2016-09-28 Nr. AB-18550-3-61-3-03087-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. A-1561-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03087-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), (toliau kartu – ir atsakovas) 2 444,10 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 23 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimą.

Paaiškino, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. yra laikomas nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis Lukiškių TI-K. Skundžiamu laikotarpiu buvo pažeidžiamas teisės aktų nustatytas minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas, dėl to patyrė neturtinę žalą. Kamerose tualetas iš esmės neatskirtas nuo likusios patalpos, todėl neužtikrinamas asmeninis privatumas, tvyro nemalonus kvapas. Patalpose buvo įsiveisęs pelėsis, graužikai, buitiniai parazitai. Lukiškių TI-K nėra įrengta sanitarinė švarykla, vietoje jos sudaroma formali galimybė pasinaudoti dušu, tačiau neišduodamos asmeninės higienos priežiūros priemonės. Kameros neaprūpintos reikalingu inventoriumi, patalynė nėra tinkamai išvaloma. Maitinimas taip pat yra nepakankamas, neatitinka asmeninių fiziologinių poreikių. Kalinant yra neteisėtai atimama galimybė gauti pajamas. Dėl netinkamų laikymo sąlygų reiškiamus skundus ir teisėtus protestus Lukiškių TI-K pareigūnai ignoruoja. Lukiškių TI-K tinkamai neįrengė kamerų, neišdavė privalomų materialinio aprūpinimo priemonių bei higienos priemonių, dėl ko pareiškėjas patyrė turtinę žalą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimo negrindžia konkrečiais įrodymais, nusiskundimai yra deklaratyvaus pobūdžio. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad tam tikri nepatogumai yra neatsiejama laisvės atėmimo bausmės pasekmė. Pareiškėjas buvo laikomas lygiomis sąlygomis su kitais nuteistaisiais, byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K su juo būtų sąmoningai elgtasi nežmoniškai.

Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog būtų buvę sąmoningai siekta su juo nežmoniškai elgtis. Pagrindinis pareiškėjo nusiskundimas yra dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio ploto, tai reiškia, kad laikymo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos. Pareiškėjas pažeidimo metu dėl jo nusiskundimų nepateikė, skunde objektyviai jo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą nepateikė, remiasi abstrakčiais nusiskundimais, nedetalizuoja, nepagrindžia priežastinio ryšio, kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui priteisė 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė.

Vadovaudamasis bylos duomenis ir aktualiu teisiniu reguliavimu, teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą ir darė išvadą, kad pažeidžiant ploto reikalavimą pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas apie 3 mėnesius. Šį pažeidimą teismas laikė objektyviai darančiu neigiamą poveikį asmens psichinei būklei, todėl teismas pareiškėjui priteisė patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Vis dėlto teismas pasisakė, kad pareiškėjo prašoma priteisti pinginė kompensacija neproporcinga jo patirtai neturtinei žalai.

Teismas akcentavo, kad dauguma aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo skundą, yra tikėtinos laisvės atėmimo bausmės pasekmės ir nesudaro atskiro pagrindo asmens teisės į orumą pažeidimo konstatavimui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų didesnį sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo. Byloje yra pateikti įrodymai, kad pareiškėjo nurodomu laikotarpiu, kamerose, kuriose jis buvo laikomas, Visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus ir pažeidimų nenustatė arba nustatė nežymius pažeidimus, kurie per nustatytus terminus buvo pašalinti, Lukiškių TI-K perka buitinių kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugas.

Pareiškėjas reikalavimą priteisti 2 444,10 Eur turtinės žalos atlyginimą grindžia nurodydamas, kad jam buvo neišduotos asmeninės higienos priežiūros priemonės ir kameros buvo neaprūpintos reikalingu inventoriumi. Patirtos žalos dydį pareiškėjas apskaičiavo prilygindamas šių trūkstamų daiktų kainai. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad pareiškėjas su skundu nepateikė įrodymų ir, įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas būtų patyręs turtinę žalą.

Teismas pažymėjo, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 patvirtintomis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijomis, yra priteisiamos Lietuvos valstybei. Atsižvelgęs į tai, kad byloje prašoma priteisti Lietuvos valstybei teismo išlaidas iš Lietuvos valstybės, teismas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkino.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tas pačias faktines ir teisines aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, neanalizavo pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl jo laikymo minusinėje temperatūroje, dėl netinkamo maitinimo. Mano, kad buvo pažeista jo teisė į efektyvią teisinę gynybą, pažymi, kad Lukiškių TI-K buvo ignoruojamos jo bado akcijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo A. G. skundas tenkintas iš dalies ir jam priteistas 450 Eur neturtinės žalos atlyginimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 2 444,10 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 23 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimą iš Lietuvos valstybės, kuri kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra ta, kad būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėmis taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. ABTĮ 136 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Pagal ABTĮ 136 straipsnio 2 dalį teismo, apeliacine tvarka nagrinėjančio bylą, nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Teisėjų kolegija, vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Atitinkamai, siekiant apibrėžti nagrinėjamo ginčo ribas ir klausimus, ABTĮ nustato reikalavimus pateikiamam skundui. ABTĮ 23 straipsnyje konkrečiai yra nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Šis aspektas yra ypatingai svarbus, nes pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, nulemia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės nustato ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme.

Šiuo atveju pareiškėjas, kaip matyti iš jo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo (I t., b. l. 1–30), reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildino iš Lukiškių TI-K veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto bei higienos normų reikalavimų: sanitariniai mazgai buvo įrengti kamerose, nebuvo oro šalinimo sistemos, kamerose nebuvo veidrodžio, kamerose ant langų įrengtos papildomos grotos, kad kaliniai negalėtų pasiekti lango, kai kuriose kamerose naktimis būdavo minusinė temperatūra, nuo lubų krito tinkas, kalkės ir dažų atplaišos, grindys – iš išdaužyto ir suirusio betono – nėra lengvai valomos, nuo tokių grindų kildavo cemento dulkės, kamerose veisiasi pelėsis dėl padidėjusios drėgmės, kamerose buvo tarakonų, Lukiškių TI-K nėra tikrinama sveikata, neišduodamas muilas, rankšluostis, tualetinis popierius ir kitos higienos priemonės, lovos užvalkalai taip pat neišduodami, o čiužiniai, pagalvės ir antklodės nešvarūs bei kt. higienos reikalavimų. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog maitinimas buvo nepakankamas, o jo bado protestas buvo ignoruojamas. Pareiškėjo tvirtinimu, Lukiškių TI-K neužtikrino jo teisės į pajamas, buvo ignoruojami pareiškėjo skundai.

Kiek tai susiję su neturtinės žalos priteisimo sąlygomis, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėjo būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K administracijos veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pateiktą pareiškėjo skundą, jame nurodytą dalyką ir pagrindą, pabrėžia, kad, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą siejo su jam neužtikrintu teisės aktuose numatytu minimaliu vienam asmeniui tenkančiu gyvenamuoju plotu, taip pat su higienos normų reikalavimų pažeidimais, netinkamu maitinimu, pareiškėjo skundų ignoravimu, neatliekama sveikatos patikra, neužtikrinamomis pajamomis ir kt.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas iš esmės įvertino ir pasisakė dėl Lukiškių TI-K veiksmų, kiek tai susiję su pareiškėjui neužtikrintu minimaliu vienam asmeniui tenkančiu kameros plotu. Pirmosios instancijos teismas sprendime kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su higienos normų reikalavimų užtikrinimu, neatliekama sveikatos patikra, netinkamu maitinimu ir kt., nevertino ir dėl jų apskritai nepasisakė, lakoniškai pažymėjęs, jog byloje yra pateikti įrodymai, kad pareiškėjo nurodomu laikotarpiu kamerose, kuriose jis buvo laikomas, Visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus ir pažeidimų nenustatė arba nustatė nežymius pažeidimus, kurie per nustatytus terminus buvo pašalinti, Lukiškių TI-K perka buitinių kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugas.

Kaip matyti iš Visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų, tam tikri pažeidimai buvo nustatyti net kelis kartus, taip pat ir kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas: pvz., teisės aktų reikalavimų neatitinkantis naktinis apšvietimas; remonto poreikis; patikrinimo akte nenurodyta, ar sanitarinį mazgą nuo kameros skiria sienelė (vertinant kitas kameras šis aspektas aptartas); sienų dažai nubyrėję; temperatūra buvo žemesnė, drėgmė – aukštesnė nei įtvirtintos higienos normos (kamera Nr. 120) (II t., b. l. 41–47). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir netyrė aplinkybių, susijusių su Lukiškių TI-K reagavimu į pareiškėjo skundus, nepasisakė dėl pareiškėjo sveikatos tikrinimo, vykdyto protesto badu sąlygų, taip pat maitinimo Lukiškių TI-K, pajamų užtikrinimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tik esant įvertintiems visiems neteisėtiems veiksmams ir juos nustačius ar juos paneigus, yra galima spręsti bendrai apie pareiškėjo patirtą tikrąją neturtinę žalą.

Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad ABTĮ 86 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas; priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas; teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl Lukiškių TI-K galbūt neteisėtų veiksmų ar neveikimo neįvertino ir dėl jų nepasisakė, todėl priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas, pagrįstas ir tai sudaro pagrindą administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, inter alia įvertinant, ar nagrinėjamu atveju nėra būtina išsireikalauti papildomų įrodymų, susijusių su pareiškėjo nurodomais neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais (neveikimu).

Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 81 straipsnis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas