2b1ca68e-2066-40be-b67e-ba7bec7bb217 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-730-381/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00441-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“ ir kreditorės akcinės bendrovės Å iaulių bankas atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2161-640/2018, kuria atmestas bankroto administratorės Bankroto centras, uždarosios akcinės bendrovės praÅ¡ymas dėl leidimo parduoti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „VKK Investicija“ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , n u s t a t ė :

Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. birželio 15 d., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „VKK Investicija“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Bankroto centras, UAB. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „VKK Investicija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, kuris 2017 m. gruodžio 7 d., 2018 m. vasario 8 d. ir 2018 m. kovo 26 d. nutartimis patikslintas.

Bankroto administratorė Bankroto centras, UAB kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama leisti BUAB „VKK Investicija“ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), parduoti iÅ¡ varžytynių kartu su BUAB „VICUS“ nekilnojamuoju turtu, esančiu tuo pačiu adresu. Bankroto administratorė nurodė, kad Å¡iuo metu pirmasis BUAB „VKK Investicija“ kreditorių susirinkimas negali įvykti, nes daugiau kaip dėl pusės pareikÅ¡tų kreditorių reikalavimų tebevyksta ginčai teisme, tačiau BUAB „VICUS“ jau Å¡aukia pirmÄ jį kreditorių susirinkimÄ .

Bankroto administratorės teigimu, vientiso prekybinio pastato pardavimas bÅ«tų ekonomiÅ¡kai naudingas abiem bankrutuojančioms įmonėms ir jų kreditoriams, bÅ«tų patrauklus potencialiems pirkėjams, konkurencingas rinkoje ir dėl to užtikrintų didesnę turto pardavimo kainÄ , palyginti jÄ su ta, kuriÄ bÅ«tų galima tikėtis gauti parduodant patalpas atskirai. Tokie veiksmai nepažeistų BUAB „VKK Investicija“ hipotekos kreditoriaus akcinės bendrovės (toliau – AB) Å iaulių bankas, kurio sutikimas parduoti turtÄ yra gautas, ir kitų kreditorių interesų, nes atliktas turto vertinimas, o jo iÅ¡laikymas, administravimas ir priestato nugriovimas yra susiję su papildomomis iÅ¡laidomis.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartimi bankroto administratorės Bankroto centras, UAB praÅ¡ymÄ leisti BUAB „VKK Investicija“ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), parduoti iÅ¡ varžytynių kartu su BUAB „VICUS“ nekilnojamuoju turtu, esančiu tuo pačiu adresu, atmetė.Teismas nustatė, kad bankroto administratorė siekia be BUAB „VKK Investicija“ kreditorių susirinkimo sutikimo parduoti įmonei priklausantį turtÄ .

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 131 straipsnio 11 dalyje numatyta teismo teisė nustatyti bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkÄ tik bankroto bylÄ nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka, o bankroto bylÄ nagrinėjant bendra tvarka dėl įmonės turto pardavimo tvarkos visais atvejais sprendžia kreditorių susirinkimas, t. y. Ä®BÄ® neįtvirtinta teismo teisė bankroto proceso metu, kuris vyksta bendra tvarka, nustatyti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto pardavimo tvarkÄ .Teismas nurodė, kad Å¡ioje bylos stadijoje nėra aiÅ¡ki bankrutuojančios įmonės kreditorių daugumos nuomonė dėl bankroto administratorės pasiÅ«lyto turto pardavimo bÅ«do.

Tokioje situacijoje teismo leidimas parduoti turtÄ apribotų Ä®BÄ® įtvirtintÄ kreditorių teisę spręsti dėl įmonės turto pardavimo tvarkos, kuri yra tiesiogiai susijusi su jų finansinių reikalavimų tenkinimu, ir taip galimai bÅ«tų pažeisti kreditorių interesai. Be to, teismo vertinimu, bankroto administratorės argumentas, kad nekilnojamo turto, kaip vientiso prekybinio pastato, pardavimas bÅ«tų ekonomiÅ¡kai naudingesnis bankrutuojančiai įmonei, nėra vienareikÅ¡miÅ¡kai pagrįstas, nes turto pardavimo kaina buvo nustatoma vertinant visÄ nekilnojamÄ daiktÄ , t. y. tiek BUAB „VICUS“, tiek BUAB „VKK Investicija“ priklausančiÄ turto dalį kartu, o tik BUAB „VKK Investicija“ turto dalies, parduodant jÄ atskirai, vertinimas nebuvo atliktas.

Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti tenkinti bankroto administratorės praÅ¡ymÄ dėl leidimo parduoti BUAB „VKK Investicija“ priklausantį turtÄ . Atskirųjų skundų argumentai Atsakovė BUAB „VKK Investicija“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl leidimo parduoti turtÄ tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Turto pardavimo bankroto procese tvarka yra nustatyta Ä®BÄ® 33 straipsnyje ir jos neturi teisės keisti nei administratorius, nei kreditorių susirinkimas.

Jeigu turtas galėtų bÅ«ti parduotas tik kreditorių susirinkimo sprendimu, netektų prasmės Ä®BÄ® 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame įstatymų leidėjas yra nustatęs iÅ¡imtį (galimybę turtÄ parduoti ne už kreditorių susirinkimo, o už administratoriaus nustatytÄ kainÄ ), kurios tikslas sudaryti galimybę turtÄ parduoti anksčiau nei įvyksta pirmasis kreditorių susirinkimas. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Ä®BÄ® 30 ir 31 straipsnių nuostatas, bankroto procese leidimÄ parduoti įmonės turtÄ duoda teismas.

Bankroto administratorė, atsižvelgusi į tai, kad bankroto procesas vyksta jau beveik metus, pagrįstai kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu leisti parduoti įmonės turtÄ už bankroto administratorės siÅ«lomÄ kainÄ Ä®BÄ® 33 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. vieÅ¡ose varžytynėse. Tokia praktika yra įprasta ir taikoma bankroto bylose (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-631-381/2017). Todėl teismas turėjo teisę spręsti, ar atsižvelgiant į administratorės nurodytus argumentus, įvertinus pasiÅ«lytÄ turto pardavimo kainÄ ir tvarkÄ gali bÅ«ti duotas leidimas parduoti turtÄ , ar kainos nustatymas yra objektyviai pagrįstas ir nepažeistų kreditorių teisių, ar pasiÅ«lyta tvarka atitinka Ä®BÄ® nuostatas.

Ginčo turtas, kurį teismas turėtų leisti parduoti, yra specifinis, nes faktiškai vientisas prekybos centras priklauso dviem bankrutuojančioms įmonėms. Tokio turto pardavimas atskirais vienetais būtų labai komplikuotas ir, neaišku, ar iš viso įmanomas, nes cokoliniame, pirmajame ir antrajame pastato aukštuose yra išsidėstę abiem įmonėms priklausančios patalpos, o faktinis patalpų išplanavimas dėl pradėtų ir nebaigtų rekonstrukcijos darbų neatitinka užfiksuoto kadastriniuose matavimuose.

Turto, kaip komplekso, pardavimas yra įprasta praktika bankroto procese bei leidžia užtikrinti bankroto proceso operatyvumo principo įgyvendinimÄ . BUAB „VKK Investicija“ bankroto procesas tęsiasi jau beveik metus ir yra aiÅ¡ku, kad dėl vykstančių teisminių ginčų pirmasis kreditorių susirinkimas, kuris galėtų spręsti dėl turto pardavimo kainos, artimiausiu metu neįvyks. BUAB „VICUS“, kuriai priklauso didžioji dalis pastato ploto, 2018 m. vasario 20 d. vykęs kreditorių susirinkimas nusprendė turtÄ pardavinėti bendrai su BUAB „VKK Investicija“ priklausančia turto dalimi už vertintojų nustatytÄ kainÄ ir praÅ¡yme nustatyta tvarka.

Pradinę turto pardavimo kainÄ siÅ«loma nustatyti atsižvelgiant į turto vertintojų nustatytÄ kainÄ . Visi papildomi formalÅ«s vertinimai bÅ«tų nesuderinami su bankroto proceso ekonomiÅ¡kumo principu bei kreditorių interesais, nes tai susiję su papildomomis iÅ¡laidomis. BUAB „VKK Investicija“ kreditorė AB Å iaulių bankas, kuriai praÅ¡omas parduoti nekilnojamasis turtas yra įkeistas, sutinka su siÅ«loma pradine turto pardavimo kaina bei tvarka. Kadangi AB Å iaulių bankas turto įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas yra 9 178 208,05 Eur, turto, kurį praÅ¡oma parduoti, vertė – apie 1 518 000 Eur, o viso komplekso vertė – apie 3 630 000 Eur, akivaizdu, kad visa už parduotÄ turtÄ gauta suma bÅ«tų skirta tik AB Å iaulių bankas reikalavimui tenkinti.

Kreditorių, kurių reikalavimų patvirtinimo klausimas nėra iÅ¡spręstas teisme, reikalavimai nėra užtikrinti praÅ¡omo leisti parduoti turto hipoteka. Å iuo atveju yra pagrindas ginčo turtÄ teismo leidimu parduoti iki pirmojo BUAB „VKK Investicija“ kreditorių susirinkimo vieÅ¡ose varžytynėse už bankroto administratorės pagal turto vertinimÄ nustatytÄ bei su hipotekos kreditore AB Å iaulių bankas suderintÄ pradinę kainÄ , nes delsimas parduoti ginčo turtÄ bÅ«tų nesuderinamas su bankroto proceso tikslais ir principais, nepagrįstai pažeistų ne tik BUAB „VKK Investicija“, jos kreditorių, tačiau ir BUAB „VICUS“ bei jos kreditorių interesus.Kreditorė AB Å iaulių bankas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – leisti BUAB „VKK Investicija“ bankroto administratorei parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ už bankroto administratorės praÅ¡yme nurodytÄ kainÄ ir praÅ¡yme nustatyta tvarka.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Dėl ginčo turto vertės ir AB Å iaulių banko finansinio reikalavimo dydžio visa už ginčo turto pardavimÄ gauta suma bÅ«tų skirta tik AB Å iaulių bankas reikalavimui tenkinti, t. y. ginčo turto pardavimas iÅ¡ esmės yra susijęs tik su AB Å iaulių banko teisėmis, ir nėra pagrindo spręsti, kad gauta suma galėtų bÅ«ti didesnė, nei AB Å iaulių bankas finansinis reikalavimas, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog leidimas parduoti ginčo turtÄ apribotų kitų kreditorių teisę spręsti dėl įmonės turto pardavimo tvarkos, kuri yra tiesiogiai susijusi su jų finansinių reikalavimų tenkinimu.Nagrinėjamu atveju yra siÅ«loma ekonomiÅ¡kai pagrįsta ir geriausiai kreditorių bei įmonės interesus atitinkanti turto pardavimo procedÅ«ra ir pradinė turto kaina, kuri atitinka objekto specifikÄ ir esamas rizikas dėl turto vertės sumažėjimo.

Pagal faktinę situacijÄ ginčo turto realizavimo atskirais vienetais galimybės yra abejotinos. Turto iÅ¡laikymas yra susijęs su papildomomis sÄ naudomis. Teismas nepagrįstai sprendė, kad turtas gali bÅ«ti parduodamas tik kreditorių susirinkimo sprendimu, nes toks vertinimas yra nesuderinamas su Ä®BÄ® 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, bankroto proceso tikslais, principais ir nepagrįstai pažeistų pagrindinę kreditorių teisę, kad jų reikalavimai bÅ«tų patenkinti kuo didesne apimtimi.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas bankroto administratorės praÅ¡ymas leisti parduoti įkeistÄ bankrutuojančios įmonės nekilnojamÄ jį turtÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – BUAB „VICUS“ 2018 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo protokolÄ ir Å¡io susirinkimo dalyvių registravimo sÄ raÅ¡Ä . Atsakovės teigimu, BUAB „VICUS“ 2018 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo protokolas, kuris patvirtina, kad BUAB „VICUS“ kreditoriai nusprendė įmonei priklausančiÄ ginčo pastato dalį pardavinėti bendrai su BUAB „VKK Investicija“ priklausančia turto dalimi už vertintojų nustatytÄ kainÄ ir praÅ¡yme nustatyta tvarka, negalėjo bÅ«ti pateiktas anksčiau, nes buvo gautas tik po 2018 m. vasario 20 d.

įvykusio kreditorių susirinkimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės pateiktų dokumentų suraÅ¡ymo momentÄ ir tai, kad Å¡ioje byloje sprendžiamas ginčas yra susijęs su BUAB „VICUS“ 2018 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkime 11 darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo, priima atsakovės pateiktÄ BUAB „VICUS“ 2018 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo protokolÄ ir Å¡io susirinkimo dalyvių registravimo sÄ raÅ¡Ä bei vertina juos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).Nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtÄ (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui, kuris valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtÄ ir juo, taip pat bankuose esančiomis Å¡ios įmonės lėšomis disponuoja Ä®BÄ® nustatyta tvarka (Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 3 punktas ir 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Turto pardavimo ir perdavimo tvarka įtvirtinta Ä®BÄ® 33 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsiteisėjus Ä®BÄ® 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas:

1) gyvÅ«nai, produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas – už administratoriaus, atsižvelgiant į analogiÅ¡kų objektų (prekių) faktinių sandorių rinkoje kainas, nustatytÄ (kai turtas įkeistas – suderinus su įkaito turėtoju) kainÄ ;

2) nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė virÅ¡ija 250 bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio sumÄ , iÅ¡skyrus Å¡ios dalies 1 ir 4 punktuose ir Å¡io straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, – iÅ¡ varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) kitas ir neparduotas dvejose varžytynėse Å¡ios dalies 2 punkte nurodytas turtas – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka tos pačios apimties ir detalumo, kaip buvo siÅ«loma varžytynių metu. Kreditorių susirinkimui nusprendus pakeisti neparduoto dvejose varžytynėse turto apimtį ir detalumÄ , turtas parduodamas Å¡ios dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai iÅ¡ varžytynių neparduotas turtas iÅ¡skaidomas dalimis, atskiriant menkavertį turtÄ , kurio kreditorių susirinkimo nustatyta kaina nesiekia 2 000 Eur, o turtas nėra įkeistas arba, jeigu turtas įkeistas, jo pardavimas yra suderintas su įkaito turėtoju ar hipotekos kreditoriumi, toks menkavertis turtas gali bÅ«ti parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka be varžytynių;

4) bankrutuojančiam ar bankrutavusiam bankui ar kredito unijai priklausančios reikalavimo teisės pagal skolininkų prievoles ir kitas finansinis turtas gali bÅ«ti parduodamas kita, negu Å¡ios dalies 2 punkte nustatyta, tvarka. Sprendimus dėl tokių prievolių ir kito finansinio turto pardavimo priima kreditorių komitetas, o jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka nėra renkamas, – kreditorių susirinkimas.Bankroto administratorė, pateikdama pirmosios instancijos teismui praÅ¡ymÄ leisti BUAB „VKK Investicija“ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), parduoti iÅ¡ varžytynių kartu su BUAB „VICUS“ nekilnojamuoju turtu, esančiu tuo pačiu adresu, iÅ¡ esmės siekė iki pirmojo BUAB „VKK Investicija“ kreditorių susirinkimo pradėti Å¡io AB Å iaulių bankui įkeisto turto realizavimo procedÅ«ras.

Apeliančių teigimu, vientiso prekybinio pastato pardavimas bÅ«tų ekonomiÅ¡kai naudingas abiem bankrutuojančioms įmonėms ir jų kreditoriams, o delsimas parduoti ginčo turtÄ bÅ«tų nesuderinamas su bankroto proceso tikslais ir principais, nepagrįstai pažeistų ne tik BUAB „VKK Investicija“, jos kreditorių, tačiau ir BUAB „VICUS“ bei jos kreditorių interesus. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad kreditorė AB Å iaulių bankas, remdamasi tuo, kad visa už parduotÄ turtÄ gauta suma bÅ«tų skirta tik AB Å iaulių bankas reikalavimui tenkinti, atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog ginčo turto pardavimas yra susijęs tik su jos teisėmis ir interesais.

Kontroliuoti įkeisto turto pardavimÄ už didžiausiÄ kainÄ tam, kad bÅ«tų pasiektas pagrindinis bankroto procedÅ«rų tikslas – maksimalus kreditorių reikalavimų patenkinimas, yra suinteresuoti visi kreditoriai, nes už didesnę kainÄ pardavus įkeistÄ turtÄ ir didesne dalimi ar visiÅ¡kai patenkinus įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus) reikalavimÄ , savo reikalavimų patenkinimo didesne apimtimi gali tikėtis kiti kreditoriai. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje ne kartÄ yra nurodyta, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas.

Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo iÅ¡raiÅ¡ka. Å i teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (Ä®BÄ® 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiÅ¡kas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises. Ä®BÄ® 23 straipsnyje iÅ¡vardytos kreditorių susirinkimo teisės rodo, kad kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tarp jų – tvirtinti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo kainÄ (Ä®BÄ® 23 straipsnio 5 punktas) ir nustatyti turto pardavimo tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-219/2017).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 patvirtintų Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo vieÅ¡ose varžytynėse nuostatų 9 punktas taip pat numato, jog pradinę įmonės turto pardavimo kainÄ tvirtina kreditorių susirinkimas (likvidavimo komisija).Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Ä®BÄ® kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas, kai įmonei taikomas supaprastintas bankroto procesas, nes tokiu atveju kreditorių susirinkimai neÅ¡aukiami (Ä®BÄ® 131 straipsnio 1 ir 11 dalys).

Å iuo atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi bendrÄ ja taisykle, kad įmonės turto pardavimo kainÄ tvirtina ir pardavimo tvarkÄ , kuri turi atitikti Ä®BÄ® reikalavimus, nustato kreditorių susirinkimas, nes nutartis taikyti įmonei supaprastintÄ bankroto procesÄ nėra priimta, o Ä®BÄ® nenustatyta iÅ¡imtis, pagal kuriÄ dėl įkeisto turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo galėtų spręstų tik kreditorius (-iai), kuriam (-iems) parduodamas turtas yra įkeistas, neatsižvelgdamas į kreditorių daugumos valiÄ , net jeigu ir visa parduoto turto suma tektų bÅ«tent Å¡io (-ių) kreditoriaus (-ių) reikalavimui (-ams) patenkinti.Atsakovė atskirajame skunde akcentuoja pagrindÄ nagrinėjamu atveju taikyti Ä®BÄ® 33 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nurodydama, kad jeigu turtas galėtų bÅ«ti parduotas tik kreditorių susirinkimo sprendimu, netektų prasmės Å¡iame punkte įtvirtinta galimybė turtÄ parduoti ne už kreditorių susirinkimo, o už administratoriaus nustatytÄ kainÄ .

IÅ¡ tikrųjų Ä®BÄ® 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, įtvirtinantis galimybę už administratoriaus nustatytÄ kainÄ parduoti Å¡iame punkte nurodytÄ turtÄ , skirtas operatyviai realizuoti tokį turtÄ , kurį dėl jo pobÅ«džio bÅ«tina greitai parduoti. Tačiau Ä®BÄ® 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam turtui parduoti už administratoriaus nustatytÄ kainÄ teismo leidimas nereikalingas, administratorius šį turtÄ , esant tam pagrindui ir už rinkos kainas, turi teisę parduoti palankiausiai įmonės bei jos kreditorių interesais laikydamasis rÅ«pestingumo, atsakingumo ir profesionalumo standartų.

Be to, ginčo turtas neatitinka Ä®BÄ® 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibÅ«dinto turto, nes nėra gyvÅ«nai, produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas, kuris parduotinas už administratoriaus nustatytÄ kainÄ , o yra įkeistas nekilnojamasis turtas, kurio pardavimui taikytina speciali tvarka, nustatyta Ä®BÄ® 33 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose. Pati bankroto administratorė siekia gauti teismo leidimÄ parduoti įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä®BÄ® 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, t. y. iÅ¡ varžytynių, tačiau Ä®BÄ® apskritai nenustatyta teismo leidimo parduoti kokį nors įmonės turtÄ davimo procedÅ«ra, o įstatyme nustatyti imperatyvai dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos saisto ne tik kreditorius, administratorių, bet ir teismÄ .

Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 6 punktÄ teismas kreditorių praÅ¡ymu gali tik nustatyti disponavimo įmonės turtu apribojimus. Atmestinas atsakovės atskirojo skundo argumentas, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Ä®BÄ® 30 ir 31 straipsnių nuostatas, bankroto procese leidimÄ parduoti įmonės turtÄ duoda teismas. Ä®BÄ® 30 straipsnyje reglamentuojamas įmonės pripažinimas bankrutavusia, o 31 straipsnyje – administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusiÄ Ä¯monę. Likviduojant bankrutavusiÄ Ä¯monę, administratorius disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugÄ , Ä®BÄ® nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimÄ ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams (Ä®BÄ® 31 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Nei atsakovės nurodytuose Ä®BÄ® 30 ir 31 straipsniuose, nei kitose Ä®BÄ® normose įtvirtintas teisinis reglamentavimas nepagrindžia atsakovės pozicijos, kad įmonės turtas bankroto procese parduodamas teismo leidimu. Kita vertus, pagal bendrÄ taisyklę apskritai įmonės pagrindinis turtas gali bÅ«ti parduodamas ir iÅ¡ gautų jį pardavus lėšų tenkinami kreditorių reikalavimai tik pripažinus įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Ä®BÄ® 30–31 straipsniai). Å iuo metu atsakovė dar nėra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ teismas gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimÄ bei nustatyti turto pardavimo tvarkÄ ir pradinę parduodamo turto kainÄ tik tam tikrais iÅ¡skirtiniais atvejais, tačiau tam turi bÅ«ti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-219/2017). Å iuo atveju egzistuoja objektyvios priežastys, t. y. vyksta teisminiai ginčai, dėl kurių pirmasis atsakovės kreditorių susirinkimas, kuris galėtų spręsti dėl ginčo turto pardavimo kainos tvirtinimo ir turto pardavimo tvarkos nustatymo, dar negali bÅ«ti suÅ¡auktas, tačiau vien tai nesudaro pagrindo spręsti, kad kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus turėtų iÅ¡spręsti teismas, duodamas leidimÄ bankroto administratoriui jo nustatyta tvarka ir kaina parduoti ginčo turtÄ .

Nepriklausomai nuo to, kad hipotekos kreditorė AB Å iaulių bankas sutinka parduoti ginčo turtÄ bankroto administratorės nurodytomis sÄ lygomis ir BUAB „VICUS“ 2018 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimas priėmė nutarimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), parduoti kaip kompleksÄ kartu su UAB „VKK Investicija“ priklausančia turto dalimi, teismo leidimas tai padaryti, nesant UAB „VKK Investicija“ kreditorių daugumos priimto sprendimo dėl Å¡io turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, prieÅ¡tarautų Ä®BÄ® 33 straipsnyje, kuris aiÅ¡kintinas kartu su 23 straipsnio 5 punktu, įtvirtintai imperatyviai nuostatai dėl bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.

Nors apeliantės atkreipia dėmesį į turto specifikÄ ir poreikį jį pardavinėti kaip kompleksÄ kartu su BUAB „VICUS“ priklausančia turto dalimi, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ginčo turto pardavimas be BUAB „VKK Investicija“ kreditorių daugumos pritarimo nepagrįstai apribotų Ä®BÄ® įtvirtintÄ kreditorių susirinkimo teisę spręsti dėl įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Å ios nutarties turinys pats savaime nepaneigia galimybės abiem bankrutuojančioms įmonėms kartu pardavinėti nekilnojamÄ jį turtÄ , jeigu tokiam turto pardavimo bÅ«dui pritars ne tik BUAB „VICUS“ kreditorių dauguma, kuri jau iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Å¡iuo klausimu, tačiau ir BUAB „VKK Investicija“ kreditorių dauguma.

Pagrįstas taip pat pirmosios instancijos teismo argumentas, jog bankroto administratorė neįrodė aplinkybės, kad nekilnojamo turto, kaip vientiso prekybinio pastato, pardavimas bÅ«tų ekonomiÅ¡kai naudingesnis bankrutuojančiai įmonei. Turto pardavimo kaina buvo nustatoma vertinant visÄ nekilnojamÄ daiktÄ , t. y. tiek BUAB „VICUS“, tiek BUAB „VKK Investicija“ priklausančiÄ turto dalį kartu, o BUAB „VKK Investicija“ priklausančios turto dalies, parduodant jÄ atskirai, vertinimas nebuvo atliktas.Atsakovės nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-631-381/2017 bankroto administratorius nekėlė klausimo dėl pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytos bankrutuojančiai įmonei priklausančių transporto priemonių pardavimo tvarkos, tai nebuvo apeliacijos objektas anksčiau iÅ¡nagrinėtoje byloje ir apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo klausimu apskritai nepasisakė.

Taigi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-631-381/2017 nėra pateikta nagrinėjam klausimui aktualių iÅ¡aiÅ¡kinimų, kuriais galėtų bÅ«ti remiamasi Å¡ioje byloje.Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ atmesti bankroto administratorės praÅ¡ymÄ leisti parduoti įkeistÄ bankrutuojančios įmonės nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskiruosiuose skunduose iÅ¡dėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikÅ¡mės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                   ArtÅ«ras Driukas