būti pareiškėju šioje administracinėje byloje. Šie Federacijos argumentai nelaikytini pagrįstais.

Kaip minėta, pareiškėjas yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma – profesinė sąjunga. Iš Federacijos įstatų matyti, kad ji yra Profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka įsteigta „savanoriška, savarankiška ir savaveiksmė organizacija, atstovaujanti ir ginanti Lietuvos vidaus reikalų sistemoje dirbančių ir dirbusių asmenų, kitose teisėsaugos institucijose, biudžetinėse įstaigose dirbančių asmenų profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus“. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Federacija yra profesinė asociacija, įsteigta pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Federacija neatitinka profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas, požymių, t. y. tai nėra asociacija, kurios privalomą steigimą įtvirtina įstatymas, todėl nepatenka į baigtinį ABTĮ 112 straipsnyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, ratą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I525-12/2013; 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-30-602/2017).

Atsižvelgus į ABTĮ 112–114 straipsniuose išdėstytą teisinį reguliavimą, matyti, kad į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumą gali kreiptis arba subjektai, kuriems tokia teisė tiesiogiai suteikta įstatymu (pvz., subjektai, nurodyti ABTĮ 112 str. 1 ir 2 d.), arba atitinkamas teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, kurioje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumu jis suabejoja (ABTĮ 114 str.). Kai individuali administracinė byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą gali pradėti pats Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi pareiškėjas tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą šiuo atveju neturi teisės. Tačiau ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nenurodyti subjektai savo galbūt pažeistas teises, prašydami bylą nagrinėjančio teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų norminių administracinių aktų teisėtumo įvertinimo, gali ginti nagrinėjant viešojo administravimo srityje kilusį individualų ginčą, kuriame yra taikomas tas konkretus norminis teisės aktas (ABTĮ 113–114 str.).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas (prašymas), kaip paduotas neturinčio teisės jį pateikti subjekto, nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Nepriėmus skundo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių nesprendžiamas.

Kreipdamasis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, pareiškėjas pridėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), todėl pareiškėjui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos skundą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 1R-330 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo“ panaikinimo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įpareigojimo atlikti veiksmus.

Grąžinti pareiškėjui 22,50 (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė